-

--

--

-

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

, 11 p.

-

-

Karstinių reiškinių zonoje gyve-nantys žmonės, ardami žemę ar gin-dami gyvulius, važiuodami keliu ar il-sėdamiesi lovoje, rizikuoja prasmegti į žemę. Šiaurės Lietuvoje gamta pa-teikia nemažai staigmenų: čia kasmet įvairiose vietose atsiveria nuo kelioli-kos iki keliasdešimties naujų smeg-

duobių, kai vanduo išplauna žemėje slūgsančius gipso ir dolomito klodus.

Geologai mano, kad pavasarį Biržų ir Pasvalio krašte gali aktyviau judėti žemė. Atlikus tyrimus nustatyta, kad 2013 m. karstiniame rajone gipso ištir-po daugiau už daugiametį vidurkį, tad gali atsiverti daugiau įgriuvų. Jau antrą dešimtmetį sistemingai registruojant naujus karstinius reiškinius, pastebėtas dėsningumas: dauguma jų atsiranda

pavasarį ir rudenį. Gipsas intensyviau tirpsta dėl klimato pokyčių.

Tai – nemaloni žinia ūkinin-kams. Jiems būtų tikrai apmaudu, jei į staiga atsivėrusią duobę įsmuk-tų traktoriaus ar žemės ūkio padar-go ratas. Šiame krašte yra buvę to-kių nutikimų.

Pernai karstiniai reiškiniai labiau-siai išgąsdino „Naradavos“ ūkio sodi-ninkus. Pavasarį sode atsivėrė didelė šulinio formos smegduobė, į kurią nugarmėjo dvi obelys. Įspūdinga 6–8,5 metro skersmens ir daugiau kaip 9 metrų gylio įgriuva buvo di-džiausia iš aštuoniolikos naujų smeg-duobių, užregistruotų pernai.

2 p.

-

---

-

-

p.

---

wikipedia.org nuotrauka

Autoriaus nuotrauka

MOTERS PASAULIS, 15 p.

2 Nr. 19 (9347)

Atkelta iš 1 p.

Smegduobės yra įsipykusios ne vie-nam šio krašto ūkininkui. Dirbamuo-se laukuose atsivėrusios įgriuvos ne tik trukdo dirbti žemės ūkio darbus. Žemdirbiai privalo paisyti įvairių drau-dimų ir apribojimų, patiria daugiau są-naudų. Norėdami nuo teršalų apsau-goti požeminius vandenis, šio krašto ūkininkai skatinami užsiimti tauso-jančiąja arba ekologine žemdirbyste.

„Patikėkite, jei viename hekta-re yra bent viena smegduobė, dirb-ti daug sunkiau. Be to, netenkame dalies ploto, daug nepatogumų pa-tiriame ardami lauką, sėdami ir pri-žiūrėdami pasėlius, juos kuldami. Sugaištame daugiau laiko, sunaudo-jame daugiau degalų“, – sakė Biržų rajone kartu su dviem broliais ūki-ninkaujantis Gvidas Simonavičius.

Atsivėrusios smegduobės saugo-mos, užpilamos tik tos, kurios pavo-jingos gyventojams, eismui. Jei įgriuva susiformuoja dirbamuose laukuo-se, ūkininkas privalo aplink ją palikti 5–15 m ar didesnę apsauginę juos-tą. „Jei smegduobės skersmuo – 20 ar 30 metrų ir dar prisideda apsauginės juostos, netenkame nemažo žemės ga-balėlio. Įgriuvų mūsų laukuose gana daug, tad ir prarandame nemažai“, – skaičiavo biržietis, kurio apie pusę lau-kų patenka į intensyvaus karsto zoną.

Biržų rajono Kirdonių žemės ūkio bendrovės vadovas Ričardas Rinke-vičius pritarė kraštiečiui, kad žem-dirbiams nepatrauklu judančioje že-

mėje auginti javus ar ganyti gyvulius. „Dėl tokio kraštovaizdžio mažėja dar-bo našumas. Be to, negalima arti pie-vų, kuriose yra įgriuvų, pažeisti aplink smegduobes esančių apsauginių juos-tų, apribotas chemikalų ir trąšų nau-dojimas“, – reikalavimus, kurių turi laikytis ūkininkaujantieji karsto zo-noje, vardijo jis.

Vietos gyventojai susigyvenę su karstiniais reiškiniais, kurie ra-šytiniuose šaltiniuose minimi nuo XVI a. Tačiau išvydę savo ar kai-myno žemėje žiojėjančią naują ma-žesnę ar didesnę duobę, pašiurpsta. „Dirbdami negalvojame apie smeg-duobes tol, kol netoliese neįgriū-va žemė. Pastaraisiais metais ben-drovės laukuose to nenutiko, tačiau kaimynų valdų šie reiškiniai neap-lenkė“, – pastebėjo R.Rinkevičius.

Šiaurės Lietuvos karsto zono-je dirbantys ūkininkai prašo, kad

jiems būtų numatytos didesnės iš-mokos. Dabar jie gauna išmokų už tai, kad ūkininkauja mažiau pa-lankiomis sąlygomis. Tačiau dėl jų biržiečiams ir pasvaliečiams teko pakovoti.

„Šios išmokos mums buvo skirtos ne iš karto, o 3 metais vė-liau, nei nepalankiose teritorijo-se ūkininkaujantiems kitų rajo-nų žemdirbiams. Dabar Žemės ūkio ministerijoje svarstoma, ar karstinio regiono ūkininkams, dirbantiems žemę mažiau palan-kiose ūkininkauti teritorijose, mo-kėti atskiras išmokas už sudėtin-gas ūkininkavimo sąlygas“, – sakė palankių sprendimų laukiantis G.Simonavičius.

Karstiniai reiškiniai – nemen-kas galvos skausmas Biržų rajono valdžiai, numačiusiai statyti nau-ją biblioteką. Šiuolaikiniam dviejų aukštų statiniui buvo parinkta vieta Biržų miesto Kęstučio gatvėje. Ta-čiau rengiant bibliotekos techninį

projektą paaiškėjo, kad toje vietoje yra karstinė tuštuma.

Viešosios bibliotekos techniniam projektui parengti buvo gauta euro-pinė parama. Tačiau sustabdžius pro-jektavimo darbus imta nuogąstau-ti, kad ES lėšos nuplauks. „Paramos neprarasime. Savivaldybė lėšų gavo, dalyvaudama Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną projekte. Todėl Rygoje sutarta, kada techni-nio projekto rengimas bus pratęstas iki šių metų galo“, – užtikrino Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja.

Anot jo, pasitelkus ekspertus iš sostinės bus apsispręsta, ar bibliote-ką statyti toje vietoje sutvirtinant pa-matus, ar ieškoti naujos. „Visas Bir-žų miestas, ypač senamiestis, yra ant netvirtos žemės. Kad ir kur numaty-tume statybų vietą, problemos neiš-spręsime, nes visur gilesni sluoksniai yra daugiau ar mažiau „iškarstėję“, – aiškino V.Džėja.

Biržų regioninio parko vyriausia-sis specialistas Benjaminas Dagys jau žvalgosi po parko teritoriją. „Mūsų krašte įšalas dar laikosi, tad anksti ver-tinti, ar karstiniai reiškiniai bus akty-vūs. Jiems įtakos turi kritulių kiekis, požeminių vandenų dinamika. Praė-jusieji metai nebuvo išskirtiniai. Bet gipsas – ne cukrus, taip greitai ne-tirpsta. Todėl tie procesai gali prasi-dėti ne iškart po gausių kritulių, o po metų kitų“, – aiškino geologas.

Aktyvaus karsto regione Biržų ir Pasvalio rajonuose suskaičiuojama apie 11 tūkst. įgriuvų. Apie atsivė-rusias didesnes smegduobes žmo-nės praneša, o mažesnės neretai lieka neužfiksuotos. „Jei tokių atsiranda dirbamuose laukuose, ūkininkai jas užaria, ir tiek“, – rankomis skėsčio-jo B.Dagys.

Gana simboliška, kad po Biržų re-gioninio parko administraciniu pas-tatu – karstinės tuštumos. „Prieš karą čia buvo rotušė. Kai pastatas buvo at-naujinamas, geologai darė gręžinius ir apačioje aptiko tuštumas. Tačiau pas-tato negriovė, tik sustiprino pamatus. Aišku, tam prireikė nemažai papildo-mų lėšų“, – sakė B.Dagys.

Dėl smegduobių ne vienas šio krašto gyventojas neteko pastogės. Štai Nociūnų kaime įgriuvo namo veranda. Sodybos šeimininkai po nakties išvydo namo prieangį, nu-garmėjusį į 4 metrų duobę. Vėliau namas skilo pusiau, ir žmonėms, gavusiems kompensaciją, teko per-sikelti gyventi kitur. Neseniai Bir-žuose buvo nugriautas daugiabutis, kurio pamatai sparčiai smego že-myn. Dažnai įgriuvų atsiranda so-dybų kiemuose.

Smegduobės – įprastas reiški-nys Kirkilų kaimo gyventojams. Čia nėra nė vienos sodybos, kurios

kieme nebūtų mažesnių ar dides-nių įgriuvų. Šioje teritorijoje viena-me kvadratiniame kilometre suskai-čiuojama net 300 įvairaus amžiaus ir dydžio smegduobių. Kirkilų kaimo kraštovaizdis unikalus, čia vandens prisipildžiusios karstinės įgriuvos virtusios ežerėliais.

Lietuvos geologijos tarnyba kar-tu su Gamtos tyrimų centro moks-lininkais bei Biržų regioninio parko darbuotojais įgyvendina Aplinkos monitoringo programą ir stebi kars-tinį procesą, matuoja jo intensyvu-mą (gipso tirpimo mastą), apskaito ir matuoja smegduobes.

Mokslininkai perspėja, kad dėl klimato kaitos karstiniai procesai vyksta intensyviau. Anot jų, 2013-ieji buvo beveik 1 laipsniu šiltesni. Ypač aukšta buvo šiltojo laikotarpio temperatūra. Birželio temperatūra buvo net 3,9 laipsnio didesnė už šio mėnesio ilgametę vidutinę.

Tokia aukšta šiltojo laikotarpio temperatūra ir santykinai mažas lie-pos bei rugpjūčio mėnesių kritulių kiekis lėmė požeminio vandens lygio slūgimą „karstėjančių“ uolienų siste-moje. Tai parodė ir ypač žemas kars-tinių ežerų lygis rudens pabaigoje.

Anot geologų, pagal karsti-nių ežerų vandens lygio svyravi-mus (Pelanio ežeras Kirkilų kaime) 2013 m. vandens lygio kaitos metinė amplitudė buvo 1,93 m. Pernai už-fiksuotas aukščiausias ir žemiausias vandens lygis 2010–2013 m. Dėl di-delės metinės vandens lygio svyra-vimų amplitudės ir santykinai žemo minimalaus lygio karstiniai procesai gali intensyviau vykti.

Aktualijos

-

orai.lt, VL inf.

Jaunatis.

18.00.

RytojŠiandien Poryt

0 +5o +1 +6o+1 +6o

+2 +7o +3 +8o +4 +9o

Vytautas Zurba --

-

-

-

-

karstiniai procesai vyksta intensyviau. Anot

Lietuvos vyriausiojo administra-cinio teismo (LVAT) teisėjų kolegi-ja priėmė nagrinėti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamen-taro Rolando Pakso skundą dėl kelią jam į rinkimus užkirtusio Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo. Skundą, kuriuo R.Paksas prašo panai-kinti minėtą VRK sprendimą ir išduoti jam parašų rinkimo lapus, LVAT nag-rinės ketvirtadienį viešame posėdyje. Jis taip pat prašo LVAT įvykdyti Euro-

pos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo draudimas kandi-datuoti po apkaltos iki gyvos galvos buvo pripažintas neproporcingu.

VRK šeštadienį balsų dauguma R.Paksui, anksčiau pašalintam iš pre-zidento posto apkaltos būdu, atsisakė išduoti parašų rinkimo lapus. Šį spren-dimą VRK grindė Prezidento rinki-mų įstatymo nuostata, kad prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažei-dęs Konstituciją ar sulaužęs priesaiką

asmuo, kurį Seimas apkaltos proce-so tvarka pašalino iš einamų pareigų. R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas per apkaltą 2004 m.

Norint panaikinti draudimą kan-didatuoti po apkaltos, reikia keisti Konstituciją. Seime buvo pradėta procedūra dėl atitinkamos Kons-titucijos pataisos priėmimo, tačiau ji nebaigta. EŽTT yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.

BNS inf.

3Nr. 19 (9347)

Atkelta iš 1 p.

Vienas kandidatas

Po diskusijų, kurios truko apie pusvalandį, įvyko atviras balsavi-mas dėl antros, šįkart ketverių metų, A.Stančiko kadencijos ŽŪR pirmi-ninko poste. A.Stančiką palaikė 43 suvažiavimo delegatai, 4 susilaikė. Rūmų vicepirmininkais per atvirą balsavimą išrinkti Sigitas Dimai-tis ir Bronius Markauskas. Pastara-sis ŽŪR dirbs visuomeniniais pa-grindais ir daugiausia dėmesio skirs 2015-aisiais vyksiančiam pieninin-kų kongresui. 23 ŽŪR tarybos na-riai buvo renkami slaptu balsavimu.

Aštriausių pastabų ŽŪR pirmi-ninkas sulaukė iš kupiškėno ūki-ninko Zigmanto Aleksandravi-čiaus. Jis priminė per praėjusius ŽŪR pirmininko rinkimus išsaky-tas pastabas dėl ŽŪR direktoriaus Remigijaus Urbono, kuris buvo pa-trauktas baudžiamojon atsakomy-bėn. Z.Aleksandravičius nepagailė-jo kritikos ir A.Stančiko komandai. „Per pastaruosius trejus metus ŽŪR visiškai nepasikeitė. Jeigu ir toliau taip dirbsite, tai ŽŪR liksite tik dviese su S.Dimaičiu“, – rėžė ku-piškėnas, pastebėjęs, kad šiame su-važiavime nedalyvauja politikai. „Nėra taip buvę, kad ŽŪR suvažia-vimai nedomintų politikų, o dabar pirmos salės kėdžių eilės tuščios“, – pasipiktinimo neslėpė ūkininkas.

Suvažiavime dalyvavo tik žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, kuris pavadavo į suvažiavimą ne-galėjusį atvykti žemės ūkio minist-rą prof. Vigilijų Jukną, suvažiavime apsilankė ir Seimo Informacinės vi-suomenės plėtros komiteto pirmi-ninkas Mindaugas Bastys.

ŽŪR pirmininkas A.Stančikas mažo politikų dėmesio nesureikšmi-

no. Pasak jo, tai buvo darbinis suva-žiavimas, kuriame nereikia skambių politikų kalbų ar priimtų rezoliucijų. „M.Bastys atstovavo socialdemokra-

tams, R.Šatkauskas – Darbo partijai. Su šiomis partijomis esame pasira-šę bendradarbiavimo sutartis. Praė-jusiame suvažiavime dalyvavo ir že-mės ūkio ministras, ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, kurie prižadėjo aukso kalnus, kad ŽŪR pa-remtų jų keliamą kandidatą, tačiau, neišsipildžius jų lūkesčiams, žemdir-bių savivaldai atėjo sunkios dienos“, – susirinkusiesiems aiškino A.Stan-čikas.

Nauji darbai

Po sėkmingai pasibaigusių ŽŪR pirmininko rinkimų antrąją ka-denciją šiame poste pradedantis

A.Stančikas, kuris yra ir koopera-tyvo „Pieno gėlė“ tarybos pirmi-ninkas, pabendravo ir su „Valstie-čių laik raščio“ žurnalistu.

Paklaustas, kodėl nusprendė tęsti darbą su buvusia komanda, A.Stančikas atsakė, kad tiki šiais žmonėmis ir vertina jų darbą. „Ži-noma, galėjau pasirinkti kandidatą iš 48 žemdirbių organizacijų, pri-klausančių ŽŪR, tačiau suprantu, jog taip iš anksto galiu sukelti konf-liktą. Yra daug ryškių asmenybių tose organizacijose, tačiau koman-da, supanti mane, turi atstovauti vi-siems ŽŪR, o ne proteguoti vienos organizacijos interesus“, – „Valstie-čių laikraščiui“ sakė pašnekovas.

A.Stančikas suvažiavimo me-tu nepagailėjo kritikos ir vicepir-mininkui S.Dimaičiui. „Jis nėra „saldainis“, tačiau tikiu, kad iš-

girdęs tas pastabas jis viską ap-galvos ir dirbs dar geriau“, – suvažiavime teigė ŽŪR pirminin-kas. Pasak jo, S.Dimaitis padaro

daug nematomo darbo – jam tenka bendrauti su visomis valdžios insti-tucijomis ir ten ginti ŽŪR nuomo-nę. „Aš ne sykį sakiau, kad, ginant žemdirbių interesus kitose organi-zacijose, reikia ginti savo nuomo-nę, nebijoti aštresnių pasisakymų, tačiau negalima taip bendrauti rū-muose. Čia turi būti svarbi kiekvie-nos iš beveik 50 ŽŪR narių pozici-ja ir tik bendraudami vieni su kitais galime prieiti prie vieningos nuo-monės“, – sakė A.Stančikas.

Vardydamas prasidėjusios antros kadencijos uždavinius, A.Stančikas išskyrė du – derybas dėl finansinės Lietuvos žemdirbių gerovės ir kovą su afrikiniu kiaulių maru. „Kovoda-mi su šia Lietuvą užpuolusia negan-da, turime nepamiršti, kad svarbu ne tik apsisaugoti, kad šis maras neplis-tų, bet ir derėtis su Europa dėl kom-pensacijų Lietuvos ūkininkams“, – ateities darbus dėstė ŽŪR pirmi-ninkas. Pasak jo, kol afrikinis kiaulių maras nepasiekė didžiųjų fermų, ga-lime labai nesibaiminti, tačiau jam įsimetus į fermas jau turėtume kal-bėti apie verslų žlugimą ir pagalbą jiems. „Kiaulių maras – nesustabdo-mas, net mokslininkai neturi vakci-nos, kuri sustabdytų šio viruso pli-timą. Jis per aštuonerius metus iš Gruzijos pasiekė Lietuvą“, – sakė A.Stančikas.

Jo teigimu, labai svarbu ir visai Europai parodyti, kad negalima iš-skirti mūsų šalies žemdirbių iš kitų šalių, skirstant jiems paramą, tačiau ŽŪR pirmininkas pasidžiaugė, kad Briuselyje vis dažniau atsižvelgia-ma į Lietuvos atstovų nuomonę. „Kadencijos pradžioje prieš trejus metus buvo labai sunku. Nuvažiuo-davome derybų į Briuselį ir beveik visi klausdavo, kas ta Lietuva, tačiau dabar jau turime savo balsą, kurio paisoma. Taigi dabar reikia stengtis iškovoti ne tik geresnes išmokų Lie-tuvos žemdirbiams skyrimo sąlygas 2014–2020 m., bet ir kitą finansinį laikotarpį nuo 2020 m.“, – savo vei-klos prioritetus vardijo pašnekovas.

Kalbėdamas apie ŽŪR veiklos optimizavimą, A.Stančikas pabrėžė pasigendantis didesnio esamų ko-mitetų aktyvumo ir apskritai naujų komitetų. Pasak pirmininko, kokių komitetų reikės, padiktuos gyveni-mas, tačiau, A.Stančiko teigimu, jau dabar matyti, kad reikalingas ko-mitetas, kuruojantis gyvenimo kai-me kokybės, kaimo bendruomenių ir net kaimo turizmo reikalus. „Šis komitetas turėtų būti itin aktyvus,

stebėti ir patarti, kaip tinkamai skirstyti ES paramos lėšas. Neretai matome, kaip bendruomenės gau-tą paramą išnaudoja vaikų žaidimų aikštelių statybai, nors tame kaime beveik nėra vaikų. Tad komitetas turėtų kelti klausimą, kaip tuos pi-nigus geriau panaudoti, pavyzdžiui, smulkiam verslui remti. Juk būtų galima atidaryti siuvyklą ar ką nors panašaus, kur vietiniai gautų darbo. Taip žmonės galėtų užsidirbti pini-gų, būtų skatinamas užimtumas, o ne tik garantuojamas laisvalaikis“, – mintimis dalijosi A.Stančikas.

Pasak antrai kadencijai išrink-to ŽŪR pirmininko, vienybė būti-na ne tik ŽŪR, bet ir ūkininkams, kuriems labai svarbu jungtis į di-desnius darinius – kooperatyvus, nes tik taip galės išlikti smulkieji – šeimos – ūkiai. „Ne vienus metus esu kooperatyvo „Pieno gėlė“, vie-nijančio beveik 800 ūkininkų, tary-bos pirmininkas ir matau, kad dabar vis daugiau ūkininkų supranta ko-operacijos naudą. Šiandien ūkinin-kui, priklausančiam kooperatyvui, nereikia pirkti specialios technikos, jis ją gali išsinuomoti bendrovėje, o pinigus už nuomą sumokėti pa-mažu. Išlaidų nėra daug, o nauda pastebima. Tai įvertina vis daugiau žmonių“, – mintimis dalijosi ŽŪR pirmininkas.

ŽŪR šiuo metu priklauso 48 or-ganizacijos. Jų atstovai ir susirinko į penktadienį Kaune vykusį ŽŪR su-važiavimą. Pagal iš anksto nustatytą programą suvažiavimas turėjo prasi-dėti ŽŪR pirmininko 2013 m. veik-los ataskaita, tačiau stambūs Kėdai-nių ūkininkai Aušrys Macijauskas ir Jonas Talmantas pareikalavo, kad pirmiausia būtų svarstomas Kėdai-nių rajono žemdirbių asociacijos grįžinimas į ŽŪR. Abiem klausi-mo svarstymo iniciatoriams buvo paaiškinta, kad pagal ŽŪR IX su-važiavime patvirtintas taisykles iš rūmų šalinamos tos organizacijos, kurios vengia mokėti narystės mo-kestį. „Piktybiškai išsisukinėjan-tys nuo šio mokesčio perspėjami, o po mėnesio šalinami iš ŽŪR. Nuo 2008 m., kai buvo priimta ši nuos-tata, narystės rūmuose neteko jau 31 organizacija. Kėdainių r. žem-dirbių asociacija iki praėjusių metų gruodžio 15 d. neatsakė, kodėl įsiskolino rūmams, tačiau vėliau narystės mokestį susimokėjo. Tai, žinoma, sveikintina, tačiau net ir pa-šalintiesiems išlieka turtinė prievo-lė“, – susidariusią situaciją aiškino ŽŪR teisininkė Aistė Tomkienė.

Pristatydamas savo 2013-ųjų atas-kaitą, ŽŪR pirmininkas A.Stan-čikas sakė, kad visus praėjusius metus buvo dirbama vieningai, stengiantis išklausyti kiekvienos, net ir smulkiausios, organizacijos norų, pageidavimų. Suvažiavime buvo aptarti ir ŽŪR finansiniai reikalai. ŽŪR Revizijos komisijos pirmi-ninkas Kęstutis Tubis teigė, kad per praėjusius metus buvo atleista 20, priimta 10 darbuotojų. K.Tubis pa-brėžė, kad nemenka suma sumokėta už ryšio paslaugas. „Pernai ŽŪR už ryšių paslaugas sumokėjo 98 tūks-tančius litų. Tai didelė suma. Pa-tarčiau taupiau kalbėti mobiliasiais telefonas. Ypač į tai dėmesį turėtų atkreipti ŽŪR rajonų savivaldos or-ganizatoriai“, – savo pastabas išsa-kė Revizijos komisijos pirmininkas.

Aktualijos

-

Mariaus Eidukonio nuotraukos

Negesins žemės ūkio plėtrai uždegtos žalios šviesos

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Jau laikas ruošti sėklas

Moters pasaulis

13 psl. 15 psl.

Pernai sėkmingai startavusi šiemet vėl surengta „Lietuvos agroverslo konferencija 2014: tendencijos ir galimybės“. Į renginį rinkosi įvairių žemės ūkio verslo sričių atstovai – nuo augintojų iki perdirbėjų – aptarti visai Lietuvos ekonomikai svarbių verslo sričių naujovių. Konferencijoje dalyvavo ūkininkai, žemės ūkio bendrovių, maisto pramonės ir Vyriausybės atstovai.

Vismantas Žuklevičius

UžsienyjeAktualijos

Pavasarinė sėja dar toli, tačiau ūkininkai turi suskubti ir tinkamai paruošti sėklas. Anot specialistų, dabar pats laikas tikrinti grūdų daigumą ir juos beicuoti.

Jolita Žurauskienė

4 psl.

Alkoholio pramonėliko atpirkimo ožiu

16 psl.

Prieš rusų ginklus – žodžių skydai

Gulbės pienasGarsus senovės gydytojas Hipokratas vietoje arbatos siūlė gerti avižų nuovirą. Lietuviai šį gėrimą vadino gulbės pienu, mat avižo-se gausu baltymų, amino-rūgščių, mikroelementų, B grupės, A, K ir E vitaminų.

Padėtis Ukrainos Krymo pusiasalyje vis dar ne-aiški: Rusijos kariai kon-troliuoja ne vieną karinę bazę autonominėje Kry-mo respublikoje, o Vaka-rai tik grasina VladimiroPutino režimui sankcijo-mis.

Marius Eidukonis

M.A.Pavilionienė: „Veidmainystė yra būdingas lietuvių bruožas“

7 psl.

„Tik baikščios moterys, kurios dar nesuprato savo asmenybės stip rybės, sa-varankiškumo, taikstosi su kelnes mūvinčiomis men-kystomis, smurtautojais, alkoholikais ir tinginiais“, – mano profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Aušrinė Šėmienė

7 psl.

Vyriausybė pagaliau sutarė, kad pensijoms atkurti nereikės automobilių mokesčio. Šlamštavalgiai taip pat gali ramiau atsikvėpti – nebus apmokestintas ir nesveikas maistas. Pinigų pensininkams esą atsiras augant šalies ekonomikai. Tačiau vienaūkio šaka didesnių mokesčių vis tiek neišvengs – svaigiųjų gėrimų mėgėjams pinigines teks atverti plačiau. Tiesa, dar negreitai: mat dėl alkoholio akcizo didinimo valdžia planuoja apsispręsti iki liepos,o naujas akcizas alkoholiui įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Vismantas Žuklevičius