2011 m. sausio 19 d., trečiadienis • Nr. 5 (9024) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ūkininkų žinios• Lietuviai kiaulių augintojai

mano, kad iš Vokietijos į Lietu-vą plūstelėjo kiauliena, nes dėl diok sino skandalo kitos rinkos jos atsisakė.

• Dėl padidėjusios daržovių pa-klausos iki pavasario lietuviškos produkcijos greičiausiai nebeliks.

• Gyvulių ir paukščių augintojai teigia jau patiriantys nuostolių, o pašarų tiekėjai karštligiškai ieško pigesnių žaliavų.

Sodietė

• Lietuvoje neatlygintina veikla užsiima vos dešimtadalis gyven-tojų, o Vakarų Europoje – apie pusę.

• Tikrą jausmą išduoda anaip-tol ne romantiškos žinutės, pavy-do scenos ar jaudinantis intymus artumas.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Mokesčių inspekcijos rūstu-mą šiais metais pirmiausia turė-

tų pajausti piktybiniai pažeidėjai, kuriems mokesčių nemokėjimas tapo tradicija. Valstybinės mokes-čių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas KASELIAUSKAS „Vals-tiečių laikraščiui“ papasakojo ne

tik apie jo vadovaujamos institu-cijos reikalavimus mokesčių mo-kėtojams, bet ir apie galimybes suteikti vadinamuosius mokesti-nius kreditus.

Nukelta į 3 p.

Milijardą iš šešėlio trauks ir mokesčių inspektoriaiVyriausybei paskelbus apie ketinimus iš šešėlinės ekonomikos šįmet atkovoti milijardą litų, daugelio žvilgsniai nukrypo į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Per pastarąsias savaites ne vienas savo elektroniniame pašte bei SMS žinutėmis sulaukėme raginimų prisijungti prie kai kurių degalinių boikoto. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Daugiau kaip 40 tūkstančių šalies piliečių ketina boikotuoti pagrindinius degalinių tinklus ir taip priversti degalų pardavėjus sumažinti iki aukštumų pakilusias kainas.

Lietuvos degalų pardavėjai sėdi ant parako statinės

Lietuvos viltys Europos čempionate

Į sausio 23–30 dienomis Ber-ne, Šveicarijoje, vyksiantį Euro-pos dailiojo čiuožimo čempio-natą vyksta talentingas 18-metis Saulius Ambrulevičius ir 25-erių Deividas Stagniūnas su naująja partnere 20-mete amerikiete Izabela Tobias.

Turtingiausių verslininkų šimtukas

Kitaip nei daugelyje kitų vals-tybių informacija apie turtingiau-sius Lietuvos žmones slypi po de-vyniais užraktais. Tačiau padėtis pamažu keičiasi. Visos įmonės iki spalio privalėjo Juridinių asmenų registrui pateikti duomenis apie kiekvieną savo akcininkų.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 18 p.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

2 2011 m. sausio 19 d. • Nr. 5 (9024)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Nors mažmeninės degalų pre-kybos tinklų atstovai tikina nesi-baiminantys prasidedančios akci-jos, tačiau bekalbant išsiduoda, kad atidžiai stebi konkurentų veiksmus. Akivaizdu, kad degalų pardavėjai stengsis pirmieji neperžengti psi-chologiškai sunkaus barjero – už A-95 litrą benzino prašyti 4,5 lito. Manoma, kad pirmieji išdrįsę per-žengti šią ribą rizikuos patirti dau-giausia nuostolių.

Akcijai pritaria

Per pastarąsias savaites ne vienas savo elektroniniame pašte bei SMS žinutėmis sulaukėme raginimų pri-sijungti prie kai kurių degalinių boi-koto. Be to, socialiniame tinkle „Fa-cebook“ jau įdiegtas adresas „Nepirkti degalų“, kuriame šio tinklo dalyviai registruojasi prisidėti prie rengiamo boikoto. Šį ketvirtadienį dalyvauti ak-cijoje prisiregistravo per 40 tūkstančių piliečių, o dar 170 tūkstančių svarstė apie tokią galimybę.

Boikoto organizatoriai ragina ne tik dalyvauti akcijoje, bet ir patiems platinti raginimus nepirkti degalų „Baltic Petroleum“, „Statoil“, „Lu-koil“ ir „Orlen Lietuva“ tinklo de-galinėse. Į boikotuotinų degalinių sąrašą nepatenka smulkieji degalų pardavėjai bei automatinių degalinių tinklas „Neste“.

Organizatoriai mano, kad pavykus boikotui kuri nors iš degalinių būtų priversta atpiginti benziną, o boiko-tuojant ilgiau būtų įmanoma, jeigu ši akcija nusiristų per visą pasaulį, ben-zino kainą sumažinti net iki 3 Lt/l. Tiesa, organizatoriai nesistengia pa-aiškinti, ar tokia akcija pavyktų tik vi-daus rinkoje.

Be kita ko, ši idėja Lietuvą pasiekė iš Lenkijos. Jau praėjusią vasarą šios šalies vežėjai savo kolegas visose ES šalyse ragino nepirkti degalų „Statoil“ bei „BP“ degalinėse. Lietuvoje suveikė dar ir vidaus rinkos veiksnys – lietu-viai turi priekaištų ir kaimynų lenkų bei rusų degalinių tinklams.

Išsėmė piginimo galimybes

Lietuvos naftos produktų preky-bos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tikina, kad Lietuvoje mažmeniniai degalų pardavėjai išsė-mė visas degalų piginimo galimybes.

„Degalų kainos Lietuvoje tiesio-giai priklauso nuo pasaulinių naftos produktų kainų, ir mes nieko nega-lime pakeisti. Vienintelė Lietuvoje veikianti degalų gamykla padidina kainas, o mes, mažmenininkai, ne-turime kito pasirinkimo“, – ginasi L.Vosylius.

Tačiau asociacijos vadovas nenei-gia, kad kai kurie mažmenininkai turi

galimybių daryti įtaką vienintelei ga-myklai. Pirmoji tokių veiksmų ėmėsi „Lukoil Baltija“.

„Gal ne visi suprato, tačiau mes pajautėme – „Orlen Lietuva“ vien dėl šio veiksmo sumažino degalų kainą apie 3 ct/l. Sunkiau pasakyti, kiek uždirbo „Lukoil Baltija“, – sako L.Vosylius.

Degalų pardavėjai tikina taikan-tys minimalius antkainius. Pasak L.Vosyliaus, degalinių taikomas ant-kainis tesiekia 7–8 proc. kainos, tačiau neseniai ji buvo nusileidusi net iki 6 proc. VL žiniomis, „Lukoil Baltijos“ degalinėse antkainis neseniai siekė apie 10 proc.

„Žmonės galvoja, kad iš padidėju-sių kainų degalinės kemšasi kišenes, kad jie yra kainų augimo kaltininkai. Nenoriu kurstyti streikų ar riaušių, tačiau, jeigu rengiamasi protesto ak-cijoms, tai jos turėtų būti rengiamos ne degalinėms, bet gal prie Vyriausy-bės ar prie kitų įstaigų, kurios įteisino didesnius nei ES reikalauja akcizus“, – sako L.Vosylius.

Planuoja nuostolius

VL šaltinis vienoje iš didžiųjų kompanijų teigia, kad jų vadovai ne juokais sunerimę dėl galimų prara-dimų. Jie atidžiai seka informaciją žiniasklaidoje, vertina net skaitytojų komentarus.

Nors bendrovės neteikia informa-cijos apie degalų pardavimą, tačiau galime palyginti degalinių skaičių. Asociacijos duomenimis, UAB „Lu-koil Baltija“ prekiauja 115 degalinių, UAB „Lietuva Statoil“ – 71, UAB „Baltic Petroleum“ – 45, „Orlen Lie-tuva“ tinklas – 35.

Kokie galimi nuostoliai? Prekybi-ninkai nelinkę apie juos kalbėti, tačiau L.Vosylius sako: „Pasekmės būtų liū-dnos. Mūsų duomenimis, per metus benzino rinka Lietuvoje smuko net 24 proc. Kuo didesnės degalų kainos, tuo vartotojai labiau ieško alternatyvių galimybių įsigyti degalų kaimyninėse rinkose. Taigi mūsų, mažmenininkų, didelės degalų kainos nedžiugina.“

Gyventojai apskritai rečiau sėda prie vairo, o jeigu benzino kaina pa-sieks 5 Lt/l, dar didesnė gyventojų dalis iš nuosavų automobilių persės į viešąjį transportą, o automobilius paliks retoms, neišvengiamoms ke-lionėms.

Aktualijos

Juo labiau auga degalų kainos, juo vartotojai aktyviau ieško alternatyvių galimybių įsigyti degalų iš kaimyninių rinkų. Per metus benzino pirkimas Lietuvoje sumažėjo net 24 procentais.

Abejoja akcijos veiksmingumuAudrius Miežys, UAB „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas

Man sudėtinga komentuoti, nes mūsų bendrovė neminima platina-muose raginimuose nepirkti degalų iš kai kurių degalinių. Apskritai sunku pasakyti, ar šis būdas gali būti veiks-mingas, nes nežinau, ar jį pavyks įgy-vendinti taip, kaip tikimasi. Ar teisin-ga taip daryti? Nežinau, abejoju. Man atrodo, kad šis kelias neteisingas.

Įtaria konkurentų kėslusRomas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorius

Man neteko matyti raginimų, kuriuo-se būtų paminėta boikotuoti „Lukoil Baltija“ degalines. Suprantu, kad tai yra spaudimo priemonė. Kas gali pa-neigti galimybę, kad tai ne konku-rentų darbas? Gerai, tarkime, boiko-tuos mūsų degalines, mums padarys nuostolių, tačiau degalus pilsis kitų bendrovių degalinėse. Vargu ar tokia akcija gali priversti sumažinti degalų kainas. Mes ofi cialiai skelbiame, kad mūsų tinklo degalinėse antkainis svy-ruoja nuo 6 iki 9 proc. Kai kurie pir-kėjai manęs prašo kainas sumažin-ti nors 10 proc. Tačiau tokiu atveju dirbtume nuostolingai.

Sveikina žmonių aktyvumąAurelija Trakšelienė, „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorė

Socialinis žmonių aktyvumas yra svei-kintinas dalykas, tai yra demokratijos ir laisvosios rinkos dalis. Piliečiai ir var-totojai turi teisę rinktis. Deja, degalų kainos kyla visame pasaulyje, o Lietu-va – ne išimtis. Tai lemia tiek didme-ninių, tiek mažmeninių kainų svyra-vimus. Kainų pokyčius prognozuoti labai sudėtinga.

Bronislovas: Logiškesnis pasiūlymas būtų boikotuoti tuo momentu brangiau-siai degalus pardavinėjančių kolonėlių tinklą. Kritus apyvartai jis neturėtų kitos išei-ties, kaip mažinti kainą. Tada reikėtų boikotuoti kitą degalinių tinklą, kuris tuo metu brangiausiai pardavinės.

Taupusis: Aš jau pusę metų palaikau šitą akciją – man A.Lukašenkos pirkliai at-veža į namus benzino po 3,30 Lt.

Mečislovas: „Orlen“ tokios akcijos nebijo. Reikia, kad kuri nors bendrovė įsivežtų degalų iš kitur ir tada tik iš jos pirkti.

Seklys Morka: Būtų įdomu sužinoti, kieno ausys kyšo iš šitos akcijos?

Ką apie raginimą boikotuoti kai kurias degalines mano portalo valstietis.lt skaitytojai?

Degalų pardavėjai sėdi ant parako statinės

2011 01 12 2011 01 102011 01 052010 12 312010 12 232010 12 152010 12 102010 12 062010 12 01

Benzino A-95 didmeninės kainos kitimas (Lt/1 000 litrų)

Šaltinis: „Orlen Lietuva“

4 0844 0153 9423 9503 9613 9153 9273 9703 859

Gyventojai rečiau sėda prie vairo, o jeigu benzino kaina pasieks 5 Lt/l, dar didesnė gyventojų dalis iš nuosavų au-tomobilių persės į viešąjį transportą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Neseniai Elektrėnuose atidaryta pirmoji šiame mieste ir jau dvylik-toji Lietuvoje bendrovės „Smulkus urmas“ kavinė-valgykla „Myls in tempo“, kurioje maitinasi Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energi-ja“ darbuotojai.

„Smulkus urmas“ čia įsikūrė laimė-jęs valstybinės įmonės administraci-jos skelbtą patalpų nuomos konkursą. Anot bendrovės generalinės direkto-rės Audronės Tendzegolskienės, pre-kės ženklo „Myls in tempo“ stengia-

si kiekvienai didesnei šalies įmonei ar organizacijai pasiūlyti būtent jos darbuotojams priimtiniausią indivi-dualų sprendimą teikiant maitinimo paslaugas.

Išsivysčiusių Vakarų Europos ša-lių ar JAV didžiųjų įmonių vadovai puikiai suvokia, kad tinkamas įmo-nės darbuotojų maitinimas padeda pasiekti didesnį darbo našumą, su-stiprinti motyvaciją. Deja, Lietuvoje apie tai pagalvoja toli gražu ne kiek-vienos įmonės vadovas.

„Vertiname Lietuvos elektrinės administracijos parodytą pasitikėji-mą ir galimybę įmonės darbuotojams pasiūlyti „Myls in tempo“ paslaugos privalumus. Tikimės, kad mūsų su-kurta maitinimo paslaugos kokybės valdymo sistema, palankus kainos ir kokybės santykis bus patrauklūs kiek-

vienam čia apsilankiusiam klientui “, – išreiškė viltį bendrovės vadovė.

Bendrovė naujoje „Myls in tem-po“ kavinėje sukūrė septynias nau-jas darbo vietas. Į paslaugai teikti rei-kalingą maisto gamybos inventorių ir patalpų įrangą investuota per 40 tūkstančių litų.

Šiuo metu pagrindinė bendro-vės „Smulkus urmas“ veikla – di-dmeninė prekyba maisto produktais, atskirų prekės ženklų platinimas ir maitinimo paslaugų teikimas viso-je Lietuvoje. Įmonėje dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, maisto prekės tiekiamos beveik 2 000 organizacijų visoje Lietuvoje, bendrovė valdo 12 kavinių „Myls in tempo“ tinklą, dau-giau kaip 100 maitinimo taškų Lie-tuvos ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose, restoraną „Myls restaurant“ Lietuvos Respublikos Seime, prirei-kus rengia pobūvius „Myls banqu-et“, teikia orlaivių keleivių maitinimą „Myls aero“, aptarnauja masinių ren-ginių dalyvius.

VL inf.

„Smulkus urmas“ plečia kavinių tinklą

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32011 m. sausio 19 d. • Nr. 5 (9024)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Mokesčiai verslui palankūs

Ekonomistai ir kai kurie politikai tikina, kad skurdo problema Lietu-voje nebus išspręsta tol, kol nepa-vyks pagerinti mokesčių surinkimo rodiklių. Kaip mes atrodome, paly-ginti su senas mokesčių rinkimo tra-dicijas turinčiomis valstybėmis bei su kaimynėmis Estija ir Latvija?

Visi įpratę mokesčius keikti, ta-čiau iš tikrųjų užsiimti verslu Lietu-voje yra daugiau galimybių nei dauge-lyje ES šalių. Svarbu, kokia BVP dalis apmokestinama. Štai Lietuvoje ir kai-myninėse šalyse apmokestinama apie 30 proc., o ES vidurkis didesnis – per 40 proc. Manau, kad Lietuvoje mo-kesčių bazė verslui ir gyventojams yra palanki.

Pavyzdžiui, Latvijoje PVM su-daro apie 6 proc. BVP, o Lietuvoje – 8 proc., tačiau neužmirškime, kad Lie-tuva yra eksportuojanti šalis, todėl šis rodiklis yra gana geras. Štai Estijoje PVM sudaro irgi 8 proc. BVP, tačiau estai eksportuoja mažiau nei mes.

Šįmet mokesčių pakeitimų paly-ginti nedaug. Kokiomis naujovėmis vertėtų pasidomėti verslininkams, kitiems mokesčių mokėtojams?

Apskritai patarčiau visiems kiek-vienų metų pradžioje pasidomėti nau-ja mokestine aplinka. Priminsiu, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstaty-me pakoreguota individualios veiklos sąvoka, įstatymo pakeitime pateik-tas laisvosios profesijos apibrėžimas, yra ir PSD įmokų naujovių. Išsamiau apie naujoves galima sužinoti VMI interneto svetainėje arba Mokesčių informacijos centro trumpuoju tele-fonu 1882.

Suteikia mokestinį kreditą

Dėl ekonomikos krizės daug įmonių pateko į sudėtingą fi nansi-nę padėtį. Ar galime iš VMI tikėtis mokesčių mokėjimo atidėjimo?

VMI laikosi principo, kad nė vie-nas mokesčių mokėtojas dėl mokes-čių nebankrutuotų. Štai bankams ne taip svarbu, kas nutiks su pasiskoli-nusiu asmeniu ar įmone, o valstybei jų ateitis svarbi. Todėl priimti spren-dimus paprastai neskubame, nekerta-me iš peties, tačiau raginame nelaukti, kol problemos susikaups, bet kreiptis

į VMI kuo anksčiau ir aptarti susi-dariusią padėtį. Pastaraisiais metais sąlygos gauti vadinamąjį mokestinį kreditą buvo tikrai geros, tad jomis daug kas pasinaudojo. Per 2009 me-tus pagalbos kreipėsi apie 4 000 įmo-nių, kurioms jau nepavykdavo susitar-ti su bankais. Mes paprastai randame išeitis. Įsigaliojus Sveikatos draudi-mo įstatymui problemų dėl mokesčių mokėjimo kildavo ir fi ziniams asme-nims, užfi ksuota daug smulkių ne-mokėjimo atvejų. Į VMI kreipėsi per 10 000 fi zinių asmenų ir į daugelio jų pageidavimus atsižvelgėme.

Vėl suklestėjo atlyginimai vokeliuose

Kaip atrenkate įtartinas įmones, ar egzistuoja tokių įmonių sąrašas?

Sunkmečiu žmonės mažiau akty-vūs, bijo rizikuoti, tad sumažėjo pra-nešimų apie atlyginimų mokėjimus vokeliuose. Todėl taktiką pakeitėme – analizuojame įmonių rodiklius: pel-ningumą, sukuriamą pridėtinę ver-tę, pardavimą vienam žmogui. Taip dirbti sudėtingiau, tačiau mūsų cen-tralizuota atranka veikia sėkmingai. Pavyzdžiui, pernai atrinkome apie 5 000 tokių įtartinų įmonių, jas ati-džiau stebėjome, kvietėmės jų atsto-vus pokalbiams. Poveikis labai įvairus.

Juk kalbėjomės remdamiesi ne emo-cijomis, bet labai konkrečiais duome-nimis. Buvo ir tokių atvejų, kai VMI iš esmės pakeitė nuomonę – įmonių atstovai įrodydavo, kad mūsų įtarimai nepagrįsti, kad rodikliai atrodo įtarti-ni tik dėl specifi nės veiklos. Po tokių pokalbių neretai įmones iš stebėtinų įmonių sąrašo išbraukdavome.

Mes atlikome apytikslius skaičia-vimus. Štai jų rezultatai: jei 20 vidu-tinių Lietuvos įmonių dalį atlyginimų sumoka vokeliuose, tai valstybė pra-randa galimybę atlikti 20 širdies ope-racijų, netenka lėšų, kurios būtų skir-tos 6 000 šelptinų vaikų maitinimui mokyklose ir galimybę 3 000 vaikų nemokamai vežti į mokyklas.

Dėmesys šešėlinei ekonomikai

Vyriausybė ir Finansų ministeri-ja šįmet planuoja iš šešėlinės ekono-mikos atkovoti apie 1 mlrd. litų. Ar jau numatėte, kokių veiksmų imsi-tės, gal planuojate žiaurias akcijas?

Nuo 2000-ųjų šešėlinė ekonomika kasmet mažėjo. Manau, kad užklupus krizei noras nemokėti mokesčių ne-padidėjo, tiesiog dalis mokesčių mo-kėtojų pasitraukė į šešėlį, nes pritrūko apyvartinių lėšų. Todėl esu įsitikinęs, kad ekonomikai atsigaunant šešėlinė ekonomika pradės trauktis. Įmonių ar asmenų, kuriems mokesčių ven-gimas yra amatas, išliko tiek pat. To-kiems veikėjams VMI ir FNTT gali taikyti bendras priemones. Anksčiau FNTT neanalizavo tokių grupuočių ir nevedė jų apskaitos, tačiau dabar ši tarnyba labai sustiprino analitinį dar-bą, įkurtas analitinis padalinys.

Koks VMI indėlis kovojant su kontrabanda ir korupcija?

Kontrabandininkus gaudo pa-sienio tarnyba, muitinė, FNTT, o į mūsų akiratį patenka jau nuteistų už kontrabandą žmonių turtas. Paste-bime, kad dažnai sieną kertantys as-menys turi nemažai turto, nors neturi jokių legalių pajamų šaltinių. Tokius

asmenis labai atidžiai tikriname. Be to, stebime įmones, kurios užsiima transporto veikla arba turi registruo-tas degalų talpyklas – neretai nusta-tome, kad jos laiko daug neapskai-tytų degalų. Tačiau apskritai su šiuo reiškiniu nelengva kovoti, nes aplinka kontrabandai vešėti kol kas yra gana palanki.

Paprastai daug rašoma apie ko-rupcija įtariamų valdininkų sulai-kymus. Plačiai nuskambėjo Vil-niaus, Alytaus, Trakų savivaldybių ir „Vilniaus vandenų“ atstovų su-laikymas. Galėčiau pridurti, kad jie ne tik buvo nubausti, bet ir VMI pastangomis turėjo sumokėti dide-lius mokesčius.

Įstatymuose ieško spragų

Anksčiau ar vėliau krizė baigsis, todėl pramonininkai jau dabar pra-deda kalbėti apie būtinumą įsileisti darbo imigrantus iš trečiųjų šalių. Labai tikėtina, kad Vyriausybė leis įsivežti papildomos darbo jėgos. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vie-tos verslininkai įdarbindami imig-rantus vengia mokėti mokesčius, pavyzdžiui, statybų bendrovės su-daro sutartis su kokia nors užsienio bendrove, sumoka jai kokį nors mo-kestį, o ji atsiunčia savo darbuotojų. Tačiau jie čia nemoka jokių mokes-čių, nes tariamai atvyksta į koman-diruotę. Kaip ketinate spręsti šią ir panašias problemas?

Tokie bandymai mums žinomi. Net išaiškinus tokius atvejus, sunku apibrėžti, ar tai nelegalus Lietuvos įmonės darbuotojas, ar už neregis-truotą veiklą Lietuvoje reikia bandy-ti apmokestinti užsienio bendrovę. Ekonomikos augimo laiku statybų

bendrovėse buvo daug problemų – ir nelegalių darbininkų, ir gudravimo dėl PVM. Neabejoju, kad ateityje, kai pradės trūkti darbo jėgos, šios proble-mos vėl iškils.

Kokios priemonės? Įsigalios Ne-legalaus darbo užkardymo įstatymas, be to, patys statybininkai ir apskritai visuomenė turėtų būti aktyvesni, pra-nešti VMI apie tokius atvejus. Galiu pažadėti – jeigu ši problema bus labai aktuali, vykdysime atskirus kontrolės projektus, papildomai tikrinsime kon-krečius objektus.

Ar galite patvirtinti, kad visos mokesčių nemokėjimo schemos jau seniai žinomos, nieko naujo nesu-galvojama?

Deja, yra kitaip. Keičiasi ekono-minė padėtis, atsiranda naujų motyvų vengti mokesčių, kita vertus, pasikei-tus įstatymams ieškoma naujų landų. Tai natūralus procesas. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Štai anksčiau Europoje buvo populiaru vengti mokesčių realizuojant kom-piuterių detales, mobiliųjų telefonų mikroschemas. Regis, maži dalykėliai, tačiau labai brangūs. Įstatymai buvo sugriežtinti. Dabar Europoje sukčiau-jama atmosferos taršos srityje – ne-apčiuopiama, sunkiai pamatuojama, tačiau turinti labai didelę vertę sri-tis. Taigi sukčiavimo schemos nuolat kinta. Jos Lietuvą pasiekia ne tik iš Vakarų, bet ir iš Rytų, nes prekybiniai santykiai aktyvūs.

Mokesčių mokėtojai gali pasi-naudoti VMI Mokesčių informaci-jos centro trumpuoju telefonu. Kaip dažnai gyventojai jums pateikia in-formaciją ir kaip ja pasinaudojate?

Įrašus išsaugome, visus pranešimus kiekvieną dieną analizuojame, tikri-name su mūsų mokesčių mokėjimo duomenų baze ir sprendžiame, kaip elgtis – ar nagrinėti centre, ar infor-maciją perduoti į apskritis. Jeigu in-formacija nekonkreti, tai tik stebime įmonės rodiklius. Suprantame, kad klaidingą informaciją gali pateikti ir įmonių konkurentai.

Turinio viršenybės prieš formą principas

VL ne kartą rašė apie gyventojų pagalbą dėl įvairių nelaimių neįga-liaisiais tapusiems žmonėms. Au-kojame pinigus, būtinus atlikti su-dėtingas operacijas ar norint įsigyti brangiai kainuojančią įrangą, pavyz-džiui, specialius implantus ar kt., ir dažnai piktinamės, kad tokia para-ma yra apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčiu. Kodėl fi zinių as-menų teikiama labdara apmokesti-nama, ar negalima sudėtingais atve-jais Labdaros ir paramos įstatymo netobulumą pataisyti vadinamuoju turinio viršenybės prieš formą prin-cipu? Kaip patartumėte žmonėms elgtis tokiais atvejais?

Šis principas tikrai naudojamas, pernai jį pritaikėme kelis kartus. Lie-tuvoje taip susiklostė, kad parama tei-kiama per tam tikras organizacijas. Todėl organizuojantiesiems tokias akcijas patarčiau pirmiausia pasido-mėti įstatymais, kad nepatektų į keb-lią padėtį jie patys ar kiti žmonės.

Beje, turinio viršenybės prieš for-mą principas kartais taikomas ir ven-giantiesiems mokėti mokesčius. To-kiais atvejais jam sakome – mes į tavo popierius nekreipsime dėmesio, nes akivaizdu, kad jie yra formalūs. Tačiau šį principą taikome ir tokiais atvejais, kai mokesčių mokėtojai pa-tenka į problemiškas situacijas vien dėl atsitiktinumo, nežinojimo ar taip susiklosčius aplinkybėms.

„Pastebime, kad dažnai sieną kertantys asmenys turi nemažai turto, nors neturi jokių legalių pajamų šaltinių. Tokius asmenis labai atidžiai tikriname. Be to, stebime įmones, kurios užsiima transporto veikla arba turi registruotas degalų talpyklas.“

Milijardą iš šešėlio trauks ir mokesčių inspektoriai

Pilnatis.Saulė teka 8.29, leidžiasi 16.30.

Dieną: 0 +3°Rytoj PorytŠiandien

Dieną: 0 +1° Dieną: -1 -6°Orai

Naktį: -4 -9°Naktį: -2 +3° Naktį: -1 -6° Pastarosiomis savaitėmis vis dažniau sulaukiame atodrėkių. Daugelyje rajonų buvęs

rekordinis sniego sluoksnis plonėja. Tačiau apledėję keliai ir šaligatviai nedžiugina. Ato-drėkis ilgai nesitęs, jau praėjusią naktį į Lietuvą pradėjo plūsti vėsesnis oras.

Šiandien krituliai numatomi tik vietomis, didesnė tikimybė rytiniuose ir šiauriniuose rajonuose. Iš dangaus vietoj lietaus jau kris šlapios snaigės, kurias keis purus sniegas. Pūs vidutinio stiprumo vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Temperatūra išliks panaši kaip praėjusią naktį – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. Maža tikimybė išvysti pragiedru-lių danguje išliks ir ketvirtadienį. Naktį tik vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose pasnigs. Dieną sniego zona išplis į daugelį šalies rajonų. Bus slidu, nes po atodrėkio pa-šalus daug kur paviršiai pasidengs ledu. Pūs vidutinio stiprumo vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Naktis jau bus šaltesnė – 1–6 laipsniai šalčio, tik prie jūros išliks apie 0 laipsnių. Diena temperatūra pakils vos vienu kitu laipsniu. Penktadienį iš debesimis dengiamo dangaus vietomis nesmarkiai pasnigs. Išliks plikledis. Vėjas nurims. Naktis prognozuo-jama šaltesnė – 4–9, dieną – 1–6 laipsniai šalčio.

Judita Liukaitytė

„Nuo 2000-ųjų šešėlinė ekonomika kasmet mažėjo. Užklupus krizei noras ne-mokėti mokesčių nepadidėjo, tiesiog dalis mokesčių mokėtojų pasitraukė į še-šėlį, nes pritrūko apyvartinių lėšų“, – sako VMI viršininkas M.Kaseliauskas.

Albino Čapliko nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

4 2011 m. sausio 19 d. • Nr. 5 (9024)Valstiečių laikraštisAktualijos

Turtingiausių Lietuvos verslininkų šimtukasSavaitraštis „Ekonomika.lt“ pirmą kartą Lietuvos istorijoje sudarė turtingiausių šalies verslininkų šimtuką.

Kitaip nei daugelyje kitų valstybių informacija apie tur-tingiausius Lietuvos žmones slypi po devyniais užraktais. Tačiau padėtis pamažu keičia-si. Pagal pernai kovą įsigalio-jusią Akcinių bendrovių įstaty-mo redakciją visos įmonės iki spalio privalėjo Juridinių asme-nų registrui pateikti duome-nis apie kiekvieną savo akci-ninkų. Tačiau Registrų centras dar neturi visų duomenų arba ne vienos uždarosios akcinės bendrovės pateikta informa-cija nėra tiksli. Teko remtis ne tik Registrų centro turima in-formacija, bet ir kitais šalti-niais.Į šimtuką nepateko keletas

turtingiausių Lietuvos piliečių, kurie būtų atsidūrę šio sąrašo viršūnėje. Apie Šveicarijoje gy-venančio ir naftos verslu užsi-imančio Sauliaus Karoso turtą galima tik spėlioti. Lietuvoje jis valdo ne vieną bendrovę („Au-relą“, Medicinos banką ir kt.), tačiau pagrindinis jo verslas koncentruotas užsienyje.

Tą patį galima pasakyti ir apie Raimondą Tumėną, ku-ris su kolega Igoriu Bezzubu 2007 metais už 1,5 mlrd. litų kompanijai „PepsiCo“ pardavė savo sukurtą sulčių gamybos bendrovę „Sandora“. Vėliau jie įkūrė bendrovę „BT Invest“, kuri investuoja į nekilnojamojo turto projektus. Sąraše nėra ir turtingiausiu išeivijos lietuviu laikomo Juozo Kazicko.

1. Nerijus Numavičius,„Vilniaus prekybos“ grupė – apie 2,5 mlrd. litų

Šis pagal 2009 metų pardavimą (9 mlrd. litų) di-džiausios Lietuvos bendrovės akcininkas valdo 36,9 proc. „Vilniaus prekybos“ (VP) akcijų. Spėjama, kad dar tam tikrą dalį jis valdo ir per kitas VP akcinin-kes – bendroves EAE ir „Taikos prospektą“.

Be mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“, jam priklauso mažmeninės prekybos centrų plėtra ir val-dymu užsiimanti „Akropolio“ grupė, vaistinių tinklas „Euroapotheca“ (2009 metų pajamos – 835 mln. litų), energetikos bendrovė „NDX energija“.

2. Bronislovas Lubys, koncernas „Achemos grupė“ – apie 1,5 mlrd. litų

B.Lubiui šiuo metu priklauso 62 proc. koncerno akcijų. Pernai „Achemos grupės“ pajamos siekė 3,07 mlrd. litų (2008 metais – 5,04 mlrd. litų).

Sunkmetis gerokai paplonino vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų piniginę, tačiau iš „Achemos gru-pės“ savininko galima mokytis, kaip įveikti krizę.

3. Ilja Laursas, getjar.com – apie 1 mlrd. litų

Į kompaniją investavo amerikiečių „Private Equi-ty“ fondai, o pati bendrovė persikėlė į JAV, Silicio slėnį, tačiau kompanijos getjar.com kontrolinis akci-jų paketas iki šiol priklauso I.Laursui. Ši kompanija pasaulyje yra antra pagal išplatintas programas mo-biliesiems telefonams. Pirmą vietą užimanti „Apple“ panaši parduotuvė rinkoje vertinama daugiau kaip 1 mlrd. dolerių.

4. Žilvinas Marcinkevičius, „Vilniaus prekybos“ grupė – apie 700 mln. litų

Ž.Marcinkevičius valdo 13,8 proc. „Vilniaus pre-kybos“ grupės akcijų. Kilus konfl iktui su pagrindiniu akcininku N.Numavičiumi, jis išvyko gyventi į Airiją, tačiau iš VP akcininkų gretų nepasitraukė.

5. Tautvydas Barštys, AB „Kauno grūdai“ – apie 700 mln. litų

T. Barštys su motina valdo 62,5 proc. bendrovės „Kauno grūdai“ akcijų. Jam priklauso ir 33 proc. „KG Group“ akcijų. Visa „KG Group“, kuriai taip pat priklauso Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, už parduotą produkciją pernai gavo 760 mln. litų metinių pajamų.

10. Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupė – apie 380 mln. litų

Į turtingiausiųjų sąrašo viršūnę sėkmingai įko-pęs verslininkas valdo 93 proc. „Norfos mažmenos“ akcijų. D. Dunduliui priklauso 93 proc. bendrovės „Rivona“ akcijų. Tai prekybos centrų tinklą prekė-mis aprūpinanti logistikos, tarptautinių pervežimų ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovė.

6. Stanislavas Michnievičius, „Sanitex“ – apie 650 mln. litų

Lenkų kilmės verslininkas valdo šios vienos di-džiausių Lietuvoje didmeninės prekybos įmonių 52,63 proc. akcijų paketą. 2009-aisiais „Sanitex“ pa-jamos siekė 989 mln. litų.

2009 metų pabaigoje „Sanitex“ valdė 30,38 proc. investicijų bendrovės „Hermis Capital“ akcijų, 27,03 proc. investicijų įmo-nės „Avesko“, po 50 proc. nekilnojamojo turto bendrovių „RE invest“, STV, „DM Valda“, „Kvadrum“, „Elniaragė“ akcijų.

7. Jonas Garbaravičius, UAB „Scaent Baltic“ – apie 570 mln. litų

J.Garbaravičiui ir jo šeimos nariams priklauso ben-drovės „Scaent Baltic“ kontrolinis 51 proc. akcijų pa-ketas. 2009-aisiais bendrovė turėjo 409 mln. litų pa-jamų, dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo jos sparčiai didėja. „Scaent Baltic“ šiuo metu tiekia maž-daug 30 proc. visos į Lietuvą importuojamos elektros energijos. „Scaent Baltic“ investavo į Druskininkuose statomą visus metus veiksiantį slidinėjimo centrą.

8. Vladimiras Romanovas, AB „Ūkio bankas“ – apie 550 mln. litų

Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) prezidentas, pagrindinis Ūkio banko investicinės grupės (26,18 proc.), „Ūkio banko“ (per 40 proc.), Kauno „Žalgirio“ (75 proc.) akcininkas ir Škotijos futbolo klubo „Hearts“ savininkas. ŪBIG išplėtė veiklą į Balkanų regioną, įsigijo molžemio gamyklą „Birač“, valdo didžiausios Bosnijos ir Hercego-

vinos boksitų kasyklas. ŪBIG Minske įgyvendina du didelius projektus.

9. Visvaldas Matijošaitis, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ – apie 400 mln. litų

V. Matijošaitis valdo pagrindinę Plungės koope-ratinės prekybos grupės, kuriai priklauso „Vičiūnų“ grupė, akcijų dalį. „Vičiūnų“ įmonių grupė su keliais Brazilijos prekybos tinklais, tarp jų ir šioje valstybėje veikiantis JAV milžinas „Wal-Mart“, suderėjo tiekti žuvies produktus.

11. Audrius Jozėnas, farmacijos verslas – apie 350 mln. litų12. Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncernas“ – apie 350 mln. litų13. Arvydas Avulis, AB „Hanner“ – apie 350 mln. litų14. Vladas Numavičius, „Vilniaus prekybos“ grupė – apie 350 mln. litų15. Ivanas Paleičikas, „Lukoil Baltija“ – apie 270 mln. litų16. Antanas Trumpa, AB „Rokiškio sūris“ – apie 230 mln. litų17. Viktoras Butkus, buvęs UAB „Fermentas“ akcininkas – 230 mln. litų18. Saulius Butkus, UAB „Sanitex“ (21,11 proc.) – apie 270 mln. litų19. Rimandas Stonys, UAB „Dujotekana“ – apie 250 mln. litų20. Augustinas Rakauskas, „Senukų“ prekybos centrų grupė – apie 250 mln. litų21. Gvidas Drobužas, AB „Panevėžio keliai“ – apie 250 mln. litų22. Darius Mockus, koncernas „MG Baltic“ – apie 250 mln. litų23. Jolanta Blažytė, koncernas „Vikonda“ – apie 250 mln. litų24. Arūnas Martinkevičius, koncernas SBA – apie 200 mln. litų25. Raimondas Karpavičius, „Marijampolės pieno konservai“ – apie 200 mln. litų26. Darius Krasaitis, „DK Investicijos“ – apie 200 mln. litų27. Darius Zubas, AB „Linas Agro Group“ – apie 200 mln. litų28. Gediminas Žiemelis, AB „ŽIA Valda“ akcininkas – apie 170 mln. litų29. Dainius Kreivys, UAB „Makveža“ – apie 170 mln. litų30. Idrakas ir Galina Dadašovai, UAB „Penki kontinentai“ – apie 170 mln. litų31. Jonas Pilkauskas, buvęs „Tiltra Group“ akcininkas – apie 120 mln. litų32. Gintaras Kateiva, UAB „Litagra“ – apie 100 mln. litų33. Tadas Karosas, UAB „Čili Holdings“ – apie 90 mln. litų.34. Raimondas Baranauskas, AB „Snoras“ – apie 85 mln. litų35. Rolandas Valiūnas, „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ – apie 85 mln. litų.36. Irena Ona Mišeikienė, AB „Invalda“ – apie 180 mln. litų37. Andrius Janukonis, UAB „Icor“ – apie 175 mln. litų38. Arvydas Janulaitis, buvęs „Fermento“ akcininkas – 150 mln. litų39. Sigitas Paulauskas, UAB „Vakarų medienos grupė“ – 150 mln. litų40. Martinas Gusiatinas, buvęs AB „Klaipėdos Smeltė“ akcininkas – 150 mln. litų41. Remigijus Juodviršis, AB „Panevėžio keliai“ – 150 mln. litų

42. Jonas Dumašius, UAB „Hidrostatyba“ – 140 mln. litų43. Augenijus Gudžiūnas, UAB „Agrovet“ – apie 137 mln. litų44. Seserys Rūta Bagdonavičienė ir Eglė A. Zulonienė,

„Limedika“ – 130 mln. litų45. Vytautas Banys, UAB „Vėtrūna“ – 120 mln. litų46. Darius Šulnis, UAB „Invalda“ – apie 115 mln. litų47. Mindaugas Raila, UAB „Girteka“ (90 proc.) – apie 115 mln. litų48. Vytautas Bučas, UAB „Invalda“ (18,56 proc.) – apie 110 mln. litų49. Aurelijus Rusteika, UAB „TC prekyba“ (100 proc.) – apie 100 mln. litų50. Raimondas Kriūnas, „Amilina“ – apie 98 mln. litų51. Algirdas Bučas, UAB „Invalda“ – apie 95 mln. litų52. Alvydas Banys, UAB „Invalda“ – apie 95 mln. litų53. Jordanas ir Viktorija Kenstavičiai, UAB „Norvelita“ (100 proc.) – apie 90 mln. litų54. Pranas ir Andrius Kizniai, UAB „Lietpak“ – apie 88 mln. litų55. Sigitas Žvirblis, UAB „Intersurgical“ – apie 87 mln. litų56. Pranas Dailidė, UAB „Dojus Agro“ – apie 85 mln. litų57. Anridas Vinkleris, korporacija „Vaivorykštė“ (100 proc.) – apie 80 mln. litų58. Artūras Urbutis, UAB „Naftos grupė“ – apie 77 mln. litų59. Linas Samuolis, UAB „Icor“ – apie 75 mln. litų60. Gintautas Jaugielavičius, UAB „Icor“ – apie 75 mln. litų61. Darius Leščinskas, UAB „Icor“ – apie 75 mln. litų62. Algimantas Mikšys, UAB „Šiaulių plentas“ – apie 74 mln. litų63. Alfonsas Armalas, UAB „Šiaulių plentas“ – apie 74 mln. litų64. Algirdas Pažemeckas, AB „Žemaitijos pienas“ (44,15 proc.) – apie 70 mln. litų65. Adomas ir Dalia Balsiai, AB „Lytagra“ (26,19 proc.) – apie 70 mln. litų66. Benas Gudelis, UAB „Fragrances International“ / „KristiAna“ – apie 70 mln. litų67. Danas Tvarijonavičius, UAB „Amilina“ – apie 67 mln. litų68. Alvydas Barsteiga, UAB „Nemuno vaistinė“ (76 proc.) – apie 65 mln. litų69. Andrius K. Gražėnas, UAB „Centrako“ – apie 65 mln. litų

70. Kazys Paulikas, „Nesė Group“ – apie 63 mln. litų 71. Andrius ir Antanas Linkai, koncernas „Alga“ (96 proc.) – apie 60 mln. litų 72. Virgilijus Eidimtas, UAB „Kvistija“ – apie 58 mln. litų 73. Birutė Kantauskienė, UAB „Biovela“ (69 proc.) – apie 55 mln. litų 74. Vidmantas Martikonis, UAB „Vilnoja“ – apie 51 mln. litų 75. Antanas Bosas, UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir fi nansų korporacija“ – 50 mln. litų 76. Nerijus Dagilis, UAB „Hermis Capital“ – apie 50 mln. litų 77. Violeta Dargienė, grupė „Eika“ – apie 50 mln. litų 78. Rolandas Činčius, „Norfos mažmena“ – apie 47 mln. litų 79. Rimvydas ir Arvydas Povilaičiai, UAB „Audimas“ – apie 45 mln. litų 80. Egidija Vaicekauskienė, UAB „Nematekas“ – apie 45 mln. litų 81. Viktoras Žakaitis, UAB „Lietuvos eltika“ – apie 45 mln. litų 82. Arūnas Želnys, „Vingės logistikos grupė“ – apie 43 mln. litų 83. Robertas Lapinskas, UAB „Agrorodeo“ – apie 40 mln. litų 84. Vidmantas Kučinskas, UAB „Arvi ir Ko“ – apie 39 mln. litų 85. Vilemas Malinauskas, UAB „Hesona“ – apie 38 mln. litų 86. Arminas Mačys, UAB „Armitana“ (100 proc.) – apie 35 mln. litų 87. Gintautas Pangonis, UAB „Grigiškės“ – apie 35 mln. litų 88. Henrikas E. Neliubšys, UAB „Sanitex“ – apie 35 mln. litų 89. Valdemaras Valkiūnas, „Voldemars“ – apie 35 mln. litų 90. Regimantas Buožius, UAB „Acme kompiuterių komponentai“ – apie 32 mln. litų 91. Juozas Magelinskas, koncernas „Megrame įmonių grupė“ – apie 30 mln. litų 92. Samoilas Kacas, UAB „Tete-a-tete“ kazino (75 proc.) – 30 mln. litų 93. Bronislovas Vainora, UAB „Centrum Hotels"– apie 30 mln. litų 94. Marius Jakulis Jasonas, AAA įmonių grupė – apie 30 mln. litų 95. Arūnas Žemaitis, „Ogmios grupė“– apie 30 mln. litų 96. Vytautas Silevičius, UAB „Doleta“ – apie 28 mln. litų 97. Palmyra Kaikarienė, UAB „Šiaurės vilkas“ – apie 25 mln. litų 98. Zofi ja Milaknienė, UAB „Alna Group“ – apie 24 mln. litų 99. Arvydas Sabonis, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ – apie 20 mln. litų100. Danguolė Bradauskienė, UAB „Lamantinas“ – apie 20 mln. litų

Martyno Vidzbelio, ekonomika.lt nuotraukos

52011 m. sausio 19 d. • Nr. 5 (9024)Valstiečių laikraštis

6 2011 m. sausio 19 d. • Nr. 5 (9024)Valstiečių laikraštisPasaulis

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

Buvusį Maskvos merą J.Lužkovą Latvijos valdžia įtraukė į juodąjį sąrašą asmenų, kurie šalyje nepa-geidaujami. Mūsų Baltijos kaimy-nė neatleido J.Lužkovui už jo anks-čiau išsakytus aštrius pasisakymus apie Latviją. Buvusiam Rusijos sos-tinės merui nepadėjo net nemažos investicijos į Latvijos ekonomiką. J.Lužkovas prašė jam suteikti lei-dimą nuolat gyventi Latvijoje ir in-vestavo reikiamą 200 tūkst. latų (maždaug 1 mln. litų) sumą į šalies komercinį banką „Rietumu Bank“. Be to, Jūrmaloje jam priklauso san-dėlis, kurį politikas nurodė kaip ga-limą gyvenamąją vietą Latvijoje.

Rusijoje tapo ankšta

Apie tai, kad J.Lužkovas įtrauk-tas į nepageidaujamų asmenų sąra-šą, pirmadienį paskelbė Latvijos vi-daus reikalų ministerija. Kaip teigė ministerijos spaudos atstovė Gunta Skrebelė, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į informaciją, kurią pa-teikė šalies teisėsaugos institucijos. J.Lužkovas prašymą nuolat gyven-ti Latvijoje praėjusių metų gruodžio pabaigoje įteikė Latvijos Respublikos ambasadai Maskvoje.

Buvusį Maskvos merą prašy-ti prieglobsčio Latvijoje paskati-no nesutarimai su dabartine Rusi-jos sostinės valdžia. Netekęs posto J.Lužkovas buvo priverstas išvykti iš savo rezidencijos Rusijos sostinės turtingųjų rajone Rub liovkoje, nes Maskvos vyriausybė iš savo gausių valstybinių vasarnamių (vadinamų-jų dačių) J.Lužkovui skyrė nedide-lį svečių kotedžą ir pievelę prie jos.Kaip rašo „Komsomolskaja prav da“,

būdamas meru J.Lužkovas su šeima gyveno gerokai didesnėje rezidenci-joje su teniso aikštelėmis, arklidėmis, ūkiniais pastatais, šiltnamiais, karvide, paukščių ferma ir keliomis laboratori-jomis, kuriose buvo įrengta naujausia mokslinių tyrimų įranga.

J.Lužkovas supyko ant Maskvos vyriausybės, nes, palyginti su anks-tesniu 770 kv. m ploto gyvenamuoju namu, dabartinis 220 kv. m dydžio kotedžas su keturiais miegamaisiais, trim tualetais, virtuve ir svetaine gar-siam politikui – per mažas ir kuklus.

Neaiški žemės ūkio bendrovės ateitis

Laikraštis „Moskovskij komsomo-lec“ teigia, kad Maskvos vyriausybė nusprendė ne tik išvaryti J.Lužkovą

iš buvusios valstybinės rezidencijos, bet ir atsisakyti buvusio mero įsteigtos žemės ūkio bendrovės Kalugos srity-je. Šiai bendrovei priklauso 12 tūkst. ha žemės, pieno produktų gamykla „Mokyklinis maitinimas“, veislinė 6,5 tūkst. galvijų banda ir vasarnamių gy-venvietė „Naujieji Lužkai“.

Leidinio duomenimis, nuo veik-los pradžios Maskvos vyriausybė į šią bendrovę investavo maždaug 4,5 mlrd. rublių. Čia buvęs meras vykdė ekspe-rimentus, ieškodamas būdų, kaip grei-čiau užauginti kukurūzus ir gaminti biokurą. Naujasis Maskvos meras Ser-gėjus Sobianinas nutarė, kad Maskva daugiau negali fi nansuoti bendrovės, kuri yra Kalugos srityje. Gyvenamieji namai, vaikų darželiai, mokykla ir ka-

tilinė jau neatlygintinai perduoti Ka-lugos srities nuosavybėn.

Gamyklos ir fermos ateitis kol kas neaiški. Kaip laikraščiui teigė šalti-nis merijoje, Kalugos valdžia pasi-rengusi perimti veislinę bandą ir pie-no bei mėsos produktų gamybą tik tuo atveju, jeigu Maskva užtikrins, kad nupirks visą produkciją sostinės biudžetinėms įstaigoms. Manoma, kad veislinės bandos išlaikymas labai brangus, tad, šaltinio teigimu, grei-čiausiai žemės ūkio bendrovė bus par-duota varžytynėse.

Latvijoje kilo skandalas

Žiniasklaida rašo, kad J.Lužkovas į Latvijos ekonomiką investavo tada, kai 2010 metų liepos mėnesį įsiga-liojo Imigracijos įstatymo pataisos.

Pagal naujas taisykles, žmogus gali pretenduoti į leidimą nuolat gyventi šalyje, jeigu įregistravo Latvijoje fi r-mą arba įsigijo nekilnojamojo turto Rygoje ne mažiau kaip už 100 tūkst. latų. Teigiama, kad J.Lužkovas yra įsi-gijęs sandėlius Jūrmaloje. Be to, jis in-vestavo 200 tūkst. latų į vietos banką „Rietumu Banka“.

Skandalas Latvijoje kilo iškart, kai išaiškėjo J.Lužkovo ketinimai. Pri-minusi buvusiam merui jo aštrius pasisakymus Latvijos adresu, vidaus reikalų ministrė Linda Murniecė pa-reiškė, kad J.Lužkovas nenusipelnė teisės nuolat gyventi Latvijoje. „Tei-sėsaugos institucijos tikrina jo inves-tuotų pinigų kilmę ir kitą informaciją apie jį. Manau, kad tų ar kitų juridi-

nių priežasčių pakaks tam, kad būtų rastas pagrindas neišduoti leidimo“, – pirmadienį pareiškė ministrė.

Anksčiau Maskvos meras ne kartą kritikavo Latvijos politiką vietos rusa-kalbių atžvilgiu, vadindamas ją „atviru apartheidu“. Be to, J.Lužkovas ragi-no nepirkti latviškų šprotų ir atsisakė apsilankyti Latvijos sovietų okupaci-jos muziejuje.

Garsėjo nevaldomu liežuviu

Spauda primena ir konkrečias buvusio Maskvos mero citatas. 1998 metų kovo mėnesį J.Lužkovas pareiš-kė: „Nežinau jokios kitos šalies, kur būtų taip paminamos žmogaus tei-sės. Latvijos vyriausybė vykdo savo gyventojų, neturinčių pilietybės, ge-nocidą. Tai antras atvejis po Pol Poto laikų Kambodžos.“

Tų pačių metų spalio mėnesį duo-damas interviu Latvijos žurnalistams J.Lužkovas taip atsiliepė apie šios ša-lies vyriausybę: „Mes su tokiomis jė-gomis Latvijoje palaikyti santykių ne-galime. Su jais nebus jokių kontaktų. Iki tol, kol jie nesupras visos savo pra-gaištingos politikos ir, net pasakyčiau,

savo veiksmų baisumo, antžmogiš-kumo.“

Buvęs aukštas pareigūnas Mask-vos vyriausybėje mano, kad J.Lužkovo ketinimai nuolat apsigyventi Latvijo-je sietini su jo geru pažįstamu Rygos meru Nilu Ušakovu bei buvusiais vers-lo ryšiais. Pavyzdžiui, Jelgavoje buvo atidaryta gamykla „AMO-Plant“, ku-rios 92,6 proc. akcijų priklauso Mas-kvos vyriausybės Turto departamentui. Be to, Latvijoje veikia kultūros centras „Maskvos namai Rygoje“, kuriuos fi -nansuoja Maskvos vyriausybė. Mas-kvos bankui priklauso 99,97 proc. ban-ko „Latvijas Biznesa banka“ akcijų.

J.Lužkovo draugas dainininkas Josifas Kobzonas mano, kad buvęs Maskvos meras norėjo apsigyven-ti Latvijoje, nes čia turi nuosavybės. Anksčiau J.Lužkovas yra pareiškęs, kad jei jo prašymas gyventi šioje ša-lyje būtų patenkintas, jis padėtų pri-traukti į Latviją investicijų, svarstytų galimybes plėtoti verslą ir pirkti ne-kilnojamąjį turtą.

Pasak J.Lužkovo, leidimo gyventi Latvijoje jam reikia dėl to, kad galė-tų laisvai keliauti. Manoma, kad bu-vęs meras norėjo išvengti biurokrati-nių kliūčių Rusijoje išduodant vizas bei ketino laisvai keliauti po Šenge-no zonos valstybes. Šaltinių teigimu, J.Lužkovas dėl leidimo nuolat gyventi kreipėsi ir į Austriją bei Didžiąją Bri-taniją, kur taip pat turi nuosavo nekil-nojamojo turto.

Pereinamojo laikotarpio Tu-niso vyriausybės vadovas Mo-hamedas Ganučis paskelbė apie virtinę politinių reformų. Jis pa-reiškė garantuosiąs visišką spau-dos laisvę ir paleisiąs visus politi-nius kalinius.

„Mes nusprendėme, kad visi žmo-nės, kurie yra kalinami už savo idė-jas, savo įsitikinimus ar kitokios nuo-monės reiškimą, atgaus laisvę“, – sakė M.Ganučis spaudos konferencijoje, kurioje pristatė nacionalinės vienybės vyriausybę. Šioje vyriausybėje daly-vauja ir opozicija.

Pereinamojo laikotarpio vyriau-sybė rengs prezidento ir parlamento rinkimus. Remiantis Tuniso konsti-tucija, rinkimai šalyje turi įvykti per du mėnesius.

Neramumai Tunise tęsiasi nuo

praėjusio penktadienio. Sostinėje buvo apiplėšinėjamos parduotuvės, padeginėjami pastatai, kalėjimuose kilo gyvybių pareikalavę maištai. Dėl dalies smurto protrūkių kaltinami nu-

verstojo prezidento Zino al Abidino Ben Ali šalininkai.

Pirmadienį Tunise paskelbta ne-paprastoji padėtis. Tai buvo padaryta iš karto po to, kai penktadienį prezi-

dentas Zinas al Abidinas Ben Ali pa-sitraukė iš šalies į Saudo Arabiją po plačiai pasklidusių antivyriausybinių protestų. Didžiulį gyventojų nepasi-tenkinimą sukėlė nedarbas, korupcija ir didelė infl iacija.

Sostinėje Tunise bei kituose mies-tuose dabar patruliuoja kareiviai su tankais, taip siekiama atkurti tvarką šalyje. Kelias dienas trukę susirėmi-mai sutrikdė visą šalies gyvenimą.

Tuniso centrinis bankas paneigė pranešimus, kad nuverstojo žmona, sprukdama iš šalies, iš Centrinio ban-ko pasiėmė 1,5 tonos aukso.

Prancūzų laikraštis „Le Monde“ paskelbė, kad Prancūzija įtaria Z al A. Ben Ali žmoną Leilą Trabelsi iš banko išsireikalavus aukso, kurio ver-tė – 45 mln. eurų.

Pradžioje banko valdytojas esą ne-sutiko atiduoti aukso, tačiau vėliau, spaudžiamas Z. al A. Ben Ali, paklu-so. Pranešta, kad L. Trabelsi su auksu atvyko į Saudo Arabiją.

„Aukso rezervai praėjusiomis die-

nomis nebuvo paliesti“, – sakė Cen-trinio banko atstovas. Nepaliestos ir valiutos atsargos. Manoma, kad nu-verstojo prezidento šeima pinigų turi ir Europos bankuose.

Pranešama, kad mirė per smurti-nius protestus Tunise sunkiai sužeis-tas EPA agentūros fotografas Lukas Mebrukas Dolega. 32 metų fotografą praėjusį penktadienį Tuniso sostinėje į galvą sužalojo ašarinių dujų grana-ta, kai saugumo pajėgos prie Vidaus reikalų ministerijos vaikė demons-trantus. Šeštadienį pranešta apie du žmones, nušautus karių netoli Vidaus reikalų ministerijos.

Iš Tuniso savaitgalį išskraidinta daugiau kaip 6 tūkst. vokiečių turistų. „Visi, kurie norėjo grįžti, sugrįžo“, – pirmadienį Berlyne sakė Užsienio rei-kalų ministerijos atstovas.

Manoma, kad šiuo metu Šiaurės Afrikos šalyje dar yra likę nuo 500 iki 1000 vokiečių. Jie arba nenorėjo išvykti, arba čia gyvena.

VL, Eltos inf.

Latvija užtrenkė duris buvusiam Maskvos meruiRusijoje į kampą varomas ir verslą prarandantis Jurijus Lužkovas karštligiškai ieško prieglobsčio Europos valstybėse, kuriose turi nekilnojamojo turto. Latvija buvusiam Maskvos merui parodė duris ir priminė jo aštrius pasisakymus šios šalies atžvilgiu.

Buvęs aukštas pareigūnas Maskvos vyriausybėje mano, kad J.Lužkovo ketinimai nuolat apsigyventi Latvijoje sietini su jo geru pažįstamu Rygos meru Nilu Ušakovu bei buvusiais verslo ryšiais.

J.Lužkovas, ragindamas nepirkti latviškų šprotų ir aršiai gindamas šioje šalyje gyvenančius rusakalbius, užsitraukė Latvijos nemalonę. VL archyvo nuotrauka

Masiniai neramumai Tunise

Didžiulį gyventojų nepasitenkinimą sukėlė nedarbas, korupcija ir didelė infl iacija. EPA-Eltos nuotrauka

Tikrą jausmą išduoda anaiptol ne romantiškos žinutės, pavydo scenos ar jaudinantis intymus artu-mas. Meilės ženklai išnyra taip nepastebimai, kad jie vos suvokiami.

Irena Jakubauskaitė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Lietuvoje neatlygintina vei-kla užsiima vos dešimtadalis gyventojų, o Vakarų Euro-poje – apie pusę.

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

15 psl.

Lietuviai kiaulių auginto-jai mano, kad iš Vokietijos į Lietuvą plūstelėjo kiau-liena, nes dėl dioksino skandalo kitos rinkos jos atsisakė.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

9 psl.

Kiaulių augintojai patiria smūgius iš visų pusių

Sodietė

15 psl.

Tikros meilės požymiai

Nuostabios šviesos šventėsLietuvos dvarų parkuose

Už gražiausius geometriškai suplanuotus Lietuvos parkus reikia dėkoti grafų Tiškevičių gimineibei prancūzų kraštovaizdžio architektui ir biologui Eduardui Fransua Andrė.

Steponas Deveikis

19 psl.

Bendravimas internetu baigėsi žmogžudyste

Trylikametės alytiškės žudikas su auka susipa-žino socialiniame tinkle „Facebook“.

Virginija MačėnaitėVL žurnalistė

8 psl.

Dėl padidėjusios daržovių paklausos iki pavasario lie-tuviškos produkcijos grei-čiausiai nebeliks.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Nepasotinama Rusijos rinka

PrieblandosKultūra

Padėti kitam – gyvenimo būdas