-

Šiandien skaitykite:

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Apie tai – p.

SODYBA, 7 p.

, 19 p.

Ūkininkai piktinasi, kad tada, kai jie viliojami nauja veikla, atsiranda daug patarėjų ir konsultantų, tačiau jei ta veikla nepasiteisina, jie lieka vieni. Žemdirbiai negaili priekaiš-tų mūsų žemės ūkio politikos stra-tegams, kad šie uoliai vykdo Briu-selio reglamentus, juos pristatinėja, bet neanalizuoja pasekmių.

Panevėžio rajono gluosnių augin-tojui Benjaminui Šliogeriui žalioji energetika skamba kaip keiksmažo-dis. Maždaug prieš 7 metus nenašioje žemėje pasodinęs 2,5 ha gluosnių, vy-riškis laukė pirmojo derliaus, skaičia-vo pajamas. Pasak specialistų, gluos-nių metinis prieaugis iš hektaro gali būti vidutiniškai iki 20 tonų medie-nos. Dabar ūkininkas neslepia nepa-sitenkinimo, kad susigundė raginimu auginti biokurui naudojamus augalus.

2 p.

ukmin.lt

Ūkininkams bankrutuoti pa-dedančio įstatymo laukė keliolika daugiausia vidutinio dydžio ūkių sa-vininkų. Sulaukė, bet perskaitę pri-imtą dokumentą nusivylė.

3 p.

---

Apie tai – 22 p.

2 Nr. 23 (9248)

Atkelta iš 1 p.

Pirmąjį derlių B.Šliogeris turėjo nu-imti po 3–4 metų, tačiau jo gluosniai toliau auga ir jau pradeda medėti. „Kai sodinau, atrodė, kad nebus jokio var-go. Buvo žadėta, kad atvažiuos specia-lus kombainas, nupjaus ir susmulkins. Tačiau taip neatsitiko. Speciali gluos-nių dorojimo technika daug kainuo-ja, smulkūs augintojai jos neįsigis. Tad mano gluosniai ir toliau auga ir jau pa-našėja į medelius“, – sakė augintojas.

Į šuns dienas žaliosios energetikos skatintojus deda ir B.Šliogerio kai-mynas, taip pat susigundęs gluosnių auginimu ir jais užsodinęs panašų plotą. Tiesa, kaimynui kiek geriau, nes jis namuose turi katilą, kuria-me gali deginti gluosnius. Tad au-galai, auginami biokurui, panaudo-jami namų ūkyje. „Briuselis skatino auginti – skyrė paramą įveisimui ir vėliau vieno hektaro priežiūrai – 155 Lt (dabar parama sumažinta iki 109 Lt hektarui – aut. pastaba). O kas toliau? Kaip sudoroti tuos au-galus? Vietos valdžia tik vykdo ES reglamentus, o kur valstybės žemės

ūkio politikos strategija?“ – retoriškai klausė gluosnių augintojas.

Gluosniai greitai auga, tad buvo tikimasi, kad jie netrukus pakeis naftą ir dujas. Lietuvoje planuota iki 2015 m. gluosniais užsodinti apie 11,5 tūkst. ha žemės, tačiau ener-getinių augalų plantacijų nedaugė-ja. Dabar gluosnių šalyje auginama maždaug 1 000–1 200 ha. Gluosnių auginimą Lietuvoje populiarinančios UAB „Jūsų sodui“ atstovai teigė, kad jais apsodinus apleistus laukus ir ma-žiau derlingas žemes, medienos pa-kaktų visai šalies centralizuotai ši-lumos sistemai. Lietuvoje nenašių žemių yra daugiau kaip 40 proc. visos dirbamos žemės, o apleistų ir dirvo-nuojančių žemių – iki 300 tūkst. ha.

Aleksandro Stulginskio universi-teto lektorius miškininkystės moks-lų daktaras Julius Bačkaitis nėra susi-žavėjęs energetiniais gluosniais, nors žemdirbiams teikė rekomendacijas, kaip juos auginti. „Tai – tik mada“, – dabar ranka numojo jis. Miškininkys-tės ekspertas nemato šių augalų augi-nimo perspektyvų, kol tas verslas ne-bus tinkamai subsidijuojamas. Be to, jis nerekomenduoja skurdžių žemių sa-vininkams žavėtis gluosnių auginimu. „Į smėlynus gluosnių nepasodinsi – jiems reikia mažiausiai 39 balų na-šumo dirvožemio. Kita problema – jų dorojimas ir medienos pardavimo kainos. Šiuo metu šalyje yra tik vie-na gluosnių nuėmimo mašina. Jei kas bando juos pjauti krūmapjovėmis, pa-tiria nuostolių. Naudos mažai ir par-duodant gluosnius katilinėms per tar-pininkus, nes kaina sumažėja per pusę ir daugiau“, – sakė J.Bačkaitis.

Anot miškininkystės mokslų daktaro, gluosnius auginti naudin-giau tiems, kurie turi vadinamąsias motinines plantacijas ir pardavinė-ja sodinukus. J.Bačkaitis skurdžio-se ir apleistose žemėse siūlo sodinti plantacinius miškus. Palyginti greitai išaugintą žaliavą galima būtų kūren-ti biokuro katilinėse, naudoti popie-riaus ir medienos perdirbimo pra-monėje. „Pasiauginęs pušaičių, tuopų ar kitų medžių, žmogus juos nukirstų ir prireikus vėl galėtų auginti javus ar žemę paversti ganyklomis. Tik bėda ta, kad jei žemės ūkio paskirties plote

medžiai auga daugiau kaip penkerius metus, prie žemdirbystės grįžti jau negalima. Toks teisinis apribojimas netikslingas, todėl jį reikėtų keisti“, – teigė miškininkystės ekspertas. Jo manymu, žemė, kurioje auginami gluosniai, nepraranda žemės ūkio paskirties statuso.

Žemės ūkio ministras V.Jukna, bendraudamas su žemdirbiais, daž-nai kartoja, kad nenašios žemės ne-turėtų pavirsti gluosnių plantacijomis, o būtų panaudotos gyvulininkystės plėtrai. Tai padėtų kurti darbo vietas kaime, kur gausu bedarbių.

Žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiai pirmenybę taip pat teikia ne biokuro žaliavos, o tradicinės žemdir-bystės produkcijos auginimui. Lietu-vos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas gluosnių auginimo skatinimą prilygino nusikaltimui. Pa-sak jo, skatinti ir remti gluosnių au-ginimą normaliose žemėse, kai auga žmonių populiacija, kuriai reikia vis daugiau maisto, netoliaregiška.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Rakickas įsitiki-nęs, kad kur tik įmanoma, taip pat ir mažiau derlingose žemėse, reikia plėtoti ir palaikyti tradicinę žemdir-bystę. „Dirbančius nenašiose žemėse reikia atitinkamai paremti, tada ne-reikės jokių alternatyvių augalų“, – sakė ūkininkas, pastebėjęs, kad Tel-šių rajone yra keletas gluosnių skly-pų, auginama ir hibridinių drebulių. Pasak jo, dėl žaliavos biokurui augi-nimo Telšių ar kaimyniniame Plun-gės rajone nereikėtų daug diskutuo-ti, nes čia apleistų žemių sunku rasti.

Esą beveik visi sklypeliai dirbami ar šienaujami.

„Atsinaujinančių šaltinių energetika yra gerai, tačiau iš gluosnių ar drebu-lių kasmet pajamų negausi. O žemdir-biams jų reikia jau dabar“, – teigė Tel-šių rajono ūkininkų sąjungos vadovas. Kalbėdamas apie gluosnių auginimą,

ūkininkas pabrėžė dar vieną problemą. Anot jo, netinkamose vietose pasodinti gluosniai suardo melioracijos sistemą ir iš tokios veiklos daugiau nuostolių nei naudos. Be to, nuostolių neišvengia ir kaimyninių laukų savininkai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos rajono skyriaus pirminin-kė Marytė Lukaševičienė palaikytų bet kokią veiklą, kuri suteiktų kaimo žmonėms užimtumą ir pajamų. Ta-čiau Ignalinos krašte gluosnių au-gintojų neatsirado. „Raginimų buvo, bet karklų niekas neaugina. Užtat turėsime biojėgainę, kuriai reikės ža-liosios masės. Bėda ta, kad mūsų ne-derlingame krašte jos daug nepriau-ga“, – sakė ūkininkė.

Anot M.Lukaševičienės, priešta-ringų vertinimų nusipelnė žemės ūkio ministro V.Juknos deklaruojamas pri-oritetas gyvulininkystei. „Pritaikius išmokų moduliaciją ir sankcijas dėl sąlyginių galvijų neatitikimo dekla-ruotiems plotams, kai kurie mūsų krašto žemdirbiai gaus mažiau para-mos. Viena ranka žada duoti paramą, kita – ją atimti. Tai žeidžia žmones, kurie sąžiningai dirba“, – piktinosi Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignali-nos rajono skyriaus pirmininkė.

Ūkininkė pabrėžė, kad rajone yra tokių žemių, kurių net labiausiai no-rint negalima dirbti. „Kai pirkome valstybinę žemę, mums atmatavo visokius griovius, šlaitus, krūmokš-nius, šlapynes, kurių negalime suar-ti. Štai pernai kai kurie sklypai pava-sarį buvo apsėti, o rudenį nepavyko nuimti derliaus, nes buvo labai šlapia. Tokius ūkininkus turime suprasti“, – teigė M.Lukaševičienė.

Lietuvos mėsinių galvijų auginto-jų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius skeptiškai vertina siūlymus žemdirbiams blaškytis ieš-kant alternatyvių žemės ūkiui veik-lų. Juolab kad žemdirbystės tradicijos Lietuvoje yra istoriškai susiklosčiusios. Tik, anot jo, reikėtų neperlenkti laz-dos plėtojant augalininkystę. „Jei pusę Lietuvos užsėsime javais, o kitą pusę užsodinsime miškais ir karklais, ne-trukus srėbsime ir pasekmes“, – sakė D.Dzekčiorius. Anot jo, ieškant ge-riausių sprendimų, kokia veikla užsi-imti tam tikrose žemėse, nereikėtų iš-radinėti dviračio. „Paprastai derlingose žemėse auginami javai, mažiau derlin-gesnėse gaminamas pienas, mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse au-ginami mėsiniai galvijai, o visai skur-džiose – avys arba ekstensyvių veislių mėsiniai galvijai“, – aiškino Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius.

Tačiau Lietuvoje mėsinius galvi-jus pradėjo auginti derlingesnių kraštų ūkininkai, nes galvijams įsigyti reikia nemažų investicijų. „Dabar siekiame, kad kuo daugiau galvijų ganytųsi ne-našiose žemėse Molėtų, Zarasų, Igna-linos, Šalčininkų, Varėnos ir kituose ra-jonuose. Labai svarbu, kad prioritetas gyvulininkystei būtų įteisintas, kitaip toks siekis teliks žodžiais“, – tvirtino

D.Dzekčiorius. Pasak jo, mėsinės gal-vijininkystės sektorių sustiprintų pa-rama veislinei medžiagai, išmokos už gamybą, supaprastintas ūkinių pasta-tų mėsiniams galvijams laikyti statybų įteisinimas. Naudinga būtų ir kova su vadinamaisiais sofos ūkininkais.

Aktualijos

43 proc.

valstietis.lt.

Blogai, valdantieji – populistai. Politika nesidomiu.

Vytautas Byla --

-

-----

-

Juozas Baublys -

--

-----

-

-

-

-

Priešpilnis.

18.35.

-

Eltos, orai.lt, VL inf.

°

- °

°

°

- °

°

3Nr. 23 (9248)

Atkelta iš 1 p.

Prie Babtų ūkininkavusio Gin-tauto Čebatarausko buvusiame ūky-je, įsigaliojus įstatymui, jokių per-mainų nebus. (Apie šio ūkininko nesėkmę rašyta 2012 m. rugpjūčio 8 d. numeryje, straipsnyje „Tyliai bankrutuoja perspektyviu laikytas ūkininkas“, – red. past.).

Teismai tęsiasi, visas jaunojo ūki-ninko turtas, įskaitant net lauko tua-letą, areštuotas, tačiau jis neketina pasinaudoti ką tik priimtu Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Reikėtų priminti, kad Gintautas 2006-aisiais buvo vienas rimčiausių kandidatų renkant geriausią Kauno apskrities jaunąjį ūkininką. Šį ūkininką pražudė

nepalankiai susiklosčiusios aplinky-bės: augant ekonomikai brangiai gau-tos paskolos, kurių nepavyko grąžinti laiku dėl dvejus metus ūkį kamavusių gamtos negandų ir kritusių derliaus supirkimo kainų trečiaisiais metais. Įtakos turėjo ir ekonominė krizė.

Kodėl ūkininkas nesinaudoja ką tik priimtu Fizinių asmenų bankroto įstatymu? „Pagal šį įstatymą bankro-tas būtų labai ilgas ir brangus. Turė-čiau parduoti visą turtą, tektų palikti ir namus. Brangiai kainuotų doku-mentų tvarkymas, be to, tektų mokė-ti du kartus, nes atskirai bankrutuo-čiau aš ir atskirai – žmona“, – sakė G.Čebatarauskas.

Ūkininkas teisus. Jis per penkerius metus turėtų grąžinti didžiąją dalį skolų, privalėtų mokėti atlyginimą bankroto metu ūkį valdančiam admi-nistratoriui, o savo šeimai išlaikyti ga-lėtų pasilikti nedidelę dalį pajamų. Kokią? Įstatyme ji net nenumatyta. Tačiau kaip gauti pajamų, kai dirb-ti savo ūkyje jau negali, o nė vienas darbdavys nenori tokio darbuotojo?

Dėl Fizinių asmenų bankroto įsta-tymo problemų gali turėti ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) darbuotojai. Kol kas nė vienas ūkininkas nesikreipė pagalbos, tačiau jei kreiptųsi, LŽŪKT specia-listai negalėtų jam ne tik patarti, bet ir suteikti paslaugos – tvarkyti doku-mentų, nes įstatyme nenumatytos tik ūkininkaujant susidariusios situacijos.

„Įstatyme numatyti atvejai, kai įsipareigojimų nevykdo fizinis as-muo, pavyzdžiui, pasiskolinęs pini-gų butui pirkti, tikslinei veiklai atlikti ar naudai gauti, tačiau visai kitokia padėtis bankrutuojančio ūkininko, kuris turi ir žemės, ir pastatų, ir gy-vulių, kurių greitai neparduos, ku-riuos reikia prižiūrėti. Be to, įstaty-me nenumatyta, kad ūkyje gali būti ir bendraturčių, be to, ūkininkas gali nuomoti žemę“, – sakė E.Makelis.

Artimiausiu metu LŽŪKT spe-cialistai atidžiai išnagrinės priimtą įstatymą ir pastabas pateiks Lietuvos ūkininkų sąjungai (LŪS), kuri, atsi-žvelgusi į ūkininkų nuomones, pateiks pasiūlymą Seimo Kaimo reikalų ko-mitetui tobulinti ką tik priimtą įsta-

tymą. Neseniai įvykusiame LŪS pre-zidiumo posėdyje ūkininkai iš esmės pritarė numatytai Draudimo įstaty-mo tvarkai, kai samdantis darbininkus ūkininkas turi mokėti 0,2 proc. atlygi-nimo į garantinį fondą, įsteigtą ban-kroto atvejams. „Valstiečių laikraščio“ duomenimis, šiuo metu darbininkus samdo apie 30 tūkst. ūkininkų. Ma-noma, kad per metus į fondą įmano-ma surinkti apie 500 tūkst. Lt.

Daugelis ES šalių įteisino tik ūki-ninkams skirtus bankroto įstatymus. Taip padaryta ir kaimyninėse šaly-se – Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje bei Suomijoje. Pavyzdžiui, Suomi-joje bankroto atveju ūkininkas gali pasilikti pragyventi būtinus daiktus, Airijoje – namų apyvokos ir verslui reikalingus įrankius, Vokietijoje – mi-nimaliai reikalingą turtą. Pagal Lie-tuvoje priimtą įstatymą ūkininkui, kaip ir bet kuriam kitam fiziniam as-meniui, numatyta turto pardavimo atidėjimo išimtis tik tokiais atvejais, kai su bankrutuojančiu ūkininku gy-vena nepilnamečiai vaikai. Tada vie-nintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu galėtų

būti parduodamas ne anksčiau nei po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turėtų susi-rasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą.

Kitose šalyse numatytos galimybės pagal ūkininko šeimos dydį palikti tam tikrą skaičių gyvulių, jiems skirtų pa-šarų, žemės ūkio technikos. Lietuvoje tokia galimybė numatyta labai abs-trakčiai. Tačiau kalbant apie minėtą ūkininką iš Babtų reikėtų pasakyti, kad kreditoriai atėmė iš jo net tą techniką, kuri jam buvo būtina jau subrendu-siam derliui nuimti. Taigi ir dabar, įsi-galiojus įstatymui, tikėtina, kad kredi-toriai nesielgs logiškai, banko atstovai bus linkę kuo greičiau parduoti ūkyje likusius traktorius, įrangą ir pastatus, o ne laukti mėnesius, juolab metus.

Ne visi ūkininkai vienareikšmiš-kai vertina Fizinių asmenų bankro-to įstatymo būtinumą. Pavyzdžiui, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis sakė, kad ši problema aktuali tik stambiesiems ūkininkams, nes smulkieji, pasak jo, nebankrutuoja. „Manau, kad stambie-ji ūkininkai sunerimo, nes ES paramą ketinama teikti plačiau, t. y. ES para-mos lėšų gaus vis daugiau smulkiųjų ūkių. Todėl ir dėl konkurencijos, ir dėl santykinai mažesnės paramos stam-biesiems ūkiams bus vis sunkiau išsi-laikyti. Manau, kad stambieji ūkiai be ES paramos net negalėtų išsilaikyti. Todėl jie ir siekia, kad būtų priimtas palankus bankroto įstatymas, kad kuo mažiau nukentėtų“, – padarė išvadą V.Juodsnukis.

Tiesa, Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur ūkininkauja ir V.Juodsnukis, ban-

krotas gresia ir keliems smulkiesiems ūkininkams. Priežastis paprasta – ūki-ninkai ES lėšas panaudojo nesilaiky-dami reikalavimų, todėl jas prarado, o savo lėšų sumokėti už įrengtas mėšli-des jiems neužteko. Būta pasiūlymų į bėdą patekusius ūkininkus gelbėti ne pagal bankroto, o pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad šis įstaty-mas – labai sudėtingas ir jo nuostatas įgyvendinti labai sunku.

Aktualijos

, Seimo Kaimo rei--

--

--

-

-

-

-

, Seimo Kaimo

-

-

--

-

-

-

-

--

4 Nr. 23 (9248)

Apaštalas Paulius laiške Filipų krikščionims aprašo savo dvasinę būseną: „Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažini-mo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų ir būčiau jame <...>, nes jau esu Kristaus pa-gautas.“

Paulius buvo išsilavinęs fariziejus ir priklausė to meto elitui. Be jokios abejonės, jis mąstė apie savo karjerą ir viską rikiavo taip, kad gyvenimą ly-dėtų sėkmė. Paulius uoliai persekio-jo Kristaus sekėjus, siekdamas pasi-žymėti kaip uolus Įstatymo gynėjas. Tačiau Paulius savo gyvenimo kelyje sutinka Kristų ir šis jį taip pagauna, kad visi žemiški troškimai pasitrau-kia į šalį ir lieka tik Kristus. Paulius net pasako: „Aš jau esu Kristaus pa-gautas“ ir „Dėl jo aš ryžausi visko ne-tekti.“ Mes žinome, kad tai Paulių nuvedė į kankinystę už Kristų.

Tai, ką Paulius yra pasakęs apie save, turėtų būti kiekvieno iš mūsų siekiamybė: turėtume būti Kristaus pagauti taip, jog kad ir ką planuo-tume ar veiktume, visi mūsų siekiai būtų nukreipti didesnei Dievo gar-bei ir žmonių naudai.

Kai popiežius Benediktas XVI pasitraukė iš Bažnyčios vado-vo pareigų, iki šiol diskutuojama, kas labiausiai būdinga gyvenimui šio popiežiaus, turėjusio drąsos ir nuolankumo palikti tokią aukštą tarnystę ir pasitraukti į maldos gy-venimą. Visi sutaria, kad Kristus, panašiai kaip Pauliui, Benediktui buvo viskas – jis viską matavo Kris-taus matu. Jis gynė tikėjimo gry-numą ir jo paskutiniai darbai buvo trys knygos „Jėzaus gyvenimas“. Pasaulį nustebinęs paskutinis jo žingsnis taip pat buvo padiktuo-tas meilės Jėzui. Suvokdamas, kad jau negali tarnauti savo Mokytojui aktyvia veikla, jis pasitraukia į nuo-šalę, kad dar artimiau gyventų su Mokytoju ir Jam tarnautų, tik jau kitokiu būdu.

Praėjusią savaitę kardinolai naujuoju apaštalo Petro įpėdiniu ir Romos vyskupu išrinko Argen-tinos kardinolą Jorge Mario Ber-goglio SJ, pasirinkusį Pranciškaus vardą. Kristus pagavo jį dar jaunys-tėje. Palikęs svajones apie žemišką-ją karjerą, jaunuolis įstojo į Jėzaus draugiją ir pažadėjo Dievui amži-ną neturtą, skaistumą ir klusnu-mą eiti ten, kur jį siųs jo vyresnieji,

ypač popiežius. Net konsekruotas vyskupu jis gyveno labai kukliai: atsisakė bet kokių patarnavimų ir ištikimiausiai tarnavo Bažnyčiai, ypač daug dėmesio skyrė patiems vargingiausiems. Labai iškalbin-gas yra konklavoje dalyvavusių kardinolų pasirinkimas. Buvo ge-rokai jaunesnių ir labai gerų kan-didatų, bet kardinolai pasirinko tą, kuris jiems atrodė labiausiai Kris-taus pagautas – paprastas ir šven-tas. Taip buvo pasiųsta žinia ir mi-lijardui katalikų, ko reikia siekti, kad gyvenimas būtų pilnas pras-mės ir džiaugsmo.

Naujasis popiežius neatsitikti-nai pasirinko Pranciškaus vardą. Šv. Pranciškus, gimęs pirklio šei-moje, turėjo eiti tėvo pėdomis, bet susižavėjo beturčiu Kristumi ir

paliko turtingus tėvo namus, apsi-vilko elgetos drabužiais ir pradė-jo Bažnyčios atnaujinimą. Jis seniai miręs, bet gyvas savo dvasios sūnuo-se ir dukrose, kurie, panašiai kaip jų steigėjas šv. Pranciškus, visko, kas pasauliui rodosi brangu, atsisakę, tarnauja Dievui ir žmonėms.

Ar esu Kristaus pagautas? Tai klausimas, į kurį kiekvienas turime atsakyti sau. Jei tikiu Dievą, gelbė-

toją Jėzų Kristų, bet jį užgožia žmo-nės, daiktai ir kasdieniai rūpesčiai, tai nesu Kristaus pagautas. Tačiau jei nepakenčiu nuodėmės, jei nusi-dėjęs skubu susitaikyti su Dievu, jei malda yra tapusi neatskiriama mano gyvenimo dalimi, jei klausau savo sąžinės balso, ypač jei gera linkiu net priešams, tada tikrai esu Kris-taus pagautas.

Per gavėnią dažnai girdime skambantį raginimą: „Atsiverski-te!“ Šis raginimas reiškia ne ką kita, kaip mūsų pozityvius žingsnius, kad Kristus mus pagautų ir užval-dytų mūsų protus bei širdis, kad atsitiktų panašiai, kaip šv. Pranciš-kui Asyžiečiui ar šv. Ignacui Lojo-lai. Pastarasis, dėl Kristaus palikęs žemiškąją karjerą ir visiškai pasi-šventęs jo tarnybai, šitaip meldėsi: „Viešpatie, priimk visą mano laisvę. Imk atmintį, protą ir visą mano va-lią. Visa, ką turiu, iš tavęs esu gavęs, todėl atiduodu tau ir pavedu tau

valdyti. Duok man tik savo meilės ir malonės, tuomet būsiu pakan-kamai turtingas ir nieko daugiau nebetrokšiu.“

Tikėjimo metais ne tiek svarbu kuo daugiau sužinoti apie tikėji-mą, svarbiausia –labiau pamilti Jėzų Kristų, o su juo – ir visus žmones, nes Dievo ir žmonių meilė nedaloma.

Gediminas Stanišauskas

Andriaus Kubiliaus laukia dar vieni rinkimai, šįkart – Tėvy-nės sąjungos-Lietuvos krikščionių demok ratų (TS-LKD) partijos pir-mininko rinkimai, kurie turėtų įvyk-ti dar iki TS-LKD partijos suvažia-vimo, paprastai rengiamo balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Rinkimai nebūtų niekuo ypatingi, jei juose su A.Kubiliumi varžytųsi dabartiniai konservatorių lyderiai – Irena Degutienė ar net Rasa Ju-knevičienė, Seime sėdinti kartu su buvusiu premjeru. Reikalas tas, kad A.Kubiliui pirštinę metė ilgus me-tus Briuselyje praleidęs TS-LKD patriarchas, į devintą dešimtmetį įkopęs prof. Vytautas Landsbergis. Tai rodo, kad konservatorių gretos po 2012 m. Seimo rinkimų visiškai pakriko, o tą pakrikimą jau pirmąją Seimo rinkimų naktį parodė ir pa-ties A.Kubiliaus elgesys, kai jis de-monstratyviai atsisakė prieš televizi-jos kameras paaiškinti, kodėl tuose

rinkimuose nugalėjo Lietuvos soci-aldemokratai ir jau pradėję jungtis „darbiečiai“ su „tvarkiečiais“.

A.Kubilius partijos pirmininku buvo nuo 2003 m. gegužės 24 d., todėl šiemet jau būtų šventęs de-šimties metų vadovavimo partijai jubiliejų. Žinoma, niekas kol kas nesako, kad A.Kubilius rinkimus neabejotonai pralaimės. Gali ir laimėti, bet lažinuosi, kad galimy-bių A.Kubilius turi ne tiek ir daug. Per pastaruosius 4 metus TS–LKD švaistė populiarumą į kairę ir į de-šinę būtent A.Kubiliaus dėka. Jo nesugebėjimas kalbėtis su visuo-mene dar tada, kai buvo premjeras, nemokėjimas nugludinti aštrius kampus partijoje – visa tai grįžta bumerangu. Beje, V.Landsbergis nuo 2003-iųjų užėmė TS-LKD Politikos komiteto pirmininko postą ir ne kartą viešai opona-vo A.Kubiliui dėl jo elgesio bei sprendimų, formavo tam tikrą ne-pasitenkinimą A.Kubiliumi par-tijos viduje. 2012 m. lapkritį TS-LKD Politikos komitetas ragino kuo skubiau surengti neeilinį par-tijos suvažiavimą, o džiūgavimai dėl Seimo rinkimuose laimėtos an-trosios vietos buvo pavadinti „ta-riama pergale, dėl kurios apsigau-dinėjame“.

Jau tuomet V.Landsbergis siun-tė signalą A.Kubiliui, į kurį pasta-rasis visiškai nereagavo. Neeilinis

suvažiavimas neįvyko. Jei taip, tuo-met tata grįš namo ir mėgins per-rikiuoti konservatorių gretas. Tai padaryti priežasčių buvo jau anks-čiau. Profesorius kažkokiu šeštuo-ju pojūčiu, matyt, jaučia, kad parti-jai gresia kur kas rimtesnės bėdos. Per 100 dienų naujosios Vyriausy-bės konservatoriams sugriauti ne-pavyko. Lietuvos socialdemokratų populiarumas visuomenėje, įskai-tant ir Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevi-čiaus reitingą, auga lyg ant mielių. Susijungę „darbiečiai“ ir „tvarkie-čiai“, tikėtina, bus dar didesni kon-kurentai socialdemokratams, o ką jau kalbėti apie konservatorius, ku-riems teks grumtis jau su dviem la-bai stipriais oponentais, kurių dis-pozicijoje – ne tik iš valstybės iždo partijoms skiriami pinigai, bet ir administraciniai ištekliai savo po-puliarumui didinti. Minimalią algą pastarieji pakėlė 150 Lt jau ka-dencijos pradžioje, o konservato-riai plėšėsi marškinius dėl varganų 50 Lt. Tautai, ypač provincijoje, toks naujosios valdžios poelgis pa-sirodė kone dieviškas. Kur ten kon-servatoriai? Beširdžiai jie! Taukšt! Tai – dar vienas smūgis TS-LKD populiarumui. Jei taip bus ir toliau, 2016 m. Seimo rinkimuose konser-vatoriai bus pritrėkšti.

Vien todėl A.Kubilius prieš naujuosius TS-LKD pirmininko

rinkimus atsidūrė tikrai nepavy-dėtinoje situacijoje. Galima išvar-dyti dar dešimt priežasčių kodėl, bet neverta kartotis. Kita vertus, ar V.Landsbergio triumfas padė-tų suvienyti toli gražu nevienalytę TS-LKD? Iš dalies taip, bet pats faktas, kad į Lietuvos aktyviąją po-litiką grįžta toli gražu ne jaunuolis, pasako taip pat nemažai. TS-LKD neturi kuo pakeisti senųjų vilkų. Darbo partija turi Vytautą Gapšį, „tvarkiečiai“ – Remigijų Žemaitai-tį, o konservatorių gretose nieko nėra. Agnė Bilotaitė? Nejuokauki-te. Tapti partijos pirmininke jai yra tiek pat galimybių, kiek šešiaračiam visureigiui „Curiosity“ Marse rasti bent suakmenėjusią kirmėlę.

Neužsiaugino konservatoriai sau pamainos ir taškas. Jaunųjų konservatorių lyga praverčia vil-kams nebent tada, kai reikia, kad kažkas palaikytų transparantus prie ministerijos, užsidėtų baltas pirštines arba per megafoną iš-keiktų dabartinius valdančiuosius. Pastaroji lyga suskubo pranešti, kad TS-LKD rinkimuose remia A.Kubiliaus kandidatūrą. Kokia kvailystė jaunuomenei kištis ten, kur jai verčiau dera patylėti! Kas su ja bus, jei rinkimuose laimės V.Landsbergis, matyt, nepagalvojo. Dar didesnis susiskaldymas ne tik tarp vilkų, bet ir tarp jaunuomenės. Užuojauta TS–LKD. Ne kitaip.

Komentarai

---

„Mes esame paruošę nacionalinį visų partijų susitarimą energetikos strategijos klausimais ir artimiau-siu metu jis bus pateiktas“, – ketvir-tadienį per spaudos konferenciją, skirtą Vyriausybės veiklos šimtadie-niui, sakė premjeras Algirdas But-kevičius.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pridūrė, kad susitari-mas yra skirtas valstybės tikslams energetikoje nusakyti.

„Diskusijos, kurios vyksta dabar, vyko ir anksčiau. Žiūrint į atskirų politinių partijų programas, įvai-rių ekspertų, politikų pasisakymus, matyti, kad vis dėlto yra bendras tų tikslų ir įsivaizdavimų vaizdas. Tik-rai visos partijos sutaria, kad mūsų energetikos kryptis yra sinchroni-zacija su Vakarų Europa, kad mums reikia bendros ES mastu energetikos rinkos. Tai norėtume pateikti susi-tarime, kad visos partijos patvirtin-tų, jog energetikos politika nesikei-čia su Seimo rinkimais, Vyriausybės pasikeitimais, o nuosekliai, stabiliai įgyvendinami pagrindiniai siekiai ir tikslai“, – kalbėjo ministras.

Paklaustas, ar strategijoje nu-matyta atominės elektrinės statyba, J.Neverovičius teigė, kad į šį klausi-mą bus galima atsakyti tik tada, kai bus priimti Vyriausybės ir Seimo sprendimai.

-

-

„Tikrai niekada, man atro-do, nesu davęs didesnės tikimybės negu 50 proc. Šiuo metu man atro-do, kad tikimybė yra 60–70 proc., kad mums pavyks tai padaryti“, – ketvirtadienį trumpoje spaudos konferencijoje, surengtoje po SEB banko analitikų parengtos „Lietu-vos makroekonomikos apžvalgos“ pristatymo, kalbėjo jis.

Pasak G. Nausėdos, eurą įvesti sutrukdytų tokie valdžios instituci-jų veiksmai kaip vartojimo mokes-čių pakėlimas likus keletui mėnesių iki kontrolinio laikotarpio pabaigos (pavyzdžiui, nuo kitų metų sausio), administruojamų kainų (viešojo transporto tarifų, šilumos, elektros, dujų kainų) padidinimas lemiamais mėnesiais ar radikalus pakartotinis MMA pakėlimas, kuris neišvengia-mai padidintų ir infliaciją.

Eltos inf.,Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kodėl, gyvendami panašiomis są-lygomis ir turėdami vienodas gy-dymo galimybes, vieni pasveiks-tame, o kiti – ne? Ar liga gali būti mums kuo nors naudinga? O gal ta neįsisąmoninta nauda ir pagul-do mus į ligos ar net mirties pata-lą? Apie dvasines ligų priežastis ir pasveikimo galimybes papasako-jo neurolingvistinės psichoterapi-jos konsultantė Linga Švanienė.

Genovaitė Privedienė

Ligos yra ženklai, kurių būtina paisyti

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sodyba

19 p.

7 p.7 p.

19 p.

Su nerimu prasidėsiančio pavasario laukia sodininkų bendrijų nariai. Nuolat jose gyvenantieji jaučiasi tarsi rezervatuose.

Nijolė Baronienė

Gyvename vartojimo kultūros klestėjimo metu. Aplink tiek daug įvairių daiktų, maisto produktų, „stebuklingų“ vais-tų, trukdančių įsigilinti į save.

Eglė Valionienė

Medikai pataria kuo dau-giau būti gryname ore, ypač tada, kai ilgą laiką būnama prastai vėdina-mose patalpose.

Stasys Palaukys

Ievą Narkutę įkvepia netobula Lietuva

Sodininkų bendrijas nauja valdžia paliko likimo valiai

Vaistažolės gydo ne prasčiau už vaistus?

Lengviausia būtų pasakyti, kad Ievos Narkutės daina „Raudoni va-karai“ iš kino filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ tapo hitu. Tačiau ar šis sve-timžodis čia tinka? Tai – ne naujas Lietuvos himnas, tos intymios bala-dės klausytis norisi vienumoje, nes ji nejučia išspaudžia ašarą. Tačiau ši rauda apie bedalę gimtinę – be sal-džių sentimentų, su tiesiu klausimu jai – ar bijai? Ypač aktualiai ji skam-ba šiandien, kai Lietuva vadinama drąsia šalimi.

Rūta Klišytė

12 p.

„Vis girdžiu kalbant apie kažkokią postmodernią šeimą, neva senoji jau atgyvenusi. Tad prašau paaiškinti, apie ką čia kal-bama. Ar apie gėjų san-tuokas?“ – domisi Kauno rajono gyventoja.

Atsako psichologė Rūta Bubelienė

Ir grynas oras, ir sutaupyta šiluma

Padėk sau

Sveikata

Mutavusi visuomenės ląstelė