Valstiei laikratis 2011 04 23

Download Valstiei laikratis 2011 04 23

Post on 06-Mar-2016

219 views

Category:

Documents

2 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 04 23

TRANSCRIPT

  • etadienis Ispanijoje, Santjago de Kom-

    postelos miesto katedroje, yra palaidotas v. Jokbas. Kelyje miest daugyb istorijos ir kultros paminkl. Ne veltui is kelias yra trauktas UNESCO pa-saulio paveldo sra.

    Sodyba

    Pievnai, ko gero, vienin-tel vieta Europoje, kur vietos banytlje per Velykas iliks teatralizuotas budjimas.

    Noras usiauginti savo vaisi ir uog, po tempt darb atsipa-laiduoti gamtoje traukia prie e-ms ir kaimieius, ir miestieius.

    Sveikata

    pavasar jau ketvirt kart Lietuvoje vyks Euromelanomos dienos akcija.

    K reikt inoti, kad nuo ventinio stalo atsikeltume sveiki ir laimingi.

    iandien VL su priedu

    2011 m. balandio 23 d., etadienis Nr. 32 (9051) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Treiadien VL su priedais:kinink iniosTviks viesa

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    iuos metus alyje paskelbus Holokausto atminties metais, su-aktyvj jauni neonaciai ir antise-mitai alies didmiesiuose pieia svastikas ir nebaudiami niekina ydus.

    Antisemitiniai ipuoliai protestas ar provokacijos?

    Nukelta 3 p. f

    Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Rinko vienus, o valdios kdes susdo visai kiti

    Pagaliau didysis savivaldybi mer turgus baigsi kds i-sidalytos. Daugiausia j beveik tredal usdo socialdemokra-tai. Aminiems j oponentams konservatoriams pavyko sitvir-tinti trylikoje mer kabinet.

    Jei Dievas pirmoje vietoje, visa kita savo vietoje

    Rytoj vsime graiausi pa-vasario vent. Kunigui Andriui Narbekovui Velykos, kaip ir vi-siems, yra ypa laukiamos. Taiau pasidiaugti marguiais artimj rate dl temptos dienotvarks jis nesps.

    (Us. 170)

    Apie tai 4 p. f Apie tai 11 p. f

    Aistras dl ems pamimo Seimas gesins statymuSuinoj apie valstybs rengiamus projektus verteivos daniausiai skubiai superka numatytose projekt teritorijose em, o paskui i valstybs reikalauja 1020 kart didesni sum.

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Kol Valstybs saugumo depar-tamentas ir Generalin prokura-tra mgina rodyti Lietuvai, kad klaipdiet Egl Kusait planavo teroro akt, alyje jau 20 met ne-kliudomai eminama yd ben-druomen, i kurios daugiau kaip imto tkstani nari jau telik apie 3 tkstanius.

  • 2 Aktualijos 2011 m. balandio 23 d. Nr. 32 (9051)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Valstybei nusprendus gyvendin-ti svarbius projektus neretai kilda-vo sunkiai isprendiam gin dl ems pamimo. ems savininkai kartais piktnaudiaudavo u sklypus reikalaudami sveiku protu nesuvo-kiamo dydio kompensacij, todl ems pamimas danai utrukda-vo, o kartais net sulugdavo valsty-bins reikms projektai.

    Neseniai Seimas prim ems pamimo visuomens poreikiams, gyvendinant ypatingos valstybs svarbos projektus, statym, taiau suinteresuotos puss nepaliauja ginytis.

    Atlygins pagal rinkos vert

    statyme nustatyta, kad ems pa-mimo visuomens poreikiams pro-cedra bus pradedama Vyriausybs nutarimu. Ypatingos valstybins svar-bos projektais Seimas Vyriausybs

    teikimu gals pripainti tik energeti-kos bei transporto infrastruktros ir krato apsaugos srii projektus. Nu-tarimui sigaliojus ems savininkai negals kliudyti projekt gyvendi-naniai institucijai pradti darbus.

    Numatomas tik vienas atlyginimo u paimam em bdas pinigais pagal rinkos vert. Be to, bus atlygi-nama ir paimamoje visuomens po-reikiams emje esani sodini, ne-gauto derliaus, dt l ems kio produkcijai pagaminti vert ir kiti sa-vininko nuostoliai.

    Taiau savininkui jo sklypas visada vertesnis, negu paprastai nustato vals-tyb. Savininkas turs teis pareikti pretenzij. Tokiu atveju Nacionalin ems tarnyba per 60 dien nuo pre-tenzijos gavimo kreipsis teism, ir byl, pasitelks nepriklausomus turto vertintojus, nagrins teismas.

    Bandymas pasipelnyti

    ems pamimo visuomens po-reikiams tvarka sugrietinta, nes pa-

    daugjo savinink, norini piktnau-diauti susidariusia padtimi. Artjant projekt gyvendinimui informaci-ja apie rengiamus projektus neretai pasiekdavo verteivas, kurie skubiai supirkdavo numatytoje teritorijoje sklypus, o paskui i valstybs reika-

    laudavo 1020 kart didesni sum. Tokie veikjai danai daro tak vie-tos politikams.

    tai Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neseniai par puokt ta-rim dl Marijampols politik reika-lavim, kad Rail Baltica geleinkelio v aplenkt miest. Suvalkieiai ne tik reikalauja, kad europin geleinke-lio v aplenkt miest, bet ir bando nurodyti, per kurias teritorijas ji turi eiti ir net iek tiek pavingiuoti, kad galt ukliudyti kelis sklypus.

    Susisiekimo ministras E.Masiulis kart prarado kantryb ir r tie-siai viesiai: Tai akivaizdus pavyz-dys, kai vietiniai politikai dl as-menini politini arba verslo tiksl bando sulugdyti nacionalins svar-bos projekt.

    Gresia projekto lugimas

    tarim padaugja prisiminus pra-eit, nes prie penkerius metus tuome-tin Marijampols valdia dejavo, kai Vyriausyb planavo europin gelein-kelio linij tiesti aplenkiant miest. Tada suvalkieiai kaltino Vyriausyb dl j miesto ignoravimo. preten-zijas buvo atsivelgta, taiau Mari-jampolje valdia pasikeit ir atsirado nauj interes.

    Kaip susidariusi padt vertina vietos valdia? Atsargumu garsjan-tis meras Vidmantas Brazys dar prie rinkimus nedrsiai komentavo susi-dariusi padt. Meras sak, kad Vy-riausyb savo sprendimo nederino su miesto valdia, taiau tikino neketi-nantis Vyriausybei prietarauti.

    domu, kad europin geleinke-lio v turt eiti rekonstravus da-bar veikiant geleinkel, taigi i esms valstybei nereikt perimti ems i savinink. Be to, pagal projekt bt rekonstruotos visos geleinkelio ir au-tomobili keli sankryos, taigi savi-valdyb sutaupyt nemaai l. Ta-iau kol kas Marijampolje laimi keli stambieji verteivos, siekiantys pasipel-nyti retai pasitaikania galimybe.

    Kuo baigsis i istorija? Tik didel-

    mis pastangomis Rail Baltica iliko ES prioritetini projekt srae, ir e tau dl marijampoliei noro pasipi-nigauti gresia viso projekto lugimas.

    Marijampoliei emes kliudys ir magistral Via Baltica. Prisimi-ns kilusius konfl iktus tiesiant pirm

    magistrals linij, Lietuvos automo-bili keli direkcijos direktoriaus pa-vaduotojas Algimantas Januauskas sako i Seimo tikjsis radikalesni statymo patais.

    VL pakalbintas Nacionalins e-ms tarnybos Marijampols, Kazl Rdos ir Kalvarijos emtvarkos sky-riaus vedjo pavaduotojas Rolandas Andzelis sako, kad prajo jau trys sa-vaits nuo praneim dl ems pa-mimo savininkams isiuntimo, taiau pretenzij kol kas negauta. Valstyb em perims i 103 savinink Kazl Rdos ir 100 savinink Marijampo-ls rajonuose.

    Bylinjimasis sutrumps

    Kai kurie ekspertai optimistikai trumpina bylinjimosi laik. tai teisi-ninkas Simas Gudynas mano, kad pa-gal priimt statym, teismo procedra trukt ne ilgiau kaip 141 dien. Tiesa, jeigu kam nors kilt noras kreiptis Konstitucin Teism, procesas pailgt daugiausia keturiais mnesiais.

    Jeigu statymas sigalios, tai by-linjimasis teismuose ilgiausiai gals utrukti iki 165 dien, irgi opti-mistikai viliasi R.Andzelis.

    Kauno LEZ valdymo bendrovs direktorius Vytas Petruis kol kas nelabai diaugiasi: Ms teisininkai sako, kad teismo procesai sutrumps, taiau ne tiek, kiek tikjoms. Dl ap-skundim bylinjimasis gali utrukti iki trej met.

    Taiau visi akcentuoja, kad siga-liojus statymo pataisoms teismo pro-cedros truks gerokai trumpiau nei iki iol, kai dl nesutarim bylinjamasi 510 met. Per tiek laiko daug pro-jekt liko negyvendinta.

    Tikjosi radikalesnio sprendimo

    Kauno LEZ direktorius sako, kad i statymo tiktasi daugiau, taiau ge-rai, kad engtas nors toks ingsnis.

    Deja, statymas nepanaikino sa-vinink noro bylintis daug kart.

    Nelogika, kai ems savininkas i pradi skundia sakym perimti em, paskui kakodl skundia e-mtvarkos projekt, nors savininkui is projektas negali turti jokios ta-kos, vliau pralaimtas bylas skundia antr kart. Tokia bylinjimsi gran-din kartais utrunka 34 metus. Mes silme, kad visi skundai turt bti pateikiami i karto. Tada teismas visus skundus nagrint vienu metu ir bt sutaupoma laiko, sako V.Petruis, taiau jis pabria, kad pasiektas svar-biausias laimjimas primus spren-dim em perimti, teismas jau nebe-gals io sprendimo panaikinti. Bus galima ginytis tik dl ems kainos.

    Kauno LEZ turi didel ems per-mimo patirt. Kai kurie savininkai u hektar ems norjo gauti 1,5 mln. Lt, kai rinkos kaina toje vietoje siek apie 100 tkst. Lt. Taigi norta gauti 15 kart daugiau.

    Jau prajusi met pabaigoje kaunieiai turjo laidoti mirusiuo-sius naujose kapinse Vainatrakyje, taiau ems permimas i savinink pakvipo milijonine afera.

    domu, kad i pradi ketinta si-gyti 100 ha teritorij, kuri priklaus 7 savininkams. Jie buvo pasiruo skly-pus parduoti u 860 tkst. Lt ( apie 20 tkst. Lt u ha), taiau kakodl pasi-rinktas kitas variantas kapini teri-torija sumainta iki 40 ha, o ipirkos suma padidjo daugiau nei du kartus.

    Ar sklyp kaina reali, aikinsis tei-ssauga. Taiau akivaizdu, kad ir dl io atvejo ems pamimo tvark rei-kjo keisti gerokai anksiau.

    U visuomens poreikiams paimam em bus atlyginama pinigais pagal rinkos vert.

    Ar teisingai bus atsiskaitoma?Jonas Ramonas, Seimo narys

    Mane labai stebina ems savinink interesus ginani organizacij abejin-gumas. Gal jos tyli todl, kad j nariai iuo metu yra valdioje?Manau, kad taikant nauj statym su ems savininku nebus teisingai atsiskaityta. Daugiausia bus paim-ta miko arba ems kio paskirties ems. Jos kaina svyruoja nuo 2 iki 5 tkst. Lt u ha. Taiau paskui ems paskirtis bus keiiama, ji taps komer-cine, o tokios ems kaina dl vairi aplinkybi gali padidti, pavyzdiui, nuo 2 iki 100 tkst. Lt u ha. tai a ir klausiu: ar teisingai bus atsiskaito-ma su ems savininku?

    Protingas kompromisasEdvardas Raugalas, ems kio vice-ministras, ems savinink sjungos krjas ir buvs jos pirmininkas

    Dabar priimt statym pavadiniau protingu kompromisu. Supraskime, e-ms pamimas visuomens reikmms danai utrunka labai ilgai. Taigi btini darbai danai yra vilkinami. Kaip elgtis? Jeigu em padarytume nelieiam, tai paeistume kitos puss teises.

    Aistras dl ems pamimo gesins statymu

    Kauno LEZ turi didel ems permimo patirt. Kai kurie savininkai u hektar ems norjo gauti 1,5 mln. Lt, kai rinkos kaina toje vietoje siek apie 100 tkst. Lt. Taigi norta gauti 15 kart daugiau. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    (Us. 288)

  • 3Aktualijos2011 m. balandio 23 d. Nr. 32 (9051)Valstiei laikratisNereikia prieprieosSimonas Alperaviius, Lietuvos yd bendruomens pirmininkas

    Neinau, kodl alyje vis dar pasitai-ko antisemitini ipuoli. Apie tai la-bai daug galvojau, bet atsakymo iki iol neradau. Kai kalbama, kad ydai ykts, galiu priminti, jog tarpuka-riu, kai visiems Lietuvos monms bdavo sunku gyventi, ydai duoda-vo jiems maisto, o pinigus daniau-siai skolindavo be procent. Nesa-kau, kad ydai vis laik elgsi gar-bingai, bet vienijant mones reikt eiti ne prieprieos keliu. Mes nesa-kome, kad esame aukiau kit, bet ydai vis tiek turi savit kultr ir pasaulir. Pagal ms kalendo-ri, dabar yra 5771 metai. Juk jeigu vienas ydas, tai yra Kristus, neb-t nutrauks ryio su judaizmu, tai nebt atsiradusi ir katalikyb. Yra daug prigalvota nesmoni, vien j paskutin kart igirdau apsilanks Santariki klinikoje. Ten dvi mote-riks visai rimtai kalbjo, kad ydai Velykoms grobia ir udo vaikus.

    Kenkia alies vaizdiuiGediminas Kirkilas, Seimo narys

    ie ipuoliai daro didel al Lietu-vos vaizdiui tiek Europos Sjungo-je, tiek pasaulyje. Buvo iokia tokia valstybs vadov reakcija, bet ne to-kia, kokios reikt reaguojant pa-naaus pobdio isiokimus. Neat-mesiau net provokacijos, fi nansuo-tos i usienio, versijos, todl atitin-kamos tarnybos turt reaguoti. Be to, jaunimas ne visada ino istorij, o pridjus sunki socialin-ekono-min situacij Lietuvoje, didjani emigracij ir apskritai nepasitenkini-m gyvenimu Lietuvoje, neigiamos emocijos gali pasireikti panaiais i-puoliais prie vien ar kit taut. Tie isiokimai gali bti ir kaip tam tikra protesto forma, o Vyriausybei, ma-tyt, palanku, kad panas ipuoliai ugot dar didesnes problemas, su kuriomis nesugebama susitvarkyti.

    Siautjo didmiesiuose

    Nacistins Vokietijos lyderio Adol-fo Hitlerio gimimo dien neonaciai Vilniuje ant Tauro kalne esani Prof-sjung rm stieb ikl Treiojo reicho vliavas su svastikomis. Dar vie-na vliava ankst ryt (6.43 val.) buvo pakabinta Panevyje, Smlyns ga-tvje, ant tilto turklo. Ant balto me-diaginio audeklo juodais daais buvo urayta Sieg Heil, mein Fuehrer (Tegyvuoja pergal, mano Fiureri) ir urayta A.Hitler 1889.04.20.

    Kaune t dien ant choralins yd sinagogos tvoros kakas ikabi-no ura Hitleris buvo teisus, Ju-den raus (ydai lauk).

    Balandio 11 d. IX forte buvo nu-pieta 13 svastik, alia kuri buvo tas pats uraas Juden raus.

    ie ipuoliai yd bendruomenei buvo skauds dar ir tuo, kad jie vyk-dyti jiems veniant antr Velyk (Pe-sacho) dien.

    Vyriausyb tyli

    I valstybs vadov tik Seimo pir-minink Irena Degutien grietai pa-smerk nuolat besikartojanius rasis-tinius ir ovinistinius ipuolius.

    Prezidentroje ir Andriaus Kubi-liaus vadovaujamoje Vyriausybje tyla. O btent premjero tarnyba pra-jusi met pabaigoje 2011-uosius pompastikai paskelb Holokausto atminties metais.

    Valstiei laikratis isiaikino, kad panas ipuoliai prie Kauno y-dus uregistruojami nebe pirm kart. Prajusiais metais per vent Han-za Kaunas prie tos paios sinagogos dur kakas paliko nupjaut kiauls galv. Tsyk prie kiauls galvos pik-tadariai pritais skrybl ir sruogas, pajuokianiai vaizduojanias religin-

    g judj. Tuo metu sinagogoje vyko pamaldos, o jose dalyvavo rabinai i usienio.

    Apie t vyk praneiau polici-jai, nors gana danai randu pripie-t svastik, apie kurias jau net nein-formuoju, nes vis tiek niekas niekada nra surads kaltinink, sak Kau-no choralins sinagogos reikal tvar-kytojas Maua Bairakas.

    iemet gegus 1922 d. Kau-ne vl organizuojamos tarptautins

    Hanzos dienos, kuriose dalyvaus apie 100 Europos miest delegacijos. Ar pasikartos panai provokacija?

    Policija tyrinja ra

    Kauno policijos efas Algirdas Ka-minskas Valstiei laikraiui patvir-tino, kad iki iol n vienas ikiteisminis tyrimas dl ipuoli prie yd ben-druomen nra baigsis skmingai.

    Po pernykio vykio su kiauls galva, vienas Didiosios Britanijos ydas paaukojo Kauno sinagogai pi-nig vaizdo kameroms rengti. Poli-cija iuo metu nagrinja treiadienio vaizdo ra, bet neatskleidia, ar ka-meros ufi ksavo asmenis, ikabinusius A.Hitler lovinant audekl.

    vyk tiria Centro policijos nuova-da, tikiuosi, kad tyrimas bus skmin-gas, sak A.Kaminskas.

    Valstiei laikratis pasiteiravo Valstybs saugumo departamento (VSD), kodl jis nesugeba ukirsti kelio gd Lietuvai darantiems an-tisemitiniams ipuoliams, po kuri priversti raudonuoti net aukiausi Lietuvos politikai.

    Paklausme apie nustatyt kalti-nink skaii. Pasirodo, per 20 met VSD nesugebjo sugauti n vieno to-ki ipuoli dalyvio, nors, tiktina, kad neonaci yra nemenkas brelis, o juos susekti nebt labai sudtinga.

    Kai kam patraukli simbolika ir radikalumas

    Klaipdos universiteto profeso-rius Vygantas Vareikis, paskelbs ne

    vien darb antisemitine tema, ne-abejoja, kad ipuolius sureng neo-nacistini pair paaugli gru-puots.

    Asmenikai pastu ir kelis 4050 met mones, kurie privaiuose pokalbiuose neslepia neonacistini pair, o kai kurie kolekcionuo-ja Antrojo pasaulinio karo litera-tr, simbolik, kalbjo prof. V.Vareikis.

    Pasak jo, nacizmas neonaciams patrauklus dl savo simbolikos, ra-

    dikalaus problem sprendimo, o kai jis dar ir draudiamas, tai gana su-dtingu ekonominiu-socialiniu lai-kotarpiu pasidar itin patrauklus jaunimui, kuris galbt tokia forma ireikia savo pairas.

    Jo nuomone, ie isiokimai ver-ti pasmerkimo ir menkina pai vi-suomen. Juk turime fenomen: an-tisemitizm be yd, nes kiek gi j lik Kaune? Vos du imtai, tikino profesorius.

    1933 m. duomenimis, Kaune gy-veno 38 tkst. yd, kurie tuomet su-dar beveik 30 proc. miestiei.

    I yd yra ko ir pasimokyti

    V.Vareikio teigimu, dauguma neo naci net nra mat gyvo ydo, o visuomenje vis dar pasitaiko mit, neva ydai grobia vaikus, o krikio-nybs prieauryje btent jie nukry-iavo Jz Krist.

    Neseniai i Izraelio grs profe-sorius tikina, kad Lietuvai i yd yra ko pasimokyti. Ne tik sugebjimo i-gyventi nederlingose emse, bet ir siekiant energetins nepriklausomy-bs, sugebjimo kariauti ir nugalti. Arabai Izraeliui neparduoda naftos, todl alis per kelerius metus planuo-ja visose degalinse rengti elektro-mobili krovimo stoteles, pasako-jo prof. V.Vareikis. Net aukljant vaikus ydai smalsiam vaikui pasa-ko, koks jis aunuolis, kad uduoda gerus klausimus. O k neretai pasa-ko lietuvis savo vaikui: K tu neki, kvaileli! Netrukdyk!

    Seimo narys tautininkas Gin-taras Songaila mano, kad svastik paiymas neabejotinai yra paaugli darbas.

    Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Ar-vydas Anuauskas tikina, kad kovoti su panaiais nusikaltimais yra ma-noma, nes statymai numato bausm u tautins nesantaikos kurstym, chuliganizm.

    Pasak jo, kol yra kvaili, kurie emindami kitus, jauia malonu-m, tokie nusikaltimai vis kartosis. A.Anuauskas neabejoja, kad kai ku-rie neonaci isiokimai gali turti ir tarptautin rezonans.

    Antisemitiniai ipuoliai protestas ar provokacijos?

    Paklausme apie nustatyt kaltinink skaii. Pasirodo, per 20 met VSD nesugebjo sugauti n vieno toki ipuoli dalyvio, nors, tiktina, kad neo-naci yra nemenkas brelis, o juos susekti nebt labai sudtinga.

    Pilnatis.Saul teka 5.59, leidiasi 20.37.

    Rytoj PorytiandienOraiDien: +13 +18

    Nakt: +3 +8

    Dien: +14 +19 Dien: +15 +20

    Nakt: +3 +8Nakt: +4 +9 ventin savaitgal tiktini gras ir ilti orai. iandien ymesnio lietaus nenumatoma. Dvelks

    vos juntamas silpnas vjas. dienojus termometrai rodys 1318 laipsni ilumos, kiek vsiau bus tik Kuri nerijoje, kur temperatra svyruos apie 10 laipsni. Sekmadien, pirm Velyk dien lie-taus ir toliau nenumatoma. Vjas iliks silpnas. Nakt oras atvs iki 49 laipsni ilumos, dienos metu temperatra svyruos tarp 1419 laipsni, Kuri nerijoje suils iki 1012 laipsni. Panas orai isilaikys ir pirmadien, lietaus tikimyb bus nedidel. Ps tik silpnas vjelis. Nakt tempera-tra nukris iki 38 laipsni, dienos metu galsime mgautis vasarika 1520 laipsni iluma. Kiek vsesn diena ir vl numatoma Kuri nerijoje 1113 laipsni. Antradienio nakt drgms zona arts link Lietuvos, o dienos metu kai kur truput palynos. Vjas iliks silpnas. Nakt vyraus 38 laipsniai ilumos, dien temperatra pakils iki 1419 laipsni. Nuo treiadienio lietus ms alyje bus gerokai danesnis sveias, bet iluma nesitrauks. Kristina Petraityt

    (Us. 83)

    Kaune ant choralins yd sinagogos tvoros kakas ikabino ura Hitleris buvo teisus, Juden raus (ydai lauk).VL archyvo nuotrauka

    e Atkelta i 1 p.

    Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.

    Kaip vertinate Ministro Pirmininko Andriaus

    Kubiliaus Seime pristatyt Vyriausybs prajusi

    met veiklos ataskait?

    Vyriausyb dirbo gerai

    Vyriausyb dirbo patenkinamai

    Vyriausyb dirbo blogai

    Vyriausyb dirbo blogai ir turt atsistatydinti

    12 proc.

    13 proc.

    16 proc.

    59 proc.

  • 4 2011 m. balandio 23 d. Nr. 32 (9051)Valstiei laikratis

    Stasys Jokbaitis

    Pagaliau didysis savivaldybi mer turgus baigsi kds isi-dalytos. Daugiausia j usdo so-cialdemokratai beveik tredalyje Lietuvos savivaldybi. Aminiems socialdemokrat oponentams konservatoriams pavyko sitvir-tinti trylikoje mer kabinet. Ki-toms skmingiau rinkimuose pa-sirodiusioms partijoms tenko po penkis, eis mer postus. Kokias i i rezultat galtume padary-ti ivadas?

    Pirmiausia labai skaud antau-s iemet gavo konservatoriai. Di-diuosiuose Lietuvos miestuose kol kas i kadencij jie neturi n vieno savo mero, nors kai kuriose savivaldybse i karto po rinkim jau pt pergals ragus. Pasirodo per anksti.

    Visu imtu procent pasitvirti-no prognozs: jei kuri nors partija vienoje ar kitoje savivaldybje per

    rinkimus gavo daugiausia rinkj bals, tai dar visikai nereikia, kad ji i ties laimjo rinkimus, formuos valdanij daugum ir isirinks savo mer. Ar ne taip atsitiko Kau-ne, konservatoriams su krikioni-mis demokratais laimjus daugiau-sia mandat miesto taryboje, ir kai kuriose kitose savivaldybse?

    Oi kaip pyko konservatoriai, kai kur kas maiau rinkj bals ga-vusios partijos pradjo burti koa-licijas be Tvyns sjungos-Lietu-vos krikioni demokrat atstov. Kaip jie drso nepaisyti rinkj nuo-mons!

    Taiau Vilniuje tie patys kon-servatoriai dar lygiai t pat, k j

    oponentai Kaune, band istumti i valdaniosios daugumos daugiau-sia rinkj bals gavusius zuokinin-kus. Tai kuriuo atveju dert piktin-tis, o kuriuo ne? Kai patys Kaune buvo nustumti nuo valdios, ar kai

    band Vilniuje nustumti kitus? Juo labiau kad viskas susiklost vieno-dai ir laikinojoje, ir tikrojoje Lie-tuvos sostinse konservatoriai liko be nieko, kaip ta bobut prie suski-lusios geldos.

    Skaudiausia, kad tuose po rin-kim vykstaniuose mer turguo-se rinkjai nedalyvauja, nuo j jau niekas nepriklauso. Partij susita-rimai tampa svarbesni u rink-j nuomon, kuri jie ireik per rinkimus.

    Todl valdi neretai ateina ne tie, kuriais rinkjai labiausiai pasi-tiki, o tie, kurie sugebjo susitarti, suvienyti jgas, danai visikai skir-ting ideologij ir pozicij ar net iki

    tol buv ars prieininkai. Kakur tokiais atvejais igaruoja visos ideo-logins vertybs, svarbiausias parti-j tikslas tampa uimti reikmin-giausius postus.

    inoma, ia galima mestelti:

    politika yra kompromis menas. Taiau kompromisas kompromi-sui nelygus. Sunku net suvokti, jog konservatoriai taip plaiai buvo at-vr savo glb Lietuv nuolat mei-ianio ir skaldanio europarlamen-taro, Lenk rinkim akcijos lyderio Valdemaro Tomaevskio komandai, kad tik uimt mero post.

    Be jokios abejons, dabartin ms savivaldybi rinkim tvarka tikrai neskatina aktyvumo, nes vis daugiau moni nusivilia, suvo-kia, kad j pasirinkimas gali ne-reikti nieko netgi tada, kai taip pat, kaip jie, balsuoja gana daug bendramini.

    Ar tikrai nieko negalima pakeis-ti? Jei ms politin kultra dar te-bra vystykluose, gal vertt pato-bulinti rinkim statym taip, kad bt galima stabdyti rinkj vali paeidiani koalicij krim. Juo labiau kad ia nieko naujo kai ku-riose alyse valdanij koalicij pir-miausia formuoja ne bet kas, o dau-giausia bals pelniusi politin jga. Ir tai yra tvirtinta statymu.

    Yra ir kitas variantas: meras pri-valt bti renkamas i didiausios koalicijos frakcijos. Tuomet gal du trys tarybos nariai negalt okdinti didij partneri ir reikalauti pos-t vien todl, kad kam nors pritrko vieno ar keli bals.

    Po iemetini savivaldybi tary-b rinkim, kai mons rinko vie-nus, o valdios kdes susdo kiti, apie btinas permainas, tiesioginius mer rinkimus jau prabilo ir tie, ku-rie iki iol juos irjo skeptikai. I svetim klaid mokytis nenori-me, todl mokoms i sav, nors tai kainuoja kur kas brangiau.

    ventos Velykos yra brangiausia vis krikioni vent. Jei Kaldos primena tik pirmuosius Iganytojo ingsnius ms emje, tai Vely-kos kalba apie jo pergal prie mir-t. Kalba ir apie ms pergal, nes Jzus kentjo, mir ir prisikl, kad mes turtume gyvenim. Jis sako: A atjau, kad mons turt gyve-nim, kad apsiai jo turt ( Jn 10, 10). Kristaus prisiklimo tikrov la-biausiai atsiliepia ms trokim aminai gyventi.

    Apatalas Paulius nurodo, kaip turime vsti Velykas. Jis kalba: vskime ventes ne su senu raugu, ne su blogybs ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros irdies ir tiesos duo-na (1 Kor 5, 8). Apatalas ragina atmesti blog ir apsisprsti u gr bei ties.

    Labai gaila t broli ir sesi, ku-rie ir iose Velykose nepajg ar ne-norjo isivaduoti i nuodms. Ne-smerkiame j, bet pavedame juos gailestingajai Dievo meilei. Jeigu bus itikimj, kurie nepaliaus bels-tis Dievo Gailestingum, tikkime, kad daugelis, iandien gyvenani su nuodms raugu, prisikels gyve-

    nimui ir gals vsti Velykas ne tik emje, bet ir aminybje.

    Dauguma tikinij prie Velykas susitaiko su Dievu bei monmis ir Kristaus Prisiklimo vent pasitinka pilni diaugsmo vienybje su Prisik-lusiuoju. Bkite pasveikinti, Kristaus broliai ir seserys, veniantys paties didiausio diaugsmo, didiausios pergals monijos istorijoje atmini-m. Niekas negali prilygti Kristaus prisiklimo diaugsmui, nes jis kal-ba, kad u mus yra sumokta Dievo Avinlio kraujo kaina ir dl to esame paaukti ne miriai, bet gyvenimui.

    iemetins Velykos sutampa su pasiruoimu sutikti labai diu-

    gi ini Dievo tarno popieiaus Jono Pauliaus II beati kacij. Tai ventasis Tvas, labai myljs Lie-tuv ir daug prisidjs, kad greiiau mums iaut laisvs rytas. is didis popieius yra rykus pavyzdys, k mogaus irdyje gali sukurti mir-t nugaljs Kristus. Drauge jis yra pavyzdys, kaip reikia liudyti Prisik-lusj net tuomet, kai aplinkui vie-patauja tamsa.

    Pasaulyje buvo labai tamsu, kai 1978 m. Jonas Paulius II buvo i-

    rinktas v. Petro sost. Rytuose viepatavo totalitarin sistema, vi-somis priemonmis skleidusi be-dievyb ir trypusi moni teises. Va-karuose viepatavo mirties kultr pagimds sekuliarizmas, kurio veid akivaizdiai ivydome sugriuvus ge-leinei udangai. Tiek karinga be-dievyb, tiek vartotojika sekuliari kultra ne dvasin mirt ir sjo nevilt. Tiek Rytuose, tiek Vakaruo-se tvyrojo slogi dvasin atmosfera. Kas galjo pasiprieinti iai blogio jgai, gaubianiai pasaul ir griau-naniai moni dvasi? Irinktas popieiumi Jonas Paulius II prabilo krikionikj pasaul, kviesdamas

    nebijoti blogio ir t, kurie skleidia blog. Jis apvaiavo kone vis pasaul, neaplenkdamas ir Lietuvos, ir visus kviet prisiklim bei naujo pasau-lio krim. Atverkite duris Kristui ir naujiems ateities akiraiams, kvie-t Jonas Paulius II lietuvius, vos nu-simetusius ilgai trukusios okupaci-jos panius.

    Dievo tarno popieiaus Jono Pauliaus II pavyzdys akivaizdiai liudija, kiek daug gali padaryti vie-nas mogus, jeigu jis gyvena ir vei-

    kia su prisiklusiu Kristumi, jeigu jo gyvenime herojikai praktikuojamos tikjimo, vilties ir meils dorybs.

    v. Velyk proga noriu visiems palinkti viesaus gyvenimo su pri-siklusiu Kristumi. Su apatalu Pau-liumi linkiu ir raginu: Laikykite save mirusiais nuodmei, o gyvais Dievui Kristuje Jzuje (Rom 6, 11).

    Prisikls Kristus kvieia ir mus prisiimti istorin misij prikelti Lietuv naujam gyvenimui. Gyveni-mui, kuriame bt gerbiamas mo-gus ir nebt toleruojamas blogis. Tegul nebaido ms nei patiriami sunkumai, nei jokios vidins ar io-rins blogio jgos. Kas eina per gy-

    venim su prisiklusiu Kristumi, to negali igsdinti jokios io pasaulio galybs. Todl rykims bti Pri-siklimo viesos nejais savo ei-mose, mokyklose, universitetuose ir darbo vietose. Visa irdimi atsi-liepkime Jono Pauliaus II ragini-m: Nebijokite! Atverkite, plaiai atlapokite vartus Kristui! Nebijo-kite siauianio blogio, nes su mu-mis yra prisikls Kristus!

    Komentarai

    Savaits komentaras

    Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokbaitis

    Administrator (8 5) 210 0110

    Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeil Tarakeviien Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

    SODYBA, SODIET, BII AVILYS Irma Duboviien (8 5) 210 0112

    TVIKS VIESA Bernardas aknys (8 5) 210 0090

    SVEIKATA Meil Janorien (8 5) 210 0042

    KININK INIOS Meil Tarakeviien (8 5) 210 0044

    ETADIENIS Nijol Baronien (8 5) 210 0035

    PRIEBLANDOS Vismantas ukleviius (8 5) 210 0042

    Dizaineriai (8 5) 210 0113

    Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

    KRATO KORESPONDENTAI:

    KAUNAS Albinas aplikas 8 655 74 524Gediminas Staniauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

    PANEVYS Vida Tavorien 8 615 75 183

    KELM Nijol Petroit (8 427) 56 797

    MS AUTORIAI: Algimantas ekuolis (raytojas), Jonas Maiukeviius (raytojas), Kazys Saja (raytojas), Sigitas Tamkeviius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

    REDAKCIJASaltoniki g. 29 / Sli g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. patas redakcija@krastospauda.lt.

    SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniki g. 29 / Sli g. 3 (3 auk tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: emals g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

    Laikratis leidiamas nuo 1940 met. Spaus di na UAB Lietuvos ryto spaustuv, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti n spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra as 30 090 egz. In dek sas 0127; ISSN 10214526; us. Nr. 508. Rankraiai nerecenzuojami ir negrinami. U skelbim ir reklam turin bei kalb redakcija neatsako.

    Leidjas udaroji akcin bendrov

    Generalin direktor Liudmila Rybnikova

    Administrator (8 5) 210 0110

    Reklamapardavimai@krastospauda.lt

    Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

    Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas Kaimo vaikai (8 5) 210 0110Knyg prekyba Viktorija Kanaeviit (8 5) 210 0070

    Rinko vienus, o valdios kdes susdo visai kiti

    Velyk misija liudyti Prisiklusj

    Prisikls Kristus kvieia ir mus prisiimti istorin misij prikelti Lie-tuv naujam gyvenimui. Gyvenimui, kuriame bt gerbiamas mo-gus ir nebt toleruojamas blogis. Tegul nebaido ms nei patiriami sunkumai, nei jokios vidins ar iorins blogio jgos

    Skaudiausia, kad tuose po rinkim vykstan-iuose mer turguose rinkjai nedalyvauja, nuo j jau niekas nepriklauso. Partij susita-rimai tampa svarbesni u rinkj nuomon, kuri jie ireik per rinkimus.

  • 2011 m. balandio 23 d. Nr. 32 (9051)Valstiei laikratis 5Aktualijos

    Viktorija Giedraityt

    Europoje ir JAV prekyba inter-netu vyksta jau seniai ir yra gana populiari. O tai lietuviai vis dar nelabai pasitiki tokiu preki sigi-jimo bdu. Interneto erdvje jau perka 24 proc. latvi, Lietuvoje prajusiais metais internetu pir-ko tik 11 proc. alies gyventoj.

    Pigiau ir paprasiau

    Vis dlto teigiami pokyiai jau pastebimi. Per pastaruosius por met lietuviai vis aktyviau domisi al-ternatyva prastoms parduotuvms. Vakar Europoje mons interne-tu perka visk pradedant maistu, baigiant stambia skaitmenine tech-

    nika. Lietuviai interneto parduotu-vse daniausiai ieko kompiuteri, buitins technikos, televizori, dvi-rai, mobilij telefon.

    Interneto parduotuvs aliba.lt pardavim vadovas Dovydas M-linskas, kalbdamas apie prekybos internetu privalumus, pirmiausia pabr, kad tokiose parduotuv-se silomos preks yra gerokai pi-gesns u tokias pat parduodamas prekybos centruose. Interneto par-duotuvms nereikalingas prekybi-nis plotas, jo prieira, maesns ilaidos logistikai, sandliams ilai-kyti. D.Mlinskas ypa diaugiasi, kad pavyko diegti galimyb klien-tams u prekes atsiskaityti po to, kai preks jiems pristatomos. Pir-kjas jauiasi saugiau, gali sumo-

    kti apirjs ir vertins pirkin. Be to, interneto parduotuvs veikia vis par: klientas preki gali iekoti jam patogiu metu, palyginti kainas, pasinaudoti papildoma informacija internete.

    Pastebjome, kad lietuviai no-riai prekes sigyja isimoktinai, to-dl interneto parduotuv aliba.lt yra sudariusi sutartis su UAB Sno-ro lizingas ir UAB kio banko li-zingas sudaryti lizingo sutart utrunka vos kelias minutes: visos

    lizingo procedros tvarkomos te-lefonu, internetu ir preki prista-tymo metu, monms nereikia eiti bank, parduotuv ar tvarkytis papildom dokument, sak D.Mlinskas.

    Rpesi kur kas maiau

    Perkant didel daikt internetu, nebereikia rpintis, kaip t prek parsigabenti namus, uneti laip-tais. Tuo pasirpina kurjeriai, da-niausiai be jokio papildomo mokes-io. Klientams patrauklus daug pla-tesnis preki asortimentas interneto parduotuvse nei prastose.

    Rpinimasis nam ruoa, kiu, vaikais, laisvalaikiu daugeliui mo-ni atima nemaai laiko, todl pa-sivaikiojimams po parduotuves jo visai nelieka. O norim prek nusi-pirkti internetu utrunka vos kelias minutes, sutaupoma nemaai laiko. Tai ypa aktualu jaunoms eimoms, norinioms sigyti buitins techni-kos, televizori ar kit nam apy-vokai reikaling daikt.

    Kita prekybos internetu klient grup maesni miest ar kai-m gyventojai. monms neberei-kia vaiuoti keliasdeimt kilome-tr nuo nam iki prekybos centro: usisakius prekes internetu, kurje-riai jas pristato ir atokiausi Lie-tuvos kampel. Pirkjo patogumui kurjeri tarnybos pirkinius pristato

    ne tik namus, bet ir kliento dar-boviet, biur, prie tai visuomet suderinus pirkjui patog prista-tymo laik.

    Garantijos tokios paios

    Pirkjai danai teiraujasi, ar pre-ks, pirktos internetu, turi toki pa-i garantij, kaip ir sigytos preky-bos centruose ir kur kreiptis prekei sugedus. Visi pasauliniai gamin-tojai, tarp j Samsung, Beko, Sony, Philips, Asus, Pioneer ir daugyb kit, suteikia tarptauti-nes garantijas nepriklausomai nuo to, ar prek buvo pirkta internetu, prastoje parduotuvje ar usieny-je. Prireikus garantins prieiros, klientui reikia kreiptis artimiausias garantinio remonto dirbtuves. Iki-lus klausimams, visuomet pagelbs interneto parduotuvs konsultan-tai, sak D. Mlinskas. Jis pasi-diaug, kad interneto parduotuv gyja vis didesn pirkj pasitikji-m ir usitarnauja patikimos mons vard. Plsdama prekyb internetu, mon jau atidar interneto parduo-tuv Latvijoje, artimiausiu metu pla-nuoja pradti veikl Lenkijoje. Pasak D.Mlinsko, interneto parduotuvje nuolat vyksta vairios akcijos. iuo metu yra taikomos didels nuolaidos Whirpool, Beko, Electrolux bui-tinei technikai, kompiuterinei tech-nikai ir kitoms prekms.

    Pirkti internetu apsimoka

    Interneto parduotuvse preks yra gerokai pigesns u tokias pat, parduodamas prekybos centruose, nes interneto parduotuvms nereikalingas prekybinis plotas, nereikia jo priirti, maesns ilaidos logistikai, sandliams.

    Interneto parduotuvi aliba.lt ir aliba.lv pardavim vadovas Dovydas Mlinskas teigia, kad interneto parduotu-vse preks yra gerokai pigesns negu prastose. aliba.lt nuotrauka

    LKL stipriausi komand ket-vertas kart bus be iauli. Pusfi nalyje po v. Velyk susitiks: Vilniaus Lietuvos rytasPrien Rdupis, Kauno algirisUte-nos Juventus.

    Kalnapilio-Lietuvos krepinio lygos (LKL) empionato antrosiose ketvirt nalio rungtynse reguliario-jo sezono nugaltojas Kauno algi-ris sveiuose po itin atkaklios kovos 88:82 (22:20, 25:17, 18:23, 23:22) veik Klaipdos Neptn (8 vie-ta reguliariajame sezone) ir laimjo serij iki dviej pergali 2:0.

    algiriui Markusas Braunas ir Tadas Klimaviius peln po 14 tak, Martynas Pocius 12, Trentas Pleis-tedas 11, Paulius Janknas 10.

    Klaipdos komandoje 19 ta-k surinko Martynas Maeika, 18 Lukas Boneris, 17 Mantas Ruikis.

    algiris Kauno sporto halje pus nalyje balandio 27 d. kovos su Utenos Juventus (5 vieta) klubu.

    Pirmsias rungtynes su iauli iauliais (4 vieta) sveiuose 105:94 laimj Utenos krepininkai namuose vent pergal rezultatu 91:81 (26:25, 18:20, 22:16, 25:20) ir pirm kart klu-bo istorijoje pateko LKL pus nal.

    Utenos komandai Marius Pre-keviius peln 23 takus, Aurimas Kiea 20, ydrnas Urbonas 17. iauli gretose Deividas Vyveris surinko 25 takus, Darius Gvez-dauskas 17, Raonas Broudas 13, Edvinas Ruzgas 11.

    iauliai tarp keturi pajgiausi alies klub nepateko pirm kart nuo 1998 m.

    iaulieiai prajusius septynis se-zonus i eils LKL empionate buvo treti. alies pirmenybi bronzos me-dalius iauli klubas i viso ikovo-jo devynis kartus (2000, 2001 bei 20042009 m.).

    Nugaltojo titul ginantis Vil-niaus Lietuvos rytas (2 vieta) sve-iuose 103:82 (16:10, 34:20, 31:25, 22:27) nugaljo Vilniaus Perl (7 vieta) ir taip pat laimjo serij 2:0.

    Nugaltojams Bredas Njlis peln 23 takus, Martynas Gece-viius 16, Steponas Babrauskas, Jonas Valaninas ir Kenanas Bai-ramoviius po 12. Perlo gretose ydrnas Kelys surinko 19 tak, Aidas Viskontas ir Evaldas Kairys po 10.

    Pirmsias rungtynes Lietuvos rytas taip pat laimjo 83:73.

    Pus nalyje dabartiniai LKL em-pionai Vilniuje balandio 26 d. susi-tiks su trei viet reguliariajame se-zone umusiu Prien Rdupiu.

    Prien klubas sveiuose 76:63 (18:14, 21:19, 24:18, 13:12) veik Panevio Techas (6 vieta) ir lai-mjo serij iki dviej pergali 2:0.

    Prien komandai Gediminas Orelikas peln 17 tak, Justas Si-nica ir Evaldas Dainys po 14. Panevio ekipoje Egidijus Dim-a surinko 23 takus, Marius Valu-konis 14, Andrius Aleksandro-vas 10.

    VL, Eltos inf.

    Sportas

    Krepinio lygos pusfi nalis be iauli

    Lietuvos bgik ivil Bali-nait, kuriai Lietuvos lengvo-sios atletikos federacijos (LLAF) Drausms komisija u antidopin-go taisykli paeidim skyr dve-j met diskvalifi kacij, spren-dim apskund Sporto arbitrao teismui (CAS).

    LLAF sprendimu, 32 m. marato-ninink privals grinti pernai iko-vot Europos empionato aukso me-dal. Sportininks treneriui Romui Sausaiiui pareiktas grietas papei-kimas. Dl diskvali kacijos, kuri si-galioja nuo sportininks veiklos sus-pendavimo dienos (rugsjo 6-osios), .Balinait negals dalyvauti Lon-dono olimpinse aidynse.

    Bus mginama rodyti, kad len-gvaatlets lapimo mginys Bar-selonos laboratorijoje buvo itir-tas nekokybikai, o sprendim dl diskvali kacijos primusi LLAF neiveng procedrini paeidi-m.

    Pasak sportininks, LLAF Drausms komisija pasil atlikti trei mginio likui tyrim neu-tralioje laboratorijoje, taiau pasi-tarusi su advokatais .Balinait tokio ingsnio atsisak.

    LLAF Drausms komisij suda-r olimpins rinktins vyriausiasis gydytojas D.Barkauskas, Lietuvos olimpinio sporto centro gydytoja D.Baubinien, LLAF generalin sekretor N.Medvedeva, LLAF ta-rybos nariai P.Karoblis, E.Martinka ir G.Mamkus.

    Tarptautins lengvosios atleti-kos federacijos (IAAF) praneim apie tyrim dl tarim suklusio .Balinaits mginio, paimto per Europos empionat Barselonoje (Ispanija), LLAF gavo prajusi met rugsjo pradioje. IAAF pra-neime buvo teigiama, kad lietu-vs mginyje buvo rasti tam tikri nukrypimai nuo leistinos normos, kuriuos galjo lemti intervencija i iors. Atlikus tyrimus paaikjo, kad testosterono ir epitestosterono santykis nuo normos buvo nukryps keturis kartus.

    VL, Eltos inf.

    Bgik ivil Balinait tsia kov su federacija

    Pusfi nalyje algirieiai kausis su ambicinguoju Utenos Juventus klubu.Eltos nuotrauka

    Europos empionei neleista daly-vauti Londono olimpiadoje

    Eltos nuotrauka

  • 6 2011 m. balandio 23 d. Nr. 32 (9051)Valstiei laikratisAktualijos

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Balandio mnes Lietuvos pieno perdirbimo mons iki tol pelningo-se eksporto rinkose patyr nuosto-li. Kodl taip atsitiko, juk kai kurie analitikai prognozavo, kad pieno produkt kainos pasaulinje rinko-je tik kils, o paskui jas seks ir alia-vinio pieno supirkimo kainos?

    Padt eksporto rinkose anali-zuojantys perdirbjai mano, kad po staigaus kain augimo rinkose vyksta kain korekcija. K ie poky-iai gali atneti pieno gamintojams ir kaip jiems reikt pasirengti?

    Eksporto reikm ir taka

    Lietuvos pieno perdirbimo mo-ns eksportuoja apie 55 proc. pieno produkcijos. Kai kuri moni eks-porto dalis gerokai didesn. tai per-nai Vilkyki pienin eksportavo per 64 proc. produkt, Rokikio sris u 353 mln. Lt, o vidaus rinkoje par-dav u 200 mln. Lt. Taigi kain pasi-keitimai pasaulinje rinkoje Lietuvos monms yra labai svarbs.

    AB Vilkyki pienins generalinis direktorius Gintaras Bertaius sak, kad kaip tik pastaruoju metu eksporto rinkose ne tik Vilkyki pienin, bet ir kitos mons patyr nuostoli dl su-majusi pieno produkt kain.

    Pieno milt kaina krito daugiau kaip 20 proc., sviestas atpigo apie 15 proc., irg milt kaina krito net 35 proc., vardija G.Bertaius.

    Asociacijos Pieno centras direk-torius Antanas Kavaliauskas remiasi ne tik asociacijos, bet ir Dairy mar-kets duomenimis: ES rinkoje kovo pradioje sviesto kaina svyravo nuo 5 200 iki 5 700 JAV doleri u ton, o balandio pradioje kaina nusirito iki 4 8005 300 JAV doleri u t, pieno milt kaina per t pat laikotarp su-majo beveik 40 proc.

    Pieno perdirbjai nelink daryti skubot ivad, kur pieno produkt kainos pasuks gegus mnes ar atsigaus, liks dabartinio lygio, ar dar kris. Taiau G.Bertaius primena dar vien aplinkyb 2008-aisiais perdir-bimo mons gaudavo gerokai dides-n ES param pieno produktams eks-portuoti. Taigi ir ia prasme fi nansins aplinkybs pablogjo.

    Manau, kad per pastarj m-nes pieno produkt kaina patyr korekcij. Tokie pasikeitimai nuvil-nijo visose rinkose, daro ivad A.Kavaliauskas.

    Pasikeitim banga ritasi greitai

    Kada ie kain pokyiai pasieks Lietuvos mones? Jau pasiek. iais laikais verslui tenka reaguoti labai greitai. Pieno perdirbimo mons ne-turi kito pasirinkimo.

    Anksiau analiz atlikdavome kar-t per ketvirt. Pastaraisiais metais pa-dtis pasikeit i esms. Pavyzdiui, grietinls pardavimo sutartys suda-romos ar keiiamos kiekvien savait, irg pardavimo sutartys kart per dvi savaites. Taigi per mnes mint ir kit produkt kainos gali pasikeisti

    24 kartus. Tokios yra rinkos taisy-kls, sako G.Bertaius.

    Pasak A.Kavaliausko, bna toki atvej, kai sudaromos sutartys pirkti tam tikr kiek produkt, o ilgalaiki kontrakt su fi ksuota kaina Lietuvos perdirbimo mons neturi arba tokios pasitaiko labai retai: Net kontraktuo-se su Rusija, nors numatome kainas, taiau ir jos koreguojamos pagal pa-dt rinkoje.

    Deja, Lietuvoje valstybs staigos, pavyzdiui, Lietuvos agrarins eko-nomikos institutas (LAEI), atlieka tik praeities analiz, kai vertinama tik prajusio ketvirio ar net pusmeio informacija, ir daromos ivados.

    Nesuprantu toki analizi nau-dos. Mes ir taip inome, kas vyko. Ir mums, perdirbjams, ir pieno ga-mintojams bt daug svarbiau susi-painti su naujausia informacija, kuria remdamiesi galtume daryti skubius sprendimus, sako G.Bertaius.

    Pavyzdiui, Naujojoje Zelandijoje veikia stambus Vyriausybs padali-nys, kuris analizuoja pasikeitimus pa-saulinje rinkoje, daro prognozes ir net padeda iekoti rink alies per-dirbjams.

    Kainas pakl eksportas

    LAEI skyriaus vadovas Albertas Gapys sako, kad pasauliniame Fon-terra aukcione pastarosiomis savai-tmis kai kuri pieno produkt kai-nos pasikeit.

    Mano iniomis, planuojamas pie-no produkt sandori kritimas. Ko-kios prieastys? Visada po didelio kai-n augimo kainos krinta. Pastaruo-ju metu eksporto kainos augo gana spariai, todl tiktinas kain suma-jimas, sako A.Gapys.

    Niekas negali pasakyti, ar ie pasi-keitimai yra ilgalaikiai.

    Nemanau, kad pasikartos 2008-j scenarijus, kai produkt kai-nos krito ir krito, o mes negaljome prog nozuoti, kada pasieksime du-gn. iuo metu padtis yra kitokia. Vyksta kain korekcija, bus pasiektas kakoks tvirtas pagrindas, svarsto G.Bertaius.

    Vilkyki pienins vadovas prime-

    na, kad dabartines auktas pieno su-pirkimo kainas pakl ne vidaus rin-ka, bet pasikeitimai eksporto rinkose. Taigi buvo galima gaminti daugiau pieno produkt.

    Padtis vidaus rinkoje

    Kitos ieities perdirbimo mons kol kas neturi, nes vidaus rinkoje padtis dar blogesn. Pasak G.Bertaiaus, vi-daus rinka pieno perdirbjams buvo ir tebra nuostolinga.

    Jeigu kas nors tuo abejoja, nesun-ku apskaiiuoti auktos eksporto kainos iki iol dengdavo vidaus rin-koje patiriamus nuostolius, sako G.Bertaius.

    Pritaria ir A.Kavaliauskas: Nors produkt kainos vidaus rinkoje

    2010-aisiais augo, taiau vidaus rin-ka perdirbimo monms buvo nuos-tolinga.

    Kai kurie vartotojai teigia, kad kai kuriose alyse pieno produkt kainos yra net maesns nei Lietuvoje. Ne-daug toki ali yra, be to, neumir-kime, kad Lietuvoje vartotojai dar su-moka 21 proc. PVM, o kai kuriose ES alyse PVM pieno produktams arba nustatytas maesnis, arba visai netai-komas. Pavyzdiui, Vokietijoje pieno produktams taikomas 7 proc. PVM mokestis, o kaimyninje Lenkijoje tik 3 proc. O Jungtinje Karalystje 0 proc. Tik Danijoje pieno produktams taikomas 25 proc. PVM mokestis.

    Du pasirinkimai

    Pieno produkt kainoms suma-jus eksporto rinkose, pieno perdirb-jai turi dvi galimybes didinti pieno produkt kainas vidaus rinkoje arba mainti aliavinio pieno supirkimo kainas.

    Didinti pieno produkt kainas, nors jos, pasak G.Bertaiaus, vidaus rinko-

    je yra maesns nei turt bti i ti-krj, yra iek tiek rizikinga. Ar nesu-mat pieno produkt vartojimas? Jeigu vartotojai pasirinks kaimynini ali produktus, nukents ne tik per-dirbjai, bet ir pieno gamintojai.

    Taiau neverta tiktis, kad pro-dukt kainos vidaus rinkoje mas, primena G.Bertaius.

    Manau, kad perdirbjai turt di-dinti ne produkt kainas, bet iek tiek sumainti pieno supirkimo kainas. Jos priartjo prie 2007-j piko, taigi ki-ninkai dabar tikrai nesiskundia, sako A.Gapys.

    Kokio dydio korekcijos pieno ga-mintojai gali tiktis?

    Sunku prognozuoti. Auktos kai-nos isilaikys, bet, inoma, ne tokios auktos, kokios yra dabar. Gal aliavi-

    nis pienas turt atpigti 510 proc., o gal ir daugiau, sako G.Bertaius.

    Pasak asociacijos Pieno centras direktoriaus A.Kavaliausko, dl inf-liacijos takos kainos palengva auga, taiau dl pasikeitim pasaulinje rin-koje net ir tokio augimo perdirbjai negali garantuoti.

    Ko gali tiktis kininkai?

    Anot G.Bertaiaus, dl argumentais neparemt analizi daromos klaidin-gos prognozs, todl kininkai, vado-vaudamiesi optimistiniais lkesiais, gali klaidingai planuoti investicijas ir patirti nuostoli. tai neseniai vyku-siame Pieno tarybos posdyje buvo praneta, kad pieno produkt kainos pasaulinje rinkoje auga, ir padaryta ivada, jog taip pat spariai augs ir a-liavinio pieno supirkimo kainos.

    A.Kavaliauskas prisimena: Kai ku-rie mano pastami kininkai sak, kad 2007-j pieno supirkimo kain kilimas juos imu i vi pagau-ti euforijos kininkai brangiai pirko karves, technik, o netrukus kainos

    krito, todl ne vienam kininkui iki-lo problem grinant paskolas. Jei-gu biau kininkas, investuoiau ne tada, kai rinkoje yra auktos kainos, o tada, kai viskas yra atpig. Kainoms pasiekus aukt lyg, pirkti karves jau pavlavote. Patyr kininkai ino, kad kainos rinkoje svyruoja.

    Finans analitikai pataria elgtis at-sargiai, skaiiuoti ir pasilikti l ne-numatytiems atvejams. Nusprendus investuoti, reikia sau atsakyti, ar pa-vyks igyventi, jeigu supirkimo kaina kris iki emiausio lygio?

    Rinka sunkiai nuspjama

    Plungs rajone kininkaujantis Ju-lius Martiius sako: Patirtis mane sp-ja, kad pieno supirkimo kainos gali la-bai greitai pasikeisti. Kainoms kylant, man darosi neramu, nes baiminuosi, kad jos gali bet kuriuo metu nukristi. Tokia yra nenuspjama rinka. Kokios mano prognozs? Artjant vasarai pie-no kaina daniausiai sumaja.

    Kada geriausia investuoti?

    Geriausia investuoti, kai rinkoje yra nuosmukis kol investuosi, i-rk, rinkoje kainos ir pakils, o tada ir daugiau pelno gausi. Taiau atsitinka taip, kad krizs metu nelieka pinig investicijoms, sako J.Martiius.

    Panevio rajone kininkaujantis vienas stambiausi alyje pieno ga-mintoj Raimondas Vitkauskas sako, kad pastaraisiais metais tak pieno produkt kainoms daro rink speku-liantai: 2007-aisiais kainos nerealiai krito, o pastaruoju metu jos taip pat nerealiai auga. Baiminuosi, kad ne-pasikartot panaus scenarijus. Esant tokiai padiai rinkoje, negali planuo-ti, nes kritus kainoms net stipriausias kis gali sulugti. Todl investicijoms skiriu tik sutaupytas las, apie skoli-nimsi net negalvoju.

    Itin didel dmes kokybei skirian-ti ilals rajone kininkaujanti Zofi ja Ruikien sako, kad u kokybik pie-n turi bti mokama gera kaina, o u vidutin tiek, kiek jis vertas.

    Pienininkams adama viesi ateitis

    Kad ir kokie bus pasikeitimai pasau-linje rinkoje, Vilkyki pienins direkto-rius G.Bertaius yra optimistas: Manau, kad pieno supirkimo kainos tikrai nekris labai smarkiai, kaip tai atsitiko 2009-ai-siais. Jos nesumas ir per artimiausius kelerius metus. tai stambiausi pasau-lyje pieno gamintojai ir eksportuotojai Naujojoje Zelandijoje teigia, kad pieno gamyba ir perdirbimas per artimiausius 10 met bus perspektyvus.

    Kuo paremtas toks optimizmas?Daugiau pieno produkt prads

    vartoti Kinija ir Indija. Taigi rinka turi galimybi gerokai iaugti. Labai tik-tina, kad gyvenimo lygis iose vals-tybse augs, todl dids ir kokybik bei vairi maisto produkt paklau-sa, sako G.Bertaius.

    Pieno rinka pribrendo kain korekcijaiSumajus pieno produkt kainoms eksporto rinkose perdirbjai turi dvi galimybes branginti pieno produktus vidaus rinkoje arba mainti aliavinio pieno supirkimo kainas.

    (Us. 287)

    Lietuvos pieno perdirbimo mons eksportuoja apie 55 proc. savo produkcijos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Pieno produkt kainoms sumajus eksporto rinkose, pieno perdirbjai turi dvi galimybes didinti pieno produkt kainas vidaus rinkoje arba mainti aliavinio pieno supirkimo kainas.

  • Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    etadienis

    11 p.

    Noras usiauginti savo vais ir uog, po tempt darb atsipalaiduoti gam-toje traukia prie ems ir kaimieius, ir miestieius.

    Vida Tavorien

    Sodininkyst vl populiari

    Piligrim keliu Santjago de Kompostel

    19 p.

    7 p.

    Sodyba

    Jei Dievas pirmoje vietoje,visa kita savo vietojeRytoj vsime graiausi pavasario vent. Kunigui Andriui Narbekovui Vely-kos, kaip ir visiems, yra ypa laukiamos. Taiau pasidiaugti marguiais artimj rate dl temptos dienotvarks jis nesps.

    Nijol Baronien

    Ispanijoje, Santjago de Kompostelos miesto katedroje, yra palaidotas v. Jokbas. Kelyje miest daugyb istorijos ir kultros paminkl. Ne veltui is kelias yra trauktas UNESCO pasaulio paveldo sra.

    Laimut Giedraityt

    Pievnai, ko gero, vienin-tel vieta Europoje, kur vietos banytlje iliks teatralizuotas budjimas.

    Nijol Petroit

    7 psl.

    Kaime Velyk persirengliai

    Sveikata

    Ar visada grauoliai mar-guiai bna tinkami val-gyti? K reikt inoti, kad nuo ventinio stalo atsikeltume sveiki ir lai-mingi?

    Rita Kupryt

    Kokius kiauinius valgysime per Velykas

    23 p.

    pavasar jau ketvirt kart Lietuvoje vyks Eu-romelanomos dienos ak-cija. Jos metu visi, kurie i anksto usiregistruos, ga-ls pasitikrinti dl galim odos vio poymi.

    Meil Janorien

    23 psl.

    Sauls malonumai ir pavojai

    VLA2301VLA2302VLA2303VLA2304VLA2305VLA2306VLA2307VLA2308VLA2309VLA2310VLA2311VLA2312VLA2313VLA2314VLA2315VLA2316VLA2317VLA2318VLA2319VLA2320VLA2321VLA2322VLA2323VLA2324VLA2325VLA2326VLA2327VLA2328VLA2329VLA2330VLA2331VLA2332