Šeštadienis• savo jubiliejin! sukakt"

etnologas profesorius Libertas Klimka, sako, pasiži#r$j!s su hu-moru, tad vietoje puotos sureng$ savo darb% parod&.

Sodyba

• Lesinti paukš'ius galima iš-tisus metus. Jei pagalbos rank& išties$te paukš'iams žiemai vos prasid$jus, ypa' svarbu nenusto-ti jais r#pintis ir antroje žiemos pus$je.

• Su m$g$j% sodais susijusius "statymus ne visada žino net mi-nisterijose.

Bi i! avilys

• Vos prasid$jus bi'i% žiemo-jimui, pasigirdo nelinksm% žini% apie avilius palikusias šeimas.

• Bitynuose darbams pasi-baigus, bitininkai kulia duonel!, r#pinasi vaško lydymu.

Šiandien VL su priedu

Tre iadien" VL su priedu kinink! žinios

2010 lapkri io 27, šeštadienis • Nr. 94 (9009) • Išeina tre iadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

(Užs. 170)

Vida Tavorien#VL žurnalist$, vida.tavoriene@krastospauda.lt

Po pernykš io gripo pandemi-

jos bumo Europos institucijos ap-

kaltino Pasaulio sveikatos organi-

zacij! (PSO), kad ši išp"t# gr#sm$

ir pasidav# didžiulius pelnus su-

sišlavusi% farmacijos kompanij%

poveikiui. Maždaug milijon! lit%

vakcinoms kaip & bal! išmetusioje

Lietuvoje apie farmacinink% &ta-

k! nutylima.

Nukelta " 3 psl.

Apie tai – 4 psl.

Lietuviai ken ia tyliai

Lietuvi% nuomon$ apie eko-nomin! pad$t" šalyje, po trumpo stabtel$jimo, v$l prad$jo blog$-ti – tik vienas iš dešimties apklau-sos dalyvi% teig$, kad ekonomin$ šalies pad$tis per pastaruosius du m$nesius pager$jo.

Apie tai – 6 psl. !!!!

Sukelta panika d$l pandeminio gripo vadina-ma vienu didžiausi% medicinos skandal%.

. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gripo verslas augina milijardus

Ministerijos biurokratams t$kstan iai, o kariams trupiniaiBeveik milijardo lit% biudžet& valdanti Krašto apsaugos ministerija eiliniams kariams si#lo saus& davin", o biurokratams ir j% sve'iams – pietus ir vakarienes prabangiuose restoranuose.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Ministras nusprend# pasipinigauti iš mokytoj!

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavi'ius pakvie-t$ mokytojus " Druskininkuose vyksian'i& konferencij& ir papra-š$ susimok$ti 50–70 Lt dalyvio mokest".

22010 lapkri io 27 • Nr. 94 (9009)

Valstie i! laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,

gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Viena didžiausi mokes!i mo-

k"toj pinig švaist#ni Krašto

apsaugos ministerija (KAM) ir to-

liau išlaidauja biurokrat atlygi-

nimams, o Lietuvos kari algos

n" iš tolo neprilygsta klerk dar-

bo užmokes!iui.

Gauna didžiausius atlyginimus

Dar rugsėjo viduryje Vyriausy-bės strateginio koordinavimo de-partamentas pranešė, kad, palygin-ti su kitomis ministerijomis, KAM valdininkai gauna didžiausius atly-ginimus. Jie pranoksta net Finan-sų ar Užsienio reikalų ministeri-jos biurokratų darbo užmokestį. KAM struktūroje vidutinis darbo užmokestis siekia 4 tūkst. litų. Tą-syk krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė dievagojosi, esą jos vadovaujama ministerija yra nedi-delė, o žmonėms svarbus karjeros klausimas.

„Dėl atlyginimų, nežinau, ar čia turima galvoje ministerija, ar visa krašto apsauga“, – kalbėjo R.Juknevičienė. Ji tikino, jog, matyt, buvusi vadovybė stengėsi prikurti tam tikrų pareigybių, kad į sistemą atėję jauni žmonės turėtų galimybę kilti karjeros laiptais.

Panašus darbo užmokesčio vi-durkis yra Finansų, Teisingumo ir Ūkio ministerijose.

Pinig! nešykštima komandiruot"ms

Didžiausias darbo užmokes-tis tarp ministerijų yra tik maža dalelė KAM išlaidavimų, ku-riuos atskleidžia ir kiti duomenys. R.Juknevičienė neretai tikina visuo-menę, esą krašto apsaugai nepakan-ka pinigų, tačiau jos vadovaujami biurokratai per dešimt šių metų mė-nesių komandiruotėms jau ištaškė tiek pinigų, kiek per visus 2009 m.

Su gynybos politikos planavi-mu ir koordinavimu susijusioms komandiruotėms KAM biurokra-tai šiemet išleido 609,8 tūkst. Lt. Tai 30 tūkst. Lt daugiau nei per vi-sus praėjusius metus. Tada šioms komandiruotėms buvo išleista 579 tūkst. Lt. Verta paminėti, kad

per patį sunkmetį – 2008 m. – KAM komandiruotėms panaudojo per 2,1 mln. Lt.

Valstybės kontrolė šių metų gegu-žės 28 d. paskelbė valstybinio audito Krašto apsaugos ministerijoje išva-das, kuriose pabrėžė, kad KAM vien 2009 m. už 288,9 tūkst. Lt įsigyda-ma kelionių lėktuvais bilietus netaikė Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų viešųjų pirkimų procedūrų.

Laimi dažniausiai vis ta pati agent#ra

Seimo Audito komiteto pirmi-ninkė Loreta Graužinienė teigia, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nu-stato galimybę mažos vertės pirki-mą vykdyti apklausos būdu – tai yra viešųjų pirkimų būdas. „Kodėl šiuo būdu organizuojamus pirkimus daž-niausiai laimi ta pati paslaugų teikė-ja, reikėtų klausti pačios ministeri-jos“, – siūlo L.Graužinienė.

,,Krašto apsaugos ministerija nėra sudariusi sutarties su kelionių agentūra dėl lėktuvo bilietų įsigi-jimo“, – teigė KAM Viešųjų ryšių departamento atstovas Laimonas Brazaitis.

Į komandiruotę siunčiamam as-meniui įsigyti kelionės lėktuvu bi-

lietus padeda KAM paskirtas as-muo, kuris įpareigotas apklausti kelias kelionių agentūras. Minė-tos apklausos kažkodėl nuolat itin palankios UAB „Baltijos kelionių agentūra“. Šiais metais KAM lėk-tuvų bilietus pirko iš viso iš šešių bendrovių už 254,7 tūkst. Lt, tačiau liūto dalis (daugiau kaip 75 proc.) nubyrėjo „Baltijos kelionių agentū-rai“. Kitos įmonės tenkinosi pyrago trupiniais, nors akivaizdu, kad per-kant viešojo konkurso būdu papras-tai pasiekiamos mažiausios kainos. Be to, neaišku, kodėl KAM bilietus pirko ne tiesiogiai per skrydžių or-ganizatorius, o per agentūras.

KAM atstovė Jovita Bazevičiūtė patikino, kad artimiausiu metu lėk-tuvų bilietų įsigijimo tvarkos „ren-giamasi atsisakyti“ ir KAM bilietus pirks viešojo konkurso keliu.

Jau kitą dieną po šio pareiškimo L.Brazaitis teigė, esą „negalima teigti, kad perkant kelionių bilietus

pagal viešojo pirkimo sutartį lėšos naudojamos racionaliau, o KAM patirtis rodo priešingai“.

Šimtai t#kstan i! reprezentacijai

Per devynis 2010 m. mėnesius reprezentacijai (įskaitant pavaldžias įstaigas) daugiausia biudžeto pinigų išleido Užsienio reikalų ministerija. Tai tarsi būtų logiška, bet kaip su-prasti, kad KAM šiuo atveju užima „garbingą“ antrą vietą. Ji reprezen-tacijai panaudojo 772,9 tūkst. Lt.

Tai beveik tiek pat, kiek per mi-nėtą laikotarpį reprezentacijai išlei-do Seimas ir Prezidentūra kartu pa-ėmus. Net Ūkio ministerija, kuri tarsi rūpinasi investicijų į Lietuvą pritrau-kimu, reprezentacijai išleido tik l80,4 tūkst. Lt. Kaip reaguoti visuomenei į tokį KAM išlaidavimą, kai pati mi-nisterija dar šių metų rugsėjį mušėsi į krūtinę ir savo pranešime spaudai aiškino, esą „šiemet reprezentacijai planuojama išleisti 80 tūkst. Lt“?

Kiek gauna eilinis karys

Į reprezentacines išlaidas įtrau-kiamos ne tik įvairios dovanėlės sve-čiams, bet ir pietūs restoranuose ir priėmimuose. Šių metų rugsėjį kraš-to apsaugos ministrė darbiniams pietums ir vakarienei panaudojo 1 467 Lt.

Ponia ministrė per tokius pie-tus ar vakarienę pravalgo daugiau nei per mėnesį uždirba eilinis karys grandinis. KAM duomenys rodo, kad eilinių karių atlyginimo vidur-kis per mėnesį yra apie 1 300 Lt atskaičius mokesčius. Grandiniai gauna apie 1 500 Lt.

Seržantų ir viršilų atlyginimai irgi nė iš tolo neprilygsta ministerijos valdininkų gaunamam 4 tūkst. litų

vidurkiui, nes šios grandies kariai iki mokesčių uždirba apie 2 400 Lt. Net jaunesniųjų karininkų (nuo leitenanto iki kapitono) alga prieš mokesčius siekia apie 3 300 Lt. Už biurokratus daugiau uždirba tik vy-resnieji karininkai ir generolai, pra-dedant nuo majoro. Verta atkreip-ti dėmesį, kad iki 2009 m. KAM išlaidos įvairioms reikmėms būda-vo dar didesnės, o 2008 m. perkopė 1,2 mlrd. Lt.

Aktualijos

Su gynybos politikos planavimu ir koordinavimu susijusioms

komandiruot!ms KAM biurokratai šiemet išleido 609,8 t"kst. Lt.

Tai 30 t"kst. Lt daugiau nei per visus pra!jusius metus.

Ministerijos biurokratams t#kstan iai, o kariams trupiniai

M"ginama atsukti politikos rat$ atgalJuozas Olekas, buv s

krašto apsaugos ministras

Panagrin jus !vairi" kontroliuojan#i" institucij" išvadas matyti, kad da-bartin KAM vadovyb sud liojusi prioritetus ne ten, kur reik t". Užuot r$pinusis eilini" kari" tarnybos s%ly-g" gerinimu, j" siuntimu ! mokymus, kvaliÞ kacijos k limu, apsiribojama neaiškiomis komandiruot mis, ku-ri" tikslingumas abejotinas. Kari" mokymas ir tarnavimas šaliai yra esminiai dalykai. Atrodyt", ministr kalba apie tai, kad stengiamasi di-dinti kari" motyvacij% jiems keliant atlyginimus, bet matome kitokias tendencijas, kai kalbos labai skiriasi nuo darb". Didžiausius atlyginimus gauna ministerijos biurokratai. O juk t% pat! pabr ž ir ministr , kai dar buvo opozicijoje. Be to, keista, kad ministr vis m gina atsukti krašto apsaugos politikos rat% atgal ir gr!žti prie šauktini" kariuomen s.

„Ar tai gera, ar bloga praktika, negaliu vertinti“Vaidotas Jakštas,

Vieš j pirkim tarnybos

direktoriaus pavaduotojas

Vienos ministerijos pa#ios perka ke-lioni" agent$r" paslaugas, o kitos j" neperka, ta#iau kompensuoja j" darbuotoj" patirtas kelioni" išlai-das Vyriausyb s nustatyta tvarka. Vieš"j" pirkim" !statymas nustato tvark%, kaip perkan#ioji organizaci-ja, pavyzdžiui, ministerija, turi su-daryti sutart!. Jeigu sutarties n ra, tai n ra ir viešo-jo pirkimo. Šiuo atveju sutart! sudaro darbuotojas, kaip Þ zinis asmuo, ku-ris negali b$ti perkan#i%ja organiza-cija, o jam išlaidos kompensuojamos nustatytais tarifais. Ar tai gera, ar bloga praktika, negaliu vertinti. Vie-š"j" pirkim" tarnyba stengiasi kaip !manydama pad ti perkan#iosioms organizacijoms pirkti kelioni" agen-t$r" paslaugas. Esame pareng& ir patvirtin& netgi pavyzdines konkur-so s%lygas. Ta#iau taip pat paste-bime, kad perkant šias paslaugas organizacijos susiduria su nemažo-mis problemomis. D l aštrios kon-kurencijos rinkoje konkurs" dalyviai nevengia sk"sti rezultatus. Matyt, tai irgi viena iš paskat" kai kurioms organizacijoms nuspr&sti geriau jau kompensuoti savo darbuotoj" kelio-ni" išlaidas.

Wawa: Nežinau, kod!l ministr! Juknevi"ien! vis kalba apie šauktini kariuome-

n!s sugr#žinim#. Tai absurdas. Visam pasaulyje einama prie profesionalios kariuo-

men!s, o Lietuvoje vis norima partizanauti.

Vidugiryt : ministr! vis verkia, kad KAM tr$ksta pinig . Su kuo rengiam!s ka-

riauti, kam tada stojome % NATO? Juk kad ir koki# kariuomen& tur!tume, m$s kai-

myn!s, panorusios okupuoti, vis vien tai padaryt per kelias valandas. Prisiminki-

me keturiasdešimtuosius.

Simas: yra sakoma, kas nemaitina savo kariuomen!s, v!liau b$na priverstas

maitinti svetim#.

valstietis.lt kasdien.ltkraštospauda.lt

Portalo valstietis.lt skaitytoj komentarai apie krašto apsaug#

Ministr s R.Juknevi!ien s vadovaujamos KAM klerk" darbo užmokestis smarkiai pranoksta Lietuvos kari" algas.Eltos nuotrauka

70 proc.

5 proc.

Ar Valdov" r#mams $rengti 2011 m. reik t" skirti dar 16 mln. lit"?

Tok klausim! buvome pateik" interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip, nes Valdov" r#mai bus svarb#s Lietuvai pirmininkaujant ES 2012–2013 m.

Ne, nes pinig" nuolat tr#ksta socialin ms išmokoms

Neturiu nuomon s

25 proc.

32010 lapkri io 27 • Nr. 94 (9009)Valstie i! laikraštis Aktualijos

Farmacijos pramonei – milijardai

Skiepus ir antivirusinius vaistus gaminančios farmacijos kompanijos skaičiuoja milijardinius pelnus. Pa-statytos ir statomos naujos vakcinų gamybos gamyklos. Farmacininkai vėl prognozuoja pelnus – gripo vers-las klesti.

Šūkis „Skiepai – efektyviausia ap-sauga nuo gripo“ tapo klestinčio gripo verslo garantu. Tai kartoja ir visuome-nės sveikatos sergėtojai, ir gydytojai, ir politikai. Užuot efektyviau skatinus žmones stiprinti imunitetą, grūdinti organizmą, laikytis higienos ir gyventi sveikai, propaguojami skiepai.

Medicinos mokslų daktaras Vy-tautas Stonkus ažiotažą dėl gripo, skiepų ir antivirusinių vaistų yra pava-dinęs itin pavykusiu farmacijos kom-panijų verslo planu.

Panašias išvadas padarė Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, atlikusi tyrimą dėl farmacijos kon-cernų poveikio informacinei kampa-nijai apie paukščių ir kiaulių gripą. Buvo pranešta, kad PSO, Europos Sąjungos organizacijos nepagrįstai kėlė nerimą ir baimę, o nacionalinės vyriausybės iššvaistė didžiulius pini-gus. Pareikšta, kad panikos burbulą išpūtė PSO, o kovos su pandemijos gripu sprendimams įtaką darė farma-cijos pramonė.

Britų medicinos žurnalo žurna-listai išsiaiškino, kad mokslininkams, teikusiems pagrindines rekomendaci-jas dėl skiepų nuo kiaulių gripo, mo-kėjo farmacijos kompanijos.

Nerimas d"l vakcinos pagaminimo datos

„Po pernykščių įvykių liko neatsa-kytų klausimų, kurie neleidžia pasiti-kėti farmacininkais. Jeigu buvo nu-statyta, kad farmacijos kompanijos piktnaudžiavo Europos mastu, to tur-būt neišvengta ir Lietuvoje. Buvo žai-džiama žmonių jausmais, todėl sunku buvo išvengti baimių ir panikos. Tą

pati patyriau“, – „Valstiečių laikraš-čiui“ tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė.

Maža to, parlamentarė išsiaiškino, kad nupirktos iš dviejų komponentų susidedančios pandeminio gripo vak-cinos galiojimo laikas kelia dvejonių. Viename buteliuke esantis prepara-tas galioja iki kitų metų spalio, o kito

buteliuko turinys – iki šių metų spalio pabaigos. Vakcina

gaunama tik sumaišius abu komponentus.

„Jeigu vakciną, ku-rios nurodytas galio-jimas 2 metai, gali-ma naudoti tik iki šių metų spalio, vadinasi, ji turė-jo būti pagamin-

ta 2008 metų spalį, kai dar nebuvo pan-demijos požymių.

Ar gali būti, kad farmacininkai jau žinojo, kad bus pandemija?!“ – skie-pų galiojimo laikas pribloškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narę.

Šiemet pavasarį Seime vykusia-me nacionaliniame gripo forume A.Zuokienė savo susirūpinimą išsa-kė Europos Užkrečiamųjų ligų pre-vencijos ir kontrolės centro gripo ko-ordinatoriui, tačiau aiškaus atsakymo nesulaukė. Europos institucijos atsto-

vas pareiškė, kad šio prieštaravimo ne-svarstė. Dėl vakcinos pagaminimo ir galiojimo datos nieko paaiškinti nega-lėjo ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministras jaut" spaudim#

Pasak parlamentarės, perkant vakciną padaryta ir daugiau klaidų. „Mūsų valdžia suklydo, pavėluotai ir per brangiai pirkdama vakciną. Galė-jome įsigyti už pusę kainos ar net dar pigiau. Kai jau buvo nuslūgusi gripo banga ir tapo aišku, kad dalis skiepų nebus panaudota, reikėjo derėtis dėl nuolaidų“, – įsitikinusi A.Zuokienė.

Farmacijos kompanijos „GlaxoS-mithKline“ pagamintos vakcinos „Pandemrix“ 27 tūkst. dozių skiepų Lietuva atsivežė iš Olandijos. Viena dozė kainavo apie 37 litus. Didžio-ji dalis vakcinos nepanaudota, todėl, lapkričio 1 d. pasibaigus galiojimui, ji turi būti utilizuota.

Be to, įsigyjant vakciną nepasi-rūpinta visais reikiamais leidimais. Perpirkdama skiepus iš kitos šalies, Lietuva turėjo gauti Europos vaistų agentūros preparato lygiagretaus plati-nimo leidimą, tačiau jo net neprašė.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas gynėsi, kad

visos Europos Sąjungos šalys naudo-josi supaprastintomis vakcinos įsigiji-mo procedūromis, taip elgėsi ir Lie-tuva. Tokios buvo PSO ir Europos Komisijos rekomendacijos.

„Rinkoje vakcina nebuvo parda-vinėjama, todėl galėjome įsigyti tik iš kitų šalių. Gavome pasiūlymų iš Švedijos, Olandijos. Su pastarosios vyriausybe labai greitai sutarėme“, – pareiškė A.Čaplikas.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras aiškino, kad situacija bu-vusi neeilinė. „Aš nenorėjau pirkti vakcinos ir tą ne kartą sakiau, tačiau buvo sukelta tokia isterija, kokios ne-buvo per visus nepriklausomybės me-tus. Nevykdėme visų rekomendacijų ir nepirkome už 50 mln. litų, kaip iš pradžių buvo reikalaujama. Kitos šalys išleido šimtus milijonų“, – pripažino A.Čaplikas.

Farmacinink! apetitai did"ja

Pasak Lietuvos sveikuolių sąjun-gos prezidento Dainiaus Kepenio, ir Lietuvoje yra žmonių, kuriems tokios panikos buvo, yra ir bus naudingos. „Kai kuriuos iš jų pernai matėme per televiziją, tad nesudėtinga įvardyti, kas dalyvavo šioje propagandos kampani-joje“, – tvirtino Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas.

D.Kepenis viliasi, kad tokia patir-tis padės žmonėms atsirinkti, kur tie-sa, o kur melas. „Apie gripą, kitas li-gas, skiepus, vaistus yra daug įvairios informacijos. Internete galima rasti sukurtų 9 lmų, kuriuose kalbama apie pasaulio farmacininkų tikslus ir vei-kimo būdus. Reikia daugiau apie tai

kalbėti, teikti pavyzdžių. Štai mano kaimynystėje gyvenanti visa šeima pasiskiepijo nuo gripo – du iš penkių narių susirgo. Mes niekada nesiskie-pijame ir gripu nesergame“, – teigė sveikos gyvensenos puoselėtojas.

Anot D.Kepenio, farmacininkų apetitai tik didėja. „Jie sugalvos nau-jų įtikinėjimo formų, naujų mokslinių atradimų ir mes vėl saujomis valgysi-me vaistus, mus ragins skiepytis nuo naujų ligų. Reikia drąsiai sakyti, kad Lietuvoje kasmet suvalgome nerei-kalingos chemijos už daugiau nei pu-santro milijardo litų. Šimtai gydytojų tam pritaria. Svarbu, kad žmonės iš-moktų kritiškiau vertinti gripo ir kitų ligų keliamas grėsmes bei pasidarytų tinkamas išvadas“, – kalbėjo Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas.

Pilnatis.Saul teka 8.11, leidžiasi 16.01.

Dien#: -1 -6°Rytoj Poryt

Savaitgalis prasid s žiemiškais orais. Šiandien žymesni! krituli! nežadama, "sivyraus neigiama oro temperat#ra – 1–6 laipsniai šal$io, tad iškritusios snaig s netur t! ištirpti. P#s vidutinio stiprumo ryt!, šiaur s ryt! v jas.

Sekmadien" v l be žymesni! krituli!, orai dar labiau šals. Nakt" temperat#ra kris iki 6–11 laipsni!, o šiaur s vakariniuose rajonuose net iki 14 laipsni!. Dien% termometrai rodys 3–8 laipsnius šal$io.

Prasid jus savaitei, temperat#ra kasdien kris dar po por% laipsni!. Pirmadie-nio nakt" atšals iki 8–13. Orai labiau ims keistis dienos metu: dangus niauksis, pietrytiniuose rajonuose ims snigti, stipr s v jas, tad kai kur gali kilti p#ga. Tem-perat#ra sieks 5–10 laipsnius šal$io.

Panaš#s orai išliks ir antradienio nakt". Ta$iau v jas pamažu rims ir jau die-n% jis bus vidutinio stiprumo. Savaitei "pus jus, išliks žiemiški orai, daug snigti netur t!.

ŠiandienDien#: -3 -8° Dien#: -5 -10°

Orai

Nakt$: -8 -13°Nakt : -3 -8° Nakt : -6 -11°

Ieva Nariūnaitė

Atkelta iš 1 psl.

Aiškintis, kas k!l! panik", nenorima

Dangut Mikutien , Seimo Sveikatos reikal komiteto nar!

Europos Taryboje buvo skaitomas rapor-

tas, kuriame vardyti žmon!s, k!l" gripo

pandemijos panik# ir už tai iš farma-

cinink$ gav" atlyg . ES šalims nar!ms

buvo rekomenduota taip pat atlikti ty-

rimus ir išsiaiškinti, kas skatino gr!sm".

Tik m%s$ atsakingos institucijos to ne-

nori daryti. Nepanaudotoms vakcinoms

išmestus valstyb!s pinigus galima buvo

išleisti sveikatos proÞ laktikos tikslams,

rekomendacijoms, kaip stiprinti imuni-

tet#, sveikos gyvensenos propagandai.

Kyla klausimas, kod!l nekeliama pani-

ka d!l savižudybi$, laiku nediagnozuot$

v!žini$ susirgim$ ir kt.

Farmacininkai užsipuolami nepagr stai

Albertas Bertulis, Lietuvos vaist gamintoj asociacijos vadovas

Ne pirm# kart# farmacijos kompanijos

nepagr stai užsipuolamos d!l lobizmo.

Mes manome, kad tai subjektyvu. Kuo

nors apkaltinti paprasta, ta&iau tam rei-

kia rodym$. Bent Lietuvoje nebuvo ty-

rim$, kuriais b%t$ buv" nustatyta, kad

kompanijos siv!l! tokius dalykus.

Dr. V.Stonkus ažiotaž d!l gripo, skiep" ir antivirusini" vaist" yra

pavadin#s itin pavykusiu farmacijos kompanij" verslo planu.

Seimas pritar Krikš!ioni" par-tijos frakcijos si#lymams d l soci-alini" išmok".

Ketvirtadienį Seimas po svarsty-mų pritarė Krikščionių partijos frak-cijos Seime siūlymams dėl socialinių išmokų įstatymo pataisų ir siūlo ap-ribojimus išmokoms taikyti ne ilgiau kaip metus, t. y. iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus moka-mos iki 2011-ųjų pabaigos, tačiau Konstitucinis Teismas dar pavasarį priėmė sprendimą, kuriuo konstata-

vo, kad pensijos gali būti mažinamos tik vieniems biudžetiniams metams. Šioms pataisoms Seime pritarė 64 parlamentarai.

Įstatymo pataisas pateikęs Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis sakė, kad atkū-rus sumažintas išmokas išaugtų gy-ventojų perkamoji galia ir tuo pačiu padidėtų nacionalinis biudžetas. „Vy-riausybės vadovui nuolat klausiant, iš kur paimti pinigų pensijoms, siū-lau paklausti kitų Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir mūsų artimiausių kaimynų, kaip jiems pavyksta tvarky-ti valstybės reikalus, neskriaudžiant pensininkų. Juk nė vienoje valstybėje

pensijos nesumažintos ir siekia Len-kijoje – 437 eurų, Estijoje – 288 eurų, Latvijoje – 258 eurų, o Lietuvoje vos 220 eurų“, – sakė V. Žiemelis.

Tokį Krikščionių partijos frak-cijos siūlymą palaikė ir svarstyme Seime dalyvavę Lietuvos pensinin-kų partijos nariai. „Džiaugiuosi tokiu Seimo sprendimu, tai mums suteikia viltį, kad mums bus jaukiau gyven-ti, o ne nuolat balansuoti ant skurdo ribos. Jeigu šis įstatymas nebus pri-imtas, tai tikrai Vyriausybės nariams paaukosiu po centą – tegu nusiperka sąžinės“, – sakė partijos pirmininkas Vytautas Kadžys.

VL inf.

Pensininkams suteik! vil#i$ gyventi ramiau

Gripo verslas augina milijardus

Vladislavo Kizinevi"iaus nuotrauka

Š#kis „Skiepai – efektyviausia apsauga nuo gripo“ tapo klestin!io gripo verslo garantu. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Tuometinis sveika-tos apsaugos mi-nistras aiškino, kad situacija buvusi neeilin . „Aš neno-r jau pirkti vakci-nos ir t$ ne kar-t$ sakiau, ta!iau buvo sukelta tokia is-terija, kokios netur -jome per visus nepri-klausomyb s metus.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4 2010 lapkri io 27 • Nr. 94 (9009)

Valstie i! laikraštisKomentarai

Sigitas Tamkevi iusArkivyskupas

Švenčiame Kristaus Karaliaus šventę. Mišių metu klierikams bus įteiktas kunigiškas drabužis. Trys jau-ni vyrai apsivilks prie kryžiaus prikal-to Karaliaus kario drabužiu. Per kele-rius metus jie subrandino pasiryžimą pasišvęsti šiam Karaliui ir būti jo tal-kininkais, įrankiais, matomais tarnais, nešančiais Evangelijos šviesą į nūdie-nos pasaulį.

Prieš keletą dienų kalbėjausi su vienu jaunu kunigu. Klausiau, kaip jis jaučiasi po kelerių kunigystės metų. Atsakymas nebuvo vienareikšmiškas. Mačiau jo idealizmą, bet negalėjau nepastebėti, kad jį slegia tai, ką gir-di aplinkui. Jaunas kunigas sakė, kad nelengva skaityti tai, kas rašoma ir kalbama apie kunigus.

Jis pasakė tiesą: iš kunigo šiandien dažniau tyčiojamasi, nei jam dėkoja-ma už gerus darbus. Dažnas kunigas jaučiasi tarsi kryžiuojamas: neužtar-nautai vadinamas bjauriausiais vardais ir laikomas kone pasityčiojimo vertu nusikaltėliu.

Vargas būtų kunigui, jei jis nuolat nežvelgtų į pažemintą ir pasmerktą Kristų. Liktų tik nusivilkti sutaną ir bailiai pasitraukti iš fronto, kur vyks-ta grumtynės už žmonių sielas. Tačiau kai Kristus pažįstamas ir pamilstamas, tuomet jaunas vyras apaštalo Pauliaus

žodžiais gali pasakyti: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4, 3).

Šiandien būtų beprotybė rinktis kunigo kelią dėl kokio nors žemiš-ko išskaičiavimo. Negrįžtamai praėjo laikai, kai kunigystės buvo siekiama ir dėl materialių išskaičiavimų. Da-

bar panašių dalykų galima sutikti ne-bent Afrikoje.

Pirmaisiais pokario metais religi-nių kultų įgaliotinis Pušinis Kauno ar-kivyskupijos valdytojui J.Stankevičiui liepė sukviesti Kauno kunigus. Jiems kalbėjo, kad po dvejų metų iš Bažny-čios liks tik „ragučiai ir nagučiai“, ir klausė valdytojo, ką jis tuomet veiks. Šis nesiginčijo ir ramiai atsakė: „Ati-darysiu fotoateljė ir dirbsiu fotogra-fu.“ Panašiai šiandien daugelis šio pasaulio vaikų mąsto ir kalba, kad mokslo ir pažangos amžiuje religijai neliks vietos, o visus žmogaus porei-kius patenkins makdonaldai, maksi-mos ir krepšinis.

Tačiau niekada Lietuvai taip ne-reikėjo gerų kunigų kaip šiandien. Be abejonės, sovietmetis buvo nepalygin-ti sunkesnis už šiandieną, bet sutri-kusių, pasimetusių žmonių yra labai daug. Reklama, televizija ir maksi-mos dabartiniam žmogui rodo tiek

daug daiktų ir galimybių, kad visa tai sukuria žmogaus širdyje ne tik daik-tų godulį, bet ir nusivylimą, nes dy-kai nieko neduodama. Todėl mato-me daugybę tarp daiktų, svaigalų ir netik rų dievų pasiklydusių žmonių. Kas jiems parodys kelią? Tai gali pa-daryti tik Kristų tikrai suradę ir Baž-nyčiai pasišventę kunigai.

Popiežius Benediktas XVI kuni-gystei besiruošiantiems klierikams šiemet yra parašęs gerą laišką. Jame kalba apie tai, koks turėtų būti būsi-masis kunigas. Popiežius sako, kad jis turi būti „Dievo žmogus“ (1 Tim 6, 11). Dievo šaukliu jis gali pasidaryti tik nuolat palaikydamas vidinį ryšį su Viešpačiu. Mūsų santykio su Dievu ir mūsų gyvenimo širdis yra Eucha-ristija. Jos šventimas, įsitraukiant vi-dumi ir per tai susitinkant su pačiu Kristumi, turi būti besiruošiančiojo kunigystei visų dienų centras.

Popiežius primena seminaristams žmogiškąją brandą, kad būtų išug-dyta pusiausvyra tarp širdies ir inte-lekto, kūno ir sielos, kad lytiškumas netaptų griaunamąja jėga. Šventasis Tėvas su skausmu primena kunigų nuodėmes. Tačiau vienų dėmės negali užgožti kitų brandaus liudijimo, kad laikantis celibato gyvenime galima pasiekti tikresnį, tyresnį ir brandesnį žmogiškumą.

Albinas "aplikasVL žurnalistas,

albinas.caplikas@krastospauda.lt

Dėl ekonominių reformų strei-kuoja nepatenkinti graikai, portu-galai, prancūzai, ispanai, airiai. Te-gul streikuoja, o štai lietuviai kenčia tyliai. Tiesa, „Baltijos tyrimai“ šią savaitę paskelbė, kad lietuvių nuo-monė apie ekonominę padėtį šaly-je, po trumpo stabtelėjimo, vėl pra-dėjo blogėti. Spalio mėnesį šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per pastaruosius du mėnesius pablo-gėjo, trys iš dešimties nurodė, kad ji nepasikeitė, ir tik vienas iš de-šimties apklausos dalyvių teigė, kad per tą laiką ekonominė šalies padė-tis pagerėjo.

Tokia nuomonė, o kas toliau? Vieni, kiek gali, vis veržiasi diržus, kiti – emigruoja. Kur? Paradok-salu, bet jie dažniausiai keliauja į šalis, kuriose streikuojama. Tačiau kodėl tylu Lietuvoje? Vyriausybės vadovai mums sako – tylu todėl, kad Vyriausybei vadovauja genialūs specialistai, apie kurių vykdomas reformas bus rašomi vadovėliai.

O kodėl tyli profesinės sąjun-gos? Vyriausybės nariai paaiškina, kad mūsų profesinių sąjungų lyde-riai yra protingi žmonės, todėl ir jų

supratingumas bus aprašytas vado-vėliuose. Tiesa, pastabesni analitikai tokį supratingumą vadina kitokiais žodžiais. Ši Vyriausybė tikrai genia-liai panaudoja suskilusių profesinių sąjungų silpniausią vietą – lyderių godumą, ir barsto ne tik pažadus, bet nepagaili ir trupinėlių iš vals-tybės iždo. Todėl sotūs profesinių sąjungų vedliai užsiaugina spran-dus ir aptingsta, o Vyriausybei to tereikia. Tada galima užmiršti apie prieš dvejus metus duotus pažadus tik laikinai padidinti mokesčius ir laikinai sumažinti pensijas. Ir net atvirkščiai – nesibaiminant streikų galima raginti pradurti naujas sky-lutes diržuose.

Vyriausybė ieško pagalbos ir ki-tuose kraštuose – kaip šviežio oro gurkšnius gaudo vienišus kitų ša-lių ekspertų pagyrimus. Vienas to-kių ekspertų – vietinės reikšmės makroekonominių tyrimų centras Londone „Capital Economics“. Ši tarptautinėje rinkoje mažai žino-ma bendrovė neseniai pareiškė, kad trys Baltijos sesės turėtų dar nurėž-ti atlyginimus, tiesa, tuo pat metu ir sumažinti produktų kainas. Nie-kam nežinomi patarėjai tikina, kad taip Baltijos šalys galėtų sukaup-ti daugiau kapitalo ir neprarasti konkurencingumo. Tiesa, patarė-jai užmiršo patarti, kaip įgyvendinti

fantastikos elementų turinčius pa-siūlymus.

Kaip žinome, britus išgarsino ne tik Izaokas Niutonas, bet ir Čarlis Čaplinas. Tikriausiai „Capital Eco-nomics“ ekspertai irgi linkę krės-ti išdaigas ir juodu humoru mus linksminti krizės akivaizdoje. Ko-dėl taip manau? Todėl, kad perskai-čiau ir kitus jų patarimus. Štai bri-tai trims Baltijos šalims dar patarė 10 proc. devalvuoti savo valiutas. Taigi labai tikėtina, kad Vilniaus, Rygos ir Talino baruose britai už-pylė ne tik akis, bet ir ausis ir taip atlikdami tyrimą nepastebėjo kad, kitaip nei Jungtinėje Karalystėje, visų trijų Baltijos šalių valiutos yra

ne savarankiškos, bet susietos su ki-tomis valiutomis, todėl jas deval-vuoti, nors ir įmanoma, tačiau labai sudėtinga. Be to, estai apie deval-vavimą negali net svarstyti, nes iki euro įvedimo teliko mėnuo. Dar ti-kėtina, jog pagirių kamuojami britai nustebo, kad baltai ir estai dar suge-ba įpirkti maisto produktus, todėl ir pasiūlė nurėžti atlyginimus. Be to, kiekvienas žinome, kad alkani dirba efektyviau. Tiesa, neilgai. Liktų tik pasidomėti, kodėl tokių pasiūlymų jie nepateikė kaimynams airiams? Taigi mūsų premjerui reikėtų ati-džiau cituoti jo reformas giriančias institucijas.

Daugiau naudos gautume pri-siminę ekonomikos klasikus. Štai garsusis Henris Fordas dalijo-si savo patirtimi: „Įmonės, kurios moka prastus atlyginimus, yra ne-stabilios“.

Ko žmogui reikia? Pirmiausia reikia patogaus būsto, kurį galėtų įsigyti gavęs kreditą ir šį grąžinti iki pasitraukimo į pensiją, nes vėliau gali neužtekti pajamų. Dar žmo-nėms reikia užauginti vaikus, juos maitinti, aprengti ir suteikti jiems išsilavinimą. Be to, darbuotojas ge-rai dirbs, jeigu nors dalį atostogų lietuviško lietaus ir šlapdribų išvar-gintą savo kūną galės palepinti šil-tuose kraštuose, turės galimybių gy-dytis pas gerus daktarus ir turės lėšų įsigyti šiuolaikinę buities techniką. Dar reikia lėšų apsilankyti teatre ir koncertuose.

Ne paslaptis, kad Lietuva yra senstančių gyventojų šalis. Emi-gracijai nuolat augant, vis dides-nė mokesčių našta slegia mažėjantį dirbančiųjų sluoksnį. Nors teigia-ma, kad vidutinis atlyginimas pas-taraisiais mėnesiais paaugo ir pasie-kė 2 082 litus per mėnesį, tačiau iš tikrųjų šis augimas yra < kcija. Štai vienas pilietis per mėnesį uždirba 17 500 litų, o kiti dvylika gauna mi-nimalų 800 litų atlyginimą. Pedan-tiškieji statistikai sudeda, padalija ir gauna vidutinį atlyginimą, o val-džia džiaugiasi, kad jis išaugo. Ir dar šiuos duomenis pateikia „Capital Economics“ lygio tyrėjams.

Lietuvi! nuomon" apie ekonomin# pad"t$ šalyje, po trumpo stabtel"jimo,

v"l prad"jo blog"ti – tik vienas iš dešimties apklausos dalyvi! teig", kad

ekonomin" šalies pad"tis per pastaruosius du m"nesius pager"jo.

Niekada Lietuvai taip nereik"jo ger! kunig!

kaip šiandien. Be abejon"s, sovietmetis buvo

nepalyginti sunkesnis už šiandien%, bet

sutrikusi!, pasimetusi! žmoni! yra labai daug.

Savait#s komentaras

Lietuviai ken ia tyliai

$vilktuv#s kunig! seminarijoje Atsisakiusiuosius mandat! si%lo bausti

Lina Pe eli%nien#VL žurnalist",

lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Net 491 iš 1 650 ši kadencij iš-rinkt! savivaldybi! taryb! nari! atsisak" mandato. Tokie kandida-tai siekia tik pritraukti daugiau bal-s! vienam ar kitam s rašui. Seimo Krikš#ioni! frakcijos narys Mantas VARAŠKA irgi planavo taip daryti, bet dabar teikia $statymo patais – si%lo bausti piktnaudžiautojus pa-syvi ja rinkim! teise.

Kodėl ir kaip reikia bausti tuos, kurie kandidatuoja, bet neketina dirbti savivaldoje?

Dveji rinkimai parodė, kad labai daug išrinktų į savivaldybių tarybas asmenų atsisako mandato. Tarybų nariais tampa ne tie, už kuriuos bal-suota. Atėjo metas piktnaudžiavimą pasyviąja rinkimų teise reglamen-tuoti ir numatyti bausmes. Projek-te nustatyta sankcija – 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai (da-bar apie 4 tūkst. litų). Pirmąkart tą baudą asmuo turėtų sumokėti, jei at-sisako mandato arba sąmoningai jo netenka (sąmoningai netekti galima 3 kartus iš eilės praleidus posėdžius). Antroji bausmė lauktų po 4 metų. Jei asmuo vėl norėtų kandidatuoti, tai savo rinkimų anketoje privalėtų nurodyti, kad nesąžiningai kandida-tavo per praėjusius rinkimus. Ir dar turėtų atskirai sumokėti vėl tokio pat dydžio užstatą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad ši jį patvirtintų kaip kandidatą.

Seimo nario Konstanto Ramelio panašus projektas nepriimtas. Kuo jūsų geresnis?

K.Ramelio projektas buvo skir-tas tiems, kurių pareigos nesuderina-mos su savivaldybių nario pareigomis. Mūsų projektas apima visus piktnau-džiavimus pasyviąja rinkimų teise vie-tos savivaldos rinkimuose. K.Ramelis siūlė prievartą: gavę savivaldybės na-rio mandatą būtų priversti palikti savo darbą valstybės tarnyboje, netektų Seimo nario mandato. Tai teisiškai ydinga. Žmogus turi konstitucinę tei-sę į darbą, mes nesiūlome jos atimti. Mums morališkai svarbus pats faktas, kad žmogus bus nubaustas už nesąži-ningumą. Būtų ir pajamos į biudže-tą. Jei keli šimtai atsisakys mandatų, į biudžetą pateks net keli milijonai litų. Argi ne nuostabu?

Ar spės Seimas tokį įstatymą priimti jau šiems savivaldos rinki-mams?

Labai abejoju. Bet naudinga nu-statyti tokias žaidimo sąlygas kitiems rinkimams. Gal kai kuriuos kandida-tus dabar morališkai drausmins tai, kad rengiamos tokios pataisos.

VL archyvo nuotrauka

Homilija, pasakyta Kauno kunig seminarijoje.

6 2010 lapkri io 27 • Nr. 94 (9009)

Valstie i! laikraštisAktualijos

Ieva Rupšyt"

Visuomenei išsami pardavimo ir pelno statistika dar nepristatyta, ta iau bendros pastar!j! m"nesi! tendencijos – gana aiškios. Šiemet pien# perdirban i! $moni! veiklos rezultatus gerino ir išgyventi pa-d"jo eksportas, kuris kompensavo milijoninius praradimus nuostolin-goje vidaus rinkoje.

Supirkimo kainos smarkiai kilo

Šių metų spalio mėnesio pradžio-je buvo paskelbtos Konkurencijos ta-rybos išvados, kuriose teigiama, kad apie 60 proc. į produktus Lietuvoje perdirbto žaliavinio pieno parduoda-ma užsienio rinkose. Pavyzdžiui, per pirmą 2010-ųjų pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, mūsų šalies pieno perdirbėjų pajamos iš eksporto išaugo 16 proc., o pajamos vidaus rinkoje sumažėjo 6,1 proc.

Gintaras Bertašius, įmonės „Vil-kyškių pieninė“ generalinis direkto-rius, teigė, kad jo vadovaujamos ben-drovės pardavimo dalis Lietuvoje šiais metais sumažėjo maždaug nuo 52 iki 40 proc., o eksporto dalis išaugo apie du kartus. Pasak jo, „Vilkyškių pieni-nės“ pardavimas labiausiai augo to-kiose šalyse kaip Rusija, Lenkija, taip pat buvo atrastos ir naujos eksporto rinkos – Balkanų šalys ir Izraelis.

„Dirbti efektyviai galime tik dėl to, kad daug savo gaminamos pro-dukcijos išgabename į užsienį. Visas per pirmus dešimt šių metų mėnesių gautas pelnas uždirbtas eksporto rin-kose“, – sakė G.Bertašius. „Vilkiškių pieninės“ generalinis direktorius pri-dūrė, kad vidaus rinka pieno perdirbė-jams nuostolinga buvo ir ankščiau, ta-čiau, net ir smarkiai kylant žaliavinio pieno kainoms ir Lietuvos, ir pasaulio

rinkose, pieno produktų kainos Lie-tuvos vartotojams didėjo minimaliai.

„Galima drąsiai teigti, kad ža-liavos supirkimo kaina pastaruoju metu smarkiai išaugo. Tačiau Lie-tuvos perdirbėjai rūpinosi, kad vi-daus vartotojui pieno produktų kai-na kistų minimaliai. Todėl žaliavos supirkimo išlaidas kurį laiką den-gėme eksporto rinkose uždirbtomis lėšomis. Tačiau, kai pieno supirkimo kaina šoktelėjo daugiau nei 50 proc., neturėjome kitos išeities kaip tik pa-koreguoti produktų kainas mūsų ša-lies pirkėjams“, – sakė G.Bertašius.

Gal"jo mok"ti daugiau

Bendrovės „Rokiškio sūris“ val-dybos pirmininkas Dalius Trum-pa džiaugėsi, kad situacija eksporto rinkose nuo 2010-ųjų pradžios iki vasaros, nors ir pamažu, bet gerėjo. Tiesa, vėliau padėtis stabilizavosi, o dabar jaučiamas savotiškas „apsnūdi-mas“. D.Trumpos teigimu, šiuo metu jo vadovaujama įmonė eksportuoja daugiau nei 60 proc. produkcijos.

„Padėtis eksporto rinkose šiemet

davė daug naudos ir šalies žaliavinio pieno rinkai, ir vartotojams. Pavyzdžiui, leido padidinti žaliavinio pieno supir-kimo kainas ūkininkams, kurios dabar yra 54 proc. aukštesnės nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat, vykdydami kolek-tyvinę sutartį, galėjome padidinti atly-ginimus savo darbuotojams. Svarbiau-sia – sugebėjome kompensuoti vidinės rinkos nuostolius, t. y. nekelti produktų kainų vartotojams tokiu mastu, kokiu didėjo žaliavos kaina. O šiuo metu be-lieka tikėtis, kad krizė vidaus rinkoje greitai pasibaigs“, – teigė „Rokiškio sū-rio“ valdybos pirmininkas.

D.Trumpa pripažino, kad jeigu ne eksportas, daugelis pieno per-dirbėjų šalyje šiuo metu būtų pa-prasčiausiai nemokūs. Jo vadovau-jama įmonė šių metų sausio–spalio mėnesiais pardavė 7 proc. mažiau produkcijos negu pernai. Pagrindinė tokio mažėjimo priežastis – kritęs pardavimas Lietuvos rinkoje.

Sud"tinga vidaus rinka

Linas Sasnauskas, bendrovės „Pieno žvaigždės“ vykdantysis di-

rektorius, pabrėžė, kad vartotojams itin svarbu paaiškinti, jog pieno pro-duktų kainos labai priklauso nuo pa-saulinės žaliavinio pieno kainų kri-timo ir kilimo „karuselės“. Pasak jo, pieno eksporto rinkos kilo nuo 2009 m. rudens – tai lėmė auganti pieno produktų paklausa ir mažesnis nei įprasta žaliavinio pieno kiekis vi-same pasaulyje. Eksportas šiuo metu sudaro apie pusę viso įmonės „Pieno žvaigždės“ pardavimo.

„Kai savo produktų į užsienio rinkas parduodame daugiau bei aukštesnėmis kainomis, ir ūkinin-kams už pieną mokame atitinkamai

brangiau. Tačiau šiuo metu įmonės galimybes riboja vidaus rinka, ku-rioje pieno gaminių kaina neretai prilygsta jų savikainai ar net kartais yra mažesnė dėl drastiškai išaugusių žaliavinio pieno supirkimo kainų“, – sakė L.Sasnauskas.

Mokes iai siekia milijonus

Pasak L.Sasnausko, jo atstovau-jamos bendrovės pardavimo paja-mos vidaus rinkoje per šiuos metus mažesnės nei pernai. Įmonės „Pieno žvaigždės“ konsoliduotas pardavimas 2010 m. sausio–spalio mėn. išlieka pa-našaus lygio dėl sėkmingo eksporto.

„Pieno produktų eksportas yra pa-grindinė Lietuvos pieno pramonės bei pieno gamintojų išlikimo ir sėkmingo augimo sąlyga. Reikia kuo daugiau aukštos kokybės pieno, kad galėtume konkuruoti su užsienio perdirbėjais, taip pat kad pajėgtume Lietuvos ūki-ninkams ir toliau mokėti vieną aukš-čiausių kainų tarp Europos šalių už perkamą žaliavinį pieną. Pramonės sėkmė eksporto rinkose yra svarbi ir ūkininkams, kad šie, uždirbdami di-desnes pajamas, galėtų vystyti ūkius ir sėkmingai konkuruotų dėl vietos pasaulinėje pieno rinkoje“, – dėstė L.Sasnauskas.

Visų trijų didžiausių pieno per-dirbimo įmonių – „Pieno žvaigž-džių“, „Vilkyškių pieninės“ ir „Ro-kiškio sūrio“ – atstovai tvirtino, kad valstybei per metus, nepaisant sun-kumų vidaus rinkoje, jie sumokė-jo apie 60 milijonų litų. Prelimina-riais duomenimis, vien per devynis šių metų mėnesius minėtų įmonių į Lietuvą iš užsienio pritrauktos lėšos gerokai viršija pusę milijardo litų.

Pieno perdirb"jus išgelb"jo eksportasVidaus rinka nuostolinga, ta iau dar rugs!jo m!nes" didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo "mon!s – „Pieno žvaigžd!s“, „Vilkyški# pienin!“ ir „Rokiškio s$ris“ – užsimin! apie galimyb% gauti nemažus pelnus eksporto rinkose. Kaip tai pavyks padaryti?

Pramon"s s"km" eksporto rinkose yra svarbi ir %kininkams. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Lietuvos pieno perdirbimo $mon"s efektyviai gali dirbti tik d"l to, kad daug savo gaminamos produkcijos eksportuoja.

Lina Pe eli#nien"VL žurnalist!,

lina.peceliunien!@krastospauda.lt

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavi ius pakviet" mokytojus $ Druskininkuose vyk-sian i# konferencij# ir papraš" su-simok"ti 50–70 Lt dalyvio mokes-t$. G.Steponavi ius teisinasi, kad mokytojus jis kviet" ne kaip mi-nistras, o kaip Seimo narys. „Tuo-met m%s! komisija prival"s svars-tyti, ar jis nesupainiojo vieš!j! ir priva i! interes!“, – „Valstie i! laikraš iui“ sak" Seimo Etikos ir proced%r! komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Pinigai partiniam renginiui

„Mieli mokytojai, auklėtojai, kvie-čiu jus į konferenciją „Ką daryti, kad

vaikai norėtų mokytis?“ Lapkričio 26–27 d. Druskininkuose. (...) Šiais metais kviečiu aptarti mūsų pasie-kimus ir toliau kartu ieškoti spren-dimų, kaip paskatinti vaikus moky-tis. Seimo narys, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius“, – rašoma elektroniniame laiške. Jame prisegta ir konferencijos programa, o dalyvių prašoma susimokėti nuo 50 iki 70 Lt mokestį – priklausomai nuo to, ar konferencijoje ketina dalyvauti vieną, ar dvi dienas. Elektroninis laiš-kas, išsiųstas iš parlamentinės politi-ko pašto dėžutės, pasirašytas Seimo nario bei švietimo ir mokslo ministro vardu. Šią konferenciją organizavo Liberalų sąjūdis ir su šia partija susi-jusi asociacija „Noriu į mokyklą“.

Seimo opozicija pasipiktino, kad ministras kviečia mokytojus pa-remti partinį renginį. Per Vyriau-sybės valandą Seime socialdemok-

ratas Algirdas Sysas paklausė, ar G.Steponavičius nesupainiojo inte-resų reklamuodamas komercinį ren-ginį ir siekdamas paramos Liberalų

sąjūdžiui. G.Steponavičius ėmė gin-tis, kad kvietimai buvo išsiųsti iš jo parlamentinės pašto dėžutės ir mo-kytojus jis kvietęs Seimo nario, o ne ministro vardu.

Premjeras gina ministr$

„Mano vardu visos – 1 300 su trupučiu – mokyklos gavo kvietimą į savaitgalį vyksiančią konferenci-ją. Bet jie tai yra gavę iš mano Sei-mo nario elektroninio pašto dėžu-tės. Kviečiau ne kaip ministras, o kaip Seimo narys. Suprantu, kad tų renginių, kuriuose tarp organiza-torių fi gūruoja partija, kurios esu deleguotas į ministrus, neturėčiau daryti kaip ministras. Tai, kad ko-kius 5 proc. visų renginio sąnau-dų padengs tas mokestis, yra labai normalu ir parodo žmonių suinte-resuotumą prisidėti. Sąskaita yra nurodyta ne partijos, o vienos iš vi-suomeninių organizacijų, kuri ieško būdų, kaip padaryti ugdymo proce-są įdomų ir patrauklų mokiniams ir mokytojams“, – taip Vyriausybės valandos metu į priekaištus atsakė ministras.

Premjeras Andrius Kubilius po

Vyriausybės valandos sakė, kad nėra susipažinęs su situacija ir ketina ja pasidomėti. „Ministro paaiškinimas, kad jis ši renginį organizuoja ne kaip ministras, o kaip Seimo narys, poli-tikas, turi tam tikrą pagrindimą“, – ministrą ėmė ginti premjeras.

To dar nebuvo

Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas teigė, kad Seimo narys irgi negali prašyti pinigų iš renginio dalyvių. „Seimo nario funkcijos yra statute apibrėž-tos. Tu gali pasikviesti konsultan-tus, gali dėl visuomenės intereso kviestis visokius pareigūnus ir spe-cialistus. Mokytojus irgi. Bet jokių pinigų rinkti negalima. Jei aš at-lieku savo Seimo nario funkcijas, tai kažkas turi susimokėti? Tokių atvejų, kad Seimo narys sukviečia žmones ir prašo už tą renginį su-simokėti, mano nemažoje prak-tikoje dar nebuvo. Seimo statu-tas tokių dalykų nenumato. Mes tik rai tokį faktą turėsime svarstyti Seimo Etikos ir procedūrų komi-sijoje. Teks atlikti tyrimą“, – sakė A.Salamakinas.

Ministras nusprend" pasipinigauti iš mokytoj!

Ministr# G.Steponavi i! opozocija $ta-ria supainiojus viešuosius ir priva ius interesus. Raimundo Šuikos nuotrauka