Šiandien skaitykite:

--

-

-

-

SODYBA, 9

SODYBA, 9

ŠEŠTADIENIS, 13

, 25

-

-

--

-

--

-

-

-

--

Valstybės kontrolieriai domėjo-si, kiek efektyviai taikomos žemės ūkio srities mokesčių lengvatos, o įvairiuose įstatymuose jų numatyta net 25. Analizės tikslas – išsiaiškin-ti, kiek pajamų ir dėl kokių priežas-čių negauna valstybė ir ar tikslinga taikyti mokesčių lengvatas.

Konstatuota, kad informacija apie žemės ūkio veikla užsiimančius as-menis kaupiama trijuose registruo-se, kuriuos valdo ir tvarko skirtingos institucijos. Visų registrų paskirtis ir registravimui taikomi reikalavimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, viename regis-tre įregistruota 197 tūkst. fizinių as-menų valdų, o kitame registre žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis nustatytas 259 tūkst. fizinių asmenų. Be to, dviejuose iš trijų registrų regis-tracija neprivaloma, o viename gali būti užregistruoti ir asmenys, kurie iš tikrųjų nevykdo žemės ūkio veiklos. Todėl, pasak auditorių, nustatyti, kiek Lietuvoje yra subjektų, realiai vyk-dančių žemės ūkio veiklą, sudėtinga.

2

-

fotodiena.lt

2 Nr. 20 (9348)

Atkelta iš 1 p.

Beje, premjero Algirdo Butke-vičiaus sudaryta darbo grupė, nag-rinėjusi mokesčių mokėjimo prob-lemas, nustatė, kad 2012 m. buvo 176 tūkst. fizinių asmenų, gavusių pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Valstybiniai auditoriai taip pat konstatavo, kad deklaruojamos ne visos iš žemės ūkio veiklos gaunamos pajamos, nors tokia prievolė numa-tyta. Neturint tikslių duomenų apie šias pajamas, susidaro situacija, kai mokesčių lengvatomis gali naudotis asmenys, kuriems jos nepriklauso. Pajamų dydis lemia trijų žemės ūkio srities mokesčių lengvatų, skirtų ju-ridiniams asmenims, ir 12 lengvatų, skirtų fiziniams asmenims, taikymą.

Per ketverius pastaruosius metus patikrinę 37 fizinių asmenų Valsty-binei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktas pajamų mokesčio dekla-racijas ir palyginę jas su Nacionali-nei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pateikto-mis finansinėmis ataskaitomis, au-

ditoriai nustatė, kad net 31 asmens metinėse pajamų deklaracijose nuro-dyti 8,7 mln. Lt prastesni žemės ūkio veiklos rezultatai. Priežastis greičiau-siai paprasta: norėdami pasinaudo-ti ES parama, fiziniai asmenys turi atitikti ekonominio gyvybingumo rodiklius, taigi NMA pateikiamose ataskaitose jie gali būti suinteresuoti parodyti pelningą veiklą. O siekdami išvengti mokesčių VMI teikiamose gyventojų pajamų deklaracijose gali

nurodyti mažesnes pajamas arba net nuostolingą veiklą.

Taigi pagal valstybinio audito ataskaitą vienas pajamų iš žemės ūkio veiklos gaunantis fizinis asmuo

per metus nuslėpė per 70 tūkst. litų. Aklai pritaikius šį auditorių mokes-čių nemokėjimo atradimą, galima teigti, kad neatmestina galimybė, jog statistiniai fiziniai asmenys ga-lėjo per metus nuslėpti per 10 mlrd. litų pajamų. Žinia, tai – matemati-niai paskaičiavimai, tačiau juos su-mažinus net ir dešimt kartų vis dėl-to susidarytų milžiniška suma.

„Netikslūs duomenys apie že-mės ūkio veiklos subjektus ir jų

pajamas turi įtakos ūkio veiklos subjektų mokamų mokesčių admi-nistravimui, VMI vykdomų veiks-mų kontrolės pagrįstumui ir reikš-mingumui, todėl šie subjektai gali būti netinkamai kontroliuojami ir nemokėti mokesčių“, – rėžė valsty-bės auditoriai. Supainiota, netiksli žemės ūkio veiklą vykdančių asme-nų apskaita, pasak kontrolierių, yra svarbiausia priežastis, dėl kurios ne-galima teisingai įvertinti žemės ūkio srities mokesčių lengvatų taikymo tikslingumo, poveikio žemės ūkiui, biudžeto pajamoms.

Skiriasi penkiskart

Nors į Seimą besirinksiančių bendrovių atstovų galvos skaus-mas bus, jų manymu, neteisinga ir bendroves diskriminuojanti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo lai-kinojo įstatymo naujoji redakcija, ribojanti įsigyti nuosavybės teise vienam juridiniam ar fiziniam as-meniui daugiau kaip 500 ha žemės,

pasak Lietuvos žemės ūkio bendro-vių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, dėstant motyvus pirmiau-sia bus remiamasi ekonominį nau-dingumą atspindinčiais skaičiais.

Žemės ūkio informacijos ir kai-mo verslo centro duomenimis, 2013 m. šalyje buvo įregistruoti 844 juridiniai asmenys, deklaravę žemės ūkio veiklą. Jie iš viso valdė (nuomojo arba buvo įsigiję privačios nuosavy-bės teise) 382,6 tūkst. ha žemės. Tarp šių juridinių asmenų buvo 224 ben-drovės, valdžiusios daugiau negu 500 ha – vidutiniškai beveik po 1 400 ha. Iš viso jos valdė per 312,6 tūkst. ha.

Statistikos duomenimis, šiuo metu deklaruota 2,8 mln. ha žemės. Taigi visi juridiniai asmenys valdo vos 13,6 proc. žemės ūkio naudme-nų. „Ar logiška drausti bendrovėms

įsigyti žemės daugiau negu 500 ha? Pavojaus nematau, nes pastarųjų aš-tuonerių metų statistika rodo, kad ša-lyje bendrovių nedaugėjo, nedidėjo ir jų naudojami žemės plotai“, – „Vals-tiečių laikraščiui“ sakė J.Kraujelis. Pa-sak jo, padidinus leidžiamą bendrovei įsigyti žemės plotą, finansinę naudą pajustų valstybės biudžetas – gerokai padidėtų įplaukos, produkcijos eks-portas. Nauda būtų ir žemės ūkyje dirbantiems žmonėms.

Pasak J.Kraujelio, maždaug de-šimtadalį visos dirbamos žemės naudojančios bendrovės kasmet realizuoja produkcijos maždaug už 1,6–1,8 mlrd. litų. Tai yra 30– 35 proc. visų ūkių gaunamų pajamų. Šiose bendrovėse dirba 10–11 tūkst. žmonių. Į valstybės bei savivaldy-bių biudžetus bendrovės, pavyz-džiui, 2012 m., sumokėjo 106 mln. litų. Dar 63 mln. litų už jų nuomo-jamą žemę – per 209 tūkst. ha – gavo ūkininkai.

Ūkininkų indėlis į valstybės biu-džetą įvairus: gyventojų pajamų mo-

kestį moka vienoks, sveikatos drau-dimo – kitoks, žemės – dar kitoks ūkius deklaravusiųjų skaičius. Su-dėjus visus jų sumokėtus mokes-čius, per metus būtų apie 132 mln. litų. „Plika akimi žiūrint, mokesčių suma apylygė, ūkininkai sumoka net šiek tiek daugiau. Tačiau paskai-čiuokime, kas valstybei naudingiau – ar ūkininkų, ar žemės ūkio veikla užsi-imančių juridinių asmenų įnašas?“ – J.Kraujelio teigimu, reikia pabrėžti vieno hektaro naudą valstybei.

Bendrovių atstovo paskaičiavi-mais, iš fizinių asmenų valdomo hektaro valstybė šiandien gauna maždaug 55 litus mokesčių, o iš ju-ridinių asmenų valdomo hektaro – 265 litus mokesčių. „Žinant, kad statistinis ūkininko ūkis – iki 3 hek-tarų, daugelis kaimo žmonių verčia-si natūraliu ūkiu, valstybei mokami mokesčiai turi skirtis. Bet ne penkis kartus. Nenorime konfrontuoti su ūkininkais, tačiau valstybė privalo tiek fiziniams, tiek juridiniams as-menims būti vienodai teisinga“, – sakė J.Kraujelis.

Jis siūlė atkreipti dėmesį ir į dar kitus statistinius skaičius. Antai ūki-ninkai už samdomus darbuotojus mokesčių valstybei sumoka trečda-liu arba perpus mažiau negu juri-diniai asmenys, nors pastarieji dar-buotojų samdo trečdaliu mažiau negu ūkininkai. O kaime įprasta manyti, kad samdiniui ūkininkas už darbą sumokės riebiau negu bendrovė. „Gal tai – ir vėl šešėlinės ekonomikos elementas?“ – svarstė J.Kraujelis.

Statistika stebina

Seimo Kaimo reikalų komite-to pirmininkas Saulius Bucevičius prisipažino pirmą kartą išgirdęs apie Valstybės kontrolės atliktą auditą ir sakė esąs nustebintas žinios, kad dėl netikslios statistikos valstybė galbūt netenka milijoninių mokesčių. „Gal tai – ne vien politikų problema? Gal mes turėtume klausti ir vykdančio-sios valdžios, ką ir kaip keisti mo-kesčių administravimo srityje?“ – svarstė Seimo narys.

Politikas neneigė, kad ir apie skirtumą tarp juridinių bei fizi-nių asmenų sumokėtų mokes-čių jis pirmą kartą girdi. „Gal, norint tiksliau paskaičiuoti ju-ridinių bei fizinių asmenų indė-lį, reikėtų atskirti šeimos ūkį – jis kaime dar dominuoja. Tačiau ir taip padarius neįsivaizduoju, ko-kių argumentų reikėtų griebtis no-rint pateisinti tokį didžiulį – beveik penkių kartų – skirtumą“, – kalbėjo S.Bucevičius ir sakė neturintis argu-mentų svarstyti, ar kartais tai nėra šešėlinės ekonomikos požymiai.

Kitą savaitę Seime planuoja lan-kytis buvusi valstybės kontrolierė, dabar – Lietuvos atstovė Europos audito rūmuose Rasa Budbergytė. Seimo Kaimo reikalų komiteto pir-mininkas vylėsi, kad ji greičiausiai norės informuoti ne tik apie pažei-dimus žemės ūkyje, turėsime gali-mybę pasvarstyti ir apie mokesčių bazę, kokia ji reikalinga Lietuvai. „Manau, kai Europos Parlamentas priims vienodas žaidimo taisykles visoms ES valstybėms, kai kiekvie-nos valstybės žemdirbiams išmokos bus suvienodintos, dings būtinybė slėpti pajamas, o galbūt ir gražinti gamybos rezultatus, kas neretai at-sitinka norint gauti europinę para-mą“, – sakė politikas.

Aktualijos

Jaunatis.

18.06.

RytojŠiandien

-

orai.lt, VL inf.

+5 +10°

0 +5°

+4 +9°

0 +5°

Poryt +6 +11°

-1 +4°

Taip, pasninkauju kasmet. Tik penktadieniais.

22 proc.

7 proc.

24 proc.

47 proc.

-

3Nr. 20 (9348)

Atkelta iš 1 p.

Buvo apgauti?

Kėdainių rajone Pelėdnagių, Gu-džiūnų, Kalnaberžės ir gretimose seniūnijose įsikūrę ūkininkai Vacys Gembeckis, Jadvyga Railienė, An-tanas Rauba, Andrius Davalga, Vita Zigmantienė, Janina Kraješienė, Virgilijus Dautartas, Rasa Never-dauskienė, Janina Chalidorienė, Al-bertas Petrovičius, Irena Plauskienė ir dar keliolika ūkininkų prarado il-gus metus iš valstybės nuomotą ir sūriu prakaitu palaistytą žemę.

„Net 19 metų dirbau žemę ir štai sužinojau, kad ji man jau nepriklau-so. Savo giminaičių vardu ją nupirko vienas stambus ūkininkas. Patarkite, kaip ir iš ko man dabar gyventi?“ – į susitikimą su kėdainiškiais atvykusio žemės ūkio ministro ir Seimo narių klausė ūkininkė Teresė Amšienė.

Kita ūkininkė pasakojo, kad jos so-dyba liko tarsi saloje – iš trijų pusių jos namą aparė naujasis žemės savi-ninkas. Ūkininkas Kazimieras Ali-šauskas sakė nelaukęs žemėtvarkinin-kų malonės, todėl pagalbos kreipėsi į Seimo kontrolierius. Ką pasiekė?

„Gavau laišką, kad dėl Nacionali-nės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų at-liktas tarnybinis tyrimas ir jų kaltė nenustatyta. Iš manęs atėmė žemę, o kaltininkų nėra?“ – laišku mojavo nusivylęs K.Ališauskas.

Taigi kodėl tiek daug Kėdainių krašto ūkininkų patyrė nuostolių? Jeigu būtų nukentėję keli ūkinin-kai, būtų galima manyti, kad žmo-nės ko nors nesuprato ar neatliko, tačiau šiuo atveju kyla įtarimų, kad žmonės buvo apgauti.

Buvusių Kėdainių žemėtvarkininkų klastą nujautė ūkininkė Genė Gem-beckienė, tačiau nuojauta nepasinau-dojo. „Kai 2011 m. pasklido žinia, kad valstybinė žemė bus parduodama, aš, kaip ir daugelis ją nuomojusių ūkinin-kų, kreipiausi į Kėdainių žemėtvar-kos skyrių, tačiau ir man asmeniškai, ir daugeliui kitų buvo paaiškinta, kad prašymai dar nepriimami ir apie jų pri-ėmimą bus paskelbta viešai“, – prisimi-nė G.Gembeckienė.

Ūkininkai nusiramino, juolab kad žemėtvarkininkai tikino, jog valstybi-nės žemės nuomotojams bus teikiama pirmenybė, be to, daugelio ūkininkų

nuomojama žemė ribojosi su nuosavais sklypais. Taip tyliai ūkininkai laukė ir nežinojo, kad žemės pirkimo prašymai ir būtini dokumentai buvo priimami net iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. Vėliau ūkininkai sulaukė kitokios žinios.

„Valstybinės žemės pardavimas buvo nutrauktas. Tada ir sužinojo-me, kad labiau informuoti stambiausi ūkininkai padavė prašymus ir supirko mūsų nuomotas žemes“, – pasakojo G.Gembeckiemė.

Pasipiktinę kėdainiečiai prieš metus ant kilimo buvo pasikvietę tuometį Na-cionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) vadovą Vitą Lopinį. Šis raudonavo, kai ūkininkai pasakojo, kad jam pavaldūs žemėtvar-kininkai žmonėms gal net specialiai nepranešė apie galimybę pirkti valsty-binę žemę. NŽT vadovas kaltino sky-lėtus įstatymus, tarsi anksčiau to nebū-tų žinojęs. Tačiau tikino, kad remiantis netobulais įstatymais priimtų sprendi-mų atšaukti ar atgaline tvarka pataisy-ti jau nebeįmanoma. Tiesa, V.Lopinys žmonėms dar suteikė viltį, kad vals-tybinės žemės gali likti, štai tada nu-skriausti ūkininkai ir turėtų teisę pirmi jos įsigyti. Kyla įtarimų, kad jau tada V.Lopinys galimai melavo, kaip rašė vienas klasikas: „Jam buvo gėda, bet jis ir toliau melavo.“ Abejotina buvusio NŽT vadovo atgaila Pelėdnagių ūki-ninkams: „Labai apmaudu, kad žemę, kurią dažniausiai smulkieji ūkininkai dirbo keliolika metų, nuperka stam-būs ūkininkai ir iš smulkiųjų ūkininkų atima pragyvenimo šaltinį.“

Mūsų įtarimus patvirtina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir ište-klių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius: „Laisvos valstybi-nės žemės negalėjo likti, nes Lietuvo-je buvo pateikta apie 30 000 prašymų, iš kurių net 700 – Kėdainių rajone. Žemės neliko net visiems laiku pa-rašiusiems prašymus.“

Ir ne bet kokios žemės. Štai šiuo metu minėtose seniūnijose žemės ūkio paskirties žemės kaina pasiekė rekor-dines aukštumas (16 tūkst. Lt už ha) ir tikriausiai nemažės. Todėl kai kurie ūkininkai nelaukė valdžios malonės ir kreipėsi į teismą. Kaip jiems sekėsi?

Kreiptis į teismą ketino ir Pelėdna-gių bei Kalnaberžės seniūnijų ūkinin-kai. Pasak G.Gembeckienės, jie net

pasamdė Žemės ūkio rūmų vadovų nurodytą advokatą. „Mums sakė, kad tas advokatas padės, kad jis labai geras advokatas“, – prisiminė moteris.

Advokatas tikrai atvyko ir paža-dėjo atkurti teisybę. Ūkininkai juo taip patikėjo, kad jų net nesuglumi-no advokato prašymas apie šį reikalą neprasitarti žurnalistams. Ir apskri-tai patarė visiems tyliai sėdėti lyg po šluota, kol jis darys tvarką.

„Be to, iš ūkininkų surinko po 200 litų avanso. Vieni davė į rankas grynaisiais, žinoma, be jokio kvito. Aš ir kai kurie kiti ūkininkai su savimi ne-turėjome pinigų, tai jis mums pasakė savo sąskaitos numerį, taigi dabar turi-me įrodymą, kad jam sumokėjome“, – pasakojo G.Gembeckienė.

Laikas bėgo, o telefonu pakalbin-tas advokatas, pasak G.Gem beckienės, kūrė vis painesnius paaiškinimus: „Sakė, kad turi kitų bylų, kad serga, aiškino, kad mūsų dokumentai jau perduoti teismui. Pradėjome jį atakuoti dažniau,

o jis – nuo mūsų slapstytis – į daugelio skambučius neatsiliepė. Vėliau sužino-jome, kad jis net ne advokatas.“

Į susitikimą su Kėdainių krašto ūkininkais atvykęs žemės ūkio mi-

nistras Vigilijus Jukna apgailestavo dėl savo pirmtako padarytų klaidų. „Dabartinė Vyriausybė siekia gerinti vidutinių ir smulkiųjų ūkininkų gy-vavimo sąlygas, tačiau neturiu teisės panaikinti sprendimų, kurie pada-ryti 2010–2011 m. ar anksčiau. Be to, ŽŪM, rengdama ar siūlydama teisės aktus, projektus pirmiausia derina su visuomeninėmis ūkinin-kų organizacijomis. Taigi aktyviau ginkite savo interesus šiose organi-zacijose“, – patarė ministras.

Seimo Valstybės valdymo ir sa-vivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė sakė apie šią kėdainiškių bėdą ne kartą informa-vusi ankstesnės ŽŪM vadovus, ta-čiau į jos pastabas nereaguota: „Tuo metu kai kurie politikai ir valdinin-kai buvo suinteresuoti, kad šis rei-kalas neiškiltų į viešumą.“

V.Jukna patarė žmonėms kreip-tis į teismą. Šiuo metu tik tokiu būdu dar įmanoma atkurti teisybę. Minist rui pritarė ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento di-rektorius Audrius Petkevičius: „Mes patikrinsime konkrečius atvejus, ta-čiau jeigu prašymai iš žmonių nebu-vo priimti, savo teises jie gali ginti tik teisme. Jeigu pavyktų tai įrodyti, žmonių teisės būtų atkuriamos, net naikinamos esamos nuosavybės tei-sės.“ Tiesa, tai įrodyti bus nelengva.

Smulkieji ir vidutiniai Kėdainių rajono ūkininkai pastebi dar vieną plintančią „ligą“ – stambieji ūkinin-kai nusiperka nors 10–15 arų ruoželį šalia įvairių sklypų ir taip įgyja pir-mumo teisę pirkti žemę, jeigu atei-tyje greta esančio žemės sklypo sa-vininkas norės parduoti savo žemę. Tiesa, ūkininkai jau rado išeitis. Jeigu

nenori savo sklypą parduoti tam atė-jūnui, gali nors kelis arus išnuomoti ar padovanoti būsimam pirkėjui. Tas asmuo taps bendraturčiu ir po metų jam jau bus teikiama pirmenybė par-duodant sklypą. Yra ir daugiau būdų, kaip įgyti pirmumo teisę įsigyti nori-mą žemės sklypą.

Kaip žinoma, likusią valstybi-nę žemę bus galima tik išsinuomo-ti, išskyrus atvejus, kai tarp privačių sklypų yra įsiterpę iki 1 ha valsty-binės žemės. Tokius plotus besiri-bojančių sklypų savininkai galės įsigyti. Departamento direktorius A.Petkevičius ūkininkams patarė pa-sirinkti ilgalaikę 25 metų nuomą su galimybe ją pratęsti dar 25 metams.

Pavasario sesijoje Seimas svarstys naujus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklius. Juos priimant reikėtų įvertinti, kad tuos pačius barjerus, norint įsigyti žemę, teks įveikti ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos ūkininkams.

Aktualijos

-

--

-

--

Sveikai gyventi turi būti įdomu ir lengva

Kol neauga bananai, verta išbandyti melionus

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Sveikata

25 p.

9 p.9 p.

25 p.

Pirties teikiami malonumai ne vienam grąžina sveikatą, tačiau tik tuomet, kai jais naudojamasi tinkamai.

Nijolė Baronienė

Stabtelėjusieji prie sėklų stovų dažnai susigundo nusipirkti melionų sėk­lų. Ne vienas auginęs melionus įsitikino, kad jie nėra tokie lepūs, kaip manoma.

Vijolė Aguonaitė

Po pirties kviečia į valtį medituoti

Tikrintis nepriverčia net vėžio grėsmė

Lietuvos moterų draugija jau 24 metus vykdo projektus, kuriuos daugiausia finansuoja užsienio fondai. Kovo 8­osios proga mintimis apie nevy­riausybinių moterų organiza­cijų veiklą pasidalijo Lietuvos moterų draugijos pirmininkė Nijolė Steponkutė.

Ramunė Tolvaišytė

13 p.

Sveikatingumo metų paskelbimo iniciatorius žemaitis Juozas Dapšauskas nėra sveikuolis, kuris atsivertė į tiesos kelią netekęs sveikatos. „Mano kelias į sveikatą nuoseklus“, – teigė jis. Dabar vyras gyvenimo prasmę mato kitus skatindmas atrasti sveiko gyvenimo džiaugsmą.

Alė Sima

„Lietuvoje, jei neminėtu­me kino ir futbolo, yra gerų dalykų“, – yra pasa­kęs vienas futbolo ir kino mėgėjas. Tačiau tautinįkiną, kurį jau buvome apverkę ir beveik palaido­ję, šiandien galime drą­siai minėti ir net aptarti jo laimėjimus, juolab kad už kadro – „Kino pavasaris 2014“. Beje, pernai per KINFO apdovanojimusši šventė buvo paskelbta Metų kino renginiu.

Rūta Klišytė 21 p.

Ekskursija lietuvišku kino traukiniuMoterys be sienų

Kasdien nuo storosios žarnos vėžio Lietuvoje miršta trys žmonės. Beveik visi jie gyventų, jei būtų laiku atėję pas gydytoją pasitikrinti. Deja, lietuviai, net ir žinodami pavojingą diagnozę, pas gydytojus neskuba.

Aušrinė Šėmienė