2011 m. kovo 9 d., trečiadienis • Nr. 19 (9038) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Konstitucija nustato, kad pasikeitus daugiau nei pusei ministrų Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vyriausybė nenaudoja svertų, kad bent kiek sumažintų degalų kainų šuolius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ūkininkų žinios• Norintieji įsigyti laisvos vals-

tybinės žemės turi ne tik už savo lėšas parengti projektą, ilgai užtrukti tvarkydami kitus doku-mentus, bet ir tikėtis, kad pirkinys nepabrangs kelis kartus.

• Jei būtų panaikinta apsisuk-ti automagistralėje skirta vieta, daugeliui tektų atsisakyti ūkinin-kavimo.

• Dar vienai pasėlių deklara-vimo paslaugą panorusiai teikti tarnybai, atrodo, nebus lengva įsitvirtinti rinkoje dėl žemdirbių pasipriešinimo.

Sodietė

• Atokiau didmiesčių gyvenan-tiesiems priimtiniausia ekologiška mada – persiūti drabužiai.

• Galvosūkis tėvams: kas le-mia akivaizdžius žmonių išvaizdos pokyčius?

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Prasidėjus neramumams arabų pasaulyje sparčiai ėmė brangti naf-tos produktai. Nors žaliavos kaina biržose dar nepasiekė 2008 m. bu-vusių aukštumų, tačiau Lietuvos de-galinėse šviečiantys skaičiai jau geri-na visų laikų rekordus. Tai akivaizdus įrodymas, kad degalų kainas lemia

ne ti k pasaulinės rinkos tendencijos, bet ir valdžios sprendimai, vieti nės rinkos specifi ka.

Blogiausia, kad brangstantys de-galai gniuždo dar gležnus šalies ūkio atsigavimo daigelius. Žmonių paja-mos nedidėja, o degalų brangimas daro įtaką ir kitų prekių kainoms, todėl šiemet dar vargu ar galime ti -kėti s didesnio vidaus vartojimo.

Nukelta į 3 p.

Vyriausybę drebina interpeliacijos

Nepriklausomi, bet ar laisvi?

Kovo 11-oji – Lietuvos neprik-lausomybės atkūrimo diena. Per dvidešimt metų pasikeitė keliolika premjerų. Ką iš to gavome? Kaip atrodome prieš Europą, į kurią taip veržiamės?

Apie tai – 4 p. Apie tai – 4 p.

Šiandien Seimo opozicija žada sudaryti interpeliacijų sąrašą, o rytoj, prasidėjus pavasario sesijai, bandyti pirmąjį iš posto versti energetikos ministrą Arvydą Sekmoką.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Kylančios degalų kainos trikdo ūkio atsigavimą

Didmiesčiuose braižomi nauji politiniai žemėlapiai

Į koalicijas be konservatorių besivienijančios politinės partijos siekia atsiriboti nuo valdančiosios Tėvynės sąjungos ir tylomis ren-giasi kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams.

2 2011 m. kovo 9 d. • Nr. 19 (9038)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@vastietis.lt

Seimo opozicija nėra tikra, ar jai pavyks rytoj iš posto išvers-ti Energetikos ministerijos vado-vą A.Sekmoką, bet lygiai taip pat ir valdančioji dauguma nežino, ar ministras parlamente turi pa-kankamai rėmėjų, kad išsilaikytų dabartiniame poste. Nepavykus šiai interpeliacijai, opozicija žada rengti interpeliaciją Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui.

Opozicijos neįtikino

Šiemetinė Seimo pavasario sesi-ja prasidės interpeliacija energetikos ministrui A.Sekmokui, kurio atsa-komybės klausimą kelia parlamen-tinė „Tvarkos ir teisingumo“ frak-cija. Ji dar pernai gruodžio 10 d. Seimo pirmininkei įteikė interpe-liacijos tekstą, kurį pasirašė 70 Sei-mo narių.

„Iš ministro A.Sekmoko gavo-me atsakymus, bet tie atsakymai tik sustip rino nuostatą, kad ministras pri-valo trauktis“, – tikino „Tvarkos ir tei-singumo“ frakcijos seniūnas Valenti-nas Mazuronis.

Pasak jo, ministras visiškai nepajė-gus eiti pareigų, nes „pirmiausia žlugo derybos dėl Visagino AE statybos, o visuomenė buvo nuolat klaidinama“.

„Kartą ministras pasakė, kad jis pats abejoja, ar šaliai pavyks iki 2020 m. pastatyti branduolinę jėgainę, o mums atsiųstuose atsakymuo-se teigiama, jog iki to laiko Visa-gino AE bus pastatyta, – kalbėjo V.Mazuronis. – Suomiai jau 15 metų stato atominę jėgainę, o pas mus dar visiškai nieko nėra.“

V.Mazuronio teigimu, Lietuva 15 proc. brangiau nei latviai ir estai moka už dujas, iš energetikos įmo-nių fi nansuojamos politinės partijos. „O kur ta energetinė nepriklauso-mybė, kai, nepaisant išreklamuotos biržos, 80 proc. elektros šalis perka iš Rusijos, dujas ir naftą – taip pat“, – akcentavo V.Mazuronis.

Artėjanti interpeliacija neiš-mušė iš vėžių energetikos ministro A.Sekmoko. „Ministras dirba įpras-

tus darbus, – sakė jo atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis. – Seime ministras atsakys į klausimus, ir tuo viskas pa-sibaigs.“

Seimo statutas numato, kad per interpeliaciją ministras atsako į klau-simus. Parlamentarai atviru balsavimu balsuoja, ar atsakymai juos patenkino. Tik tuo atveju, jeigu atsakymai ne-patenkina Seimo narių, vyksta slap-tas balsavimas dėl nepasitikėjimo mi-nistru. Atrodo, kad ministro iš posto opozicija versti nėra linkusi. Juolab

kad A.Sekmoką palaiko ir Preziden-tė Dalia Grybauskaitė. Tai po pokal-bio su šalies vadove išsiaiškino būtent Seimo pirmininkė.

Tačiau A.Sekmoko interpeliacija turi ir kitą svarbų aspektą, ne tik mi-nistro atsakomybės klausimą.

Nauja Vyriausybė?

„Tvarkos ir teisingumo“ frakci-jos lyderis V.Mazuronis ir socialde-mokratų vedlys Algirdas Butkevi-čius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad A.Sekmoko interpeliacija parodys rea lų politinių jėgų santykį Seime.

„Opozicija Seime kol kas turi 70 balsų, o valdantieji vienu balsu dau-giau, bet gali būti, kad interpeliaci-ja parodys kitokį jėgų santykį, – ak-centavo V.Mazuronis. – Juolab kad interpeliacijos tekstą pasirašė ir dalis valdančiųjų.“

Prie opozicijos prisidės vasario 27 d. Marijampolėje Seimo nariu išrinktas socialdemokratas Albinas Mitrulevi-čius. Jis tikriausiai taip pat papildys interpeliacijos šalininkų gretas.

Ši Seimo pavasario sesija gali tapti interpeliacijų ministrams ir Vyriau-sybei mėnesiu. „Taip, mes surinkome apie 30 parašų ir dėl aplinkos ministro Gedimino Kazlausko interpeliacijos, bet jos Seime dar neužregistravome, – sakė Krikščionių partijos frakcijos se-niūnas Vidmantas Žiemelis. – Dėl aplinkos ministro kaltės guli renova-cijai nepanaudotas 1 mlrd. litų.“

Nepasitikėjimą G.Kazlausku yra pareiškusi ir Prezidentė D.Gry-bauskaitė.

Šiandien Seimo opozicinės frak-cijos tarsis, kiek vis dėlto jos rengs

interpeliacijų ministrams, nes jų vis daugėja. Praėjusią savaitę Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai pasiūlė opozicijai pašalinti iš posto ir švietimo bei mokslo ministrą Gintarą Steponavičių.

„Mes ir patys suprantame, kad nėra prasmės rengti interpeliaci-jas dėl interpeliacijų, todėl tarsimės, ar interpeliuoti visą Vyriausybę, ar atskirus ministrus, ar tik premje-rą“, – tikino socialdemokratų lyderis A.Butkevičius.

Konstitucija numato, kad pasikei-tus daugiau nei pusei ministrų Vy-riausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Sudarant A.Kubiliaus Vyriausybę buvo ne 14, o 13 minis-trų, nes Energetikos ministerija buvo įsteigta vėliau. Tai reiškia, kad, pasi-traukus dar dviem ministrams, Vy-riausybei tektų iš naujo gauti Seimo mandatą.

Reikalaus atsakomybės

Krikščionių partijos frakcija jau parengė ir interpeliacijos tekstą prem-jerui A.Kubiliui, bet parašų rinkimas sustabdytas. „Po pasitarimo su partne-riais bus galutinai apsispręsta, ar in-terpeliuosime tik premjerą, ar ir visą Vyriausybę“, – teigė V.Žiemelis.

Paklaustas, kokia yra interpeliacijų prasmė, jei vis tiek nepavyksta nuvers-ti vieno ar kito ministro, V.Žiemelis tikino, esą tik per interpeliacijas vi-suomenė sužino, ko nepadarė minis-trai.

„Premjeras padarė per daug klai-dų: naktinė mokesčių reforma, tris kartus išaugęs nedarbas, – vardijo V.Žiemelis. – Iki šiol nesuprantama, kodėl valstybė 18 mlrd. Lt skolinosi vidaus rinkoje, kai kelis kartus pigiau buvo galima pasiskolinti užsienio rin-kose. Vien dėl to kasmet buvo galima sutaupyti apie 600 mln. Lt ir neatimti jų iš pensininkų.“

I.Degutienė: į premjero postą nesiveržiu

Opozicijai atstovaujantys politi-kai tikino, kad pakeisti premjerą būtų naudinga ir valdantiesiems. „Jų gre-

tose yra bent keli asmenys, galintys perimti Vyriausybės vairą, – pabrėžė V.Žiemelis. – Pavyzdžiui, šiuo metu labai populiari yra I.Degutienė, kuri geba ne tik išklausyti kitų nuomonę, bet ir surinkti deramą komandą, pa-keisti esamą ekonominę situaciją.“

I.Degutienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad ji nesiveržia vadovauti Vy-riausybei.

„Nematau nieko blogo, jei laikas nuo laiko kritikuoju Vyriausybės veik-lą. Tai dariau ir anksčiau, tai darysiu ir ateityje, jei bus reikalas“, – tikino I.Degutienė.

Visas kalbas apie jos siekimą tap-ti premjere I.Degutienė vadina išsi-galvojimu.

Seimo pirmininkės nuomone, jei opozicija nesirengia į savo rankas per-imti valdžios, tuomet neverta ir inter-peliacijų rengti.

Aktualijos

Reikia vieną sykį padėti taškąJurgis Razma, Seimo narys

Kai Seime yra apylygis opozicijos ir po-zicijos balsų santykis, opozicijai vis kyla pagundų rengti interpeliacijas tikintis, kad balsuojant slaptai kas nors iš val-dančiųjų susvyruos. Neretai opozicija į interpeliacijas įsijaučia lyg į kokį sportą, kad tik pasiektų sau teigiamą rezultatą. Neabejoju, kad anksčiau rinkti parašai dėl ministrų A.Sekmoko ir G.Kazlausko interpeliacijų tebuvo opozicijos šou prieš rinkimus, o kai rinkimai į savival-dybes pasibaigė, opozicijai tiesiog nebė-ra, kur dėtis – pavyzdžiui, interpeliacija A.Sekmokui neišvengiama. Supranta-ma, kai vyksta balsavimas, pamatai, ar pozicija yra monolitiška, ar niekas ne-susvyruoja, bet iš tikrųjų nė vienoje iš rengiamų interpeliacijų neįžvelgiu jo-kios prasmės.

Kaltinimai ne visai teisingiTomas Beržinskas, aplinkos ministro atstovas spaudai

Aplinkos ministras G.Kazlauskas jau ne kartą yra sakęs, kad interpeliacijos ne-sibaimina. Ją ministras ketina išnaudoti pokalbiui ir diskusijoms su Seimo na-riais. Ministras mielai atsakys į visus jų klausimus, juolab kad visus atsakymus jis turi. Galėčiau pasakyti, kad ministrui mesti kaltinimai, kurie skambėjo viešo-joje erdvėje, švelniai tariant, yra ne visai teisingi ir tikslūs. Atskira tema – daugia-bučių renovacija. Čia situacija nėra to-kia, kokios norėtųsi, bet ją lemia objek-tyvios priežastys. Galėčiau tik priminti, kad ne Aplinkos ministerija sukūrė da-bartinį modelį – ministerijai tiesiog buvo pavesta jį įgyvendinti. Darome, ką gali-me, procesas juda. Žinoma, jei imtumės prievartinių veiksmų, rezultatai būtų ge-resni, tačiau ministras G.Kazlauskas tvir-tai laikosi ir laikysis nuostatos, kad reno-vacija negali būti prievartinė, tai – žmo-nių apsisprendimo reikalas, todėl ir to-liau eisime aiškinimo, įtikinėjimo, gerų pavyzdžių rodymo keliu.

Jaunatis.Saulė teka 6.50, leidžiasi 18.10.

Rytoj PorytŠiandienOrai

Keletas prabėgusių parų džiugino maloniais orais. Kaip vakar, taip ir šiandien mūsų šalyje orai išliks panašūs. Kritulių nežadama, debesų taip pat telksis gana nedaug, tad termometrų stulpeliai rodys iki 2–6 laipsnių šilumos. Tik vėjas bus labiau juntamas. Di-desni orų pasikeitimai laukiami ketvirtadienį. Jau naktį iš debesų ims kristi mišrūs kri-tuliai. Pilkų debesų šydas neleis orui taip staigiai atšalti, temperatūra svyruos tarp 1 laipsnio šilumos ir 4 šalčio. Dieną kritulių bus mažiau ir tik vietomis, tačiau vyraujant teigiamai temperatūrai (nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos) greičiausiai palynos. Lietu-vos nepriklausomybės atkūrimo dieną su stipresniu pietų, pietvakarių vėju į šalį atke-liaus kita kritulių porcija. Bet temperatūra mažai skirsis nuo ketvirtadienio. Savaitgalį ciklono įtaka orams turėtų pamažu silpti. Šeštadienio naktis pajūryje dar išliks vėjuota, trumpų kritulių neišvengsime dar daug kur. Bet, bėgant valandoms, kritulių mažės, bus vos šilčiau.

Ieva Nariūnaitė

Dieną: +2 +6° Dieną: -1 +4° Dieną: -1 +4°

Naktį: -4 +1°Naktį: -9 -14° Naktį: -4 +1°

Vyriausybę drebina interpeliacijos

Sudarant A.Kubiliaus Vyriausybę buvo ne 14, o 13 ministrų, nes Energetikos ministerija buvo įsteigta vėliau. Tai reiškia, kad, pasitraukus dar dviem mi-nistrams, Vyriausybei tektų iš naujo gauti Seimo mandatą. Raimundo Šuikos nuotrauka

„Nematau nieko blogo, jei laikas nuo laiko kritikuoju Vyriausybės veiklą. Tai dariau ir anksčiau, tai darysiu ir ateityje, jei bus reikalas“, – tikino Seimo pirmininkė I.Degutienė.

(Užs. 141)

32011 m. kovo 9 d. • Nr. 19 (9038)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 58)

Ryja šeimos biudžetąKauno rajono gyventojas Rimas

Sviderskis kasdien vykdamas į darbą Kaune ir atgal nuvažiuoja 65 km. „Kai A-95 benzino kaina perkopė 4,5 Lt, nuvažiuoti šį atstumą man kainuoja apie 25 Lt, – skaičiuoja vyras. – Gruo-dį išleisdavau 23 Lt, tad važinėjant vien darbo dienomis išlaidos kelionei per mėnesį šiemet padidėjo 40 Lt.“

R.Sviderskis kol kas neįsivaiz-duoja, kaip galėtų kompensuoti šį praradimą. „Gyvenant užmiestyje at-sisakyti automobilio ir persėsti į vie-šąjį transportą negaliu, nes prarasčiau daug laiko, todėl teks taupyti kitose srityse“, – aiškino gyventojas.

Pasak banko „Swedbank“ As-meninių fi nansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Blažienės, žmonių įpročius degalų kainų kitimas veikia mažai. „2009–2010 m. brangstant degalams tyrimai parodė, kad tik 2 proc. gyventojų atsisakė automo-bilio, o dauguma nenorėjo atsisa-kyti patogumo vairuoti savo ma-šinas, – teigė ji. – Tačiau didėja tų, kurie renkasi kontrabandinius de-galus.“

Kenčia silpniausieji

O.Blažienė aiškino, kad maisto ir degalų kainų didėjimas labiausiai paveiks mažas pajamas gaunančius žmones. „Gaunantieji 1 tūkst. Lt algą apie 40 proc. jos skiria maistui, o šis irgi brangsta dėl žaliavų ir degalų kainų didėjimo, – kalbėjo ji. – Taigi tokių žmonų galimybės pirkti drabu-žius, avalynę, skirti lėšų pramogoms, atostogoms dar labiau sumažės.“ Nors ekonomistai šiais metais prog-nozuoja vidaus vartojimo atsigavimą, tačiau O.Blažienė mano, kad tai sau leisti galės nedidelė stabilias pajamas gaunančių žmonių dalis.

Tai, kad esame labai pažeidžiami kylant degalų kainoms, rodo ir sta-tistikos agentūros „Eurostat“ duo-menys: pagal tenkančių transportui vartojimo išlaidų dydį Lietuva yra antra Europoje – mums degalams vidutiniškai tenka skirti net 20 proc. pajamų, o kitoms šalims kelis kar-tus mažiau.

Mažėjant algoms ir brangstant degalams ši pajamų dalis degalams tik auga. Pridėjus dar brangstan-

tį maistą, kitoms išlaidoms lėšų be-veik nelieka.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondru-sevičius įsitikęs, kad degalų bran-gimas neišvengiamai paveiks ir kitų produktų kainas. „Degalų kaina su-daro daugiau kaip pusę transpor-tavimo paslaugos išlaidų, – aiškino jis. – Vežėjai neišvengiamai perkels šių išlaidų didėjimą užsakovams, o šie – į prekės kainą.“

A.Kondrusevičiaus teigimu, ve-žėjai smarkiai nukraujavo per pra-ėjusius dvejus metus. „Todėl išli-kusios logistikos įmonės jau neturi rezervų kompensuoti degalų bran-gimo ir negalės nekeisti paslaugų įkainių, – kalbėjo jis. – Tarptautinių pervežimų įmonės dar gali mažinti išlaidas degalams pildamos juos kai-myninėse valstybėse, bet veikiančios vietinėje rinkoje to daryti negali.“

Valdžia reaguoja vangiai

A.Kondrusevičius pastebi, jog kol kas Vyriausybė nenaudoja jo-kių svertų, kad bent kiek sumažintų degalų kainų šuolius.

„Viskas daroma atvirkščiai: ne-siderėję su ES, panaikinome len-gvatas degalų biopriedams, di-dmeninėje degalų rinkoje didesnei konkurencijai trukdo privalomo-jo degalų rezervo kaupimo įstaty-mas, nesvarstoma galimybė bent laikinai sumažinti akcizą, – vardijo A.Kondrusevičius. – Kas iš to, kad akcizais labai lengva papildyti šalies biudžetą, bet kiek daug prarandame kritus vidaus vartojimui ir augant kitų prekių kainoms.“

Asociacijos „Linava“ vadovas taip pat mato grėsmių eksportuojančių įmonių atsigavimui. „Su jomis sieja-mos sunkmečio pabaigos viltys, bet didėjančios degalų kainos ir jas daro

ne tokias konkurencingas užsieny-je“, – įsitikinęs A.Kondrusevičius.

Kaltininkų ne vienas

Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosy-lius aiškino, kad Lietuvoje didžiausią įtaką, be pasaulinės naftos vertės po-kyčių, benzino kainai daro mokes-čiai valstybei (55 proc. visos kainos) ir didmenininko – naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ – kainoda-ra (39 proc.). „Degalinės savo sąnau-doms padengti pasilieka iki 6 proc.“, – teigė L.Vosylius.

Pasak jo, bendrovė „Orlen Lietuva“ kasdien keičia savo parduodamų de-galų kainas atsižvelgdama į situaciją biržoje. Vairuotojai dažnai pastebi, kad brangstant naftai degalinės reaguoja daug greičiau, o kai ji pinga, neskuba mažinti degalų vertės. „Tai priklau-so nuo likučių degalinėse, – aiškino L.Vosylius. – Pigiau įsigytus degalus degalinės greičiau pabrangina, jei tai daro did menininkas, o jei produktai įsigyti brangiau, stengiamasi juos iš-parduoti ir tada keisti kainas.“

L.Vosylius aiškino, kad dabar nafta brangsta dėl neramumų Libijoje, kuri yra stambi šios žaliavos tiekėja. „Taip pat šiek tiek įtakos turėjo ir JAV do-lerio atžvilgiu susilpnėjęs euras, – sakė jis. – Naftos rinkoje yra ir spekuliaci-jų, kartais paskleidžiami įvairūs gandai, kurie naudingi prekeiviams nafta. Pa-vyzdžiui, neseniai kalbėta, kad visuo-menės protestai persimes į Saudo Ara-biją. Birža labai jautriai reaguoja į bet kokias kalbas apie OPEC nares.“

Brangiau nei pas kaimynus

Lietuvoje A-95 benzino kainos di-desnės nei pas artimiausius kaimynus. Seniai nestebina kone dvigubai piges-nis benzinas Rusijoje ar Baltarusijoje, tačiau Lietuva benzino kainomis len-kia ir Lenkiją (apie 10 ct), Latviją bei Estiją (apie 20–30 ct).

Lietuvoje benzino akcizas yra di-desnis už ES reikalaujamą minimu-mą, taip pat įtakos turi PVM dydis, didmenininko kainodara, prievolė kaupti degalus.

„Nors didmeninis tiekėjas „Or-len Lietuva“ dirba Lietuvoje, tačiau čia jis veikia be konkurencijos, o ki-tur kaip eksportuotojas taiko kitas kainas, be to, Latvijoje pigesnė de-galų logistika, nes daugiausia pirkė-jų koncentruojasi Rygoje“, – aiškino L.Vosylius.

Kylančios degalų kainos trikdo ūkio atsigavimą

Paveiks neigiamaiRaimondas Kuodis, ekonomistas

Ekonominiai vertinimai rodo, kad, degalams pabrangus 10 proc., su-vartojamas jų kiekis sumažėja tik 1 proc. Tai ir yra pagrindinė prie-žastis, dėl kurios degalų brangi-mas kenkia tokios šalies kaip Lie-tuva ekonomikai: žmonės priversti daugiau išlaidų skirti degalams ir mažiau kitoms prekėms. Tai ma-žina ūkio augimą, nes kitų prekių gamintojai gauna mažiau paja-mų, samdo mažiau darbuotojų. Įmonės į galutines prekių kainas perkelia padidėjusias degalų są-naudas, o tai lemia papildomą vi-daus paklausos sumažėjimą. Naf-tos pabrangimas gali neigiamai paveikti gyventojų ir įmonių lūkes-čius. Degalų brangimas gali lemti ir ūkio konkurencingumo bei eks-porto sumažėjimą, jei šalyje dega-lai pabrangsta daugiau nei šalyse, į kurias eksportuojame.

Alternatyvų turėsime dar negreitaiDonatas Karanauskas, verslininkas

Vadovauju įmonei „Biomotoras“, kuri, be kitos veiklos, siūlė diegti automobiliuose įrangą, leidžiančią važiuoti valgomuoju panaudotu aliejumi. Tačiau šio verslo atsisakė-me, nes įrangą įmanoma montuoti tik iki 2003 m. gamybos automobi-liams ir nesulaukėme pakankamos paklausos. Manau, kad žmonės dar negreitai atsisakys tradicinių naf-tos produktų. Galbūt ateityje išpopuliarės elektro-mobiliai, jei jų efektyvumas ir kaina nenusileis dabartinėms mašinoms, bus išplėtota infrastruktūra papil-dyti akumuliatorius. Tačiau naftos magnatai galingi, dėl to novatoriš-ki sprendimai sunkiai skinasi kelią. Kol alternatyvios technologijos ne-taps masiškos ir pigesnės, jos do-mins tik entuziastus.

Lietuvoje A-95 benzino kainos gerokai didesnės nei pas artimiausius kaimynus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Mažėjant algoms ir brangstant degalams pajamų dalis degalams tik auga. Pridėjus dar brangstantį maistą, kitoms išlaidoms lėšų nelieka.

4 2011 m. kovo 9 d. • Nr. 19 (9038)Valstiečių laikraštisAktualijos

Donatas Stravinskas

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklau-somybės atkūrimo diena. Ką ji reiškia man? 1990-aisiais, kai buvo paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietu-va, man buvo 18 metų.

Aš buvau tos kartos atstovas, kuri jau suvokė, ką tai reiškia: kova, nepri-klausomybė, laisvė, rusai – lauk, ke-lio atgal nebebus. Gal ne visi mane supras, bet ką matau dabar: kiekvie-nas kovoja už savo būvį, nepriklau-somybė pagal Europos Sąjungos nu-rodymus, rusai grįžo vadovauti su savo dujomis, spaudos laisvė kybo ant plauko, biurokratija dar labiau išsikerojo, korupcija valdo viską, at-sirado naujos kastos.

Žmogaus, kaip asmenybės, liko tik šešėlis. Kalbu apie daugumą, ne apie mažumą, kuri gyvena daugumos sąs-kaita. Tie, kurie kažkada stovėjo Baltijos kelyje, dabar stovi eilėse Darbo biržoje. Tie, kurie naktimis budėjo prie Seimo ar kitų objektų, dabar tenkinasi pigiau-siais maisto produktais ir skaičiuoja ska-tikus. Bet užtat jie laisvi. Ironiška.

Mokame visiems ir už viską. Už tai, kas privaloma, dar daugiau – už tai, kas neprivaloma. Ką už tai gau-name? Dar didesnę nelygybę ir vi-suomenės atskirtį. Dauguma išlaiko mažumą. Bet mes laisvi. Vargšai, bet vis dar tikintys ateitimi, todėl kantrūs. Net ir tada, kai vienas save laikantis dideliu politiku tautą pavadino „šu-nauja“, mes tarnaujame jam.

Po nepriklausomybės atkūrimo pasikeitė keliolika premjerų. Ką iš to

gavome? Čiupačiupsą kiekvienas nuo kiekvieno vyriausybės vadovo. Ką tai reiškia? Nemokame valdyti Lietuvos? Kaip atrodome prieš Europą, į kurią taip veržiamės?

Nerealiai į priekį einantys estai, iš kurių juokdavomės skaitydami anek-dotus, dabar kuria anekdotus apie mus. Kaip apie nevykėlius. Ir pelny-tai. Ekonominiu požiūriu nuo jų at-siliekame keliais dešimtmečiais, nors savo nepriklausomybės atkūrimą ir būsimas vertybes paskelbėme anks-čiau už juos.

Lietuviai murdosi purve, o prem-jero Andriaus Kubiliaus šeima stato-si nuosavą namą. Negi gaila? Visada taip būna, kai daugumai labai blogai, mažuma iš to tik laimi. Kuo blogiau vieniems, tuo geriau kitiems.

Neseniai buvau susitikęs su keliais savo bendraamžiais draugais. Vienas atvažiavo naujutėlaičiu visureigiu, ki-tas – vėl nauju automobiliu. Paklau-siau jų, kaip sekasi. Vienas: „Cigaretės. Nori prisidėti? Įdėk 100 tūkstančių, ir gyvensi“. Kitas: „Įkurk kelias fi rmas, o aš paskui padarysiu, kaip atsiimti PVM. Tau pusė, man pusė“. Pasirodo, tokios mano draugų vertybės. Ir norisi pavydėti, ir ne. Bet jei valdžia leidžia

tai daryti, kodėl turėčiau pykti ant jų? Tokios mano kartos vertybės.

Galiu būti nepopuliarus, bet ga-lime prisiminti ir signatarus. Už ką jiems paskirtos tūkstantinės rentos? Už tai, kad įvykdė tai, ką jiems liepė rinkėjai – paskelbti nepriklausomybę? Jie atliko savo pareigą ir už tai gavo apsirūpinimą iki gyvos galvos. O tie, kurie juos įpareigojo tai padaryti? Tie, pasirodo, yra šiukšlės. Ar nepriklauso-mybę paskelbė vadinamieji signatarai, ar visa tauta? Kodėl vieni gavo viską, o kiti – dulkes uostyti? Normalu?

Galiu būti labai nepopuliarus ar ne taip suprastas, tačiau faktas tik tai, kad žmonės, paskelbę Lietuvos nepri-klausomybės atkūrimą, netrukus pa-skelbė, kad jie yra aukštesnė kasta nei kiti. Sig natarai, pasirašę ant Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto, pasijuto esantys kone dievai.

Netrukus jie gavo tiek privilegijų, kiek jų turėdavo sovietiniai nomenk-latūros veikėjai.

Norisi tikėti Lietuvos ateitimi, no-risi ją mylėti ir gerbti jos vadovus, dir-bančius šaliai. Kas pakeis tokią nuo-monę? Buvome priklausomi nuo rusų, dabar esame priklausomi nuo savų. Ilgam?

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Andriui Kubiliui vis dar postrin-gaujant apie konservatorių pergalę savivaldos rinkimuose, šios parti-jos citadelės Lietuvoje dega viena po kitos. Didžiuosiuose miestuose, kurie istoriškai laikomi ištikimiau-siais TS-LKD rėmėjais, kitos partijos valdančiąsias daugumas formuoja be konservatorių.

Krito paskutinė tvirtovė

Kaunas istoriškai laikomas pagrin-diniu TS-LKD atramos tašku. 2008 m. Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose nugalėjo TS-LKD atsto-vai. Jie sutriuškino visus konkurentus. Tačiau šių metų vasario 27-ąją, atro-do, krito ir paskutinioji konservato-rių tvirtovė. Nors rinkėjai Kaune TS-LKD patikėjo net dvylika mandatų (už partiją balsavo 21,84 proc. kau-niečių), o dabartinis meras Andrius Kupčinskas dar vienai kadencijai ėmė matuotis mero kėdę, Fortūna konser-vatoriams atsuko nugarą.

Antrą vietą mieste užėmusios ne-priklausomų kandidatų koalicijos „Vieningas Kaunas“ lyderis verslinin-kas Visvaldas Matijošaitis jau antrą dieną po rinkimų pareiškė, kad nau-jos kadencijos Kauno miesto tarybos daugumoje konservatorių nebus.

Ši žinia pribloškė A.Kupčinską ir jis, atrodo, mero regalijas keis į opozi-cijos lyderio postą. „Daugumą ketino-me formuoti vertybių pagrindu, o ne trūks plyš bet kokia kaina“, – apgailes-tavo A.Kupčinskas. Jis pripažino, kad šiuo metu derybos su V.Matijošaičiu nevyksta. „Tačiau palaukime balan-džio mėnesio“, – dar nepraranda vil-čių A.Kupčinskas.

Sostinė valdžią dalysis šią savaitę

Vilniuje TS-LKD pozicijos at-rodo dar prasčiau, nors dabartinis sostinės meras, buvęs premjero pa-tarėjas Virgilijus Alekna dar nenu-leidžia rankų.

Konservatoriams čia pavyko lai-mėti 10 mandatų, bet dar geriau už juos pasirodė Artūro Zuoko nepri-klausomų kandidatų koalicija (12 mandatų) ir europarlamentaro Val-demaro Tomaševskio vedina rusų bei lenkų koalicija (11 mandatų).

„Vilniaus mieste labai aiškiai įvar-dijome, kad turime gerą kandidatą į merus – dabartinį merą R.Alekną“, – sako premjeras A.Kubilius.

Kitaip tariant, konservatoriai sieks išsilaikyti Vilniuje. Bet tai daugiau teo rinės galimybės, mat konservato-riai nuolat kritikavo V.Tomaševskį dėl Europos Parlamente jo eskaluotų tau-tinių mažumų problemų Lietuvoje.

„Kiekviename dvare yra po savą durnių, kalbantį nesąmones, bet

mes turime atskirti savivaldos rei-kalus nuo nacionalinių“, – tikino V.Tomaševskis.

„Valstiečių laikraščiui“ jis sakė, kad derybos prasidės tik šią savaitę.

Savo ruožtu Darbo partijos pirmi-ninkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad konservatoriai gali būti nustumti nuo valdžios. „Be konservatorių gali apsieiti daugiau kaip 90 proc. koalici-jų“, – kalbėjo V.Uspaskichas.

Prarado ir Klaipėdą

Palyginti su 2007 m., konservato-rių pozicijos šiemet susilpnėjo Klaipė-doje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Uosta-miestyje TS-LKD anksčiau pirmavo pagal mandatų skaičių, bet šiemet gavo tik 5 mandatus. Paaiškėjo, kad pajūryje koaliciją formuos Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Rusų aljansas. Šios partijos jau pa-sirašė tai numatantį susitarimą. Meru greičiausiai taps Liberalų sąjūdžio at-stovas Vytautas Grubliauskas.

Šiauliuose triumfavo socialdemok-ratai, bet konservatoriai čia gana ne-blogai sutaria su „tvarkiečiais“ ir dar turi vilčių sudaryti daugumos koa-liciją.

TS-LKD tvirtai rankose išsaugojo tik Panevėžį, kuriame laimėjo 9 man-datus (22,9 proc. rinkėjų simpatijų), bet net čia konservatoriai gali likti opozicijoje. Iki šiol Panevėžio mies-to taryboje jie turėjo 12 mandatų ir koalicijoje dirbo su „tvarkiečiais“.

TS-LKD kartu su kitais Seimo valdančiaisiais desperatiškai mėgina taisyti padėtį regionuose.

„Sudarėme specialią darbo grupę derinti veiksmus dėl koalicijų suda-rymo iškylančių problemų atskirose savivaldybėse, daug kur formuojasi centro dešiniosios koalicijos, bet natū-ralu, kad yra ir kitokių vietos reikalų, tai tuos dalykus dar paderinsime“, – kalbėjo A.Kubilius.

Nerealiai į priekį einantys estai, iš kurių juokdavomės skaitydami anekdotus, dabar kuria anekdotus apie mus. Kaip apie nevykėlius.Ir pelnytai. Atsiliekame nuo jų keliais dešimtmečiais.

Didmiesčiuose braižomi nauji politiniai žemėlapiai

Nepriklausomi, bet ar laisvi?

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATAMeilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS, Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 16 105 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 315. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Tiesiai šviesiai

Į koalicijas be konservatorių besivienijančios partijos siekia atsiriboti nuo Tėvynės sąjungos ir tylomis rengiasi Seimo rinkimams.

Didžiausia visų politinių jėgų Lietuvoje svajonė – vadovauti sostinei Vilniui.Martyno Vidzbelio nuotrauka

2011 m. kovo 9 d. • Nr. 19 (9038)Valstiečių laikraštis

Lietuviška asmens tapatybės kortelė – gerosios praktikos pa-vyzdys. Taip šį asmens tapaty-bės dokumentą vertina Europos Komisija (EK). Ji paskelbė 2010 m. visų Europos Sąjungos (ES) na-rių, taip pat Šveicarijos, Turkijos, Norvegijos, Islandijos ir Kroatijos valstybių e. valdžios lyginamąją ataskaitą.

„Žvelgdamas į e. valdžią ne kaip į mados reiškinį, o kaip į būtiną ir efektyvų valstybės valdymo įran-kį, buvau ir esu įsitikinęs, kad juo bus galima tinkamai pasinaudoti tik tada, kai tam bus sudarytos galimy-bės. Asmens tapatybės kortelė at-veria tokias galimybes kiekvienam žmogui. Džiaugiuosi, kad tai buvo įvertinta“, – sakė vidaus reikalų mi-nistras Raimundas Palaitis.

Vertindama Lietuvos pasiekimus e. valdžios srityje, EK nurodo, kad asmens tapatybės kortelė, kurios naudotojai, aktyvavę joje įdiegtus kvalifi kuotus sertifi katus, generuo-jančius elektroninį parašą, gali nau-dotis daugeliu elektroninių paslau-gų neišeidami iš namų, yra vienas geriausių praktikos pavyzdžių. EK ataskaitoje pažymima, kad popu-liarinant asmens tapatybės kortelę reikalingos didelės valstybės inves-ticijos, tačiau ją efektyviai pritaikant jos greitai atsiperka.

EK taip pat pabrėžia, kad Lie-

tuvoje teikiamų e. valdžios paslau-gų tempai sparčiai auga: pernai jau 13 viešųjų paslaugų internetu buvo

prieinamos 100 proc., 20 viešųjų paslaugų pasiektas 84 proc. priei-namumo internetu brandos lygis. Lietuva minima ir tarp penkių lyde-rių įgyvendinant elektroninius vie-šuosius pirkimus.

Vidaus reikalų ministro R.Palaičio teigimu, tokie rezultatai e. valdžios srityje glaudžiai susiję su įvykusiais ir tebevykstančiais pokyčiais asmens dokumentų srityje. „Pernai pavyko

pasiekti, kad kiekvienas žmogus tu-rėtų teisę pasirinkti – naudotis pasu, asmens tapatybės kortele ar abiem dokumentais. Nuo šių metų pradžios už asmens tapatybės kortelę žmo-nės moka beveik 2,5 karto pigiau – ne 80, o tik 30 litų. Asmens tapaty-bės kortele šiuo metu naudojasi ir turi vadinamąjį e. parašą jau daugiau kaip pusė milijono lietuvių“, – teigė ministras.

EK ketina ir toliau stebėti in-ternetinių viešųjų paslaugų plėtrą ES ir kitose šalyse, taip pat ben-dradarbiauti su įvairiomis institu-cijomis dėl šių paslaugų tobulini-mo ir plėtojimo. EK tikslas – iki 2015 m. pasiekti, kad e. valdžios paslaugomis naudotųsi vienas iš dviejų piliečių ir keturios iš pen-kių įmonių ES.

VL inf.

5Aktualijos

(Užs. 134)

Šalies vadovė Dalia Grybaus-kaitė teiks Seimui teisininko, bu-vusio fi nansų viceministro Vito Vasiliausko kandidatūrą į Lietu-vos banko valdybos pirmininkus. Tai pirmadienį po valstybės va-dovės susitikimo su Seimo valdy-bos nariais patvirtino Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

V.Vasiliauskas rinkimų į šalies vado-vo postą metu buvo ir D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovu, jis ėjo vicemi-nistro pareigas D.Grybauskaitei bū-nant fi nansų ministre.

Šalies vadovės atstovas teigė ne-įžvelgiąs šioje situacijoje interesų konfl ikto.

„Prezidentė jį pasirinko ne iš vie-nos kandidatūros ir vertina jį kaip profesionalą. V.Vasiliauskas buvo ir Prezidentės rinkimų štabo vadovas būtent dėl tos priežasties, kad yra profesionalas ir sėkmingai dirbo ir dirba“, – sakė L.Balsys.

Kandidatūrą teigiamai vertina ir opozicijos lyderis, Lietuvos social-demokratų partijos pirmininkas Al-girdas Butkevičius, kuriam būnant fi nansų ministru taip pat teko dirbti su V.Vasiliausku.

„Jis yra kompetentingas, paty-ręs žmogus ir, kas yra labai svarbu, jo žmogiškos savybės yra labai ge-

ros. Jis moka bendrauti su politikais, prieš mums stojant į ES Finansų ministerijoje jis buvo atsakingas už teisės aktų suderinimą su ES tei-se, labai daug dirbo. Jis yra darbš-tus, kruopštus ir jaučiantis dide-lę atsakomybę žmogus“, – teigė A.Butkevičius.

37 metų V.Vasiliauskas šiuo metu dirba advokatų kontoroje „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir par-tneriai“, dėsto Vilniaus universite-

to Teisės fakultete. Jis yra socialinių mokslų daktaras.

Lietuvos banko valdybos pirmi-ninką penkerių metų kadencijai ski-ria Seimas prezidento teikimu.

15 metų iki šiol, tris kadencijas iš eilės, Lietuvos bankui vadovauja Reinoldijus Šarkinas. Jo kadencija baigėsi gruodžio pabaigoje, tačiau Seimas ją pratęsė iki balandžio 15 dienos.

VL, Eltos inf.

Prezidentė pasirinko naują Lietuvos banko vadovą

Komplimentai lietuviškai asmens tapatybės kortelei

V.Vasiliauskas rinkimų į šalies vadovo postą metu buvo ir D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovu, jis ėjo viceministro pareigas D.Grybauskaitei bū-nant fi nansų ministre. Eltos nuotrauka

34 proc. rūkalių per pastaruo-sius 6 mėnesius cigaretes yra pir-kę iš asmenų, prekiaujančių nele-galiai atvežtomis cigaretėmis.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyvento-jų apklausą. Ji atlikta š. m. sausio 13–23 dienomis. Buvo apklausti 936 18–74 m. nuolatiniai Lietu-vos gyventojai.

Per apklausą rūkančių Lietuvos gyventojų buvo klausiama, kurio-se vietose jie yra pirkę cigaretes per pastaruosius 6 mėnesius. Apklau-sos duomenimis, 78 proc. cigaretes yra pirkę maisto prekių parduotuvė-je/prekybos centre, 37 proc. kioske, 34 proc. iš kitų asmenų, prekiaujan-čių nelegaliai atvežtomis cigaretė-mis, 20 proc. per asmeninius ryšius, 17 proc. turguje iš privačių asme-nų. Kiek rečiau apklaustieji nurodė, kad pirko cigaretes turgaus kioske (10 proc.), kavinėje, bare, restora-ne (8 proc.), tabako parduotuvėje (8 proc.)

„Mes nuolat tiriame Lietuvos gyventojų pirkimo elgseną įvairio-se srityse. Ši apklausa nustebino tuo, kad nemaža dalis rūkančių Lietuvos gyventojų per pastaruosius 6 mėne-sius cigaretes yra pirkę ir iš nelega-lių šaltinių“, – apklausos duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmi-ninkė Inga Nausėdienė.

Apklausos duomenimis, rūko beveik kas trečias (31 proc.) 18–74 metų respondentas. 68 proc. nuro-dė, kad nerūko.

Daugiau rūkančiųjų yra tarp vyrų, 25–34 metų amžiaus respon-dentų, asmenų, įgijusių bendrąjį vi-durinį išsimokslinimą, ir tarp žmo-nių, turinčių mažiausią perkamąją galią (iki 600 Lt) bei bedarbių.

Nerūkančių žmonių yra daugiau tarp moterų ir vyriausio amžiaus as-menų (65–74 metų).

VL inf.

Trečdalis rūkalių mėgaujasi kontrabandinėmis cigaretėmis

Apklausos duomenimis, rūko beveik kas trečias (31 proc.) 18–74 metų respondentas. 68 proc. nurodė, kad nerūko. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Eltos nuotrauka

6 2011 m. kovo 9 d. • Nr. 19 (9038)Valstiečių laikraštis

Vida Račaitė

Parlamento rinkimus laimėjo šalies valdančioji centro dešinio-ji koalicija.

Premjero „arkliukas“ – euras

Reformų partija, vadovaujama šalies ministro pirmininko Andru-so Ansipo, gavo 28,6 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 33 iš 101 man-dato parlamente, o jos partnerė koalicijoje „Pro Patria Res Publica Union“ (IRL) laimėjo 23 vietas (su-rinko 20,5 proc. balsų). Dabar val-dančioji koalicija turi 50 vietų.

Ji turi galimybę pakviesti prisi-jungti prie koalicijos ketvirtoje vie-toje likusią Socialdemokratų parti-ją. Už ją balsavo 17,1 proc. rinkėjų, tad ji turės 19 mandatų. Tačiau A.Ansipas sakė, kad norėtų toliau dirbti su esama koalicija. Koalicijos partnerės IRL vadovas Martas La-aras pritarė šiai nuomonei. „Turint galvoje rinkėjų parodytą pasitikėji-mą, atrodo, kad toliau dirbs dabar-tinė koalicija“, – sakė jis. Iš keturių partijų, kurios pateko į parlamen-tą, abi valdančiosios koalicijos part-

nerės ir socialdemokratai padidino savo vietų skaičių. Reformų partija dabar turės dviem mandatais dau-giau, IRL – keturiais, o socialdemo-kratai – net devyniais.

Priešingai nei airių rinkėjai, ku-rie praėjusį mėnesį už nesėkmingą ekonominę politiką nubaudė savo vyriausybę, estai neprarado pasitikė-jimo premjero A.Ansipo koalicija. Kaip ir Estijoje, parlamento rinkimus praeitų metų spalio mėnesį Latvijo-je taip pat laimėjo valdanti premjero Valdžio Dombrovskio koalicija. Šių dviejų Baltijos šalių rinkėjai pareiškė pasitikėjimą valdžia, kad ir skausmin-gai vedančia šalis iš krizės.

Estijoje centro dešiniosios politi-nės jėgos prie šalies vairo stovėjo ir tuomet, kai Estijos ekonomika svai-ginančiai augo, ir kai staigiai smuko žemyn, versdama vyriausybę imtis griežtų taupymo priemonių. Nuos-mukio laikotarpiu A.Ansipo vyriau-sybei pavyko apsieiti be tarptautinės

fi nansinės pagalbos, priešingai nei kaimy-ninei Latvi-jai. Ji apkarpė atlyginimus vals-tybės tarnautojams ir padidino kai kuriuos mo-kesčius, kad sumažintų defi citą, ku-ris šiuo metu yra vienas mažiausių tarp 27 ES valstybių. Krizę Estija pasitiko turėdama apie 6 mlrd. litų rezervą, kurį sukaupė gerais laikais nešvaistydama pinigų papildomoms socialinėms išmokoms. Todėl Esti-jai nereikėjo skolintis – jai pasisekė

ne tik lengviau iškopti iš krizės, bet ji šių metų pradžioje įsivedė eurą. Euro įvedimas ir buvo premjero A.Ansipo „arkliukas“ rinkimų ko-voje. Tokia rinkimų baigtis laikoma politinio stabilumo ženklu 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurioje nuo tada, kai 1991 metais subyrėjusį

Sovietų Sąjungos komunistinį reži-mą pakeitė vakarietiška demokrati-ja, nė vienai vyriausybei dar nepavy-ko išdirbti visą kadenciją.

Opoziciją mušė rusiški pinigai

Stipriausia opozicinė Centro partija po rinkimų neteko 3 man-datų ir dabar turės tenkintis 26 vie-tomis parlamente, o žalieji ir popu-listinė Liaudies sąjunga neteko visų turėtų vietų parlamente. Opozicijos lyderis Centro partijos pirminin-kas Edgaras Savisaras prarado dalies

gyventojų pasitikėjimą, nes buvo paskelbta, kad

jis pinigų rinkimų kampanijai prašė

iš Rusijos.Praėjusių

metų ga le Estijos sau-gumo poli-cija KAPO išplatino in-

formaciją apie tai, kad dabar-

tinis Talino me-ras (tautos atgimi-

mo laikotarpiu buvęs Liaudies fronto lyderis)

paprašė Rusijos geležinkelių va-dovo buvusio KGB generolo Vladi-miro Jakunino skirti 1,5 mln. eurų ortodoksų cerkvei Talino rusakal-bių rajone Lasnameja pastatyti. Sau-gumo informacijoje buvo parašyta, kad dar 1,5 mln. eurų iš V.Jakunino E.Savisaras neva prašęs savo par-tijai paremti. E.Savisaras tai neigė.

Tačiau cerkvės statybai pinigai iš V.Jakunino vadovaujamo Andre-jaus fondo (Fond Andreja Pervoz-vannovo) buvo duoti.

Vasario 19 d., likus vos dviem sa-vaitėms iki rinkimų, V.Jakuninas su šventikų ir savo fondo atstovų dele-gacija E.Savisaro kvietimu atvyko į

Taliną pašventinti naujosios cerkvės kryžiaus.

Kai paaiškėjo fi nansiniai E.Savi-saro ryšiai su Kremliui artimu V.Jakuninu, Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas pareiš-kė, jog niekada E.Savisarui nepaves formuoti vyriausybės. O premjeras A.Ansipas pridūrė, kad jo Reformų partija nebendradarbiaus su Centro partija – nesudarys koalicijos.

E.Savisaras atkirto, kad valdan-čiosios partijos šiuo skandalu mėgina lošti „rusų“ korta per rinkimų kam-paniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo. Opozi-cija priekaištavo ir dėl to, kad Estijos saugumo tarnyba KAPO dalyvauja politiniuose žaidimuose. Pranešimas apie rusiškus pinigus neabejotinai turėjo įtakos rinkimų rezultatams.

Balsavo ir internetu

Rinkėjų aktyvumas Estijoje įspū-dingas. Dabar balsavo 63,61 proc. rinkėjų. Estija, garsėjanti savo mo-dernių technologijų sektoriumi, yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurios rinkėjai turi galimybę balsą visuo-tiniuose rinkimuose atiduoti ir in-ternetu. Estijos vyriausiosios rin-kimų komisijos pateikti duomenys rodo, kad 2011 metų parlamento rinkimuose elektroniniu būdu bal-savo 140 846 žmonės, t. y. beveik 25 proc. visų rinkėjų. Rinkimų biule-teniai galėjo būti išsiųsti iš bet kurio kompiuterio, į kurį vartotojas įdiegė specialią programinę įrangą ir prisi-registravo, naudodamas asmeninius duomenis. 1,3 mln. gyventojų turinti šalis pelnytai vadinama E-stonia.

Po ne vienus metus trukusio spartaus ūkio augimo Estijos eko-nomika smarkiai nukentėjo nuo di-džiulio nekilnojamojo turto „burbu-lo“ sprogimo ir pasaulio ekonomikos krizės. 2009-aisias Estijos ekono-mika susitraukė 14,1 proc., o dar-bo neteko kas penktas dirbantysis. Dabar vėl pradėjęs augti eksportas tapo pagrindiniu šalies ekonomikos atsigavimo varikliu. Ėmė mažėti ne-darbas, tačiau šiuo metu jis vis dar siekia 14 proc. ir yra vienas didžiau-sių Europos Sąjungoje.

Kovo 11-ąją skubiai šaukiamas Europos Vadovų Tarybos neeilinis posėdis Briuselyje, kuriame bus svarstoma, kaip apsaugoti Euro-pą nuo neigiamų Libijos pilietinio karo pasekmių.

Muamaras el Kadafi s surengė oro ataką prieš sukilėlių užimtus mies-tus. „Al Jazeera“ televizijos tinklala-pyje skelbiama, kad Libijos saugu-mo pajėgos, lojalios M. el Kadafi ui, žudo net savo kolegas, kurie atsisa-ko šaudyti sukilėlius. Grupė opozi-cionierių, veikiančių į vakarus nuo

Tripolio, televizijai esą perdavė nuo-traukas, kuriose užfi ksuoti sušaudyti saugumo pareigūnai. Tuo pat metu M. el Kadafi s pasiūlė opozicijai sės-ti prie derybų stalo. Taip pat sukilė-liams pasiūlė sušaukti parlamentą ir pasiekti kompromisą, pagal kurį jis galėtų nutraukti kovą ir pasitraukti iš valdžios, jei gautų garantijų, kad nei jis, nei jo šeima nebus persekiojami ir turės neliečiamybę. Libijos nacio-nalinė taryba, vienintelė įstatymais paremta valdžia šalyje, kurią įkūrė šalies opozicinės jėgos, tokį kompro-misą pavadino neįmanomu, nes tada M. el Kadafi s pasitrauktų „garbin-gai iškelta galva“, o tai įžeistų šalies žmones, kurie nukentėjo dėl dikta-toriaus kaltės. Kovo 7 dieną per naci-onalinę Libijos televiziją, kurią kon-troliuoja M. el Kadafi o šalininkai, prabilo buvęs šalies ministras pirmi-ninkas Azusas al Talchis. Jis paragino sukilėlius pradėti derybas, nutrauk-ti kraujo praliejimą ir neleisti, kad į Libijos vidaus reikalus imtų kištis užsienis. Savo ruožtu sukilėliai pa-reiškė, kad dialogas galėtų prasidėti

tik tokiu atveju, jei M. el Kadafi s at-sisakytų valdžios.

JAV nusprendė suteikti dar 15 milijonų dolerių humanitarinę pa-galbą Libijai, kur M. el Kadafio kariuomenė jėga slopina liaudies veiksmus. Tai pirmadienį pareiškė prezidentas Barakas Obama. Pasak jo, JAV ir jų sąjungininkės iš NATO „svarsto visus veiksmų variantus, taip

pat ir karinius“, kad būtų užkirstas kelias smurtui Libijoje. Anksčiau Vašingtonas jau paskelbė, kad ski-ria 10 milijonų dolerių humanitari-nę pagalbą pabėgėliams iš Libijos. B.Obama pastarosiomis dienomis kelis kartus pareiškė, kad M. el Ka-dafi s turi atsisakyti valdžios.

Lietuvos Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė nedalyvaus Kovo 11-osios

nepriklausomybės atkūrimo iškilmė-se ir vyks į skubiai Briuselyje šaukia-mą neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame bus svarstomos prie-monės, kaip apsaugoti po ekonomi-kos krizės atsigaunančią Europą nuo galimos įtakos, kurią gali sukelti įvy-kiai Šiaurės Afrikoje. „Tai, kas vyksta tolimoje Šiaurės Afrikoje, gali tiesio-giai paveikti visos Europos ir Lietu-vos ekonomiką. Smarkus naftos kainų augimas kelia rimtą grėsmę trapiam ekonominiam atsigavimui. Visos ES valstybės turi būti pasirengusios veikti drauge ir koordinuoti savo veiksmus, kad sumažintume galimą įtaką ES ekonomikai“, – sakė Prezidentė.

Per pilietinį karą Libijoje naftos gavyba gerokai sumažėjo. Vasario pa-baigoje Tarptautinė atominės ener-getikos agentūra pranešė, kad naftos gavyba Libijoje smuko 800 tūkst. – 1 mln. barelių per parą. Libijos val-džia tvirtina, kad naftos gavyba šaly-je sumažėjo iki 700–750 tūkst. bare-lių per parą. Analitikų teigimu, šiuo metu iš šalies pasitraukė apie 213 tūkst. užsieniečių. Masiškai išvyks-ta užsienio įmonių personalas, todėl netrukus naftos gavyba šalyje grei-čiausiai bus visiškai nutraukta.

VL, Eltos inf.

Pasaulis

Libijos diktatorius jau ieško kompromiso

JAV prezidentas B.Obama pastarosiomis dienomis kelis kartus pareiškė, kad M. el Kadafi s turi atsisakyti valdžios. EPA-Eltos nuotraukos

Estijoje centro dešiniosios politinės jėgos prie šalies vairo stovėjo ir tuomet, kai Estijos ekonomika svaiginančiai augo, ir kai staigiai smuko žemyn, versdama vyriausybę imtis griežtų taupymo priemonių. VL archyvo nuotrauka

i-rpės vals-autojams

gyventojų pasibuvo pas

jis pinkam

iš

m

ifo

taitini

ras (tamo laiko

Liaudies fro

Po ne vienus metus trukusio spartaus ūkio augimo Estijos ekonomi-ka smarkiai nukentėjo nuo didžiulio nekilnojamojo turto „burbulo“ sprogimo ir pasaulio ekonomikos krizės.

Estijos valdžia nesikeis

72011 m. kovo 9 d. • Nr. 19 (9038)Valstiečių laikraštis

Mūsų artimiausių kai-mynų, ypač rusų, lenkų, ukrainiečių, vokiečių, gro-žinėje ir kulinarinėje litera-tūroje dažnai minimi lietu-viški koldūnai, kartais – ir virtiniai, švilpikai, šaltano-siai, auselės. Tai anaiptol ne tas pat!.

Vincentas Sakas

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Atokiau didmiesčių gyve-nantiems priimtiniausia ekologiška mada – per-siūti drabužiai.

Nijolė Petrošiūtė

15 psl.

Norintieji įsigyti laisvos valstybinės žemės turi ne tik už savo lėšas pareng-ti projektą, ilgai užtruk-ti tvarkydami kitus doku-mentus, bet ir tikėtis, kad pirkinys nepabrangs kelis kartus.

Saulius Tvirbutas

9 psl.

Valstybinė žemė – katė maiše

Sodietė

16 psl.

Kuo skiriasi koldūnai nuo virtinių

Sidabrinis Austros Skujytės fi nišas Europos čempionate

Prancūzijos sostinėje Pary-žiuje vykusio 31-ojo Euro-pos uždarų patalpų lengvo-sios atletikos čempionato moterų penkiakovės var-žybose Lietuvos atstovė Austra Skujytė užėmė an-trą vietą ir iškovojo sidabro medalį.

Rytis Burneckas

8 psl.

Panaikinus apsisukti auto-magistralėje skirtą vietą, daugeliui tektų atsisakyti ūkininkavimo.

Nijolė Petrošiūtė

9 psl.

Automagistralė atkirstų nuo žemių

Sportas

Provincijos siuvėja su fantazija

Kaziuko mugė pagerino visus rekordus

Tris dienas Vilniuje šur-muliavo tradicinė Kaziu-ko mugė.

Vismantas Žuklevičius

18 psl.

Reportažas