Šiandien skaitykite:-

-

-

-

-

--

--

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

---

-

-

-

SODYBA, 7

, 21

-

-

-

-

Baisi skuba

Seimas, 2014 m. sausį susirinkęs į neeilinę sesiją, vienu iš neeilinių darbų buvo numatęs skubiai patvirtinti nau-ją Azartinių lošimų įstatymo redakci-ją. Jos esmė – prikurti Lietuvoje masi-nių (prasi)lošimo vietų, kurias valdytų tik vietiniai „pateptieji“ lošimų orga-nizatoriai, taip pat cenzūruoti inter-netą, prisidengiant „grėsme“, kad už-sienyje veikiančios lažybų bendrovės nuskriaus ir apiplėš neva skurstančius „nacionalinius“ lošimų organizatorius. Tiesa, prieš pat svarstymą, gavęs kažko-kių „naujų pasiūlymų“ (tiksliau, išsigan-dęs kilusio triukšmo), socialdemokra-to Broniaus Bradausko vadovaujamas komitetas ėmė ir paprašė pertraukos. Ačiū Dievui, tačiau kas vis dėlto vyksta?

Pirmiausia lošimai vyksta inter-nete, nors galiojantis įstatymas ir Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi aiškiai pa-sakė: NEGALIMA. Skubėti patvir-tinti naują Azartinių lošimų įstatymo redakciją gal ir reikia, nes nenaudė-lė Europa spaudžia. Lietuva sulau-kė išskirtinio EK dėmesio dėl siekio aptverti savo rinką spygliuota viela ir neįsileisti konkurentų. Šaliai gre-sia piniginės sankcijos už kategoriš-ką nenorą laikytis įsipareigojimų ES.

Azartinių lošimų rinka yra tokia pat rinka, kaip ir visos kitos. Tačiau esminis niuansas čia yra tas, kad ta rinka, Lietuvai tapus ES nare, ne ap-siriboja nacionalinėmis sienomis, o apima visas ES valstybes. „ES reika-lauja“, – dažnai valdžios lūpose skam-banti visokių dalykų pateisinimo po-terių pradžia. O dabar kažkodėl yra kitaip. Būtent azartinių lošimų srityje šalis nutarė demonstruoti daug di-desnį suverenumą nei kokiuose nors gėjų saviraiškos klausimuose.

2

2 Nr. 8 (9336)

Atkelta iš 1 p.

Būtent iš ES galiojančių nuostatų kyla įpareigojimas užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Taigi, turėtų būti ir vie-nodos azartinių lošimų ar prasilošimų paslaugų teikimo sąlygos tiek vieti-nėms, tiek kitų ES valstybių bendro-vėms. Kyla baisus įtarimas: gal Seimą spaudžia ir terorizuoja užsienio loši-mų organizavimo rykliai? Teoriškai tikėtina, praktiškai gali taip ir nebūti, nes rinka labai jau nedidukė ir samdy-ti šimtus lobistų, kurie sutryptų mūsų vietinius automatų ir rulečių savinin-kus, nelabai apsimoka. Tai kodėl taip skubama? Kodėl neeilinėje sesijoje?

Panašiau visgi, kad būtent Lietu-voje įsitvirtinusios lošimo ar prasilo-šimo (priklauso, kaip Seimas balsuos) bendrovės yra jau beveik panašios į užkalbėtojas, baigiančias įteigti mūsų politikams, kad azartinių lošimų rin-kos uždarymas ir sąžiningos konku-rencijos bei galimybės vartotojui rink-tis eliminavimas yra viešasis interesas, o ne tik dar vienas būdas pasipelny-ti. Savo lobistine retorika, kuri nusėda Seimo dokumentų formuluotėse, jos panašios net į Seimo narį Petrą Gra-žulį, rėkiantį „Už Lietuvą vyrai!!!“ Gir-di, išsigimstančios ES teisė sunaikins tautiškas pokeriavimo tradicijas ir tada jau visi dėvėsime apdriskusias kelnes su dviem užtrauktukais. Vėlgi, tikėtina, bet gali būti ir kitaip.

EK šių metų lapkričio pabaigoje pradėjo oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl galimo nacionalinių teisės aktų prieštaravimo ES teisei. Iš ES pranešimo spaudai: Komisija yra susirūpinusi, ar su ES teise dera tokios nacionalinės nuostatos, kurio-mis, pavyzdžiui, reikalaujama fiziškai įsisteigti toje valstybėje narėje, kurioje

norima teikti internetines lošimų pas-laugas, pagal kurias subjektai privalo įgyti konkrečią teisinę formą, nusta-tytą nacionaliniuose teisės aktuose; kuriomis reikalaujama gauti valdžios institucijų sutikimą prieš keičiant ak-cininkų sudėtį ar kuriomis draudžia-mas užsienio kapitalas.

Apie tai, kas gresia Lietuvai, suska-tome domėtis atsakingoje institucijoje, kur mus nukreipė tiesiai pas finansų viceministrą. Simboliška, kad būtent P.Gražulio partijos kolega, Tvarkos ir teisingumo partijos deleguotas Fi-nansų ministerijos vicevadas Vytautas Galvonas linkęs suvereniai atsikirsti „ES buldozeriui“, neva pasiryžusiam sutraiškyti neva egzistuojančius lo-šimo organizavimo tradicinius vers-lus, be kurių turbūt visi pamirš ne tik „Klumpakojį“, bet ir Arvydą Sabonį.

Komentuodamas EK pradėtą ty-rimą, galintį brangiai kainuoti mūsų mokesčių mokėtojams, V.Galvonas pasakojo seniai žinomas aplinkybes: „Šiuo metu galiojantis Azartinių lo-šimų įstatymas draudžia organizuoti lošimus internetu, tačiau kai kurios bendrovės, gavusios Lošimų priežiū-ros komisijos licencijas, leidžia suteikti savo klientams informaciją apie sta-tymus nuotoliniu būdu – telefonu ar internetu, tačiau tai nelaikytina lažybų organizavimu internete (teismui at-rodo kitaip – aut. past.). Klientų valią priimantis fizinis asmuo, lažybų tar-pininkas, yra konkrečioje patalpoje – lažybų punkte. Ir būtent šiam klien-tui suformuojama lažybų kortelė. Jei reikia, ji gali būti atspausdinama, vė-liau patikrinama, kaip pasibaigė įvy-kis ir, esant laimėjimui, išmokami pi-nigai. Gali būti išmokami grynaisiais lažybų punkte, o gali būti pervedami į to asmens atsiskaitomąją sąskaitą. Taip užtikrinama reali apskaita, tiek mokestinė, tiek fiksuojant asmenis, kuriems lošti negalima, pavyzdžiui,

nepilnamečius. O tikrieji azartiniai lošimai organizuojami internetu, ne-turint nei fizinio lažybų tarpininko, nei realios įstatymų kontrolės. Visą procesą prižiūri programinė įranga. Paminėtina, kad galima ne tik žaisti lažybose, bet ir naudotis kitomis lo-šimo priemonėmis: kazino, lošimo automatų, totalizatorių, bingo ir t. t. Automatiškai patikrinami įvykiai, ap-skaitomi ir išmokami pinigai. Taigi, jokios kontrolės nėra. Lietuvos Res-publikoje organizuoti lažybas gali-ma įsteigus juridinį asmenį ir atitin-kamomis sąlygomis gavus licenciją tokiems lošimams organizuoti. Ga-vus tokią licenciją, užsienio bendro-vė galėtų vykdyti tokią pačią veiklą, kokią šiuo metu vykdo jau licencijas turinčios bendrovės. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad interpretuojant teisės ak-tus kitaip, susidarytų labai paradoksali situacija Lietuvoje. Lietuvos Respu-blikoje teisėtai veikiančios bendrovės negalėtų laisvai vykdyti savo valios – rinkti informacijos apie klientą nuo-toliniu būdu. O visiškai neturinčios licencijos, visiškai mokesčių nemo-kančios ir visiškai nekontroliuojamos bendrovės toliau galėtų laisvai teikti savo paslaugas.“

Teismo sprendimas, kuris, galio-jant dabartiniam archajiškam įstaty-mui, draudžia bet kokius „nuotolinius“ triukus, V.Galvonui įspūdžio nedaro. Maža to, jis teigia, kad ES reikalau-ja tik lygiateisiškumo principo, tačiau azartiniams lošimams, anot V.Galvono, interpretacijos, laisvo prekių, paslaugų, darbo jėgos ir kapitalo judėjimo princi-pai netaikytini ir tai esąs suverenus ne-priklausomos Lietuvos reikalas.

Kalbinti politikai ir ekspertai sutinka, kad įstatymą reikia keis-ti, tik nesutariama kaip. Advokatas Kęstutis Kvainauskas pabrėžia, kad įstatymą keisti būtina teisiškai su-reguliuojant internetinius lošimus, kurie dabar galiojančiame įstatyme nereglamentuoti. „Tačiau reguliavi-mas turi atitikti ES teisės normas, kurių Lietuva įsipareigojo laikytis. Įstatymo projekte numatytas rei-kalavimas ES įmonei, siekiančiai Lietuvoje gauti licenciją organizuoti azartinius lošimus, įsteigti Lietuvoje savo filialą arba dukterinę bendrovę, pažeidžia vadinamąjį „įsisteigimo

laisvės“ principą, dėl ko ne kartą yra pasisakęs ES Teisingumo Teismas. ES, kaip valstybių tarpusavio įsipa-reigojimais pagrįstos organizacijos, pamatinė idėja buvo ir yra bendros rinkos sukūrimas, kurios viduje, tarp ES narių, laisvai judėtų jos valsty-bių narių piliečiai ir valstybių narių bendrovių siūlomos prekės bei pa-slaugos. Dėl to negalima reikalau-ti, kad, norėdama teikti paslaugas Lietuvoje, Maltos bendrovė steigtų čia savo filialą, kaip ir negalima to paties reikalauti iš Lietuvos bendro-vės, norinčios teikti paslaugas Mal-toje. Laikoma, kad priešingu atveju būtų ribojamas bendros ES rinkos veikimas“, – sako jis.

Kita „įsisteigimo laisvę“ pažei-džianti įstatymo nuostata yra reika-lavimas ES bendrovėms internetinių lošimų organizavimo įrangą ir serve-rius (kompiuterius) turėti Lietuvo-je ir numatyta galimybė blokuoti jų interneto svetaines kaip „nelegalias“.

Šios įstatymo projekto nuostatos, K.Kvainausko nuomone, akivaizdžiai diskriminuoja lošimus organizuojan-čias ES bendroves ir sukuria joms pa-pildomus barjerus, siekiant organi-zuoti azartinius lošimus Lietuvoje. Būtent dėl šio diskriminavimo EK jau oficialiai pradėjo pažeidimo pro-cedūrą prieš Lietuvą. Dėl to Lietuvai gresia didelės piniginės sankcijos. Ir visgi patriotinių kriterijų lošimo vers-le ieškantieji randa naujų argumentų, kurie išdėstyti 2013 metų gruodžio 11 d. pateiktoje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje.

Buvusio Seimo nario Žilvino Šil-galio nuomone, jau situacija pradeda panašėti į nacionalinių lošimų orga-nizatorių protegavimą ir bet kokių prielaidų sąžiningai konkurencijai vystytis paneigimą. „Už viso to, regis, slypi ne tiek įstatymų leidėjo nekom-petencija ES teisės srityje, o milži-niškos privačių suinteresuotų asme-nų pastangos. Tokios išvados peršasi susipažinus su kritiškomis specialistų, pavyzdžiui, Europos teisės departa-mento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, išvadomis dėl įstatymo projekto, ku-rias įstatymų leidėjas ignoruoja ir stu-mia įstatymo projektą buldozeriu“, – pabrėžia jis.

Biudžeto ir finansų komiteto pir-mininko Broniaus Bradausko argu-mentas vienas: per ilgai vilkinta, laikas padaryti tvarką. Viskas gerai, bet....

Kad ir ką kas pasakotų – įsiteisėję teismo sprendimai aiškiai erzina įsi-tvirtinusius rinkos lyderius. Vadinasi, tokio įstatymo, koks stumiamas, pri-ėmimas yra ne kas kita kaip nacio-nalinių lošimo organizatorių siekis priversti įstatymų leidėją legalizuoti nuotolinius lošimus, kurių pastarieji, kaip patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, galiojant da-bartiniam įstatymui negali organizuoti.

Taigi, kitose šalyse licencijuotos europinės bendrovės čia mažiausiai kuo dėtos: joms paskelbtas politinis džichadas tėra, regis, dūmų uždanga. Atsakymas, atrodo, paprastas. Kaip ir su bet kokia kita ribojama bei ri-zikinga veikla, pavyzdžiui, alkoholio prekyba, jos vykdyti nacionaliniams lošimo organizatoriams nebus gali-ma tol, kol Seimas nebus nuspren-dęs priešingai. Ir niekam nesvarbu kažkieno verslo koncepcija ar siekis iš tokios draudžiamos veiklos gauti pelno. Todėl akivaizdu, kad nuotoli-nių azartinių lošimų įteisinimui Lie-

tuvoje reikėtų tiesiog priimti juos lei-džiantį įstatymą, o ne baksnoti pirštu į kaimyną.

Atrodo, klausimas paprastas: kaip padaryti, kad Lietuvos rinka atsivertų kitose ES valstybėse licencijuotoms lošimų bendrovėms ir būtų sukurta efektyvi jų veiklos kontrolės sistema?

Nors pasaulyje įvairūs veiksmin-go nuotolinių azartinių lošimų kon-trolės mechanizmai jau yra sukur-ti ir tuo pasinaudojant būtų galima atlikti skaidrius bei objektyvius se-nojo Azartinių lošimų įstatymo pa-keitimus, regis, suinteresuoti asme-nys rado kitą nuotolinių azartinių lošimų „legalizavimo“ kelią. Už ar-gumentų kalbą kažkam Lietuvo-je vis dar yra paprasčiau kažkokiu būdu įteigti politikams, kad kito-se ES valstybėse veikiančios firmos sukurtos Lietuvai plėšti, ten dirbant nekontroliuojamos arba viskas slapta nukreipta pieš mus visus. Du zuikiai vienu šūviu?

Paskutinis rėkiančiųjų „Už Lie-tuvą vyrai!“ argumentas – fiskalinis. Girdi, lošdamas internetu per ben-drovės, kuri neturi kiosko Lietuvoje, tinklalapį, vagi pinigus iš pensinin-kų, gydytojų, mokinių, kalinių ir kitų valstybės išlaikomų žmonių. Viskas čia būtų gerai, bet kas trukdo Lietu-voje įsiregistravusiai kompanijai, ne-turint kiosko Ispanijoje, gauti iš ten pajamų per tuos pačius statymus ir remti ką tik nori: sportą, pensininkus, kaktusų augintojus ar saugų seksą?

Būtent šiuo tikslu ir bene kaip re-liginė mantra suinteresuotų asme-nų kartojamas teiginys, neva nacio-naliniai lošimų organizatoriai moka mokesčius valstybei, bet negali orga-nizuoti nuotolinių lošimų. O kito-se ES valstybėse tai leidžiama daryti ir Lietuvos vartotojai naudojasi šių organizatorių paslaugomis, o naci-onalinių lošimų organizatoriai pra-randa pelną. Kažkodėl pamirštama tik paminėti, kad ne „blogųjų“ kitose ES valstybėse licencijuotų bendrovių pastangomis, o internetu vartotojai pasiekia jų tinklalapius, patalpintus juos licencijavusios valstybės terito-rijoje. Ne „blogieji“ užsienio lošimų organizatoriai nenori vykdyti veiklos Lietuvoje, Lietuvoje licencijuotis ir čia mokėti mokesčių, o nacionali-niai lošimų organizatoriai įstatymų leidėjo rankomis nori bet kokiomis priemonėmis apsisaugoti nuo tokių bendrovių atėjimo į Lietuvos rinką, sukurdami tokius barjerus, kad užsie-niečiams noras ateiti į Lietuvos rinką greitai išnyktų.

Advokatas K.Kvainauskas sako, kad teiginys, jog mokesčius Lietu-voje mokės tik Lietuvoje registruo-tos bendrovės, niekuo nepagrįstas. ES jau seniai sukurtas mechanizmas, lei-džiantis apmokestinti kitų ES šalių bendroves, vykdančias veiklą Lie-tuvoje per vadinamąsias nuolatines buveines. Jei tuo iki šiol nesugebėta pasinaudoti, tai tik dėl pasenusio įsta-tymo ir neefektyvaus Lošimų prie-žiūros tarnybos bei Valstybinės mo-kesčių inspekcijos darbo.

Kad viskas būtų įdomiau, kaip minėta, vietiniai lošimo vertelgos įkalbėjo kai kuriuos politikus siek-ti cenzūruoti internetą, kad plėšikai iš kitų šalių negundytų geltonkasių lietuvaičių. Šie ketinimai papiktino asociacijos INFOBALT atstovus, ta-čiau siekis į ES priklausančią Lietuvą perkelti Šiaurės Korėjos praktikas ir toliau svarstomas visai rimtai! Tik ne dėl ideologijos ar moralės, o dėl nepasidalijamų pinigų.

Aktualijos

alloverpress.ee nuotrauka

-

-

--

-

3Nr. 8 (9336)

Atkelta iš 1 p.

„Privačių miškų savininkai, ku-rių yra apie 800 tūkst., šokiruoti, kad paskubomis, be platesnės dis-kusijos, neįvertinant pasekmių ir nekreipiant dėmesio į Vyriausybės išvadą, įvestas naujas papildomas mokestis. Dabar miškų savinin-kai moka 15 proc. gyventojų pa-jamų mokestį. Siūlomas medienos žaliavos iš privačių miškų apmo-kestinimas iš esmės yra analogiš-kas 5 proc. akcizo nuo apyvartos įvedimui. Negi privataus miškų ūkio veiklą norima prilyginti al-koholio, cigarečių ar degalų vers-lams?“ – pasipiktinimo neslėpė Lietuvos miškų savininkų asocia-cijos (LMSA) valdybos pirminin-kas dr. Algis Gaižutis. LMSA va-dovas mano, kad neproporcingas privačių miškų valdytojų apmo-kestinimas žlugdys gamybinin-kus ir gali paskatinti legalų verslą trauktis į šešėlį.

„Padidinti pajamų mokesčiai gali stabdyti legaliai dirbančių miškų savininkų medienos parda-vimus. Analogiška situacija buvo 2007–2008 m., kai buvo drastiš-kai padidinti mokesčiai. Tada me-dienos pardavimai iš privačių miš-kų buvo beveik sustoję, o mokesčių padidėjimo nesulaukta“, – aiškino A.Gaižutis.

LMSA vadovas pabrėžė, kad dabar tiek privatus, tiek valstybinis miškų ūkis yra stipriai apmokestin-tas. „Štai palyginti su ūkininkais, miškų savininkai moka 3 kartus di-desnius mokesčius. Taip pat ir urė-dijos, palyginti su kitomis valstybi-nėmis įmonėmis, sumoka daugiau mokesčių į biudžetą. Todėl reikėjo

kalbėti apie racionalesnį dabar su-renkamų mokesčių panaudojimą, o ne įvesti naujus mokesčius“, – įsiti-kinęs dr. A.Gaižutis.

Miško įstatymo pataisų inicia-torius Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas A.Salamakinas įsi-tikinęs, kad prie bendrųjų miš-kų ūkio reikmių finansavimo turi prisidėti ne tik valstybinių miš-kų valdytojos – urėdijos, bet ir privačių miškų savininkai. „Urė-dijos moka 5 proc. mokestį, o privatininkai, miškus valdan-tys juridiniai asmenys į bendrųjų miškų ūkio reikmių fondą neįne-ša nė lito. Taip neturėtų būti“, – pareiškė socialdemokratas.

Anot parlamentaro, iš bendro-sioms miškų ūkio reikmėms su-kaupto fondo finansuojama ne tik miškų kelių priežiūra, bet ir prieš-gaisrinės sistemos organizavimas ir išlaikymas visuose miškuose, ne-priklausomai nuo to, ar jie valsty-biniai, ar privatūs, miškų kenkėjų naikinimas, privačių miškų savi-ninkų mokymai ir kt.

„Taigi privatininkai naudos gau-na, o prisidėti nenori. Generalinė miškų urėdija vien tik šiemet ke-liams planuoja skirti 32 mln. litų. Dabar turėtų prisidėti ir privačių miškų valdytojai, iš kurių per me-tus planuojama surinkti iki 15 mln. litų. Lėšos bus skirtos pirmiausia kelių, einančių per privačius miškus, priežiūrai ir tvarkymui“, – aiškino A.Salamakinas.

Jis pabrėžė, kad buvusios kon-servatorių Vyriausybės patvirtin-toje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programoje buvo numatyta, kad

privačių miškų valdytojai į bendrų-jų miškų ūkio reikmių fondą nuo 2015 m. mokės 10 proc. „Patys su-sitarė, o dabar nežinia dėl ko pik-

tinasi. Mes nustatėme mažesnį – 5 proc. – mokestį. Ar tai blogai?“ – pečiais gūžčiojo Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas.

A.Gaižutis pareiškė, kad parla-mentaro kalbos apie miškų kelių priežiūros finansavimą tėra skam-būs žodžiai, kurie esą klaidina vi-suomenę. „Iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos nebuvo skiriama nė lito valstybinių miškų kelių remontui ar priežiūrai, jau nekalbant apie privačių miškų kelius. Urėdijos keliams prižiūrė-ti kasmet iš kelių fondo gauna po 7–8 mln. litų, tačiau jų negali nau-doti privačių miškų keliams tvarky-ti“, – sakė LMSA vadovas.

Problema ta, kad miškuose yra daug kelių, kurie nepriklauso nei urėdijoms, nei savivaldybėms, nei miškų savininkams. „Niekas nieko nedaro dėl tų kelių, kurie neturi šei-mininkų. Jie tikrai yra netvarkingi, tik naujas mokestis šios problemos neišspręs. O jei keliai bus įtraukti į kieno nors balansą, tai greičiau-siai į savivaldybių. Tad iš privačių miškų savininkų surinkti mokesčiai bendrosioms miškų ūkio reikmėms negalės būti naudojami niekam ne-priskirtų arba savivaldybių balanse esančių miškų kelių priežiūrai ar re-montui“, – sakė A.Gaižutis.

Vyriausybė pritarė, kad privačių miškų valdytojai turėtų prisidėti prie bendrųjų miškų ūkio reikmių finan-savimo. Tiesa, ji siūlė nedaryti to pas-kubomis, o tik atlikus išsamią su pri-vačiais miškais susijusios mokesčių sistemos analizę, kaip tai numatyta

Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programoje, kurią 2012 m. patvirtino konserva-torių Vyriausybė.

Pasak aplinkos viceministro Lino Jonausko, mokestis, kuriuo norima

apmokestinti privačius miškų savi-ninkus, turi būti pagrįstas skaičiavi-mais. Tačiau atlikus tokius skaičiavi-mus, miškus valdantiems privatiems juridiniams asmenims gali būti skirti dar didesni mokesčiai, siekiant su-vienodinti urėdijų ir privačių įmonių mokamus mokesčius.

Aplinkos ministerija palygino, kiek už tą patį sąlyginį plotą mo-kesčių sumoka privatūs miškų sa-vininkai, miškus valdančios priva-čios įmonės ir urėdijos. Paaiškėjo, kad fiziniai asmenys už tą patį plotą mokesčių sumoka du kartus mažiau, o privačios įmonės – net 10 kartų mažiau nei urėdijos.

„Taigi, miškus valdančių valsty-binių ir privačių įmonių sumokamų mokesčių skirtumas – akivaizdus. Juos reikėtų suvienodinti. Tačiau asmeniškai nesiūlyčiau papildomai apmokestinti privačių miškų savi-ninkų, jų valdomas vidutinis miš-ko valdos dydis tesiekia daugiau nei 3 hektarus. Šių žmonių nevertėtų papildomai apkrauti mokesčiais“, – sakė L.Jonauskas.

Netikėtai atsiradęs naujas mo-kestis išgąsdino visus miškų savi-ninkus. „Apie naują mokestį kal-ba, bet niekas nepaaiškina, kaip jis bus skaičiuojamas. Jei miško nepar-duodi, jokios naudos negauni, tik priežiūros išlaidų patiri. Už ką tada mokėti?“ – susirūpinimą dėl naujo mokesčio išsakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus pirmi-ninkas Vincentas Macijauskas, tu-rintis keletą hektarų miško.

Aplinkos viceministras pabrėžė, kad dėl naujo mokesčio neturėtų nerimauti tie miškų savininkai, ku-rie neketina miško kirsti ir parduo-ti nenukirstą mišką. „5 procentus į valstybės biudžetą reikėtų mokėti tik gavus pajamų už parduotą žalia-vinę medieną ir parduotą nenukirstą mišką“, – aiškino L.Jonauskas.

Raseinių rajono ūkininkas suti-ko, kad miškų kelius būtina taisyti. „Privatininkai dabar turi galingos technikos, pasikrauna po 50 tonų ir taip išdarko kelius, kad jie tampa neišvažiuojami. Jie per daug nesuka galvos: lauko pakraščiuose primėto rąstų, bet kada veža medieną, ne-žiūrėdami, ar pašalę, ar pažliugę“, – sakė V.Macijauskas.

Aktualijos

valstietis.lt.

.

16.42.

orai.lt, VL inf.

-

Išslydusi parama sukėlė nerimą

Ledynų gėlė

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Bičių avilys

21 p.

7 p.7 p.

21 p.

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos ir net pasaulio šalių, kurios gyventojai turi tyro geriamojo vandens, o dėl mūsų šalies požeminio vandens išteklių vandentvarkos specialistai Lietuvą vadina vandens Kuveitu.

Nijolė Petrošiūtė

Bitininkais tampama dėl įvairių priežasčių. Vieniems bitininkystė – laisvalaikio pomėgis, kitiems – verslas, o tretiems – gyvenimas be viršininko.

Nijolė Baronienė

Labiausiai laukiamos pirmosios pavasario gėlės. Ne visi žino, kad yra augalų, kurie žiedus skleidžia sniegui tirpstant.

Vijolė Aguonaitė

Švarus vanduo tarsi žydra svajonė

Saldi vergovė bitėms

„Mano teatras – tai žmogaus dvasios gyvenimo teatras“, – tvirtino Henrikas Vancevi-čius, vienas garsiausių Lie-tuvos režisierių. Šis žmogus klojo mūsų nacionalinio teatro pamatus, ant kurių išaugo pa-saulinė lietuvių scenos meno šlovė.

Rūta Klišytė

11 p.

Valdininkai pasitarė ir nusprendė, kad metas keisti ES paramos bitininkams skyrimo tvarką, o tiksliau – visai jos nebeduoti.

Nijolė Baronienė

Po savaitės Dusetose vyks tradicinės žirgų lenk-tynės „Sartai 2014“. Jos ne tik suburia žirginio sporto entuziastus, bet ir sukviečia liaudies amati-ninkus bei prekybininkusį pirmą didžiulę mugęnaujaisiais metais.

Marius Eidukonis

19 p.

Sartams revoliucijų nereikiaH.Vancevičiaus teatras prasidėjo nuo rūbinės