Šeštadienis• Aktorius Arūnas Sakalauskas,

vaidindamas apšviestoje teatro scenoje ir žvelgdamas į salėje sė-dinčius žiūrovus, mąsto apie tai, kad teatras ir realus gyvenimas – neatskiriami, kad mes visi – labai panašūs, nes mus valdo tie patys troškimai ir jausmai.

Sodyba

• Adelė ir Jonas Miškiniai prieš trisdešimt penkerius metus pirmi gyvenvietėje bulvių ir daržovių lysves pavertė žydinčia oaze.

Sveikata

• Atgijusi gamta kviečia ne tik pasėdėti ant švelnaus žolės kili-mėlio ir pasigrožėti pavasariniais žiedais, bet ir daugiau pajudėti.

• Nuo senų laikų bulves ir iš jų pagamintus patiekalus laikė-me tradiciniu lietuvišku maistu, tačiau dabar bulvių vietą vis daž-niau užima ryžiai.

Šiandien VL su priedu

2011 m. gegužės 21 d., šeštadienis • Nr. 40 (9059) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosTėviškės šviesa

Trys ar ne trys milijonai?

Per savaitgalį surašymo duo-menys pasipildė maždaug puse milijono žmonių. Tarsi kas nors iš aukščiausiųjų šalies pareigūnų Statistikos departamente būtų trinktelėjęs kumščiu į stalą ir pa-reikalavęs: užteks virkauti, kad Lietuva baigia išsivaikščioti.

Žalgiriečiai susišlavė visus titulus

Laimėjęs finalinę seriją 4:1, Kauno „Žalgiris“ tryliktą kartą tapo šalies čempionu. Penktosiose fi na-lo rungtynėse „Žalgiris“ namuose 95:69 sutriuškino praėjusių metų nugalėtojo titulą gynusį Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir pergalingai bai-gė didžiojo fi nalo varžybas.

(Užs. 170)

Apie tai – 4 p. Apie tai – 22 p.

Po Saulėlydžio komisijos sprendimų valdininkų nesumažėjo, panaikinta tik apie 3 tūkst. laisvų etatų, kurie ir iki tol nebuvo užimti. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Teismą pasiekiančios bylos dėl prekybos žmonėmis tėra nedidelė matoma milžiniško ledkalnio viršū-nė – tikrasis šio organizuoto nusikal-timo mastas stulbina. Ofi cialiai per metus Lietuvoje nustatomi tik keli ar keliolika prekybos žmonėmis atvejų,

tačiau nevyriausybinės organizaci-jos skambina pavojaus varpais ir ti-kina, kad prekyba žmonėmis klesti. Šie teiginiai daugelį šokiruoja, atro-do neįtikėtini, tačiau tokia yra skau-di realybė – įvairių šalių legaliuose ar nelegaliuose viešnamiuose tarnauja šimtai ar net tūkstančiai parduotų jaunų merginų iš Lietuvos.

Mažiau šalyje gyventojų – gal mažiau reikia ir valdžios

Slapta prekyba žmonėmis klesti

Lietuvoje sparčiai mažėjant gyventojų, kol kas tik žodžiais karpomos valstybės aparato išlaidos. Kur vis dėlto šalis galėtų sutaupyti, o kur gyventojams vėl gali tekti veržtis diržus?

Nukelta į 3 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad Europos Komisija šiemet Lietuvai pro-gnozuoja didžiausią ekonominį augimą Europos Sąjungoje, ta-čiau kartu jis begėdiškai nutylėjo, kad Lietuva šiemet bus ir viena labiausiai prasiskolinusių ES ša-lių, atsižvelgiant į valstybės sko-lą, tenkančią vienam gyvento-jui, kurių katastrofi škai kasmet mažėja. Taigi pradėti taupyti gali tekti ir valdžiai.

Ar reikia tiek parlamentarų?

Surašymo duomenys, pagal ku-riuos Lietuvoje liko tik 3,05 mln. gy-ventojų, paakino politikus vėl prabilti apie Seimo narių mažinimą.

Seimo Biudžeto ir fi nansų komi-teto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pritartų tokiam sprendimui, bet abe-joja, ar Seimas pats kirs šaką, ant ku-rios sėdi.

„Reikėtų keisti Konstituciją, kurioje aiškiai įvardijamas Seimo narių skai-čius – 141, – kalbėjo K.Glaveckas. – Už Konstitucijos pakeitimą reikėtų balsuoti du kartus, kartą darant pusės metų pertrauką. Sumažinimui reikė-tų gauti bent jau dviejų trečdalių (94

parlamentarų) Seimo narių pritarimą ir tai, mano galva, nelabai realu.“

Seimo narių mažinimui nepritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių ko-miteto vadovas Vytautas Kurpuvesas: „Jei sumažės Seimo narių, sumažės ir narių skaičius komitetuose ir darbas bus šiek tiek sunkesnis.“ Jo nuomone, sumažėjus gyventojų skaičiui, reikėtų pirmiausia mažinti tiesiogiai juos ap-tarnaujančių valdininkų skaičių.

Savivaldybėse politikų krūviai nevienodi

Gyventojų mažėjimas jau padarė įtaką savivaldybių politikams.

Statistikos departamento duome-nimis, 2010 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo 3,29 mln. gyventojų. Būtent pa-gal šiuos duomenis Vyriausioji rinki-mų komisija (VRK) šiemet paskirstė savivaldybių taryboms mandatus.

„Jau kuris laikas atskirose savival-dybėse mandatų skaičius mažėja, nes

mažėja gyventojų“, – aiškino VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Šiemet savivaldybėse išdalyta 24 mandatais mažiau nei 2007 m. rin-kimuose. Net 6 tarybos narių neteko Neringa, po 4 – Birštono, Ignalinos,

Rietavo ir Zarasų savivaldybės, po 2 – Šiaulių rajono ir Tauragės savivaldy-bės. „Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajone gyventojų daugėjo, ši savival-

dybė gavo du papildomus manda-tus“, – aiškino Z.Vaigauskas.

Šiuo metu daugiausia rinkėjų ats-tovauja vienas Vilniaus ar Kauno miestų savivaldybės narys, kuriam tenka nuo 4 563 iki 8 726 rinkėjų.

Mažiausiai apkrauti yra Neringos, Rietavo, Pagėgių, Kazlų Rūdos, Kal-varijos ir Birštono politikai, kuriems vidutiniškai tenka nuo 236 iki 529 rinkėjų.

Vadovaujamasi sena praktika

VRK pirmininkas pabrėžė, kad „mažesnis politikų skaičius dar ne-reiškia, kad jie geriau atstovaus rin-kėjų interesams“.

„Praktika rodo, kad kuo didesnė valstybė, tuo pigiau jai kainuoja išlai-kyti valdžią, – kalbėjo Z.Vaigauskas. – Tarkime, Estijos parlamente yra 100 narių, Latvijos, kurioje yra beveik 2 mln. rinkėjų, Seime dirba 101 par-lamentaras.“

Pasak VRK vadovo, Lietuvoje Seimo narių skaičius, atsižvelgiant

į išankstinius surašymo duomenis, „galėtų sumažėti nebent keliais par-lamentarais, bet tikrai ne ketvirtadaliu ar penktadaliu“.

„Paprastai vadovaujamasi XX amžiaus praktika, kai politikų skai-čius nustatomas ištraukiant kubinę šaknį iš gyventojų skaičiaus“, – sakė Z.Vaigauskas.

Kitaip tariant, jei 1 mln. gyven-tojų valstybėje (kuri parlamente turi 100 narių ir iš kurių vienas atstovau-ja iki 10 tūkst. gyventojų interesams) piliečių netikėtai sumažėtų 80 tūkst., tai formaliai būtų laikoma, kad jų su-mažėjo tik 20 tūkst. Tad parlamentas sumažėtų 2 nariais (iki 98).

VRK pirmininkas akcentuoja, kad gyventojų sumažėjimas labiausiai pa-koreguotų balsavimo aktyvumo ro-diklį, kuris šiemet turėjo būti gerokai aukštesnis.

„Formaliai rinkėjų gyvena mažiau, bet mes rėmėmės Statistikos depar-tamento duomenimis“, – paaiškino Z.Vaigauskas.

Seimo narys K. Glaveckas neat-meta galimybės, kad surašymo duo-menys leis politikams manipuliuoti statistika mėginant įteigti, neva didėja BVP vienam gyventojui (nors iš tiesų jis didės dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus) ir tai esą lemia ekonomi-nės situacijos gerėjimą.

„Tarp politikų gali pasitaikyti pa-našių vertinimų, bet bent jau man toks noras ciniškai kalbėti niekada nekils“, – teigė K.Glaveckas.

Atsitiktinumas ar ne, bet trečia-dienį per Vyriausybės valandą prem-jeras A.Kubilius gyrėsi, kad Europos Komisija šiemet Lietuvai prognozuo-ja didžiausią ekonominį augimą ES, tačiau kartu premjeras begėdiškai nu-tylėjo, kad Lietuva šiemet bus ir viena labiausiai prasiskolinusių ES šalių, at-sižvelgiant į valstybės skolą, tenkančią vienam gyventojui.

Šiuo metu valstybės skolą suda-ro 42,2 mlrd. Lt, arba ji yra beveik tris kartus didesnė nei 2008 m. (17,3 mlrd. Lt).

Ragina atleisti dalį valdininkų

Profesorius Romas Lazutka neat-meta galimybės, kad A.Kubilius mė-gins girtis ir kitais veiksniais, susiju-siais su didele emigracija, bandys ją išnaudoti politiniams dividendams kaupti. „Pirmiausia tai pasakytina apie našumo didėjimą ekonomikoje, nes sumažėjus gyventojų ir perskai-čiavus, kiek BVP sukuria vienas dir-bantysis, atrodys, neva dirbame beveik taip pat, kaip ir Vokietijoje“, – sakė R.Lazutka.

Seimo narys K.Glaveckas mano, kad būtų kur kas naudingiau, jei vie-toj kalbų prasidėtų realus valdininkų mažinimas.

„Po Saulėlydžio komisijos spren-dimų valdininkų nesumažėjo, panai-kinome tik apie 3 tūkst. laisvų etatų, kurie ir iki tol nebuvo užimti. Vadi-

nasi, atėjo laikas antrai atleidimų ban-gai“, – sakė K.Glaveckas.

Tarnautojų armijaper didelė

Šiuo metu Lietuvoje yra 72,9 tūkst. valstybės tarnautojų, ne-skaitant bibliotekininkų, medikų ir kitų biudžetininkų. Vienam valdinin-kui tenka apie 40 piliečių.

Vidaus reikalų ministerijai paval-daus Valstybės tarnybos departamen-to direktorė Laima Tuleikienė tikino, kad neturi vienareikšmio atsakymo, ar reikėtų atleisti dalį valdininkų at-sižvelgiant į tai, kiek sumažėjo šalyje gyventojų.

„Nei pritariu, nei nepritariu, nes tai nėra paviršutiniškas klausimas. Juo-lab kad valdininkų pastaraisiais metais šiek tiek mažėjo“, – sakė L.Tuleikienė. Lietuvos valstybės tarnautojų profesi-nės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Rima Kisielienė „Valstiečių laikraščiui“ pripažino, kad kai kuriose institucijose dirba per daug valstybės tarnautojų.

„Akivaizdu, kad per daug yra mui-tininkų, mokesčių inspekcijoje tar-nautojų irgi dirba per daug, todėl, jei mažėja gyventojų, turėtų mažėti ir valstybės tarnautojų“, – neabejoja R.Kisielienė.

2 Aktualijos 2011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059)Valstiečių laikraštis

Šiuo metu valstybės skolą sudaro 42,2 mlrd. Lt, arba ji yra beveik tris kartus didesnė nei 2008 m. (17,3 mlrd. Lt).

Pakaktų perpus mažiau Seimo nariųGrasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė

Seime visiškai pakaktų 71 parlamen-taro, nes iš dabartinių 141 vis tiek pa-prastai tik maždaug pusė dalyvauja po-sėdžiuose. Nedidelei Lietuvai, ypač kai taip sumažėjo gyventojų, užtektų ir pu-sės Seimo narių, nes dauguma jų vis tiek neatlieka savo pareigų. Kai buvo daugiau nei 3 milijonai piliečių, vienam Seimo nariui tekdavo apie 20 tūkstančių žmonių, o dabartiniams apskritai nėra ką veikti. Viešųjų pirkimų tarnybos va-dovas Žydrūnas Plytnikas neseniai pa-reiškė, kad jam reikia dar apie 200 tar-nautojų, bet toks prašymas yra visiš-ka nesąmonė. Jei dabar ten dirbantieji normaliai atliktų savo pareigas, tokių užmojų nebūtų.

Išvyks dar daugiauVidmantas Žiemelis, Seimo narys

Norint sumažinti Seimo narių skaičių, reikėtų keisti ir Konstituciją. Aišku, ma-žėjant gyventojų, reikėtų mažinti ir vals-tybės valdymo aparatą, ir išlaidas. Bet turime atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu ekonomika ims augti ir gyventojai pra-dės grįžti į Lietuvą, valdymo išlaidas teks vėl didinti. Todėl neabejoju, kad maži-nimas būtinas, bet tai reikėtų daryti protingai, įvertinus Lietuvos vystymosi perspektyvas. Kai premjeras A.Kubilius pristatė pensijų reformos metmenis, gerai prisimenu jo ištartus žodžius: „Jei-gu Lietuvoje liks 2,5 milijono gyventojų, tokia sistema tiks šaliai.“ Vadinasi, pati Vyriausybė prognozuoja, kad iš šalies išvyks dar daugiau žmonių ir čia grįžti niekas net neketina.

Mažiau šalyje gyventojų – gal mažiau reikia ir valdžios

Pilnatis.Saulė teka 5.04, leidžiasi 21.29.

Rytoj PorytŠiandien

Šiandien vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 8–13, dieną 21–26, pajūryje 16–19 laipsnių šilumos. Sekmadienį dieną kai kur trumpai palis. Vėjas pietinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 7–12, dieną 22–27, pajūryje 17–20 laipsnių šilumos. Nuo pirmadienio laukiamos orų permainos. Per Lietuvą slenkantys frontiniai debesys pirmadienį į šalį atgabens lietaus, vietomis su perkūnijomis. Naktį temperatūra kažin ar nukris žemiau 10 laipsnių šilumos, tačiau dieną bus jau vėsiau, bet gana šilta – 15-20 laipsnių šilumos. Antradienį trumpam stiprėjant aukštesnio slėgio laukui, lietaus nežadama.

Ieva Nariūnaitė

Dieną: +21 +26°

Naktį: +8 +13°

Dieną: +22 +27 Dieną: +15 +20°

Naktį: +7 +12°Naktį: +7 +12°

Lietuvoje Seimo narių skaičius, atsižvelgiant į išankstinius surašymo duomenis, galėtų sumažėti nebent keliais parlamentarais, bet tikrai ne ketvirtadaliu ar penktadaliu. Raimundo Šuikos nuotrauka

„Jau kuris laikas atskirose savival-dybėse mandatų skaičius mažėja, nes mažėja gyventojų“, – aiškino VRK pirmininkas Z.Vaigauskas.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ką manote apie jau didinamas valdininkų algas?

Pirma reikėjo grąžinti nusavintas pensijas

Dar vienas valdžios akibrokštas žmonėms

Krizė jau iš tiesų pasibaigė

43 proc.

50 proc.

7 proc.

Nusikaltėliai ieško naujų metodų

Dažniausiai parduodamos mergi-nos, nors pastaraisiais metais vis daž-niau parduodami ir vyrai. Jie kartais net nežino, kad tapo preke. Sužino vėliau ir dažniausiai – per vėlai.

Pasak Kauno apskrities vyriausio-jo policijos komisariato Organizuo-tų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Eugeni-jaus Žalnieriūno, tobulėja ne tik ty-rėjai – nusikaltėliai irgi ieško naujų metodų.

„Pastaraisiais metais nusikaltėliai rečiau naudoja smurtą, aukas vilioja gudrumu, panaudodami psichologi-nę prievartą – neretai net parduotoms merginoms susidaro įspūdis, kad vis-kas vyko abiem pusėms susitarus“, – pasakoja E.Žalnieriūnas.

Pasak pareigūnų, šiais laikais nusi-kaltėliai nevilioja bet kurių atsitiktinai į jų akiratį patekusių merginų. Veikia kruopšti aukų atrankos sistema. Šia-me užslaptintame organizuotų nusi-kaltėlių versle „juda“ milžiniškos ne-legalių pinigų sumos.

Nelinksmos aukų istorijos

Jauna vieniša motina Asta M. Kaune prarado darbą, todėl su šešerių metų sūneliu grįžo pas tėvus į kaimą. Tačiau pagalbos iš girtaujančių tėvų nesulaukė. Netrukus sūnus susirgo, teko skolintis pinigų, artėjo rugsėjis – sūnelį reikėjo parengti į pirmąją klasę. Pajamų nebuvo, motina vėl skolinosi. Paskui – netikėta pažintis ir pasiū-lymas padirbėti Vokietijoje. Darbas nelengvas, tačiau padirbėjusi pusme-tį galėtų grąžinti visas skolas ir dar liktų. Tik Hamburge likusi be paso Asta suprato, kokį darbą teks dirbti. Per vėlai suprato.

Kita istorija dar liūdnesnė. Vie-name Lietuvos miestelyje asocialioje šeimoje augo dvi 15 ir 16 metų mer-gaitės. Alkoholizmo liūne skęstan-ti motina dukromis nesirūpino, jos pačios turėjo užsidirbti pinigų dra-bužiams, maistui ir net malkoms. Vakarais prie namų sustodavo auto-mobiliai, ir paauglės išvažiuodavo su įkaušusiais vyrais. Po metų jos pabė-go iš namų, apsigyveno Panevėžyje, o šiame mieste susipažino su kažkokiu Benu. Vyrukas joms padėjo – nupirko drabužių, maisto, vaišino alkoholiniais gėrimais. Po mėnesio abi merginos iš-vyko užkariauti Madrido. Tačiau jau pirmą viešnagės dieną jos buvo par-

duotos ir perparduotos, pateko į su-tenerių albanų rankas. Tada sužinojo, kad nemokamas sūris būna tik pelė-kautuose. Už Beno pagalbą suviliotos merginos sumokėjo šimteriopai.

Tarptautinis verslas

Neseniai Norvegijos policija at-skleidė 15–18 prostitučių tinklą, kuris buvo valdomas iš Vilniaus priemies-čio. Jaunos merginos iš Lietuvos dirbo

Osle, o jų sutenerė 28 m. Jelena ir jos giminaičiai kiekvieną savaitę iš pašto pasiimdavo pinigines perlaidas. Per metus Jelena ir jos kompanija gavo apie 250 tūkst. Lt perlaidų.

Norvegijos policija susidomėjo to-kiu pinigų srautu ir netrukus nustatė priežastis. Paaiškėjo, kad merginos Je-lenai pervesdavo apie 70 proc. uždir-bamos sumos, o ši iš Vilniaus rūpinosi jų reklama internete, klientų paieška ir apsauga. Kaip Jelena surinko ne-mažą merginų komandą, kas jos, ar jos dirbo savo noru?

Paaiškėjo, kad šios merginos Lietu-voje nesėkmingai bandė tapti „Oliala“ mergaitėmis. Atrankos neįveikusios merginos sudomino Jeleną. Ikiteis-minio tyrimo metu sutenerė tikino, kad merginų ilgai įkalbinėti nereikėjo. Tačiau vilnietei vis dėlto buvo pateikti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 307 straips-nio 2 dalį (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) ir dabar gresia laisvės at-ėmimas iki šešerių metų. Jelenos šei-ma gali prarasti savo prabangų namą, nes akivaizdu, kad jis pastatytas už prostitučių uždirbtus pinigus.

Nuteistas užsienietis

Šių metų balandžio mėnesį Pane-vėžio apygardos teismas už merginų

pirkimą dirbti prostitutėmis Jungti-nėje Karalystėje aštuonerių metų lais-vės atėmimo bausme nuteisė 34-erių Albanijos pilietį J.O.

Panevėžio apygardos prokuratū-ros Organizuotų nusikaltimų ir ko-rupcijos tyrimo skyriaus prokurorai šią savaitę apygardos teismui perdavė dar vieną didelės apimties (24 tomai) nusikaltimų žmogaus laisvei, dorovei, vaikui ir šeimai baudžiamąją bylą, ku-rioje 36 metų R.V. įtariamas prekyba žmonėmis, vaiko pardavimu, įtrauki-mu į prostituciją ir pelnymusi iš pros-titucijos. Pasak Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos, kaltinimai prekyba žmonėmis jau yra pateikti devyniolikai asmenų. Jie įta-riami jaunų merginų, tarp kurių yra ir nepilnamečių, įtraukimu į prostituciją, pelnymusi iš prostitucijos ir prekyba žmonėmis.

Tyrėjų brokas

Lietuvos „Carito“ projekto „Pagal-ba prekybos moterimis ir prostitucijos aukoms“ socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė gali papasakoti šimtus tokių istorijų. Tačiau policiją, proku-rorus ir teismus kasmet pasiekia tik keliolika bylų. Kokios priežastys?

Trūksta patyrusių tyrėjų. Tokius, kaip kaunietis E.Žalnieriūnas, Lie-tuvoje galima ant pirštų suskaičiuoti. Kartais nukentėjusias merginas pas tyrėjus atlydi ir joms padeda „Carito“ atstovės. Štai J.Juškevičienė prisimena vieną tokios merginos apklausą.

„Tyrėjas klausia, ar suteneris ją versdavo priiminėti klientus, ar ji kar-tais tuo užsiimdavo savo noru. Mer-

gina atsakė, kad kartais tai daryda-vo savo noru. Matau, kad tyrėjas jau užrašo šiuos merginos žodžius. Tada skubiai paklausiu, kaip mergina su-pranta „savo noru“? Ir ji atsako: „Kai sakydavau, kad nenoriu to daryti, tai mane mušdavo, todėl aš kartais sutik-davau savo noru“, – tyrėjų „profesio-nalumu“ stebisi J.Juškevičienė.

Marijampolės rajono apylinkės vy-riausiasis prokuroras Rimas Bradū-nas būtent šioje srityje turi patirties – jam vadovaujant buvo ištirtas pirmasis prekybos žmonėmis atvejis Lietuvoje, o nusikaltėliai buvo nuteisti: „Lietu-voje tikrai labai trūksta tyrėjų, kurie dirbtų būtent šioje srityje. Todėl taip ir yra – žmogus tiria dviračių vagys-tes, o staiga jam skiriama nagrinėti prekybą žmonėmis. Jis nežino, kaip atlikti tokius tyrimus.“

O štai nusikaltėlius ginantys advo-katai pasiruošia labai gerai. VšĮ Psi-choterapijos konsultacijų centro gy-dytoja psichiatrė Živilė Paulauskienė dažnai bendrauja su iš nelaisvės iš-trūkusiomis merginomis: „Nukentė-jusias merginas iki teismo pačių inty-miausių aplinkybių klausinėja tyrėjai, tačiau didžiausias išbandymas mer-ginų laukia teisme. Gerai išmanyda-mi psichologinius dalykus advokatai specialiai nukentėjusiosioms užduoda gniuždančius klausimus ir šios neretai palūžta, atsisako parodymų. Auka jau-čia gėdą, o nusikaltėliai triumfuoja.“

3Aktualijos2011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

(Ka. 167)

Slapta prekyba žmonėmis klesti

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo Eugeni-jaus Žalnieriūno, pastaraisiais metais žmonėmis prekiaujantys nusikaltėliai aukas vilioja gudrumu, panaudodami psichologinę prievartą. Albino Čapliko nuotrauka

Pastaraisiais metais itin užslaptintame prekybos žmonėmis versle pastebimos milžiniškos nelegalių pinigų sumos.

Ofi cialūs ir žiniasklaidos teiginiai skiriasiVladimiras Kakoškinas, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras

Į žmonėmis prekiaujančių nusikaltėlių tinklus dažniausiai patenka žemą išsila-vinimą turinčios merginos, dažniausiai iš probleminių šeimų. Tirti tokius atve-jus sudėtinga, nes merginos dažnai kei-čia parodymus, kartais jos paperkamos, todėl tyrimai subliūkšta. Be to, nukentė-jusieji ir įtariamieji nusikaltimu dažnai gyvena kitose šalyse, slapstosi, todėl ES arešto orderiai neveiksmingi.Ar šie nusikaltimai paplitę? Niekas neį-rodė, kad Vakarų Europos šalių viešna-miuose yra šimtai ar tūkstančiai nupirk-tų merginų ar moterų iš Lietuvos, nors tą teigia žiniasklaida. Mes pradedame tyrimą tik tada, kai į mus kreipiamasi pagalbos. Todėl ofi cialūs duomenys yra tokie – pernai Kauno apygardos proku-ratūroje dėl prekybos žmonėmis buvo tirta 14 baudžiamųjų bylų. Teismą pa-siekė 7 bylos, o šešios buvo nutrauktos pritrūkus įrodymų.

Tikroji padėtis labai blogaKristina Mišinienė, Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukomis“ koordinatorė

Iškeltos ir teismą pasiekiančios bylos dėl prekybos žmonėmis tėra nedidelė mil-žiniško ledkalnio viršūnė. Tikroji padėtis yra labai bloga. Duomenys, kad įvairių šalių legaliuose ar nelegaliuose viešna-miuose prievarta laikoma tūkstančiai merginų iš Lietuvos, yra neišgalvoti, juk apie tai rašo rimti Vakarų šalių leidiniai, jie tą informaciją tikrai patikrina. Kodėl tiek mažai iškeliama bylų Lietuvoje? To-dėl, kad tyrimai atliekami labai neprofe-sionaliai – neretai aukos ne tik negina-mos, bet net apkaltinamos. Tyrėjai kar-tais nesuvokia, kaip tos merginos jaučia-si ištrūkusios iš nusikaltėlių rankų, kad jos bijo jų keršto, o Lietuvoje šių aukų rėmimas dažnai paliekamas nevyriau-sybinėms organizacijoms.

Pastaraisiais metais nusikaltėliai rečiau naudoja smurtą, aukas vilioja gudrumu, panaudodami psichologinę prievartą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4 2011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Iš statistikų rūmų pasklidusi ži-nia, kad mūsų jau nėra net trijų mi-lijonų, kuriuos gražiai yra apdaina-vęs Marijonas Mikutavičius, atrodo, buvo tarsi bombos sprogimas cen-trinėje sostinės aikštėje. Kokių tik nepasipylė komentarų. Kad surašy-mo duomenys tik dar kartą akivaiz-džiai parodė, jog emigracijos mastas išaugo tiek, kad valstybė jau artėja prie išnykimo. Kad būtini neatidė-liotini ir kardinalūs sprendimai, kad toliau delsti jau nebegalima ir t. t.

Europos Parlamento narys Rolan-das Paksas netgi paragino Prezidentę skubiai sukviesti Valstybės gynybos ta-rybą, nes valstybės išlikimui kilęs pa-vojus dėl emigracijos šiandien yra ne ką menkesnis negu bet kokia kita gali-ma grėsmė Lietuvos Respublikai. To-dėl, jo nuomone, būtina priimti tokius sprendimus, kurie įpareigotų Vyriau-sybę ir Seimą, kitas valstybės valdžios institucijas per kuo trumpesnį laiką parengti Lietuvos valstybės išsaugo-jimo programą.

„Įvairių programų per Lietuvos tuštėjimo metus prirašyta daug. Ta-čiau ši turėtų išsiskirti tuo, kad jai įgyvendinti būtų numatytos kon-krečios lėšos ir terminai, o Valstybės gynimo taryba galėtų patvirtinti ir asmenis, atsakingus už tos programos įgyvendinimą, bei pareikalauti iš jų atsakomybės. Jaunų žmonių išlikimą tėvynėje, gimstamumą, nacionalinio pasididžiavimo dalykus reikia skatin-ti ne kosmetinėmis priemonėmis, bet radikaliais sprendimais“, – sakė nuša-lintasis prezidentas R.Paksas.

Nerimo balsų pasigirdo ir iš kitų politinių partijų, įvairių organizacijų bei

institucijų, tarsi iki šiol niekas nematė ir nežinojo, kas dedasi Lietuvoje, kiek žmonių palieka Lietuvą, kurlink veda tautą dabartinės vadžios politika.

Ir staiga – kita žinia: mūsų visgi dar yra trys milijonai. Per savaitgalį surašymo duomenys pasipildė maž-daug puse milijono žmonių. Tarsi kas nors iš aukščiausiųjų šalies pa-reigūnų Statistikos departamente būtų trinktelėjęs kumščiu į stalą ir pareikalavęs: užteks virkauti, kad Lietuva baigia išsivaikščioti.

Tiesa, toji dabartinė trijų milijonų

riba labai trapi. Gali atsitikti taip, kad kol bus paskelbti ofi cialūs surašymo duomenys, tie penkiasdešimt keli tūks-tančiai žmonių jau bus išvykę iš Lie-tuvos. Todėl ofi cialiai, matyt, ir toliau dainuosime, kad mūsų – trys milijonai, o iš tiesų pagal gyventojų skaičių artė-sime prie savo kaimynų latvių ir jau nesistebėsime, kad jų tiek mažai.

Tarsi išsigandę, kad jau tikrai gali nebūti trijų milijonų gyventojų, kai kurie politikai, sociologai, mokslinin-kai skubiai puolė raminti visuomenę. Bene įdomiausi čia savotišku teisini-musi dvelkiantys premjero Andriaus Kubiliaus argumentai. „Esame ne tik

išsivažinėjanti, bet ir išmirštanti tau-ta“, – paguodė ar pasiguodė Minis-tras Pirmininkas. Pasak jo, įtakos ša-lies gyventojų skaičiaus mažėjimui turėjo ne tik emigracija, bet ir su-menkęs gimstamumas. Pavyzdį Vy-riausybės vadovas pasiūlė imti iš Ai-rijos, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo susidūrusi su panašiomis pro-blemomis, bet sėkmingai jas įveikė.

Tai kodėl neimame to pavyzdžio, kodėl viską darome priešingai negu airiai? Ir ar už tai nėra atsakinga bū-tent premjero vadovaujama Vyriau-

sybė, dabartinė Seimo valdančioji dauguma? Juk emigracija smarkiai šoktelėjo ne prieš dvidešimtmetį, o pastaraisiais metais. Vaikų gimsta-mumas irgi ėmė kristi po tos pačios liūdnai pagarėjusios naktinės re-formos, kai šeimos, turinčios vaikų, buvo įstumtos į kampą, o motinoms buvo atimta bet kokia galimybė pa-pildomai užsidirbti ir prisidurti vieną kitą litą prie varganos pašalpos.

Beveik pusė milijono žmonių dingo iš Lietuvos ir dalis jų jau tikrai nesu-grįš į Tėvynę. Tai skaudi netektis, bet valdžia galės pasidžiaugti: mažėja ne-darbas (paprasčiausiai tuoj neliks, kam dirbti), didėja bendrasis vidaus pro-duktas skaičiuojant vienam gyvento-jui. Bet tai juk ne laimėjimai, o skaičiais maskuojami skaudūs pralaimėjimai.

Sociologas Vladas Gaidys mus ra-mina. Jis sako tikįs, kad lietuvių iš viso yra apie 4 milijonus. Visai gali būti, tik visa bėda, kad tas daugiau kaip milijo-nas gyvena ne Lietuvoje ir tai neturi nieko bendro su šalies gyventojų skai-čiumi. Tačiau ir sociologas sutinka, kad galbūt emigraciją pavyktų sumažinti, jei Lietuvoje žmogus būtų „savo gy-venimo šeimininkas“. Juk tų pačių lie-tuvių emigrantų šeimose vaikų gimsta daugiau dėl geresnių gyvenimo sąly-gų. Tad lietuvių gali ir daugėti, tik visa drama, kad ne Lietuvoje.

„Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ ( Jn 8, 12). Kunigas ar vyskupas yra tas vy-ras, kuris privalo sekti paskui Kristų ir, Viešpaties žodžiais tariant, turėti gyvenimo šviesą. Ar taip yra? Gal visa tai tik graži seminarijos laikų svajonė? Leiskite pasidalyti savo ku-nigystės patirtimi, ką radau joje per 49 kunigystės, o drauge – ir per 20 vyskupo tarnystės metų.

Pirmiausia – sutikau daug gerų kunigų, kuriuose mačiau meilę Die-vui, Bažnyčiai ir Lietuvai; mačiau jų uolią tarnystę. Atmintyje išlikęs vie-nas iš pirmųjų mano klebonų, kuris turėjo didelių sveikatos bėdų, bet dirbo nepaprastai uoliai, už du, ir tiesiog spinduliavo savo vidine gied-ra. Panašių kunigų savo aplinkoje mačiau daug. Jie skyrėsi vienas nuo kito charakteriu, sumanumu, drąsa, bet juos visus jungė rūpestis Baž-nyčios reikalais. Jie vieni su kitais bendravo ne prie stikliuko, ne prie kortų, ne medžioklėje: juos jungė Dievo reikalai. Svarbiausia – jiems net nereikėjo, kad vyskupas vienytų, skatintų, toks buvo jų vidinis porei-kis. Šie visi kunigai mano gyveni-me ir kunigiškoje tarnystėje buvo

ir yra didelė Dievo dovana. Todėl šiandien visi Bažnyčios oponentai per visas komunikacijos priemones gali šaukti, kad yra tik vienas kitas geras kunigas, o visi kiti niekai. Iš savo patirties žinau, kad tai melas. Taip, vienam kitam nepasiseka, par-puola, keliasi – visko pasitaiko, bet

daugumos sutiktų kunigų tarnys-tėje mačiau Kristaus žadėtą gyve-nimo šviesą.

Per ilgus kunigystės metus su-tikau ne tik daug gerų kunigų ir seserų vienuolių, bet dar daugiau pasauliečių – labai gerų draugų ir bendradarbių; jų turiu ir dabar. Ne-įsivaizduoju savo kunigystės be šių žmonių – kunigų, seserų vienuolių ir pasauliečių, su kuriais bendravau, dirbau, rizikavau, dalijausi laimėji-mais ir sunkiais išgyvenimais. Šalia savęs turėjau žmones, galėjusius už

pasirinktą idealą eiti į kalėjimą, net į ugnį. Kartą vienas čekistas mane pavadino laimingu avantiūristu. Pa-klausiau, kodėl vadina „laimingu“, nes tuomet buvau už grotų. Sau-gumietis paaiškino, kad turėjau la-bai ištikimus bendradarbius, kurie tardymo metu net pažaliavę gynė mane. Šis pašaliečio, net ne drau-go liudijimas yra labai autentiškas. Šitai sakydamas saugumietis tikrai nepataikavo ir neveidmainiavo. Tie-siog liudijo tai, kas buvo surašyta tuose tomuose, kuriuos prieš teismą jo akivaizdoje skaičiau.

Kai kam atrodo, kad celibatas yra sunki, tiesiog nepakeliama naš-

ta. Net pavojinga našta, galinti pa-stūmėti kunigą į nusikaltimus. Tai netiesa. Celibatas suteikia galimybę dalyti meilę daugeliui, kuriuos ku-nigui patiki Bažnyčia. Celibatas pa-deda suburti aplink save bendruo-menę. Bėda ištinka tik tuos, kurie užsidaro ir užmiršta savo misiją – būti su žmonėmis, tarnauti žmo-nėms ir dalyti tai, ką tau, kunigui, Dievas per Bažnyčią yra davęs.

Kunigystės kelyje radau daug skaidrios šviesos ir džiaugsmo, ku-ris neapleido net tuomet, kai reikėjo

dirbti gamykloje, melioracijoje, net būnant už grotų ir Sibiro tremty-je. Atrodo, tie ilgi kunigystės me-tai buvo vienas gražus nuotykis su daugybe nepakartojamų scenų. Ir ta šviesa nebuvo kažkokių neeilinių pastangų vaisius, bet tikrų tikriausia dovana Dievo, kuris vedė, kur norė-jo, ir kurio negalėjau nepaklausyti.

Nebūčiau objektyvus teigdamas, kad kunigystės kelyje buvo tik švie-sa ir džiaugsmas. Buvo daug išban-dymo valandų, kai žmogiškai žvel-giant atrodė sunku, bet ir tuomet jaučiau lydinčią Viešpaties ranką. Turėjau ne tik draugų, bet ir priešų, už kuriuos meldžiausi. Kai kurie iš jų padarė daug blogio ir, žinoma, neatsiprašė, bet man atsiprašymo nereikėjo. Esu visiems atleidęs ir tiems, kurie labiausiai yra įskaudi-nę. O jei aš ką nors įskaudinau, pra-šau atleidimo.

Apie vyskupo tarnystę sunkiau kalbėti. Bažnyčioje ji reikalinga, bet tai yra tik kryžius ir nieko daugiau. Kai prieš dvidešimt metų iš Romos sugrįžęs kardinolas pasakė, jog esu nominuotas vyskupu, nė iš tolo ne-nujaučiau, kas laukia. Atrodė, bus daugiau galimybių padaryti ką nors gero. Ir neklydau. Vyskupo tarnystė tokių galimybių suteikia, tačiau dar daugiau padovanoja sunkumų, kai reikia daryti nepopuliarius sprendi-mus, kai reikia ne tik priglausti, bet ir pasakyti karčią tiesą, kai būni kal-tinamas tuo, ko net nesapnavai.

Padėkokite drauge su manimi už kunigo ir vyskupo tarnystės metus. Ir jūsų tarnystės metus. Visi drauge atsiprašykime, kur neatlaikėme, kur įskaudinome mus mylintį Tėvą.

Komentarai

Savaitės komentaras

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 30 113 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 627. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Trys ar ne trys milijonai?

„Aš – pasaulio šviesa“Homilija, pasakyta 2011 m. ge-gužės 18 d. Kaune, Švč. Trejy-bės (seminarijos) bažnyčioje, švenčiant Eucharistiją ir minint 20 vyskupo tarnystės metų.

Neįsivaizduoju savo kunigystės be šių žmo-nių – kunigų, seserų vienuolių ir pasauliečių, su kuriais bendravau, dirbau, rizikavau, dali-jausi laimėjimais ir sunkiais išgyvenimais.

Nerimo balsų pasigirdo iš politinių partijų, įvairių organizacijų ir institu-cijų, tarsi iki šiol niekas nematė ir nežinojo, kas dedasi Lietuvoje, kiek žmonių palieka Lietuvą, kurlink veda tautą dabartinės vadžios politika.

52011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059)Valstiečių laikraštis

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Į tradicinę didžiąją „Lytagros“ lauko dieną susirinko keli šimtai žemdirbių, apsilankė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Kau-no rajono vicemeras Petras Mike-lionis, Kaišiadorių rajono meras Romualdas Urmilevičius, Valsty-binės mašinų bandymų stoties direktorius Rimgaudas Rimošai-tis, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Andriejus Jakas, Lietuvos žemės ūkio univer-siteto (LŽŪU) mokslininkai – Inži-nerijos fakulteto dekanas Rolandas Domeika, Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas, kitų or-ganizacijų atstovai.

Susipažįsta su naujovėmis

Įmonių grupės „Lytagra“ vadovas Adomas Balsys akcentavo, kad didė-jantis pardavimas, kuris jau pranoksta netgi buvusį iki sunkmečio, rodo žem-dirbių profesionalumą ir sugebėjimą gauti pakankamai pajamų net ir po nepalankios augalininkystei žiemos. K.Starkevičius pasidžiaugė, kad lanky-damasis „Lytagros“ lauko dienose susi-pažįsta su technologijų naujovėmis, ku-rių ne visada pavyksta pamatyti netgi tarptautinėse parodose.

Šiemet „Lytagra“ pristatė savo gau-sios ir įvairios žemės dirbimo techni-kos galimybes, o daugiausia dėmesio skyrė žolinių pašarų ruošai. Lauko die-nos metu buvo akcentuojama būtiny-bė ruošti geros kokybės žolinius paša-rus, o jų kiekybę pasiekti sudorojant 3–4 atolų žolę. „Lytagros“ žemės ūkio

bendrovės vadovo Viliaus Viskonto įsi-tikinimu, žolinių pašarų ruošimą reikia pradėti kiek galima anksčiau.

Kokybiškos ir našios žoliapjovės

Bernatoniuose esančiuose „Lytagros“ žemės ūkio bendrovės laukuose augina-ma žolė šią savaitę jau buvo sodri ir tin-kama ruošti pašarus. LŽŪU docentas V.Liakas aiškino, kad žemės ūkio ben-drovė tręšė lauką įvairiais elementais, todėl sulaukė tokio gero rezultato. „Tai sudaro santykinai nedideles sąnaudas, bet pašaro kokybė ir gaunamas jo kiekis tikrai atsiperka“, – teigė V.Liakas.

Šiame žolių lauke įmonė pristatė visą pašarų ruošimo grandinę. „Lytag-ra“ atstovauja kokybe ir pažangiomis žolės dorojimo technologijomis gar-sėjančiai vokiečių kompanijai „Krone“. Ūkininkai susipažino su šios firmos „AM“ ir „Easy Cut“ modelio žoliapjo-vėmis. Jos gerai kopijuoja dirvos pa-viršių, yra patikimos ir ilgaamžės. Taip pat mašinos išsiskiria našumu. „Kartą matydami, kokiu greičiu dirba „Krone“ mašina, manęs ūkininkai paklausė, ar ši žoliapjovė šiuo metu išvežama iš lauko, ar vis dar pjauna žolę“, – šypsojosi „Ly-tagros“ viešųjų ryšių atstovas Juozas Kalinauskas. „Krone“ žoliapjovės, pri-klausomai nuo jų dydžio, per valandą gali nušienauti nuo 2 iki 8 ha.

Didelė įvairovė

„Lytagra“ siūlo daug įvairių žoliapjo-vių: pakabinamąsias, prikabinamąsias ir frontalines. Jų darbinis plotis gali būti nuo 2,0 iki 6,2 m.

Prikabinamosios žoliapjovės gami-namos su plaušintuve ar traiškintuve.

Specialistai tvirtina, kad plaušinta žolė daug sparčiau džiūsta. Antra vertus, taip apdorotą žolę reikia kuo greičiau sutvarkyti, nes užklupęs lietus gali iš-plauti maisto medžiagas.

Šių žoliapjovių pjovimo aparato kor-pusas yra visiškai suvirintas, pavaroje di-deli krumpliaračiai, kurie užtikrina sklan-dų jėgos perdavimą kitoms dalims. Tai užtikrina žoliapjovės ilgaamžiškumą, su-mažina jos vibracijas, mažėja traktoriaus sunaudojamų degalų kiekis.

„Krone“ „Easy Cut“ žoliapjovės gali būti komplektuojamos su skersiniais transporteriais, kurie gali žolę sumesti į vieną sąvalką iš dviejų pradalgių.

„Krone“ žoliapjovėse yra įdiegta dis-kų apsaugos sistema „SafeCut“. Tarp-tautinėje parodoje „Agritechnica“ ši sis-tema buvo įvertinta sidabro medaliu. Ji neleidžia kliūčiai pažeisti disko, nes nukirtus apsauginį kaištį diskas pakyla aplenkdamas kliūtį.

Nupjautą žolę būtina vartyti

Nupjautoje žolėje yra apie 80 proc. drėgmės. Džiūdama natūraliomis sąly-gomis, ji toliau kvėpuoja, per valandą išgaruoja iki 2 proc. drėgmės. Maistinę nupjautos žolės vertę mažina lietūs, saulė. Norint išvengti nuostolių, žolę patartina kuo greičiau paskleisti visame dirvos paviršiuje. Lauko dienoje tai atli-ko „Krone KW“ serijos vartytuvai, kurie pasižymi dideliu našumu. Jų darbinis plotis gali būti nuo 3,2 iki 11 m.

Lauko dienoje apvytintą žolę į sąval-kas grėbė „Krone“ „Swadro“ grėbliai. Šie grėbliai tiksliai kopijuoja dirvos pa-viršių ir švariai sugrėbia žolę į sąval-kas. Jų rotoriai yra uždari, nereikalauja techninės priežiūros. Kiekvienas roto-rius turi atskirą važiuoklę, kuri užtikrina kokybišką grėblio darbą.

„Krone“ presai ir JCB teleskopiniai krautuvai

Labai svarbu, kad presas turėtų žo-lės smulkinimo funkciją. Ji lemia ma-sės sutankinimą, mažiau lieka oro tar-

pų. „Krone“ universalūs presai išsiskiria efektyvumu, nesudėtinga konstrukcija. Vienas moderniausių ir naujausių šio gamintojo presų – „Comprima“. Ha-noverio parodoje „Agritechnica“ šis presas bei jame įdiegta ritinių presavi-mo sistema „NovoGrip“ buvo įvertinti aukso medaliu. Palyginti su ankstesnės kartos mašinomis, žolės masė net 25 proc. labiau sutankinama, ritinyje su-slegiama ketvirtadaliu daugiau paša-ro. Atitinkamai mažiau sunaudojama tinklelio, plėvelės.

COMPRIMA CF ir CV presai yra kombinuoti – ne tik suformuoja riti-nius, bet ir apvynioja plėvele. Turint paprastą presą, suformuotus ritinius galima apvynioti plėvele su vyniotu-vu „Wolagri FW 35“.

Lauko dienoje taip pat prista-tytas diržinis presas „New Holland BR7070“.

Didelio susidomėjimo sulaukė sava-eigis „Krone“ smulkintuvas „Big X“. Jo darbinis greitis yra iki 22 km/h, trans-portavimo – iki 40 km/h. Darbiniai pločiai pasirinktinai – 3–3,8 m. Galima montuoti ir kukurūzų pjaunamąją.

Paruoštą pašarą padės sutvarkyti ir sukrauti patikimi ir manevringi JCB krau-tuvai. Jų yra įvairiausių modelių ir dy-džių. Teleskopinis krautuvas „JCB 531-70 Agri Super“ kelia daugiau kaip 3 tonas į 7 m aukštį, yra ir kompaktiškų krautuvų, kuriuos galima panaudoti senų statybų gyvulininkystės pastatuose.

Kokybiški kratytuvai

Lauko dienoje pristatytos savo no-vatoriškais sprendimais pasaulyje gar-sios kompanijos „Fliegl“ priekabos. Tai labai universalios priekabos, kurias, apart krovinių pervežimo, nesunkiai galima pertvarkyti mėšlui kratyti. Iš-kratymo įrenginys su dviem vertikaliais velenais užtikrina didžiulį našumą pa-skleidžiant mėšlą. Šis mėšlo kratytuvas

laukuose paskleidžia mėšlą nuo 10 iki 22 metrų pločio juostoje.

„Fliegl“ priekaba puikai gali atstoti ir kompensatorių su primontuota iškro-vimo sraige. Kompensatoriumi tapusi priekaba padeda išspręsti daug prob-lemų javapjūtės metu. Ją galima pa-naudoti ir sėjamosioms užpildyti sėjos metu. Šios priekabos universalumą pa-tvirtina galimybė sumontuoti cisterną ir panaudoti ją srutoms pervežti.

Laukuose – „New Holland“ galiūnas

Didžiojoje „Lytagros“ lauko dienoje buvo demonstruota ir kita žemės ūkio technika, kuri nuosekliai atskleidė ne-ariminės augalininkystės technologi-jos ypatumus. Ypač dalyviai susižavėjo užtikrintai lauke dirbančiu 6 m pločio giluminiu „Horsch Tiger“ 6MT skutik-liu, kurį tempė net 535 AG „New Hol-land T9060“ traktoriaus. Demonstruoti „Amazone“ ir „Horsch“ skutikliai pasi-žymi našumu ir itin kokybišku darbu. Tuo įsitikino lauko dienos dalyviai ste-bėdami šių mašinų darbą po praėjusios lietingos nakties. Daug pranašumų turi ir šių fi rmų sėjamosios.

Lauko dienoje buvo demonstruojami dirbantys trąšų barstytuvai. „Amazone“ trąšų barstytuvai išsiskiria tuo, kad ne-žaloja trąšų granulių, todėl jos ilgiau iš-lieka veiksmingos dirvoje, nes lėčiau ati-duoda naudingąsias medžiagas.

Pristatyti ir purkštuvai. Įspūdin-gai atrodė prancūzų kompanijos sa-vaeigis purkštuvas „Caruelle“. Jis turi 1,15 m prošvaisą, o darbinis mašinos plotis – net 36 m. Pademonstruotas ir UG3000 purkštuvas. Susirinkusieji domėjosi tikslaus išsėjimo „Amazone ED602“ sėjamosios darbu.

Taip pat žemdirbiai galėjo apžiūrėti gausią technikos parodą: kombainus, žemės ūkio padargus, atsarginių dalių ekspoziciją, gyvulininkystės įrangą.

Žoliapjūtė „Lytagros“ žemės ūkio bendrovėje

Savaeigis KRONE pašarų smulkintuvas BIG-X 650 su FLIEGL priekaba ASW 393 – puikus komplektas pašarams ruošti.

Žemės ūkio technika prekiaujanti ir didelę žemės ūkio bendrovę turinti įmonių grupė „Lytagra“ pakvietė žemdirbius į didžiąją lauko dieną.

Žoliapjovė EASY CUT 320.

Grėblys SWADRO 46 formuoja pavytintos žolės sąvalkas.

Žemdirbius stebino traktoriaus NEW HOLLAND T9060 ir HORSCH skutiklio TIGER 6MT galimybės.

Naujasis diskinis skutiklis AMAZONE CATROS+ 4001.

Lauko dienos dalyvius sudomino naujojo KRONE COMPRIMA CF 155XC pre-so konstrukcija. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

(Užs. 353)

Ūkis

6 2011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059)Valstiečių laikraštisAktualijos

Stasys Jokūbaitis„Valstiečių laikraščio“ vyriausiasis redaktorius, stasys.jokubaitis@valstietis.lt

Jau 10 metų J.Valaitis bendradar-biauja su „Valstiečių laikraščiu“, pa-deda leisti švietimui skirtą laikraš-čio priedą „Tėviškės šviesa“, rašo įvadinius straipsnius, nuoširdžiai globoja Lietuvos mokyklas, rūpina-si patriotiniu ir tautiniu jaunosios kartos ugdymu. Valstybė aukštai įvertino jo veiklą: 2005 m. vasario 16 d. Prezidentas Valdas Adamkus jam įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių. Net ir gyvendamas toli nuo Tėvynės, jis nuolat domisi jos gyvenimu, mie-lai su laikraščio skaitytojais dalija-si savo dvasiniais lobiais, rodo tar-nystės Lietuvai pavyzdį.

Erškėčiuoto gyvenimo vieškeliais

J.Valaitis gimė Marijampolėje. Pra-džios mokyklą lankė Klaipėdoje, ten, prieš pat Hitlerio okupaciją, 1939 m.

baigė gimnaziją. Nenorėdamas tarnau-ti okupantui, pabėgo į Kauną, įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą. 1944 m. apgynė diplominį darbą, tapo tiltų statybos inžinieriumi.

Tačiau vis dėlto vokiečių okupan-tai jį pagavo. Dvi savaites teko dėvė-ti „Luftwaff e“ uniformą, kol pavyko ištrūkti. Po ketverių metų, praleistų Vokietijoje, 1949 m. jis išvyko į JAV, kur gyvena iki šiol. Sukūręs šeimą su lietuvaite Nijole Mačiūnaite, užau-gino du sūnus. Jaunesnysis Andrius, baigęs pedagogikos mokslus Ameri-koje, ten kurį laiką mokytojavęs, vė-liau sugrįžo į Lietuvą, sukūrė lietuviš-ką šeimą ir dirba pedagoginį darbą.

Pasibaigus karui, J.Valaitis Ame-rikoje vadovavo daugiaaukščių ir ypatingų konstrukcijų statyboms. Visur jis profesionaliai atliko savo pareigas, pelnydamas didelį autori-tetą, pasitikėjimą ir pagarbą.

Įsijungė į lietuvišką veiklą

Besimokydamas gimnazijoje, J.Valaitis buvo skautas, priklausė

studentų technikų draugijai. Vokie-tijoje Tiubingene jo pastangomis buvo įsteigtas „Šviesos“ sambūris. J.Valaitis buvo jo skyriaus ir cen-tro valdybos narys. Persikėlęs į JAV, tęsė veiklą šiame sambūryje.

Įsteigus Niujorke Amerikos lie-tuvių inžinierių ir architektų sąjun-gą, buvo jos centro valdybos narys.

Net vienuolika metų jis dirbo Vyriausiajame Lietuvos išlaisvi-nimo komitete (VLIK). Būdamas jo vicepirmininku, daug jėgų skyrė Lietuvos išlaisvinimui iš sovieti-nės okupacijos. Iš VLIK jo kelias nusitiesė į Tautos fondą, kuriame dirba iki šiol. Ilgą laiką buvo šio fondo tarybos pirmininku. Jo ini-ciatyva Tautos fondas užmezgė draugystę su „Valstiečių laikraš-čiu“, pradėjo leisti švietimui skir-tą priedą „Tėviškės šviesa“, kurio leidybos nenutraukė net ekono-mikos krizė.

Išeiviai remia, ministerija tyli

„Jurgio Valaičio dėka maža pra-dinė lietuviška mokyklėlė išaugo į

stambią pagrindinę, o dabar sta-tomas priestatas ir mokykla žada tapti gimnazija“, – savo laiške rašo Lavoriškių pagrindinės mokyklos direktorė Ramunė Katinauskienė.

„Tėviškės šviesa“ ne kartą rašė apie šį Rytų Lietuvos krašto lietu-vybės žiburėlį. Gaila kad nei Vil-niaus rajono valdžia, nei Švietimo ir mokslo ministerija neskuba pa-remti mokyklos užmojo tapti vidu-rine mokykla, o vėliau – gimnazija. Tautos fondas net du kartus siuntė materialinę paramą, kad būtų baig-tas statyti priestatas. Tačiau nieko nedaroma iki šiol. Tai labai skaudi-na J.Valaitį ir Tautos fondą. Norė-tųsi tikėti, kad Vyriausybė kartu su Švietimo ir mokslo ministerija pa-galiau atsibus ir atsisuks į Eitminiš-kių mokyklą. Juk negražu, kai užjū-ryje gyvenantiems mūsų tautiečiams net ir mažos mokyklėlės rūpi labiau negu šalies valdžiai.

Gyvenimo siekis – tarnystė Lietuvai

Jubiliejus

Rytoj, gegužės 22 d., įžymiam lietuvių veikė-jui, Tautos fondo tarybos (JAV) pirmininkui, iš-tikimam „Valstiečių laikraščio“ bičiuliui, eme-ritui Jurgiui Valaičiui sukanka 90 metų.

Gerbiamas Jurgi Valaiti,

„Valstiečių laikraščio“ skaitytojų, redakcijos ko-lektyvo vardu sveikinu Jus sulaukus garbingo 90 metų jubiliejaus. Savo nuoširdžia ir aktyvia vei-kia Jūs tapote žinomas visai Lietuvai. Rūpinimasis mūsų valstybės švietimu, Tautos fondo globojamų mokyklų įdukrinimas – tai tik maža dalelė reikš-mingų Jūsų darbų.

Tautos fondas, teikdamas materialinę ir morali-nę paramą, padėjo krašto mokykloms tapti tautinės dvasios, demokratijos ugdymo židiniais. Ačiū Jums už nuolatinę paramą leidžiant VL priedą „Tėviškės šviesa“. Tik Jūsų dėka šiuo metu priedas pasiekia skai-tytojus. Mokytojai pamėgo „Tėviškės šviesą“, į kurios leidybą Jūs įdedate nemažai širdies. Tai liudija mūsų skaitytojų laiškai, atsiliepimai į aktualiausias priedo

publikacijas. Mums rašo mokytojai, mokslininkai, kiti skaitytojai, kuriems rūpi Lietuvos ateitis.

Didžiausia vertybė – Jūsų sukauptas ir išsaugotas tėvų ir protėvių dešimtmečiais kurtas ir puoselėtas lie-tuviškasis paveldas, baltų dvasia. Jūsų sūnus Andrius, grįžęs į Lietuvą ir sukūręs lietuvišką šeimą – puikus pavyzdys tam mūsų jaunimui, kuris, ieškodamas ge-resnio gyvenimo, ruošiasi palikti ir užmiršti Tėvynę.

Telydi Jus stipri sveikata ir nuoširdus darbas Tė-vynės labui!

Linkime Jums sulaukti šimtmečio ir toliau likti Tėvynės patriotu!

Pagarbiai Stasys Jokūbaitis„Valstiečių laikraščio“ vyriausiasis redaktorius

Pasaulis

Izraelio premjeras Benjami-nas Netanjahu prieštarauja JAV prezidento Barako Obamos siū-lymams, kad būsima Palestinos valstybės siena turi būti nusta-tyta pagal 1967 m. sienas.

Kalbėdamas valstybės departamen-te, prezidentas B.Obama sakė: „abipu-siai mainai“ padėtų sukurti „perspek-tyvią Palestiną ir saugų Izraelį“.

Vis dėlto Izraelio ministras pir-mininkas B.Netanjahu teigia, kad tokios sienos, kokios buvo prieš 1967-ųjų Artimųjų Rytų karą, yra „neapginamos“.

Apie 300 tūkst. izraeliečių, nepai-sydami palestiniečių protestų ir tarp-tautinės bendruomenės perspėjimų, remiami savo valdžios, įsikūrė gyven-vietėse Vakarų Krante, esančiame už 1967-ųjų sienos. Pagal tarptautinę teisę, gyvenvietės yra nelegalios, bet Izraelis su tuo nesutinka.

B.Netanjahu ruošiasi susitikimui su B.Obama Baltuosiuose rūmuose.

VL, Eltos inf.

Izraelis nenori atiduoti užgrobtų žemių Palestinai

Dominikas Strosas Kanas ket-virtadienį pranešė apie atsista-tydinimą iš Tarptautinio valiu-tos fondo (TVF) vadovo posto dėl sekso skandalo. Jis buvo sulaiky-tas praėjusį šeštadienį Niujorke. D.Strosas Kanas neigia kaltini-mus. Tačiau po teismo Niujor-ke jis paleistas už 1 mln. dolerių užstatą. Šiuo metu intensyviai ieškoma, kas galėtų pakeisti D.Strosą Kaną.

Europos Komisija norėtų, kad ir kitas TVF vadovas būtų iš Eu-ropos Sąjungos.

„Tautybė nėra sėkmės kriterijus. Tiesiog ES šalys nusprendė, kad naujas vadovas turėtų būti puikiai susipažinęs su ES šalių reikalais bei pagrindinėmis tendencijomis, – tei-gė Europos Komisijos atstovė. – Aš esu tikra, kad dabar padaugės disku-sijų, kas galėtų kandidatuoti į TVF vadovo postą.“

Daugiausia galimybių užimti TVF vadovo postą turi Prancūzijos fi nansų ministrė Kristina Lagard.

Buvusiam TVF banko vadovui bus taikomas namų areštas jo žmonos na-muose Niujorke. Teisėjas taip pat nu-rodė D.Strosui Kanui įsigyti 5 mln. dolerių užstato draudimą, dėvėti elek-troninę sekimo apyrankę ir atiduoti visus kelionės dokumentus.

Niujorko didžioji žiuri patvir-tino visus septynis kaltinimus, ku-

rie buvo suformuluoti, kai 62 metų TVF vadovas praėjusį šeštadienį buvo suimtas dėl įtariamos lytinės

prievartos prieš kambarinę praban-giame viešbutyje „Sofi tel“.

VL, Eltos inf.

Dairomasi naujo Valiutos fondo vadovo

Ispanijoje penktą dieną iš eilės tūkstančiai žmonių protestavo prieš ekonomikos krizę ir didelį nedarbą. Didžiausias mitingas ketvirtadienio vakarą vyko Madrido centre.

Čia demonstrantai laiko užėmę Puerta del Solio aikštę. „Jie tai va-dina demokratija, tačiau jos nėra“, – skandavo protestuotojai.

Protestai taip pat vyko Barselo-noje, Valensijoje ir Bilbao. Į juos per internetą žmones sukvietė protesto judėjimas „Tikra demokratija da-bar!“, kuris praktiškai per naktį iš-garsėjo, kai praėjusį penktadienį su-rengė mitingus 50 miestų.

Ispanijos ministras pirmininkas Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras teigė suprantąs demonstrantus. Po-litikai esą turėtų juos išgirsti. Kartu socialistų premjeras paragino žmo-

nes dalyvauti sekmadienį vyksian-čiuose vietos valdžios rinkimuose. „Tik kas eina balsuoti, gali ką nors pakeisti“, – pabrėžė jis.

Netrukus po to Ispanijos rinkimų komisija uždraudė visas savaitgalį šalyje organizuojamas demonstraci-jas. Mitingai esą gali sutrikdyti rin-kimų eigą ir daryti įtaką rinkėjams.

Protesto judėjimas paragino pilie-čius ir šeštadienį išeiti į gatves reika-lauti socialinių ir politinių reformų.

Ispanijoje kas penktas darbingo amžiaus žmogus neturi darbo. Jau-nimo nedarbas siekia net 40 proc. Dėl didelių skolų vyriausybė vyk-do griežtą taupymo politiką: buvo sumažintos valdininkų algos, įšal-dytos pensijos, palengvintas atlei-dimas iš darbo.

VL, Eltos inf.

Ispanijoje – nauji protestai prieš nedarbą

Apie 300 tūkst. izraeliečių įsikūrė gyvenvietėse Vakarų Krante, esančia-me už 1967-ųjų sienos. Pagal tarptautinę teisę, gyvenvietės yra nelegalios, bet Izraelis su tuo nesutinka. EPA-Eltos nuotrauka

D.Strosas Kanas neigia kaltinimus. Tačiau po teismo Niujorke jis paleistas už 1 mln. dolerių užstatą. EPA-Eltos nuotrauka

192011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059)Valstiečių laikraštis

Jokie vaistai nepakeis judėjimo

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Tinkamai suformavus, gausiau derės

Savanorystė – galimybėpažinti save ir plėsti akiratį

20 p.

8 p.

Sodyba

Mus visus valdo tie patys jausmai Aktorius Arūnas Sakalaus-kas, vaidindamas apšvies-toje teatro scenoje ir žvelg-damas į salėje sėdinčius žiūrovus, mąsto apie tai, kad teatras ir realus gyve-nimas – neatskiriami, kad mes visi – labai panašūs, nes mus valdo tie patys troški-mai ir jausmai.

Meilė Jančorienė

Dažnas mūsų nori kuo daugiau pamatyti, pabuvoti tolimose šalyse. Vilnietė Rūta Kuzminskaitė tai padaryti nusprendė kiek neįprastu būdu – dirbdama savanore.

Nijolė Baronienė

Adelė ir Jonas Miškiniai prieš trisdešimt penkerius metus pirmi gyvenvietėje bulvių ir daržovių lysves pavertė žydinčia oaze.

Vida Tavorienė

7 p.

Sodybą puošiantis kedras primena tremtį

SveikataKas naudingiau – ryžiai ar bulvės?

23 p.23 p.

Nuo senų laikų bulves ir iš jų pagamintus patieka-lus laikėme tradiciniulietuvišku maistu, tačiau bulvių vietą vis dažniau užima ryžiai.

Meilė Jančorienė

Gegužės mėnesį į šiltna-mį baigiami sodinti šilumą mėgstančių augalų daigai. Svarbu juos pradėti for-muoti laiku. Bendra taisy-klė tokia: kuo mažiau ūglių, tuo greičiau bręsta pirma-sis derlius, tačiau augalas užaugina mažiau vaisių, trumpesnis derėjimo peri-odas. O formuojami augalai kompaktiškesni, juos gali-ma sodinti tankiau, todėl iš tokio pat ploto gaunamas didesnis derlius.

Janina Augulytė

Atgijusi gamta kviečia ne tik pasėdėti ant švelnaus žolės kilimėlio ir pasigro-žėti pavasariniais žiedais, bet ir daugiau pajudėti. Juk kai kurias ligas kasdie-ninė mankšta gali išgydy-ti geriau už bet kokias pi-liules.

Meilė Jančorienė