-

--

--

Žemdirbiai dar nespėjo pamiršti kartėlio dėl Europos Komisijos (EK) tiesioginių išmokų moduliacijos arba mažinimo, o jau atskriejo nauja žinia – iš Lietuvos reikalaujama grąžinti

15 mln. Lt žemės ūkiui remti skir-tų lėšų. Šių pinigų šalis netenka, nes valstybės institucijos nepakankamai kontroliavo, kaip laikomasi paramos panaudojimo reglamentų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) paskubėjo nuraminti, kad dėl to nenukentės nei žemdirbiai, nei euro-pinėmis lėšomis finansuojami projektai.

ŽŪM skelbia, kad ketinamų taikyti finansinių pataisų priežas-tis – anksčiau parengto nacionali-nio teisyno, kuriuo remiantis 2006– 2008 m. buvo mokamos tiesioginės išmokos ir 2004–2010 m. teikiama parama pagal ankstyvo pasitrau-kimo iš prekinės žemės gamybos schemas, trūkumai.

2 p.

Gediminas Stanišauskas

--

-

---

Valdančiajai koalicijai priklau-santys Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiai praėjusią savaitę visuomenei pranešė džiugią žinią – Vyriausybė patvirtino euro įvedi-mo planą. Strateginis Lietuvos tiks-las išlieka tas pats – prisijungti prie euro zonos jau 2015 m.

3 p.

-

-

-

-

--

ŠeštadienisSodybaSveikata

Apie tai – 4 p. Apie tai – 18 p.

p.

p.

p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

p.

-

2 Nr. 18 (9243)

Atkelta iš 1 p.

Pasak NMA Komunikacijos sky-riaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos Aistės Mileikaitės, nacionaliniame tei-syne buvo netinkamai apibrėžti kom-pleksinės paramos (3 iš 10 geros agra-rinės ir aplinkosaugos būklės sąlygų) reikalavimai, todėl nebuvo užtikrinta tinkama jų laikymosi kontrolė 2006–2008 m. mokant tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

EK nurodė, kad netinkamai buvo panaudota 5,05 mln. Lt kompleksi-nės paramos. Ši suma jau padengta iš šalies biudžeto. Dar 10,5 mln. Lt ne-tenkama, nes skiriant paramą pasi-traukiantiesiems iš žemės ūkio veik-los nacionaliniame teisyne nebuvo apibrėžta prekinės žemės ūkio ga-mybos sąvoka.

„Siekiant įsitikinti, kad paramos gavėjai iki prašymo suteikti paramą mažiausiai 10 metų užsiėmė prekine žemės ūkio gamyba, buvo peržiūrėta 21 tūkstantis ankstyvo pasitraukimo paraiškų. Pažeidimų nerasta, tačiau ES į tikrinimo rezultatus neatsižvel-gė“, – tvirtino A.Mileikaitė.

ŽŪM atstovai mano, kad finan-sinė pataisa dėl 10,5 mln. Lt pritai-kyta neadekvačiai, todėl ruošiama-si kreiptis į ES Bendrąjį teismą. Iš visų ES šalių EK ketina susigrąžinti 414 mln. eurų (1,43 mlrd. Lt) para-mos. Daugiausia lėšų – 111,7 mln. eurų – turi grąžinti Anglija. Kaimy-ninei Lenkijai pritaikyta 34,4 mln. eurų finansinė pataisa. Šių nuoskai-tų išvengė Latvija ir Estija.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Ju-kna, žiniasklaidai komentuodamas su-

sidariusią situaciją, pripažino, jog buvo padaryta klaidų, ir pažadėjo stengtis ir aiškintis, kad ateityje būtų kuo mažiau atskaitymų ir nuskaitymų.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas J.Kraujelis siūlo laikytis kitokios pozicijos ir nekeliaklupsčiau-ti Briuseliui. „Aš jau pradedu agituo-

ti priešintis Briuselio biurokratijai ir raginu reikalauti daugiau savarankiš-kumo, nes kitaip paskęsime klaidžia-me reglamentų labirinte“, – pareiškė

J.Kraujelis ir pridūrė, kad ES valstybės narės vis labiau apraizgomos painiais reikalavimais. Anot jo, ES jau išugdė tokį mūsų paklusnumą, kad nepaisome nei krašto specifikos, tradicijų, nei ele-mentarios ūkinės logikos ir aklai puo-lame vykdyti visus reglamentus. Be to, biurokratija užsikrečiame ir patys.

„Palyginti su gaunamais milijar-dais žemės ūkui ir kaimo plėtrai bei kitoms šalims pritaikytomis nuoskai-tomis, 15 mln. Lt – menka suma. Be to, tai nepaliečia žemdirbių. Sankcija taikoma dėl to, kad kažkokių reikala-vimų neperkėlėme į savo teisės aktus. Bet jei ES institucijos šalims narėms viską iki smulkmenų reglamentuos, nežinia, kas mūsų laukia“, – nuogąs-tavo Žemės ūkio bendrovių asocia-cijos prezidentas.

J.Kraujelis palaiko ŽŪM atstovų ketinimą kreiptis į teismą dėl neten-kamų 10,5 mln. Lt. „Jei jaučiame, kad esame teisūs, pabandykime apsiginti ir tai įrodyti teisme. Štai laiku nepa-kovojome dėl išmokų linams ir jų jau nebeturime“, – sakė nuolaidžiauti EK nelinkęs žemės ūkio bendrovėms ats-tovaujančios organizacijos vadovas.

Jis skatina ŽŪM labiau pako-voti ir dėl to, kad mūsų šalies žem-dirbių gaunamoms tiesioginėms išmokoms nebūtų taikoma modu-liacija. „Akivaizdu, kad ji neturėtų mūsų paliesti, nes, kaip ir numaty-ta ES reglamentuose, mūsų išmokos toli gražu neprilygsta senbuvių ša-lių ūkininkams mokamai paramai. Tačiau pernai liepą EK priimtame reglamente taip viskas sumakaluo-ta, kad velnias koją nusilaužtų“, – apmaudo neslėpė J.Kraujelis.

Žemdirbiai piktinasi ir tuo, kad moduliacijai apskaičiuoti sudedamos ir europinės, ir papildomos nacionalinės išmokos, o sumažinta suma turi būti išskaičiuojama iš nacionalinio iždo. „Ko jie kišasi į mūsų biudžetą? Kam tas diktatas dėl smulkmenų – nei čia konkurencingumas pažeidžiamas, nei kiti interesai“, – piktinosi J.Kraujelis.

Prasidėjus naujam finansiniam ES paramos laikotarpiui, reglamentų pai-niavos nemažės – veikiau daugės. Nau-jas išmokų taikymo schemas, žalinimo politiką lydės ir tonos reglamentų.

„Kokie ten pilkieji apaštalai sėdi Briuselyje?! Provincijoms duoda pini-gų, tačiau taip pavadį laiko, kad nekel-tume per daug pavojaus jų rinkoms“, –

sakė Žemės ūkio bendrovių asociaci-jos prezidentas.

Valstybė neturi bylinėjimosi su ES patirties, ypač agrarinėje srityje. Tie-

sa, praėjusiais metais Lietuva laimėjo bylą prieš EK. Mūsų šaliai buvo pri-taikytos sankcijos dėl stojimo į ES metu sukauptų perteklinių kai kurių žemės ūkio produktų atsargų. Pavyko įrodyti, kad pertekliaus nebuvo. Tad į šalies biudžetą grįžo 11 mln. Lt.

Jei žemdirbiai sumanytų bylinėtis dėl pritaikytos moduliacijos, į teismus tektų kreiptis patiems išmokų gavė-jams – ūkininkams ar bendrovėms. Jie pirmiausia turėtų teistis savo šalyje su NMA ar ŽŪM. Terminas, kai vals-tybė galėjo užprotestuoti reglamento nuostatą dėl išmokų mažinimo, jau praleistas. Tačiau jei ŽŪM nepaklus-tų EK reglamentui ir nemažintų iš-mokų arba tik iš dalies pritaikytų mo-duliaciją ir dėl to sulauktų Briuselio sankcijų, teistis galėtų valstybė.

„Blogai, kai valstybė nebegina savo piliečių ir verčia patiems žem-dirbiams gintis nuo galingų ES struktūrų. Demokratija brangiai kai-nuoja, tačiau turime ginti teisingumą ir teisėtumą“, – įsitikinęs J.Kraujelis.

Neseniai Vyriausybė pritarė sie-kiui per teismą iš EK išsireikalau-ti 14,53 mln. Lt SAPARD para-mos. Daugiausia šių lėšų buvo skirta mėsos perdirbimo įmonėms „Bur-gis“, „Čečeta“, „Natanga“, „Rovisa“ ir „Rosagana“ bei „Žeimių baldai“.

Nepasibaigus penkerių metų įsipareigojimo laikotarpiui, daugu-mai šių įmonių buvo iškeltos ban-kroto bylos, o vienos įmonės vei-kla buvo laikinai sustabdyta. EK 2010 m. pranešė ketinanti išmokėtą paramą susigrąžinti. Kad nesikaup-tų delspinigiai, Lietuva šį reikalavi-mą įvykdė praėjusiųjų metų pabai-goje. Tačiau žada siekti, kad parama būtų grąžinta.

Aktualijos

18.02.

RytojŠiandien

-

-

orai.lt, VL inf.

Poryt+3 +8o

-1 -6o

+1 +6o -2 +3o

-5 -10o-1 -6o

Rimantas Krasuckis

---

-

-

----

-

-

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio sprendimu Lietuvo-je neribotam laikui uždrausta ku-rapkų medžioklė. Specialistų teigi-mu, to nepadarius šiems paukščiams grėstų visiškas išnykimas.

„Padariau tai, ką privalau pa-daryti. Tyrimai rodo, kad kurapkų tiesiog katastrofiškai mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Są-jungoje. Jeigu norime išsaugoti bent minimalią jų populiaciją, vienintelė išeitis – visiškai uždrausti šių paukš-čių medžioklę“, – sakė V.Mazuronis. Pavojaus varpais dėl kurapkų skam-

bina ir Lietuvos ornitologų draugi-ja (LOD). Šios draugijos Aplinkos ministerijai atsiųstame rašte teigia-ma, kad, ES ornitologų tyrimų duo-menimis, per trisdešimt pastarųjų metų šių paukščių sumažėjo net 82 proc. Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje atlikti LOD ty-rimai rodo, kad kurapkų populiacija Lietuvoje taip pat gerokai sumažėjusi.

LOD teigimu, kurapkų medžio-klės uždraudimui pritaria Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugija.

Eltos inf.

3Nr. 18 (9243)

Atkelta iš 1 p.

Tačiau aiškėja, kad jokio plano Vyriausybė kol kas nepatvirtino, o tik įsteigė Euro įvedimo koordina-vimo komisiją, vadovaujamą prem-jero Algirdo Butkevičiaus. Joje yra ir finansų ministras Rimantas Šadžius bei Lietuvos banko valdybos pirmi-ninkas Vitas Vasiliauskas. Skelbiama, kad ši komisija rinksis kartą per 3 mė-nesius, todėl iki euro įvedimo, t. y. iki 2015 m., surengs 8 posėdžius.

„Euro įvedimo planas dar nepa-tvirtintas, o patvirtintos tik darbo gru-pės“, – pripažino Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis. Komisijai pasiūlymų dėl euro įvedimo teiks 6 darbo grupės, kurių svarbiausia ko-ordinatore ir bus Finansų ministerija. Esminis jų tikslas – atnaujinti Nacio-nalinį euro įvedimo planą, kurį dar 2007 m. balandžio 25 d. patvirtino Vyriausybė. Kitaip tariant, komisijai reikės tik pakeisti datas ir skirti lėšų eurui įvesti, tačiau kol kas neaišku, kiek jų bus skirta.

2007 m. plane buvo numatyta, kad 2 mėnesius komerciniai bankai litus į eurus keis nemokamai (Lietu-vos bankas – neribotą laiką), o 120 dienų iki euro įvedimo ir 120 dienų po euro įvedimo kainos privalės būti pateikiamos dviem valiutomis. Dar-bo užmokestis, pensijos ir socialinės išmokos 120 dienų iki euro įvedimo bus nurodomos ir eurais.

Euro ir lito santykis nesikeis

Vienas įdomiausių klausimų, ko-kiu santykiu litai bus keičiami į eu-rus, iki šiol lieka neatsakytas, nors ekonomistai teigia, kad valdžia var-gu ar nustatys kitokį kursą, nei yra dabar. „Rizikuodamas savo reputa-cija teigiu, kad lito keitimo į eurą santykis išliks toks pats, kaip ir yra šiuo metu, t. y. 3,4528 lito už vieną

eurą“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo nuo-mone, nėra priežasties, kuri privers-tų Vyriausybę nustatyti kitokį lito ir euro kursą.

Tai pasakytina ir apie Lietuvos komerciniuose bankuose bei kredito unijose laikomus indėlius. Skaičiuo-tina, kad jų šiuo metu sukaupta apie 24 mlrd. Lt. „Galiausiai nė vienoje euro zonos valstybėje, įskaitant nese-niai į ją įstojusią Estiją, prieš įvedant eurą jo santykis su nacionaline valiu-ta nebuvo keičiamas, todėl nemanau, kad Lietuvoje būtų pasirinktas kitoks variantas“, – teigė G.Nausėda. Kai kuriose į euro zoną įstojusiose valsty-bėse nacionalinė valiuta, skirtingai nei Lietuvoje, apskritai nebuvo „pririšta“ prie kitos valiutos (euro arba dolerio), bet jose euro ir vietinės valiutos santy-kis taip pat nebuvo keičiamas.

Panašiai svarstė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, tačiau jis sakė, kad dėl euro zoną krečiančios krizės Lie-tuvos gyventojai gali būti skeptiš-kai nusiteikę euro atžvilgiu. „Kad ir kaip ten būtų, Vyriausybės viziją turėti eurą 2015 m. laikau pozityviu žingsniu“, – sakė jis. „Swedbank“ analitikas ragino nesibaiminti, kad dėl euro įvedimo prekių ir paslaugų kainos smarkiai pakils. „Tai – mitas, kurį išsklaidė Slovakijos, Slovėni-jos ar net Estijos patirtis“, – sakė N.Mačiulis.

monopolininkusDalis visuomenės baiminasi, kad

dėl euro įvedimo prekių ir paslaugų kainos gali pašokti nuo kelių pro-centų iki 10 proc. ar net 20 proc. „Gal ir galima būtų daryti tokią iš-vadą, kad dėl euro įvedimo padidės kainos, bet geriau nefantazuokime, o įvertinkime, kas įvyko kitose vals-tybėse“, – sakė SEB banko prezi-dento patarėjas G.Nausėda.

Analitikas aiškino, kad iš visuo-menėje sklandančių kalbų susidaro įspūdis, jog kainos eurą įsivedusiose valstybėse padidėjo mažiausiai 10–20 proc. Bet tų šalių statistika rodo, kad kainos auga tik dešimtosiomis procento dalimis (iki 1 proc.). Šis padidėjimas daugiausia būdavo su-sijęs su kainų apvalinimu į didesnę pusę, kai nacionalinė valiuta būdavo konvertuojama į eurus.

„Bet gyventojai paprastai pastebi tik vienos prekės pabrangimą ir iš to nusprendžia, kad brango visos pre-kės, tačiau toks vertinimas neteisin-gas“, – teigė G.Nausėda. Geriausia priemonė, kaip apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų prekybininkų, yra prekių kainų skelbimas tiek litais, tiek eurais, kad gyventojai matytų, kurie prekybininkai elgiasi nesąži-ningai. Visiškai absurdiškomis spe-cialistai vadina ir kalbas, kad valiutos bus konvertuojamos vienas su vienu. „Taip nebuvo jokioje valstybėje“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis eko-nomistas N.Mačiulis.

Tiesa, ekspertai pripažįsta, kad val-džia nebūtų pajėgi visiškai sukontro-liuoti kainų augimą per euro įvedimo laikotarpį, nes rinkos sąlygomis kai-nos didėti gali bet kuriuo metu – ge-rokai iki euro įvedimo ar po jo. Ypač sudėtinga kontroliuoti tas rinkas, ku-riose beveik nėra konkurencijos: šilu-mos ūkio, dujų, vandens ar elektros tiekimo sektorių. Tačiau net čia, pasak N.Mačiulio, valdžia turi svertų. Te-reikia, kad monopolininkų kontrolę sustiprintų Valstybinė kainų ir ener-getikos kontrolės komisija.

Dalis visuomenės apskritai ne-pritaria euro įvedimui. Patriotiškai nusiteikę piliečiai lito atsisakymą laikytų tautinių vertybių išdavyste. Tokios nuomonės daugiausia yra ir euroskeptikai, 2003 m. referendume

balsavę prieš Lietuvos narystę ES. Tąsyk tokių buvo 8,93 proc.

Tautininkų sąjungos lyderis Gin-taras Songaila „Valstiečių laikraštį“ tikino, kad euro įvedimui nepritaria kur kas daugiau gyventojų. „Kaip rodo apklausos, eurui nepritartų

60 proc. ar net daugiau piliečių, to-dėl jei Vyriausybė vienašališkai nu-spręstų, kad Lietuva atsisako lito, tai laikyčiau konstitucinės ir poli-tinės ribos peržengimu“, – pabrėžė G.Songaila.

2010 m. liepą „Eurobarome-tro“ atliktas tyrimas parodė, kad 47 proc. lietuvių yra nepatenkinti euro įvedimo Lietuvoje galimybe, o 2012 m. Europos Komisijos apklau-sa parodė, kad apie 60 proc. pilie-čių yra nepakankamai informuoti apie tai. „Mūsų požiūriu, eurą įsi-vesti netikslinga, nes susiklosčiusi ekonominė-socialinė situacija tam kol kas nepalanki“, – sakė tautinin-kų vairininkas G.Songaila. Kaip ir Švedijoje, euro įvedimo klausimą, jo nuomone, reikėtų spręsti referen-dumu. Švedai kronos atsisakymui nepritarė.

„Akivaizdu, kad tam tikroms ini-ciatyvinėms grupėms imtis referen-dumo idėjos būtų neprasminga, nes surinkti 300 tūkst. Lietuvos pilie-čių parašų neįmanoma“, – įsitiki-nęs G.Songaila. Tautininkai mano, kad inicijuoti referendumą, kaip ir dėl atominės elektrinės, turėtų Sei-mas. Konstitucijoje numatyta, kad „svarbiausi valstybės ir tautos gy-venimo klausimai sprendžiami re-ferendumu“.

Euro įvedimo šalininkai teigia, kad patritotiškai nusiteikę oponen-tai neturi rimtų argumentų. Esą net ir atsisakius lito, Lietuvos simbolika liks tiek ant eurų banknotų, tiek ant euro monetų. Šalis iš euro įvedimo gautų apčiuopamos finansinės nau-dos. Pavyzdžiui, Estijoje 2012 m. užsienio investicijos išdaugo dvigu-bai, palyginti jas su 2010–2011 m.

„Akivaizdu, kad didelėms rin-koms, tokioms kaip Jungtinės Kara-lystės ar net Lenkijos, nacionalinės valiutos išsaugojimas yra pateisinti-nas, bet mažoms šalims, kokia yra ir Lietuva, euras atneša nemažai eko-nominės naudos“, – sakė SEB ban-ko prezidento patarėjas G.Nausėda. Kasmet Lietuvos piliečiai ir versli-ninkai už litų konvertavimą į eurus išleidžia apie 100 mln. Lt. Maždaug du trečdaliai gyventojų ir verslinin-kų paimtų paskolų suteikta eurais, todėl tikimasi, kad įvedus eurą ma-žės ir palūkanos tiems gyventojams, kurie paskolas pasiėmė litais. Šiuo metu euro zonai priklauso 17 šalių. Prisijungti prie euro zonos 2014 m. užsibrėžė ir kaimyninė Latvija.

Aktualijos

Eligijus Masiulis

-

--

-

-

--

-

-

--

-

-

-

-

-

-

-

4 Nr. 18 (9243)

--

-

--

Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad įstatymas suteiks galimybę ban-krutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims. Nustačius, kad bankru-tuojantis asmuo veikė nesąžiningai, pradėtas fizinio asmens bankroto procesas bus nutrauktas, o pasinau-doti šia įstatymo teikiama galimybe jam bus uždrausta 10 metų.

„Svarstant įstatymo nuostatas, viešojoje erdvėje labiausiai akcen-tuojama jo nauda skolininkams, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. – Vis dėlto svarbiausias iššūkis, kuris laukia šio įstatymo įgyvendintojų, – neleisti juo naudotis nesąžiningiems sko-lininkams.“ Jos teigimu, įstatymo tikslas – padėti atkurti mokumą tų asmenų, kurie neturi jokios galimy-bės įvykdyti skolinių įsipareigojimų. „Tai modernios visuomenės požy-mis, kai nenusigręžiama nuo žmo-gaus, patekusio į bėdą“, – sakė ji.

Fizinio asmens kreditorių reika-lavimams tenkinti ir jo mokumui atkurti turės būti parengtas planas, kurio įgyvendinimo trukmė nega-li būti ilgesnė nei 5 metai. Planui turės pritarti kreditorių susirinki-mas, o jį patvirtinti – bankroto bylą nag rinėjantis teismas. Baigus fizinio asmens bankroto procesą plane nu-

matyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi.

Bankrutuojančio asmens turtu ir gaunamomis lėšomis pagal įstatyme ir plane nustatytą tvarką disponuos teismo paskirtas bankroto administ-ratorius. Nuo bankroto proceso pra-džios iki pabaigos bankrutuojantis as-muo visus grynuosius pinigus laikys asmeninėje sąskaitoje ir pagal plane nustatytą tvarką kreditorių reikalavi-mams tenkinti ir bankroto adminis-travimo išlaidoms apmokėti skirtas lėšas perves į bankroto administra-toriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą. Bankroto administratorius, kurio kandidatūrą galės pasirinkti bankrutuojantis asmuo, organizuos visas procedūras, plano įgyvendinimą, įskaitant ir asmens turto pardavimą.

Ekonomistai pripažįsta, kad galimybė leisti bankrutuoti fizi-niams asmenims egzistuoja visose civilizuotose valstybėse, tad ji turi būti ir Lietuvoje. „Tačiau šis įsta-tymas pavėluotas, nes jau nebespė-ta atlikti svarbaus rinkos regulia-

toriaus vaidmens – didžioji krizės banga praėjo“, – sakė V.Klyvienė. Ji nesiėmė prognozuoti, kiek dėl šios papildomos rizikos Lietuvo-je pabrangs kreditai, tačiau kad tai įvyks, ji teigė neabejojanti. „Gali-mybė bankrutuoti didina paskolų išdavimo riziką ir didins kredito įstaigų atsargumą, – sakė ji. – Tai neišvengiamai atsispindės augan-čiose paskolų palūkanose, todėl kaip niekada svarbi tampa varto-tojų atsakomybė ir nuosaikūs fi-nansiniai sprendimai.“

V.Klyvienės teigimu, šiandien rinkoje paskolų portfelio koky-bė kur kas geresnė nei po didžiojo ekonominio burbulo sprogimo, taigi vargu ar bankai sulauks milžiniškos fizinių asmenų bankrotų bylų ban-gos. Tačiau, pasak jos, baiminamasi, kad atsiradus įstatymui formuojasi žalinga praktika skolintis ir negrą-žinti. „Bankų sektoriuje yra tam tik-ro nejaukumo“, – pripažino ji.

Europos Tarybos reglamente įtvirtinta galimybė ES piliečiams ir įmonėms bankrutuoti bet kurioje ES šalyje ir užtikrintas tokio spren-dimo įsigaliojimas visoje ES juris-dikcijoje, išskyrus Daniją. „Išanaliza-vus ES šalių fizinio asmens bankroto įstatymus, galima argumentuo-tai teigti, kad viena iš palankiausių valstybių asmens bankroto procesui įgyvendinti yra Didžioji Britanija“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė UAB „Verslo konsultantai“ plėtros vadovė Vilija Mogenytė. Jos teigimu, Lietu-va Fizinių asmenų bankroto įstaty-mą priėmė viena iš paskutiniųjų ES, tačiau sąlygos bankrutuoti mūsų ša-lyje yra palyginti sunkios. „Galiu pa-sakyti, kad pagal bankroto trukmę, procedūras, bendravimo su kredito-riais modelį bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje yra nepalyginamai palan-kiau“, – sakė V.Mogenytė.

Didžiojoje Britanijoje fizinis as-muo gali bankrutuoti tada, jei jo sko-linis įsipareigojimas viršija 750 svarų (maždaug 3 000 Lt). ES pilietis turi teisę bankrutuoti Didžiojoje Brita-

nijoje, jei ši šalis yra jo „pagrindinių interesų centras“, t. y. jis privalo ten gyventi bei dirbti didžiąją paskutinių 6 mėnesių iki bankroto procedūros pradžios dalį. Pagal galiojančius Di-džiosios Britanijos įstatymus per vie-nus metus nuo bankroto paskelbimo asmuo yra automatiškai atleidžiamas nuo visų prievolių bei finansinių įsi-pareigojimų.

Anglijoje ir Velse 2009 m. ban-krotas buvo paskelbtas 74 tūkst. fi-zinių asmenų. 85 proc. iš jų buvo vartojamųjų paskolų naudotojai. Finansinės reabilitacijos įstaty-mai Anglijoje formavosi šimtme-čiais, gal todėl šiuo metu Anglijoje suformuota sistema, kuri yra vie-na iš humaniškiausių Europoje, kai skolos nurašomos. „Susidomėjimas galimybe bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje yra milžiniškas, – sakė V.Mogenytė. – Nesuspėjame kon-sultuoti visų besidominčiųjų, todėl nuo šio mėnesio pradėjome organi-zuoti seminarus.“

V.Klyvienė taip pat pabrėžė, kad finansų ekspertai ir teisininkai laiko-si nuomonės, jog 25 tūkst. Lt skolos riba yra maža ir „lyg skatinanti ne-grąžinti“. „Dar neaišku, kaip šį reiš-kinį vertins Lietuvos teismai ir ar bus sutrukdyta piktnaudžiauti“, – sakė ji. „Ši riba tikrai yra per maža, kad sudėtingas bankroto procesas, galintis trukti iki penkerių metų, žmogui apsimokėtų. Taigi, tikėtina, kad santykinai nedidelių skolų sle-giami žmonės bandys jų atsikratyti ne bankroto, o paprastesniu būdu – padengdami uždelstus įsipareigoji-mus“, – sakė kreditų biuro „Credit-info“ teisininkas Anatolijus Kisielis.

Šio kreditų biuro duomenimis, vyrams tenka beveik 69 proc. uždels-tų skolų, kurios siekia 25 tūkst. Lt ir daugiau, o moterims – 31 proc. Iš viso minėto dydžio įsiskolini-mus yra uždelsę padengti daugiau nei 8 700 vyrų ir 4 000 moterų. As-meninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt duomenys rodo, kad įstatymo kriterijų atitinkan-čių fizinių asmenų kovo 1 d. buvo daugiau nei 12 790. Iš Lietuvos gy-ventojų, kurių pradelsti įsipareigoji-mai yra 25 tūkst. Lt ar daugiau, per 3 560 turi verslo sąsajų – yra esami arba buvę įmonių akcininkai, valdy-bos nariai arba direktoriai.

,

Pakartotinų rinkimų rezulta-tai patvirtino viešosios nuomonės apklausas, kurios pranašavo sėkmę valdančiajai koalicijai priklausan-čioms partijoms. Todėl jie manęs visiškai nestebina.

Kaip rinkėjų nuotaikos keisis ateityje, dabar sunku spėti, bet tiks-liausias įvertinimas bus po ketverių metų, kai baigsis kadencija. Aš tikiu, kad dabartinė trijų partijų – Darbo, „Tvarkos ir teisingumo“ bei socialde-mokratų – koalicija išsilaikys. Beje, ji gali sustiprėti dar trimis balsais, to-dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos diktavimas turės dar mažiau įtakos.

Labai svarbu pastebėti, kad rinkėjai palaiko „darbiečių“ kan-didatus, nors viešojoje erdvėje akivaizdus prieš partiją nukreip-tas itin negatyvus spaudimas. Tai rodo, jog visuomenė mato juodo-sios buhalterijos bylos eigos teisme absurdiškumą.

Reikia atkreipti dėmesį į faktą, kad rinkimuose vienmandatinė-se apygardose labai svarbus asme-nybių vaidmuo. Pasirodo, nebūtų buvę skirtumo, kuriai partijai būtų priklausęs Julius Veselka, – žmo-nės balsavo už jį, o ne už partiją, kuriai jis atstovavo.

Manau, šie rezultatai parodė, kad pernai spalį vykusių rinkimų rezultatų Zarasų–Visagino apy-gardoje buvo galima nenaikinti: joje vis taip pat ryškiai pirmauja tas pats kandidatas, kuriam labai nedaug trūko iki pergalės pirma-jame ture. Biržų–Kupiškio apy-gardos balsavimo rezultatai buvo panaikinti, manau, be jokio rei-kalo. Skandalas dėl masinio balsų pirkimo buvo išpūstas ne dėl pa-čių pažeidimų, o todėl, kad tada ne tie laimėjo, – deja, viešąją nuo-monę šalyje formuoja daugiausia dešiniųjų pažiūrų apžvalgininkai, komentatoriai ir žurnalistai. Be to, tuomečiams valdantiesiems buvo sunku susitaikyti su pralaimėjimu.

,Seimo narys

Į rinkimų rezultatus žvelgiu ramiai. Tauta dar laukia nau-jos valdžios veiklos rezultatų ir daugybės pažadų įgyvendinimo. Žmonės dar turi vilties ir tikisi geresnio gyvenimo. Atkreipki-te dėmesį – ir premjero Algirdo Butkevičiaus reitingai yra aukš-ti. Esu tikras, kad tai ilgai nesi-tęs, nes žmonės dar turės progą įsitikinti, kad pažadai nerealūs. Kol kas rinkėjai serga viltimi. Ją, kaip ir kiekvieną ligą, reikės persirgti.

Kaip atsimenate, „diržų ver-žimas“, kuris 2008-ųjų pabaigo-je buvo būtinas, asocijuojasi su buvusia Andriaus Kubiliaus Vy-riausybe, kurioje dirbau ir aš. Mes privalėjome įvesti griežtas taupy-mo priemones, kurios daugumai gyventojų nepatiko, nes, kas su-prantama, tai turėjo įtakos jų pa-jamoms. Tačiau krizė buvo įveik-ta, ir aš tikiu, kad ateis laikas, kai žmonės buvusią Vyriausybę mi-nės šiltu žodžiu.

Man nedaro įspūdžio faktas, kad šį kartą neužfiksuotas dide-lis Rinkimų įstatymo pažeidimų mastas. Kai kas gali manyti, kad pernai spalį užfiksuoti pažeidimai nebūtų turėję įtakos galutiniams rezultatams.

Svarbu tai, kad pernai buvę masiniai pažeidimai sukūrė ne-baudžiamumą, kurį būtinai reikė-jo sutramdyti. Buvo pažeidžiama Konstitucija – to negalima leis-ti, kad ir kokio masto pažeidimai būtų.

Atkreipčiau dėmesį į vidaus reikalų ministro „tvarkiečio“ Dai-lio Barakausko nesėkmę Ukmer-gės rinkimų apygardoje, kur ke-lias kadencijas iš eilės laimėdavo „tvarkietis“ Julius Veselka. Tai reiškia, kad ukmergiškiai balsa-vo ne už partiją „Tvarka ir teisin-gumas“, o už ryškų, drąsiai savo nuomonę rėžusį J.Veselką.

--

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl. 7 psl.

Mokslininkai purena dirvą trumams

Moters pasaulis

15 psl. 16 psl.

Novatoriško mąstymo ūkininko ūkyje nuolat gimsta naujų sumanymų, kuriuos įgyvendinus vidaus rinkoje atsiranda įvairesnių produktų.

Vida Tavorienė

Uogų augintojo ūkyje – inovatyvūs sprendimai

Renginiai

Verslūs žmonės, sužinoję, kaip auga šie itin brangūs grybai, išmoko įveisti jų plantacijas ten, kur jie anksčiau niekada nebuvo auginami.

Albinas Čaplikas

6 psl.

Sostinė paskendo Kaziuko šurmuly

Praėjusį savaitgalį sosti-nėje praūžė jau 410 – oji Kaziuko mugė, šįmet išsi-skyrusi ne tik prekybinin-kų, bet ir pirkėjų gausa.

Marius Eidukonis

Istorijos vingiai

13 psl.

Praėję metai Lietuvos mu-ziejams buvo ypatingi. Apie tai, kokios tendenci-jos per juos išryškėjo ir ką muziejininkai žada šiemet, per Lietuvos pirmininkavi-mo ES Taryboje laikotarpį, kalbamės su mūsų šalies kultūrai itin nusipelniusiu žmogumi, ilgamečiu Lie-tuvos dailės muziejaus va-dovu, dailėtyrininku Ro-mualdu BUDRIU.

Lilija Valatkienė

Muziejų kelias žadi-na istorinę atmintį

Lietuvės protu pasitiki labiau nei intuicija Kovo 8-ąją švęsime Tarp-

tautinę moters dieną. Nors šią dieną sulaukiame dau-giau dėmesio, palengvėju-sia dalia pasigirti negalime.

Eglė Valionienė

Šaukštas košės suteiks žvalumo

Košių nauda seniai niekas neabejoja. Valgydami ko-šių ir patiekalų iš kruopų, gauname mažiausiai 15 organizmui būtinų me-džiagų.