sportas nr4 (2016m)

3 p.

4 p.

14 p.

19 p.

ŽVILGSNIS

POKALBIS

KELIAS Į RIO

IŠ ARTI

Dar nespėjusi išaugti jaunimo varžybų, penkiakovininkė Ieva Serapinaitė rugpjūtį atvers olimpinių žaidynių vartus.

Lietuvos krepšinio lygos prezidentas Remigijus Milašius neabejoja, kad trys milžinai – ne riba, LKL atsiras ir daugiau galingų klubų.

Lietuvos generalinė konsulė Brazilijoje Laura Guobužaitė tiki, kad olimpinėse žaidynėse pavojai atsidurs teigiamų potyrių šešėlyje.

Komandinės sporto šakos Lietuvos čempionų medaliai, kuriuos šiemet iškovojo rankininkai, į Alytų atkeliavo po 41 metų pertraukos.

2016 Nr. 4

Festivalyje „Sportas visiems“ Joanos Bartaškienės vadovaujama Lietuvos moterų sporto asociacija į vieną būrį sutraukė ir jaunimą, ir senjores. 6 p.

www.sportas.info

ENERGIJOS UŽTAISAS

Robertas ir Laurynas Komžos bus pirmieji lietuviai

legendinėse „Gordono Bennetto taurės“ dujinių

balionų varžybose, kuriųdalyvių laukia neįtikėtinai sunkūs

išbandymai ir pavojai. 20 p.

IŠŠŪKIS

2 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 4

LEIDĖJAVšĮ „Sporto leidinių grupė“Įmonės kodas 300093445Olimpiečių g. 17, LT-09237 VilniusTel. 8 5 275 2791Faks. 8 5 278 4349El. p. [email protected]

DirektoriusArtūras GimžauskasTel. 8 698 82 421

Vyr. redaktoriusMarius GrinbergasTel. 8 686 09 700

Marytė Marcinkevičiūtė[email protected] [email protected] Daugėlaitė[email protected]

REKLAMATel. 8 686 09 700Faks. 8 5 278 4349El. p. [email protected]

BUHALTERIJAFinansininkėOna RatkevičienėTel. 8 5 273 [email protected]

Tiražas

ISSN 1392-9259Indeksas 5214

Spausdino UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcijaneatsako.

9 000

ATGARSIAI 10Pirmame Kiokušin pasaulio sąjungos Europos čempionate Serbijoje Lietuvos kiokušin karatė rinktinė iš viso pelnė 10 medalių: 3 aukso, 2 sidabro ir 5 bronzos.„

Treneriu dirbantis čiuožėjas Deividas Stagniūnas užstojo savo buvusią partnerę amerikietę Isabellą Tobias, iškeitusią sunkiai gautą Lietuvos pasą į Izraelio.

Kauno „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas tapo labiausiai tituluotu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėju. Šiemet iškovotas LKL čempiono žiedas – jau dešimtas 32 metų puolėjo kolekcijoje.

Donato Biliaus („Lietuvos rytas“) piešinys

kiokušin karatė rin

„Kai baigiau savo sportinę karjerą, Isabella labai verkė, nenorėjo, kad palikčiau ledo areną. Mano buvusi partnerė puolė į depresiją, nuolat man skambindavo ir prašė, kad sugrįžčiau. Tos ašaros gavus Lietuvos pilietybę tikrai nebuvo dirbtinės. Kai Isabellai iš pradžių buvo suteikta Lietuvos, o vėliau ir Izraelio pilietybė, ji verkė iš didelio džiaugsmo, kad galės čiuožti.“

DVIRAČIŲ SPORTAS

DOMANTAS SABONIS

ŽOLĖS RIEDULYS

IRKLAVIMAS

NEĮGALIŲJŲ SPORTAS

Ignalinoje vykusiame Lietuvos dviračių sporto čempionate asmeninių lenktynių auksą iškovojo Aušrinė Trebaitė ir Ignatas Konovalovas, grupinių – Daiva Tušlaitė ir Ramūnas Navardauskas.

NBA naujokų biržoje savo pavardę išgirdo Domantas Sabonis. 20-metį Lietuvos krepšininką 11-uoju šaukimu pasirinko „Orlando Magic“, bet netrukus teises į jį mainydami perleido „Oklahoma Thunder“.

Lietuvos moterų čempionato fi nale Šiaulių „Gintra-Strektė-Universitetas“ įveikė Vilniaus „HFTC-Taurą“, o vyrų pirmenybių lemiamoje serijoje Vilniaus „Ardas-Rudamina“ palaužė Širvintų „Intą-Baltic Champignons“.

Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai iš Europos čempionato Maskvoje parsivežė du medalius. Henrikas Žustautas (kanoja, 200 m) iškovojo sidabrą, Ignas Navakauskas (baidarė, 200 m) – bronzą.

Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Italijoje lietuviai iškovojo 8 medalius – 3 aukso, 2 sidabro ir 3 bronzos. Čempionais tapo Mindaugas Bilius (dukart) ir Andrius Skuja.

3LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 4

ŽVILGSNIS Šiuolaikinė penkiakovė yra įtraukusi visą IEVOS SERAPINAITĖS šeimą – sportuoja ir jos sesuo dvynė Emilija, šios sporto šakos atstovas buvo ir jų tėvas.

Lina Daugėlaitė[email protected]

„Tikėjau tuo. Buvo sunkus kelias iki tikslo, bet dabar esu laiminga“, – jau turėdama olimpinį kelialapį rankose džiaugiasi penkiakovininkė Ieva Serapinaitė, jauniausia ir mažiausiai patyrusi iš šiuolaikinių riterių trijulės, keliausiančios į Rio de Žaneirą. 21-erių olimpinių žaidynių debiutantė šiuolaikinės penkiakovės varžybose dalyvaus kartu su olimpinės čempionės karūną Rio de Žaneire ginsiančia Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene. Vyrų varžybose startuos patyręs Justinas Kinderis.

Intriga iki pabaigosKovojant dėl olimpinio kelialapio prireikė daug jėgų – I. Serapinaitės likimas paaiškėjo tik paskutinėse varžybose Maskvoje gegužės pabaigoje. Paskutinis startas, renkant olimpinius taškus, buvo svarbus tarpusavio dvikovoje su Gintare Venčkauskaite, ir jis Ievai sukėlė daug jaudulio – nepatekusi į fi nalą, galėjo tik stebėti varžovės pasirodymą: „Jos startas lėmė, kuri važiuos į žaidynes. Aš nedalyvavau – sėdėjau, žiūrėjau.“ Tačiau G. Venčkauskaitei nepavyko olimpiniame reitinge pakilti aukščiau už I. Serapinaitę. Ir nors Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija pranešė, kad teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse iškovojo keturi Lietuvos sportininkai – jau minėtoji trijulė ir G. Venčkauskaitė, pastaroji į Rio de Žaneirą nevyks, nes šaliai daugiausia gali atstovauti dvi moterys ir du vyrai.

Kelias iki šių olimpinių žaidynių I. Serapinaitei buvo ilgas. „Tų startų buvo septyni. Tai tikrai labai daug“, – penkiakovininkė aktyviai dalyvavo varžybose, rinkdama olimpinio reitingo taškus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais I. Serapinaitė dalyvavo tik dvejose suaugusiųjų varžybose. „Dar nelabai man sekėsi. Tačiau šiemet man skyrė daugiau startų ir teko dalyvauti. Pirmą kartą suaugusiųjų čempionatuose startavau, tikrai buvo sunku“, – apie jai dar naują patirtį dalyvaujant suaugusiųjų varžybose pasakoja olimpietė.Jaunimo ir suaugusiųjų varžybų lygis smarkiai skiriasi: „Čia visi profesionalai, stipriausi – lygis aukštas.“ Trenerio Artūro Kalinino auklėtinei šie metai paskutiniai, kai ji startuoja dar ir jaunimo varžybose. Paskutinės varžybos prieš Rio ir vienos paskutinių jaunimo varžybų buvo Europos jaunimo čempionatas, kuriame lietuvė liko šešta. Su jaunimo amžiaus marškinėliais, kuriuos baigia išaugti, I. Serapinaitė planuoja atsisveikinti rugsėjį pasaulio čempionate, jau po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.

Tėvo pramintais takaisTrumpai atsikvėpusi po Europos jaunimo čempionato, I. Serapinaitė kibo į treniruotes. Stiprioji Ievos rungtis – plaukimas. Į šiuolaikinę penkiakovę prieš dešimtmetį ji atėjo iš baseino takelio. Kaip pati sako, baseiną pradėjo lankyti nuo dvejų metų kartu su tėvais. Paskui pateko į plaukimo trenerės rankas. Tačiau tėtis, buvęs penkiakovininkas,

Ievą ir jos seserį dvynę Emiliją, paakino išbandyti šią sporto šaką. „Pabandėme – čia nėra tokios monotonijos kaip plaukime. Vien tik plaukti sunku, penkiakovė įdomiau – viena rungtis nepasisekė, kitoje gali atsigriebti“, – skirtingą patirtį lygina sportininkė.Sunkiausia I. Serapinaitei sekasi paskutinė kombinuotoji rungtis – bėgimas ir šaudymas. Dažnai būtent ši rungtis būna priežastis, kodėl sportininkei nepavyksta užkopti ant garbės pakylos. Ir Europos jaunimo čempionate prieš paskutinę rungtį Ieva žengė antra, o kombinuotoje rungtyje ji buvo vos 22-a ir galutinėje įskaitoje teko tenkintis šeštąja vieta. „Tikrai yra kur tobulėti. Turėčiau greičiau bėgti – aišku, ne taip kaip Laura, bet kažkur prie jos galima būtų“, – jaunoji penkiakovininkė įsitikinusi, kad rezervo dar turi. „Anksčiau bėgimas man nepatikdavo, bet per laiką bandai susigyventi, taikytis ir pamažu jis pradeda patikti. Matau, kad pažanga yra, rezultatai kyla – tai padeda“, – pasakoja I. Serapinaitė. Labiausiai jai patinka fechtavimosi rungtis. Anksčiau dukroms kompaniją fechtavimosi treniruotėse palaikydavo ir tėtis. „Šeštadieniais būdavo rengiamos varžybų pobūdžio treniruotės, bet dabar ta tradicija baigėsi, niekas nieko nebeorganizuoja“, – prisimena mergina.Su žirgais I. Serapinaitė bendrą kalbą randa nesunkiai. „Nuo tavęs paties priklauso, kaip tu susitvarkysi. Būna sunkiau, bet neatsimenu tokių atvejų, kad tragiškai būtų pasibaigusios varžybos“, – pasakoja sportininkė.

Žvalgyba Rio de ŽaneireKovą Rio de Žaneire vyko II pasaulio taurės etapas, kuris buvo ir bandomosios varžybos prieš olimpines žaidynes. Stipriausią įspūdį tose varžybose dalyvavusiai I. Serapinaitei paliko didžiulis karštis ir drėgmė. „Buvo neįmanoma. Bet kai vyks olimpinės žaidynės, bus ne sezonas. Tai guodžia“, – sako karštį mėgstanti penkiakovininkė, tačiau net ir jai Rio saulė buvo per kaitri. Varžybų organizacija lietuvei paliko gerą įspūdį. Nors nesklandumų tąsyk išvengti nepavyko, o jų kaina L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei buvo itin didelė – dėl prapliupusio lietaus jos lazerinis pistoletas ėmė strigti ir olimpinei čempionei teko tenkintis vos 13-ąja vieta. Tačiau I. Serapinaitė tikisi, kad iš šių klaidų brazilai pasimokys ir per žaidynes panašių akibrokštų patirti neteks.Varžybų formatas Rio de Žaneire irgi buvo kitoks – vietoj vienos finalo dienos dalyviai varžėsi dvi dienas: vieną dieną fechtavosi, o kitą dieną vyko papildomos fechtavimosi varžybos bei visos kitos rungtys. „Anksčiau mūsų varžybos vykdavo dvi dienas. Tad nieko nauja. Bet man taip atrodo geriau. Fechtavimasis vyksta ilgai ir jis labai išvargina. Manau, kad bus lengviau dėl to, kad jis vyks dieną prieš kitas varžybas“, – sako varžybų formatu olimpinėse žaidynėse patenkinta I. Serapinaitė. Šiuolaikinės penkiakovės meistrai dėl olimpinių apdovanojimų Rio de Žaneire kovos rugpjūčio 18–20 dienomis.

Ip„mpva3

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių

šiuolaikinės penkiakovės

varžybose Lietuvai

atstovaus trys sportininkai:

Laura Asadauskaitė-Zadneprovs-kienė, Ieva Serapinaitė ir Justinas Kinderis.

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

Su žirgais I. Serapinaitė bendrą kalbą randa nesunkiai.

SUNKUS KELIAS Į TIKSLĄ

Dar nespėjusi išaugti jaunimo varžybų, penkiakovininkė Ieva

Serapinaitė rugpjūtį atvers olimpinių žaidynių vartus


POKALBIS Kauno „Žalgirio“ krepšininkai LKL čempionais tapo jau aštuonioliktą kartą.


LKL 23-iojo sezono fanfaros nutilo, uždanga nuleista. Krepšinio sirgaliams jis padovanojo įsimintinų akimirkų, nes netrūko rungtynių, kurių baigtis nenuspėjama, o LKL lyderiams lygos vidutiniokai į atlapus kibo ne kartą ir, svarbiausia, sugebėjo įkąsti.

Pusfinalio serija tarp „Lietuvos ryto“ ir „Neptūno“ tapo tikru desertu net didžiausiems krepšinio gurmanams. Dainiaus Adomaičio „išsišokėliai“ paįvairino tvarką trofėjų dalybose ir pelnytai pasidabino sidabro medaliais. Po tokio Klaipėdos „Neptūno“ antausio šiokia tokia paguoda vilniečiams tapo bronziniai apdovanojimai. Vilniaus ekipai šį sezoną praskaidrino tik po ilgos pertraukos vėl į viršų keltas trofėjus – Karaliaus Mindaugo taurė.Karaliaus Mindaugo taurė – naujas šio sezono akcentas. Šis turnyras pakeitė iki tol vykusius ir jau žiovulį kėlusius LKF taurės ir LKL žvaigždžių dienos renginius. Ir tai padarė sėkmingai – tapo dar viena LKL intriga. Kaunas savo krepšinio tvirtovę apgynė. Ir vėl. „Žalgirio“ krepšininkai ant pirštų movėsi čempionų žiedus. Kai kam jų, pavyzdžiui, Renaldui Seibučiui, tai buvo pirmasis ilgai lauktas ir

išsvajotas trofėjus, o štai Paulius Jankūnas žiedą movėsi ant paskutinio laisvo piršto – LKL čempionu jis tapo dešimtąjį kartą ir paveržė šį rekordą iš Gintaro Einikio, LKL čempiono vardą iškovojusio devynis kartus.LKL prezidentas Remigijus Milašius šį sezoną įvertino aštuonetu su pliuso ženklu. Ko pritrūko iki dešimtuko? „Smulkių dalykų visada yra, norisi, kad būtų dar geriau. Buvo ir teisėjų klaidų, skandalingų sprendimų, kai kas prarado tašką. Lažybų skandalai. Gal tai ir klubų vadovybės klaidos, nes žaidėjas, laiku gaudamas atlyginimą, manau, tuo niekada neužsiims. Šie dalykai ir sumažino balą“, – sako prezidentas.

Šį sezoną komandų skaičius sumažėjo iki dešimties. Dešimt klubų – tai optimalus LKL dalyvių skaičius?Tiek komandų pasiteisino. Bet, žiūrint į ateitį, klubų LKL gali atsirasti ir daugiau. Esminis dalykas – arena. Mes nurodėme, kad salėje būtų 1,2 tūkst. vietų žiūrovams. Salės artimiausiu metu atsiras Marijampolėje, Jonavoje, jeigu bus baigta rekonstrukcija, Telšiuose salė taip pat atitiks visus reikalavimus. Palanga turi salę, kurioje yra reikiamas vietų skaičius. Tad, žiūrint į ateitį, LKL galėtų žaisti 14 komandų, manome, kaip tai įmanoma būtų padaryti. Bet spręstų valdyba. Tai ateities vizija, o dabar viskas pasiteisino, viskas gerai.

„Ir „Žalgiris“, ir „Lietuvos rytas“ pasirinko Eurolygos rengiamas varžybas, gal dar ir kitas klubas pasirinks – nežinau. Bet LKL visos komandos kaip žaidė, taip žais. Yra įvairių variantų, kaip galima tą klausimą išspręsti, mes irgi apie tai diskutuojame.

klubų – vadyba tikrai gera. Kauno vadyba tokia, kad jos gali pasimokyti ir ne vienas Europos klubas. LKL klubų vadyba nėra bloga, bet mūsų problema, kad kai kuriems klubams reikia padėti ieškoti vadybininkų, nes Lietuvoje jų nėra tiek daug.

Kodėl, jūsų nuomone, Vilniuje žiūrovų lankomumas buvo mažas, o Klaipėdos arena kiekvieną kartą lūžo nuo sirgalių?Manyčiau, kad dėl šių metų nesėkmingo sezono. Viena vertus, vilniečiai sėkmingai žaidė „Karaliaus Mindaugo taurės“ varžybose – salė buvo pilna, o „Lietuvos rytas“ iškovojo taurę. Bet Europos taurėje sezonas buvo nesėkmingas, tik iš dalies sėkmingas LKL sezonas. Tai viena pagrindinių priežasčių – kai nėra pergalių, žiūrovas greitai nusisuka.

Daug kalbų buvo apie teisėjų darbą. Kodėl, būdama krepšinio šalimi, Lietuva neturi aukšto lygio teisėjų?Nelabai norėčiau komentuoti – yra Teisėjų asociacija, jos prezidentas Kęstutis Pilipauskas. Mes ne kartą su jais diskutavome, ieškome įvairiausių formų, kaip pagerinti darbą ir kaip atrasti naujų žvaigždžių tarp teisėjų. Kaip žinote, šiemet nupirkome šiuolaikinę greitosios vaizdo peržiūros aparatūrą, kuri iš tikrųjų davė savo vaisių – buvo

Alfredo Pliadžio nuotr.LIETUVOS KREPŠINIO LYGOS PREZIDENTAS REMIGIJUS MILAŠIUS

TRYS LKL MILŽINAI – NE RIBAPrieš sezoną klubams, be atitinkamų arenų, buvo iškelti ir fi nansiniai reikalavimai – turėti 300 tūkst. eurų pagrindą. Tokie reikalavimai sustiprino klubus ir apskritai LKL?Kalbama apie licencijavimą. Praėjusiais metais pasirašėme sutartį su audito bendrove. Kartu nustatėme krepšinio komandoms reikalavimus, atitinkančius tarptautinius standartus. Įvedėme licencijavimą – 300 tūkst. eurų pagrindas, kitam sezonui bus 350 tūkst. eurų. Vienintelis klubas, kuris nevisiškai laikėsi šio reikalavimo, – Kėdainių „Nevėžis“. Jam buvo nurodyta grąžinti skolas iki tam tikro laiko, bet jis tų įsipareigojimų nevykdė. Kiek žinau, šiomis dienomis (kalbėjomės birželio vidury – aut. past.) visi įsipareigojimai buvo įvykdyti – savivaldybė skyrė pinigų ir klubas su skolininkais atsiskaito. Taigi šie dalykai sugriežtina apskaitą ir mes matome, kaip mokami darbo užmokesčiai, kaip pinigai ateina – atsiranda kontrolė, o ne vien žodžiai.

Kurie klubai vadybos prasme žengė į priekį, o kurie galbūt atgal?Nė vienas klubas atgal nežengė. Į priekį ilgais ir, galima sakyti, greitais žingsniais žengė Panevėžys. Mūsų trijų lyderių – Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

R. Milašius neabejoja, kad ir kitą sezoną LKL žais visi

stipriausi šalies klubai.


Festivalyje „Sportas visiems“ Joanos Bartaškienės vadovaujama Lietuvos moterų sporto asociacija į vieną būrį sutraukė ir jaunimą, ir senjores. 6p.p.

daug pergalių paskutinėmis sekundėmis, jos galėjo atitekti ir kitiems. Pavyzdžiui, „Šiaulių“ rungtynės su „Nevėžiu“, kurios galėjo pakrypti į vieną ar kitą pusę, bet aparatūra padėjo. Teisėjai kaip ir krepšininkai – ateina talentai, išeina talentai. Lietuvoje buvo trys tarptautinės kategorijos teisėjai: Romualdas Brazauskas, Virginijus Dovidavičius ir Kęstutis Pilipauskas, po jų plejados tokių ryškių žvaigždžių neišaugo. Auga vienas kitas, ateityje tikrai juos pamatysime. Bet mes darome daug, kad teisėjai patobulėtų – ir finansiškai, ir techniškai. Kad judėtume į priekį, rengiame mokymus. Per vieną dieną tai nepasikeis.

LKL sudarė sutartį su tarptautine lažybų stebėjimo bendrove. Ji stebėjo rungtynes, siekiant išvengti susitarimų. Kiek žaidėjų dėl lažybų šiuo metu perduota LKF teismui ar teisėsaugai?LKL tokių atvejų tikrai nedaug. Yra kontrolė: LKL stebi tarptautinė bendrovė, Lietuvoje yra Lošimų priežiūros tarnyba, ji mus taip pat informuoja, bendradarbiaujame su Policijos departamentu – situacija valdoma. Jeigu klausiate apie kai kuriuos žaidėjus, tos pavardės mums žinomos. Bet

tokių atvejų kaip praėjusiais metais su Kėdainiais (kai kurie Kėdainių komandos krepšininkai galimai stengėsi pralaimėti „Neptūnui“ ir „Šiauliams“ didesniu nei 30 taškų skirtumu – aut. past.) šiemet nebuvo. Buvo skandalas su Utena, bet žaidėjas (Rolandas Alijevas – aut. past.) atleistas iš komandos abiejų šalių susitarimu. Artimiausiu metu paskelbsime, kokį sprendimą LKL priims dėl kelių žaidėjų.

Ar įmanoma lažybas apskritai pažaboti, ypač jei statoma Azijos bendrovėse? Mes tą informaciją vis tiek gauname. Iš krepšinio pajamos nėra tokios didelės. Galbūt tik tada, kai būna sutartos rungtynės. Kad dvi komandos susitartų, realiai nelabai įmanoma. Įmanoma tik tame pačiame kolektyve, kai yra draugų grupė, susijusi su žaidimais. Bet, mūsų žiniomis, tokių grupių, kad penki žaidėjai galėtų susitarti, mūsų klubuose nėra. Tai daugiau išpūstas burbulas.

LKL, prilygstanti Ispanijos lygai, būtų kiekvienos krepšinį mėgstančios tautos svajonė. Ar įmanoma Lietuvoje pasiekti panašų lygį kaip Ispanijoje?

Kalbama apie pinigus: mūsų klubai neturi tokių finansų kaip Ispanijoje, bet LKL vadyba šiuo metu yra viena geriausių Europoje. Kita vertus, mūsų šalis maža. Vienas rėmėjas gali duoti 50 tūkst., 100 tūkst., na, daugiausia 200 tūkst. eurų. Matote, kas darosi ant žaidėjų uniformų – kiek ten įvairių reklamos etikečių. Rėmėjas skaičiuoja pelno dalį, kas jį pamatys per TV ir kitur. Kai yra 20 rėmėjų, jo beveik nematyti. O didesnių sumų Lietuvos rinkoje nelabai gali atsirasti, nes pajamos neleidžia tiek skirti reklamai. Taigi tikėtis, kad Lietuvoje bus Ispanijos lygio lyga, negalima. Du ar trys klubai, kurie dabar yra lyderiai, tokie ir liks. Mano noras, kad kitų komandų biudžetas per trejus metus išaugtų iki 1,5 mln. eurų, kad jie galėtų panašiais biudžetais lygintis su dauguma Europos komandų: Prancūzijos, Vokietijos ir pan.

Šiuo metu turime tris LKL grandus: „Žalgirį“, „Lietuvos rytą“ ir dabar jau „Neptūną“. Ar trys pajėgios komandos Lietuvai riba? Norisi tikėtis ketvirtos komandos. Tikrai ilgais žingsniais žengia Panevėžys, norintis atgauti krepšinio

miesto statusą. „Lietkabelis“ turi gerus savininkus, miestas – geras įmones, pramonę, areną. Jeigu jie visi randa bendrą kalbą, tai tikrai gali padaryti. Aišku, per dieną tai neįvyks – Klaipėdos istorija irgi buvo ilga. Bet Panevėžys, kaip pramonės miestas, potencialo turi. Neblogas potencialas ir Marijampolėje. Kai pasistatys salę ir jeigu bus toliau tinkamai dirbama, ateityje tikrai gali išaugti nebloga komanda. Šiauliai kaip visada: ilgus metus „Šiauliai“ buvo bronzinė komanda, šiais metais tikrai gerai žaidė, tik pritrūko laimės. Visos šios komandos perspektyvios. Gera Utenos „Juventus“ vadyba, bet jų fi nansinės galimybės ribotos. Panevėžys komandos biudžetą tikrai gali padidinti 2–3 kartus ir ateityje lygintis su Klaipėda.

Įsiliepsnojo karas tarp FIBA ir Eurolygos. Jeigu FIBA grasinimus įgyvendins, iš LKL turėtų būti šalinamas „Lietuvos rytas“, nes pasirinko ne FIBA rengiamą turnyrą, o Eurolygos organizuojamą Europos taurę. Kitąmet ateitų eilė ir „Žalgiriui“. Ar klubų šalinimas iš LKL išeitis?Tai nesveiko proto žmonių, kovojančių nežinia dėl ko,

kalbos. Tai praeities žmonės, kurie taip kalba. Eurolyga buvo sukurta prieš 15 metų, nes pati FIBA buvo neįgali surengti Europos klubinių komandų čempionatą. Tad iniciatyvos ėmėsi privati bendrovė, esanti Barselonoje, ji puikiai dirba, turi gerą vadybą. Visiems iš jos mokytis reikėtų. Dabar procesas teismuose. Manau, artimiausiu metu tas klausimas išsispręs ir niekas nuo to nenukentės: nei Ispanijos lyga, nei Rusijos ar kitos lygos. Tas klausimas vienaip ar kitaip – per teismus ar Eurolygai ir FIBA susitarus – bus išspręstas. Tai tikrai nenaudinga krepšiniui. FIBA turbūt nesupranta, kad čia yra žiūrovai, yra finansinės injekcijos, vadyba. Tegu jie patys įrodo – deda pinigus ant stalo ir sukuria tokį pat produktą. Ir viskas. Tada pas juos ateis. Juk klubai renkasi patys, kur nori žaisti. Niekas negali uždrausti. Ir „Žalgiris“, ir „Lietuvos rytas“ pasirinko Eurolygos rengiamas varžybas, gal dar ir kitas klubas pasirinks – nežinau. Bet LKL visos komandos kaip žaidė, taip žais. Yra įvairių variantų, kaip galima tą klausimą išspręsti, mes irgi apie tai diskutuojame. Visi tie klubai tikrai žais kitais metais.

D. Adomaičio (dešinėje) treniruojamas

„Neptūnas“ pusfi nalyje palaužė „Lietuvos rytą“.

LAUREATAIL

Čempionas – Kauno „Žalgiris“Sidabro laimėtojas – Klaipėdos „Neptūnas“Bronzos laimėtojas – Vilniaus „Lietuvos rytas“Naudingiausias reguliariojo sezono žaidėjas – Vytautas Šulskis („Vytautas“)Naudingiausias fi nalo žaidėjas – Jerome’as Randle’as ( „Žalgiris“)Labiausiai patobulėjęs žaidėjas – Edgaras Ulanovas („Žalgiris“)Geriausias legionierius – Danielis Ewingas („Neptūnas“)Geriausia organizacija – Klaipėdos „Neptūnas“Geriausias treneris – Dainius Adomaitis („Neptūnas“)Garbingiausias žaidėjas – Mindaugas Girdžiūnas („Neptūnas“)Geriausiai besiginantis žaidėjas – Artūras Jomantas („Lietuvos rytas“)Metų skrydis – Arvydas Šikšnius („Neptūnas“)„Tete-a-Tete Casino-LKL“ šokėjų kovų nugalėtojos – „Neptūno“ šokėjosSimbolinis penketasĮžaidėjas – Danielis Ewingas („Neptūnas“)Atakuojantis gynėjas – Spenceris Butterfi eldas („Juventus“)Lengvasis krašto puolėjas – Edgaras Ulanovas („Žalgiris“)Sunkusis krašto puolėjas – Paulius Jankūnas („Žalgiris“)Vidurio puolėjas – Antanas Kavaliauskas („Lietuvos rytas“)


„Reikia Lietuvai parodyti, kaip žmonės, šeimos juda, sportuoja, aktyviai ilsisi, būna patriotiški. Mūsų valdžia turi suprasti, kad „Sportas visiems“ – tai mūsų jėga ir vaistai, tautos energija, geros emocijos.

Marytė Marcinkevičiūtė [email protected]

Kaip ir kasmet, paskutinį gegužės savaitgalį Palanga tris dienas gyveno sporto ritmu – čia vyko jau 23-iasis Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ festivalis, šiemet pasiūlęs net 60 įvairiausių veiklų.

Festivalio renginiai vyko Palangos arenoje ir stadione, Jūratės ir Kastyčio skvere, J. Basanavičiaus gatvėje, sporto salėse, paplūdimyje. Kartu vyko ir Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žaidynės.Lietuvos moterų sporto asociacijos, vienuoliktus metus vadovaujamos nenuilstančios prezidentės Joanos Bartaškienės, narių gretos per festivalį „Sportas visiems“ buvo vienos gausiausių – įvairiuose renginiuose dalyvavo apie 270 sporto entuziasčių. Masiniame pratime, kuriame buvo daug Moterų sporto asociacijos narių, pasirodė apie 500 atlikėjų: nuo aštuonerių iki 78-erių metų. Senjorių buvo net 120, jų amžius – 60–78 metai. „Tai unikumas, tapome lyg ir festivalio puošmena. Norime papuošti festivalį savo įvairiu amžiumi“, – sako 66-erių J. Bartaškienė.

Lietuvos moterų sporto asociacija – nuolatinė festivalio „Sportas visiems“ dalyvė. Kuo jums patrauklus šis renginys?„Sportas visiems“ – pats gražiausias renginys. Jį tiesiogiai turėtų transliuoti visos Lietuvos televizijos, o ne rodyti tas „24 valandas“ ir panašias šiukšles. Reikia Lietuvai parodyti, kaip žmonės, šeimos juda, sportuoja, aktyviai ilsisi, būna patriotiški. Mūsų valdžia turi suprasti, kad „Sportas visiems“ – tai mūsų jėga ir vaistai, tautos energija, geros emocijos.Festivalis labai papuošė ne tik Palangą, jis turi puošti ir visą

Lietuvą. Šį renginį turėtų globoti pati Lietuvos Respublikos prezidentė. Lietuvos moterų sporto asociacija jau užaugo, subrendo, o mūsų prezidentė irgi sportiška, todėl šiemet jos prašysime, kad priimtų mūsų aktyvą ir sutiktų globoti šį nuostabų renginį. Prezidentė turi pamatyti, koks įspūdingas yra festivalis „Sportas visiems“. Jame dalyvavo 4 816 asociacijos narių, o prie jų prisijungė daugybė poilsiautojų ir iš viso buvo išdalyta net 11 725 starto numeriai, kokia graži eisena per miestą, kokie puikūs pasirodymai ir tūkstantinės minios siekis gyventi kuo gražiau ir sveikiau. Tokių masinių renginių sovietų laikais niekada nebūdavo. Asociacija „Sportas visiems“ vienija 19 skėtinių organizacijų, tai puikus stogas, po kuriuo galima priglausti visą Lietuvą. Šiuose festivaliuose turėtų dalyvauti ir politikai, kuriems reikėtų rodytų pavyzdį, kokia Lietuva turi būti sveika ir vieninga.

Vadovaujate Lietuvos moterų sporto asociacijai. Ar daug sporto klubų ji vienija?Daugiau kaip trisdešimt, juose sportuoja per 3 tūkst. žmonių. Per metus organizuojame 14 renginių, kurie kone visi tapo tradiciniai ir respublikiniai. Renginiuose dalyvauja ir mūsų jaunimas: ikimokyklinio amžiaus, pradinių klasių ir gimnazijų mokiniai.Ko gero, esame vienintelė asociacija, atitinkanti festivalio „Sportas visiems“ nuostatas. Visi puikiai žinome, kad jaunimas nuo mažens turi judėti. O kad gražiai, emocingai ir veržliai juda senjorai – tarsi kažkoks stebuklas. Mano vadovaujamame moterų klube „Joana“ apskritai yra labai daug auksinio amžiaus moterų. Nuomojamės visas tris Sabonio krepšinio centro sporto sales. Širdis džiaugiasi matant sportuojančius mažus ir didelius.

Taip ir turi būti. Vos gimęs kūdikis turi mankštinti savo kojytes ir rankytes. Jeigu meilė sportui bus skiepijama nuo mažens, nereikės jokių vaistų, ilgai būsime jauni ir sveiki. Moterys, kurioms jau 78-eri, ateina į klubą semtis sveikatos – tai šis tas nepakartojama. Jau 23-ejus metus gyvuoja asociacija „Sportas visiems“ ir visus kartus dalyvaujame jos organizuojamuose festivaliuose, kasmet rengiame naują masinį pratimą. Šiemet festivalyje mūsų asociacijos entuziastės dalyvavo ir kitose veiklose, kurių buvo net 60: prie jūros smėliu bėgo 500 m nuotolį, jėgas bandė smiginio varžybose, Jūratės ir Kastyčio skvere darė ryto mankštas, šoko zumbą... Auginamės ir pamainą. Naujojo pratimo mokėsi ir prie mūsų prisijungė Palangos senosios gimnazijos, Kretingos dviejų mokyklų moksleivės. Iš viso apie 60–70 merginų – tai gražus mūsų laimėjimas. Labai norime paskatinti kūno kultūros mokytojas jungtis į Moterų sporto asociaciją.Su jomis bendraujame jau kelerius metus, kasmet mokytojoms organizuojame nemokamus seminarus „Kitokia pamoka“. Asociacija turi sukaupusi daug patirties, todėl padedame organizuoti įvairius renginius ir kitiems. Juk visiems reikia aktyviai judėti, sveikai gyventi. Joks riebalų nusiurbimas grožio nesuteiks.

Visoms Lietuvos moterims savo neišsenkamu entuziazmu didelį pavyzdį rodote ir jūs: štai ir per festivalį „Sportas visiems“ vadovavote masinio pratimo pasirodymui, o rytais – mankštoms.Širdyje esu jauna, nors kitąmet sukaks 60 metų, kai tuo gyvenu ir esu scenoje. Lankydama pirmą klasę, pradėjau nuo baleto, paskui 11 metų lankiau sportinę gimnastiką. Nuo 1980-ųjų pradėjau propaguoti aerobiką. Kad dabar

mūsų moterys yra daug gražesnės – tai tos aerobikos pranašumas. Iki šiol nenulipu nuo pakylos, nesergu, nenaudoju papildų ir vitaminų. Sportas, judėjimas – tai mano sveikatos eliksyras. Dabar savo pavyzdžiu noriu parodyti moterims, kad jos nebijotų savo amžiaus, iki senatvės judėtų, sportuotų, darytų tai, ką darau aš: reikia – šoku ant parketo, reikia – šoku į vandenį. Šiems iššūkiams būnu pasirengusi, nes mankštinuosi kiekvieną dieną. Mūsų, vyresnio amžiaus moterų, šūkis: „Gyvenkime sveikai, be vaistų, įdomiai!“ Kai pasižiūriu į savo 75-erių ir vyresnio amžiaus moteris, jos man gražuolės, visada pasitempusios, smalsios, visko norinčios. Šių metų festivalyje „Sportas visiems“ aktyviai dalyvavo mūsų asociacijos narės iš Vilniaus, Kauno, Šakių, Rietavo, Joniškio, Tauragės, Utenos, Rokiškio, Šilalės, Pilviškių, Vilkaviškio ir kt. Jau norėtųsi savo vietą užleisti kitai, jaunesnei. Tačiau girdžiu sakant, kad tokios energingos kaip aš vis neatsiranda. Kol kas nerandu sau pamainos. Prieš porą metų atjauninome Moterų sporto asociacijos valdybą, o ir pati dar tos energijos turiu. Pradėjau skaityti paskaitas tema „Judėjimas – tai gyvenimas“ Kauno rajone, važinėju po visus trečiuosius universitetus. Susirenka 100 žmonių ir didesnė auditorija, kuri dvi valandas užgniaužusi kvapą klausosi patarimų. Tai, be abejo, labai malonu.

Kokie artimiausi renginiai jūsų laukia?Trečiąjį rugsėjo savaitgalį Palangoje trečius metus dalyvausime renginyje „BeActive“ ir per visą J. Basanavičiaus gatvę norime organizuoti mankštą. Vyks ir įvairios varžybos, konferencijos, bus surengta vakaronė. Šiame poilsiniame renginyje kviesime dalyvauti ir poilsiautojus.

SVEIKOS ENERGIJOS UŽTAISAS

Festivalyje „Sportas visiems“ Joanos Bartaškienės vadovaujama Lietuvos moterų sporto asociacija į vieną būrį sutraukė ir jaunimą, ir senjores

Įspūdingas Lietuvos moterų sporto asociacijos

pasirodymas.

J. Bartaškienė.

FESTIVALIS Šiemet tradiciniame festivalyje dalyvavo 4 816 asociacijos narių, o iš viso buvo išdalyta net 11 725 numeriai.


GEROS EMOCIJOSGLietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas: „Į šiemetį festivalį suvažiavo gerokai daugiau mūsų asociacijos narių nei praėjusiais metais, pavyko pritraukti ir daug poilsiautojų. Varžybos vyko sklandžiai, jau kelerius metus iš eilės festivalyje dalyvavo tie patys teisėjai. Daug emocijų sukėlė varžybos prie jūros. Tradiciškai laikomės tos pačios nuostatos, kad festivalį reikia rengti paskutinį gegužės savaitgalį. Šiemet mūsų festivalis sutapo su Olimpine diena Šiauliuose, tačiau šios dvi gražios šventės nesudarė viena kitai konkurencijos. Šiauliuose jaunimas buvo pratinamas prie olimpizmo idėjų, olimpinio judėjimo, o mūsų festivalio segmentas – vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Tai, kad tą pačią dieną sportavo visa Lietuva, – labai gerai. Kuo daugiau tokių švenčių, tuo Lietuvai tik geriau. Žmonės renginius renkasi pagal savo pomėgius ir jėgas.“

Festivalio renginiai vyko Palangos arenoje

ir stadione, Jūratės ir Kastyčio skvere,

J. Basanavičiaus gatvėje, sporto

salėse, paplūdimyje.

Artiomo Ištuganovo, Rimgaudo Budrio, Justo Vaičiulio, Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

Tradicinė festivalio eisena. Priekyje – „Sportas visiems“ ir kitų organizacijų vadovai.

Tradicines Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žaidynes pagyvino vėl skaičiuota kompleksinė įskaita. 8p.p.


ŽAIDYNĖS Žalgiriados finalinėse varžybose Palangoje tinklinį, krepšinį ir futbolą žaidė 380 žalgiriečių.


Pastaraisiais metais draugijos vasaros žaidynės vyksta Palangoje kartu su festivaliu „Sportas visiems“. Šiemet vėl rungtyniauta dvi dienas, sportininkai varžėsi ne tik dėl apdovanojimų, bet ir dalyvavo eitynėse per miestą, iškilmingame festivalio atidaryme.

Apie žalgiriečių žaidynes kalbamės su ilgamečiu jų vyr. teisėju jurbarkiečiu Petru Valučiu.

Kokios buvo šių metų „Žalgirio“ žaidynės?Per fi nalines varžybas Palangoje tinklinį, krepšinį ir futbolą žaidė 380 žalgiriečių. Visas penkias komandas delegavo vilniečiai: trys jų komandos (moterų ir vyrų tinklinio bei vyrų krepšinio) laimėjo aukso medalius.Klaipėdiečiai ir šalčininkiečiai delegavo po tris komandas. Iš viso norą dalyvauti žaidynėse pareiškė šešios moterų ir 16 vyrų krepšinio komandų, tinklinio – 11 moterų ir 15 vyrų, o futbolo – 13 komandų. Finalinėse varžybose rungtyniavo po šešias kiekvienos sporto šakos komandas, taip pat varžėsi dar keturios futbolo veteranų komandos. Palyginti su ankstesniais metais, žaidynių masiškumas šiek tiek sumažėjo, nes rajonai išsigąsta miestų komandų. Anksčiau rajonų ir miestų komandos rungtyniaudavo atskirai. Ypač gausiai dalyvaudavo rajonų sportininkai. Tačiau praėjusių metų ir šiemetės žaidynės parodė, kad miestų komandos nėra stipresnės už rajonų. Praėjusių metų fi nalinėse varžybose rungtyniavo po lygiai miestų ir rajonų komandų. Šiemet į fi nalines varžybas pateko daugiau miesto komandų. Su jomis jėgas Palangoje išbandė Jonavos, Šalčininkų, Tauragės, Varėnos sportininkai.

Šiose „Žalgirio“ žaidynėse po pertraukos vėl buvo kompleksinė įskaita, kuri ypač pagyvino šventę, padaugėjo komandų. Jeigu kurios nors sporto šakos varžybose komanda nedalyvavo, būdavo skaičiuojami minusiniai taškai. Miestai ir rajonai įskaitinius taškus gaudavo už dalyvavimą zoninėse ir fi nalinėse varžybose. Kompleksinė įskaita labai pasiteisino. Nugalėtojais tapo Vilniaus sportininkai, aplenkę klaipėdiečius ir alytiškius. Vėliau sporto vadovams, sporto kubų pirmininkams būna lengviau eiti į savivaldybes prašyti paramos, dalyvaujant „Žalgirio“ draugijos žaidynėse. Kompleksinė įskaita kartu ir sudrausmina komandas.

Koks komandų meistriškumas?Komandos labai atjaunėjo, pakilo jų meistriškumas. Gal kiek vyresnio amžiaus sportininkų matyti miestų komandose, o rajonams atstovavo daugiausia jaunimas, atitinkantis mūsų nuostatų reikalavimus. Rungtyniavo ne jaunesni kaip 19 metų sportininkai. Mūsų žaidynėse negali žaisti Lietuvos aukščiausios ir pirmosios lygos čempionatuose dalyvaujančios komandos bei sportininkai. Šiemet rajonams leidome atstovauti tiems studentams, kurie ten mokėsi ir sportavo. Rajonams ir taip sunku

dalyvavo keturių sporto šakų varžybose, o fi nalinėse krepšininkai laimėjo sidabro medalius.

Kas teisėjavo žaidynių varžybose?Stengiamės išlaikyti tas pačias teisėjų brigadas. Branduolys visą laiką išlieka. Krepšinio vyrų varžybų vyr. teisėjas buvo Kazys Litvinas iš Šventosios, moterų – palangiškis Romas Mažionis, futbolo – jurbarkietis Algirdas Damušis, tinklinio – šiaulietis Arūnas Kirsnys. Tinklinio varžybose teisėjavo Šiaulių teisėjai, moterų krepšinio – Palangos ir Kretingos, vyrų – Kauno ir Šakių, o futbolo – Palangos arbitrai.

VEIDAI JAUNĖJA, LYGIS KYLA

surinkti sportininkus, todėl jiems šiemet ir padarėme išimtį. Per žaidynes negautas nė vienas protestas, nors smulkių nesklandumų buvo, pavyzdžiui, dėl penktosios vietos atsisakė žaisti Pakruojo vyrų krepšinio komanda.

Kurie miestai ir rajonai pro pirštus pažiūrėjo į draugijos žaidynes?Šiemet žaidynėse nepanoro dalyvauti Šilalės, Kaišiadorių, Pagėgių sportininkai, tik po vieną komandą delegavo Kaunas, Panevėžys, Alytaus rajonas, Druskininkai, Šakiai, Ukmergė. Tačiau suaktyvėjo Vilniaus rajonas, Varėna, kurios sportininkai zoninėse varžybose

REZULTATAIRTinklinisVyrai: 1) Vilnius; 2) Klaipėda; 3) Šiaulių r.Moterys: 1) Vilnius; 2) Jonava; 3) Klaipėda.KrepšinisVyrai: 1) Vilnius; 2) Varėna; 3) Klaipėdos r.Moterys: 1) Alytus; 2) Vilnius; 3) Vilniaus „Tiketa“.FutbolasVyrai: 1) Klaipėda; 2) Šalčininkai; 3) Vilnius.

DRĄSŪS IŠŠŪKIAIDSporto draugijos „Žalgiris“ generalinis sekretorius Vytas Nėnius: „Po kovų zoninėse varžybose fi nale dalyvavo po šešias stipriausias vyrų ir moterų krepšinio, tinklinio bei futbolo komandas. Šiemet buvo numatyti prizai už masiškumą, kas gausiausiai dalyvavo zoninėse bei fi nalinėse varžybose ir užėmė daugiausia prizinių vietų. Čia išsiskyrė vilniečiai. Žaidynėse miestų ir rajonų komandos rungtyniavo kartu. Rajonai kai kuriose sporto šakose nedaug nusileido miestiečiams. Štai Vilniaus krepšininkai fi nale tik trimis taškais (40:37) nugalėjo varėniškius, o trečia buvo Klaipėdos rajono komanda. Labai atkakli kova dėl aukso medalių vyko tarp Vilniaus ir Jonavos tinklininkių. Vilnietės pergalę išplėšė tik trečiojoje partijoje – 2:1. Per žaidynes kai kurių rajonų komandos metė drąsų iššūkį miestiečiams. Mūsų žaidynės vyko kartu su festivaliu „Sportas visiems“. Žalgiriečiai galėjo bendrauti su kitų sporto šakų atstovais, užmezgė gražių pažinčių. Žaidynių dalyviams buvo surengta vakaronė. Palanga šiltu oru pasitiko žaidynių dalyvius, jie vasaros sezono pradžioje galėjo pabūti prie jūros. Vyrai krepšininkai rungtyniavo Šventojoje. Mūsų žaidynių fi nalinis etapas ir ateityje vyks Palangoje. Apibendrinant šių metų žaidynes, galima teigti, kad jos pavyko. Tik palangiškiams reikėtų labiau pasitvarkyti kai kurias sporto sales, atnaujinti pasenusią įrangą.“

Tradicines Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žaidynes pagyvino vėl skaičiuota kompleksinė įskaita

Žalgiriados vyr. teisėjas P. Valutis.

Mar

ytės

Mar

cink

evič

iūtė

s nu

otr.

Žalgiriečiai rungtyniavo futbolo, krepšinio ir tinklinio varžybose.

Stef

ano

Milč

evič

iaus

nuo

tr.


Birželio 9 d. Kūno kultūros ir sporto departamente pasveikinti ir apdovanoti 2016 m. Europos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų grupių sambo imtynių čempionatų prizininkai ir jų treneriai.Departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius pasveikino sportininkus pasiekus puikių rezultatų ir pasidžiaugė, kad sambo sportininkai į Lietuvą parvežė net devynis medalius, iš kurių 8 bronzos medaliai ir vienas sidabro. Generalinis direktorius palinkėjo visiems sėkmės ateityje kovojant dėl aukso medalių.

Padėkos įteiktos Europos jaunių čempionato bronzos medalio laimėtojoms (iki 48 kg) Gitanai Kasparavičiūtei, Vaigai Čečytei (iki 60 kg) ir Akvilei Titorenko (iki 75 kg) bei sportininkių treneriams Gitai Čečienei ir Jonui Tilvikui, Gretai Folmer (iki 70 kg), iškovojusiai sidabro medalį, ir ją parengusiam treneriui Artūrui Sakui.2016 m. Europos jaunimo sambo čempionato bronzos medalio laimėtojai Sandrai Žievytei (iki 60 kg) ir sportininkės trenerei Dianai Arlauskaitei taip pat įteiktos padėkos.

Atminimo medaliai „Už sporto laimėjimus“ įteikti Europos suaugusiųjų sambo čempionate bronzos medalius iškovojusiems Gintarui Katkui (iki 52 kg) ir jo treneriams Jonui Tilvikui ir Algirdui Šulinskui, Liudvikui Augustui Maciulevičiui (iki 62 kg) ir sportininko treneriui Artiomui Sitenkovui bei Eimantui Vaikasui (iki 100 kg) ir jo treneriui Juozui Dumbauskui. Sportinio sambo varžybose 3-iąją vietą iškovojusiam Mantui Marozui (daugiau nei 100 kg) ir jo treneriams Virginui Gečui ir Eduardui Techovui.

Briuselyje, NATO būstinės sporto centre, birželio 18–19 d. tradiciškai vyko vienuoliktos lietuvių sporto žaidynės „BeNeLux 2016“. Žaidynių tikslas – puoselėti užsienyje gyvenančių lietuvių sporto tradicijas, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, vienyti bendruomenių narius.Sporto žaidynėse dalyvavo daugiau kaip 650 sporto mėgėjų iš Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Šveicarijos ir Prancūzijos lietuvių bendruomenių. Sporto mėgėjai varžėsi futbolo, krepšinio, tinklinio, badmintono, stalo ir lauko teniso, boulingo, bėgimo, plaukimo, buriavimo, estafetės, skvošo, lauko teniso, orientavimosi, šaškių ir šachmatų rungtyse. Išdalyta apie šešis šimtus medalių komplektų ir prizų. Rungčių nugalėtojai bus deleguojami dalyvauti pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, kurios vyks 2017 m. vasarą Kaune.Žaidynėse dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, jis buvo šių žaidynių iniciatorius tuomet, kai pradėjo eiti Lietuvos

ambasadoriaus prie NATO pareigas, taip pat dalyvavo ambasadorė Lietuvos nuolatinė atstovė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė, Lietuvos nuolatinis atstovas Šiaurės Atlanto taryboje (NATO) Vytautas Leškevičius, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Belgijos Karalystėje Gediminas Varvuolis, Lietuvos Respublikos ambasadorius Nyderlandų Karalystėje Darius Jonas Semaška, ES komisaras Vytenis Andriukaitis, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, jis apdovanojo žaidynių prizininkus.

„BeNeLux 2016“ žaidynes organizavo Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo lietuvių bendruomenės, Lietuvos nuolatinė atstovybė prie NATO, Lietuvos ambasada Belgijoje ir Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje. Kūno kultūros ir sporto departamentas, organizuodamas konkursą „Sportas – ryšys su Lietuva“, parėmė šias žaidynes.

2016 m. konkurso „Sportas – ryšys su Lietuva“ projektams lėšas skirstė KKSD nuolatinė komisija. Konkursu siekiama skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į sveikatą stiprinančią ir jų fi zinį aktyvumą didinančią sportinę veiklą, puoselėti užsienyje gyvenančių lietuvių sporto tradicijas, skatinti tautinio tapatumo išsaugojimą ir palaikyti ryšius su Lietuva.Paraiškas konkursui galėjo teikti užsienio lietuvių organizacijos, vertinamos kaip užsienio valstybėje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, tam tikrų visuomenei naudingų interesų pagrindu vienijančios grupę toje valstybėje gyvenančių lietuvių. Viena iš jų veiklos rūšių yra kūno kultūros ir sporto plėtojimas. Gauta 30 paraiškų iš 16 šalių. Projektams vykdyti prašoma suma sudarė 69 960 eurų, tai gerokai viršijo konkursui skirtą lėšų sumą – 13 tūkst. eurų. Valstybės biudžeto lėšos skirtos 21 užsienio lietuvių organizacijos projektams, atitikusiems konkurso kriterijus.

KKSD siekia gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų fi nansavimą sporto statistikos sistemai kurti.„Šiuo metu nėra bendros informacinės sistemos, kurioje būtų kaupiama informacija apie sporto organizacijų veiklą, vykdomas programas, profesionaliai sportuojančius asmenis, valstybės investicijų į kūno kultūrą ir sportą stebėsena. Todėl negalime užtikrinti efektyvaus kūno kultūros ir sporto informacijos valdymo, išvengti kaupiamų duomenų nepatikimumo ir dvejinimo“, – sako KKSD generalinis direktorius E. Urbanavičius.Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą KKSD kaupia ir analizuoja kūno kultūros sporto statistinę informaciją. Tačiau nėra užtikrintas sistemingas duomenų rinkimas ir jų centralizuota

analizė. Be to, 2011–2020 m. valstybės sporto plėtros strategijoje numatyta atlikti tokią analizę ir sukurti patikimą sporto sektoriaus statistikos sistemą.Planuojamą kurti sistemą ir jos veikimo principą KKSD generalinis direktorius pristatė ir aptarė susitikime su Lietuvos statistikų sąjunga.„Lietuvoje nėra tikslių, išsamių, nuolat atnaujinamų duomenų apie sportininkus ir jų trenerius, todėl sudėtinga atlikti sportininkams skiriamų lėšų analizę ir stebėti jų rengimo, fi nansavimo efektyvumą. Be trenerių registro negalime planuoti valstybinio trenerių poreikio. Labai trūksta ir centralizuoto Lietuvos sporto infrastruktūros registro“, – teigia E. Urbanavičius.Sukurta sistema leistų sporto organizacijoms

operatyviai teikti duomenis apie veiklos rodiklius, sportininkus, trenerius, sporto infrastruktūrą. Sistemingai būtų vykdoma stebėsena valstybės mastu, kūno kultūros ir sporto veiklos programų planavimas.Be to, būtų nustatyta visoms sporto organizacijoms bendra stebėsenai ir valdymui reikalingos informacijos teikimo tvarka ir įgyvendinimo rodikliai.Planuojama, jog tam tikri duomenys būtų teikiami ir ofi cialią Lietuvos statistiką sudarančiam Lietuvos statistikos departamentui.KKSD yra parengęs investicinį projektą ir pateikęs jį svarstyti Vidaus reikalų ministerijai. Preliminari projekto vertė siekia 1 mln. eurų, o sistema galėtų būti sukurta per maždaug dvejus metus.

ĮVYKIAINrNr.. 44

Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento naujienos

UŽ SĖKMĘ – KKSD APDOVANOJIMAI

BRIUSELYJE – LIETUVIŲ ŽAIDYNĖS

KURS STATISTIKOS SISTEMĄ

JUOZAS SAPLINSKAS1942-02-09–2016-06-22

2016 m. birželio 22 d. 20 val. 15 min. nustojo plakusi žinomo sporto mokslininko, ilgamečio Vilniaus universiteto Kūno kultūros ir sporto katedros (vėliau – Sporto centro) vadovo, habil. mokslo daktaro, profesoriaus Juozo Saplinsko širdis.J. Saplinskas gimė 1942 m. vasario 9 d. Vorėnuose, Kuktiškių vlsč., Utenos apskrityje. Jaunystėje buvo geras lengvaatletis, pirmasis treneris – A. Krasaitis. 1966 m. baigė tuometį VVPU, 1966–1992 m. dirbo VU Kūno kultūros katedros dėstytoju, docentu (1974 m.), profesoriumi (1988 m.). 1980–1981 m. stažavosi Kopenhagos universitete, 1991–2000 m. dirbo VU Kūno kultūros centro vedėju, nuo 2000 m. – VU SSC profesoriumi. 1972 m. apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, o 1985 m. Baltarusijos MA Fiziologijos institute – ir habil. daktaro disertaciją tema „Žmogaus motorinių vienetų fi ziologinė charakteristika“. Mokslinių tyrimų sritys: žmogaus griaučių raumenų metodinių tyrimų metodikos, periferinio neuromotorinio aparato, veikiamo fi zinių krūvių, funkcinių pokyčių problemos. S. Saplinskas parašė nemažai metodinių mokymo priemonių, knygų, monografi jų, vadovėlių. Svarbiausios iš jų: „Žmogaus motorinių vienetų fi ziologinė charakteristika“; „Monografi ja“ (rusų kalba, 1990 m.), „Griaučių raumenys, molekulės. Judėjimas“ (1994 m.), „Žmogaus eletromiografi nių tyrimų technologiniai sprendimai“. Jo moksliniai straipsniai buvo spausdinami prestižiniuose mokslo leidiniuose, mokslo žurnale „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“ (nuo 1998 m.), „Sporto moksle“ (nuo 1995 m.) ir t. t. Taip pat buvo įvairių redakcijų kolegijų narys ir pagrindinis daugelio disertacijų gynimo oponentas.Už aktyvią ir produktyvią pedagoginę veiklą J. Saplinskas ne kartą buvo apdovanotas įvairių organizacijų – LTOK, Studentų sporto asociacijos, KKSD – garbės raštais ir diplomais, kitomis įvertinimo regalijomis.J. Saplinskas užaugino ir į mokslus išleido dukrą Vilmą.VU Sveikatos ir sporto centro pedagogų ir aptarnaujančiojo personalo kolektyvas bei daugelis VU darbuotojų ilgai prisimins šį nuoširdų, talentingą pedagogą, mokslininką, sumanų ir tolerantišką Kūno kultūros katedros ir Sporto centro vadovą. VU Sveikatos ir sporto centras

Po apdovanojimų – bendra nuotrauka.


„„Kai patiri nesėkmę, motyvacijos atsiranda dar daugiau. Kai sekasi, galvoji: „Užtenka tiek treniruotis, jau gana.“ Nesėkmė verčia treniruotis daugiau.“ EDGARAS MATAKAS


Septyniolikmetis kaunietis Edgaras Matakas – vienintelis Lietuvos neįgalusis plaukikas, įvykdęs net tris Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių A lygio kvalifi kacinius normatyvus. Regėjimo negalią turintis sportininkas juos įvykdė 2015 m. pabaigoje Lenkijoje vykusiame atvirajame žiemos plaukimo čempionate. Kad Lietuvai iškovota vieta parolimpinėse žaidynėse atiteko jam, E. Matakas sulaukė patvirtinimo šiemet.

Trenerio Ramūno Leono auklėtinis Rio de Žaneire plauks 50 m, 100 m ir 400 m laisvuoju stiliumi. Trumpieji nuotoliai – E. Matako mėgstamiausi. „Daugiausia tam ruošiamės. Plaukiant 400 m dar šiek tiek pritrūksta ištvermės“, – sako parolimpietis, pasibaigus mokslo metams pradėjęs dar aktyviau treniruotis. Sunki rytinė treniruotė, per kurią įveikia 6 km, poilsis ir vakarinė plaukimo treniruotė. Per dieną Edgaras nuplaukia 8–9 km, be to, prakaitą atkaklus kaunietis lieja ir treniruoklių salėje.Talentingas plaukikas – ir Lietuvos rekordų autorius. 2015 m. Europos jaunimo parolimpiadoje trenerio R. Leono auklėtinis iškovojo tris sidabro medalius ir pagerino tris Lietuvos aklųjų bei silpnaregių vyrų plaukimo rekordus 25 m baseine – 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi bei 50 m peteliške.

Talismanas – prezidentas Prie to, kad E. Matakas tapo plaukiku, labai prisidėjo Kauno aklųjų ir silpnaregių sporto klubo „Parolimpietis“ prezidentas Juozas Miliauskas. Jis, prieš ketverius metus užsukęs į Kovo 11-osios gimnaziją, kvietė vaikus sportuoti, o Edgarui pasiūlė pabandyti plaukti. Po pirmosios treniruotės plaukimas vaikino nesužavėjo, tačiau J. Miliausko prikalbintas į baseiną atėjo dar kartą. „Savaitę palankiau ir žiūriu, kad jau visai smagu“, – pradžią prisimena E. Matakas, iki tol tik vasaromis mėgėjiškai plaukiojęs ežeruose ir upėse. Beje, klubo „Parolimpietis“ prezidentas vaikinui tapo savotišku talismanu. „Visada pagalvoju, kad jeigu jis važiuoja į varžybas, man seksis“, – šypteli Edgaras.Talentingas plaukikas sulaukė paramos iš olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės paramos fondo – gavo profesionalaus inventoriaus. „Manau, daugelis sportininkų būtų sužavėti, kad juos remia Rūta Meilutytė. Mane tai labai stipriai motyvavo“, –

olimpinės čempionės dėmesys praėjusiais metais suteikė papildomų impulsų tobulėti. R. Meilutytės rengiamame šeimų turnyre E. Matakas turėjo galimybę šnektelėti ir su pačia olimpine čempione. Ji pasveikino vaikiną įvykdžius parolimpinius normatyvus.Prieš porą metų silpnaregis E. Matakas visiškai prarado regėjimą. Tad jam reikėjo laiko, kad priprastų orientuotis baseine. „Baseine dar nelabai kaip jaučiuosi. Kai plauki, atsitrenki į virves – skauda, bet apskritai jau orientuojuosi lengviau. Kai netekau regėjimo, iš pradžių buvo labai sunku plaukti. Man adaptuotis padėjo ir Juozas Miliauskas, ir treneris. Rezultatai vis gerėja“, – tikina ne vieną sunkumą įveikęs plaukikas.

Pirmenybė sportuiŠiais mokslo metais E. Matakas baigė vienuoliktą klasę. Mokytis ir sportuoti sunku. „Kaip linkęs į sportą, aukoju mokslus“, – šių mokslo metų rezultatais būsimasis abiturientas patenkintas, nors visai neslepia, kad mokytis jam nepatinka.

Šie metai – ant parolimpinių žaidynių aukuro, tačiau, jų uždangai nusileidus ir grįžus į dvyliktos klasės suolą, duoklę teks atiduoti mokslams.Per mokslo metus E. Matakas keldavosi apie penktą valandą ryto, kad spėtų į treniruotę. Tokį ankstyvą rytą, nuskambėjus žadintuvui, iš lovos išlipti sunku, tad dar porą minučių jis bandydavo įtikinti save, kad keltis vis dėlto laikas. Noras aplenkti varžovus ir būti greičiausiam – geriausia motyvacija. „Kai patiri nesėkmę, jos atsiranda dar daugiau. Kai sekasi, galvoji: „Užtenka tiek treniruotis, jau gana.“ Nesėkmė verčia treniruotis daugiau“, – aiškina plaukikas, šių metų gegužę itin nusivylęs savo pasirodymu Europos čempionate.

Jaudulys trukdoRengdamasis Rio de Žaneiro parolimpinėms žaidynėms, vaikinas daugiausia treniruosis Lietuvoje. Norėtų dar startuoti ir varžybose, kurių neįgaliesiems per daug nebūna. Savo jėgas E. Matakas išmėgina dukart per metus Lietuvoje ir porą kartų tarptautinėse varžybose. „Per

TALENTAS EDGARAS MATAKAS Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse plauks 50 m, 100 m ir 400 m laisvuoju stiliumi.

mažai, bet nėra fi nansų...“ – priežastis įvardija plaukikas. Neturint pakankamai varžybų patirties, jaunajam talentui per atsakingus startus koją pakiša jaudulys. „Kai dalyvavau Europos čempionate, žiauriai nepavyko. Pritrūko psichologinio pasiruošimo. Jaudinausi, todėl daug ko nepavyko padaryti, – prisipažįsta parolimpietis, Europos čempionate 400 m ir 50 m laisvuoju stiliumi rungtyse užėmęs aštuntąją vietą, o plaukdamas 100 m laisvuoju stiliumi likęs devintas. – Jau gal koks mėnuo praėjo, bet vis dar negaliu susitaikyti su ta nesėkme. Dėl to jaudinuosi ir treniruojuosi dar labiau, kad tai nepasikartotų.“ Rengdamasis startams Rio de Žaneire, nuo liepos vaikinas pradės dirbti su psichologe. Parolimpinėse žaidynėse E. Matakas tikisi pagerinti savo asmeninus rezultatus. „Mano vienintelis tikslas – išeiti į fi nalą.“ Kaip ir kiekvienas sportininkas, kaunietis turi savo rožinę svajonę – parolimpinių žaidynių auksą, tačiau, kad jis sutvikstų ant jo krūtinės, dar reikia laiko. Tad šios žaidynės – pasirengimas didiesiems ateities tikslams.

KLUPTELĖJIMAI NE GNIUŽDO, O ĮKVEPIAParolimpietį plaukiką Edgarą Mataką dar daugiau dirbti pastūmėjo ir Rūtos Meilutytės dėmesys

Rio de Žaneire lietuvio laukia trys rungtys.

E. Matakas su treneriu R. Leonu.

Juoz

o M

iliau

sko

nuot

r.


„SPORTUI“ – 60 Pirmasis laikraščio „Sportas“ numeris į skaitytojų rankas pateko 1956 m. kovo 2 d.

Lina Daugėlaitė [email protected]

Prieš 60 metų ankstyvą pavasarį – kovo 2-ąją – į skaitytojų rankas pateko pirmasis laikraščio „Sportas“ numeris. Paminėti šią sukaktį sporto bendruomenė į Kūno kultūros ir sporto departamentą susirinko paskutinę pavasario dieną – gegužės 31-ąją.

Per 60 metų „Sportas“ užsiaugino ištikimų skaitytojų būrį – nuo valstybės vadovų iki sporto žmonių. „Neįsivaizduoju šiandien valstybės be sportinio leidinio“, – sveikindamas visus buvusius ir esamus „Sporto“ laikraščio darbuotojus sakė prezidentas Valdas Adamkus. Jis prisiminė, jog prisirišimas prie šio sporto leidinio nenutrūko nuo tada, kai jis dar buvo vaikas. „Sportinė spauda išlaikė savo veidą, tvirtą nusistatymą ir, nors netiesiogiai, prisidėjo prie mūsų laisvės kelio“, – pabrėžė prezidentas.Kad „Sporto“ laikraštis buvo daugiau nei vien varžybų statistika ir apžvalga, patvirtino ir Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Artūras Poviliūnas.

„Neįsivaizduoju valstybės be sportinio leidinio“, – sveikindamas laikraštį „Sportas“ 60-mečio proga sakė prezidentas Valdas Adamkus

„1988 m. „Sportas“ buvo vienas didžiausių atgimimo organizatorių. Prisimenu Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnį „Ar turime teisę į LTSR olimpinį komitetą?“ Redakcija dirbdavo naktimis ir tai mums buvo didžiulė pagalba svarstant atgimimo klausimą“, – „Sporto“ indėlį į Lietuvos istorijos virsmus prisiminė A. Poviliūnas. „Sportas“ prisimintas ne tik kaip sportinio gyvenimo atspindys, bet ir kaip jo organizatorius. Buvęs krepšininkas Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius pabrėžė, kad būtent nuo laimėtų „Sporto“ taurės varžybų prasidėjo jo, sportininko, karjera. „Daugiau nei pusę amžiaus šis laikraštis buvo ir tebėra Lietuvos sporto veidrodis. Jo puslapiuose įamžinta mūsų sporto istorija, ateities kartoms saugomos laikui nepavaldžios mūsų pergalės ir sunkios kovos. Laikraščio „Sportas“ indėlis į sporto bendruomenės Vilniuje ir visoje Lietuvoje stiprinimą žodžiais neišmatuojamas“, – Vilniaus miesto savivaldybės vardu jubiliatą sveikino vicemeras. „Sportas“ nulėmė ne vieno likimą. Straipsnis „Trys laiškai iš Varėnos“

Atskiros sveikinimų puokštės sulaukė ilgametė „Sporto“ žurnalistė Marytė Marcinkevičiūtė, kitąmet švęsianti kiek kuklesnį – 50 metų – žurnalistinio darbo jubiliejų. Susirinkusieji jai dėkojo už ilgametį atsidavimą sportui ir nenuilstančią plunksną – M. Marcinkevičiūtė yra viena produktyviausių Lietuvos sporto žurnalistų.Laikraščio „Sportas“ vyr. redaktorius Marius Grinbergas ir direktorius Artūras Gimžauskas ištikimiems „Sporto“ bičiuliams ir buvusiems redakcijos darbuotojams įteikė atminimo dovanas.

iki mažesnių sporto federacijų, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, asociacijos „Sportas visiems“, draugijos „Žalgiris“, universitetų, kitų organizacijų. Sveikinimai „Sportą“ atsivijo ir iš olimpiniu karščiu jau alsuojančios Brazilijos – nuoširdžiausius linkėjimus nuo Brazilijos lietuvių, kurių sportinė veikla taip pat randa vietos šių dienų „Sporto“ laikraštyje ir portale, perdavė Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Brazilijoje Laura Guobužaitė.O kaip tik Lietuvoje viešėję Australijos lietuviai, ištikimi sporto gerbėjai, „Sportui“ dovanojo dainų.

DAUGIAU NEI SPORTO VEIDRODIS

tapo lemtingas apsisprendžiant, kur dirbti, ilgamečiam Varėnos rajono kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkui ir rankinio treneriui Vidui Mikalauskui. „Su „Sportu“ užaugo ištisos kartos. Linkiu, kad laikraštis pasiektų kiekvieną sporto gerbėją, kad būtų idėjų skleidėjas“, – kūrybinės sėkmės linkėjo šiandien Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas V. Mikalauskas.Ministro pirmininko patarėjas Vytautas Janušaitis perdavė Algirdo Butkevičiaus sveikinimą: „Svarbu, kad atlaikėte konkurencines kovas, kad tęsiate senąsias sporto žurnalistikos tradicijas.“„Sportas“ – pats pozityviausias laikraštis“, – teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičūtė.„60 metų laikraščiui – nedaug. Jūs jauni ir energingi. Linkiu, kad būtų malonu rašyti, o mums – skaityti“, – linkėjo KKSD gen. direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys.Jubiliatą sveikino daugybė sporto organizacijų atstovų – nuo sporto šakų karaliaus futbolo ir karalienės lengvosios atletikos

„Sporto“ redakcijos darbuotojai su prezidentu V. Adamkumi.

Rena

to M

izer

o nu

otr.


Lietuvos generalinė konsulė Brazilijoje LAURA GUOBUŽAITĖ tiki, kad olimpinėse žaidynėse galimi pavojai atsidurs teigiamų potyrių šešėlyje. 14p.p.

1. „Sporto“ jubiliejus surengtas Kūno kultūros ir sporto departamente.2. Palinkėjimą „Sportui“ parašė ir Seimo narys V. Mikalauskas.3. Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo dovana – albumas palinkėjimams.4. KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojo V. Vainio sveikinimas.5. Iš kairės: renginio vedėjas J. Šalkauskas, LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė ir viceprezidentas R. Bakutis.6. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas E. Eimontas ir Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas L. Čaikauskas.7. Australijos lietuviai dovanojo dainų.

SVEIKINAME!SNuoširdžiai sveikiname „Sporto“ redakcijos kolektyvą, švenčiantį 60 metų jubiliejų. Šia turininga ir nepakartojama švente džiaugiamės kartu su jumis. Nepaisant didelių sunkumų, laikraštis išliko iki šių dienų ir toliau tęsia savo veiklą, kuri Lietuvos žmonėms labai reikalinga. Metai bėga, storėja nuveiktų darbų metraštis, o redakcija nesikeičia – tokia pat jaunatviška, su savo naujais darbais ir idėjomis, kasmet mus, laikraščio skaitytojus, džiuginanti įdomiais rašiniais. Tie prabėgę metai – tai sukauptas didžiulis kraitis patirties, darbštumo, darnos. Labai džiaugiamės, kad ir mes „Sporte“ nesame užmiršti – apie šiuolaikinę penkiakovę daug rašoma, o mūsų lyderę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę laikraščio skaitytojai išrinko geriausia 2015 m. Lietuvos sportininke. „Sportas“ gyvavo, tikimės, ir toliau gyvuos, įveiks visus sunkumus. Gražaus jubiliejaus proga jums linkime siekti naujų kūrybinių aukštumų, nesustoti ties tuo, kas jau pasiekta. Visiems redakcijos darbuotojams linkime tik šviesių akimirkų, didelio džiaugsmo ir įdomių rašinių. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija

1. 2. 3.

4.

5.

7.6.


Marytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Per pusketvirtos savaitės Lietuvoje Laura Guobužaitė spėjo ir pailsėti, nors daug laisvo laiko neturėjo. Dalyvavo diplomatų ekonomistų suvažiavime, laikraščio „Sportas“ 60 metų jubiliejaus iškilmėse, turėjo įvairiausių susitikimų, nes artėja Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės.

Generalinė konsulė aptarė nemažai klausimų su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus atstovais kalbėjosi dėl šalies vadovų atvykimo į olimpines žaidynes. „Įveikusi tokį didelį atstumą, visada pasiderinu ir atostogas, ir darbą. Kai atskridau, Lietuvoje buvo šaltoka, nes Brazilijoje kone keturis mėnesius kepino 35–38 laipsnių karštis“, – atskleidė iš Alytaus kilusi L. Guobužaitė.

Artėjant olimpinėms žaidynėms, jums turbūt labai padaugėjo rūpesčių?Negaliu sakyti, kad mano darbas dabar 100 proc. skiriamas tik olimpinėms žaidynėms. Kiekvieną dieną tų rūpesčių daugėja, dėmesys žaidynėms didžiulis. Lietuvos konsulatas olimpiados metu atstovaus ir Estijai bei Latvijai, teiksime visą įmanomą konsulinę pagalbą tų šalių žmonėms. Mūsų konsulatas olimpiados dienomis, nuo rugpjūčio 4 iki 25 d., iš San Paulo persikels į Rio de Žaneirą. Teko ieškoti gyvenamojo ploto, kur įsikurs konsulatas ir teks priiminėti piliečius, taip pat Lietuvos prezidentės ir premjero delegacijos narius. Kiekvieną mėnesį skrisdavau į Rio de Žaneirą ir dalyvaudavau olimpinėms žaidynėms skirtose spaudos konferencijose diplomatams. Į konsulatą patarimų kreipiasi Lietuvos piliečiai, su LTOK ir mūsų konsuline tarnyba Užsienio reikalų ministerijoje sutarėme, kad parengsime atmintinę, kaip elgtis

Brazilijoje, į ką atkreipti dėmesį, ką žinoti. Dabar prasideda pats aktyviausias laikotarpis.Kol kas mūsų konsulate dirba vos pora žmonių, tačiau, jeigu krūvis bus labai didelis, pasitelksime San Paulo išteklius. Visi supranta, kad tai yra ne Europa, todėl ir saugumas visai kitoks. Per parengiamąjį etapą stengiamės viską padaryti, kad mūsų piliečiai suprastų, jog jie negali elgtis taip, kaip Europoje. Čia reikia būti atsargesniems.

Rio olimpinės žaidynės jau čia pat, ar Brazilijoje tai juntama?Labai. Neatsižvelgiant į visas ekonomikos krizes, žaidynėms skiriamas ypatingas dėmesys. Brazilai diplomatams, verslininkams rengia labai daug pristatymų, juos palaiko pagrindiniai žaidynių rėmėjai. Atskiras klausimas – uodų platinamas Zikos virusas. Jo išsigandusi Europa, o Amerikos sportininkams netgi buvo rekomenduojama nedalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tačiau brazilai, pradedant šalies vadovais ir baigiant Rio savivaldybės specialistais, specialiųjų tarnybų atstovais, policija, per radiją ir kitus kanalus labai sklandžiai aiškina apie šį virusą. Medicinos įstaigos atliko tyrimus, buvo skirtos didžiulės lėšos, pritraukti užsienio mokslininkai, kurie kartu žiūrėjo, tyrė, kiek tas virusas iš tikrųjų turi įtakos. Šia informacija buvo dalijamasi, patiems brazilams buvo organizuojama švietėjiška veikla, kaip saugotis, ką daryti.Mes, lietuviai, turėtume pasidžiaugti, kad mūsų sukurta kelionių viešuoju transportu planavimo programėlė „Trafi “ tapo ofi cialia žaidynių programėle norintiesiems keliauti olimpinių žaidynių metu. Labai laukiu pirmųjų Lietuvos olimpiečių, atvyksiančių į Rio liepos pabaigoje. Mano didžiulis džiaugsmas – Lietuvos krepšininkų atvykimas į San Paulą, kai jie liepos 30–31 d. žais draugiškas rungtynes. Kiek žinau, jų dienotvarkė bus labai

įtempta, dabar jie dėlioja visas detales, tačiau Brazilijos lietuviai nepraranda vilties su jais susitikti. Sutarėme, kad, kai krepšininkai žinos visą savo programą, su jais susisieksime ir tada bus aišku, ar mums pavyks su jais nors kiek ilgiau pabendrauti.

Dalyvavote „Sporto“ redakcijos jubiliejuje. Apie ką kalbėjotės su mūsų sporto federacijų vadovais?Jie viskuo domėjosi, bet išskirčiau tris pagrindinius klausimus: ar iš tikrųjų reikia bijoti Zikos viruso, koks yra saugumo lygis ir kas per žmonės tie brazilai? Nemažai laiko teko praleisti ir su kadenciją baigusiu prezidentu Valdu Adamkumi. Mane sužavėjo Jo Ekscelencijos prisiminimai, kaip jis 1959 m., būdamas Amerikos lietuvių krepšinio komandos vadovas, lankėsi Brazilijoje. Jis papasakojo kelias labai įdomias istorijas, mane sužavėjo tie šilti prisiminimai. Prisiminėme ir V. Adamkaus, jau Lietuvos Respublikos prezidento, ofi cialų vizitą į Braziliją. Jo fenomenali atmintis leido savotiškai palyginti, kaip tuo metu atrodė Brazilijos lietuvių bendruomenė ir dabar, kokie panašumai ir skirtumai.

Stebėsite savo pirmąsias olimpines žaidynes. Ar įsivaizduojate tą olimpinių žaidynių euforiją ir dvasią?Manau, kad patirsiu 100 proc. daugiau emocijų nei 2014-aisiais, per televiziją stebėdama Brazilijoje vykusį pasaulio futbolo čempionatą. Nepakartojami

įspūdžiai liko ir kai pirmą kartą Londone stebėjau „Chelsea“ komandos futbolo rungtynes, o Barselonos „Camp Nou“ stadione – istorinį susitikimą, kai vietos futbolininkai po ilgos pertraukos 5:1 nugalėjo Madrido „Real“. Tada gavau savotišką euforinį šoką, bet manau, kad olimpinių žaidynių įspūdžiai bus dar įspūdingesni. Brazilai – labai emocinga tauta, įsivaizduoju, kad tai bus nepakartojamos emocijos. Matydama įspūdingus reginius, neužmirštu, kad tuo pačiu metu man teks ir nemažai dirbti.

Kokiose varžybose žadate lankytis?Pirmiausia krepšinio. Būtinai stebėsiu plaukikės Rūtos Meilutytės pasirodymus. Jeigu leistų galimybės, stebėčiau visų Lietuvos olimpiečių startus ir juos palaikyčiau. Didžiuojuosi Lietuvos sportininkais, man ir pačiai būtų didelė garbė visur dalyvauti. Deja, taip nebus. Tikiu, kad mūsų šalies olimpiečiai iškovos mažiausiai septynis medalius, jie tikrai pajėgūs tai padaryti.

Mūsų dviračių treko atstovai nuogąstauja, kad Rio dar nebaigtas statyti dviračių trekas ir gali tekti kovoti kitur.Trekas tikrai bus pastatytas laiku. Tokios pačios nuotaikos vyravo ir prieš pasaulio futbolo čempionatą, visi nerimavo, kad keliuose miestuose dar nebaigti futbolo stadionai. Brazilai turi tokią tradiciją ir išskirtinę savybę – jie susiima pačią paskutinę minutę ir viską padaro.

„Trekas tikrai bus pastatytas laiku. Tokios pačios nuotaikos vyravo ir prieš pasaulio futbolo čempionatą, visi nerimavo, kad keliuose miestuose dar nebaigti futbolo stadionai. Brazilai turi tokią tradiciją ir išskirtinę savybę – jie susiima pačią paskutinę minutę ir viską padaro.

RIO LAUKS LIETUVIŠKA UŽUOVĖJA

Lietuvos generalinė konsulė Brazilijoje Laura Guobužaitė tiki, kad olimpinėse žaidynėse galimi

pavojai atsidurs teigiamų potyrių šešėlyje

KELIAS Į RIO Lietuvos konsulatas nuo rugpjūčio 4 iki 25 d. iš San Paulo persikels į Rio de Žaneirą.

Iš kairės: D. Gudzinevičiūtė, V. Adamkus ir konsulė L. Guobužaitė.

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.



Rio de Žaneiro trasas žingsniais matuos Brigita Virbalytė-Dimšienė, Neringa Aidietytė, Živilė Vaiciukevičiūtė, Marius Žiūkas, Marius Šavelskis, Tadas Šuškevičius ir Arturas Mastianica. Jų treneriai – Kastytis Pavilonis, Juzefas Romankovas, Viktoras Meškauskas ir Kęstutis Jezepčikas.

2008 m. Pekine dalyvavo šeši ėjikai, o 2012 m. Londone – penki.Geriausi Lietuvos sportinio ėjimo meistrai Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms sausį rengėsi Kanarų salose, vasarį Amerikoje, Uoliniuose kalnuose Kolorado valstijoje, o vėliau Lietuvoje. Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas Kastytis Pavilonis teigia, kad jaunimui bus sunku kovoti dėl aukštų vietų. Dėl jų 20 km trasoje turėtų varžytis B. Virbalytė-Dimšienė, N. Aidietytė ir galbūt T. Šuškevičius 50 km trasoje. „Visų svajonė yra olimpiada, tačiau ne visi gali kovoti dėl medalių“, – pripažįsta K. Pavilonis.

Į Rio išlydėti AlytujeGeriausius ėjikus ir jų trenerius buvo galima pamatyti per 42-ąjį tarptautinį sportinio ėjimo festivalį „Alytus 2016“. „European Permit Meeting“ statusą turinčiose varžybose dalyvavo 14 šalių ėjikai iš keturių žemynų: Europos, Pietų Amerikos, Šiaurės Amerikos ir Afrikos.Festivalio metu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė sportininkams bei jų treneriams, kurie dar neturėjo, įteikė olimpinės rinktinės ženklus ir pasidžiaugė, kad tokia gausi ėjikų komanda eina į Rio.Sėkmės festivalyje „Alytus 2016“ ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse linkėjo miesto meras Vytautas Grigaravičius, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Didžiausia viltis – B. Virbalytė-DimšienėLietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva iš ėjikų didžiausias viltis sieja su B. Virbalyte-Dimšiene. Per varžybas Alytuje 20 km trasoje B. Virbalytė-Dimšienė pasiekė 1 val. 31 min. 34 sek. rezultatą ir bendroje įskaitoje užėmė penktą vietą. Šio rezultato pakako tapti Lietuvos čempione. „Žvelgiant į mano ankstesnius rezultatus, šis tikrai nėra prastas. Tačiau olimpiniai metai rodo, kad netgi vidutiniokės gali „iššauti“,

nes ne viena jų pagerino savo asmeninius rekordus. Vis dar neatrandame to aukso viduriuko, išlenda visokių problemėlių. Po varžybų Alytuje prasidėjo pagrindinis pasirengimo laikotarpis, todėl manau, kad iki olimpinių žaidynių tikrai pagerinsiu savo sportinę formą“, – neabejoja Brigita. Rio de Žaneire B. Virbalytė-Dimšienė sieks pakilti bent dešimt vietų aukščiau nei Londone, kur ji buvo 26-a. Tačiau, pasak sportininkės, norint tą vietą užimti, reikia pasiekti asmeninį rekordą. „Praėjusiais metais per pasaulio čempionatą mane ypač motyvavo septintoji vieta, didžiajame sporte norisi pasilikti dar dešimt metų, bet iš tikrųjų tos svajonės neatitinka realybės. Per šias olimpines žaidynes jausiu didžiulę atsakomybę, nes nenoriu nuvilti savo gerbėjų“, – teigia sportininkė.Liepos 7 d. B. Virbalytė-Dimšienė su komandos draugais N. Aidietyte ir T. Šuškevičiumi išvyksta į treniruočių stovyklą Alpių kalnuose Italijoje, kur padirbės daugiau nei tris savaites. Paskui savaitei sugrįš į namus ir rugpjūčio 7-ąją išvyks į Lisaboną, kur savaitę treniruosis. Į Rio dauguma ėjikų atvyks, likus keturioms dienoms iki starto. „Tų kelių dienų aklimatizacijai turėtų pakakti. Varžybos vyks 20 val. Lietuvos laiku“, – sako K. Pavilonis. Jis su M. Žiūku į aukštikalnes Italijoje išvyks birželio 30 dieną. Vyrai 20 km nuotolį eis rugpjūčio 12 d., o 19-ąją moterys lenktyniaus 20 km ir vyrai 50 km trasose.

Po Singapūro – į Rio de Žaneirą Lietuvos sporto universiteto trečiakursis, 21-erių druskininkietis M. Šavelskis,

2010 m. dalyvavęs I olimpinėse jaunimo žaidynėse Singapūre, vyks ir į tikrąsias olimpines žaidynes. Praėjusiais metais jis debiutavo pasaulio suaugusiųjų čempionate ir gavo gerų pamokų. Šį pavasarį druskininkietis antrą kartą pakartojo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių normatyvą (1 val. 24 min.) ir 20 km nuotolį nuėjo per 1 val. 23 min. 15 sekundžių. „Marius dar jaunas, neužgrūdintas. Jis nelabai norėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose Alytuje, bet, kadangi tuo pačiu metu vyko ir Lietuvos čempionatas, stojo į startą ir 20 km rungtyje tapo vicečempionu. Šiemet auklėtinis pagerino ėjimo techniką, per varžybas negavo pastabų. Po Alytaus sportinio ėjimo festivalio prasidės antrasis pasirengimo etapas Rio olimpinėms žaidynėms. Treniruosimės Druskininkuose, paskui vyksime į aukštikalnes Italijoje“, – atskleidžia sportininko treneris ir Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. treneris K. Jezepčikas. Kai M. Šavelskis būna Kaune, jį tobulina tituluotas ėjikas Valdas Kazlauskas, o kai grįžta į namus ar per treniruočių stovyklas – K. Jezepčikas. Per olimpines žaidynes M. Šavelskis bus vienas jauniausių ėjikų, todėl treneris nesitiki, kad sportininkas 20 km rungtyje galėtų patekti į 20-uką. Jis būtų patenkintas, jeigu mokinys pasiekų savo rezultatą ir nuotolį nueitų per 1val. 23–24 minutes. Trečiose olimpinėse žaidynėse startuosiantis T. Šuškevičius vienintelis iš Lietuvos ėjikų eis 50 km nuotolį. Alytuje vykusios tarptautinės varžybos jam buvo geras tarpinis startas. Šiemet 50 km nuotolį lengvaatletis ėjo vieną kartą ir Slovakijoje nebaigė varžybų.

„Idealios formos dar nepasiekiau, ji, manau, bus per olimpines žaidynes. Jeigu olimpinėje trasoje pasieksiu ar pagerinsiu savo asmeninį rekordą (3 val. 52 min.), tai ir vietą užimsiu neblogą“, – įsitikinęs T. Šuškevičius.

Paskui trenerį – ir mokiniai Olimpinės rinktinės staigmena – jaunieji Pabradės ėjikai Ž. Vaiciukevičiūtė ir A. Mastianica, kuriuos surado ir iki šiol ugdo Barselonos olimpinių žaidynių dalyvis, daugkartinis Lietuvos čempionas, olimpietis Viktoras Meškauskas.Viena jauniausių ėjikų komandoje – Lietuvos edukologijos universitete kūno kultūrą studijuojanti 20-metė Ž. Vaiciukevičiūtė. Ji olimpinį normatyvą įvykdė pavasarį Slovakijoje. Tai buvo Živilės debiutas 20 km rungtyje. „Nesitikėjau, kad šie metai man bus tokie stebuklingi. Pirmą kartą stodama į 20 km trasos startą, maniau, kad bus sunku, teks daug kentėti, tačiau apsirikau. Pirmasis startas man paliko didelį įspūdį. 20 km nuotolis labai skiriasi nuo 10 km, kai dar rungtyniavau jaunių ir jaunimo grupėse“, – sako Ž. Vaiciukevičiūtė. Pabradietė 20 km nuotolį ėjo vos porą kartą (antrą – Romoje per Pasaulio taurės varžybas), todėl jai sunku spėlioti, kokią vietą užims olimpinėse žaidynėse. „Daug kas priklausys nuo paskutinių treniruočių stovyklų, per jas padarysiu visus darbus ir pažiūrėsiu, kaip jausiuosi“, – sako ėjikė.Šiemet su savo treniruočių draugais A. Mastianica, Genadijumi Kozlovskiu, savo seserimi Monika ir Inga Mastianica bei treneriu V. Meškausku ji treniravosi Ispanijoje, o nuo birželio 27 d. penkias savaites praleis treniruočių stovykloje Birštone.

REKORDINĖ ĖJIKŲ KOMANDA Pirmą kartą istorijoje olimpinėse žaidynėse Lietuvos garbę gins net septyni sportinio ėjimo atstovai

„„Nesitikėjau, kad šie metai man bus tokie stebuklingi. Pirmą kartą stodama į 20 km trasos startą, maniau, kad bus sunku, teks daug kentėti, tačiau apsirikau. Pirmasis startas man paliko didelį įspūdį. ŽIVILĖ VAICIUKEVIČIŪTĖ

Ėjikai į Rio de Žaneirą palydėti Alytuje.

Zeno

no Š

ilins

ko n

uotr.

Bėgimo gamtoje mėgėjams įveikti sunkias trasas miškuose, kalnuose ir pievose padeda specialios lazdos. 17p.p.


Marius Naruševič[email protected]

Su sportinėmis lazdomis vaikštantys žmonės jau seniai nieko nebestebina – šiaurietiškojo ėjimo mėgėjų kasdien galima sutikti ir miesto gatvėse, ir miškuose. Tačiau bėgiojančiųjų miškais, kalvomis ar pievomis ir pasispiriančių specialiomis lazdomis daugeliui matyti tikriausiai neteko.

Šie aktyvaus laisvalaikio ir sporto mėgėjai – bėgimo gamtoje (angl. trail-running) propaguotojai. Kaip pasakoja Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje sportuojantis Andrius Ramonas, bėgimas gamtoje turi vieną esminį skirtumą lyginant jį su ultramaratonu. „Šie bėgimai vyksta kalnuose, miškuose, kitaip sakant, visur, kur yra nedaug civilizacijos. „Bėgimo trasos panašios į automobilių bekelę. Dažnai, ypač užsienyje, varžybos rengiamos kalnuose, ten reikia bėgti per akmenų masyvus, kirsti kalnų upes. Distancijose parenkamos vietos, kuriose reikia kibtis į uolas ir prisitraukti į viršų. Tad čia svarbi ne tik kojų jėga, bet ir viso kūno raumenyno pajėgumas“, – tikina pasaulio bėgimo gamtoje taurės varžybose dalyvaujantis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas 34 metų A. Ramonas.

Populiarumas vis augaA. Ramonas teigia, jog bėgimas gamtoje Lietuvoje visada buvo propaguojamas, tik niekas jo neapibrėžė kaip tokio.

„Pavyzdžiui, orientacininkai irgi bėgioja miškais, kalnais, bekele. Ultramaratonininkai bėga tolimas distancijas, kaip ir bėgimo gamtoje mėgėjai. Tikrasis bėgimas gamtoje mūsų šalyje prasidėjo nuo kelių žmonių, nuvykusių į pasaulio bėgimo gamtoje taurės etapą“, – pasakoja sportininkas. 2009 m. kartu su A. Ramonu į Airijoje vykusias varžybas nuvyko Gediminas Grinius ir Mindaugas Garmus. Po to Lietuvoje susikūrė bėgikų gamtoje bendruomenė, ji iki šiol išlaikė vieną tradiciją – sportuoti Vilniaus Sapieginės parke. Dar vėliau pradėtos organizuoti varžybos mūsų šalyje. Šis bėgimas Lietuvoje dabar labai populiarus“, – įsitikinęs A. Ramonas.

Svarbus inventoriusPagrindinis bėgikų gamtoje instrumentas, galintis užtikrinti pergales aukščiausio lygio varžybose, yra bėgimo lazdos. Atskirti jas nuo šiaurietiškojo ėjimo lazdų gana paprasta. „Šiauriečių lazdos dažniausiai yra fi ksuotos arba dviejų dalių. O patikimiausios bėgimo gamtoje lazdos yra vadinamieji „zetai“ – lazdos, sudarančios trijų dalių „Z“ formą. Bėgdamas sportininkas, sumanęs jas panaudoti, susirenka lazdą taip, kaip jam reikia, – susireguliuoja ilgį ir padėtį“, – aiškina vieno populiariausių pasaulyje bėgimo gamtoje ir šiaurietiškojo ėjimo lazdų gamintojo „Leki“ atstovas Lietuvoje Arūnas Milkus. Šios lazdos itin patvarios. Viena jų gali atlaikyti beveik 200 kg

svorį. Visos lazdos pagamintos anglies pluošto pagrindu, todėl itin lengvos. Smaigalys padarytas iš kietmetalio, todėl jį nesunku įsmeigti į bet kokį paviršių. Lazdų poros kaina apie 150 eurų, o tai nėra itin daug, nes įrankis naudojamas ne vienerius metus.Šiuo metu bėgimo gamtoje lazdos labai populiarėja ir tarp paprastų sporto entuziastų. Paprasčiausiu keliu bėgiojantys ir į mišką pasukę žmonės gali išsitraukti lazdas ir jomis naudotis. Taip mankštinamos ne tik kojos, bet ir viršutinė kūno dalis – pečiai, krūtinė ir rankų raumenys. „Svarbiausia – patikimas gamintojas. O „Leki“ kaip tik toks ir yra. Juk sportininkai neperka bet kokios avalynės, jie atidžiai renkasi. Tai analogiškas reikalas“, – įsitikinęs A. Ramonas. Taip pat svarbu, kad naudojamos lazdos būtų lengvos ir kompaktiškos. Kitaip sportininkui jos gali tik trukdyti.

Pratybos ir poilsisA. Ramonas, paklaustas apie treniruočių procesą ir pasirengimą ultrabėgimams gamtoje, pasakojo per savaitę įveikiantis apie 150 kilometrų. „Viskas priklauso nuo to, kada artimiausios varžybos. Bet daugumai sportininkų įveikti 20–25 km per treniruotę normalu. Prie to dar prisideda jėgos, ištvermės, technikos treniruotės“, – pasakoja bėgikas. Atlikę paprastus matematinius skaičiavimus, gausime įspūdingus rezultatus. Keturios treniruočių savaitės, per

SPORTUOJAM

kiekvieną įveikiant 150 km, ir viena varžybų diena, bėgant 80 km distanciją. Beveik 700 km distancija įveikiama per mėnesį – kaip nuo Vilniaus bėgant tiesiai per miškus ir kalnus iki Maskvos. „Bet dar svarbesnis yra poilsis, – tvirtina bėgikas Vaidas Žlabys. – Nemažai sportininkų nemoka tinkamai atsigauti po varžybų. Svarbiausia praėjus parai padaryti gerą mankštą, nubėgti kelis kilometrus. Organizmui būtinas nuolatinis fi zinis krūvis bėgant tokias distancijas“, – įsitikinęs ultrabėgimo gamtoje entuziastas, birželio pabaigoje iškovojęs bėgimo gamtoje maršrutu Kernavė–Vilnius pergalę. Jo dalyviai miškais, kalvomis, Neries pakrančių takeliais įveikė net 83 kilometrus. V. Žlabys trasoje sugaišo 6 val. 33 min. 10 sek.

Rengdamasis ultrabėgimams gamtoje ANDRIUS RAMONAS per savaitę įveikia apie 150 kilometrų.

„„Nemažai sportininkų nemoka tinkamai atsigauti po varžybų. Svarbiausia praėjus parai padaryti gerą mankštą, nubėgti kelis kilometrus. Organizmui būtinas nuolatinis fi zinis krūvis bėgant tokias distancijas.“ VAIDAS ŽLABYS

NrNr. . 44

PASITIKTI IŠŠŪKIŲ – SU LAZDOMIS

Bėgimo gamtoje mėgėjams įveikti sunkias trasas miškuose, kalnuose ir pievose padeda specialios lazdos

Lietuvos olimpiečių gydytojas A. Ramonas nuolat

dalyvauja bėgimuose gamtoje.

Bėgimo gamtoje lazdos.

Nuo

tr. iš

asm

enin

io a

lbum

o


IŠ ARTI Lietuvos čempionų komandoje tikrų rankinio profesionalų nėra – visi dirba kitame darbe.

NrNr. . 44


Lietuvos rankinio lygos čempionais pirmą kartą tapę Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ rankininkai per Miesto dienas buvo pagerbti kaip didvyriai.

Naujieji Lietuvos čempionai dideliu autobusu buvo vežami per miestą, jiems uždėti ąžuolų vainikai, įteikti miesto savivaldybės apdovanojimai. Iškilmingas rankininkų pagerbimas buvo pagrindinis Miesto dienų akcentas. Alytus triumfavo: per superfi nalo rungtynes dzūkai sukūrė tikrą stebuklą – nuo šešis kartus iš eilės Lietuvos čempionu prieš tai tapusio Klaipėdos „Dragūno“ fi nalo serijoje „Almeida-Stronglasas“ buvo atsilikęs 0:2, bet išplėšė pergalę 3:2. Bronzos medaliai įteikti Kauno „Granito-Gajos-Kario“ rankininkams.Rezultatyviausiu lygos žaidėju tapo 197 įvarčius pelnęs alytiškis Žygimantas Micevičius, naudingiausiu – Vilniaus VHC „Šviesa“ rankininkas Valdas Drabavičius.

Titulas – po ilgos pertraukosKai 1975 m. Alytaus „Dainavos“ futbolininkai tapo Lietuvos čempionais, aukso medalių daugiau nepavyko pelnyti nė vienai alytiškių komandai. Ir štai po 41-erių metų pertraukos Dzūkijos sostinėje vėl didžiulė šventė. „Almeidos-Stronglaso“ vyrų rankinio komanda – stipriausia Lietuvoje. Praėjusių metų sidabro medalius jie iškeitė į aukso. Alytiškių triumfą uostamiestyje matė ir miesto meras Vytautas Grigaravičius. Jis tikėjo savo rankininkais ir jų palaikyti vyko į lemiamas rungtynes.„Kai serijoje buvome atsilikę 0:2, mus tas rezultatas šiek tiek atpalaidavo, neturėjome ko prarasti. Klaipėdiečiai per anksti pradėjo džiaugtis pergale. Aukso medalių link ėjome kelerius metus. Per pastaruosius šešerius metus po du kartus buvome antri ir treti, o šiemet pagaliau įgyvendinome tai, ko labai norėjome. Dabar „Almeidos-Stronglaso“ apdovanojimų kolekcijoje – visų spalvų medaliai“, – džiaugiasi buvęs ilgametis ekipos treneris, o nuo šių metų komandos vadovu tapęs Jonas Januška.Jis Alytaus rankininkus treniruoja nuo 1979-ųjų, išugdė ištisas kartas talentingų žaidėjų. J. Januška praeityje buvo gero lygio rankininkas, nuo 1971-ųjų atstovavo Alytui. Pradėjęs dirbti treneriu, sulipdė miesto rankinio branduolį. Dabar jis Sporto ir rekreacijos centre yra atsakingas už miesto stadioną.

Jau norėtų pasitraukti iš rankinio, bet žaidėjai jo nepaleidžia. Kiekvieną dieną jis lankosi rankininkų pratybose, važinėja į kiekvienas varžybas. Čempionų komandą J. Januška vadina savo vaiku.

Rungtynes stebi 600–800 žiūrovųLietuvos čempionų komandos pagrindą sudaro 14 alytiškių, kuriuos nuo mažų dienų užaugino treneriai Eugenijus Gimbutas ir Vladas Zokas. Šiemet komanda pastiprinta dviem sportininkais: Lietuvos rinktinės žaidėju Tadu Stankevičiumi, anksčiau atstovavusiu „Dragūnui“, ir varėniškiu Remigijumi Čepuliu.Visiems žaidėjams daug nervų ir jėgų kainavo kelionė į Klaipėdą žaisti lemiamų, penktųjų, rungtynių. Neprivažiavus Kryžkalnio, sugedo alytiškių autobusas. Vieni pasigavo pakeleivingus automobilius, o kiti į Klaipėdą vyko reisiniu autobusu. Alytiškiai dėkingi klaipėdiečiams, kurie, likus iki uostamiesčio apie 15 km, juos pasitiko dviem lengvosiomis mašinomis ir atvežė į rungtynių vietą. Alytiškiai turi gerą palaikymo komandą – tai žaidėjų tėvai, broliai, seserys, giminės. Jų rungtynes namie stebi 600–800 žiūrovų. Rankininkai džiaugiasi, kad jų rungtynes Alytuje stebi daugiausia žiūrovų, niekur kitur tiek nesusirenka.

Didžiausias krūvis – aštuoniems žaidėjams „Almeidą-Stronglasą“ į pergalę vedė žaidžiantieji treneriai: buvęs

Lietuvos rinktinės vartininkas Egidijus Petkevičius ir buvęs pasvalietis Robertas Paužuolis, kuris daug metų žaidė Vokietijos aukščiausioje lygoje ir prieš kelerius metus grįžo į Alytų, kur gyvena jo šeima.Čempionų komandoje tikrų rankinio profesionalų nėra – visi dirba kitame darbe. Kai kas alytiškius netgi vadina darbininkų komanda. Keturi pagrindiniai komandos rankininkai dirba rėmėjo „Stronglaso“ bendrovėje, kiti – kitur. Todėl komanda gali treniruotis tik vakarais nuo 19 val. Sporto rūmuose. Alytiškių komandos vadovas neišskiria kurio nors vieno žaidėjo ir sako, kad didžiausias krūvis tenka aštuoniems rankininkams. Čempionai turi gerą vartininką Rytį Cipkų, patikimai žaidžia kairiarankis puolėjas Gintautas Adamkevičius, Lietuvos rinktinės žaidėjas Tadas Stankevičius, Ispanijoje rungtyniavęs ir didelę patirtį turintis Aurelijus Sabonis, Irmantas Asakavčius. Pasak J. Januškos, ypač didelę pažangą padarė komandos įžaidėjas Ž. Micevičius, šiemet pripažintas geriausiu lygos įžaidėju. Čempionų komandoje žaidžia veteranai ir jaunimas. Vyriausias komandoje – gynėjas R. Paužuolis, jam jau 44-eri. Jis šių metų lygos čempionate pripažintas geriausiu gynėju. Daugiau kaip 40 metų jau sulaukė ir E. Petkevičius, kitiems žaidėjams – daugiau kaip 30. Tačiau yra ir jaunesnių: Ž. Micevičiui ir I. Asakavičiui – po 24-erius.

Akiratyje – jaunimas „Turime dar jaunesnių žaidėjų, tačiau šiemet labai norėjome laimėti aukso medalius, todėl jaunimui neleidome pasireikšti. Lietuvos pirmosios lygos čempionate žaidžia mūsų jaunimo komanda, vadovaujama trenerių V. Zoko ir E. Gimbuto, kurioje vien alytiškiai. Šią komandą mes remiame ir nenorime, kad jaunimas kažkur išsilakstytų. Alytuje rankininkus treniruoja trys treneriai, pamaina auga nebloga. 1998 m. gimę mūsų jaunieji rankininkai tapo savo amžiaus grupės Lietuvos čempionais. Kiekvienoje grupėje yra po vieną du žaidėjus, kurie tikrai papildys mūsų komandą. Du V. Zoko 18-mečiai auklėtiniai atstovauja Lietuvos jaunių rinktinei, kitais metais juos planuojame kviesti į pagrindinę miesto komandą. Rūpinamės savo rankininkais, studijuojančiais Lietuvos aukštosiose mokyklose. Trenerio E. Gimbuto auklėtinis Dovydas Čepulis studijuoja Vilniuje ir, norėdami jį išlaikyti, jam apmokame kelionės išlaidas. Vilniuje studijuoja du vartininkai, kurie taip pat yra mūsų akiratyje“, – sako J. Januška. Čempionų komanda nuoširdžiai rūpinasi miesto savivaldybė ir pagrindiniai rėmėjai „Almeida“ bei Stronglasas“. Stiprėti fi ziškai nemokamai į treniruoklių salę įsileidžia sporto klubas „Margiris“. Kitąmet pagrindinis čempionų tikslas – šimtu procentų išlaikyti komandą, apginti čempionų titulus ir dažniau leisti į aikštę jaunimą.

RANKININKŲ DOVANA – AUKSASKomandinės sporto šakos Lietuvos čempionų medaliai į Alytų atkeliavo net po 41 metų pertraukos

„„Aukso medalių link ėjome kelerius metus. Per pastaruosius šešerius metus po du kartus buvome antri ir treti, o šiemet pagaliau įgyvendinome tai, ko labai norėjome.“ JONAS JANUŠKA

Lietuvos čempionai pagerbti Alytuje.

alyt

us.lt

nuo

tr.


Marius [email protected]

1906 m. pirmą kartą surengtos „Gordono Bennetto taurės“ varžybos iki šiol suburia geriausius planetos dujinių balionų pilotus. Šiemet pirmą kartą jų gretose bus ir lietuviai 53 metų Robertas Komža ir jo sūnus 27-erių Laurynas.

Varžybų taisyklės atrodo paprastos – nuskristi kuo toliau nuo starto. Tačiau dėl kelias dešimtis valandų patirtų išgyvenimų dviejų kvadratinių metrų ploto gondoloje Gordono Bennetto taurė oreiviams tampa geidžiamiausiu trofėjumi. Be to, tai yra ir ofi cialus dujinių balionų pasaulio čempionatas.„Gordono Bennetto taurė yra iššūkis, kuriam reikia subręsti. Manau, kad dabar atėjo ir mano laikas“, – teigia vienas labiausiai tituluotų visų laikų Lietuvos balionų pilotų R. Komža. Bet iki šiol jis skraidė karšto oro balionais, o dabar jo su sūnumi, taip pat ne vieną trofėjų iškovojusiu Laurynu, laukia skrydis dujiniu balionu. Tokio iki Komžų nebuvo pilotavęs nė vienas lietuvis.Tiesa, vieną svajonę teko atidėti ateičiai – dėl sunkumo su Dakaro dykumų raliu lyginamose varžybose lietuviai skris ne savo, o nuomotu balionu. „Pritrūko laiko ir pinigų. Bet ateityje būtinai

skrisime dujiniu balionu su Lietuvos vardu ir simboliais“, – neabejoja R. Komža.Balionų sporto naujokais Roberto ir Lauryno Komžų tikrai nepavadinsi. Tačiau visos pergalės ir patirtis sukauptos skraidant karšto oro balionu. Juo jau skraido ir jaunesnysis Lauryno brolis Danielius, tačiau jis piloto licenciją galės gauti tik šių metų spalį. Tada jis galės skraidinti visus norinčiuosius šeimos bendrovei „Aeronautika“ priklausančiu balionu „Lituanica“, kaip tai daro jo tėvas ir vyresnysis brolis.

Skirtingi balionaiEsminis skirtumas tarp karšto oro ir dujinių balionų – pastarasis skrenda naudojant lengvesnes už orą dujas. Dažniausiai jis pripildomas vandenilio. 1 000 m3 tūrio dujinio baliono keliamoji galia yra tokia, kaip 3 000 m3 tūrio karšto oro baliono. „Su dujiniu balionu, kitaip nei karšto oro balionu, ore gali išbūti daug ilgiau, nuskristi toliau, juo galima kilti, skristi ir leistis esant daug ekstremalesnėms sąlygoms“, – vardija R. Komža. Skirtumų daugybė. Skiriasi ir paties baliono konstrukcija, kita skrydžiui reikalinga įranga.Kaina taip pat nevienoda. Tos pačios keliamosios galios karšto oro balionas su visa reikalinga įranga kainuoja apie 40 tūkst. eurų, o dujinis – vos ne dukart brangiau.

Tragiškiausi Gordono Bennetto lenktynių istorijoje buvo 1923 m., kai varžybos prasidėjo Belgijoje. Tada įsismarkavus audrai nuo žaibo kirčių žuvo penki oreiviai, o dar šeši buvo sužeisti.

Brangus kiekvienas gramasĮ pusantro kvadratinio metro ploto krepšį po balionu reikia sutalpinti visą reikalingą įrangą, maisto ir vandens atsargas, palikti vietos biotualetui, gultui, o gondolos išorėje pakabinti maišus su balastui skirtu smėliu.Norint pakilti aukščiau vadinamojo kreiserinio aukščio – maždaug 300 m, – į kurį balionas pakyla kupole plečiantis dujoms, tenka išmesti balastą – specialiu semtuvu pasemti smėlio iš maišų ir paleisti jį pavėjui. Norint leistis žemiau, tenka išleisti dalį dujų, kurių vietą balione iškart užima oras. Dieną balioną aukštyn kelia ir jį kaitinanti saulė, tad stengiantis nepakilti per aukštai irgi tenka aukoti dujas. Be to, jei kilsi labai greitai, aukštai ir dar uždarytu vadinamuoju apendiksu, balionas gali sprogti. Taip yra nutikę per vienas Gordono Bennetto varžybas. Naktį, kai kupolas atšąla, reikia mesti balastą, kad išsilaikytum reikiamame aukštyje. Jis pasirenkamas atsižvelgiant į oro sąlygas, vėjo kryptį, maršrutą ir oro erdvės kontrolierių nurodymus.

„Pakilimo ir nusileidimo ciklas nuolat kartojasi. Ir skrydis dažniausiai baigiasi ne tada, kai išsenka dujos, o kai baigiasi balastas. Kartais pilotai finišuoja vos ne nuogi, nes kovojant dėl papildomos distancijos tenka išmesti ne tik balastą, bet ir išpilti krepšyje likusį vandenį, išmesti net brangią įrangą, drabužius“, – pasakoja Lietuvos oreivis.Skrendant labai svarbu sekti ir nuolat besikeičiančią meteorologinę situaciją. Nuolatinį ir nepertraukiamą jos stebėjimą užtikrina profesionalus meteorologas ar net jų grupė. Balioną automobiliu viso skrydžio metu lydi vadinamoji žemės komanda.Pilotams tenka pratintis ir prie temperatūrų skirtumo, kuris rudenį, kai vyksta lenktynės, atsižvelgiant į oro sąlygas ir paros laiką, gali skirtis net keliomis dešimtimis laipsnių, pavyzdžiui, nuo minus 30 naktį iki plius 30 dieną. Plieskiant saulei tenka saugotis ir jos deginančių spindulių. Oreiviai jau senokai suradę išeitį – naktį saugant šilumą krepšys apvyniojamas paprasta pakavimo plėvele. Dieną nuo varginančio saulės poveikio saugo virš galvų apie krepšį ir gondolą jungiantį plieninį žiedą apvyniojama speciali temperatūrą atspindinti plėvelė.

IŠŠŪKIS „GORDONO BENNETTO taurės“ varžybas ne kartą yra paženklinusios ir mirtinos tragedijos.

Metraštyje – ir tragedijosJAV žiniasklaidos magnato Gordono Bennetto sumanytų ir 1906 m. Paryžiuje pirmą kartą surengtų taurės varžybų dalyviai šiemet rugsėjo viduryje startuos Gladbeko mieste Vokietijoje. Kur ir kada varžybos baigsis, nežino niekas, nes oreiviai stengsis įveikti kuo didesnį atstumą.Rekordas nuo 2005 m. priklauso belgų Bobo Berbeno ir Benoit Simeonso ekipažui, JAV vykusiose varžybose per 64 val. 59 min. nuskridusiam net 3400,39 kilometro. Beje, 1995 m. ilgiausiai trukusio Gordono Bennetto varžybų skrydžio rekordą pasiekusiems ir net 92 val. 11 min. ore išbuvusiems vokiečiams Wilhelmui Eimersui ir Berndui Landmannui pergalę tąsyk lėmė nuo starto Šveicarijoje nuskristi kilometrai – 1628,10.1995 metus paženklino ne tik vokiečių rekordas, bet ir tragedija. Į Baltarusijos teritoriją vėjui nunešus tris balionus, vieną numušė šios šalies karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Žuvo abu balionu skridę amerikiečiai Alanas Fraenckelis ir Johnas Stuartas-Jervisas. Kiti du ekipažai buvo priversti nusileisti, jų narius suėmė baltarusių pareigūnai ir apkaltino be vizų kirtus Baltarusijos sieną. Paskyrus baudą, pilotai paleisti. Dėl šio incidento Baltarusija nei atsiprašė, nei skyrė kompensaciją žuvusiųjų šeimoms.

LIETUVIAI SUBRENDO DEBESŲ DAKARUI Robertas ir Laurynas Komžos bus pirmieji lietuviai pavojų kupinose legendinėse dujinių balionų lenktynėse

Robertas ir Laurynas Komžos rengiasi sunkiausiam gyvenimo išbandymui.

Dujiniai balionai, pripildyti vandenilio.


„Krepšyje yra net savotiška lova, kurią sėkmingai pakeičia du duraliuminio vamzdžiai ir brezentas tarp jų. Su sūnumi abu esame aukštaūgiai. Tad kai kuriam nors reikės nusnūsti, kojas kišime į lauką per specialias dureles krepšio šone. Aišku, jei išvis pavyks užmigti, nes patyrę dujinių balionų pilotai man sakė, kad sunkiausia išmokti užsnūsti ir miegoti“, – teigia R. Komža.Kuo maitinsis skrisdami „Gordono Bennetto taurės“ lenktynėse, Komžos dar tiksliai nežino. Ieškodami tinkamiausio, jie jau išbandė ne vieną variantą – nuo kosmonautų tyrių iki kareiviško maisto.

Treniruotės – eketėje ir pirtyje Pirmosioms gyvenime „Gordono Bennetto taurės“ lenktynėms lietuviai rengiasi labai kruopščiai. Bet skirtingai – R. Komža nutarė iš esmės pakeisti gyvenimo būdą, o jo sūnus Laurynas pasitiki savo fi zine būkle, tad daugiausia dėmesio skiria psichologiniams dalykams.Anksčiau vos ne nuo kiekvieno šaltesnio vėjelio peršaldavęs R. Komža dabar gali iškęsti ir stingdantį šaltį, ir kepinantį 40 ar daugiau laipsnių karštį – su tokiu jam teko susidurti viešint Meksikoje.Pratinti kūną prie šalčio oreivis pradėjo lįsdamas po šaltu dušu, o žiemą – į eketę. „Dabar jau žinau, kad vandenyje elgčiausi visai kitaip, nei iki pradėdamas treniruotis. Pirmiausia šaltis sustingdo galūnes. Tad jei žinai, kad tau reikės nuspausti pavojaus mygtuką, tai turi padaryti iškart, gal dar net panėręs po vandeniu. Nes po to gali būti per vėlu“, – tvirtina oreivis.

Netoli Vilniaus ant tvenkinio kranto gyvenantis R. Komža atsparumą karščiui ugdo pirtyje, kaskart ją įkaitindamas vis stipriau.„Tačiau labai svarbu ir mintys. Jei galvosi, kad labai karšta, vien nuo tų minčių suprakaituosi. Reikia mokėti įsijungti vidinį kondicionierių“, – sako R. Komža.

Svarbiausi dalykai – galvojeL. Komža žiemą į eketę nešokinėjo ir nevarvino prakaito karštoje pirtyje. Jis turi savo fi losofi ją, kaip pasirengti debesų Dakaro išbandymams.„Svarbiausia – psichologija, o fi zinė būklė turi būti pakankamai gera, kad žmogus jaustųsi normaliai. Juk ir žiemą, ir vasarą patiriame kraštutinumų – būna ir 30 laipsnių karščio, ir 30 šalčio. Ir ištveriame. Tad jei tau šalta baliono krepšyje, turi sugalvoti kokių nors būdų, kaip nejausti šalčio. Pagrindinis mano tikslas – perorientuoti save iš įprasto karšto oro baliono skrydžio į ilgą skrydį. Tai yra galvojimas apie daugelį dalykų iš anksto. Būtų gerai apgalvoti visas aplinkybes, kad nereikėtų to daryti jau pajutus nepatogumą. Tai ir maistas, ir gėrimai, ir karštis, ir šaltis. Apsauginė plėvelė yra tik viena priemonių tvarkytis su šalčiu. Apranga irgi. Reikia ir maitintis normaliai, ir skysčius vartoti. O žmogaus organizmas gali daug pakelti. Juk mes neskrendame į Šiaurės ašigalį“, – aiškina L. Komža. Jo teigimu, skrendant dujiniu balionu svarbu matyti kelis ėjimus į priekį: „Čia nepakanka žinoti, kas būtų, jeigu būtų. Čia reikia numatyti, kas būtų, jeigu būtų, jeigu būtų.“

Laikraštis „Sportas“ 1968 m. spalio mėnesį džiaugėsi dviejų Lietuvos boksininkų sėkme Meksiko žaidynėse. 23p.p.

Ankštoje gondoloje turi tilpti ne tik skrydžio įranga, bet ir visi kiti būtini dalykai.


60-metį švenčiantis laikraštis „Sportas“ pradėtas leisti 1956 m. Kartu su savo skaitytojais pažvelgsime į leidinio archyvus.

Šįkart – 1968 m. spalio 29 d. išspausdintas straipsnis „Turime olimpinį“ apie Lietuvos sportininkų sėkmę Meksiko olimpinių žaidynių ringe. Svorio kategorijos iki 81 kg varžybose auksą iškovojęs Danas Pozniakas tapo pirmuoju olimpiniu čempionu iš Lietuvos. Sunkiasvorių varžybose kovojęs Jonas Čepulis tik fi nale nusileido George’ui Foremanui, vėliau tapusiam viena ryškiausių planetos bokso žvaigždžių, per savo profesionalo karjerą iškovojusiam net 76 pergales ir patyrusiam vos 5 nesėkmes.Iš viso Lietuvos sportininkai Meksike iškovojo devynis medalius: du aukso (D. Pozniakas ir tinklininkas Vasilijus Matuševas), du sidabro (J. Čepulis ir penkiakovininkas Stasys Šaparnis) ir penkis bronzos (krepšininkas Modestas Paulauskas ir irkluotojai Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius, Vytautas Briedis, Juozapas Jagelavičius).

* * *Lietuvoje jau brėško sekmadienio rytas, kai „Mechiko arenos“ ringe paskutinį kartą nuskambėjo gongas, skelbdamas, jog olimpinis boksininkų turnyras, ištisas dvi savaites jaudinęs viso pasaulio sporto mėgėjų širdis, fi nišavo, ketveriems metams paskirstęs aukščiausius mėgėjų sporto titulus. Nepaprastai malonu, kad juos parsivežė ir du Tarybų Lietuvos boksininkai.Vilnietis Danas Pozniakas, po sunkios ir įtemptos kovos su bulgaru G. Stankovu, kuri, beje, buvo viena gražiausių turnyre, visas savo fi zines ir moralines jėgas sukoncentravo fi naliniam susitikimui. Jo varžovas rumunas I. Monea, nors ir sunkiai, laimėjęs pusfi nalyje prieš lenką S. Draganą, buvo labai pavojingas. Tiesa, D. Pozniakas dar gerai prisiminė pernykštę kovą Europos čempionate su rumunu, kai pastarasis nesugebėjo atlaikyti stiprių jo smūgių ir kova buvo nutraukta anksčiau laiko. Bet per praėjusį laikotarpį I. Monea pastebimai sustiprėjo ir fi ziniu, ir techniniu atžvilgiais. Tad vilnietis laukė ir ruošėsi sunkiai kovai...... Ir kaip D. Pozniaką nustebino, kai persirengimo kambaryje, iki fi nalinio susitikimo likus vos keliasdešimčiai minučių, prie mūsų boksininko priėjo I. Monea ir... pasveikino jį su olimpinių žaidynių čempiono titulu! Galima įsivaizduoti Dano savijautą, reikėjo nemažai laiko, kad jis pagaliau tuo patikėtų. Vėliau, jau duodamas interviu žurnalistams, mūsų olimpinis čempionas

„SPORTUI“ 60

A. Šocikas interviu „Sporto“ korespondentui pareiškė: „Jonas pateikė vieną didžiausių olimpinio boksininkų turnyro staigmenų. Tik paskutiniu momentu patekęs į TSRS rinktinę (prieš išvykdamas Jonas man atsiuntė telegramą: „Važiuoju į Mechiką. Nuostabu!“), jis neturėjo pakankamai laiko ramiai pasiruošti tokioms atsakingoms varžyboms. Aiškiai suprasdamas, kad olimpiadoje juokauti negalima, aš vis tik turėjau vilties kibirkštėlę, kad Jonas galbūt grįš su medaliu – pakankamai žinojau jo drąsų, atkaklų kovotojo būdą. Bet Čepulis prašoko visus mano ir, nesuklysiu pasakęs, daugelio respublikos sporto mėgėjų lūkesčius. Jis tapo žaidynių vicečempionu! Jį galima tik sveikinti.“Taip, A. Šocikas teisus! Visų laikraščio skaitytojų vardu karštai sveikiname ir jį, ir jo kolegą A. Levicką, sugebėjusius paruošti aukščiausios tarptautinės klasės boksininkus. Mes sveikiname visą Tarybų Lietuvos bokso mokyklą, išugdžiusią visą plejadą puikių ringo meistrų, kurių priekyje dabar pagrįstai atsistojo olimpinis čempionas D. Pozniakas ir olimpinis vicečempionas J. Čepulis!

pasakė: „Dar ir dabar aš negaliu viso šito pilnai suvokti, vaikštau lyg apsvaigęs. Atvirai pasakysiu, nė viena mano ankstesnių kovų baigtis taip nenudžiugino. Esu labai, labai laimingas!“I. Monea pasitenkino sidabro medaliu. Matyt, rumuną labai išvargino pusfi nalinis susitikimas, be to, jis dar turėjo lengvą traumą. Blaiviai apsvarstęs savo galimybes, I. Monea priėjo išvadą, kad fi nale nėra ko tikėtis...Mes paskambinome D. Pozniako treneriui, TSRS nusipelniusiam treneriui A. Levickui.„Ar džiaugiuosi? Dar klausiate... Juk nieko nėra brangesnio treneriui, kaip jo auklėtinio pergalė. Ypač tokia, olimpinė! Nors aš visą laiką tikėjau, kad Danas bus pirmas, bet tomis naktimis, kai jis kovodavo, beveik nemiegodavau. Beje, prieš išvykstant TSRS bokso rinktinei į Mechiką, tarp trenerių buvo išplatinta anketa, kurioje prašoma nurodyti, kas iš mūsiškių taps nugalėtojais. Aš nurodžiau Sokolovą, Lagutiną ir Pozniaką. Kaip matote, neapsirikau...“D. Pozniakas, laimėdamas aukso medalį, juo apvainikavo tarybinių pussunkiasvorių pastangas olimpiniame ringe.

Juk Helsinkyje bronzą iškovojo A. Petrovas, Melburne šį pasiekimą pakartojo kaunietis R. Murauskas, o Tokijuje A. Kiseliovas laimėjo sidabro medalį.Žymiai sudėtingesnį klausimą „Mechiko arenoje“ teko spręsti mūsų sunkiasvoriui J. Čepuliui. Kaip bekalbėtume, o kauniečiui tai buvo pirmas tikrai rimtas egzaminas. Ir dar koks – į jį susirinko visi pajėgiausi pasaulio sunkiasvoriai! Tačiau Jonui buvo svetima debiutanto baimė! Jis užtikrintai pradėjo sunkų kelią į olimpą, pasiekė tris įtikinančias pergales. Ir tik fi nale buvo priverstas nusileisti devyniolikmečiui Amerikos negrui D. Formenui (G. Foremanui – red.), labai judriam, techniškam ir fi ziškai pajėgiam boksininkui. Jų dvikova buvo sustabdyta antrame raunde, kai kaunietis praleido keletą stiprių D. Formeno smūgių. J. Čepulis pakartojo aukščiausią tarybinių sunkaus svorio boksininkų pasiekimą olimpiadose. Prieš 12 metų Melburne sidabro medalį iškovojo L. Muchinas, o Tokijuje V. Jemeljanovas tapo bronziniu prizininku. TSRS nusipelnęs sporto meistras, TSRS nusipelnęs treneris

DOSNUS OLIMPINIS MEKSIKO RINGASLaikraštis „Sportas“ 1968 m. spalį džiaugėsi dviejų Lietuvos boksininkų sėkme Meksiko žaidynėse

1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai iš viso iškovojo devynis medalius: du aukso, du sidabro ir penkis bronzos.

„„Ar džiaugiuosi? Dar klausiate... Juk nieko nėra brangesnio treneriui, kaip jo auklėtinio pergalė. Ypač tokia, olimpinė! Nors aš visą laiką tikėjau, kad Danas bus pirmas, bet tomis naktimis, kai jis kovodavo, beveik nemiegodavau.“ ALFREDAS LEVICKAS


VEIDAS VESTINA NEVERDAUSKAITĖ šiemet baigė kūno kultūros bakalauro studijas Šiaulių universitete ir tapo diplomuota pedagoge.

Ingvaras [email protected]

Vestina Neverdauskaitė – Lietuvos rinktinės ir stipriausio šalies moterų futbolo klubo „Gintra-Universitetas“ gynėja. Ir nors šios pozicijos žaidėjai bene rečiausiai tampa rinkimų laureatais, pernai iš Tauragės kilusi 22 metų žaidėja išrinkta geriausia Lietuvos futbolininke.

Birželį V. Neverdauskaitė su šalies moterų futbolo fl agmane „Gintra-Universitetu“ laimėjo Lietuvos futbolo federacijos taurę. Finale šiaulietės net 10:0 sutriuškino Kauno „LSU-Žarą“. Tai – eilinis šiauliečių trofėjus. „Gintra-Universitetas“ jau daug metų yra gerokai aukštesnio meistriškumo komanda nei kitos šalies moterų futbolo ekipos.Tačiau futbolininkė neslepia – ji tebejaučia pergalių alkį: „Nors tos pergalės atrodo nuolatinės, vis tiek kiekvienas laimėjimas sukelia daug džiaugsmo.“

Kaip jūs pradėjote žaisti futbolą? Ar tai buvo pirmas pasirinkimas nuo vaikystės?Aišku, ne pirmas. Kaip ir pridera mergaitei, pirmiausia buvo šokiai, dainavimas. Bet kai buvau šešiolikos, draugė įkalbėjo išbandyti futbolą. Tuomet visų kitų veiklų teko atsisakyti.

Pradėjote tik šešiolikos? To jau nepavadinsi vaikyste.Taip, nepradėjau žaisti aš nuo vaikystės. Tauragė dabar nėra futbolo miestas. Kadaise jis buvo ten populiarus, bet moterų komanda sukurta palyginti neseniai.

Kaipgi futbolas patraukė 16 metų merginą?Man labai patinka komandinis darbas. Stengiesi ne vien dėl savęs, bet dėl visos komandos. Laimėjusi džiaugiesi ne viena. Tai daug maloniau nei kokiam lengvaatlečiui, kuris kovoja už save ir paskui vienas džiaugiasi asmeniniu laimėjimu.

Ar niekas tada nesakė, kad futbolas merginai netinka? Juk vyrauja toks stereotipas.Tokių komentarų buvo. Tėvai irgi ne kartą klausė, ar tikrai man tas futbolas taip patinka, nes

tai yra berniukiškas sportas. O man patiko ir kėlė labai teigiamų emocijų. Turbūt dėl to aš futbole pasilikau. Patiko ir visapusiškai išsikrauti per treniruotes. Atsakydavau tėvams, kad tikrai noriu lankyti futbolą. „Tai tavo pasirinkimas, tad mes tave palaikysime“, – sakė tėvai.

Berniukas, lankantis futbolą, beveik visada svajoja tapti profesionaliu futbolininku, galbūt išvažiuoti į užsienį ir uždirbti daug pinigų. O mergina? Ar jai tai įmanoma? Manau, kad viskas yra įmanoma. Tik reikia ryžtingai siekti tikslo. Aš dabar baigiau studijas universitete, gavau diplomą, tad irgi jau norėčiau kur nors užsienyje laimę išbandyti. Ir manau, kad tai įmanoma. Gal Lietuvoje moterų futbolas dar nėra tokio aukšto lygio, bet kitur tai išties populiarus sportas.

Tada dabar bandysite kelti sparnus į užsienį?Visada žaidžiau „Gintroje-Universitete“, geriausiame Lietuvos klube. Ir toliau žaisiu jame. Bet jei pavyks gauti gerą pasiūlymą iš užsienio, tuomet važiuosiu.

Futbolą lydi traumos, mėlynės. Vyrui gal ir ne taip svarbu mėlynės ant kūno, o jums? Kaip su tuo kovojate?

Bandau nusispjauti per kairį petį tris kartus, bet kol kas rimtų traumų, kad negalėtum žaisti futbolo metus ar pusmetį, nesu turėjusi. Mėlynių, suprantama, neišvengsi. O slėpti jų aš nesistengiu, neužmaskuoju pudra ar dar kaip nors, o kilus klausimų atsakau, kad žaidžiu futbolą, ir visi supranta.

Ar prieš žengdama į aikštę naudojate makiažą, kaip nors kitaip gražinatės?Lietuvoje nėra labai pabrėžiama, kaip plaukai surišti ar pan., o prieš UEFA rungtynes reikia šiek tiek pasiruošti. Ten negalima naudoti plaukų segtukų.Makiažo nenaudoju. Man tai nepriimtina. Nors turiu pažįstamų, kurios ir pasidažo prieš rungtynes, galvoja apie įvaizdį, nuotraukas. Bet juk aikštėje tai nėra svarbu. Pastebėjau, jog vyrai gal net labiau rūpinasi savo išvaizda, tuo, kaip jie atrodys aikštėje. Aš pati nelabai rūpinuosi, kaip atrodysiu aikštėje. Labiau galvoju apie savo žaidimą.

Pernai tapote geriausia Lietuvos futbolininke. Ar liko ko siekti toliau?Liko. Aš visada labai motyvuota. Stengiuosi kilti vis aukščiau. Anksčiau buvau geriausia Lietuvos gynėja, dabar – geriausia Lietuvos

ŠOKIUS IR DAINAS PAKEITĖ FUTBOLAS

žaidėja. O dar turiu mažytę svajonę būti pripažinta ir užsienyje.

Ar jūsų vaikinas irgi sportininkas?Jis profesionaliai nesportuoja, bet tikrai yra sportiškas. Lankosi sporto klube, bėgioja, plaukioja, mėgėjiškai žaidžia tenisą ir futbolą.

Ar nesunku jam suprasti merginą, kuri aktyviai žaidžia futbolą, nuolat vyksta į varžybas, treniruotes?Gal sunkiau būtų suprasti vienam kitą, jeigu vaikinas būtų visai nesportuojantis. Tačiau dabar jis mane labai palaiko. Kai tik turi galimybę, jis būtinai ateina į stadioną. O jei negali būti tribūnose, paskambina, palinki sėkmės.

Kokie žiūrovai susirenka į jūsų rungtynes?Dažniausiai tai būna artimieji. Ir namie, ir išvykose. Moterų futbolas nėra labai populiarus. Daugiau dėmesio futbolininkės sulaukia tik tuomet, kai žaidžia rinktinės rungtynėse.

Ar domitės vyrų futbolu?Nelabai. Bet šiuo metu Europos čempionatą žiūriu. Palaikau Lietuvos vyrų rinktinę, o iš užsienio ekipų favoritė yra „Barcelona“.

„Tėvai irgi ne kartą klausė, ar tikrai man tas futbolas taip patinka, nes tai yra berniukiškas sportas. O man patiko ir kėlė labai teigiamų emocijų. Turbūt dėl to aš futbole pasilikau. Patiko ir visapusiškai išsikrauti per treniruotes.

Geriausia Lietuvos futbolininkė Vestina Neverdauskaitė aikštėje rūpinasi ne savo išvaizda, o žaidimu

Lietuvos taurė – iš Lietuvos futbolo federacijos prezidento E. Eimonto rankų.

Kildama futbolo meistriškumo laiptais V. Neverdauskaitė nepamiršo ir mokslų.

Vilia

us D

ambr

ausk

o nu

otr.

sportas nr4 (2016m)

Documents