valstiečių laikraštis 2011 04 23

Download Valstiečių laikraštis 2011 04 23

Post on 06-Mar-2016

220 views

Category:

Documents

2 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2011 04 23

TRANSCRIPT

  • etadienis Ispanijoje, Santjago de Kom-

    postelos miesto katedroje, yra palaidotas v. Jokbas. Kelyje miest daugyb istorijos ir kultros paminkl. Ne veltui is kelias yra trauktas UNESCO pa-saulio paveldo sra.

    Sodyba

    Pievnai, ko gero, vienin-tel vieta Europoje, kur vietos banytlje per Velykas iliks teatralizuotas budjimas.

    Noras usiauginti savo vaisi ir uog, po tempt darb atsipa-laiduoti gamtoje traukia prie e-ms ir kaimieius, ir miestieius.

    Sveikata

    pavasar jau ketvirt kart Lietuvoje vyks Euromelanomos dienos akcija.

    K reikt inoti, kad nuo ventinio stalo atsikeltume sveiki ir laimingi.

    iandien VL su priedu

    2011 m. balandio 23 d., etadienis Nr. 32 (9051) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Treiadien VL su priedais:kinink iniosTviks viesa

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    iuos metus alyje paskelbus Holokausto atminties metais, su-aktyvj jauni neonaciai ir antise-mitai alies didmiesiuose pieia svastikas ir nebaudiami niekina ydus.

    Antisemitiniai ipuoliai protestas ar provokacijos?

    Nukelta 3 p. f

    Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Rinko vienus, o valdios kdes susdo visai kiti

    Pagaliau didysis savivaldybi mer turgus baigsi kds i-sidalytos. Daugiausia j beveik tredal usdo socialdemokra-tai. Aminiems j oponentams konservatoriams pavyko sitvir-tinti trylikoje mer kabinet.

    Jei Dievas pirmoje vietoje, visa kita savo vietoje

    Rytoj vsime graiausi pa-vasario vent. Kunigui Andriui Narbekovui Velykos, kaip ir vi-siems, yra ypa laukiamos. Taiau pasidiaugti marguiais artimj rate dl temptos dienotvarks jis nesps.

    (Us. 170)

    Apie tai 4 p. f Apie tai 11 p. f

    Aistras dl ems pamimo Seimas gesins statymuSuinoj apie valstybs rengiamus projektus verteivos daniausiai skubiai superka numatytose projekt teritorijose em, o paskui i valstybs reikalauja 1020 kart didesni sum.

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Kol Valstybs saugumo depar-tamentas ir Generalin prokura-tra mgina rodyti Lietuvai, kad klaipdiet Egl Kusait planavo teroro akt, alyje jau 20 met ne-kliudomai eminama yd ben-druomen, i kurios daugiau kaip imto tkstani nari jau telik apie 3 tkstanius.

  • 2 Aktualijos 2011 m. balandio 23 d. Nr. 32 (9051)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Valstybei nusprendus gyvendin-ti svarbius projektus neretai kilda-vo sunkiai isprendiam gin dl ems pamimo. ems savininkai kartais piktnaudiaudavo u sklypus reikalaudami sveiku protu nesuvo-kiamo dydio kompensacij, todl ems pamimas danai utrukda-vo, o kartais net sulugdavo valsty-bins reikms projektai.

    Neseniai Seimas prim ems pamimo visuomens poreikiams, gyvendinant ypatingos valstybs svarbos projektus, statym, taiau suinteresuotos puss nepaliauja ginytis.

    Atlygins pagal rinkos vert

    statyme nustatyta, kad ems pa-mimo visuomens poreikiams pro-cedra bus pradedama Vyriausybs nutarimu. Ypatingos valstybins svar-bos projektais Seimas Vyriausybs

    teikimu gals pripainti tik energeti-kos bei transporto infrastruktros ir krato apsaugos srii projektus. Nu-tarimui sigaliojus ems savininkai negals kliudyti projekt gyvendi-naniai institucijai pradti darbus.

    Numatomas tik vienas atlyginimo u paimam em bdas pinigais pagal rinkos vert. Be to, bus atlygi-nama ir paimamoje visuomens po-reikiams emje esani sodini, ne-gauto derliaus, dt l ems kio produkcijai pagaminti vert ir kiti sa-vininko nuostoliai.

    Taiau savininkui jo sklypas visada vertesnis, negu paprastai nustato vals-tyb. Savininkas turs teis pareikti pretenzij. Tokiu atveju Nacionalin ems tarnyba per 60 dien nuo pre-tenzijos gavimo kreipsis teism, ir byl, pasitelks nepriklausomus turto vertintojus, nagrins teismas.

    Bandymas pasipelnyti

    ems pamimo visuomens po-reikiams tvarka sugrietinta, nes pa-

    daugjo savinink, norini piktnau-diauti susidariusia padtimi. Artjant projekt gyvendinimui informaci-ja apie rengiamus projektus neretai pasiekdavo verteivas, kurie skubiai supirkdavo numatytoje teritorijoje sklypus, o paskui i valstybs reika-

    laudavo 1020 kart didesni sum. Tokie veikjai danai daro tak vie-tos politikams.

    tai Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neseniai par puokt ta-rim dl Marijampols politik reika-lavim, kad Rail Baltica geleinkelio v aplenkt miest. Suvalkieiai ne tik reikalauja, kad europin geleinke-lio v aplenkt miest, bet ir bando nurodyti, per kurias teritorijas ji turi eiti ir net iek tiek pavingiuoti, kad galt ukliudyti kelis sklypus.

    Susisiekimo ministras E.Masiulis kart prarado kantryb ir r tie-siai viesiai: Tai akivaizdus pavyz-dys, kai vietiniai politikai dl as-menini politini arba verslo tiksl bando sulugdyti nacionalins svar-bos projekt.

    Gresia projekto lugimas

    tarim padaugja prisiminus pra-eit, nes prie penkerius metus tuome-tin Marijampols valdia dejavo, kai Vyriausyb planavo europin gelein-kelio linij tiesti aplenkiant miest. Tada suvalkieiai kaltino Vyriausyb dl j miesto ignoravimo. preten-zijas buvo atsivelgta, taiau Mari-jampolje valdia pasikeit ir atsirado nauj interes.

    Kaip susidariusi padt vertina vietos valdia? Atsargumu garsjan-tis meras Vidmantas Brazys dar prie rinkimus nedrsiai komentavo susi-dariusi padt. Meras sak, kad Vy-riausyb savo sprendimo nederino su miesto valdia, taiau tikino neketi-nantis Vyriausybei prietarauti.

    domu, kad europin geleinke-lio v turt eiti rekonstravus da-bar veikiant geleinkel, taigi i esms valstybei nereikt perimti ems i savinink. Be to, pagal projekt bt rekonstruotos visos geleinkelio ir au-tomobili keli sankryos, taigi savi-valdyb sutaupyt nemaai l. Ta-iau kol kas Marijampolje laimi keli stambieji verteivos, siekiantys pasipel-nyti retai pasitaikania galimybe.

    Kuo baigsis i istorija? Tik didel-

    mis pastangomis Rail Baltica iliko ES prioritetini projekt srae, ir e tau dl marijampoliei noro pasipi-nigauti gresia viso projekto lugimas.

    Marijampoliei emes kliudys ir magistral Via Baltica. Prisimi-ns kilusius konfl iktus tiesiant pirm

    magistrals linij, Lietuvos automo-bili keli direkcijos direktoriaus pa-vaduotojas Algimantas Januauskas sako i Seimo tikjsis radikalesni statymo patais.

    VL pakalbintas Nacionalins e-ms tarnybos Marijampols, Kazl Rdos ir Kalvarijos emtvarkos sky-riaus vedjo pavaduotojas Rolandas Andzelis sako, kad prajo jau trys sa-vaits nuo praneim dl ems pa-mimo savininkams isiuntimo, taiau pretenzij kol kas negauta. Valstyb em perims i 103 savinink Kazl Rdos ir 100 savinink Marijampo-ls rajonuose.

    Bylinjimasis sutrumps

    Kai kurie ekspertai optimistikai trumpina bylinjimosi laik. tai teisi-ninkas Simas Gudynas mano, kad pa-gal priimt statym, teismo procedra trukt ne ilgiau kaip 141 dien. Tiesa, jeigu kam nors kilt noras kreiptis Konstitucin Teism, procesas pailgt daugiausia keturiais mnesiais.

    Jeigu statymas sigalios, tai by-linjimasis teismuose ilgiausiai gals utrukti iki 165 dien, irgi opti-mistikai viliasi R.Andzelis.

    Kauno LEZ valdymo bendrovs direktorius Vytas Petruis kol kas nelabai diaugiasi: Ms teisininkai sako, kad teismo procesai sutrumps, taiau ne tiek, kiek tikjoms. Dl ap-skundim bylinjimasis gali utrukti iki trej met.

    Taiau visi akcentuoja, kad siga-liojus statymo pataisoms teismo pro-cedros truks gerokai trumpiau nei iki iol, kai dl nesutarim bylinjamasi 510 met. Per tiek laiko daug pro-jekt liko negyvendinta.

    Tikjosi radikalesnio sprendimo

    Kauno LEZ direktorius sako, kad i statymo tiktasi daugiau, taiau ge-rai, kad engtas nors toks ingsnis.

    Deja, statymas nepanaikino sa-vinink noro bylintis daug kart.

    Nelogika, kai ems savininkas i pradi skundia sakym perimti em, paskui kakodl skundia e-mtvarkos projekt, nors savininkui is projektas negali turti jokios ta-kos, vliau pralaimtas bylas skundia antr kart. Tokia bylinjimsi gran-din kartais utrunka 34 metus. Mes silme, kad visi skundai turt bti pateikiami i karto. Tada teismas visus skundus nagrint vienu metu ir bt sutaupoma laiko, sako V.Petruis, taiau jis pabria, kad pasiektas svar-biausias laimjimas primus spren-dim em perimti, teismas jau nebe-gals io sprendimo panaikinti. Bus galima ginytis tik dl ems kainos.

    Kauno LEZ turi didel ems per-mimo patirt. Kai kurie savininkai u hektar ems norjo gauti 1,5 mln. Lt, kai rinkos kaina toje vietoje siek apie 100 tkst. Lt. Taigi norta gauti 15 kart daugiau.

    Jau prajusi met pabaigoje kaunieiai turjo laidoti mirusiuo-sius naujose kapinse Vainatrakyje, taiau ems permimas i savinink pakvipo milijonine afera.

    domu, kad i pradi ketinta si-gyti 100 ha teritorij, kuri priklaus 7 savininkams. Jie buvo pasiruo skly-pus parduoti u 860 tkst. Lt ( apie 20 tkst. Lt u ha), taiau kakodl pasi-rinktas kitas variantas kapini teri-torija sumainta iki 40 ha, o ipirkos suma padidjo daugiau nei du kartus.

    Ar sklyp kaina reali, aikinsis tei-ssauga. Taiau akivaizdu, kad ir dl io atvejo ems pamimo tvark rei-kjo keisti gerokai anksiau.

    U visuomens poreikiams paimam em bus atlyginama pinigais pagal rinkos vert.

    Ar teisingai bus atsiskaitoma?Jonas Ramonas, Seimo narys

    Mane labai stebina ems savinink interesus ginani organizacij abejin-gumas. Gal jos tyli todl, kad j nariai iuo metu yra valdioje?Manau, kad taikant nauj statym su ems savininku nebus teisingai atsiskaityta. Daugiausia bus paim-ta miko arba ems kio paskirties ems. Jos kaina svyruoja nuo 2 iki 5 tkst. Lt u ha. Taiau paskui ems paskirtis bus keiiama, ji taps komer-cine, o tokios ems kaina dl vairi aplinkybi gali padidti, pavyzdiui, nuo 2 iki 100 tkst. Lt u ha. tai a ir klausiu: ar teisingai bus atsiskaito-ma su ems savininku?

    Protingas kompromisasEdvardas Raugalas, ems kio vice-ministras, ems savinink sjungos krjas ir buvs jos pirmininkas

    Dabar priimt statym pavadiniau protingu kompromisu. Supraskime, e-ms