Valstiečių laikraštis 2011 08 06

Download Valstiečių laikraštis 2011 08 06

Post on 30-Mar-2016

235 views

Category:

Documents

10 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 08 06

TRANSCRIPT

<ul><li><p>2011 m. rugpjio 6 d., etadienis Nr. 62 (9081) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt</p><p>Treiadien VL su priedukinink inios</p><p>Paminklas subliuku-siems umojams </p><p>iomis dienomis apsisprsta bent pajudinti i mirties tako u-strigusias Valdov rm statybas. Vilniaus pili direkcija pasira 1,3 mln. Lt verts sutart su Pane-vio statybos trestu ir tikrja ki-ne bendrija Vilniaus papd. </p><p> iandien VL su priedu</p><p>etadienis Profesija archeologas, gy-</p><p>venimo bdas archeologinis, pomgis ir aistra archeologija, mona archeolog Taiau Vilniaus universiteto profesorius Aleksiejus Luchtanas nra senove kliedintis fanatikas, u seno puo-do uk galintis atiduoti visk.</p><p> Kuo skiriasi sala nuo emyno, pasakyt ir pradinukas: palyginti su emynu, ji gali bti visai ma-yt. Taiau verslininkas Antanas Urbonas tvirtina, kad Graikijoje skirtumas tarp emyno ir sal kur kas rykesnis.</p><p>Sveikata</p><p> Dirbantieji biure ino kart dien isdti darbe be oro kon-dicionieriaus arba ventiliatoriaus beveik nemanoma.</p><p> Por dien badauti nepa-kenks, bet ilgai badauti savaran-kikai nevertt.</p><p>Vorele kontroliuoti verslo</p><p>Esminis lis vykt tuomet, jei sumat btent t kontrolieri, kurie visuomet sugalvoja, kaip pateisinti savo veikl, todl ir prikuria vairiausi kon-trols mechanizm ir vis nauj taisykli. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka</p><p>Per du deimtmeius steigta 80 versl kontroliuojani staig, Vyriausybei priadjus j skaii sumainti, dabar tam prireiks ne maiau kaip deimties met.</p><p>Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p. </p><p>Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt</p><p>ems grinim Birtono savi-valdybje vl persekioja skandalai. Gyveno mogus ramiai prie Nemu-no ir tikjosi vis gyvenim taip ramiai nugyventi. Nepavyko. </p><p> i ramybs oaz sisuk Bir-tono valdininkai visk sujauk. Taiau mogus nenuleidia rank. Jeigu Lietuvos institucijos nesu-gebs sutvarkyti ios makalyns, mogus ketina pagalbos iekoti Europos Sjungos struktrose.</p><p>Nukelta 3 p. f</p><p>Pleka pirtels</p><p>Per septynis i met mne-sius Lietuvoje usiliepsnojo net 113 piri. Priegaisrins apsau-gos ir gelbjimo departamento duomenimis, vien paskutin lie-pos savaitgal alyje registruoti 4 gaisrai, o pernai ugniagesiams teko gelbti net 191 pirt. </p><p>Apie tai 4 p. f Apie tai 10 p. f </p><p>emtvarkos slibinai usiaugino naujas galvasBirtono emtvarkininkai ir savivaldybs admi-nistracija purtosi atsakomybs dl suformuoto itin tartinos formos ems sklypo prie Nemuno.</p><p>Tvai ir seneliai eidavo iuo keliu prie ups, o Birtono valdininkai panoro mano sodyb nuo jos atkirsti, piktinasi Birtone gyvenantis J.Beleka. </p><p>Autoriaus nuotrauka</p></li><li><p>2 2011 m. rugpjio 6 d. Nr. 62 (9081)Valstiei laikratis</p><p>Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt</p><p>Ekonomikos krizs kartyje valdia kair ir dein vaist vi-suomenei paadus. Vienas j pa-lengvinti dali naktins mokesi reformos prispaustam verslui ir iki 2011 m. sumainti versl kontro-liuojani institucij nuo 150 iki 89 staig. Taiau kol kas neatrodo, kad ie paadai greitai bus itesti.</p><p>Kalbos buvo graios</p><p>Beveik prie dvejus metus tuome-tis kio ministras Dainius Kreivys ir teisingumo ministras Remigijus i-maius spaudos konferencijoje vers-lininkams prane diugi ini iki 2011 m. versl kontroliuojani ins-titucij sumas nuo 150 iki devyni ar net atuoni staig, tai yra mons bus tikrinamos reiau.</p><p>sukdami versl kontroliuojan-i staig pertvarkos smagrat tiki-ms esminio dalyko ne susilpninti verslo kontrol, o padaryti j stipri, skaidri ir efektyvi, tuomet ad-jo D.Kreivys.</p><p>Ministrai kalbjo, kad bendroves turi tikrinti ne imtai kontrolieri, o tik vien ar du kartus per metus, institucijos privalo derinti apsilanky-mus monse, kuo maiau trikdyda-mos verslinink darb.</p><p>Iniciatyva tikrai buvo labai svei-kintina, nes kiekvienas bet kurios s-taigos tikrintojo apsilankymas papras-tai sujaukia vis mons darb, sako banko DnB NORD vyriausiasis ana-litikas Rimantas Rudzkis. Tikrinto-jui reikia skirti ypating dmes, ben-drauti su juo. O js sivaizduokite, kas bna, jei toki prievaizd per metus ateina dvideimt ar daugiau.</p><p>Institucijas sumaino tik popieriuje</p><p>Kaip iki 2011 m. vidurio gy-vendinami paadai, kai per t laik D.Kreivys skandalingai atsistatydi-no i ministro posto, pats sivls neskaidrias Europos Sjungos pini-g dalybas savo motinos monei, o R.imaius, ministro post pateks po 13 met darbo Lietuvos laisvosios rinkos institute (i kuri 20062008 m. buvo jo prezidentu), tyliai ir ramiai vadovauja Teisingumo ministerijai?</p><p>Visgi is bei tas nuveikta, tiesa, daugiau teorikai, o ne praktikai.</p><p>kio ministerija atsijojo 150 ins-titucij nurodydama, kad versl tiesio-giai kontroliuoja tik 79. Jos buvo po-pieriuje suskirstytos devynias sritis.</p><p>Daugiausia prievaizd verslas turi produkt saugos srityje 19 kontro-liuojani staig. iek tiek maiau </p><p>j yra aplinkos apsaugos (17) ir vi-suomens bei sveikatos saugos (15) srityse.</p><p>Po daugybs posdi ministerija institucijas iskirst devynias kontro-liavimo sritis, tad teorikai D.Kreivio ir R.imaiaus paadai sumainti kontrolieri skaii tarsi ir vykdyti.</p><p>Deja, ekspertai praktikoje mato k kita. Banko DnB NORD vyriausia-sis analitikas R.Rudzkis pabria, kad savo paadus valdia pamiro, nes nie-kas nepasikeit.</p><p>Ir toliau yra piktnaudiavim, renkamos duokls, nes kontro-liuojanios staigos nesuinteresuo-</p><p>tos bendradarbiauti. Kiekviena i j mon nori ateiti atskirai, sako R.Rudzkis.</p><p>Ministr paskelbta reorganizacija irgi paeng ne k toliau.</p><p>Pagaliau suvok verslo naud</p><p>Lietuvos verslo darbdavi konfe-deracijos (LVDK) generalinis direk-torius Danas Arlauskas tikina, kad i pradi verslininkus labai nudiugi-no ministr iniciatyva, bet ilgainiui ja buvo nusivilta.</p><p>Gaila, bet tie paadai arstomi jau 20 met! Aiku, negali sakyti, kad viskas visai blogai, nes jauiame, kad, pavyzdiui, Valstybins mokes-i inspekcijos ir Valstybins veteri-narijos bei maisto tarnybos pareignai pagaliau suvok, kad btent verslas tempia vis Lietuvos ekonomik ir jei </p><p>vien bausi verslininkus, tai visi kartu ir nugarmsime dugn, kalbjo D.Arlauskas.</p><p>Jo odiais, bendrame kontekste i ygi vis tiek nepakanka ir reikia, kad verslo naud suprast dar ir mi-nisterijos bei politikai.</p><p>Deja, D.Kreivys dirbo ne verslui, o savo paties reklamai. Mes jam sil-me daugel dalyk, kad ir statyb lei-dim idavimo keli nuo A iki Z, bet buvome ignoruojami, o biurokratijai mainti silme pritaikyti JAV Teksa-so valstijos model, kai elementari ko-misija naikina bet kokias klitis vers-lui, pasakojo D.Arlauskas.</p><p>LVDK vadovas teigia, jog versle visk lemia greitis, todl dl biuro-kratini barjer Lietuva ir nepritrau-kia usienio investicij.</p><p>Panaikino vienuolika, steig keturias</p><p>kio ministerijos atstov Asta Ramokait Valstiei laikraiui teig, kad gyvendinant D.Kreivio ir R.imaiaus plan buvo sujungta 11 institucij, jas reorganizavus 4, o iemet planuojama sujungti dar 9 institucijas, j vietoje bus 3.</p><p>Ji negaljo pasakyti, ar valstyb apskritai pasiek bent kok ekono-min efekt, nes kio ministerija turi informacij tik apie savo srities regu-liavimo institucijas.</p><p>Keista, nes Seimo Tvyns sjun-gos-Lietuvos krikioni demokra-t frakcijos seninas Jurgis Razma sak pats savo akimis mats mint reorganizavim ekonomin pagrin-dim.</p><p>Valstiei laikratis suskaiiavo, kad per 20092011 m. versl kontro-liuojani institucij realiai sumajo tik 7, o beveik visi panaikint stai-g darbuotojai buvo darbinti naujai steigtoje institucijoje.</p><p>Sujungus Valstybin tabako ir al-koholio kontrols tarnyb bei Narko-tik kontrols departament Nar-kotik, tabako ir alkoholio kontrols departament buvo atleisti tik 5 dar-buotojai. Ieitinms imokoms skir-ta 113,6 tkst. Lt. i met baland departament buvo priimti 3 nauji tarnautojai.</p><p>Panaus efektas pasiektas ir Vals-tybinje mik tarnyboje (VMT), kuri buvo sujungtos Miko geneti-</p><p>ni itekli, skl ir sodmen tarnyba, Miko sanitarins apsaugos tarnyba ir Valstybin mikotvarkos tarnyba.</p><p>Pasak VMT direktoriaus pava-duotojo Pauliaus Zolubo, fi nansinis reorganizacijos efektas siek apie 520 tkst. Lt.</p><p>Taiau tarnautoj VMT beveik nesumajo. iuo metu tarnyboje dirba 65 darbuotojai, o iki reorgani-zacijos j buvo 70.</p><p>Utarimo ieko Seime</p><p>Didiausia paanga pasiekta stei-gus Valstybin augalininkysts tarny-b vietoje panaikint Valstybinio au-gal veisli tyrimo centro, Valstybins augal apsaugos tarnybos ir Valstybi-ns skl ir grd tarnybos.</p><p>ia kontrolieri realiai sumajo net 84. Jiems atleisti imokta kom-pensacij u 623 tkst. Lt.</p><p>Seimo narys J.Razma akcentuoja, kad ministr planas nebuvo gyven-dintas ir todl ruden bus kalbamasi su Vyriausybe, kaip paspartinti proce-s, nes dalis institucij vadov priei-nasi reorganizacijoms.</p><p>Jie visuomet randa daugyb uta-rj Seime, todl nra taip lengva gy-vendinti usibrtus tikslus, sak J.Razma.</p><p>Jo teigimu, kad ir kaip bt, per tuos dvejus metus valstybs poiris versl jau pasikeit.</p><p>iais metais reformos laukia varto-toj teises tarsi turinti utikrinti Vals-tybin kain ir energetikos kontrols komisija (VKEKK), kurios vadov Diana Korsakait i savait vieai verkleno dl es per mao fi nansa-vimo.</p><p>VKEKK planuojama su Ryi re-guliavimo tarnyba ir Valstybine ener-getikos inspekcija apjungti Infras-truktr reguliavimo tarnyb.</p><p>Nesunku paskaiiuoti, kad jei ir to-liau tokiais tempais kaip iki iol bus pertvarkomos versl kontroliuojanios institucijos, tam prireiks ne maiau kaip deimties met.</p><p>Aktualijos</p><p>Biurokratai visada pateisins savo veiklGitanas Nausda, SEB banko prezidento patarjas</p><p>Bendras fonas ilieka toks pat ir jis nie-kada nebuvo palankus verslui. moni vadovai nuolat pabria, kad yra per daug kontroliuojani institucij, paki-busi jiems vir galvos pradedant lie-tuvi kalbos kontrole ir baigiant visais kitais. Tad ia prasme net po ministr iniciatyvos, kuri tarsi adjo tam tikr revoliucij po dvej met, niekas nepa-sikeit. Jei ir vyko kas nors, tai vertin-iau tik kaip tam tikr, niekieno nepa-stebt evoliucij. O juk atsivelgiant gyventoj skaiiaus majim, galima drsiai sakyti, kad biurokrat padau-gjo. Manau, kad esminis lis vykt tuomet, jei sumat btent t kontro-lieri, kurie visuomet sugalvoja, kaip pateisinti savo veikl, todl ir prikuria vairiausi kontrols mechanizm ir vis nauj taisykli. Juk pakakt tik pritai-kyti Didiosios Britanijos, Airijos, kit ali patirt, ir valstybinis reguliavimas bt gerokai sustambintas, o ne iskai-dytas smulkias institucijas, kurioms vis trksta pinig igyventi.</p><p>Kontrolieriai prieinasi reformomsKstutis Daukys, Seimo narys, buvs kio ministras</p><p>Verslo kontrol reikt keisti i pagrin-d. Pavyzdiui, stambioms monms, kuriose naudojami ne tik sudtinges-ni rengimai, bet ir apskritai yra auk-tesnio lygio verslo santykiai, reikt daugiau kontroliuojani institucij, o smulkesniam verslui reikt visikai atskiros sistemos. Jam kontroliuoti gal net pakakt specialios inspekcijos, kuri atlikt iuo metu 1020 kontroliuojan-i institucij funkcijas. Kad mon at-eit tik vienas inspektorius, kuris patik-rint ir darb saug, ir maisto saug, ir priegaisrin sistem. Suprantama, kad toks inspektorius turt bti labai kvalifi kuotas, bet kitos ieities nema-tau. Blogiausia tai, kad visoms mo-nms reikalavimai yra vienodi, nesvar-bu, didel ar maa mon. Bet juk ne vis moni galimybs yra vienodos ir ne visuomet reikia i moni reikalau-ti aukiausi standart. Bda ta, kad kiekviena i kontroliuojani institucij nori bti reikminga ir i paskutinij prieinasi reformoms.</p><p>Pakakt tik pritaikyti Didiosios Britanijos, Airijos, kit ali patirt, ir valstybinis reguliavimas bt gerokai sustambintas, o ne iskaidytas smulkias institucijas, kurioms vis trksta pinig igyventi.</p><p>Vorele kontroliuoti verslo</p><p>Priepilnis.Saul teka 5.37, leidiasi 21.12.</p><p>Rytojiandien PorytDien: +22 +27</p><p>Nakt: +9 +14</p><p>Dien: +22 +27 Dien: +20 +23</p><p>Nakt: +15 +17Nakt: +12 +17 </p><p>Rugpjio pradioje nuo Skandinavijos Lietuvos link iplito auktesnio slgio sri-tis. Dl to naktimis tapo lengviau kvpuoti, dienomis bti darbingos nuotaikos.</p><p>iandien orai pamau keisis, nors lietaus dar nenumatoma. Pietryi vjas ps 38 m/sek. greiiu. Temperatra nakt bus 914, dien 2227 laipsniai.</p><p>Sekmadien pajusime ciklono tak. Daugelyje rajon numatomi trumpi liets, kai kur su perknija. Ps vidutinis piet, pietvakari vjas. Temperatra nakt svy-ruos nuo 12 iki 17, dien 22 27 laipsni. </p><p>Pirmadien dien beveik visoje Lietuvoje lis, nakt bus 1517, dien 2023 laips-niai. Antradien palis kur ne kur, nakt bus 1214, dien 1921 laipsnis ilumos.</p><p>Kur iemet atostogaujate? </p><p>Savo sodyboje, sode </p><p>Namuose </p><p>Prie jros, Lietuvos kurortuose </p><p>Usienyje </p><p>Neatostogauju </p><p>19 proc.</p><p>20 proc.</p><p>8 proc.</p><p>16 proc.</p><p>37 proc.</p><p>Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.</p><p>Lietuvoje verslas ms valdios yra pernelyg kontroliuojamas ir skriaudiamas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka</p><p>(Ka. 235)</p></li><li><p>32011 m. rugpjio 6 d. Nr. 62 (9081)Valstiei laikratis</p><p>Sodyb atkirto nuo ups</p><p>Daug met prie Nemuno gy-venantis Justinas Beleka dabar gal ir gals prieiti prie ups, taiau val-ties prie kranto jau nepriri. Jo skly-p nuo Nemuno ketinama atskirti naujai suformuotu originalios for-mos 58 m ploio ir apie 180 m il-gio sklypu.</p><p>Kaip kilo tokia geniali idja?Birtono savivaldybs Architek-</p><p>tros ir urbanistikos skyriaus vedjas Mantas Michaliunjo sako, kad tokios spdingos formos sklypas suformuo-tas vadovaujantis statymais: ems sklyp Justino broliui reikia grin-ti natra, o minta teritorija laisva, tai ir suformavome sklyp. Ar da-nai formuojame tokios formos skly-pus? Mes nepaeidiame statymo, o tai svarbiausia.</p><p>Kodl suformuotas tokios keistos formos sklypas?</p><p>A irgi nesuprantu, kodl Justino brolis nori atsiimti em btent ioje vietoje mes jam pasilme daugiau variant, sako architektas.</p><p>O gal yra gilesni prieasi?Kokios gali bti prieastys? Toje </p><p>juostoje net suoliuko negalima pasta-tyti. Be to, per ems ruoel turi teis iki ups prieiti, pavyzdiui, vejai ar turistai, tikina architektas.</p><p>emtvarkininkai: atsakinga savivaldyb</p><p>Kas tikrasis tokios originalios for-mos sklypo sumanytojas? Gal Lie-tuvoje pagarsjs Prien ir Birtono emtvarkos skyrius, kuriam prie ke-lerius metus vadovavo Dal Gulijeva? Dabar minta valdinink jau ne ve-dja, o tik vyriausioji specialist, tiesa, pikti lieuviai plaka, kad ji ir dabar, lyg pilkasis kardinolas, vadovauja skyriui, o naujoji vedja Vilma Aleknaviien yra tik vaizdui pagrainti.</p><p>Naujoji emtvarkos skyriaus ve-dja atostogauja, todl apie originalio-jo sklypo formavim VL informavo skyriaus vyriausiasis specialistas Vai-das Mazuronis. Tarnautojas pripa-ino, kad sklypo forma yra keistoka, taiau emtvarkininkai es nieko ne-galj pakeisti: Sklyp projektavo ir kadastrinio matavimo planus paren-g Birtono savivaldyb, o paskui juos patvirtino administracijos direktorius ir pateik emtvarkos skyriui. Tada mes parengme sakym dl nuosa-vybs teisi atkrimo.</p><p>Taigi emtvarkininkai kratosi at-sakomybs.</p><p>Savivaldyb: atsakingi emtvarkininkai</p><p>Birtono savivaldybs administ-racijos direktorius Valentinas Vin-</p><p>cas Revuckas labai gerai ino su iuo sklypu susijusias aplinkybes, nes prie mnes kartu su Birtono mere lank-si konfl ikto idinyje.</p><p>is konfl iktas kilo seniai, a dar nedirbau administracijos direkto-riumi, taiau dabar sklypas sufor-muotas, nes emtvarkininkai mus pareigojo atkurti Justino Bele-kos broliui Jadziui nuosavyb na-tra, tai mes ir atlikome, sako V.V.Revuckas.</p><p>Pakartojame klausim: Tikrai tai daryti pareigojo emtvar...</p></li></ul>