Valstiečių laikraštis 2011 04 23

Download Valstiečių laikraštis 2011 04 23

Post on 06-Mar-2016

219 views

Category:

Documents

2 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 04 23

TRANSCRIPT

  • etadienis Ispanijoje, Santjago de Kom-

    postelos miesto katedroje, yra palaidotas v. Jokbas. Kelyje miest daugyb istorijos ir kultros paminkl. Ne veltui is kelias yra trauktas UNESCO pa-saulio paveldo sra.

    Sodyba

    Pievnai, ko gero, vienin-tel vieta Europoje, kur vietos banytlje per Velykas iliks teatralizuotas budjimas.

    Noras usiauginti savo vaisi ir uog, po tempt darb atsipa-laiduoti gamtoje traukia prie e-ms ir kaimieius, ir miestieius.

    Sveikata

    pavasar jau ketvirt kart Lietuvoje vyks Euromelanomos dienos akcija.

    K reikt inoti, kad nuo ventinio stalo atsikeltume sveiki ir laimingi.

    iandien VL su priedu

    2011 m. balandio 23 d., etadienis Nr. 32 (9051) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Treiadien VL su priedais:kinink iniosTviks viesa

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    iuos metus alyje paskelbus Holokausto atminties metais, su-aktyvj jauni neonaciai ir antise-mitai alies didmiesiuose pieia svastikas ir nebaudiami niekina ydus.

    Antisemitiniai ipuoliai protestas ar provokacijos?

    Nukelta 3 p. f

    Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Rinko vienus, o valdios kdes susdo visai kiti

    Pagaliau didysis savivaldybi mer turgus baigsi kds i-sidalytos. Daugiausia j beveik tredal usdo socialdemokra-tai. Aminiems j oponentams konservatoriams pavyko sitvir-tinti trylikoje mer kabinet.

    Jei Dievas pirmoje vietoje, visa kita savo vietoje

    Rytoj vsime graiausi pa-vasario vent. Kunigui Andriui Narbekovui Velykos, kaip ir vi-siems, yra ypa laukiamos. Taiau pasidiaugti marguiais artimj rate dl temptos dienotvarks jis nesps.

    (Us. 170)

    Apie tai 4 p. f Apie tai 11 p. f

    Aistras dl ems pamimo Seimas gesins statymuSuinoj apie valstybs rengiamus projektus verteivos daniausiai skubiai superka numatytose projekt teritorijose em, o paskui i valstybs reikalauja 1020 kart didesni sum.

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Kol Valstybs saugumo depar-tamentas ir Generalin prokura-tra mgina rodyti Lietuvai, kad klaipdiet Egl Kusait planavo teroro akt, alyje jau 20 met ne-kliudomai eminama yd ben-druomen, i kurios daugiau kaip imto tkstani nari jau telik apie 3 tkstanius.

  • 2 Aktualijos 2011 m. balandio 23 d. Nr. 32 (9051)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Valstybei nusprendus gyvendin-ti svarbius projektus neretai kilda-vo sunkiai isprendiam gin dl ems pamimo. ems savininkai kartais piktnaudiaudavo u sklypus reikalaudami sveiku protu nesuvo-kiamo dydio kompensacij, todl ems pamimas danai utrukda-vo, o kartais net sulugdavo valsty-bins reikms projektai.

    Neseniai Seimas prim ems pamimo visuomens poreikiams, gyvendinant ypatingos valstybs svarbos projektus, statym, taiau suinteresuotos puss nepaliauja ginytis.

    Atlygins pagal rinkos vert

    statyme nustatyta, kad ems pa-mimo visuomens poreikiams pro-cedra bus pradedama Vyriausybs nutarimu. Ypatingos valstybins svar-bos projektais Seimas Vyriausybs

    teikimu gals pripainti tik energeti-kos bei transporto infrastruktros ir krato apsaugos srii projektus. Nu-tarimui sigaliojus ems savininkai negals kliudyti projekt gyvendi-naniai institucijai pradti darbus.

    Numatomas tik vienas atlyginimo u paimam em bdas pinigais pagal rinkos vert. Be to, bus atlygi-nama ir paimamoje visuomens po-reikiams emje esani sodini, ne-gauto derliaus, dt l ems kio produkcijai pagaminti vert ir kiti sa-vininko nuostoliai.

    Taiau savininkui jo sklypas visada vertesnis, negu paprastai nustato vals-tyb. Savininkas turs teis pareikti pretenzij. Tokiu atveju Nacionalin ems tarnyba per 60 dien nuo pre-tenzijos gavimo kreipsis teism, ir byl, pasitelks nepriklausomus turto vertintojus, nagrins teismas.

    Bandymas pasipelnyti

    ems pamimo visuomens po-reikiams tvarka sugrietinta, nes pa-

    daugjo savinink, norini piktnau-diauti susidariusia padtimi. Artjant projekt gyvendinimui informaci-ja apie rengiamus projektus neretai pasiekdavo verteivas, kurie skubiai supirkdavo numatytoje teritorijoje sklypus, o paskui i valstybs reika-

    laudavo 1020 kart didesni sum. Tokie veikjai danai daro tak vie-tos politikams.

    tai Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neseniai par puokt ta-rim dl Marijampols politik reika-lavim, kad Rail Baltica geleinkelio v aplenkt miest. Suvalkieiai ne tik reikalauja, kad europin geleinke-lio v aplenkt miest, bet ir bando nurodyti, per kurias teritorijas ji turi eiti ir net iek tiek pavingiuoti, kad galt ukliudyti kelis sklypus.

    Susisiekimo ministras E.Masiulis kart prarado kantryb ir r tie-siai viesiai: Tai akivaizdus pavyz-dys, kai vietiniai politikai dl as-menini politini arba verslo tiksl bando sulugdyti nacionalins svar-bos projekt.

    Gresia projekto lugimas

    tarim padaugja prisiminus pra-eit, nes prie penkerius metus tuome-tin Marijampols valdia dejavo, kai Vyriausyb planavo europin gelein-kelio linij tiesti aplenkiant miest. Tada suvalkieiai kaltino Vyriausyb dl j miesto ignoravimo. preten-zijas buvo atsivelgta, taiau Mari-jampolje valdia pasikeit ir atsirado nauj interes.

    Kaip susidariusi padt vertina vietos valdia? Atsargumu garsjan-tis meras Vidmantas Brazys dar prie rinkimus nedrsiai komentavo susi-dariusi padt. Meras sak, kad Vy-riausyb savo sprendimo nederino su miesto valdia, taiau tikino neketi-nantis Vyriausybei prietarauti.

    domu, kad europin geleinke-lio v turt eiti rekonstravus da-bar veikiant geleinkel, taigi i esms valstybei nereikt perimti ems i savinink. Be to, pagal projekt bt rekonstruotos visos geleinkelio ir au-tomobili keli sankryos, taigi savi-valdyb sutaupyt nemaai l. Ta-iau kol kas Marijampolje laimi keli stambieji verteivos, siekiantys pasipel-nyti retai pasitaikania galimybe.

    Kuo baigsis i istorija? Tik didel-

    mis pastangomis Rail Baltica iliko ES prioritetini projekt srae, ir e tau dl marijampoliei noro pasipi-nigauti gresia viso projekto lugimas.

    Marijampoliei emes kliudys ir magistral Via Baltica. Prisimi-ns kilusius konfl iktus tiesiant pirm

    magistrals linij, Lietuvos automo-bili keli direkcijos direktoriaus pa-vaduotojas Algimantas Januauskas sako i Seimo tikjsis radikalesni statymo patais.

    VL pakalbintas Nacionalins e-ms tarnybos Marijampols, Kazl Rdos ir Kalvarijos emtvarkos sky-riaus vedjo pavaduotojas Rolandas Andzelis sako, kad prajo jau trys sa-vaits nuo praneim dl ems pa-mimo savininkams isiuntimo, taiau pretenzij kol kas negauta. Valstyb em perims i 103 savinink Kazl Rdos ir 100 savinink Marijampo-ls rajonuose.

    Bylinjimasis sutrumps

    Kai kurie ekspertai optimistikai trumpina bylinjimosi laik. tai teisi-ninkas Simas Gudynas mano, kad pa-gal priimt statym, teismo procedra trukt ne ilgiau kaip 141 dien. Tiesa, jeigu kam nors kilt noras kreiptis Konstitucin Teism, procesas pailgt daugiausia keturiais mnesiais.

    Jeigu statymas sigalios, tai by-linjimasis teismuose ilgiausiai gals utrukti iki 165 dien, irgi opti-mistikai viliasi R.Andzelis.

    Kauno LEZ valdymo bendrovs direktorius Vytas Petruis kol kas nelabai diaugiasi: Ms teisininkai sako, kad teismo procesai sutrumps, taiau ne tiek, kiek tikjoms. Dl ap-skundim bylinjimasis gali utrukti iki trej met.

    Taiau visi akcentuoja, kad siga-liojus statymo pataisoms teismo pro-cedros truks gerokai trumpiau nei iki iol, kai dl nesutarim bylinjamasi 510 met. Per tiek laiko daug pro-jekt liko negyvendinta.

    Tikjosi radikalesnio sprendimo

    Kauno LEZ direktorius sako, kad i statymo tiktasi daugiau, taiau ge-rai, kad engtas nors toks ingsnis.

    Deja, statymas nepanaikino sa-vinink noro bylintis daug kart.

    Nelogika, kai ems savininkas i pradi skundia sakym perimti em, paskui kakodl skundia e-mtvarkos projekt, nors savininkui is projektas negali turti jokios ta-kos, vliau pralaimtas bylas skundia antr kart. Tokia bylinjimsi gran-din kartais utrunka 34 metus. Mes silme, kad visi skundai turt bti pateikiami i karto. Tada teismas visus skundus nagrint vienu metu ir bt sutaupoma laiko, sako V.Petruis, taiau jis pabria, kad pasiektas svar-biausias laimjimas primus spren-dim em perimti, teismas jau nebe-gals io sprendimo panaikinti. Bus galima ginytis tik dl ems kainos.

    Kauno LEZ turi didel ems per-mimo patirt. Kai kurie savininkai u hektar ems norjo gauti 1,5 mln. Lt, kai rinkos kaina toje vietoje siek apie 100 tkst. Lt. Taigi norta gauti 15 kart daugiau.

    Jau prajusi met pabaigoje kaunieiai turjo laidoti mirusiuo-sius naujose kapinse Vainatrakyje, taiau ems permimas i savinink pakvipo milijonine afera.

    domu, kad i pradi ketinta si-gyti 100 ha teritorij, kuri priklaus 7 savininkams. Jie buvo pasiruo skly-pus parduoti u 860 tkst. Lt ( apie 20 tkst. Lt u ha), taiau kakodl pasi-rinktas kitas variantas kapini teri-torija sumainta iki 40 ha, o ipirkos suma padidjo daugiau nei du kartus.

    Ar sklyp kaina reali, aikinsis tei-ssauga. Taiau akivaizdu, kad ir dl io atvejo ems pamimo tvark rei-kjo keisti gerokai anksiau.

    U visuomens poreikiams paimam em bus atlyginama pinigais pagal rinkos vert.

    Ar teisingai bus atsiskaitoma?Jonas Ramonas, Seimo narys

    Mane labai stebina ems savinink interesus ginani organizacij abejin-gumas. Gal jos tyli todl, kad j nariai iuo metu yra valdioje?Manau, kad taikant nauj statym su ems savininku nebus teisingai atsiskaityta. Daugiausia bus paim-ta miko arba ems kio paskirties ems. Jos kaina svyruoja nuo 2 iki 5 tkst. Lt u ha. Taiau paskui ems paskirtis bus keiiama, ji taps komer-cine, o tokios ems kaina dl vairi aplinkybi gali padidti, pavyzdiui, nuo 2 iki 100 tkst. Lt u ha. tai a ir klausiu: ar teisingai bus atsiskaito-ma su ems savininku?

    Protingas kompromisasEdvardas Raugalas, ems kio vice-ministras, ems savinink sjungos krjas ir buvs jos pirmininkas

    Dabar priimt statym pavadiniau protingu kompromisu. Supraskime, e-ms pamimas visuomens reikmms danai utrunka labai ilgai. Taigi btini darbai danai yra vilkinami. Kaip elgtis? Jeigu em padarytume nelieiam, tai paeistume kitos puss teises.

    Aistras dl ems pamimo gesins statymu

    Kauno LEZ turi didel ems permimo patirt. Kai kurie savininkai u hektar ems norjo gauti 1,5 mln. Lt, kai rinkos kaina toje vietoje siek apie 100 tkst. Lt. Taigi norta gauti 15 kart daugiau. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    (Us. 288)

  • 3Aktualijos2011 m. balandio 23 d. Nr. 32 (9051)Valstiei laikratisNereikia prieprieosSimonas Alperaviius, Lietuvos yd bendruomens pirmininkas

    Neinau, kodl alyje vis dar pasitai-ko antisemitini ipuoli. Apie tai la-bai daug galvojau, bet atsakymo iki iol neradau. Kai kalbama, kad ydai ykts, galiu priminti, jog tarpuka-riu, kai visiems Lietuvos monms bdavo sunku gyventi, ydai duoda-vo jiems maisto, o pinigus daniau-siai skolindavo be procent. Nesa-kau, kad ydai vis laik elgsi gar-bingai, bet vienijant mones reikt eiti ne prieprieos keliu. Mes nesa-kome, kad esame aukiau kit, bet ydai vis tiek turi savit kultr ir pasaulir. Pagal ms kalendo-ri, dabar yra 5771 metai. Juk jeigu vienas ydas, tai yra Kristus, neb-t nutrauks ryio su judaizmu, tai nebt atsiradusi ir katalikyb. Yra daug prigalvota nesmoni, vien j paskutin kart igirdau apsilanks Santariki klinikoje. Ten dvi mote-riks visai rimtai kalbjo, kad ydai Velykoms grobia ir udo vaikus.

    Kenkia alies vaizdiuiGediminas Kirkilas, Seimo narys

    ie ipuoliai daro didel al Lietu-vos vaizdiui tiek Europos Sjungo-je, tiek pasaulyje. Buvo iokia tokia valstybs vadov reakcija, bet ne to-kia, kokios reikt reaguojant pa-naaus pobdio isiokimus. Neat-mesiau net provokacijos, fi nansuo-tos i usienio, versijos, todl atitin-kamos tarnybos turt reaguoti. Be to, jaunimas ne visada ino istorij, o pridjus sunki socialin-ekono-min situacij Lietuvoje, didjani emigracij ir apskritai nepasitenkini-m gyvenimu Lietuvoje, neigiamos emocijos gali pasireikti panaiais i-puoliais prie vien ar kit taut. Tie isiokimai gali bti ir kaip tam tikra protesto forma, o Vyriausybei, ma-tyt, palanku, kad panas ipuoliai ugot dar didesnes problemas, su kuriomis nesugebama susitvarkyti.

    Siautjo didmiesiuose

    Nacistins Vokietijos lyderio Adol-fo Hitlerio gimimo dien neonaciai Vilniuje ant Tauro kalne esani Prof-sjung rm stieb ikl Treiojo reicho vliavas su svastikomis. Dar vie-na vliava ankst ryt (6.43 val.) buvo pakabinta Panevyje, Smlyns ga-tvje, ant tilto turklo. Ant balto me-diaginio audeklo juodais daais buvo urayta Sieg Heil, mein Fuehrer (Tegyvuoja pergal, mano Fiureri) ir urayta A.Hitler 1889.04.20.

    Kaune t dien ant choralins yd sinagogos tvoros kakas ikabi-no ura Hitleris buvo teisus, Ju-den raus (ydai lauk).

    Balandio 11 d. IX forte buvo nu-pieta 13 svastik, alia kuri buvo tas pats uraas Juden raus.

    ie ipuoliai yd bendruomenei buvo skauds dar ir tuo, kad jie vyk-dyti jiems veniant antr Velyk (Pe-sacho) dien.

    Vyriausyb tyli

    I valstybs vadov tik Seimo pir-minink Irena Degutien grietai pa-smerk nuolat besikartojanius rasis-tinius ir ovinistinius ipuolius.

    Prezidentroje ir Andriaus Kubi-liaus vadovaujamoje Vyriausybje tyla. O btent premjero tarnyba pra-jusi met pabaigoje 2011-uosius pompastikai paskelb Holokausto atminties metais.

    Valstiei laikratis isiaikino, kad panas ipuoliai prie Kauno y-dus uregistruojami nebe pirm kart. Prajusiais metais per vent Han-za Kaunas prie tos paios sinagogos dur kakas paliko nupjaut kiauls galv. Tsyk prie kiauls galvos pik-tadariai pritais skrybl ir sruogas, pajuokianiai vaizduojanias religin-

    g judj. Tuo metu sinagogoje vyko pamaldos, o jose dalyvavo rabinai i usienio.

    Apie t vyk praneiau polici-jai, nors gana danai randu pripie-t svastik, apie kurias jau net nein-formuoju, nes vis tiek niekas niekada nra surads kaltinink, sak Kau-no choralins sinagogos reikal tvar-kytojas Maua Bairakas.

    iemet gegus 1922 d. Kau-ne vl organizuojamos tarptautins

    Hanzos dienos, kuriose dalyvaus apie 100 Europos miest delegacijos. Ar pasikartos panai provokacija?

    Policija tyrinja ra

    Kauno policijos efas Algirdas Ka-minskas Valstiei laikraiui patvir-tino, kad iki iol n vienas ikiteisminis tyrimas dl ipuoli prie yd ben-druomen nra baigsis skmingai.

    Po pernykio vykio su kiauls galva, vienas Didiosios Britanijos ydas paaukojo Kauno sinagogai pi-nig vaizdo kameroms rengti. Poli-cija iuo metu nagrinja treiadienio vaizdo ra, bet neatskleidia, ar ka-meros ufi ksavo asmenis, ikabinusius A.Hitler lovinant audekl.

    vyk tiria Centro policijos nuova-da, tikiuosi, kad tyrimas bus skmin-gas, sak A.Kaminskas.

    Valstiei laikratis pasiteiravo Valstybs saugumo departamento (VSD), kodl jis nesugeba ukirsti kelio gd Lietuvai darantiems an-tisemitiniams ipuoliams, po kuri priversti raudonuoti net aukiausi Lietuvos politikai.

    Paklausme apie nustatyt kalti-nink skaii. Pasirodo, per 20 met VSD nesugebjo sugauti n vieno to-ki ipuoli dalyvio, nors, tiktina, kad neonaci yra nemenkas brelis, o juos susekti nebt labai sudtinga.

    Kai kam patraukli simbolika ir radikalumas

    Klaipdos universiteto profeso-rius Vygantas Vareikis, paskelbs ne

    vien darb antisemitine tema, ne-abejoja, kad ipuolius sureng neo-nacistini pair paaugli gru-puots.

    Asmenikai pastu ir kelis 4050 met mones, kurie privaiuose pokalbiuose neslepia neonacistini pair, o kai kurie kolekcionuo-ja Antrojo pasaulinio karo litera-tr, simbolik, kalbjo prof. V.Vareikis.

    Pasak jo, nacizmas neonaciams patrauklus dl savo simbolikos, ra-

    dikalaus prob...