Gediminas Stanišauskas

---

Iki šiol penkiose savivaldybėse (Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Ra-seinių ir Radviliškio rajonų) vykęs eksperimentas, kai jų administra-cijoms patikėta teisė savarankiškai skirstyti socialines pašalpas, pasi-teisino. Pašalpų gavėjų šiose savi-valdybėse sumažėjo apie 20 proc., o kiekviena iš jų nuo 2012 m. sutaupė nuo 250 tūkst. Lt iki 450 tūkst. Lt.

Nuo šių metų pradžios jau visos savivaldybės perėmė socialinių pa-šalpų mokėjimo funkciją ir pradė-jo labiau kontroliuoti šių pašalpų gavėjus. Kova su piktnaudžiauto-jais taip išsiplėtė, kad į šį karą buvo įtrauktos ne tik savivaldybės, bet ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI), Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir kitos institucijos.

„Savivaldybės suinteresuotos pa-šalpas skirti tikslingai, o ne išlai-dauti papildomai uždirbantiems asmenims“, – teigė VDI vadovas Vilius Mačiulaitis. Prieš pat nau-juosius metus patikrinus penkiuo-se didžiuosiuose miestuose įtarimą sukėlusius 100 asmenų, buvo nusta-tyta, kad kas antras iš jų piktnau-džiavo valstybės gerumu. Jie vykdė neregistruotą veiklą arba dirbo nele-galiai ir gaudavo socialines pašalpas.

Už nelegalią veiklą darbo ins-pektoriai nusikaltėliams skyrė 14,5 tūkst. Lt baudų. „Varguoliai“ nelegaliai dažniausiai dirbdavo sta-tybose (per 70 proc.), kirpyklose, grožio salonuose, automobilių re-monto dirbtuvėse.

2 p.

-

-

-

--

-

-

p.

p.

SodybaŠeštadienisSveikata

p.

-

-

p.

-

-

--

-

--

--

p. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

-

2 Nr. 9 (9337)

Atkelta iš 1 p.

Pavyzdžiui, per vieną patikrini-mą Kelmės darbo biržoje 350 Lt bedarbio pašalpą gaunantis asmuo iš peties dirbo individualiai laido-tuvių versle. Jam taip pat skirta di-delė bauda. Šiuo metu Valstybi-nė darbo inspekcija sudarė kelis tikrinamų asmenų sąrašus, todėl 2014 m. numato dar bent kelis pa-našius reidus.

Vadovaudamosi naujos redakci-jos Piniginės socialinės paramos ne-pasiturintiems gyventojams įstaty-mu, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d., ne visos savivaldybės susku-bo griežčiau kontroliuoti pašalpos gavėjus. Be penkių bandomųjų sa-vivaldybių, nuo 2012-ųjų aktyviau pašalpų gavėjus ėmė kontroliuoti Marijampolės, Druskininkų ir dar kelios savivaldybės.

„Mes jau 2013 m. itin atsakingai atrinkdavome pašalpų gavėjus“, – pasakojo Marijampolės r. savivaldy-bės Piniginės paramos skyriaus ve-dėja Vida Bružinskaitė. Vien pernai piniginė parama nebuvo skirta net 507 šeimoms. Socialinėms pašal-poms savivaldybė pernai panaudo-jo 8,5 mln. Lt, arba beveik 20 proc. mažiau nei 2012 m., kai šioms reik-mėms panaudota 6,9 mln. Lt.

„Daug dėmesio buvo skirta as-menims, kurie dirbo transporto įmonėse. Buvo išaiškinta, kad keli socialinės pašalpos gavėjai nusipir-ko automobilį už 20–30 tūkst. Lt. Dažnai stengiamasi nuslėpti ir

tik rąją šeimos sudėtį“, – pasakojo V.Bružinskaitė.

Kitų savivaldybių atstovai „Vals-tiečių laikraščiui“ pasakojo, kad pa-šalpos prašytojas paprastai dekla-ruoja, kad gyvena vienas arba tik su nepilnamečiu vaiku, bet vėliau pa-aiškėdavo, kad tai – šeima, nes su-gyventinis gyvena kartu, turi darbą ir pasirūpina viskuo. Marijampolės savivaldybės socialiniai darbuotojai, tikrindami vieną šeimą, sugyventinį rado net pasislėpusį palėpėje. „Ma-nome, kad 2014 m. pavyks išsiaiškinti dar daugiau piktnaudžiautojų, nes in-tensyviau bus lankomi asmenys, gau-nantys socialines pašalpas“, – pabrėžė V.Bružinskaitė.

Piktnaudžiautojus išaiškinti pa-deda prie seniūnijų suburtos socia-linės paramos teikimo komisijos, kurių nariai yra bendruomenių pir-mininkai, seniūnaičiai, medicinos, policijos atstovai. Jos svarsto pašal-pų gavėjų prašymus, vėliau paramos prašytojai kviečiami į komisijų posė-džius. „Kai kurie pašalpų prašytojai,

susipažinę su nauja tvarka, dėl to-lesnio pašalpos skyrimo nesikreipia ir į komisijos posėdžius net neat-vyksta“, – pasakojo Kelmės r. socia-linės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė.

Pajūryje veikianti Klaipėdos sa-vivaldybė 2013 m. spalį surengė 229 papildomus prašytojų patikrinimus. „Pradėjus šiuos tikrinimus, daugiau kaip pusė asmenų dėl pašalpų nebe-sikreipė arba pageidavo jų prašymų nenagrinėti“, – sakė socialinių išmo-kų poskyrio vedėja Gina Vilimaitie-nė. Jei savivaldybę pasiekia žinios, kad žmogui pašalpa nepriklausė, jis dirbo nelegaliai ar kitu būdu slėpė pajamas, toks piktnaudžiautojas ne-gali pretenduoti į paramą mažiau-siai 6 mėnesius.

Nuo pernai griežčiau pašalpų prašytojai kontroliuojami ir Ute-noje. Čia pašalpų gavėjų sumažėjo nuo 2 700 iki 2 300, o savivaldybė sutaupė 1 mln. Lt. Pasitaiko atvejų,

kai žmogus, neturėdamas nuolati-nių pajamų, prašo pašalpos, o tuo metu statosi namą, važinėja atos-togauti į šiltus kraštus, uždarbiauja užsienio šalyse, verčiasi interneti-ne prekyba.

Utenos r. savivaldybės atstovė Inga Šakalienė pasakojo, kad dėl pašalpos į savivaldybę kreipėsi kūdikio besilau-kianti mergina, nes esą būsimo vaiko tėvelis išvykęs į užsienį – jis kartu ne-gyvena, materialiai nesirūpina ir ben-dro ūkio neveda. „Tačiau banko išrašai parodė, kad jai reguliariai iš užsienio siunčiamos perlaidos, o pinigai panau-dojami drabužiams įsigyti internetinėse parduotuvėse, įvairiausioms sąskaitoms apmokėti, bet ne būtiniausiems porei-kiams tenkinti“, – atskleidė I.Šakalienė.

Tiesa, tokių atvejų Lietuvoje – ne dešimtys tūkstančių, o veikiau keli tūkstančiai. Paramos lėšų poreikis mažėja ir dėl gerėjančios ekonomi-nės situacijos.

„Valstiečių laikraščiui“ apklau-sus kelias dešimtis savivaldybių, jų atstovai patikino, kad 2014 m. pini-ginei socialinei paramai reikės vidu-tiniškai apie 5–10 proc. mažiau lėšų nei praėjusiais metais. Sutaupytų pi-nigų savivaldybėms nereikės grąžin-ti į valstybės iždą. Tačiau padidėja rizika, kad savivaldybės pinigus pa-naudos ne vietos gyventojų gerovei kurti, o savo tarnautojams skatinti.

Valstybės kontrolė, 2013 m. at-likusi finansinį savivaldybių audi-tą, nustatė, kad sutaupytus sociali-nei paramai numatytus pinigus kai kurių rajonų ir miestų savivaldybės panaudojo ne pagal paskirtį. Zara-sų, Kauno, Rokiškio rajonų savival-dybės „sutaupytus“ 91,4 tūkst. Lt, kurie buvo numatyti gyventojams kaip piniginė pašalpa, išdalijo savo tarnautojams.

„364 tūkst. Lt skirta šešiose biu-džetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančių darbuotojų priedams ir priemokoms mokėti“, – skandalingą Vilniaus miesto savivaldybės sociali-nę politiką paviešino Valstybės kon-trolės auditorė Regina Rudokienė.

Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas pabrėžė, kad savi-valdybės stengdavosi gudrauti nuo pat 2004 m., kai įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. „Pavyzdžiui, 2006–2007 m. savivaldybėms buvo leista sutaupytas lėšas panaudoti savo nuožiūra. Už tuos pinigus jos net tiesdavo kelius, statydavo elek-

tros linijas, atlikdavo kitus darbus“, – pasakojo A.Sysas. Parlamentaras prisiminė, kad uždraudus taip pa-naudoti lėšas, savivaldybės sugebė-davo viską išleisti ir dar prašydavo papildomai.

Aktualijos

-

orai.lt, VL inf.

16.49.

RytojŠiandien Poryt

-14 -19o

-7 -12o

-13 -18o-16 -21o

-9 -14o -10 -15o

-

-

-

-

-

-

--

-

-

-

-

--

-

---

-

-

--

-

--

-

-

Planuojama, kad sumažintos se-natvės pensijos iš dalies bus kompen-suojamos pajamomis, kurios į valsty-bės biudžetą pateks iš alkoholio akcizo. Dėl to valdantieji žada 20 proc. didinti

akcizą visam alkoholiui. Jeigu Seimas pataisas dėl alkoholio akcizo didinimo priimtų kovą, jos įsigaliotų po pusme-čio – nuo rudens. Pasak premjero Al-girdo Butkevičiaus, akcizą ketinama didinti visam alkoholiui, tačiau, pasak jo, ne visa kompensacijoms reikalinga lėšų suma bus gauta iš alkoholio akci-zo – lėšų bus bandoma surasti ir iš vi-dinių rezervų. Pirmą sumažintų pen-sijų dalį (20 proc. vienkartinę išmoką) pensininkams ketinama išmokėti šių

metų pabaigoje – ne anksčiau kaip spa-lio mėnesį. Likusią apkarpytos pensi-jos dalį šalies gyventojai po 40 proc. atgautų 2015–2016 m. Be to, ilgą lai-ką teigę, kad dėl krizės sumažintoms pensijoms kompensuoti reikia rasti 0,8– 1 mlrd. Lt, valdantieji pranešė, kad tam iš viso reikia tik 443 mln. Lt. Pensijos dalis dirbantiems senatvės pensinin-kams bus grąžinta kitame etape, kai bus svarstoma galimybė padidinti ma-žiausias pensijas. Kol kas nėra sprendi-mo dėl sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo.

VL inf.

3Nr. 9 (9337)

Atkelta iš 1 p.

Kai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkai praėjusią savai-tę Lietuvos ūkininkų sąjungos rajonų vadovams palyginti išsamiai pristatė būsimus žalinimo reikalavimus, Kre-tingos rajono ūkininkų vadovas Anta-nas Stonkus susiėmė už galvos ir, nu-jausdamas būsimą erzelį, valdininkams labai rimtai patarė: „ES reikalavimais mes domimės labiau negu daugelis ūkininkų, tačiau daug ko nesuprato-me. Patikėkite, daugelis ūkininkų nie-ko nesupras. Patariu jau dabar planuo-ti mokymus, konsultuoti ūkininkus.“

Patyrusio ūkininko nuogąstavi-mas ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Iš-mokų už plotus skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Karbausko ne-nustebino: „Posėdžiuose Briuselyje dėl daugelio reikalavimų susitariame per kelias valandas, o diskusijos dėl ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) išskyrimo kiekvieną kartą už-trunka visą dieną, tačiau išvykstame palikę daugybę neatsakytų klausimų.“

Tiek nežinomųjų yra dabar, kai Briuselyje aptariami paskutiniai naujieji reikalavimai. Jų kontūrai jau ryškėja, o štai konkrečius rodiklius turės pasirinkti kiekviena valstybė. Tačiau kaip rasti bendrą vardiklį, kad tie patys reikalavimai tiktų ir žemaičiui, ir dzūkui, ir aukštaičiui, ir suvalkiečiui? Lietuva nedidelė, ta-čiau regionai labai skirtingi. Taigi turėsime ne tik šokti pagal Briuse-lio dūdelę, bet dar ir patys ją pūsti.

Negalutiniais duomenimis, EFA reikalavimai Lietuvoje sukels galvos skausmą per 22 tūkst. ūkių – visiems, kurie turi daugiau nei 15 ha ariamos žemės. Jų laukia didelis išbandymas. Taigi pirmaisiais metais ne mažiau kaip 5 proc. (vėliau – 7 proc.) visos ariamos žemės ūkiai turės skirti eko-loginiu požiūriu svarbioms vietovėms, t. y. tokios žemės nedirbti arba ją nau-doti pagal griežtas Briuselio sąlygas. Kaip parinkti šiuos 5 proc. žemės?

Pasak A.Karbausko, reikalavi-mus ir taisykles nustatys Europos Komisija, o Lietuvai pačiai reikės apsispręsti, kuriuos elementus iš Briuselio pasiūlytų pasirinkti. Pa-vyzdžiui, Briuselis leidžia laikyti 5 proc. pūdymo. Tada 1 ha pūdymo būtų prilyginamas 1 ha EFA. Kitas variantas – jei ūkininkas pasirinks auginti azotą fiksuojančius augalus, koeficientas bus tik 0,3, t. y. jei azotą fiksuojančiais augalais (pavyzdžiui, pupomis, lubinais, liucernomis, so-jomis, žirniais ir kt.) užsės 10 ha, iš jų tik 3 ha bus užskaityti kaip EFA.

„Tokie koeficientai rodo Briu-selio siekį, kad žemės ūkis gamintų kuo mažiau produkcijos“, – pastebė-jo Jurbarko ūkininkų vadovas Rai-mundas Jovarauskas. Netikite? Štai kiti įrodymai. Briuselio sprendimu didžiausias koeficientas numatytas pavieniams medžiams jūsų ariama-me plote. Jei tokį medį išsaugojo-te arba pasodinsite, bus užskaitoma net 30 kv. m EFA. Jonavos ūkinin-kų vadovas Gintaras Stašionis pa-grįstai nuogąstavo: „Ar nepažeisiu taisyklių, tą medį per daug nuge-nėjęs?“ Visko gali būti. Kita vertus, kol kas Briuselio atstovai nenuma-tė, kiek laiko tas medis turės augti. O kas nutiks, jei į jį trenks žaibas ir jį suskaldys?

Eurobiurokratai smulkmeniš-kai numatė ir kitas galimybes. Pa-vyzdžiui, jei ariamame sklype ar jo pakraštyje yra medžių eilė, jos ilgį reikia dauginti iš koeficiento 7,5. Taigi, jei medžių eilės ilgis – 100 m, 750 kv. m plotą galima įtraukti skai-čiuojant EFA plotą.

Įsigaliojus žalinimo reikalavi-mams galimai susikirs ES reikalavi-mai ir kiekvienoje savivaldybėje ga-

liojantys įsakymai bei nutarimai. Pasak R.Jovarausko, šiuo metu savivaldybės ūkininkams skiria maksimalius mo-kesčius už nenaudojamą ar apleistą žemę. „Už laukuose išlikusias medžių giraites ar kitaip apleistus lopinėlius savivaldybė apmokestina maksimaliai – įpareigoja mokėti net 4 proc. mokes-

čio, o ES kaip tik reikalauja kuo ma-žiau dirbti žemę, nedidinti gamybos. Kieno – Briuselio, ar savivaldybių –

reikalavimai bus viršesni?“ – klausė ūkininkas R.Jovarauskas, bet kol kas nesulaukė atsakymo.

Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamy-bos ir maisto pramonės departamen-to Išmokų už plotus skyriaus vedėjo Karolio Anužio, į EFA plotą ūki-ninkai galės įtraukti ir esančių ar iš-kastų tvenkinių plotą, kuris net būtų padidinamas koeficientu 1,5. Jei tas tvenkinys per sausrą išdžiūtų, aštria-dančiams Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (NMA) kon-trolieriams turėsite įrodyti, kad jis buvo: neskubėkite naikinti tvenkinio pakraščiuose augusių ajerų ar kitų vandens žolynų, kitaip nukentėsite. Sunkiau bus įrodyti, kad dėl sugedu-sių melioracijos įrenginių susidarė, o vėliau – išdžiūvo balos. Tebedisku-tuojama, ar tokiais atvejais pagelbėtų nuotraukos. Dar siūloma galimybė į EFA plotą įtraukti melioracijos grio-vius bei apsaugines juostas.

Akivaizdu, kad ūkininkai nuo 2015-ųjų turės dažniau naudoti skai-čiuotuvus, pakartoti žinias, nes vienais atvejais EFA elementai skaičiuojami pagal vienetus, kitais – pagal ilgį, o trečiais – pagal plotą. Tačiau galiausiai ūkininkams reikės suskaičiuoti EFA skirtą 5 proc. savo ariamos žemės plo-tą. Per artimiausią mėnesį Lietuvoje užvirs ginčai, kuriuos EFA elementus pasirinkti (ar tik kai kuriuos, ar kuo daugiau jų, ar pasirinkti kuo papras-tesnį, ar kuo sudėtingesnį variantą), kad ne tik ūkininkai, bet ir aštriadan-čiai NMA kontrolieriai eitų iš pro-to. Ko gero, neatsitiktinai K.Anužis prasitarė: „Jei pasirinksite daug ele-mentų ir jų visų neprireiks, kad susi-darytų 5 proc. ploto, vis tiek turėsite laikytis visų prisiimtų reikalavimų.“ Žemės ūkio rūmų pirmininkas An-

driejus Stančikas patarė ūkininkams rinktis kuo paprastesnę schemą. Iš pradžių ūkininkai jam lyg ir pritarė, tačiau vėliau jų nuomonė pasikeitė. Priežastis paprasta – gal labiau apsi-mokės atidžiau skaičiuoti EFA ele-mentus negu, pavyzdžiui, visą plotą palikti pūdymuoti. Ar ne per didelė duoklė? Juolab kad daugelis ūkinin-kų nemažai žemės nuomoja, nuomos kaina augs, taigi ar ne per brangu bus nuomoti, bet nedirbti žemės?

Tiesa, yra dar vienas niuansas. Jei įtrauksime visus EFA elementus (griovius, medžių eiles, tvenkinius ir kt.), nuo 2015 m. deklaruojamos žemės plotas Lietuvoje išaugs apie 30 tūkst. ha, arba 1 proc. Tada apie 3 Lt už ha sumažės ir tiesioginių iš-mokų dalis. Tačiau gal šį praradimą kompensuotume gaudami daugiau žalinimo išmokos? Reikia skaičiuo-ti. 2014-ieji ir bus išbandymų metai.

Aktualijos

---

Jonas Talmantas -

-

--

--

--

-

-

-

---

-

-

-

-

-

-

Perspektyvūs tik dideli ūkiai

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl. 7 psl.

Be sniego patalų rapsams per šalta

Moters pasaulis

13 psl. 14 psl.

Tėviškės šviesa

Zita ir Algimantas Dubrickai nusprendė ūkininkauti ne tik iš pašaukimo, bet ir dėl susiklosčiusių aplinkybių. Turėdami pakankamai teorinių ir praktinių žinių, pieno ūkio savininkai ėmė plėtoti ir mėsinę galvijininkystę.

Jolita Žurauskienė

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius kasdien patiria vis didesnį protestuotojų ir Vakarųspaudimą. Todėl vis garsiau iš Bankovos gatvėje esančios prezidento rezidencijos į opozicijos stovyklas keliauja siūlymai tartis.

Marius Eidukonis

Užsienyje

Staiga atšalus orams, žemdirbiai sunerimo dėl žieminių kultūrų peržiemojimo. Labiausiai baiminasi rapsų augintojai. Pasak jų, blogiausia tai, kad mažai sniego.

Jolita Žurauskienė

15 psl.

Opozicija nepasirinko katės maiše

Susirgusių Alzheimerio liga žmonių slauga už-kraunama ant artimųjų pečių. Jie turi atsisakyti įprasto gyvenimo, mes-ti darbą. Šie žmonės ima gyventi iš pašalpų, galiau-siai suserga ir jiems pa-tiems prireikia globos.

Aušrinė Šėmienė

12 psl.

Ar išgirs mokyklos mokslininkų balsą?

Gardūs pietūs išlaukinių kiaulaičių

Aplinkos ministras Valen-tinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo šernus bus galima medžioti visus metus. Toks sprendimas priimtas baiminantis afri-kinio kiaulių maro. Tad ti-kėtina, kad šernienos teks paragauti net tiems, kurie iki šiol jos nėra skanavę.

Vilniaus miesto savival-dybėje įvyko konferencija „XXI amžiaus iššūkiai mo-kyklai, šeimai, visuomenei“.Viena iš šios konferencijosrengėjų Romualda Hofer-tienė, Kovo 11-osios Akto signatarė, politikė, mokyto-ja, sakė: „Norėjomeatkreipti mokytojų, tėvų dėmesį į svarbiausius šio amžiaus iššūkius, kuriuos būtina priimti atsakingaiir tinkamai pasiruošus.“

Bernardas Šaknys

Ligonių, neturinčių artimųjų,likimas – mirtis patvory