Šeštadienis• Liga nesirenka nei pagal ran-

gą, nei pagal kišenę. Tad susidū-rusieji su onkologine liga labai greitai sužino gydytojos Laimos Bloznelytės-Plėšnienės adresą. Jos taikoma vėžio gydymo meto-dika ne vienam grąžino gyvenimo džiaugsmą. Retas kuris žino, kad stebuklus daranti gydytoja augina šešis vaikus.

Sodyba

• Vis dažniau galima pamatyti lankose besiganančius žirgus, tik dabar jie jau beveik nenaudojami kaip darbo jėga, o yra sodybos puošmena.

• Ankstyvą pavasarį žydinčių augalų nedaug, ir jie pražysta ne bet kaip.

Bičių avilys

• Ūkininkai viščiukus skaičiuoja rudenį, o bitininkai išlikusias bičių šeimas – pavasarį.

Šiandien VL su priedu

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2011 m. balandžio 30 d., šeštadienis • Nr. 34 (9053) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ daugiaaukščio pastato statybas ofi cialiu keliu sustabdęs

Geriausias būdas vilkinti bylą – „susirgti“

Nukelta į 3 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vyriausybė surado 2 000 priešų

Vyriausybė turi kaip niekada gerą progą pasitaisyti pripa-žindama savo klaidas. Juk jas pirmiausia pripažįsta stiprieji. Taigi Vyriausybė turi galimybę sumažinti degalų akcizą iki ES leidžiamų ribų ir ne tik pakelti savo autoritetą, bet ir padidinti piliečių pasitikėjimą valdžia.

Lagamino kronikos: ruošiamės keliauti

Artėja šiltasis sezonas, kai dauguma susiruošiame savaitei kitai išvykti iš Lietuvos ir pasižval-gyti po platųjį pasaulį. Bet kelio-nėms svarbu gerai pasirengti. Kuo daugiau žinosite apie šalis ir miestus, į kuriuos vykstate, tuo sėkmingesnė ir malonesnė bus jūsų išvyka.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 19 p.

Lietuvos strategai kuria pasaką su laiminga pabaigaIlgalaikės strategijos projekto kūrėjai atsisakė siekio 2030-aisiais turėti tris Nobelio premijos laureatus, tačiau sieks visą Europą priversti dirbti Lietuvai.

vilnietis Vytautas Petrauskas, ku-riam dabar grasinama daugiau nei 12 mln. litų ieškiniu, susidū-rė su nesąžininga ir visuomenės akyse susikompromitavusia teis-mų sistema.

Baudžiamoji byla, kurioje didesnį nei numaty-ta „Teo LT“ pastatą suprojektavę trys Vilniaus architektai kaltinami dokumentų klastojimu, pakrypo teismo proceso vilkinimo link.

Jau penkti metai Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nagrinėja šią kontraversišką baudžiamąją bylą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 Aktualijos 2011 m. balandžio 30 d. • Nr. 34 (9053)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Kokia Lietuva bus 2030-aisiais? Ką pavysime, ką aplenksime ir kaip tai pasieksime? Atsakymus į šiuos klausimus norėtų išgirsti dauge-lis mūsų. Tačiau nuolat taisomame strategijos „Lietuva 2030“ projekte nerasime realių krypčių – pamaty-sime tik nuo realybės atitrūkusią beveidę globalizuotą šalį.

Utopijų kūrėjai

„Sodros“ problemos neišspręstos, kur tas iš šešėlinio verslo žadėtas iš-traukti milijardas? Nesusismulkinki-me tokiais klausimėliais, griebkime jautį už ragų – Lietuva per artimiau-sius dvidešimt metų ketina sukurti palankiausią verslui aplinką Šiaurės ir Baltijos valstybių regione. Dar ne-sijuokiate? Tada metame svarbesnę kortą – tik per plauką į strategiją „Lie-tuva 2030“ nepateko buvusio ūkio mi-nistro D.Kreivio pasiūlymas per dvi-dešimt metų tapti Šiaurės Europos aukštųjų technologijų paslaugų centru. Tiesa, kai kuriose Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose institucijose svarstomi ir didesni siekiai, pavyzdžiui, Lietuvai tapti visos planetos ar Saulės sistemos paslaugų centru.

Prie svajonių mielai prisideda ir susisiekimo ministras Eligijus Ma-siulis. Jo vizijose – vienas moderniau-sių oro uostų Europoje, įsikūręs tarp Vilnius ir Kauno. O jų ir Šiaulių oro uostai 2030-aisiais priims transatlan-tinius ir transazijinius orlaivius, šalyje veiks oro taksi, o modernūs traukiniai tarp Kauno ir Vilniaus lėks 200 kilo-metrų per valandą greičiu. Tiesa, mi-nistras prisipažino, kad fantazuoja.

Neliko sėkmės ir Nobelio premijų

Garsiai trimituojama, kad stra-tegija „Lietuva 2030“ yra ilgalaikio planavimo dokumentas ir valstybės strateginio planavimo pagrindas. Ja siekiama nustatyti šalies raidos kryp-tis, kurios būtų vienodai suprantamos ir priimtinos ne tik valdžios ir valdy-mo institucijoms, bet ir visiems Lie-tuvos gyventojams. O kaip yra iš ti-krųjų?

Deja, iš tikrai gabių žmonių subur-tos Valstybės pažangos tarybos kūri-nys, regis, prisvilo. Tikėtina, kad ir ta-rybos nariai tai suprato. Štai ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) surengtos konsultacijos-diskusijos išvakarėse ilgalaikė strate-gija buvo skubiai pakoreguota. Ne tik

neliko siekio 2030-aisiais turėti tris Nobelio premijos laureatus, bet ir at-sisakyta premjero taip mėgstamo žo-delio sėkmė. Neliko ir sėkmės šalies, sėkmės visuomenės bei sėkmės eko-nomikos. Liko tik sumani šalis, suma-ni visuomenė ir sumani ekonomika. Kai ką panašaus jau girdėjome. Vie-nas praeities politikas, garsėjęs vešliais antakiais, mėgo kalbėti, kad „ekono-mika turi būti ekonomiška“.

Visa Europa turi dirbti mums

Tačiau reikia kaip nors įveikti Lie-tuvoje įsivyravusį pesimizmą. Todėl tarptautinį autoritetą turintis vienas iš strategijos kūrėjų, Kauno techno-logijos universiteto prof. Robertas Ju-cevičius neriasi iš kailio: „Žmonės ir verslas bėga iš Lietuvos, likusieji Lie-tuvoje – nepatenkinti, tik ir galvoja apie emigraciją. Reikia kažką pada-ryti, kad jie galvotų priešingai“.

Todėl profesorius lyg graikų mitų personažas Sizifas ridena akmenį į statų kalną: „Jeigu norime sukurti

turtingą, klestinčią Lietuvą, tai turi-me pasiekti, kad visa Europa dirbtų mums. Ar įmanoma? Sunku, bet įma-noma. Tai pasiekė Izraelis.“

„Štai į mane kreipiasi investuotojai ir klausia, ar mano įmonėje yra prof-sąjunga. Kai atsakau teigiamai, jie at-sisako planų investuoti“, – skundžiasi įmonės vadovas.

„Ar tai ne jūsų kaltė? Kai ameri-kiečiai sužino, kad įmonėje yra prof-sąjunga, tai sako – taip tau ir reikia. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse sie-kiama įmonėms vadovauti taip, kad nebūtų jokio reikalo kurti profsąjun-gas. Juk šimtus kartų įrodyta; jeigu darbuotojui parodysi dėmesį, jis tau atsilygins penkiagubai – kiek įdėsi, gausi penkis kartus daugiau. Štai ir at-sakymas, ką gali duoti socialinė verslo atsakomybė“, – tikina R.Jucevičius.

Tikslus pataria nukelti į 2060-uosius

Strategijoje numatyta, kad 2030-aisiais Lietuva ES rinkoje už-ims 10 vietą pagal gyvenimo koky-bės indeksą (dabar 13–16 vieta ES), pagal laimės indeksą (dabar 20 vie-ta ES), pagal demokratijos indeksą (dabar 21 vieta ES), pagal pasaulio konkurencingumo indeksą (dabar 19 vieta ES), pagal globalizacijos in-deksą (dabar 26 vieta ES) ir pagal suminį inovatyvumo indeksą (dabar 25 vieta ES).

Net pagal BVP vienam šalies gy-ventojui, perkamosios galios standar-tais, tikimasi pasiekti ne žemesnę nei 10 vietą ES. Gerai daug norėti, ta-čiau, kaip tai padaryti, kai 2010-ai-siais Lietuva buvo pasiekusi vos 55 proc. ES vidurkio ir vilkosi 24 vieto-je, lenkdama tik Rumuniją, Bulgariją ir kaimynę Latviją.

Lietuvos mokslų akademijos Hu-manitarinių ir socialinių mokslų sky-riaus pirmininko prof. Aleksandro

Vasiliausko apskaičiavimu, norint li-kviduoti šį atsilikimą ir pasiekti ES vidurkį, per 20 metų Lietuvos eko-nomika kasmet turėtų augti net 4 proc. sparčiau, nei vidutiniškai augs ES ekonomika. Štai tikimasi, kad ES artimiausiais dešimtmečiais BVP augs po 3 proc. per metus, taigi Lie-tuva BVP turėtų kasmet vidutiniškai paauginti po 7 proc. Ar tai įmano-ma? A.Vasiliauskas daro išvadą, kad šios strategijos tikslus reikėtų nukel-ti į 2060-uosius. Nedaug žmonių iš-gyvens iki šios ribos? Ne taip svarbu. Pavyzdžiui, Japonija rengia net 500 metų į ateitį numatytą strategiją.

Per du dešimtmečius pasikeis ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Šią aplinkybę strategijos „Lietuva 2030“ kūrėjai tikriausiai užmiršo. Štai pagal paskutines analitikų prognozes, Kini-ja taps pasauline lydere jau 2016-ai-siais. Kokią ji darys įtaką Europai ir mums? Planetoje 2030-aisiais, tikėti-na, gyvens jau 8,3 mlrd. žmonių, tai-gi maisto ir energijos paklausa išaugs apie 50 proc., šviežio vandens paklau-sa pakils 30 proc. O kiek jo yra?

Kai lietuviai kuria rožinę pasa-ką, Didžiosios Britanijos vyriausybės strategijos programai vadovaujantis prof. Džonas Bedingtonas teigia, kad iki 2030-ųjų maisto, energijos ir van-dens paklausa sukels dar vieną krizę, kurios pasekmės bus daug skaudes-nės nei praeinančios krizės.

Abejoja, ar strategija bus vykdoma

Kauno regiono smulkiųjų ir vi-dutinių verslininkų asociacijos pre-zidentas Arturas Mackevičius pa-manė, kad strategija buvo kurta ne juokais, todėl pažėrė galybę priekaiš-tų: „Kodėl strategijoje neužsimena-ma apie kovą su skurdu, juk didelė

visuomenės dalis yra neturtingieji ir tik keli procentai – labai turtingi ir jų galia vis labiau auga. O kokio dy-džio bus pensijos? Siekime nors ES vidurkio, nors 80 proc. ES vidurkio. Deja, strategijoje apie tai net neuž-simenama.“

KPPAR prezidentas prof. Me-čislovas Rondomanskas nusiteikęs optimistiškiau, tačiau abejoja, ar ši strategija bus vykdoma.

„Mane liūdina šalies valdymo trū-kumai. Štai premjeras tik dėl vieno ministro užsispyrimo negali vykdyti būstų renovacijos programos. Taigi gal strategijoje reikėtų numatyti, kaip valdžia privalėtų ją įgyvendinti“, – svarsto M.Rondomanskas.

Kauno verslininkai bandys pa-gelbėti strategijos kūrėjams. KP-PAR generalinis direktorius Vy-tautas Šileikis pažadėjo, kad rūmų tinklalapyje verslininkai galės iš-sakyti savo viziją apie Lietuvą 2030-aisiais, tačiau niekas negali garantuoti, ar strategijos kūrėjai į pasiūlymus atsižvelgs.

Strategijoje teigiama, kad pagal BVP, tenkantį vienam šalies gyventojui, 2030-aisiais Lietuva ES rinkoje užims ne žemesnę nei 10 vietą, tačiau kaip tai pasiekti, neužsimenama.

Aišku, kad niekas neaiškuAlgis Krupavičius, KTU prof., politologas

Tai – ne strategija, bet pasaka su lai-minga pabaiga. Strategijoje turi būti pasakyta, kaip tą laimingą pabaigą pasiekti. O čia – gyveno trys broliai. Kažkas įvyko, ir jie ilgai ir laimingai to-liau gyveno, alų midų gėrė. To neuž-tenka. Stebiuosi, kad strategija kuria-ma neatlikus dabartinės visuomenės analizės. Vieni gyvena labai blogai, skurdo sąlygomis, o kelis visuomenės procentus sudaro vadinamasis elitas, turtingieji. Mūsų visuomenė yra soci-aliai neteisinga, socialiai nesąžininga. Ir tai įrodo visi tyrimai. Kodėl žmonės bėga iš Lietuvos? Todėl, kad trūksta ne tik socialinio ekonominio saugu-mo, bet ir elementaraus socialinio teisingumo. Taigi neaišku, ką daryti ten, kur labiausiai skauda. Deja, stra-tegijoje apie tai nėra jokios vizijos, tik tušti epitetai.

Pamirštas eilinis žmogusAlgirdas Butkevičius, Seimo narys

Ši vizija – daugiau literatūros kūrinys su užprogramuota laiminga pabaiga, jei elgsimės, kaip liepiama, negu skai-čiavimais paremta strategija.Detaliau nagrinėjant dokumentą pas-tebimas didelis atotrūkis nuo tikrovės. Akivaizdu, kad konservatorių požiūris nebus keičiamas net ir ateinančius dvi-dešimt metų – pamirštas eilinis Lietu-vos žmogus, kuris kasdien be skambių šūkių eina į darbą, moka mokesčius, išlaiko šeimą. Daug dėmesio skiriama pažangai, bet gėdijamasi „agrarinio krašto“ etiketės. Su tokia strategija žengiant koja kojon – po dvidešimties metų šioje šalyje nebus vietos ne tik senukams, bet ir kaimo žmogui.Strategijoje kalbama apie dar didesnį darbo santykių liberalizavimą, tačiau nė žodžiu neužsimenama apie dar-buotojų teises, nes laukiniam liberaliz-mui pamatinė vertybė yra ne žmogus, o darbas. Vargu, ar požiūris į žmogų, kaip į darbinį arklį, gali išvesti Lietuvą iš dabartinio sąstingio.

Turime veikti kitaipOna Balžekienė, Ministro Pirmininko patarėja Kauno regionui

Tai yra tik norų rinkinys, bet ne stra-tegija. Pateikti siekiai tiktų bet kuriai kitai šaliai. O kuo mes esame kitokie? Tai turime pasauliui pasakyti labai aiš-kiai. Mes turime veikti kitaip. Gamy-boje reikia diegti aukštąsias technolo-gijas ir siekti aukščiausios pridėtinės vertės. Maža šalis tai gali pasiekti grei-čiau nei didelė. Ir ši kryptis turi palies-ti visas šakas, kurias ateityje vystysi-me – ar tekstilės, ar baldų pramonę, ar žemės ūkį. Viską gaminti geriau nei kur nors kitur. Tik tuo galime išsikovoti savo vietą pasaulinėje rinkoje.

Lietuvos strategai kuria pasaką su laiminga pabaiga

Rimanto Dovydėno piešinys

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Koks laikas, jūsų nuomone, Lietuvai būtų geriausias?

Dabartinis vasaros

Žiemos

Maskvos

Man nesvarbu

16 proc.

5 proc.

2 proc.

77 proc.

3Aktualijos2011 m. balandžio 30 d. • Nr. 34 (9053)Valstiečių laikraštis

Gimęs šliaužioti skraidyti negaliJulius Sabatauskas, Seimo narys

Teismas, gavęs informaciją, kad kalti-namasis turėdamas nedarbingumo la-pelį vaikštinėja po miestą, turėtų imtis bent dviejų dalykų. Nubausti tokį asme-nį, o jei šis vengia posėdžių, atvesdinti jį su policija. Dar kita priemonė yra areš-tas. Juk pagal įstatymus antstolio užfi k-suotos faktinės aplinkybės yra rašytinis įrodymas. Antstolis juk įrašys, kas įvyko tam tikrą dieną ir kuriuo tiksliai laiku. Be to, šiuo atveju dėl nedarbingumo pažymėjimo į didelę nemalonę gali pa-tekti ir medikai. Bet apskritai įvertinus baudžiamosios bylos kaltinimų pobūdį matyti, kad įpročiai yra stipresni už pri-gimtį. Čia veikiausiai tiktų ir sparnuota Maksimo Gorkio frazė: „Gimęs šliaužioti skraidyti negali.“

Vilkinimas biudžetui kainuoja brangiaiValentinas Mikelėnas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys

Yra buvęs ne vienas atvejis, kai už pro-cesinių terminų vilkinimą buvo kelia-mos bylos, ir tokie atvejai yra nesun-kiai įrodomi. Teisėjų etikos ir drausmės komisija paveda aukštesnės instancijos teismams ištirti tokius dalykus. Būtent aukštesnės instancijos teismo sudary-ta darbo grupė, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo, susipažintų su byla ir padarytų tam tikras išvadas. Kar-tais bylos nagrinėjimą vilkina proceso dalyviai, kartais pats teisėjas nesuge-ba vadovauti procesui. Kalti gali būti ir advokatai, kurie ginti kaltinamuosius privalo tik teisėtomis priemonėmis, o ne piktnaudžiauti savo teisėmis. Tokiu atveju iškyla jau ir advokatų drausmi-nė atsakomybė, nes advokatas turi ir pareigas, ir atsakomybę. Bylų vilkini-mas daro įtaką ne tik neigiamai visuo-menės nuomonei apie teismų darbą, bet ir gana brangiai kainuoja valstybės biudžetui. Teismų praktikoje yra buvę, kad patirtą žalą valstybė išieškodavo iš proceso dalyvių.

Bylinėjasi kelerius metus

„Valstiečių laikraštis“ akylai stebi beprecedentę bylą, kurioje du nepil-namečius vaikus auginantis vilnietis V.Petrauskas kovoja už savo šeimos teises.

2007 m. manydamas, kad buvo pažeisti šeimos interesai, o Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino suklas-totą brėžinį, jis teismo keliu sustab-dė 15 aukštų administracinio pasta-to statybas sostinės Lvovo gatvėje ir į kaltinamųjų suolą pasodino archi-tektus.

„Jau kurį laiką mano gyvenimas suderintas su teismo posėdžių dato-mis, o apie patirtas išlaidas net nėra ką kalbėti“, – sakė V.Petrauskas.

Po prokuratūroje atlikto ikiteismi-nio tyrimo trys UAB „Senojo miesto architektai“ projektuotojai kaltinami suklastoję brėžinį – vietoje 12 aukštų statinio suprojektavę 15 aukštų pas-tatą.

Jau penkti metai Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nagrinėja šią baudžiamąją bylą.

Kaltinamąsis netikėtai „susirgo“

Balandžio 26 d. numatytas teis-mo posėdis, kuriam vadovavo teisėjas Olegas Zaicevas neįvyko, nes į posėdį neatvyko vienas kaltinamųjų – archi-tektas Darius Bagdonavičius.

Jo advokatas pranešė, esą architek-tas susirgo plaučių uždegimu ir gydo-si namie gulėdamas lovoje. Tiesėjui O.Zaicevui beliko pranešti, kad kiti šioje byloje numatyti posėdžiai įvyks gegužės 3 ir 10 dienomis.

„Jūsų vertinimas neetiškas“, – taip pasakė teisėjas O.Zaicevas nukentė-

jusiojo V.Petrausko interesus atsto-vaujančiam advokatui Andriui Chu-denkovui, kai jis architekto ligą, taip pat ankstesnius kaltinamųjų gynybos veiksmus įvertino kaip „galimą bylos vilkinimą“.

Iš pirmo žvilgsnio, teisėjo įspėjimas atrodė logiškas, nes teismo proceso vilkinimas yra labai sunkus nusikal-timas, už kurį gresia net baudžiamoji atsakomybė.

Tačiau „Valstiečių laikraščiui“ kilo abejonių, kodėl teisėjas O.Zaicevas nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrin-tų, ar D.Bagdonavičius iš tiesų serga, ar tik imituoja ligą. Žurnalistams pa-kako vieno telefono skambučio, kuris jau kitą dieną po turėjusio įvykti teis-mo posėdžio prikėlė D.Bagdonavičių iš „ligos patalo“ ir išviliojo architektą į miestą.

Tvarkė reikalus mieste

Kalbėdami su D.Bagdonavičiumi apsimetėme, jog turime sklypą su namu Trakų rajone ir reikėtų kvali-fi kuotos architekto konsultacijos. Už pagalbą architektui pažadėjome at-silyginti.

Po keliolikos minučių pokalbio, per kurį D.Bagdonavičius pasakė tu-rintis nedarbingumo lapelį, bet tai esą nebus kliūtis susitikti, sutarėme pasi-matyti Vilniuje, Gedimino prospekte įsikūrusiame restorane „Čili pica“.

„Tik gal planuokime apie 14–15 valandą, nes prieš tai turėsiu ir kitų reikalų“, – teigė D.Bagdonavičius.

Pneumonija (plaučių uždegi-mas) yra ūminis infekcinis plau-čių audinio uždegimas. Ši liga di-agnozuojama kraujo tyrimu, imant mėginį, darant rentgeno nuotrauką, tačiau D.Bagdonavičiaus gynėjas teisme nepateikė jokio dokumen-to, kuris patvirtintų, jog architektas iš tikrųjų serga. Advokatas doku-mentaciją pažadėjo pateikti kita-me posėdyje.

Kad ir kaip būtų, vienu telefono skambučiu architekto liga jei ir ne-išgaravo lyg kamparas, tai mažų ma-žiausiai parodė, kad kaltinamasis teis-mo posėdyje dalyvauti galėjo, nes jau kitą dieną buvo „susiplanavęs ne vie-ną reikalą“.

Proceso vilkinimo menas

Baudžiamojoje byloje kol kas pil-dosi visi įtarimai, kad kaltinamieji mėgina iki 2011 metų spalio sulauk-ti bylos senaties termino. Tada byla bus nutraukta ir jie išvengs atsako-mybės.

Vadovaujantis teisės aktais, bau-džiamosios bylos negali būti nagri-nėjamos, jei dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių posėdyje negali dalyvauti kaltinamasis. Savo ruožtu adminis-tracinės bylos nagrinėjamos ir už kal-tininko akių.

Šiemet iš trijų kaltinamųjų kol kas „nesirgo“ UAB „Senojo miesto ar-chitektai“ direktorė Diana Sabaliaus-kienė ir jos pavaldinė Irena Klioba-vičiūtė.

Ankstesnių teismo posėdžių fak-tų visuma leidžia daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad baudžiamoji byla yra akivaizdžiai vilkinama.

Prieš kelis posėdžius teisė-jas O.Zaicevas iš dalies patenki-no kaltinamųjų gynėjų prašymą ir vieną posėdį skyrė pagal sąra-šą iškviestų liudininkų apklausai. Penki liudininkai, tarp kurių dau-giausia buvo Vilniaus miesto savi-valdybės administracijos tarnau-tojai, kalbėjo net penkias valandas.Be to, I.Kliobavičiūtės advokatas

Jonas Ivoška per minėto posėdžio pertrauką nesislapstydamas su vienu liudininku derino klausimų ir atsa-kymų eigą.

Dar kitame posėdyje vieno kal-tinamųjų advokatas į V.Petrausko advokato repliką, kad byla galimai vilkinama, teisėjo akivaizdoje pasa-kė: „Mes galėtume vilkinti, kiek no-rėtume.“

Prie picerijos užfi ksavo antstolis

Sergantį, bet po Vilniaus pagrin-dinę gatvę Gedimino prospektą kul-niuojantį architektą D.Bagdonavičių nuotraukose užfi ksavo antstolis.

Dėl sunkios ligos į teismą neat-vykęs architektas buvo aptiktas „Čili pica“ restorane, kuriame turėjo susi-tikti su menamu interesantu. Kaip šį faktą traktuos teisėjas O.Zaicevas, pa-aiškės jau artimiausią antradienį.

Tikėtina, kad nedarbingumo lape-lį, įskaitant ir išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) D.Bagdonavičius galėjo gauti tik jam žinomu būdu.

„Fondas nuolat atlieka patikrini-mus, ar nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti pagrįstai, ir dalį nepa-grįstai išmokėtų lėšų „Sodrai“ pavyks-ta išieškoti“, – sakė „Sodros“ komu-nikacijos skyriaus vedėjas Algirdas Meškauskas.

Bylos baigties kaina

Kokiu būdu D.Bagdonavičius įti-kino šeimos gydytoją, o gal vietoje jo tyrimai buvo atlikti kitam asmeniui, lieka nežinoma.

Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Audronė Čibirienė sakė, kad ne poliklinikos steigėjas spręs, kokią bausmę teks taikyti gydytojui, nepagrįstai išra-šiusiam nedarbingumo pažymėjimą.„Tai teismo ir tyrėjų kompetencija“, – reziumavo ji.

Nukentėjusiajam V.Petrauskui šios bylos baigtis yra itin svarbi, nes nuo to priklausys, ar kompanija „Teo LT“ pateiks vilniečiui 12,3 mln. Lt ieškinį už sustabdytas administracinio pasta-to statybas.

Antstoliai areštavo visą jam pri-klausantį turtą – du butus ir žemės sklypą, kuriuos vyriškiui teks parduoti, jei „Teo LT“ išieš-kos iš vilniečio mili joninę sumą.

Nukentėjusiajam V.Petrauskui šios bylos baigtis yra itin svarbi, nes nuo to priklausys, ar kompanija „Teo LT“ pateiks vilniečiui 12,3 mln. Lt ieškinį už sustabdytas administracinio pastato statybas.

Delčia.Saulė teka 5.43, leidžiasi 20.50.

Rytoj PorytŠiandienOraiDieną: +11 +16°

Naktį: +2 +7°

Dieną: +8 +13 Dieną: +7 +12°

Naktį: 0 +5°Naktį: +1 +6° Šeštadienio naktį vietomis palis, didesnė tikimybė šiauriniuose rajonuose. Dieną jau dau-

gelyje rajonų trumpai palis. Pūs vidutinio stiprumo šiaurės, šiaurės rytų vėjas. Naktį oras at-vės iki 2–7, dieną – iki 11–16 laipsnių šilumos. Gegužė pasitiks su lietumi ir toliau vėstančiais orais. Sekmadienio naktį palis kai kur, o diena numatoma debesuota, protarpiais lis. Tem-peratūra naktį – 1–6, dieną – 8–13 laipsnių šilumos. Kitą savaitę žadami debesuoti ir lietingi orai. Pirmadienį dangus bus apniukęs, daug kur lis. Pūs šiaurės, šiaurės vakarų, 7–12 m/s vėjas. Naktį oras atšals iki 0–5, o dieną šils iki 7–12 laipsnių. Antradienį prognozuojamas dar vėsesnis oras. Lis, o naktį kai kur gali ir šlapdriba kristi. Nakties temperatūra mažai skirsis nuo praėjusios, o dieną bus iki 5–10 laipsnių šilumos. Lietingas, vėsus bus ir trečiadienis.

Kristina Petraitytė

Atkelta iš 1 p.

Geriausias būdas vilkinti bylą – „susirgti“

„Jūsų vertinimas neetiškas“, – taip pasakė teisėjas O.Zaicevas nukentėjusiojo V.Petrausko (dešinėje) interesus ats-tovaujančiam advokatui Andriui Chudenkovui (kairėje), kai jis architekto ligą, taip pat ankstesnius kaltinamųjų gynybos veiksmus įvertino kaip „galimą bylos vilkinimą“. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

„Teo LT“ pastatą projektavę architektai atsidūrė teisiamųjų suole.

4 Komentarai 2011 m. balandžio 30 d. • Nr. 34 (9053)Valstiečių laikraštis

Krikščionių bendruomenė, dar va-dinama Bažnyčia, išgyveno pakilimų ir nuopuolių. Buvo amžių, kai ji gai-vališkai augo, bet daug dažniau ken-tėjo didelę priespaudą. Nors mūsų lai-kais Bažnyčia yra išaugusi it milžinas ir priskaičiuoja per milijardą katalikų, ji, kaip niekada, patiria ir didelę pries-paudą. Mes nuolat girdime apie kan-kinius Afrikoje, Azijoje ir kt. kraštuo-se. Informavimo priemonės praneša apie vis naujas aukas. Tačiau šios au-kos pažadina kitus tęsti Prisikėlusiojo misiją. Kristaus prisikėlimas įkvepia, stiprina ir skatina vis naujus žmones nešti prisikėlimo žinią.

Penkiasdešimt metų prievartą ken-tė ne tik Kristaus Prisikėlimo švento-vės Kaune sienos, bet ir visi Kristaus sekėjai. Anuomet daug kas, panašiai kaip pirmieji Kristaus mokiniai po Golgotos įvykių, buvo linkę tikėjimą praktikuoti tik už užrakintų durų.

Laikai pasikeitė, tačiau dabarti-nis Bažnyčios kelias šiandien yra ga-nėtinai sudėtingas. Tiesa, Lietuvoje niekas nešaudo, neteisia, bet negali-

ma nematyti pastangų Bažnyčią tar-si Kauno žydus uždaryti į getą. Atro-do, pas mus demokratijos netrūksta: kovojama už moterų lygiateisišku-mą, už čigonų, net gėjų teises, tačiau Bažnyčios balsą siekiama nutildyti. Tikintiesiems, kaip sovietiniais lai-kais, norima palikti teisę privačiai ti-kėti ir bažnyčiose melstis, bet neda-ryti įtakos visuomenės gyvenimui. Jei Bažnyčia bando reikštis visuomenės gyvenime – pasisako už tradicinę šei-mą, prieš manipuliavimą embrionais, prieš alkoholio besaikę reklamą – tai

jau esanti politika. Šito siekiančios jėgos nėra tik pavienės ar atsitiktinės, o fi nansuojamos, jei ne Maskvos, tai Europos Sąjungos pinigais. Jos kalba apie toleranciją mažumoms, bet už-miršta toleranciją daugumai.

Be to, blogis yra kaip gripo viru-sas, lengvai užkrečiantis neatspariau-siuosius. Jaunoji karta yra suaugusi su

internetu, per kurį ateina milžiniška informacija, dažniausiai nepaisanti nei tiesos, nei visuomenės gėrio. Už tos informacijos dažnai slypi kažkie-no dideli interesai ir dideli pinigai. Kažkam rūpi jaunimą patraukti į pa-gonybę, į radikalų nacionalizmą, net į satanizmą. Kažkam svarbu, kad tik jaunas žmogus nebūtų krikščionis, ypač katalikas.

Mirties kultūros ir materializmo amžiuje yra tik du pasirinkimai: plauk-ti pasroviui į dvasinį susinaikinimą arba išlikti autentiškais, tikrais Kristaus

mokiniais, mačiusiais prisikėlusį Kris-tų. Pabrėžiu – mačiusiais. Ši mintis gali jums atrodyti perdėta. Kas gi iš mūsų gali sakyti matęs Prisikėlusįjį? Tikrai gali. Be akių, mes dar turime dvasinį žvilgsnį, kuriuo fi ksuojame tai, kas gy-venime yra labai tikra. Tik tas gali būti nuoseklus Kristaus sekėjas, kuris dva-siškai pamatė, sutiko prisikėlusį Kristų

ir jau suvokia, kad be jo negali gyven-ti. Vieni Kristų sutinka dar jaunystėje, kai sielos dar nedrumsčia blogio nuo-sėdos, kiti – po ilgų klaidžiojimų, kai apverkia suklydimus. Vieniems Kris-taus veidas nušvinta kur nors Šiluvo-je ar Lurde, kitiems – patyrus į Kristų tikinčių žmonių gerumą. Būtina su-tikti prisikėlusį Kristų, nes kitaip gy-venimo srovė mus neš panašiai, kaip po žemės drebėjimo Japonijoje cuna-mio banga nešė automobilius, laivus ir net namus.

Evangelija pasakoja apie moteris, apimtas didelio išgąsčio, prie Jėzaus kapo. Ką pasakė šioms moterims pa-sirodęs Mokytojas? „Nebijokite!“ Tai pirmas ir svarbiausias Prisikėlusiojo paraginimas, labai reikalingas mums visiems.

Jis reikalingas jaunimui, kad ne-pasiduotų draugų įtakai rūkyti, gerti, neskaisčiai elgtis, jog nebijotų viešai praktikuoti savo tikėjimo. Drąsa rei-kalinga tėvams, kurie pasiryžta užau-ginti ne vieną vaikelį, atsisako ne vie-nos pramogos ar kelionės į užsienio kurortus ir ryžtasi prisiimti galimus sunkumus. Drąsa reikalinga kuni-gams, kurie patiria net neužtarnautų pažeminimų ir vis tiek siekia ištikimai tarnauti Bažnyčiai. Drąsa reikalinga kiekvieną dieną, kai reikia rinktis tiesą arba melą, meilę arba neapykantą, gy-venimą pagal sąžinę arba kompromi-sus, už kuriuos gaunama nauda.

„Nebijokite!“ – pasakė Jėzus mote-rims ir davė užduotį – nešti tikėjimo broliams prisikėlimo žinią. Tai labai svarbi užduotis. Drįstu teigti, kad ji yra esminė mūsų dienų Lietuvai.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Šią savaitę Muitinės departamen-tas paskelbė apie planus taikyti ypač griežtas taisykles dažnai kertantiems sienas su Baltarusija ir Rusija vairuo-tojams. Ketinama leisti nemokamai degalus lengvojo automobilio bake vežti 5 kartus per mėnesį, o nuo 6 karto teks mokėti akcizo ir pridėti-nės vertės mokesčius. Muitinės de-partamento vadovas, žinoma, gal ir neprivalo žinoti, kad jis siūlo skelbti kovą anksčiau Vyriausybės priimtų sprendimų pasekmėms, tačiau ketvir-tadienį muitininkų iniciatyvai pritaręs premjeras tikrai žinojo, kam pritarė. Tik dėl Vyriausybės sprendimo Lie-tuva savo noru užsikrovė gerokai di-desnį degalų akcizą, nei jis taikomas daugelyje ES šalių. Ir būtina pridur-ti – akcizas degalams mažesnis dau-gelyje ypač turtingų ES šalių. Todėl benzinas Lietuvoje yra brangesnis arba lenktyniauja brangumu ne tik su kaimyninėmis Lenkija bei Latvi-ja, bet ir turtingiausiomis ES šalimis Belgija ar net Vokietija.

Būtų galima pritarti premjerui, jeigu sienų kirtimo taisyklių sugriež-

tinimas bus vykdomas kartu su kita iniciatyva – pasiūlymais remti verslą, kuriantį naujas darbo vietas pasienio rajonuose. Deja, tokio pasiūlymo ne-išgirdome, kaip ir neišgirdome prem-jero pamąstymų, kodėl apie 2 000 ša-lies piliečių sieną kerta kelis kartus per savaitę. Atvirkščiai. Iš premjero lūpų eilinį kartą išgirdome panieką tiems tūkstančiams piliečių. Jie buvo apkal-tinti ne bet kokia, o ypač paniekina-ma „passatine“ kontrabanda, tarsi pa-brėžiant, kad štai šie varguoliai negali įsigyti net geresnių automobilių, todėl degalus perveža senų ir sukriošusių vokiškų „laužų“ bakuose.

Muitininkai net suskaičiavo, kad vienas „Volkswagen Passat“ markės automobilis per metus gali į šalį įvež-ti tiek degalų, kiek vilkikas įveža per kartą. Daug ar mažai? Juk niekas ne-suskaičiavo, kiek kartų per metus de-galų įveža vilkikai.

Žinoma, nevertėtų aklai remti įve-žančiųjų degalus, tačiau ir negalima jų vadinti kontrabandininkais, nes įvežti degalus automobilio bake, tiek, kiek leidžiama, nedraudžia jokie įstatymai. O jeigu nedraudžiama, tai ir negalima sakyti, kad tai yra kontrabanda. Kal-tinti galima tik tada, kai įrodoma, jog pilietis užsiima komercine veikla.

Be kita ko, neužmirškime – dau-gelis tų šalies piliečių, kurie daug kar-tų kerta valstybių sieną, ne savo noru prarado darbą. Antra vertus, be reikalo Vyriausybė tikisi, kad apribojusi dega-lų įvežimą padidins degalų pirkimą vidaus rinkoje. Štai „Lukoil“ neseniai

paskelbė apie katastrofi škai sumažėju-sį benzino pardavimą Lietuvos dega-linėse. Paprasčiausiai žmonės turi tiek pinigų, kiek turi, ir jokiomis griežto-mis sankcijomis jų nepadauginsi.

Vyriausybė turi kaip niekada gerą progą pasitaisyti pripažindama savo klaidas. Juk jas pirmiausia pripažįs-ta stiprieji. Taigi Vyriausybė turi gali-mybę sumažinti degalų akcizą iki ES leidžiamų ribų. Antra vertus, Vyriau-sybė pakeltų ne tik savo autoritetą, bet ir padidintų šalies piliečių pasitikėjimą valdžia, jeigu šia tema kalbėtų su Eu-ropos Komisija ir aiškintų, kad prii-mant kai kuriuos nutarimus ES rinko-je reikia atsižvelgti į valstybių padėtį.

Pavyzdžiui, dėl akcizų degalams jokio kontrabandos pavojaus negali jausti sienų su Rytų šalimis neturinčios Va-karų Europos valstybės. Tokie klausi-mai turi būti keliami, net jeigu nujau-čiame, kad iš karto mūsų nesupras, jog tokie Europos Komisijos sprendimai mums labai kenkia. Gal šį kartą neno-rės daryti išimčių. Pirmą kartą neno-rės, antrą, devintą, bet dešimtą kartą dėl kokių nors kitų atvejų gal paga-liau bus atsižvelgta. Reikia įrodinėti, kad kontrabanda Lietuvoje ir kitose šalyse, turinčiose išorines ES sienas,

auga kaip tik dėl Briuselio nustatytų reikalavimų, šiuo atveju – dėl aukštų akcizų. Kas jau kas, bet Briuselis tikrai nemėgsta ekonomikoje naudoti bau-džiamųjų priemonių, o mes priversti tai daryti dėl Briuselio politikos su-keltų pasekmių.

Iš patirties žinome, kad ir šiuo atveju, jeigu bus nuspręsta apriboti degalų įvežimą, problemos neišsprę-sime. Kai yra milžiniška ekonomi-nė motyvacija tuo užsiimti (benzino kaina Baltarusijoje yra mažesnė nei Lietuvoje beveik du kartus), o ypač kai nėra kito pasirinkimo, t. y. nėra galimybių susirasti legalų darbą, žmo-nės ieškos naujų landų ir jas suras. Pa-

vyzdžiui, jeigu bus fi ksuojamas auto-mobilių įvažiavimas, tai piliečiai šeštą kartą važiuos kitu automobiliu. O gal atsiras ir tokių, kurie sieną kirs ne len-gvuoju automobiliu, bet sunkvežimiu. Tai pastebėję muitininkai dar labiau verš draudimų kilpą ir galiausiai ne-pastebėsime, kaip ateis laikas didinti muitininkų pajėgas, muitinėje kurti naujas darbo vietas, skirti lėšų duome-nims apdoroti. Ir vieną dieną paaiškės, kad naujų sprendimų administravi-mas jau yra brangesnis nei pasekmės su kuriomis kilta į kovą.

Vyriausybė turi kaip niekada gerą progą pasitaisyti pripažindama savo klaidas ir sumažinti degalų akcizą iki ES leidžiamų ribų.

Laikai pasikeitė, tačiau dabartinis Bažnyčios kelias šiandien yra ganėtinai sudėtingas. Tiesa, Lietuvoje niekas nešaudo, neteisia, bet negalima nematyti pastangų Bažnyčią tarsi Kauno žydus uždaryti į getą.

Savaitės komentaras

Mes esame liudytojaiVyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 9 sp. lan kai. Ti ra žas 30 091 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 524. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Vyriausybė surado 2 000 priešų

Pamokslo, pasakyto 2011 m. balandžio 25-ąją, antrą šv. Velykų dieną, Kristaus Prisikėlimo šventovėje Kaune, santrauka.

212011 m. balandžio 30 d. • Nr. 34 (9053)Valstiečių laikraštis

6 2011 m. balandžio 30 d. • Nr. 34 (9053)Valstiečių laikraštisSportas

Gegužės 7–8 dienomis Vilniuje, prekybos ir pramogų centre „Ozas“, vyks pirmasis Lietuvoje apsipirkimo maratonas. „Tai ne eilinis išpardavimas ar tiesiog akcija, pirmasis apsipirkimo maratonas – tai tikra pirkėjų šventė, kurios metu šimtai parduotuvių su-teiks visoms prekėms realias, pašėlu-sias nuolaidas, kurių dydis sieks net 80 procentų. Pats laikas Lietuvos gyven-tojams sužinoti, ką reiškia Vakarų Eu-ropos prekybos centruose naudojamas terminas „Beprotiškas šopingas“. Gegu-žės 7–8 dienomis visų prekybos centro „Ozas“ lankytojų lauks tokios nuolaidos parduotuvėse, kad pagundai apsipirkti neatsispirs net tikrų tikriausi suvalkie-čiai“, – sako prekybos ir pramogų cen-tro „Ozas“ vadovė Inga Navickaitė.

Pirmajame apsipirkimo maratone dalyvaus apie du šimtus parduotuvių,

kurios pirkėjams pristatys net 5 tūks-tančius pasaulinio garso prekių ženklų bei milijonus prekių su 30, 40, 50, 60 ir net 80 procentų nuolaidomis. Pašėlu-sios nuolaidos galios drabužių, avalynės, buitinės technikos, juvelyrinių dirbinių, dovanų, aksesuarų, žaislų ir kitose pra-moninių prekių parduotuvėse. Gigantiš-ką nuolaidą visoms maisto prekėms su-teiks suomių prekybos centras „Prisma“. Pirmą kartą Lietuvoje nuolaidas visoms prekėms pasiūlys garsi drabužių par-duotuvė „Peek & Cloppenburg“.

Gegužės 7–8 dienomis „Ozo“ lankytojų lauks tikras pirkėjų paradas, kuriame dalyvaus ryškiausios Lietuvos žvaigž-dės, pirmasis bėgimo su pir-kinių maišais čempionatas, grei-čiausio pirkėjo rinkimai bei kiti malonūs netikėtumai.

Gegužės 7 dieną, 17 valandą, vyks „Euronics“ buitinės technikos aukcio-nas, kurio metu bus parduodami te-levizoriai, šaldytuvas, skalbimo maši-nos, kompiuteriai ir kita technika. Visų prekių pradinė kaina – vos 1 litas.

Prekybos ir pramogų centras „Ozas“ Ozo gatvėje atidarytas 2009 m. Jame veikia beveik 200 parduotu-vių: „Prisma“, „Peek & Cloppenburg“, „Deichmann“, „Takko Fashion“, „Rie-ker“, „Pierre Cardin“, „Jack & Jones“, „Danija“, „Body Shop“, „Douglas“, „Pretty One“, „La Senza“, „Euronics“ ir kitos. Prekybos ir pramogų centre taip pat įsikūręs didžiausias Baltijos šaly-se šeimos pramogų parkas „X-Planet“ bei naujovė Lietuvoje – greitojo maisto restoranų kompleksas. „Ozo“ preky-bos ir pramogų centrą valdo bendro-vė „ECE Projektmanagement Vilnius“. Ji priklauso prekybos centrų valdytojai ECE, valdančiai 132 prekybos centrus visame pasaulyje, kurie užima 4,2 mln. kv. metrų prekybinį plotą. Metinė nu-omininkų apyvarta ECE valdomuose centruose siekia 15,3 mlrd. eurų.

Pašėlusioms nuolaidoms neatsispirs net suvalkieč iai!

Ateinantį ketvirtadienį praside-da LKL fi nalo serijos varžybos.

LKL čempionato pirmose pir-mojo pusfi nalio rungtynėse nuga-lėtojo titulą ginantis Vilniaus „Lie-tuvos rytas“ (2 vieta reguliariajame sezone) namuose po atkaklios kovos 88:75 (24:23, 16:14, 27:24, 21:14) įveikė Prienų „Rūdupį“ (3 vieta).

„Lietuvos rytui“ Bredas Njūlis pelnė 15 taškų, Aleksandras Raši-čius (9 rez. perd.) ir Kenanas Bai-ramovičius – po 12, Simas Jasaitis – 11, Martynas Gecevičius – 10.

Prienų ekipoje po 15 taškų su-rinko Edgaras Želionis ir Justas Sinica, po 14 – Adas Juškevičius ir Rolandas Alijevas.

Antrose pusfinalio rungtynėse Vilniaus „Lietuvos rytas“ svečiuose net 96:69 (22:17, 26:19, 30:20, 18:13) sutriuškino Prienų „Rūdupį“ ir, lai-mėjęs seriją 2:0, pateko į fi nalą.

13-ą min. aikštelės šeimininkai pirmavo 30:25. Bet netrukus vil-niečiai persvėrė rezultatą. Po dviejų kėlinių jie pirmavo 48:36, o po tri-jų – 78:56.

Paskutiniame ketvirtyje „Lietu-vos rytas“ diktavo savo sąlygas prieši-ninkams ir, tausodamas pagrindinius krepšininkus būsimoms kovoms, iš-kovojo įtikinamą pergalę. Paskutinės mačo minutės buvo tik formalumas.

„Lietuvos ryto“ vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas per 22 min. pel-

nė 23 taškus (dvitaškiai 9/10, bau-dos 5/6) ir atkovojo 8 kamuolius. Bredas Njūlis surinko 13, Artūras Jomantas – 12, o Steponas Babraus-kas ir Kenanas Bairamovičius – po 10 taškų.

Prienų ekipai Povilas Butkevičius pelnė 17, Justas Sinica – 11, Gedi-minas Orelikas – 9, o Adas Juške-vičius – 8 taškus.

„Lietuvos rytas“ fi nale žais 13-ą sezoną iš eilės. Jis susitiks su Kau-

no „Žalgirio“ ir Utenos „Juventus“ mačo nugalėtoju. Pirmosios fi nalo rungtynės vyks gegužės 5 dieną.

„Kalnapilio-Lietuvos krepšinio lygos“ (LKL) čempionato pirmose pusfi nalio rungtynėse reguliariojo sezono nugalėtojas Kauno „Žalgi-ris“ namuose 95:63 (23:18, 29:15, 18:16, 25:14) nugalėjo Utenos „Ju-ventus“ (5 vieta reguliariajame sezo-ne) ekipą ir serijoje iki dviejų per-galių išsiveržė į priekį 1:0.

„Žalgiriui“ Paulius Jankūnas pel-nė 17 taškų, Artūras Milaknis – 12, Tadas Klimavičius – 11.

Utenos ekipoje 12 taškų surinko Marius Pociukonis, 11 taškų pridėjo Arūnas Vasiliauskas.

Žalgiriečiai laimėjo kovą dėl at-šokusių kamuolių 45:32 ir sukly-do vos devynis kartus. „Juventus“ krepšininkai kamuolį prarado net 21 kartą.

Antros rungtynės buvo žaidžia-mos vakar vakare Utenoje.

Kauno „Žalgirio“ komandos tre-neris Eliasas Zouras santūriai ko-mentavo pergalę po pirmų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfi nalio se-rijos rungtynių. „Sveikinu savo žai-dėjus, kurie žaidė labai gerai. Bu-vome susikaupę, o tai šioje sezono dalyje yra labai svarbu. Šios rungty-nės baigtos, tačiau turime tęsti pra-dėtą darbą ir penktadienį iškovoti dar vieną pergalę“, – sakė graikas.

„Mano žaidėjai visada stengiasi, o jeigu būni atsipalaidavęs, vadinasi, esi neteisingame kelyje. Noriu, kad visi mano žaidėjai būtų susikaupę ir žaistų iš visų jėgų“, – kalbėjo „Žal-girio“ treneris.

Uteniškių treneris Robertas Gied raitis pripažino, kad žalgirie-čiai pajėgesni už jo auklėtinius.

„Kai pralaimi daugiau kaip 30 taškų, sunku ką nors sakyti. „Žal-giris“ visa galva stipresnis už mus. Penktadienį žaisime savo arenoje, prie savo sirgalių, tad stengsimės su-žaisti kuo geriau.

Turime kovoti dėl kiekvieno aikštės centimetro. Visada reikia eiti laimėti, tačiau ne visada pavyksta, kaip nori“, – teigė R.Giedraitis.

VL, Eltos inf.

Žinių sprintas

Brolių pergalė. Taline (Estija) vy-kusio 56-o tarptautinio Georgo Luri-cho graikų-romėnų imtynių turny-ro nugalėtojais tapo broliai Edgaras (svorio kategorija iki 66 kg) ir Valde-maras (iki 74 kg) Venckaičiai.

Antrą vietą užėmė Artūras Se-kus (iki 74 kg), o treti buvo Vladis-lavas Lukaševičius (iki 84 kg) ir Al-das Lukošaitis (iki 96 kg).

Turnyre kovojo imtynininkai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Tenisas. Baltarusijoje vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) moterų turnyro, kurio prizų fondą sudaro 25 tūkst. JAV dolerių, vie-netų varžybų ketvirtfi nalyje lietuvė Lina Stančiūtė 7:6 (7:3), 6:1 įveikė 457-ą pasaulio raketę 19-metę bal-tarusę Poliną Pechovą.

25 metų Lietuvos tenisininkė pa-saulio reitinge užima 551-ą vietą.

Patekdama į pusfi nalį, L.Stan čiūtė užsitikrino 24 Moterų teniso asocia-cijos (WTA) reitingo taškus ir 1 078 dolerių (apie 2 500 litų) premiją.

Trečias. Prancūzijoje vykstančių 45-ųjų daugiadienių dviračių lenk-tynių „Tour de Bretagne“ ketvir-tame etape lietuvis Evaldas Šiške-vičius, atstovaujantis Prancūzijos komandai „La Pomme Marseille“, užėmė 27-ą vietą.

Nugalėjo prancūzas Polis Pu („Saur-Sojasun“). Jis 158,9 km nu-važiavo per 3 val. 36 min. 26 sek. 22 metų E.Šiškevičius nuo nugalė-tojo atsiliko 8 sek.

Lenktynių lyderiu bendroje įs-kaitoje išliko vengras Peteris Kus-toras („Atlas Personal“). Antrą vietą užima estas Renė Mandris („Endura Racing“), o trečią – E.Šiškevičius.

Iš viso klasifi kuotas 131 dvirati-ninkas. Septynių etapų lenktynės baigsis sekmadienį.

Medaliai jau išdalyti. Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionato lemiamose „mažojo“ fi nalo rungtynėse Kauno „LKKA-Aistės“ (4 vieta reguliariajame se-zone) namuose 87:78 (19:20, 26:10, 21:25, 21:23) įveikė Utenos „Ute-nos“ (6) ekipą ir laimėjo seriją iki trijų pergalių 3:2.

Finalo serijoje Kauno „Viči-Ais-tės“ (1) 3:0 nugalėjo Klaipėdos „Lemminkainen“ (2) krepšininkes.

Pateko. Rusijos sostinėje Mask-voje vykstančio pasaulio dailiojo čiuožimo čempionato šokių ant ledo atrankos varžybose Lietuvos pora – 19-metė amerikietė Izabela Tobias ir Deividas Stagniūnas, ku-riam užvakar sukako 26-eri, – už-ėmė trečią vietą ir pateko į pagrin-dines varžybas. Mūsų šalies pora surinko 77,63 taško ir nusileido tik Kanados atstovams Keitlinai Vyver ir Endriui Požė (87,22 tšk.) bei Vo-kietijos porai – Nelei Žiganšinai ir Aleksandrui Gaciui (83,67 tšk.).

Į vakar prasidėjusias pagrindi-nes šokių ant ledo varžybas pate-ko dešimt iš 17 atrankoje dalyva-vusių porų.

VL, Eltos inf.

Sporto aistruoliai laukia krepšinio grandų dvikovos

Pirmosiose Europos futbolo klu-bų Čempionų lygos pusfi nalio rung-tynėse pergales šventė svečiuose žaidusios „FC Barcelona“ ir Man-česterio „United“ komandos.

Europos futbolo klubų Čempio nų lygos varžybų pirmosiose pusfi nalio rungtynėse Barselonos „FC Barcelo-na“ (Ispanija) komanda svečiuose 2:0 (0:0) įveikė Madrido „Real“ (Ispani-ja) futbolininkus. Abu įvarčius įmušė argentinietis Lionelis Mesis (76 ir 87 min.). Jis šį sezoną jau pelnė 52 įvar-čius (Čempionų lygoje – 11).

Atsakomosios rungtynės bus žai-džiamos gegužės 3 d. Barselonoje.

Madrido „Real“ klubo trene-ris Žozė Mourinjas pripažino, kad Čempionų lygos pusfi nalis yra baig-tas, o „FC Barcelona“ komanda gali ramiai laukti fi nalo. Portugalas taip pat negalėjo patikėti teisėjo spren-dimais ir tikino, kad katalonai turi neįtikėtiną įtaką už aikštės ribų.

Beje, Ž.Mourinjas už ginčus su arbitrais buvo pasiųstas nuo atsar-ginių suolelio į tribūnas.

Kitose pusfinalio rungtynė-se triskart šių varžybų nugalėtoja Mančesterio „United“ (Anglija) ko-manda svečiuose 2:0 (0:0) nugalėjo Gelzenkircheno „Schalke 04“ (Vo-kietija) futbolininkus.

67-ą min. svečius į priekį išve-dė klubo veteranas Rajanas Gigsas, o po 2 min. rezultatą padvigubino Veinas Rūnis.

Atsakomosios rungtynės vyks gegužės 4 dieną Mančesteryje.

VL, Eltos inf.

Aistros Europos stadionuose

Martyno Vidzbelio nuotrauka

VL archyvo nuotrauka

EPA-Eltos nuotrauka

(Užs. 296)

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Žydėjimo eiliškumas pranašauja metus

Lagamino kronikos: ruošiamės keliauti

19 p.

7 p.

Sodyba

Bičių avilys

Gydytoja, šešių vaikų mamalaiminga ir namie, ir darbeSakoma, kad liga nesirenka nei pagal rangą, nei pagal kišenę. Tad susidūrusieji su onkologine liga labai greitai sužino gydytojos Laimos Bloznelytės-Plėš-nienės adresą. Jos taikoma vėžio gydymo metodika ne vienam grąžino gyve-nimo džiaugsmą.

Nijolė Baronienė

Artėja šiltasis sezonas, kai dauguma susiruošiame savaitei kitai išvykti iš Lietuvos ir pasižvalgytipo platųjį pasaulį.

Vis dažniau galima pama-tyti lankose besiganančius žirgus, tik dabar jie jau beveik nenaudojami kaip darbo jėga, o yra sodybos puošmena.

Saulius Tvirbutas

7 p.

Žirgai sugrįžta į kaimą

Parama bitininkystei – vis dosnesnė

24 p.

Ūkininkai viščiukus skai-čiuoja rudenį, o bitininkai išlikusias bičių šeimas – pavasarį.

Irma Dubovičienė

23 p.

Sezonas prasideda nuostolių įvertinimu

Lietuvos bitininkams ten-kanti parama iš įvairių Europos Sąjungos fi nan-savimo šaltinių ir šalies biudžeto, perskaičiavus vienai bičių šeimai, jau gerokai viršija sumas, ski-riamas ne tik artimiausių kaimyninių šalių bičiu-liams, bet ir ES vidutiniš-kai.

Ankstyvą pavasarį žydin-čių augalų nedaug, ir jie pražysta ne bet kaip. Au-galų, vadinamų pavasa-rio fenologiniais indika-toriais, pražydimo tvarka rodo pavasario, taip pat ir ateinančios vasaros po-būdį.

Antanas Ryliškis