valstiečių laikraštis 2011 05 25

7
2011 m. gegužės 25 d., trečiadienis Nr. 41 (9060) Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais Kaina 1,89 Lt Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis Šiandien VL su priedais: Ūkininkų žinios Specialistai tikina, kad gyvuli- ninkystės sektorių ateityje gelbės ne tiek vidaus rinka, kiek produk- cijos eksportas į trečiąsias šalis. Po žemės reformos be pri- važiavimo kelių likusių valdų sa- vininkams dabar negali padėti nei žemėtvarkininkai, nei savivaldy- bės. Tikimasi, kad keli ų infrastruk- tūra bus sutvarkyta konsolidavus valdas. Šį pavasarį naujuoju Žemės ūkio rūmų direktoriumi paskirtas Vaidas Pocius nežada radikalių permainų ir sieks, kad žemdirbių savivalda labiau prisidėtų prie žemės ūkio modernizavimo. Tėviškės šviesa Ar neskaudu stebėti jauną žmogų: jis įgyja brandos atesta- tą, profesijos ar aukštojo mokslo diplomą ir... išeina į gatvę, nes valstybėje dėl begalinių strate- gijų kūrimo ir pasimetimo tarp j ų nėra suderinta dirbanči ųj ų pasiūla ir paklausa. Kai kurie Lietuvos parlamentarai, ministerijų darbuotojai, numoję ranka į visas krizes, lyg olimpiadoje varžosi, kas daugiau dienų praleis įvairiose komandiruotėse ir kelionėse. Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p. Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, [email protected] Vyriausybė tikisi gauti iki 100 mln. Lt papildomų mokesčių pri- valomai įdiegus kasos aparatus dengtose maisto prekyvietėse. Tačiau valdžia nieko nekalba apie daug daugiau nuslėptų mokesčių automobilių turguose. Nukelta į 3 p. f Milijonai – pro šal į Kol Lietuva nebuvo ES narė ir nepriklausė Šengeno erdvei, automobilius įve- žančius verslininkus pasienyje ksavo muitinė. Raimundo Šuikos nuotrauka Turguose prekiaujantieji naudotomis mašinomis randa įvairių būdų, kaip nuslėpti mokesčius. Populiarėja politinis turizmas už mokesčių mokėtojų pinigus Didžiausiu keliauninku tarp Seimo narių drąsiai galima laikyti Emanuelį Zingerį. 2009 m. parlamentaras kelionėse praleido 90 parų, tačiau 2010 m. „ant lagaminų“ jam teko sėdėti beveik trečdalį metų – 115 parų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Upload: valstieciu-laikrastis

Post on 27-Mar-2016

221 views

Category:

Documents


2 download

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2011 05 25

TRANSCRIPT

Page 1: Valstiečių laikraštis 2011 05 25

2011 m. gegužės 25 d., trečiadienis • Nr. 41 (9060) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedais:

Ūkininkų žinios• Specialistai tikina, kad gyvuli-

ninkystės sektorių ateityje gelbės ne tiek vidaus rinka, kiek produk-cijos eksportas į trečiąsias šalis.

• Po žemės reformos be pri-važiavimo kelių likusių valdų sa-vininkams dabar negali padėti nei žemėtvarkininkai, nei savivaldy-bės. Tikimasi, kad kelių infrastruk-tūra bus sutvarkyta konsolidavus valdas.

• Šį pavasarį naujuoju Žemės ūkio rūmų direktoriumi paskirtas Vaidas Pocius nežada radikalių permainų ir sieks, kad žemdirbių savivalda labiau prisidėtų prie žemės ūkio modernizavimo.

Tėviškės šviesa• Ar neskaudu stebėti jauną

žmogų: jis įgyja brandos atesta-tą, profesijos ar aukštojo mokslo diplomą ir... išeina į gatvę, nes valstybėje dėl begalinių strate-gijų kūrimo ir pasimetimo tarp jų nėra suderinta dirbančiųjų pasiūla ir paklausa.

Kai kurie Lietuvos parlamentarai, ministerijų darbuotojai, numoję ranka į visas krizes, lyg olimpiadoje varžosi, kas daugiau dienų praleis įvairiose komandiruotėse ir kelionėse.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, [email protected]

Vyriausybė tikisi gauti iki 100 mln. Lt papildomų mokesčių pri-

valomai įdiegus kasos aparatus dengtose maisto prekyvietėse. Tačiau valdžia nieko nekalba apie daug daugiau nuslėptų mokesčių automobilių turguose.

Nukelta į 3 p.

Milijonai – pro šalį

Kol Lietuva nebuvo ES narė ir nepriklausė Šengeno erdvei, automobilius įve-žančius verslininkus pasienyje fi ksavo muitinė. Raimundo Šuikos nuotrauka

Turguose prekiaujantieji naudotomis mašinomis randa įvairių būdų, kaip nuslėpti mokesčius.

Populiarėja politinis turizmas už mokesčių mokėtojų pinigus

Didžiausiu keliauninku tarp Seimo narių drąsiai galima laikyti Emanuelį Zingerį. 2009 m. parlamentaras kelionėse praleido 90 parų, tačiau 2010 m. „ant lagaminų“ jam teko sėdėti beveik trečdalį metų – 115 parų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Page 2: Valstiečių laikraštis 2011 05 25

2 2011 m. gegužės 25 d. • Nr. 41 (9060)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, [email protected]

Atrodo, kad premjeras Andrius Kubilius teisus. Ekonomikos krizė valstybės institucijoms iš tikrųjų baigėsi, nes šiais metais ministeri-jos ir Seimas vidutiniškai 5 proc. di-dina išlaidas komandiruotėms, ku-rioms bus išleista per 14 mln. litų. Populiariausi valstybės tarnauto-jų ir parlamentarų kelionių kraštai yra Prancūzija ir Belgija.

URM nepateisina lūkesčių

Už praskolintą valstybę plakamas premjeras Andrius Kubilius ir Mi-nistro Pirmininko tarnyba palyginti nedaug lėšų išleido komandiruotėms. 2010 m. Ministro Pirmininko tarnyba komandiruotėms panaudojo 409 tūkst. Lt, iš kurių premjero A.Kubiliaus ke-lionėms atseikėta 61 tūkst. Lt.

„Ministro Pirmininko vizitai į už-sienio valstybes planuojami atsižvel-giant į tai, su kokiomis šalimis nori-ma plėtoti artimus santykius, – sakė tarnybos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martuse-vičius. – Šiuo metu yra patvirtintas premjero vizitas į Latviją, taip pat pla-nuojamas vizitas į Estiją, o rugpjū-tį premjeras dalyvaus „Pirmadienio mitingų“ 20-mečio minėjimo rengi-niuose Stokholme (Švedija).“

2011 m. Ministras Pirminin-kas A.Kubilius jau lankėsi Estijoje, Ukrainoje, Briuselyje, Vatikane. Šiais metais komandiruotėms Ministro Pirmininko tarnyba planuoja išleisti 332,1 tūkst. Lt.

Nors pats A.Kubilius komandi-ruotėms iš tikrųjų taupo, katastrofi š-kai blogi santykiai su Lenkija ir Ru-sija visiškai nepateisina 4,1 mln. litų, kuriuos Užsienio reikalų ministerija (URM) skiria komandiruotėms.

Pakeliaus už milijoną

Vienos didžiausių išlaidautojų ko-mandiruotėms yra Ūkio, Žemės ūkio ir Finansų ministerijos, kurios šiemet komandiruotėms numatė daugiau nei 1 mln. litų.

„Per metus vyksta apie 437 Eu-ropos Sąjungos Tarybos darbo gru-pių posėdžiai (apie 50 darbo grupių), kuriuose dalyvauja Finansų rinkų po-litikos, Mokesčių, Fiskalinės politi-kos, ES ir tarptautinių santykių ir kitų ministerijos departamentų atstovai pagal kompetenciją. Absoliučiai di-džioji dalis posėdžių vyksta Briusely-je“, – sakė Finansų ministerijos Vie-šųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.

Išlaidumu pasižymi ir „nieko ne-kainavusi“ Energetikos ministerija. Praėjusiais metais šios įstaigos dar-buotojai kelionėms paklojo 463,4 tūkst. litų, o šiemet numatyta pa-naudoti 46 proc. daugiau lėšų (679,9 tūkst. litų). Per dvejus metus ši įstai-ga komandiruotėms ir kelionėms iš-leis tiek pinigų, kiek visi Seimo nariai kartu sudėjus.

Dėl lėšų trūkumo nuolat verkšle-nantis vidaus reikalų ministras Rai-mundas Palaitis galėtų pasidomėti, kad jo pavaldiniai 2010 m. koman-diruotėms išleido 453,4 tūkst. Lt, o šiemet planuoja bemaž 0,5 mln. išlai-dų. Daugiausia keliaujama į Briuselį ir Strasbūrą.

„Planuojamas asignavimų ko-mandiruotėms padidėjimas 2011 m., palyginti su 2010 m., susijęs su pasi-rengimu pirmininkauti Europos Są-

jungai“, – teigė vidaus reikalų minis-tro patarėja Ramunė Hazir.

Pirmininkavimo Europos Sąjun-gai „burtažodį“ akcentuoja beveik vi-sos ministerijos.

Daugiausia komandiruočių – į Briuselį

Mažiausiai komandiruotėms yra numačiusios Teisingumo ir Sveika-tos apsaugos ministerijos (SAM). Jos 2011 m. panaudos atitinkamai 259 tūkst. Lt ir 250 tūkst. Lt. Ministro Raimundo Šukio vadovaujami medi-kai komandiruočių biudžetą per me-tus sumažino net 33 proc.

„Daugiausia komandiruočių buvo į Briuselį, kur darbuotojai dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos ir Komi-sijos darbo grupių ir komisijų posė-džiuose“, – sakė SAM atstovė spaudai Giedrė Maksimaitytė.

Savo ruožtu Teisingumo ministe-rija planuoja išleisti daugiau nei per-nai ir mėgina manipuliuoti statistika. „Lyginant šių metų išlaidas koman-diruotėms su 2008 m., kai jos sudarė 388,7 tūkst. Lt, jos sumažėjo beveik 45 proc.“, – teigė šios ministerijos Vi-suomenės informavimo skyriaus ve-dėjas Tomas Čepelevskis.

Palyginti su kitomis ministerijo-mis, aplinkosaugininkai komandi-ruotėms išleidžia santykinai daug. 2011 m. jų kelionėms numatyta 750 tūkst. Lt.

Seimo pirmininkės pavaduotojas Algis Kašėta „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad nuo 2008 m., kai pradėjo dirbti naujos kadencijos parlamen-tas, lėšos komandiruotėms ir kelio-

nėms yra sumažintos 3 kartus. Tačiau „Valstiečių laikraščio“ duomenimis, iš tiesų komandiruočių sumažėjo ne taip smarkiai.

Nuo 2010 m. kasmet Seimo na-rių kelionėms skiriama 1,25 mln. Lt, o 2008 m. šioms reikmėms buvo pa-naudota 2,13 mln. Lt.

„Taupyti privertė šalies ekonomi-nė situacija, todėl Seimo valdyba ke-lia vis didesnius reikalavimus, – kal-bėjo A.Kašėta. – Pavyzdžiui, visiškai atsisakyta kelionių į egzotiškas šalis, kuriose vyksta renginiai nieko bendra neturintys su strateginiais Lietuvos užsienio politikos klausimais.“

Paprašytas įvardyti, į kokias egzo-tines valstybes Seimo nariai nebuvo išleisti, A.Kašėta į tai atsakė klausi-mu: „O kokias šalis jūs laikote egzo-tinėmis?“

Jis prisiminė, kad šiemet yra gautas kvietimas iš Parlamentinės Asamblė-jos, vienijančios viso pasaulio parla-mentus. „Ši organizacija kasmet vieną renginį organizuoja Ženevoje (Švei-carija), o kitą – egzotinėje valstybėje. Šį kartą mes atsisakėme vykti Pana-mą, todėl parlamentarus leisime tik į Ženevą“, – patikslino A.Kašėta.

Pasak jo, Seimo valdyba nuo pen-kių iki trijų asmenų sumažino ir į už-sienį vykstančių delegacijų dydį.

„Valstiečių laikraštis“ suskaičiavo, kad per visą šio parlamento kaden-ciją 26 Seimo nariai nebuvo nė kar-to išvykę į jokias keliones ar koman-diruotes.

Seime sėdi beveik prancūzaitės

Nuo kadencijos pradžios Seimo valdyba pritarė maždaug 480 koman-diruočių, nors dėl pateisinamų prie-žasčių (liga, balsavimas Seime) neįvy-ko apie 30 komandiruočių.

Įdomu pastebėti, kad populiariau-sios kryptys yra Briuselis (Belgija) ir Strasbūras (Prancūzija).

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė už mokesčių mokėtojų pinigus Prancū-zijoje lankėsi jau 11 kartų, nors suge-bėjo dar pabuvoti ir Senegale, Kana-doje, JAV. Atrodo, kad Prancūzijos pilietybės netrukus prašys ir Arūnė Stirblytė, kurios visos septynios ko-mandiruotės buvo būtent į šią šalį.

O parlamentaras Mantas Varaška yra itin pamėgęs Azerbaidžaną, ku-riame lankėsi jau 4 kartus.

E.Vareikis: „Mano darbas – kelionės“

Didžiausiu keliauninku tarp Sei-mo narių drąsiai galima laikyti Ema-nuelį Zingerį. 2009 m. parlamenta-ras kelionėse praleido 90 parų, tačiau 2010 m. „ant lagaminų“ jam teko sė-dėti beveik trečdalį metų – 115 parų. Jei vyktų tokie rinkimai, tai „Varlės keliauninkės – 2010“ titulas neabe-jotinai papuoštų E.Zingerio kabinetą. Pernai E.Zingeris 7 kartus apsilankė Prancūzijoje, 5 kartus JAV, po 2 kar-tus Azerbaidžane ir Izraelyje, kartą Kanadoje ir kitose valstybėse.

Neįpusėjus šiems metams E.Zin-geris kelionėse praleido jau 40 parų, nors šiemet jis nėra lyderis. Šiemet „Varlės keliauninkės – 2011“ titulą nugvelbtų Petras Auštrevičius, kuris net du mėnesius praleido užsieny-je (62 paras). Tiesa, nuo kadencijos pradžios pagal bendrą išvykų skaičių P.Auštrevičius tarp Seimo narių uži-ma „kuklią“ trečią vietą (128 paros).

Jį lenkia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Egidijus Va-reikis, kuris 2009 m. kelionėse išbuvo 90 parų. Būtent jis su E.Zingeriu tu-rėtų pasidalyti „Varlės keliauninkės – 2009“ prizą.

Seimo Audito komiteto pirmi-ninkė Loreta Graužinienė nesmerkia didžiausio keliauninko E.Zingerio,

esą jis tikrai daug dirba valstybės la-bui. Tačiau komiteto vadovė pabrėžė, kad didžiausios problemos susijusios ne su Seimo nariais, o su ministeri-jų tarnautojų kelionėmis į užsienį. „Neretai komandiruotės į Briuselį, pavyzdžiui, Ūkio ministerijoje, skel-biamos kaip paskatinimas čia dirb-ti, – pasakojo L.Graužinienė. – Bet tos komandiruotės dažnai būna į vi-siškai nereikšmingus Lietuvai posė-džius, kuriuose galėtų dalyvauti Lie-tuvos atašė atstovas.“

Be Seimo narių, į komandiruo-tes vyksta ir Seimo kanceliarijos dar-buotojai, kuriems šiemet numatyta 27 proc. daugiau lėšų nei pernai.

Aktualijos

Rimanto Dovydėno piešinys

Išlaidumu pasižymi Energetikos ministerija. Praė-jusiais metais šios įstaigos darbuotojų kelionėms išleista 463,4 tūkst. litų, šiemet tam numatyta 46 proc. daugiau lėšų (679,9 tūkst. litų).

Populiarėja politinis turizmas už mokesčių mokėtojų pinigus

Įstaiga 2010 m. (tūkst. Lt)

2011 m. (tūkst. Lt)

Pokytis (proc.)

Seimas 1 250,0 1 250,0 0Seimo kanceliarija 118,0 150,0 +27Ministro Pirmininko tarnyba 409,0 332,1 -19Užsienio reikalų ministerija 4 097,2 4 100,0 0Ūkio ministerija 1 220,6 1 272,0 +4Žemės ūkio ministerija 784,2 1 109,7 +41Finansų ministerija 870,3 1 007,7 +16Krašto apsaugos ministerija 929,8 990,3 +11Aplinkos ministerija 880,0 750,0 -15Energetikos ministerija 463,4 679,9 +46Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 473,5 552,0 +17Vidaus reikalų ministerija 453,4 494,0 +9Kultūros ministerija 480,6 480,0 0Susisiekimo ministerija 458,3 460,0 0Teisingumo ministerija 388,7 259,0 -33Sveikatos apsaugos ministerija 230,5 250,0 +9Švietimo ir mokslo ministerija 161,2 161,0 0Iš viso 13 668,6 14 297,7 +5

Valstybės institucijų išlaidos komandiruotėms 2010–2011 m.

Seimo keliauninkų dešimtukas(nuo 2008 m. lapkričio iki 2011 m. gegužės pabaigos)

Seimo narys Paros „ant lagaminų“

Partija

1. Emanuelis Zingeris 247 TS-LKD2. Egidijus Vareikis 216 TS-LKD3. Petras Auštrevičius 128 Liberalų sąjūdis4. Birutė Vėsaitė 114 Lietuvos socialdemokratai5. Mantas Adomėnas 111 TS-LKD6–7. Vilija Aleknaitė-Abramikienė 87 TS-LKD

Arminas Lydeka 87 Liberalų ir centro sąjunga8–9. Andrius Mazuronis 81 „Tvarka ir teisingumas“

Arvydas Anušauskas 81 TS-LKD10. Juozas Olekas 65 Lietuvos socialdemokratai

Page 3: Valstiečių laikraštis 2011 05 25

32011 m. gegužės 25 d. • Nr. 41 (9060)Valstiečių laikraštis

Ieško landų

Už parduotą automobilį valsty-bei nereikia mokėti, jei juo savinin-kas naudojosi daugiau kaip 3 metus, o jei mažiau – jis turi būti parduotas pigiau nei įsigytas. Kitu atveju gau-tas skirtumas tarp pirkimo ir par-davimo apmokestinamas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Tiek pat turi mokėti ir individualią-ją veiklą įregistravęs prekeivis (vers-lo liudijimai šiai veiklai neteikiami). Tačiau nuolatiniai automobilių pre-keiviai randa įvairų būdų, kaip nu-slėpti mokesčius.

„Nuo parduoto automobilio mums lieka gal 200–300 eurų, – pa-sakojo Kauno turguje prekiaujantis Gintaras. – Per mėnesį parduodu apie 10 mašinų. Tačiau uždirbtus pinigus vėl investuoju į kitų auto-mobilių pirkimą Belgijos turguje ir jų transportavimą į Lietuvą, todėl pragyventi ne tiek daug ir lieka. O jei dar mokėčiau visus mokesčius, dirbti neapsimokėtų.“

Prekeivis teigė, kad visų mokes-čių nenuslepia, bet sutaupo parda-vimo sutartyse nurodydamas daug mažesnę pardavimo kainą. Nemažai mašinų kazachams ir baltarusiams jis parduoda nepasirašydamas jo-kių sutarčių.

„Fiktyvių pardavėjų randa patys užsieniečiai, nes jiems reikia doku-mentų eksportuoti prekę“, – aiškino Gintaras. Pasak jo, siekdami išveng-ti mokesčių panašiai elgiasi daugelis turgaus prekeivių.

„Įdarbina“ asocialius asmenis

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius vadovavo ne vienam ikiteisminiam tyrimui dėl doku-mentų klastojimo parduodant auto-mobilius Marijampolės turgavietėje. „Dažniausiai užsieniečiai, nusipir-kę automobilį, pasitelkia pašalinius žmones, kurie pasirašo pirkimo ir pardavimo dokumentus. Papras-tai tą darbą atlieka asocialūs asme-nys“, – kalbėjo prokuroras.

Marijampolėje buvo teisiamas vienas niekur nedirbantis ir jokio turto neturintis marijampolietis, ku-ris per metus neva pardavė 1,5 tūkst. automobilių. Tokių bylų Marijam-polėje būta ne vienos, tačiau tikrieji prekeiviai, susirinkę pelną ir išvengę mokesčių, lieka nežinomi.

„Vyksta ikiteisminis tyrimas ir vienoje automobiliais prekiaujan-čioje įmonėje, kurios vadybininkai sutiko pasirašyti neva pardavę ma-šiną baltarusiui, nors iš tikrųjų jis automobilį pirko turguje“, – pasa-kojo G.Šalaševičius.

Sukurtos palankios sąlygos

Eksportui dokumentus tvar-kančios įmonės suinteresuotos įforminti kuo daugiau sandorių ir nesidomi nei pardavėjais, nei pir-kėjais. Anksčiau, kol Lietuva ne-buvo ES narė ir nepriklausė Šenge-no erdvei, automobilius įvežančius verslininkus pasienyje fi ksavo mui-tinė. Dabar sąlygos leidžia prekei-

viui saugiai lindėti šešėlyje. „Todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tar-nybos ir prokuratūros vykdomi ty-rimai rodo, kad automobilių versle nuslepiama daug mokesčių, bet tai ne reali kova – šešėlinei veiklai yra pernelyg geros sąlygos, – pripaži-

no G.Šalaševičius. – Manau, kad valdžia turėtų pasitelkti mokesčių inspekcijos, muitinės, teisėsaugos institucijų specialistus ir sukurti naujus prekybą automobiliais reg-lamentuojančius įstatymus.“

Sukčiauja ir įmonės

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Ar-tūras Klerauskas sakė, kad išaiškinta

nemažai atvejų, kai mokesčius ban-do slėpti ir automobiliais prekiau-jančios įmonės.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neseniai atli-ko kompleksinį patikrinimą vieno-je uždarojoje akcinėje bendrovėje ir nustatė nemažai atvejų, kai įmonė, prekiaujanti dažniausiai JAV nu-pirktais naudotais automobiliais, deklaravo gerokai mažesnes par-davimo kainas, nei pirkėjai už juos mokėjo iš tikrųjų.

„Pavyzdžiui, automobilio „Le-xus LS460“ pardavimo dokumen-tuose buvo nurodyta 16 tūkst. Lt kaina, bet pirkėjas vėliau savo paaiš-kinime prisipažino sumokėjęs maž-daug 10 kartų brangiau“, – pasakojo A.Klerauskas.

Atlikus patikrinimą bendrovei priskaičiuota beveik 150 tūkst. Lt mokesčių, delspinigių ir baudų.

Per pustrečių metų dėl automo-bilių prekybos Kauno AVMI atlikta 30 teminių bei kompleksinių patik-rinimų. Mokesčių administratoriaus dėmesio sulaukė ne tik įmonės, bet ir individualios įmonės, pavieniai prekeiviai. Per šį laikotarpį priskai-čiuota beveik 3 mln. Lt mokesčių, delspinigių bei baudų.

Pasitelkė kaimyninę šalį

Lietuvos prekeivių išradingumą slepiant mokesčius demonstruoja ir išaiškinta dviejų Tauragės įmo-nių veikla. VMI duomenimis, jos 3 metus dokumentuose nurodydavo neva parduodančios automobilius Latvijos bendrovėms, PVM mokė-tojoms. Todėl Tauragės bendrovės išvengdavo PVM mokesčio Lie-tuvoje.

„Patikrinimo metu bendra-darbiaujant su Latvijos mokesčių administratoriumi paaiškėjo, kad

didžioji dalis automobilių buvo parduoti ne Latvijos įmonėmis, bet tiesiogiai Latvijos piliečiams, kurie nėra PVM mokėtojai“, – pasakojo A.Klerauskas.

Valstybinė mokesčių inspekci-ja tauragiškiams priskaičiavo be-veik 600 tūkst. Lt mokesčių, o už padarytus mokestinius pažeidimus įmonių savininkams gresia nuo 10 iki 50 proc. priskaičiuoto mokesčio sumos dydžio bauda.

Aktualijos

Mokesčių politikoje yra daug neteisybės. Ir ne tik automobilių versle. Įmonės dabar priverstos konkuruoti su ta pačia veikla besiverčiančiais verslo liudijimus ar individualią veiklą įregistravusiais asmenimis. Pastarųjų mokesčiai yra fi ksuoti, o bendrovių – priklauso nuo pajamų.

Milijonai – pro šalį Nukenčia sąžiningiejiLaimis Dūda, naudotų automobilių įmonės „Automodus“ vadovas

Prekyba turguje labai kenkia sąžiningai mokesčius valstybei mokantiems vers-lininkams. Niekaip negalime konkuruoti kainomis su prekiautojais, kurie nemo-ka PVM, pajamų ir kitų mokesčių. Todėl tokios nevienodos sąlygos iškraipo rin-ką. Tačiau mes turime pranašumą dėl to, kad neprekiaujame automobiliais po avarijų, nurodome realią ridą, nes per-kame mašinas pasibaigus jų lizinginio išpirkimo laikui ir su garantinės priežiū-ros dokumentais.

Mokesčių tvarka nenuosekliVioleta Klyvienė, „Danske“ banko vyriausioji analitikė Baltijos šalims

Mokesčių politikoje yra daug neteisy-bės. Ir ne tik automobilių versle. Įmo-nės dabar priverstos konkuruoti su ta pačia veikla besiverčiančiais verslo liudijimus ar individualią veiklą įregis-travusiais asmenimis. Pastarųjų mo-kesčiai yra fi ksuoti, o bendrovių – pri-klauso nuo pajamų. Todėl atsiranda kainų skirtumai. Manau, valstybė tu-rėtų sudaryti kuo palankesnes sąly-gas steigti bendroves, mažinti biuro-kratizmą, numatyti mokestinių len-gvatų ir taip mažinti verslo liudijimo veiklų skaičių.

Vien įstatymų nepakankaKęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto pirmininkas

Vargu ar vien įstatymais galima sure-guliuoti automobilių verslo problemas – žmogus visada sugalvos dešimtis būdų, kaip apeiti bet kurį įstatymą. Todėl visi turime jausti atsakomybę, ne tik val-džia. Ką nors galvoti tikrai reikia, nes biudžetas netenka gal net kelių šimtų milijonų litų, jei skaičiuosime ne tik ne-gaunamus mokesčius iš prekybos, bet ir mašinų remonto, kitų paslaugų. Guo-džia bent tai, kad daug žmonių šioje sri-tyje turi darbo.

Atkelta iš 1 p.

Delčia.Saulė teka 4.58, leidžiasi 21.35.

RytojŠiandien

Šiąnakt per Lietuvą praslinkęs šaltasis atmosferos frontas atnešė jau gerokai vėses-nį orą. Aukščiausia temperatūra šiandien tesieks 12–17 laipsnių šilumos. Pūs stip rokas vakaris vėjas. Daug kur nulis trumpi lietūs. Ketvirtadienį lietaus nenumatoma, dangus vėl bus giedresnis, oras sausesnis. Naktis bus vėsi, vos 3–8 laipsniai šilumos, tik pajū-ryje bus švelniau. Dirvos paviršiuje vietomis, didesnė tikimybė pietiniuose rajonuose, susidarys šalnos iki 0–2 laipsnių šalčio. Diena bus gana rami, temperatūra jau turėtų pasiekti 16–21 laipsnį šilumos, kiek vėsiau bus tik pajūryje. Penktadienio naktis dar prog-nozuojama rami, sausa ir žvaigždėta. Oras atvės iki 4–9, pajūryje – iki 10–12 laipsnių šilumos. Dieną pietų vėjas atplukdys dar daugiau šilumos: vyraus 22–26 laipsniai, tik vakariniame šalies pakraštyje bus vėsiau. Šeštadienio naktis žada būti apniukusi, lie-tinga, bet šilta – apie 10–15 laipsnių šilumos. Dieną protarpiais lis, bus gana vėjuota ir vėl gerokai atvės. Sekmadienį greičiausiai išsilaikys vėsūs ir su lietumi orai.

Ieva Nariūnaitė

Dieną: +12 +17°

Naktį: +4 +9°

Dieną: +16 +21 Dieną: +22 +26°

Naktį: +4 +9°Naktį: +3 +8°

2011 m. gegužės 27 d. (penktadie-nį) prekybos ir laisvalaikio centre „Pa-norama“ bei prekybos ir pramogų cen-tre „Ozas“ savanorystei ir kraujo dono-rystei neabejingi žmonės kartu su LTV laida „Savanorių biuras“, Nacionaliniu kraujo centru bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kraujo cen-tru kviečia į renginį DONORYSTĖ = SAVA-NORYSTĖ, kuriame kraują aukos žinomi Lietuvos žmonės, politikai, dainininkai ir aktoriai.

„Prisidedu, nes žinau, kad kai kuriems žmonėms gyvenimo reikia kaip kraujo, o kraujo kaip gyvenimo. Jei išgirstu, kad

reikia mano grupės kraujo, važiuodamas namo užsuku ir duodu. Buvau vienas pirmųjų, kurie gavo organų donorystės kortelę, ir nematau nieko čia didvyriš-ko“, – teigia prie akcijos prisidedantis Seimo narys Arūnas Valinskas.

„Nieko nereikia laukti, kraujo reikia duoti nuolat. Gyvenimas atlygins, kai tau to reikės“, – sakė laidos „Labas ry-tas“ vedėjas Ignas Krupavičius.

„Kartais per ilgai laukiame. O tos dvejonės, duoti kraujo ar ne, kažkam gali kainuoti gyvybę, – prie akcijos kvie-čia prisijungt ir „Savanorių biuro“ vedėja Neringa Skrudupaitė.

„Nelaimė gali atsitikti bet kam. Jums ar jūsų artimiesiems kiekvieną minutę gali prireikti kraujo, todėl nelikite abe-jingi, tapkite kraujo donorais“, – ragina akcijos iniciatorius Andrius Kojelė.

Daugiau informacijos galite rasti socialiniame tinkle „Facebook“. Nuo-roda – DONORYSTĖ = SAVANORYSTĖ.

Renginys DONORYSTĖ = SAVANO-RYSTĖ gegužės 27 d. nuo 12 iki 20 val. vyks dviejose Vilniaus vietose: pre-kybos ir laisvalaikio centre „Panora-ma“ bei prekybos ir pramogų centre „Ozas“.

Vargu ar vien įstatymais galima sureguliuoti automobilių verslo problemas.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Page 4: Valstiečių laikraštis 2011 05 25

4 2011 m. gegužės 25 d. • Nr. 41 (9060)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Savaitgalį valdančioji Tėvynės są-junga-Lietuvos krikščionys demokra-tai rinko savo pirmininką. Šiaip jau gal šis įvykis ir nebūtų labai įdomus tautai. Ar mažai partijų atėjus tam tik ram laikui renka iš naujo ar perren-ka tuos pačius savo vadovus?

Tačiau šiuo atveju yra kai kurių niuansų. Visų pirma tai valdančioji partija, kurios į valdžią deleguotiems nariams tenka atsakomybė už tai, kaip valstybė kapstosi iš krizės, kaip gyve-name ir kaip gyvensime artimiausiais metais. Be to, šie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio rinkimai įdomūs dar ir tuo, kad čia špagas sukryžiavo pats nepopuliariausias Lietuvos politikas su viena populiariausių politikių, kuri savo reitingais nusileidžia tik Prezi-dentei Daliai Grybauskaitei.

Rezultatą jau žinome. Premjeras Andrius Kubilius TS-LKD partijos

pirmininko rinkimuose gavo 5 546 partijos kolegų balsus, Seimo pirmi-ninkė I.Degutienė – 4 628 balsus. Skirtumas ne toks jau didelis. Lyderiu perrinktas A.Kubilius tuoj paskubėjo pareikšti, kad šiek tiek didesnį negu varžovės palaikymą jis laiko mandatu tolesniems Vyriausybės darbams.

Atvirai sakant, sunkoka sutikti su tokiu Andriaus Kubiliaus optimizmu. Kad ir kaip aukštai jis vertintų savo perrinkimą, reikėtų nepamiršti, kad partijoje buvo renkamas ne prem-

jeras, o partijos lyderis. Tai skirtingi dalykai. Galbūt A.Kubiliaus partijos nariai jį tikrai mato geresniu partijos pirmininku, negu jo varžovę. Tačiau juk partijos lyderis ne visuomet gali būti premjeras ir atvirkščiai. Net pati Irena Degutienė rinkimų išvakarėse tikino, kad visiškai nesieja premjero ir partijos lyderio pareigų.

Todėl pareikšti tautai, kad šie par-tiniai rinkimai A.Kubiliui suteikė mandatą toliau vadovauti Ministrų kabinetui, švelniai tariant, per drąsu.

Juo labiau kad ir ta pergalė ne tokia jau įspūdinga. Juk balsai pasiskirstė beveik per pusę ir tai nulėmė kur kas agresyvesnė ir intensyvesnė premjero rinkimų kampanija, į kurią, ypač di-džiuosiuose miestuose, buvo įjungti patys ištikimiausi jo bendražygiai.

Politologai šiomis dienomis karš-tai diskutuoja, ar šie Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai sustipri-no A.Kubiliaus pozicijas, ar susilpni-no. Nuomonių, kaip visada, yra įvai-

rių. Labai akivaizdžiai išryškėjo du apylygiai partijos sparnai. Dar sunku pasakyti, kuo visa tai baigsis, gilės šis rėžis ar jį šiek tiek užlygins artėjantys Seimo rinkimai.

Tačiau vis dėlto rinkimų rezultatai, man regis, nesustiprino A.Kubiliaus pozicijų partijoje, nors kai kurie jo bendraminčiai tikina priešingai. Ar galima jaustis labai stipriai, netgi stip-riau negu anksčiau, po rinkimų įsiti-kinus, kad beveik pusė partijos na-rių norėtų, jog jai vadovautų kitas

žmogus, ir dar žinant nekokią tautos nuomonę apie premjerą, kuris nie-kaip neiškopia iš paskutinės turnyri-nės lentelės vietos?

Abu šiuose rinkimuose dalyvavę politikai dabar kone vienu balsu kalba apie būsimą sėkmę ne už kalnų vyk-siančiuose Seimo rinkimuose. Gali-ma neabejoti, abu jie į Seimą tikrai pateks, nes bus kandidatų sąrašo vir-šūnėje, tačiau ar visai partijai rinkimai bus labai sėkmingi, dar didelis klausi-mas. Visuomenės nuomonės apklau-sos bent kol kas labai didelių simpa-tijų šiai partijai nerodo. Tad nelabai aišku, ką šiuo atveju reikėtų laikyti sėkme: kad partija pateks į Seimą ir turės ten savo atstovų ar kad vėl bus valdančioji.

Po konservatorių lyderio rinkimų jų varžovai kažkodėl trina rankas. Matyt, mano, kad su nepopuliariau-sio visuomenėje politiko vadovaujama partija Seimo rinkimuose grumtis bus lengviau. Tačiau vis dėlto Tėvynės są-jungą-krikščionis demokratus už kai ką reikėtų pagirti – už vidinę parti-nę demokratiją, modernų balsavimo būdą renkant partijos lyderį. Žinant, kokia šiuo metu yra situacija Lietuvo-je ir kam dėl to tenka didžiausia atsa-komybė, tam reikėjo drąsos.

Aktualijos

Daugiau nei dešimtmetį advoka-to praktika besiverčiantį ir garsiems bylų dalyviams teismo procesuose atstovaujantį S.Žentelį sukrėtė Eu-ropos Parlamento (EP) komisijos neseniai paskelbta ataskaita apie asmeninių duomenų rinkimą bei kaupimą Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Ataskaitoje skelbiama, kad mū-siškiai pareigūnai 2008 metais net 85 315 kartų kreipėsi į komunikaci-jos ryšių specialistus ir prašė suteikti duomenų apie privačių asmenų nau-dojimąsi mobiliojo telefono ryšiu, iš jų net 84 550 kartų – dėl slaptos infor-macijos nutekinimo įvairiomis ryšio priemonėmis.

Sekimo atvejų daugiau nei Graikijoje

Kaip vertinate, kad paskelbus ofi cialius EP komisijos duomenis, Lietuvoje aiškiai pastebimos vi-suotinio sekimo apraiškos?

Masinis telefoninių pokalbių klausymasis yra akivaizdus pavyz-dys, kad sistema nefunkcionuoja. Lietuvoje užfi ksuota net 400 kartų daugiau sekimo atvejų nei Graiki-joje. Tai šokiruoja.

Institutai, kuriems pavesta pa-tvirtinti, nustatyti ir ginti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, kelia rimtų abejonių.

Paskirstytos aiškios teisėsaugos funkcijos: policija reikalauja, pro-kuroras duoda leidimą, o teismas vertina teisėtumą – ir vis tiek nieko gero. Kam išvis eiti ir prašyti sank-cijos leisti klausytis telefoninių po-kalbių, jei teismas nespėja įsigilin-ti, kodėl pateiktas tokio pobūdžio prašymas.

Paprastai prašymas dėl telefonų pokalbių klausymosi sankcijos su-teikimo yra pateikiamas ant vieno lapo, bet jame faktinis pagrindas nenurodomas. Tad kiekvieną kar-

tą teisėjas privalo peržiūrėti bylą, dėl ko pateikiamas toks prašymas. Juk šiandien teisėjai ir taip užversti darbais, tad neįmanoma perskaityti visų bylų. Todėl galima drąsiai teig-ti, kad sistema nefunkcionuoja.

EP pateikta statistika leidžia ma-nyti, kad Lietuvoje dėl telefoninių pokalbių klausymosi kasdien turėtų būti priimamos 232 sankcijos, dirbti reikėtų net savaitgaliais.

Bet juk Lietuvoje teisėjų tiek nėra. Susidaro įspūdis, kad iš mo-

kesčių mokėtojų pinigų išlaikoma sistema ne tik kad nefunkcionuoja, bet ir persekioja savus piliečius.

Žmonės išties niekam nerūpi

Ar galima sakyti, kad jau prasi-dėjo raganų medžioklė?

Raganų medžioklė – tai konkre-čios bendruomenės dalies stebėji-mas. Šiuo atveju vyksta jau ne raga-nų medžioklė, o visuotinis sekimas. Jei valdžia dar to nežino, pats metas Seimui, Vyriausybei, Teisės ir teisė-tvarkos komitetui, Operatyvinės veik-los komisijai reaguoti, kad tai esminė problema.

Akivaizdu, kad žmonės išties nie-kam nerūpi. Asmuo traktuojamas ne kaip tikslas, o kaip priemonė. Jei ofi -cialiai skelbiami klausomų asmenų skaičiai siekia net 85 tūkst., manau, kad niekas neklauso melžėjų, vaikų darželių auklėtojų, kurios iš tėvų už vaiko priežiūrą ima papildomus 20 litų.

Pagal šalyje galiojančius įstatymus galima klausytis tik asmenų, darančių sunkius arba labai sunkius nusikalti-mus. Išeina, kad arba mes visi esame nusikaltėliai, arba klausomasi didžio-sios dalies šalies gyventojų.

Tokios aplinkybės turi būti įver-tintos ir negali likti be valdžios vei-kėjų dėmesio.

Mes juk mokesčių mokėtojai ir tikrai nemokame už savo saugumą. Pagaliau patys galime įsimontuo-ti apsaugos sistemos siustuvą, kuris nurodytų mūsų judėjimo maršrutus,

ir mums nereikės mokėti už papildo-mo saugumo priemones.

Kopijuojama Baltarusija

Kaip elgtis visuomenei, jei arti-miausiu metu nebus nustatytos pri-vatumo ribos?

Būtina suvokti, kad valdžia ar tei-sėsauga neturi tvarkyti asmeninių žmonių reikalų. Ji turi palaikyti tei-singumą, mums patiems tvarkant sa-vus reikalus.

Jei kas nors iš pareigūnų linkęs ma-tyti, kad aplinkoje yra vien tik nusi-kaltėliai, tai jau socialistinės valstybės požiūris, totalitarizmo mentalitetas. Verta prisiminti, kad 45 km atstumu už Vilniaus yra Baltarusija, kurioje viskas palaikoma jėga. Nesakau, kad žengiame to link, bet padėtis byloja apie panašias tendencijas.

balsas.lt

Ar galima jaustis labai stipriai, netgi stipriau negu anksčiau, po rinkimų įsitikinus, kad beveik pusė partijos narių norėtų, jog jai vadovautų kitas žmogus, ir dar žinant nekokią tautos nuomonę apie premjerą?

Masinis telefoninių pokalbių klausymasis yra akivaizdus pavyzdys, kad sistema nefunkcionuoja. Lietuvoje užfi ksuota net 400 kartų daugiau sekimo atvejų nei Graikijoje.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas [email protected].

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 ([email protected]). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 ([email protected]). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 ([email protected]) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 16 216 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 656. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

[email protected]

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Pralaimėjusiųjų nėra? Tiesiai šviesiai

Žinomas Vilniaus advokatas Saulius Žentelis ne juokais sunerimęs, kad Lietuvoje žmogaus teisė į privatumą virsta pagarbos neverta atgyvena.

Lietuvos pareigūnai 2008 m. net 85 315 kartų kreipėsi į komunikaci-jos ryšių specialistus ir prašė suteikti duomenų apie privačių asmenų nau-dojimąsi mobiliojo telefono ryšiu.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Lietuvos piliečių sekimo manija

Page 5: Valstiečių laikraštis 2011 05 25

52011 m. gegužės 25 d. • Nr. 41 (9060)Valstiečių laikraštis

Page 6: Valstiečių laikraštis 2011 05 25

72011 m. gegužės 25 d. • Nr. 41 (9060)Valstiečių laikraštis

Page 7: Valstiečių laikraštis 2011 05 25

Garsus lietuvių matemati-kas, mokslininkas iš Tve-rečiaus Zigmas Žemaitis, 1918 m. įsteigęs Švenčio-nių lietuvių gimnaziją, pa-kvietė to meto šviesuolius susiburti – ugdyti teisingą ir dorą lietuvį, kuris nieka-da neišsižadėtų Lietuvos ir rūpintųsi Švenčionių krašto lietuvybės puoselėjimu.

Bernardas Šaknys

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Specialistai tikina, kad gyvul in inkystės sek-torių ateityje gelbės ne tiek vidaus rinka, kiek produkcijos eksportas į tre-čiąsias šalis.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Šį pavasarį naujuoju Že-mės ūkio rūmų direktoriu-mi paskirtas Vaidas Pocius nežada radikalių permai-nų ir sieks, kad žemdirbių savivalda labiau prisidėtų prie žemės ūkio moderni-zavimo.

Saulius Tvirbutas

9 psl.

Sieks darbingos atmosferos

15 psl.

Švenčionių miesto gimnazija –lietuvybės židinys Rytų Lietuvoje

Tėviškės šviesaLietuvos istorijos mokyto-jams šiuo metu sunku. Ži-niasklaidoje vis daugiau iš-puolių, bandant sumenkinti reikšmingiausius Lietuvai istorijos įvykius. Puolamas net Vasario 16-osios ne-priklausomybės aktas. Tai sukelia nemažai sumaišties. Mes aiškiname viena, o ži-niasklaida – kita.

Algimantas Liekis

17 psl.

Kodėl garbiname tautos pažeminimo dieną?

Gyvulininkystės ateitis strategijos kūrėjų akimis

Dar vasario pradžioje pra-sidėjęs Libijos gyventojų sukilimas prieš Muamaro Kadafi o valdžią tęsiasi iki šių dienų. Sukilėliams, net ir padedamiems NATO, nepa-vyksta nugalėti diktatoriaus M.Kadafi o pajėgų.

6 psl.

Iš visų pusių atakuojamasLibijos diktatorius vis dar soste

Klaipėdos apygardos teis-me praėjusį pirmadienį pradėta nagrinėti Kauno nusikaltėlių vadeivos Hen-riko Daktaro, dar vadina-mo Henyte, ir jo bendrinin-kų byla. Į teisiamųjų suolą Klaipėdoje sėdo 16 asme-nų. Neabejojama, kad šios bylos nagrinėjimas užtruks mažiausiai dvejus metus.

Vismantas Žuklevičius

19 psl.

Teisėjai nepabūgo Henytės bylos

Pasaulis Prieblandos