Ūkininkų žinios• Javų augintojai džiaugiasi

geru derliumi, tačiau tikėdamiesi, kad grūdai brangs, neskuba jų parduoti supirkėjams ir perdirbė-jams, o pastarieji neskuba pirkti, nes laukia, kada jie atpigs.

• Valstybinė maisto ir vete-rinarijos tarnyba per pirmą šių metų pusmetį užregistravo ir iš-tyrė 1 313 vartotojų skundų, iš jų 436 (33 proc.) pasitvirtino.

Moters pasaulis

• Kaune gyvenanti šilkinių papuošalų kūrėja neįsivaizduoja savo gyvenimo be rankdarbių.

Dirbtuvės menininkei tapo antrais

namais.

• Vasaros pabaiga mus džiu-gina gausiu daržovių ir vaisių derliumi. Tik spėk rinkti! Keletas patarimų, kaip kuo ilgiau išlaikyti sodo gėrybes šviežias.

2011 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis • Nr. 65 (9084) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedu

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Iškilo realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas netrukus sulėtės – užsakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keičia trumpalaikiai.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Kai kurie parlamentarai užsi-mojo griežčiau reglamentuoti dir-bančiųjų teisę atostogauti. Seime

šį mėnesį įregistruota Darbo ko-dekso pataisa, kuria norima ne-leisti žmonėms dirbti be atostogų daugiau kaip dvejus metus.

Nukelta į 3 p.

Rusiją krečia lėktuvų katastrofos

Prieš savaitę Rusijos rytuose nukritus krovininiam lėktuvui žuvo 11 žmonių. Pirmadienį vakare su-dužo lengvas privatus lėktuvas ir nusinešė 3 gyvybes. Šių metų bir-želio pabaigoje Petrozavodske ne-sėkmingai nusileidus keleiviniam lėktuvui žuvo 45 skridusieji.

Kelių eismo taisyklės galioja visiems

Visuomenėje susiformavęs ste-reotipas, kad važinėjantieji visurei-giais ir keturračiais yra gamtos nai-kintojai, kurie nežino kitokio kelio, kaip važinėtis po brastas, kalvas, piliakalnius ir naikinti gamtos ver-tybes. Pasitaiko ir tokių, tačiau jie meta šešėlį ant visų vairuotojų.

Į atostogas – pliaukšint bizūnu

Apie tai – 8 p. Apie tai – 14 p.

Dabar piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas iš-mokama nutraukiant darbo sutartį ir neatsižvelgiant į jos terminą.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Nors analitikai kalba, kad dabar Lietuvos ekonomika yra sveikesnė nei 2008-ųjų pradžioje, tačiau tuo pat metu pastebima, jog sumažėjo ir priešnuodžių, kaip įveikti naują krizę. EPA-Eltos nuotrauka

Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuri visiems dirbantiesiems draustų neatostogauti.

Drebėjimai rinkose priminė, kad krizė dar neįveikta

2 2011 m. rugpjūčio 17 d. • Nr. 65 (9084)Valstiečių laikraštisAktualijos

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Rugpjūtis šįmet nė iš tolo ne-primena atostogoms būdingo at-sipalaidavimo. Niekas negali ne-dviprasmiškai paaiškinti, kodėl pasaulio biržos pradėjo elgtis kaip išprotėjusios tada, kai, regis, turėjo nusiraminti. Pirmoji nuos-tolių banga pasiekė ir provinciš-kai apsnūdusią Lietuvą.

Panikos bacila

Analizuodami susidariusią padė-tį ekonomistai bando išsaugoti pro-tingą veido išraišką, tačiau likę vieni su savimi tikriausiai žiūri į veid rodį ir klausia savęs: ar jau atėjo tas lai-kas, kai pasaulį galima pavadinti iš-protėjusiu? Finansų biržos visame pasaulyje tarsi laukė kažkokio ženk-lo, o tada baimės užtaisas sprogo ir panikos bacila per parą pasklido po visą pasaulį. Paniką padidino žinia, kad sumažinamas JAV skolinimosi reitingas nuo AAA iki AA+. Kol kas nuostolių patyrė tik nedidelė saujelė investuotojų. Lietuvoje jie tesudaro iki 2 proc. šalies gyvento-jų. Tiesa, ne visi investuotojai skai-čiuoja nuostolius – kai kuriems net pavyko uždirbti.

Kokios kitos pasekmės? Ar pa-nikos bacila nepažeis valstybių eko-nomikų, ar tai pajaus ir kiti šalies gyventojai? Galiausiai, ar mes galė-tume kaip nors apsiginti nuo globa-linių audrų ir apskritai, ar parakinėje dar liko parako, po jau trečius me-tus paskelbtos bado dietos? Į šiuos klausimus atvirai niekas nesiryžta atsakyti, tačiau akivaizdu, kad at-sakymas į klausimą, kada lietuviai pajaus ekonomikos atsigavimą, ati-dedamas neribotam terminui.

Spekuliantai patyrė nuostolių

Štai vienas realus praėjusios sa-vaitės vaizdelis. Vilnietis Vidman-tas atidžiai perskaitydavo straips-nius laikraščiuose apie investavimą

ir save laikė atsargiu investuotoju. Jis visada siekdavo neišsiskirti iš minios, elgtis, kaip pataria fi nansų analitikai. Tačiau Vidmantas daž-niausiai pavėluodavo. Jeigu pirkdavo akcijas, tai tada, kai jų kaina jau bū-davo išaugusi, jeigu jas parduodavo, tai dažniausiai prieš pat akcijų ver-tės pakilimą. Taip atsitiko ir šio rug-pjūčio pradžioje – kai Baltijos bir-žose kai kurios akcijos atpigo 15–30 proc., jis nebeištvėrė ir jas pardavė. Tačiau po kelių dienų parduotų ak-cijų kaina staigiai šovė į viršų. Vi-dmantas vėl neištvėrė ir už turėtus

pinigus puolė jas pirkti, tačiau ir vėl nepataikė – kitą dieną brangiai nu-sipirktų akcijų vertė pradėjo kristi. Dėl Vidmanto panikos pasekmės buvo katastrofi škos. Jeigu jis nebū-tų pasidavęs panikai, dabar teturė-tų apie 5–7 proc. atpigusias akcijas, o realiai prarado apie 40–50 proc. lėšų. Tiek kainavo minios diktuoja-mi sprendimai.

Kodėl būtent Baltijos šalių bir-žose buvo užfi ksuoti didžiausi svy-ravimai? Priežasčių daug. Baltijos šalių rinka nedidelė, yra palyginti maža paklausa, todėl akcijų kainos svyruoja daugiau nei didelėse pa-saulio biržose. Be to, į Baltijos šalių

biržas pastaraisiais metais investavo daug nepatyrusių spekuliantų, tarp kurių buvo ir investavusių skolin-tus pinigus. Sunku kontroliuoti savo veiksmus, kada matai tirpstančius skolintus pinigus. Tokie investuo-tojai greitai ateina ir taip pat greitai pasitraukia iš rinkų bei dažniausiai, kaip jau minėtas Vidmantas, pati-ria daug nuostolių. Jų akcijas supir-ko ilgalaikiai investuotojai. Nors jų buvo nedaug, tačiau per pirmą rug-pjūčio savaitę apyvarta Baltijos šalių biržose buvo didžiausia nuo metų pradžios.

Analitikai krizę atideda

Neramu ne tik paprastiems gy-ventojams, bet ir gerokai daugiau informacijos sukaupiantiems eko-nomistams. Tai pripažįsta ir DnB NORD banko vyriausioji ekono-mistė Jekaterija Rojaka: „Jeigu pa-saulis patirs naują globalią krizę, jos neišvengs ir Lietuva.“

Ekonomistė nelinkusi iš anks-to numatyti būsimos krizės scena-rijaus, tačiau viliasi, kad pastarųjų trejų metų patirtis mums bus nau-dinga – naują krizę išgyvensime lengviau. Bet ekonomistė progno-zuoja, kad nauja krizė neateis labai greitai. Prieš kelias savaites J.Rojaka „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad sunkiausi iššūkiai Lietuvos laukia 2013-aisiais.

Nerimo siūlo atsikratyti ir SEB banko prezidento patarėjas, žinomas fi nansų analitikas Gitanas Nausėda. Jis pareiškė, kad SEB bankas savo prognozių apie Lietuvos ekonomi-kos augimą (šįmet paaugs 6,5 proc., o kitąmet 5 proc.) kol kas nesku-ba koreguoti, nors įvykius pasaulyje atidžiai seka.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pritaria kolegai ir atkrei-pia dėmesį, kad skubūs didžiųjų pa-saulio valstybių veiksmai rodo, jog bus bandoma visomis priemonėmis krizei užkirsti kelią.

„Šiandien iš esmės pasaulis atro-do sveikiau nei buvo 2008 m. pabai-goje, tačiau fi nansų rinkoms, matyt, ir toliau bus būdingi panašūs svy-ravimai ir neramumai“, – priduria „Danske“ banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvinė.

Eksporto rinkos lėtina augimą

Pramonininkai prasitarė apie pa-stebėtus reiškinius – eksporto už-sakymai atsargesni nei buvo prieš metus ar pusę metų. Ilgalaikius san-dorius pakeitė trumpalaikiai. Taigi Lietuvos įmonės nebegali taip drą-siai planuoti plėtros. Kyla realus pa-vojus, kad iš duobės Lietuvos eko-nomiką traukęs eksportas sulėtės. Lietuvos pastangos šioje srityje yra bevaisės – siūlyk kokias nori sąlygas, tačiau jeigu kitų šalių ekonomikos lėtina augimą, nieko nepakeisi – te-liks susitaikyti su pasaulinėmis ten-dencijomis.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir fi -nansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, drąsaus ekono-mikos atsigavimo, koks buvo pla-nuojamas metų pradžioje, tikėtina, teks atsisakyti. Pramonininkai eko-nomikos augimą linkę sumažinti.

Lietuvos analitikai atidžiai ste-bi, kas vyksta pasaulinėje rinkoje, ypač kas vyksta ES šalyse – Itali-joje, Ispanijoje, Graikijoje. Į išban-dymų taikinį net Prancūzija buvo patekusi. Gerai, kad gandai apie rei-tingų sumažinimą nepasitvirtino. Sunku net įsivaizduoti, koks siau-bingas tai būtų smūgis išgąsdintoms rinkoms.

Priešnuodžių nebeturime

Nors analitikai kalba, kad dabar Lietuvos ekonomika yra sveikesnė

nei 2008-ųjų pradžioje, tačiau tuo pat metu pastebima, jog sumažėjo ir priešnuodžių, kaip įveikti nau-ją krizę. Verslas nebeturi tiek ga-limybių taupyti, kiek turėjo prieš trejus metus. Padėtis geresnė, tačiau įmonių pelnas neauga, energetiniai ištekliai brangesni nei 2008-aisiais. Nedaug ėjimų rezerve turi ir vals-tybė. Pensijos ir pašalpos jau su-mažintos, mokesčių didinti nebe-galima.

2008 m. Lietuvos ekonomika buvo perkaitusi, dar prisidėjo pasau-linė recesija. Iki 2008 m. Lietuvoje buvo paklausos infl iacija, t. y. augo vartojimas, įmonės didino kainas, vyravo infl iaciniai lūkesčiai, žmonės laukė dar didesnio kainų augimo, ir įmonės buvo linkusios jas didinti. Tačiau vieną dieną ši spiralė iššovė. Dabar Lietuvoje infl iacija irgi dide-lė, vos ne didžiausia per pastaruo-sius dvejus metus, tačiau kitokia – ne paklausos infl iacija, o sąnaudų infl iacija. Prognozuojama, kad kai-nos kils dėl brangstančių žaliavų. Galime tik pasiguosti, kad infl iacija auga visame pasaulyje.

Nors analitikai kalba, kad dabar Lietuvos ekonomika yra sveikesnė nei 2008-ųjų pradžioje, tačiau pastebima, jog kilus naujai krizei verslas nebeturėtų tiek galimybių taupyti, kiek turėjo prieš trejus metus.

Ekonomika augs lėčiauAleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir fi nansų departamento analitikas

Koks tolesnis pasaulio ekonomikos vys-tymosi scenarijus? Akivaizdu, kad eko-nomikos augimas visame pasaulyje sulėtės. Tačiau neužmirškime, kad Lie-tuva vis labiau priklauso nuo eksporto. Štai 2009 m. vidaus rinkoje savo pro-dukcijos pardavėme 38 proc., o 2010 m. – tik 33 proc., taigi įvykus naujai pasaulinei krizei jos poveikį pajaustu-me gerokai greičiau nei 2008-aisiais. Tačiau kol kas nekalbame apie antrą recesiją. Labiau tikėtinas ekonomikos augimo lėtėjimas. Tikriausiai taip bus ir antrą metų pusmetį. Pramonės lū-kesčiai prastėja. Jeigu metų pradžioje net 70 proc. didžiausių Lietuvos ga-mintojų prognozavo eksporto didėji-mą, tai dabar taip planuoja jau tik 40 proc. įmonių.Nors Lietuva per krizę surado šiek tiek naujų eksporto rinkų besivystančiose šalyse, tačiau kol kas statistikos duo-menyse tai neatsispindi. Eksportas lie-ka nediversifi kuotas, t. y. 65 proc. eks-porto tenka ES ir per 24 proc. – NVS šalims. Krinta į akis net iki 10 proc. išaugęs eksportas į kaimyninę Balta-rusiją.

Išgyvename paskutinį krizės etapąMarius Dubnikovas, Lietuvos fi nansų maklerių asociacijos prezidentas

Dabar iškilusios problemos yra laikinos. Manau, kad tai ne nauja krizė – mes tik išgyvename paskutinį 2008-aisiais kilusios krizės etapą. Tai yra lyg išėji-mas iš krizės su papildomu papurty-mu, kaip lėktuvas patenka į oro duo-bes, išskrisdamas iš sūkurio. Manau, kad mes artėjame prie naujo tvaraus ekonominio ciklo etapo. Tačiau ne-nustebčiau, jeigu ir per artimiausius metus patirtume dar ne vieną stiprų svyravimą. Tikrai yra nedidelė tikimy-bė sulaukti globalios krizės, kokia kilo prieš trejus metus. Ekonomikos padė-tis dabar ir 2008-ųjų pradžioje panaši tik iš išorės, tačiau giliau panagrinėję pastebėsime esminių skirtumų. Šiuo metu įmonės neturi tiek daug skolų, kiek turėjo 2008-aisiais, taigi įmonių padėtis mažiau rizikinga. Apskritai įmonės išsivalė – nebeturi nebūtinų automobilių, prabangos daiktų, op-timizavo sąnaudas. 2008-aisiais kri-zė prasidėjo nuo nekilnojamojo turto burbulo, tik vėliau ji persimetė į įmo-nes. Šių problemų dabar nėra. Kas ne-išspręsta? Išaugo valstybės skola. Pri-reiks nemažai laiko ją sumažinti.

Drebėjimai rinkose priminė, kad krizė dar neįveikta

Statistika• Lietuvos statistikos de-

partamentas praneša, kad 2011 m. birželio mėn. ekspor-tuota prekių, kurių vertė – 6,1 mlrd. litų, importuotų prekių vertė – 6,6 mlrd. litų.

• Lietuvos užsienio preky-bos defi citas sudarė 0,5 mlrd. litų ir buvo 19,1 proc. didesnis nei 2010 m. tuo pačiu laikotar-piu. 2011 m. birželio mėn., pa-lyginti su 2010 m. birželio mėn., eksportas padidėjo 32,4 proc., importas – 31,3 proc.

Dabar Lietuvoje infl iacija irgi didelė, vos ne didžiausia per pastaruosius dvejus metus, tačiau kitokia – ne paklausos infl iacija, o sąnaudų infl iacija. Prognozuojama, kad kainos kils dėl brangstančių žaliavų.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32011 m. rugpjūčio 17 d. • Nr. 65 (9084)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Pasak politikų, nenormalu, kad yra nemažai įmonių vadovų, vals-tybės tarnautojų, įvairių kitų pro-fesijų atstovų, kurie neatostogauja metų metus.

Darbdaviai sutinka, kad atos-togos žmogui būtinos, bet jos turi būti dirbančiųjų ir verslininkų susi-tarimo reikalas. Įpareigoti pailsėsi reikėtų nebent valdininkus, kurie kartais piktnaudžiauja išeitinėmis kompensacijomis.

Nenori ilsėtis

Vairuotoju ekspeditoriumi didme-ninės prekybos įmonėje dirbantis Jo-nas Karmalavičius, sužinojęs apie par-lamentarų kurpiamus planus leisti be atostogų dirbti tik dvejus metus, ne-sirinko žodžių. „Koks kieno reika-las, kiek aš atostogauju, kodėl valdžia nuolat ką nors nori sujaukti. Man iki pensijos liko mažiau nei ketveri me-tai ir aš specialiai neinu atostogų, kad išeidamas iš darbo gaučiau pinigų už nepanaudotas atostogas, štai tada ir pailsėsiu, o ne tada, kai liepia val-džia“, – piktinosi vyras.

Nedidelėje parduotuvėje dirbanti Roma Jankauskienė teigė, kad atos-togauti neinanti dėl mažo atlygini-mo. „Gaunu tik šiek tiek daugiau nei minimalią algą, todėl ir atostoginiai nedideli, už juos niekur neišvažiuosi, bet juos vis tiek išleidi, o po atosto-gų tenka ilgai laukti kito atlyginimo, pragyventi labai sunku“, – guodėsi pardavėja.

Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas mano, kad atostogos yra šventas rei-kalas ir dėl to nekiltų jokių diskusijų, jei ne mažos algos. „Pas mus neveikia Europos socialinė chartija dėl teisės į teisingą atlyginimą, – teigė jis. – Ma-žos algos ne tik skurdina žmones, ver-čia juos vengti atostogų, bet ir stabdo ekonomikos augimą.“

Siūlo leisti tartis

Lietuvos pramonininkų konfe-deracijos viceprezidentas Jonas Gu-zavičius įsitikinęs, kad Darbo ko-dekso pataisų visai nereikia. „Niekas neabejoja konstitucine žmogaus tei-se pailsėti, atgauti jėgas, – kalbėjo jis. – Žvalus žmogus bus naudingas ir darbdaviui, o dabartinis Darbo kodeksas pakankamai gerai įtvirti-na šią teisę.“

Pasak J.Guzavičiaus susitarti dėl atostogų dažnumo, trukmės užtek-tų kolektyvinės darbuotojų profe-sinės sąjungos ir darbdavių sutar-ties. „Leiskime žmonėms patiems spręsti, kas jiems geriau, o nesisten-kime viską reglamentuoti, – mano pramonininkas. – Pavyzdžiui, prieš trejus metus buvo panaikinta teisė gauti kompensacijas tiems, kas turi papildomų atostogų už ilgą darbo stažą. Dabar žmogus būtinai turi eiti ilgesnių atostogų, nors jam gal palankiau susitarti su darbdaviu ir vietoje ilgesnio poilsio termino gauti piniginę kompensaciją.“

O Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius mano, kad sukauptos nepanaudotos atostogos už daugiau kaip dvejus ar trejus metus yra anomalija. „Per tą laiką ir tie nepanaudotų atostogų

pinigai nuvertėja dėl infl iacijos, – įsitikinęs A.Mackevičius. – Nepa-ilsėjęs žmogus būna nervingas, daro daugiau klaidų, blogina psichologi-nį klimatą kolektyve.“

Įpareigoti reikėtų tik valdininkus

J.Guzavičius siūlo nepanaudo-tų atostogų apribojimus taikyti tik savivaldybių, valstybės, biudžetinių įstaigų tarnautojams. „Nereti atvejai, kai tarnautojai, ministerijų darbuo-tojai, kiti valdžios atstovai, valstybi-nių įmonių vadovai sugeba pailsėti neidami ofi cialių atostogų, o pas-kui po kelerių metų gauna didžiules nepanaudotų atostogų išmokas“, – kalbėjo J.Guzavičius.

Pramonininko nuomone, tokios Darbo kodekso suteiktos galimybės daro žalą valstybei.

„Juk tarnautojams mokamos al-gos ir išmokos už mūsų mokesčių pinigus, todėl jiems būtina numatyti griežtesnius atostogų reglamentus, tačiau privačiame sektoriuje to da-ryti nereikia. Žinau ne vieną pri-vačios įmonės vadovą, kuris sun-kesniais bendrovei etapais tiesiog negalėjo eiti atostogų. Todėl vers-ti juos kenkti sau ir įmonei įstaty-mais būtų neprotinga“, – tvirtino J.Guzavičius.

Poilsis būtų privalomas

Dabar piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą. Kom-pensacijos dydis priklauso nuo nepa-naudotų kasmetinių atostogų. Jei dar-buotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienus dar-bo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas.

Edvardo Žakario, Edmundo Jo-nylo ir Valerijaus Simuliko pateikta-me Darbo kodekso pataisų projek-te siūloma, kad darbuotojas vienoje darbovietėje galėtų neatostogauti ne daugiau kaip dvejus metus. Už šį lai-kotarpį jis išeidamas iš darbo dar ga-lėtų gauti kompensaciją. Projekte nu-matoma, kad darbuotojas per metus privalėtų panaudoti visas įstatymo numatytas 28 atostogų dienas. O jei negalėtų to padaryti per vienus me-tus, turėtų šį likutį išnaudoti ne vėliau kaip per kitus metus.

Išvengtume piktnaudžiavimoEdvardas Žakaris, Seimo narys

Darbo kodekse yra spraga. Jame kalbama apie kasmetines atostogas, tačiau sudary-ta galimybė jas neribotai perkėlinėti į kitus metus. Tuo piktnaudžiauja valstybinių, savi-valdybių įstaigų, įmonių vadovai, norėdami gauti kuo didesnes kompensacijas, kai iš-eina iš darbovietės. Privačiame sektoriuje darbdaviai neretai piktnaudžiauja ir neišlei-džia darbuotojų atostogų. Per kelerius me-tus tie pinigai nuvertėja, o sunkmečiu gali būti sumažinti darbuotojų atlyginimai ir tuo pačiu sumažėja kompensacijos už nepanau-dotas atostogas. Juk procentų už nepanau-dotus atostoginius niekas neskaičiuoja.

Kai kuriems pakenksRūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Bus darbuotojų, kuriems siūlomas įstaty-mas pakenks. Tokių išskirčiau bent dvi gru-pes. Pirmoji – mažas pajamas gaunantys asmenys, kurie dažniausiai dirba nesudė-tingą darbą ir kuriems dažniausiai iki pen-sijos liko nedaug laiko. Šie žmonės neidami atostogų taupo. Pavyzdžiui, žmogus pla-nuoja išeiti į pensiją, netęsti savo darbinės karjeros, todėl nesinaudodamas atostogo-mis kokius trejus metus, jis gaus kompen-saciją, kuri palengvins jo prisitaikymą prie mažesnių pajamų, t.y. pensijos.Kita kategorija žmonių, kuriems įstatymas turės įtakos, tai itin aukštos, dažnai retos kvalifi kacijos darbuotojai, kuriems pagal jų veiklos specifi ką tenka „šturmuoti“ projek-tus. Dažnai tokių projektų vadovai ir vykdy-tojai negali atsitraukti nuo darbo, ir jiems privalomas atostogas teks tiesiog panaudoti darbui. Šie asmenys, skirtingai nei pirmieji, įstatymo reguliavimą greičiausiai apeis.

Parlamentarų pateiktame Darbo kodekso pataisų projekte siūloma, kad darbuotojas vienoje darbovietėje galėtų neatostogauti ne daugiau kaip dvejus metus.

Pilnatis.Saulė teka 5.57, leidžiasi 20.48.

RytojŠiandien

Orai šią savaitę – tarsi banguojantis vandenynas. Šiandien bus daugiau saulės nei kritu-lių. Šiaurės vakarų vėją keis vakaris. Kaune naktį sušils iki 12 laipsnių, rytą oro temperatūra sieks 16 laipsnių. Dieną sušils iki 22 laipsnių, skaisčiai švies saulė. Vilniuje naktis numatoma be kritulių, sušils iki 13 laipsnių. Diena – negausiai debesuota, sušils iki 20 laipsnių. Pajūryje naktį – giedra. Temperatūra svyruos apie 16–18 laipsnių. Dieną negausiai palis, sušils iki 19 laipsnių. Ketvirtadienį pūs pietvakarių vėjas. Kaune naktį bus be lietaus, sušils iki 10 laipsnių. Dieną temperatūra pakils iki 24 laipsnių, lietaus nenumatoma. Vilniuje naktis giedra, tem-peratūra sieks 11 laipsnių. Dieną temperatūra pakils iki 23 laipsnių. Penktadienį vietomis po truputį formuosis debesys. Pasisuks šiltesnis pietų krypties vėjas. Kaune naktį ir rytą danguje pasirodys debesys, negausiai palis, sušils atitinkamai iki 15–19 laipsnių. Dieną temperatūra sieks 27 laipsnius, bus mažai debesuota, didesnis lietus gali būti vakare. Vilniuje naktį ir rytą sušils iki 14–18 laipsnių. Dieną bus apie 27 laipsnius.

PorytDieną: +16 +22

Naktį: +11 +13

Dieną: +22 +24 Dieną: +25 +27

Naktį: +15 +19Naktį: +9 +11

Pasiimame savo transportu visoje Lietuvoje * PERKAME MAISTINES AVIŽASPERKAME MAISTINES AVIŽAS

Supirkimo kainas galite rasti www.malsena.lt Dėl kitų kultūrų informacija tel.: 8 686 30 664, 8 614 07 543

UAB „Malsena plius“ Stoties g. 65, Vievis* – (ne mažiau 25 t)

Užs. 571)

Į atostogas – pliaukšint bizūnu

Rimanto Dovydėno piešinys

J.Guzavičius siūlo nepanaudotų atos-togų apribojimus taikyti tik valstybės, biudžetinių įstaigų tarnautojams. VL archyvo nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Naujasis politinis darinys vadinsis „Drąsos kelio“ partija. Rugsėjo pa-baigoje žadama surengti steigiamąjį suvažiavimą ir įkūrus partiją daly-vauti 2012 m. Seimo rinkimuose.

Pernai balandį negyvas rastas D.Kedys 2009 ir 2010 m. buvo at-sidūręs vadinamojo pedofi lijos skan-dalo centre. Prokurorai įtaria, kad jis nužudė du žmones, kuriuos kaltino

seksualiai išnaudojus jo mažametę dukrą. Iki mirties D.Kedys slapstėsi nuo teisėsaugos. Prokuratūra nenu-statė, kad D.Kedžio dukra būtų paty-rusi išnaudojimą. Interneto svetainėje drasiauskelias.lt paskelbtoje deklaraci-joje iniciatyvinės grupės nariai teigia norintys pažaboti „aferistų ir pedofi -lų klanus“.

VL inf.

Drąsiaus Kedžio rėmėjai ketina kurti partiją

4 2011 m. rugpjūčio 17 d. • Nr. 65 (9084)Valstiečių laikraštisAktualijos

Stasys Jokūbaitis

Tautą vis raginusi veržtis diržus pati Lietuvos valdžia to daryti, atrodo, visai neketina. Dar ne taip seniai kles-tėjo politinis, o dabar viršų ima val-dininkų turizmas. Kol premjeras An-drius Kubilius su savo bendražygiais mynė dviratį vis sukdamas į dešinę ir mėgavosi kitais atostogų malonu-mais, Ministro Pirmininko pirmasis vicekancleris Giedrius Kazakevičius, į draugiją pasikvietęs žavią kolegę, Ministro Pirmininko tarnybos Stra-teginio valdymo departamento pla-navimo ir stebėsenos skyriaus vado-vę Eglę Rimkutę, smagiai leido laiką Naujojoje Zelandijoje.

Kiekvieno, nors ir paties aukščiau-sio valdininko, valia, kur ir su kuo va-

sarą leisti laiką, tačiau šiuo atveju yra viena „smulkmenėlė“. Jei tikėtume ofi cialia mūsų valdininkijos versija, Vyriausybės pirmasis vicekancleris G.Kazakevičius Naujojoje Zelan-dijoje su kelionės palydove visai ne atostogavo, o pagal specialią Vyriau-sybės programą „Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas“ kėlė kvali-fi kaciją, esą domėjosi, kaip dirba šios valstybės institucijos.

Na, tiek jau to, kad mūsų valdinin-kams atrodo, jog šioje srityje Naujoji Zelandija perspjovė visą senąją Eu-ropos demokratiją, iš kurios mums jau nėra, ko mokytis, todėl žinių rei-kia ieškoti kur kas tolimesnėse šalyse. Jei jie į tokius kvalifi kacijos „kursus“ važiuotų savo lėšomis, iš viso nebūtų apie ką kalbėti.

Bet jie tam leido Europos Sąjungos paramos pinigus. Ir ne šiaip sau leido, o švaistė. Pasvarstykite patys – kelionei išleista daugiau kaip 40 tūkstančių litų. Vien lėktuvo iš Vilniaus į Naujosios Zelandijos sostinę Velingtoną ir atgal bilietai atsieina kone 20 tūkst. litų.

Nesispaudė mūsų valdininkai ir nuvykę į Naująją Zelandiją. Vien už

keliavimą kitomis transporto rūši-mis – autobusais, traukiniais, taksi, už lydinčio asmens į susitikimus pas-laugas paklojo dar apie 17 tūkst. litų. Ir ne kokiame nors studentų ar dok-torantų bendrabutyje Naujosios Ze-landijos valdymo patirties pasisemti ištroškę mūsų valdininkai apsigyve-no, o ištaigingame viešbutyje „James Cook Hotel“, kaip piniguose besi-maudantys pasaulio verslininkai.

Vargšė Europos Sąjunga – kas nori, tas ją apgaudinėja, ne tik Graikija, bet ir mūsų valdininkėliai. Tačiau ši žinia,

atrodo, pribloškė ir Europos socialinio fondo agentūrą. Pamačiusi išlaidų po-pierius ji iškart atsisakė jas padengti.

Sutrikęs dėl tokio švaistūnišku-mo mūsų skaitytojas tikriausiai jau klausia: nejaugi tie valdininkai pa-tys sugalvojo šią kelionę ir išvažia-vo po pasaulį pasižmonėti už Euro-pos Sąjungos paramos pinigus? Ne, pasirodo, taip dar liepos pradžio-je nusprendė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Būtent jis su-galvojo, kad valdininkų pora galėtų ten nuvyktų už specialios Vyriausy-bės programos „Valdymo, orientuo-

to į rezultatus, tobulinimas“ lėšas.Ofi cialiai skelbiama, kad šios progra-mos tikslas – pasinaudojus sėkmin-giausia tarptautine praktika diegti į rezultatus orientuotą valdymą. Pro-gramą įgyvendina ne tik Vyriausybė, bet ir Finansų ministerija, o ES lė-šomis fi nansuoja Europos socialinio fondo agentūra.

Šiomis dienomis visai šiai istori-jai išnirus į dienos šviesą, neapsiken-tęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietu-vos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma paragino savo

partijos kolegą premjerą Andrių Ku-bilių griežtai reaguoti į Ministro Pir-mininko tarnybos valdininkų kelionę. Politikas savo socialiniame tinkle Vy-riausybės vadovui netgi pasiūlė atsisa-kyti G.Kazakevičiaus, kaip praradu-siojo pasitikėjimą, paslaugų.

Principinga pozicija. Neaišku tik viena, kodėl dėl šios švaistūniš-kos kelionės nesiūloma trauktis pa-čiam Ministro Pirmininko kancleriui D.Matulioniui, sumaniusiam ir palai-minusiam šią vadinamąją komandi-ruotę? Gal todėl, kad tradiciškai Lie-tuvoje kalčiausias būna iešmininkas?

Bernardas ŠaknysVL žurnalistas, bernardas.saknys@valstietis.lt

Jau daugiau kaip pusantrų metų darbuojatės Afganistane. Ar kas nors pasikeitė į gerą pusę šioje ša-lyje?

Per tą laiką įvyko tikrai nemažai pokyčių. Pirmą sykį, nors ir ne be trū-kumų, surengti parlamento rinkimai, kuriuos organizavo patys afganista-niečiai. Tarptautinėms pajėgoms tę-siant operacijas, tuo pat metu šalyje prasidėjo susitaikymo procesas. Prieš porą savaičių septyniuose vietiniuose regionuose perduota saugumo kon-trolės atsakomybė vietinei afganista-niečių valdžiai. Tikimasi, kad iki 2014 metų pabaigos jų saugumo pajėgos sugebės kontroliuoti didžiąją Afga-nistano teritorijos dalį. Iki to laiko šalies kariuomenė ir policija dar ne-bus ideali. Tačiau manau, kad pade-dant Europos policijos (EUPOL) ir NATO karinių mokymų misijai bus padėti afganistaniečių karinių ir po-licinių pajėgų pamatai, o policininkai ir kariai bus profesionalesni.

Ne vienos valstybės kariai jau traukiasi iš Afganistano, valdžia perduodama patiems afganistanie-čiams. Kada, jūsų manymu, šioje ša-lyje neliks užsienio kariškių?

Kaip minėjau, iki 2014 metų pa-baigos tikimasi, kad Afganistano sau-gumo pajėgos pačios galės užtik rinti saugumo kontrolę šalyje. Tačiau jau dabar jos valdžia teigia, kad jų kari-nėms pajėgoms, policijai ir po 2014 metų bus labai svarbi ES, taip pat JAV

ir NATO instruktorių pagalba bei fi -nansinė parama. Tad nenustebčiau, kad ir po 2014-ųjų šalyje išliktų ne-didelės užsienio šalių mokymo misi-jos. Tačiau kovinės pajėgos turėtų būti išvestos iki 2014 metų pabaigos.

Kiek laiko Lietuvos kariai dar bus Afganistane? Ar jų tarnyba duo-da realios naudos?

Lietuvos kariai Afganistane atlieka kilnią misiją, kuria mes visi turėtume labai didžiuotis ir visapusiškai ją rem-ti. Afganistaniečiai labai vertina lie-tuvių indėlį užtikrinant saugumą ir stabilumą Goro provincijoje. Lietuvos kariai ir diplomatai Afganistane ne tik prisideda prie karščiausio pasau-lio taško „gesinimo“, bet ir vykdo pri-siimtus įsipareigojimus NATO ir ES bei stiprina mūsų šalies saugumą.

Ar nemanote, kad, pasitraukus

sąjungininkams, valdžią vėl gali perimti talibai?

Prieš metus įvykusioje tradicinėje Taikos dzirgoje (genčių vadų susitiki-me) buvo sutarta, kad visi afganista-niečiai, nutraukę ryšius su teroristine organizacija „Al Qaeda“, sudėję gin-klus, sutikę gyventi pagal Afganista-no konstituciją, gerbti žmogaus, ypač moterų, teises, bus kviečiami dalyvauti visaverčiame visuomenės gyvenime.

Tai vienadienis taikos aktas. Susitai-kymas Afganistane bus ilgalaikis pro-cesas, į kurį jau dabar įsitraukę buvę talibų judėjimo nariai.

Kaip Afganistane atrodo jūsų darbo diena? Ar dažnai važinėjate po šalį?

Dieną pradedu 6.30 val. rytine mankšta ristele po ES atstovybės te-ritoriją. Judėjimas joje labai apribotas,

tad neseniai darbuotojams čia įren-gėme nedidelį sporto klubą, turime futbolo, krepšinio aikšteles. Kiekvieną svečią iš Afganistano pamokau įmesti kamuolį į krepšį ir pasiūlau pabandyti. Taip jiems primenu, kad Lietuva yra krepšinio šalis. Po mankštos – ryti-nė kava, pusryčiai, informacijos per-žiūra. 8.00 val. prasideda susitikimai. Kiekvieną dieną jų gausu ir Kabule, ir už jo ribų. Vidutiniškai 2–3 kartus

per mėnesį stengiuosi išvykti į pro-vincijas aplankyti ES vykdomus pro-jektus, susitikti su genčių ir valdžios atstovais. Darbo reikalais tenka lan-kytis ir šio regiono šalyse – Pakista-ne, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Indijoje, Turkijoje ir kitur.

Kažkada tikėtasi, kad į Goro pro-vinciją, kurioje dislokuoti mūsų kariai, plūstels statybininkai, keli-ninkai, bus daug darbų. Bet taip tik-riausiai neįvyko? Kodėl?

Goras – nedidelė žemės ūkio pro-vincija. Ji tik maža Afganistano dalis. Malonu pabrėžti, kad Europos Sąjun-gos parama naudojasi Lietuvos vie-šojo administravimo ir veterinarijos specialistai. Lietuvos ekspertų patyri-mas sudomino Afganistano atstovus. Manau, kad tikrai turime, ką jiems pasiūlyti, perteikti savo patirtį. Viena Lietuvos mobiliojo ryšio paslaugų tei-kimo kompanija sėkmingai skverbiasi į telekomunikacijų rinką. Yra ir dau-giau verslininkų, besidominčių inves-ticijų ir prekybos galimybėmis. Žino-ma, labai svarbu įvertinti ir galimybes, ir akivaizdžią riziką.

Sutrikęs dėl tokio švaistūniškumo mūsų skaitytojas jau klausia: nejaugi tie valdininkai patys sugalvojo šią kelionę ir išvažiavo po pasaulį pasižmonėti už ES paramos pinigus?

Susitaikymas Afganistane bus ilgalaikis procesas, į kurį jau dabar įsitraukę buvę talibų judėjimo nariai.

Turizmas už svetimus pinigus

Tiesiai šviesiai

Afganistano šiandiena dar rūsti

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0044

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 780 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1016. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

„Valstiečių laikraštyje“ svečiuojasi diplomatas Europos Sąjungos specialusis pasiuntinys Afganistane Vygaudas Ušackas.

„Lietuvos kariai Afganistane atlieka kilnią misiją, kuria mes visi turėtume labai didžiuotis ir visapusiškai ją remti“, – įsitikinęs V.Ušackas.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

6 2011 m. rugpjūčio 17 d. • Nr. 65 (9084)Valstiečių laikraštisSportas

„Žalgirio“ futbolininkai nugalė-jo „Ekraną“. Lietuvos futbolo A lygos čempionato 21-o turo rungtynėse sek-madienį Vilniaus „Žalgirio“ komanda svečiuose 2:1 (1:0) įveikė nugalėtojo ti-tulą ginantį Panevėžio „Ekraną“. Nuga-lėtojams įvarčius pelnė Marijus Grguro-vičius (9 min.) ir Arminas Vaskela (50). Beje, M.Grgurovičius 70-ą min. buvo pašalintas iš aikštės. 78-ą min. rezultatą sušvelnino Adama Fofana. Antrą vietą turnyro lentelėje užimantis „Žalgiris“ po 21 mačo turi 47 taškus. Tiek pat taš-kų turi ir lyderis „Ekranas“, tačiau jis yra sužaidęs rungtynėmis mažiau.

Imtynininkui M.Knystautui – Eu-ropos čempionato sidabras. Lenkijos sostinėje Varšuvoje vykusio Europos jaunių (16–17 metų) imtynių čempio-nato graikų-romėnų imtynių varžybo-se Lietuvos atstovas Marius Knystautas (svorio kategorija iki 100 kg) iškovojo sidabro medalį. Mūsų šalies imtyninin-kas fi nale pralaimėjo Rusijos atstovui Soslanui Tuskajevui. M.Knystautas aš-tuntfi nalyje nugalėjo graiką Georgijų Halkadį, ketvirtfi nalyje įveikė ukrainie-tį Dmitrą Čmychovą, o pusfi nalyje nu-galėjo gruziną Beką Kandelakį. Svorio kategorijoje iki 100 kg kovojo 19 im-tynininkų.

Šiaulietis B.Gutkauskas – geriau-sių pasaulio raitelių šimtuke! Lietuvos raitelis Benas Gutkauskas Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) pasaulio konkūrų reitinge įsiveržė į pirmą šimtu-ką. 24 metų šiaulietis šoktelėjo aukštyn net per 84 pozicijas – iš 176-os vietos į 92-ą (928 tšk.). Tai aukščiausia Beno vieta šioje klasifi kacijoje per visą karje-rą. Liepos mėnesį sėkmingai tarptauti-nėse varžybose Estijoje, Rusijoje ir Bal-tarusijoje pasirodęs B.Gutkauskas uži-ma aukščiausią poziciją iš visų Baltijos šalių raitelių.

„Džiaugiuosi patekęs į geriausių-jų šimtuką. Pakilau labai aukštai. Tai padaryti tikrai nebuvo lengva. Reikėjo daug dirbti ir pasiekti aukštų rezultatų. Šis sezonas man labai geras. Pasaulio taurės varžybų etapuose iškovojau dvi pergales ir dukart buvau antras, o FEI pasaulio konkūrų taurės Vidurio Eu-ropos lygos Šiaurės grupėje pakilau į pirmą vietą.“ Anot B.Gutkausko, aukš-tus rezultatus lėmė jo pagrindinio žirgo stabiliai gera sportinė forma.

Pasaulio reitinge pirmauja kanadie-tis Erikas Lamazas (3 468 tšk.). Iš viso klasifi kuoti 2 257 raiteliai.

Kauno „Žalgirio“ gretas papildė NBA lygos gynėjas. Naujam sezonui besirengiantis Lietuvos krepšinio čem-pionas Kauno „Žalgiris“ pasirašė sutartį su Šiaurės Amerikos Nacionalinės krep-šinio asociacijos (NBA) Denverio „Nug-gets“ klubo gynėju Tajumi Losonu. 23-ejų 180 cm ūgio krepšininkas „Žalgi-ryje“ žais iki NBA lokauto pabaigos. T.Losonas karjerą NBA pradėjo 2009 m. Praėjusį sezoną „Nuggets“ koman-doje per atkrintamąsias varžybas jis vidutiniškai pelnė po 15,6 taško, atko-vojo po 3,4 kamuolio ir atliko po 3,8 rezultatyvaus perdavimo.

VL, Eltos inf.

Žinių sprintas

Zarasų apylinkėse pasibaigusio 300 ežerų ralio, kuris buvo ir penk-tas šių metų Lietuvos ralio čempio-nato etapas, nugalėtojais antrus metus iš eilės tapo Vytautas Šve-das ir Žilvinas Sakalauskas su „Mit-subishi Lancer EVO X“.

Šis laimėjimas leido nugalėtojams išsiveržti į priekį ir bendroje Lietu-vos čempionato N4 klasės įskaitoje.N4 klasėje antrą vietą užėmė Ramū-nas Čapkauskas ir Tomas Šipkauskas („Mitsubishi Lancer EVO IX“), treti liko Benediktas Vanagas ir Irina Ko-lomeiceva („Subaru Impreza“).

Zaraso ežero saloje vykusiame pas kutiniame greičio ruože absoliu-čiai geriausią rezultatą sugebėjo pa-siekti ir specialų prizą pelnė svečiai iš Suomijos Jakas Keskinenas ir Juha Heikila („Toyota Corolla WRC“).

VL, Eltos inf.

Kęstučio Kemzūros treni-ruojamai Lietuvos rinktinei Kšištofas Lavrinovičius pelnė 12 taškų, Rimantas Kaukėnas – 11, Jonas Valančiūnas – 10, Darius Songaila – 8, Šarūnas Jasikevi-čius – 7.

Ispanijos komandoje Po Ga-solis surinko 17 taškų, Chuanas Karlosas Navaras – 13, Mar-kas Gasolis ir Serchė Ibaka – po 12.

Rungtynių pradžio-je lietuviai buvo išsiveržę į priekį 5:2, tačiau is-panai pelnė 6 taškus be atsako ir persvė-rė rezultatą savo naudai 8:5. 7-ą min. aikštės šei-mininkų pra-našumas padidėjo iki dešimties taškų 19:9, o netrukus skirtumas padidėjo iki 12 taškų 23:11. Po

pirmo ketvir-

čio mūsų šalies komanda

atsiliko 17:26.Antrą kėlinį

Lietuvos rinktinė pra-dėjo spurtu 7:0 ir sumaži-

no atsilikimą iki 2 taškų 24:26. Is-panijos koman-

da vėl atitrūko 35:27. Mūsiškiai vėl

ėmė artėti prie varžovų ir ne-trukus suma-

žino skirtumą iki 2 taškų 33:35,

o likus 2 min. 25 sek. iki ilgosios

pertraukos koman-das skyrė vos taškas

36:37. Sėkmingiau sužaista ketvirčio pa-baiga leido Europos čempionams susigrą-žinti 6 taškų pranašu-

mą 48:42.Trečią kėlinį ispa-

nai pradėjo pelnydami 8 taškus be atsako ir

skirtumas padidėjo iki 14 taškų 56:42. Mūsų šalies krepšininkams buvo pa-vykę sumažinti atsilikimą iki 9 taš-kų 47:56, 49:58, 51:60, tačiau prieš lemiamą ketvirtį šeimininkai atitrū-ko 67:53.

Ketvirtame kėlinyje sužaidus 2 min., Ispanijos krepšininkų prana-šumas padidėjo iki 19 taškų 56:75. Lietuviai sumažino atsilikimą iki 15 taškų 60:75, bet aikštės šeimininkai vėl atitrūko ir, likus žaisti 2 min. 50 sek., pirmavo daugiau kaip 20 taškų 87:66, 89:68. Per likusį laiką mūsiš-kiams pavyko šiek tiek sumažinti at-silikimą.

Kitas draugiškas rungtynes lietu-viai žais vėl su ispanais rugpjūčio 18 d. naujoje Kauno „Žalgirio“ arenoje.

„Didelio džiaugsmo nėra, bet pa-nikos – taip pat. Be abejonės, yra dar daug ką taisyti, ypač gynyboje“, – Kauno oro uoste kalbėjo treneris po pralaimėjimo ispanams.

Strategas taip pat pabrėžė, kad liko nedaug laiko iki čempionato pradžios ir reikia teisingai jį išnaudoti. „Laiko yra, bet nėra tiek daug. Skelbsiu karo parengtį, nes juokauti jau nebegali-ma“, – teigė K.Kemzūra.

VL, Eltos inf.

Universiadoje – trys aukso medaliai

Šendžene (Kinija) vykstančiose studentų pasaulio vasaros žaidy-nėse Lietuvos sportininkai jau iš-kovojo trys aukso ir vieną bron-zos medalį

V.Rimšaitės triumfas

Studentų pasaulio vasaros žaidy-nių (universiados) merginų mažųjų dviračių kroso (BMX) varžybose Lie-tuvos atstovė Vilma Rimšaitė iškovo-jo aukso medalį.

28-erių šiaulietė fi nale antrą vietą užėmusią rusę Mariną Beschmelnovą pranoko 1,875 sek.

Bronzos medalį pelnė dar viena Rusijos sportininkė – Margarita Lo-makova (+2,397 sek.).

V.Rimšaitė pasaulio reitinge uži-ma 17-ą vietą.

Vaikinų varžybose Tautvydas Bik-nius iš Pakruojo iškovojo bronzos me-dalį. Jis nuo nugalėtoju tapusio ruso Jevgenijaus Kleščenkos atsiliko 1,077 sek. Sidabras atiteko rusui Kirilui Jaš-

kinui (+0,933 sek.). Kitas Lietuvos at-stovas – Arminas Kazlauskis užėmė ketvirtą vietą (+2,711 sek.).

Plaukikas iš Anykščių – pirmas!

Vakar 100 m plaukimo krūtine fi -nale aukso medalį laimėjo Giedrius Titenis.

Vaikinų 200 m plaukimo krūtine varžybose lietuvis Giedrius Titenis iškovojo aukso medalį.

22-erių anykštėnas fi nale nuotolį įveikė per 2 min. 10,85 sek. ir pirmą vietą pasidalijo su tokį patį rezultatą pasiekusiu Naujosios Zelandijos at-stovu Glenu Snaidersu. Bronzos ap-dovanojimą pelnė japonas Kazukis Ocuka (2.10,96). G.Titenis atran-kos varžybose tarp 36 dalyvių taip pat buvo pirmas (2.11,71). Prieš dvejus metus Belgrade (Serbija) vykusioje universiadoje G.Titenis 200 m dis-tancijoje iškovojo bronzos medalį.

VL, Eltos inf.

Ispanijoje pralaimėta, o kaip bus Kaune?

Klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų Vilniuje vykusiame Europos jau-nių (iki 18 metų) paplūdimio tin-klinio čempionate iškovojo aukso medalius.

Lietuvos duetas fi nale po 46 min. trukusios kovos 21:18, 20:22, 15:13 įveikė šveicares Niną Bečart ir Nikolę Eiholcer. Lietuvos paplūdimio tinkli-ninkės su Šveicarijos duetu žaidė tre-čią kartą. Grupės varžybose mūsiškės pralaimėjo varžovėms 21:15, 18:21, 13:15, tačiau atkrintamųjų varžybų trečiame etape atsirevanšavo 21:18, 20:22, 15:13. Bronzos medalius iš-kovojo šių metų pasaulio jaunimo (iki

19 metų) čempionės lenkės Karolina Baran ir Katažina Kociolek. Jos ma-žajame fi nale 21:16, 21:14 nugalėjo ruses Ksenią Dabižą ir Olgą Soroki-ną. „Prieš čempionatą sakiau, kad rei-kia patekti į šešetuką, o toliau – kaip Dievas duos. Apie medalį svajojome, bet tos svajonės buvo giliai paslėptos. Dabar atėjo mūsų metas laimėti. To labai norėjome, tam ruošėmės, dir-bome ir stengėmės, – po padovanoji-mo ceremonijos sakė garsaus dviračių sporto trenerio Narsučio Dumbausko anūkė I.Dumbauskaitė. – Norime pa-dėkoti treneriui Mariui Vasiliauskui, visiems, kurie mus palaikė morališ-kai ir niekada nuo mūsų nenusisuko.

Iškovoti pergalę padėjo sirgaliai, mes pačios, o man padėjo ir pusfi nalyje patirta čiurnos trauma. Įrodėme, kad net ir su trauma galime kovoti.“

Lietuvės Europos pirmenybėse iš-kovojo septynias pergales ir patyrė vos vieną pralaimėjimą.

VL, Eltos inf.

Lietuvos tinklininkės – Europos jaunių čempionės

Finišavo Zarasų ralis

Dviratininkė V.Rimšaitė iškovojo aukso medalį. Eltos nuotraukos Plaukikas G.Titenis buvo geriausias 200 m plaukimo krūtine varžybose.

Lietuvės pirmą kartą tapo Europos čempionėmis. Eltos nuotrauka

Eltos nuotrauka

Eltos nuotrauka

Europos vyrų krepšinio čempionatui besiren-gianti Lietuvos rinktinė ketvirtose kontrolinėse rungtynėse Madride (Ispanija) 78:91 (17:26, 25:22, 11:19, 25:23) pralaimėjo Europos čempionams Is-panijos krepšininkams.

Kaune gyvenanti šilkinių papuošalų kūrėja neįsivaiz-duoja savo gyvenimo be rankdarbių. Dirbtuvės me-nininkei tapo antrais na-mais.

Eglė Valionienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Susidomėjimas ekologi-niu ūkininkavimu Lietu-voje tikrai didelis, tačiau ne visuose deklaruotuose plotuose iš tiesų ūkinin-kaujama ekologiškai. Ne vienas ūkininkaujantis ne-retai nusižengia griežtoms taisyklėms, naudodamas neleistinas chemines me-džiagas. Žemės ūkio mi-nistro Kazio Starkevičiaus nuomone, norint pateisin-ti vartotojų pasitikėjimą ekologine žemdirbyste būtina ypač griežtai ūki-ninkus kontroliuoti.

9 psl.

Ekologinių ūkių kontrolė tik griežtės

Moters pasaulis

15 psl.

Paviliota šilkinių gėliųKaukė iš natūralių maisto produktų ne tik atgaivins veidą, suteiks jam skaistu-mo, bet ir bus tikra atgaiva visam organizmui. Šias gro-žio procedūras lengvai ga-lite pasidaryti pačios. Užsi-tepusios vienokią ar kitokią kaukę galėsite atsipalaiduo-ti, pailsėti po dienos darbų ar tiesiog trumpam pabėgti nuo kasdienės rutinos. Vei-do kaukė ne tik maitina, ramina, stangrina, balina odą, bet ir valo bei gerina kraujotaką.

15 psl.

Veido kaukė – vitaminų šaltinis

Svarstymai prie derliaus aruodų

Visuomenėje susiformavęs stereotipas, kad visureigiais, enduro motociklais ir keturračiais važinėjantys asmenys yra gamtos naikintojai, kurie nežino kitokio kelio, kaip važinėtis po brastas, kalvas, daubas, piliakalnius ir kitaip naikinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Pasitaiko ir tokių, tačiau jie meta šešėlį ant visų vairuotojų. Kaip važinėtis motorinėmis transporto priemonėmis nepadarant žalos gamtai ir kultūros paveldui? Vismantas Žuklevičius

14 psl.

Kelių eismo taisyk lės galioja visiems

Šeštoji pavara

Vasarą pasilepinti saule ir vandens malonumais į pajūrį suvažiuoja tūkstančiai poilsiautojų. Tačiau švarūs paplūdimiai ir pramogos traukia ne tik nuo kasdienių rūpesčių pabėgti norinčius tautiečius ir užsienio turistus, bet ir įvairaus plauko nusikaltėlius. Daugiausia nusikaltimų Palangoje padaro panevėžiečiai.

Vismantas Žuklevičius

19 psl.

Panevėžio nusikaltėliai persikėlė į Palangą

Javų augintojai džiaugia-si geru derliumi, tačiau tikėdamiesi, kad grūdai brangs, neskuba jų par-duoti supirkėjams ir perdir-bėjams, o pastarieji nesku-ba pirkti, nes laukia, kada jie atpigs.

Vida Tavorienė

Prieblandos