valstiečių laikraštis 2010 10 30

Download Valstiečių laikraštis 2010 10 30

Post on 22-Mar-2016

224 views

Category:

Documents

5 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2010 10 30

TRANSCRIPT

  • etadienis Mari Jampolsk dabar gali

    pamatyti daug kur ir televizijos laidose, ir serialuose, ir vairiuose renginiuose. Taiau pirmiausia jis Nacionalinio dramos teatro aktorius.

    Sodyba

    Kiekvienas norime namus ildyti kuo pigiau ir efektyviau Kaip tai suderinti praktikai?

    Bii avilys

    Ms moni inios apie bi-i produktus ir j panaudojim kol kas gana ribotos.

    (Ka. 676)

    2010 spalio 30, etadienis Nr. 86 (9001) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    iandien VL su priedu

    (Us. 170)

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

    Lietuva vluoja gyvendinti ES di-rektyv, reglamentuojani greitj

    vartojimo kredit rink. Atrodo, kad valdia net savotikai dengia ben-droves, savo kosminmis palkano-mis vis daniau stumianias mones skolas ir lugdanias j gyvenimus.

    Nukelta 3 psl. f

    Seimas iki iol neudjo apynasrio greituosius kreditus teikianioms monms, o gyventojai vis labiau klimpsta skolas.

    Siekiant teisinti nekilnojamojo turto mokest reikia vertinti ir specifi nes Lietuvos aplinkybes. Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose naujose ES aly-se, itin daug moni gyvena nuosavuose bstuose. Pagal rodikl lietuviai yra pirmaujanij ES gretose. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 psl.

    Greitasis kreditas lyg sutartis su velniu

    Valstybs gelbjimo ratas nauji mokesiai tautaiJei nepavykt i elins ekonomikos atimti milijard lit, valdia, gelbdama valstybs biudet, gali teisinti naujus nekilnojamojo turto ir automobili mokesius.

    Kitas VL numeris ieis lapk riio 6 d., etadien

    Sekmadien ketvirt valand nak-ties Lietuvoje bus atauktas vasaros laikas, laikrodio rodykls bus pa-suktos vien valand atgal.

    etadien VL su priedais:kinink iniosetadienis

  • 2 2010 spalio 30 Nr. 86 (9001)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

    Nekilnojamojo turto (NT) ir au-tomobili mokesio iniciatoriai la-bai apsidiaug, kai j sumanymui pritar neseniai Lietuvoje viej Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai.

    Kartos galvos i i mokesi tikisi labai skirting rezultat. tai Finans ministerijos atstovai atsar-giai mini 50 mln. Lt sum, o jauna-sis premjero patarjas i sum lin-ks padidinti deimt kart.

    Milijardas tik planuose

    Vertindama TVF raginim fi nans ministr Ingrida imonyt tepasak: dabar tam ne laikas. Taiau pridr, kad vis pirma Vyriausyb turi po-litin pareig inaudoti visas pastan-gas padidinti pajamas ne mokesi didinimo bdu ir tik tokiu atveju, jei to nepavykt padaryti, svarstyti kitas priemones.

    Jeigu Vyriausybei nepavykt i e-lio biudet itraukti madaug milijard lit per metus, TVF pasily-mas, tiktina, bt trauktas Vyriau-sybs darbotvark. Ar tokia galimyb reali? Ekonomistai sako, kad ji reali tiek pat, kiek nerealus noras papil-domai surinkti milijard lit, nes kol kas nra jokio plano, kaip tai padary-ti. Tiesiog pasakyta, kad i elio bus paimta 700 mln. Lt PVM ir dar 400 mln. Lt kovojant su nelegalia ci-garei ir degal prekyba. Taiau pas-tarj uduot vykdyti bus sunkiau, nes pasienyje gyvenantiems abiej a-li pilieiams kitmet sigalios lengva-tins slygos kirsti valstybs sien.

    Labiau nukentt maiau udirbantieji

    i vasar Lietuvoje viejs Bour-nemouth universiteto ( Jungtin Ka-ralyst) mokesi teiss docentas Ri-ardas Teeris spjo lietuvius nesekti Vakar Europos ali pavyzdiu ir la-bai pasverti savo norus vesti visuotin NT mokest gyventojams.

    Vienas svarbiausi argument, kuriuos VL minjo ir lietuviai eks-pertai, apmokestinama ne reali, bet apytikr turto vert. Britas sak, kad individualiai atlikt pakartotini tur-to vertinim ilaidos Jungtinje Ka-ralystje siek daugiau nei 2 mlrd. Lt. Be to, io mokesio administravimas kainuoja itin brangiai.

    Populiari teorija teigia, kad is mo-kestis skaudiausiai smogt turtin-gj sluoksniui. Ar tikrai? Ekspertas teigia, kad Jungtinje Karalystje ir daugelyje kit ES ali yra kaip tik atvirkiai. Taip yra todl, kad santy-

    kinai is mokestis labiausiai paveikia maiau udirbanius pilieius, nes ne-turtingieji jam mokti skiria didesn savo pajam dal negu udirbantieji daugiau.

    Praradimai akivaizds

    VL jau vasar stebjosi, kad Vy-riausybs nariai i io mokesio tikisi labai skirting rezultat. tai Finans ministerijos atstovai atsargiai minjo 50 mln. Lt sum, o premjero patar-jas M.Majauskas r i peties 500 mln. Lt. Taigi svarbu, kokius kainius numatysi ir kaip skaiiuosi. Jeigu tik-

    tume premjero patarjo prognozmis, tai turtume manyti, kad is mokes-tis bus ukrautas kiekvienam nam kiui. Jis tikrai bt didelis ir santyki-nai gerokai didesnis nei daugelyje ES ali. Be to, turime vertinti, kad Lie-tuvoje atlyginimai yra vieni maiausi ES rinkoje. Ekonominio bendradar-biavimo ir pltros organizacijos duo-menimis, daugelyje ES ali, iskyrus Ispanij, Jungtin Karalyst ir Pran-czij, io mokesio pajamos nesiekia 1 proc. vis mokestini pajam.

    Biudetui nauda bt nedidel, o Lietuvos gyventoj praradimai bt tokie pat akivaizds kaip dabartiniai dl didjani mokesi u elektr, dujas, vanden ar patalp ildym.

    Ar tai aliasis mokestis?

    Ne maiau abejoni sukelia ir su-manymas apmokestinti kiekvien automobil, tarkime, po 100 Lt per metus. Silantieji teisinti mokest neretai j vadina aliuoju, taiau pa-prastai negali paaikinti kodl.

    Bandymai paaikinti, kad teisinus mokest miestuose sumas auto-mobili skleidiama tara, sublik-ta, nes gaut l net neplanuojama skirti kokiems nors specialiems fon-dams, kurie rpintsi mainti aplin-kos tar. is mokestis patekt alies biudet ir i jo los bt paskirsto-

    mos vairiausiems reikalams. Mokes-t aliuoju galtume vadinti nebent j susiej su 100 Lt banknoto spalva. Taigi automobili mokestis i tikr-j bt paprastas Vyriausybs pasi-pinigavimas.

    Siekiant teisinti NT mokest rei-kia vertinti ir specifi nes Lietuvos aplinkybes. Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose naujose ES alyse, itin daug moni gyvena nuosavuose bstuose. Pagal rodikl lietuviai yra pirmaujanij ES gretose. Taigi ir ia prasme galime sakyti, kad NT mo-kestis lietuviams smogt labai skau-diai. Kai kurie io statymo gynjai jau dabar pataria gyventojams pagal-voti apie bsto keitim jeigu sle-

    gia mokesiai, parduok erdv bst ir pirk maesn. Taip isiduodama, kad is mokestis i tikrj bt skausmin-giausias ne turtingiesiems, bet vidu-riniam sluoksniui ir ypa monms, iuo metu gyvenantiems vargingai, bet turintiems daug gyvenamojo plo-to. Taigi NT mokesio vedimas bt tarsi parama turt supirkinjantiems turtuoliams.

    Skirtingos nuomons

    Seimo Socialdemokrat partijos frakcijos seninas Algirdas Butkevi-ius mano, kad iuo metu NT mokes-

    io vedimas bt socialiai neteisingas. Parlamentaras kritikuoja ir sumany-m nustatyti automobilio mokest: klausim reikia sprsti per akciz de-galams, nes ne visi pilieiai transporto priemones naudoja visus metus, kai kurie vainja tik vasaros laiku. Todl bt neteisinga, jeigu mokestis bt nustatytas visiems vienodas.

    iai idjai negaili kritikos ir Pre-zident: Tokie mokesiai ateityje yra diskutuotini, bet jie turi bti rimtai apsvarstyti. Ypa nekilnojamojo turto mokestis, kuris yra bsim fi nansini burbul bei spekuliacij nekilnoja-mojo turto rinkoje valdymo, bet ne biudeto kamymo priemon.

    Seimo narys Julius Veselka sil i esms progresin NT mokesio vari-ant kuo didesnis turtas, tuo dides-nis ir mokestis. Pavyzdiui, turintieji per 3 mln. Lt vertint NT privalt mokti maksimal 0,02 proc. mokest. Minimal 0,003 proc. mokest tur-t mokti nuo 350 tkst. Lt vertinto turto savininkai, o turintieji maes-ns verts turt bt atleisti nuo tokio mokesio. Taiau pats J.Veselka abe-joja, ar Seimas pritart tokiai idjai.

    Aktualijos

    Pajamos jau apmokestintos maiausiai du kartus gyventoj pajam ir pridtins verts mokesiais. Taigi vedus naujus mokesius mogus bt veriamas mokti trei kart u t pat dalyk.

    Valstybs gelbjimo ratas nauji mokesiai tautai

    Dabar galiojantys statymai neskaidrsDalia Bardauskien, Lietuvos nekilnojamojo turto pltros asociacijos direktor

    Prie planuojant teisinti visuotin NT mokest btina patobulinti kai ku-riuos statymus, kurie yra pains ir neskaidrs. Dabar galiojaniame Ne-kilnojamojo turto mokesio statyme numatyta, kad mons moka ems ir priklausini mokesius, todl pir-miausia silome suderinti esamus du mokesius, padaryti vien mo-kest su vienu apmokestinimu.Ms supratimu, pagrindinis mokes-io tikslas yra utikrinti, kad valsty-bje NT bt naudojamas efektyviai, disponavimas juo bt ekonomikai pagrstas ir duot naudos. Neteisin-ga bt iuo mokesiu apmokestinti bst, kur mogus deklaruoja kaip savo pagrindin gyvenamj viet.

    Trei kart u t patRta Vainien, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezident

    iuos mokesius vertinu labai nei-giamai, nes jie ne tik ne iuolaikiniai, kaip kartais bandoma aikinti, bet labiau primena antikos laikus, kai buvo apmokestinami daiktai. moni-jos evoliucija keit mokesius buvo einama nuo daikt prie pajam ap-mokestinimo. Senovje bdavo sun-ku apskaiiuoti pajamas, didel j dalis bdavo gaunama ne pinigais. Taiau dabar vyrauja pinigins paja-mos. Galima nesunkiai ir tiksliai sui-noti, kiek j gavo kiekvienas asmuo. Be to, pajamos jau apmokestintos maiausiai du kartus gyventoj pajam ir pridtins verts mokes-iais. Taigi vedus iuos mokesius mogus bt veriamas mokti tre-i kart u t pat dalyk. Be to, dar ir kasmet, nes nekilnojamasis turtas ar automobilis ne kruopos, kurias suvartojame greitai.

    Pasirengti reikt dvej metKstutis Kristinaitis, UAB korpo-racijos Matininkai prezidentas

    Daugelyje valstybi NT mokes-tis yra priemon reguliuoti nekil-nojamojo turto burbul ptimsi. Mes silme tok statym priimti 2005-aisiais. Taiau tada apie j tik padiskutuota. iuo metu padtis rinkoje kitokia. Dabar primus tok statym rezultatas bt priein-gas. Manau, kad kitas nekilnojamo-jo turto burbulas prads pstis gal po trej met. Taigi yra laiko tam pasirengti ir pirmiausia sujungti e-ms mok