Vartotojai – spekuliacijų maisto kainomis įkaitai

Šeštadienis• Su ką tik atšventusia gražų

jubiliejų, dirbančia „Sveikatos ra-dijo“ redaktore Angele Kiliuviene kalbėjomės apie tai, kas svarbu kiekvienam: gyvenimo išbandy-mus ir likimo posūkius.

Sodyba

• Planuodami būsimą dar-žą, daugelis renkasi patikrintas veisles, tačiau mielai išmėgina ir naujoves.

• Kryždirbio, rūpintojėlių meis-tro kiemo vartai svetingai atsiveria kiekvienam geros valios žmogui.

Sveikata

• Sergamumas gripu ir perša-limo ligomis Lietuvoje jau pasiekė kritinę ribą.

• Medikai rėžia tiesiai šviesiai: dėl fi zinio pasyvumo kasmet didė-ja gyventojų mirtingumas.

Šiandien VL su priedu

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2011 m. vasario 5 d., šeštadienis • Nr. 10 (9029) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Maisto prekių brangimas į kampą nuožmiai speičia mažas pajamas gaunančius gyventojus. Šiemet didžiausias kainų šuolis prognozuojamas mėsos rinkoje.

Vida Tavorienė. Išsamiau skaitykite 2 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Kol Lietuva rengiasi rinkimams į savivaldybių tarybas, dvylika mūsų šalies atstovų pluša Europos Parlamente (EP). Pasitelkdamas

Lietuvos politologus ir Europos Sąjungos ekspertus „Valstiečių laikraštis“ įvertino kiekvieno iš jų indėlį. Kai kuriuos Lietuvoje iš-rinktus europarlamentarus jau šiandien drąsiai būtų galima at-šaukti namo.

Nukelta į 3 p.

Ką veikia mūsų politikai Briuselyje

R.Stonio imperiją ardo apgautas milijardierius

Rusijos milijardierius, pirkda-mas iš vieno turtingiausių Lietu-vos žmonių bendrovės „Dujote-kana“ vadovo R.Stonio banką, nenutuokė, kad taps didelės fi nansinės apgaulės auka.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 20 p.

Europos Parlamente balsuojant mažiausiai lojalus Lietuvai yra Rolandas Paksas, aktyviausiai dirba Laima Andrikienė.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rusija bando eiti demokratijos link

„Be Rusijos indėlio „įšaldytų konfl iktų“ sprendimas nepajudės nė milimetro“, – pareiškė Lietu-vos užsienio reikalų ministras. Pasirodo ženklų, kad Rusija ban-do eiti demokratijos link.

2 2011 m. vasario 5 d. • Nr. 10 (9029)Valstiečių laikraštis

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Ekonomikos ekspertai maisto kainų augimą sieja su didesniu var-tojimu besivystančiose Azijos šaly-se, energetinių išteklių ir žaliavinės produkcijos brangimu, didėjančiais biodegalams naudojamų kultūrų plotais, dažnėjančiomis gamtos sti-chijomis. Tačiau pripažįstama ir tai, kad vartotojai pateko į spekuliacijų maisto produktais spąstus.

Šokas dėl maisto kainų

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kad pasau-linės maisto kainos praėjusį gruodį pasiekė naujas rekordines aukštumas. Šoką dėl maisto kainų patiria ir besi-vystančios, ir išsivysčiusios šalys.

Praėjusių metų rudenį dėl mais-to kainų augimo buvo susirūpinę ir aukščiausi mūsų šalies vadovai. Kon-kurencijos taryba (KT) buvo įparei-gota ištirti, ar produktų brangimas yra pagrįstas.

KT pripažino, kad maisto produk-tų brangimas – ne tik Lietuvos prob-lema, tokios tendencijos – pasaulinės. Tačiau KT išvadose padaryta prielai-da, jog kainoms įtakos gali turėti ir antikonkurenciniai veiksmai.

KT skelbia vykdanti tyrimą, ar maisto produktų gamintojai ir (ar) jų pardavėjai nepažeidė Konkurencijos įstatymo ir nesudarė kartelių susitari-mų. Kol konkurencijos sergėtojai aiš-kinasi, maisto produktų kainos toliau kopia aukštyn.

Pasak Vilniaus universiteto Eko-nomikos fakulteto profesoriaus Povilo Gylio, tai ir objektyvių priežasčių, ir tarptautinių spekuliacijų pasekmė.

„Brangsta energetiniai ištekliai, maisto produktų daugiau vartojama Azijos šalyse, todėl auga jų paklausa ir kainos. Bet pasaulyje stebimi ir gana negatyvūs procesai. Maisto produktai tapo tarptautinių spekuliacijų objek-tu“, – tvirtino prof. P.Gylys.

Daugiausia brangs mėsa

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkoty-ros skyriaus vedėjas Albertas Gap-šys įžvelgia kelias pagrindines mais-to produktų kainų kilimo priežastis. Anot jo, esame didelės rinkos dalis, todėl neišvengiamai jaučiame tiesio-

ginę jos įtaką. Pasaulinis vartojimo augimas ar mažėjimas, gamtos po-kyčiai daro įtaką derliui, taip pat kai-noms ir mūsų šalyje.

„Per pastaruosius 4 metus pa-stebime, kad žemės ūkio produkci-jos supirkimo kainos labai priklau-so nuo pasaulinių tendencijų. Žaliava brangsta, todėl kyla ir produktų kai-nos“, – aiškino A.Gapšys.

Pasak rinkotyros specialisto, šie-met neturėtų kilti pieno produktų kainos. Jos pastebimai ūgtelėjo 2010 metais (iki 15 proc.) ir jau beveik pa-siekė 2007-ųjų pabaigos ir 2008 metų

pradžios pakilimo lygį. Tačiau varto-tojai pastebi, kad metų pradžioje kai kurie pieno produktai pabrango.

„Neturėtų kilti miltų produktų kainos, nes jos, palyginti su pastarųjų 4 metų grūdų supirkimo kainomis, la-bai aukštos. Jei jos augtų, tai ne dau-giau kaip 5–10 proc. Aišku, įtakos gali turėti energijos išteklių brangimas ar klimato sąlygos. Štai Australiją skan-dina potvyniai, tai gali atsiliepti grūdų rinkai“, – teigė LAEI Produktų rin-kotyros skyriaus vedėjas.

Šiemet didžiausias kainų šuolis prognozuojamas mėsos rinkoje. Anot rinkotyros specialisto, dėl pabrangu-sių pašarų pavasarį kiauliena ir paukš-tiena brangs bent jau 20 proc. Pernai kiaulių ir galvijų supirkimo kainos mažėjo, pigo ir mėsos produktai.

Dėl padidėjusio eksporto į sausros nualintą Rusiją atsigavo daržovių au-gintojai. Tačiau, anot A.Gapšio, tai yra laikina. Jei kitąmet gamtos sąlygos bus palankios ir užderės geri derliai, dar-žovių kainos normalizuosis. 2009 m. kai kurių daržovių kainos buvo ma-žesnės nei savikaina.

Ginti vartotojus reikalauja Konstitucija

Rinkotyros specialistas mano, kad maisto produktų kainų didėjimui įta-ką galėjo daryti ir prekybininkų siekis kompensuoti nuostolius, patirtus dėl sumažėjusios kitų prekių apyvartos.

„Per krizę gyventojai taupė. Pre-kybos centrai, kurie prekiauja ne tik maisto produktais, nuostolius dėl

mažesnės kitų prekių paklausos ga-lėjo kompensuoti brangesniais mais-to produktais. Dėl to maisto kainos kilo ir kitur. Mat per tinklus parduo-dama apie 60 procentų maisto“, – aiš-kino A.Gapšys.

Nerimas dėl maisto kainų sklan-do visame pasaulyje. Ekspertai prog-nozuoja, kad dėl augančio planetos žmonių skaičiaus ir didėjančio varto-jimo maisto produktų brangimo ten-dencijos išliks.

LAEI Produktų rinkotyros sky-riaus vedėjas mano, kad beribio kai-nų didėjimo nebus. „Nepamirškime,

kad perkamoji mūsų žmonių galia be-veik perpus mažesnė nei Europos Są-jungos gyventojų. Tad nepamatuotai produktai brangti negali“, – tvirtino A.Gapšys.

Pasak prof. P.Gylio, produktų kai-nas lemia monopolijos (padėtis rinko-je, kai egzistuoja tik vienas tam tik-ros prekės ar paslaugos pardavėjas) ir monopsonijos (rinkos forma, kai yra daug gamintojų, o pirkėjas – tik vie-nas). Jei tokios galingos struktūros eg-zistuoja nedidelėje šalyje, jos gali da-ryti reikšmingą poveikį kainoms.

„Iš žemdirbių siekiama supirkti kuo pigiau, o vartotojams parduoti kuo brangiau. Valstybė turi stebėti monopolijų ir ypač kartelių susita-rimų grėsmes ir būtinai įsikišti, nes to reikalauja Lietuvos Konstitucija. Pagrindiniame šalies įstatyme nuro-dyta, kad valstybė turi kovoti su mo-nopolijomis ir ginti vartotojų teises. Aišku, tai reikia daryti protingai“, – samprotavo VU Ekonomikos fakul-teto profesorius.

Ūkininkams naudos nedaug

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmi-ninkas Bronius Markauskas pripažįs-ta, kad maisto produktų brangimas turėtų būti naudingas žemdirbiams. Išaugo grūdų, pieno, daržovių supir-kimo kainos, tačiau ūkininkų pajamos tiek nepadidėjo.

„Jei tik kyla žemės ūkio pro-dukcijos supirkimo kainos, brangs-ta ir trąšos, sėklos, augalų apsaugos priemonės, technika ir kitos žemės ūkiui reikalingos prekės. Tad ga-mintojai tuo nesidžiaugia“, – aiškino B.Markauskas.

LAEI Produktų rinkotyros sky-riaus vedėjas tvirtino, kad rinkoje pastebimos ir kitos tendencijos. Kai brangsta žaliavinė produkcija, maisto produktų kainos ant prekystalių taip pat greitai auga, o žaliavų kainoms nukritus, produktai taip nepinga.

ŽŪR pirmininko teigimu, apie augančias maisto kainas kalbėjo ir į Berlyne vykstančią tradicinę parodą „Žalioji savaitė“ susirinkę daugelio pasaulio šalių žemės ūkio ministrai.

Jie tvirtino, kad tame procese stinga skaidrumo.

„Štai Čikagos biržoje buvo suda-ryta 15 kartų daugiau grūdų sando-rių nei produkcijos yra iš tikrųjų. Tai geras pavyzdys, kad vyksta spekulia-cijos“, – teigė B.Markauskas.

Viena išeičių ir vartotojams, ir žemdirbiams – apsieiti be tarpinin-kų. Populiarėja tiesioginė žemės ūkio produkcijos prekyba. Išlaidos žem-dirbiams mažėtų, o vartotojams būtų patrauklesnės kainos, jei gamintojai gebėtų kooperuotis.

Aktualijos

Rimanto Dovydėno piešinys

Nerimas dėl maisto kainų sklando visame pasaulyje. Ekspertai prognozuoja, kad dėl augančio žmonių skaičiaus ir didėjančio vartojimo maisto produktų brangimo tendencijos išliks.

Skaidri konkurencija – geriausias vaistasKęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Tiesiogiai reguliuoti maisto kainų vals-tybei nėra kaip. Tačiau privalu prižiūrėti, ar stambios įmonės nepažeidžia konku-rencijos, ar nevyksta susitarimai. Skaid ri konkurencija – geriausiais vaistas. Vals-tybė galėtų rasti būdų, kaip paremti so-cialiai pažeidžiamus gyventojus. Jei, tar-kime, rinkoje atsirastų apie 20 proc. pie-no produktų, kurių antkainiai būtų mi-nimalūs, tai galėtų paveikti ir kitų pieno produktų kainas. Tokias produktų linijas išleidžia stambieji prekybos centrai. Tai galėtų padaryti ir valstybė.

Naudinga prekyba be tarpininkųMindaugas Maciulevičius, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius

Turgeliuose pardavinėjamų produktų kainoms turi įtakos bendri rinkos dės-niai. Nors, pavyzdžiui, natūralus pienas, sūriai pernai nebrango. Pakilo duonos gaminių, daržovių kainos. Bet, tarkime, bulvės prekybos centruose kainuoja 2,5 Lt/kg, o turgeliuose – 1,5 Lt/kg. Manau, kad tiesioginis pardavimas naudingas ir ūkininkams, ir vartotojams. Tokios pre-kybos atsiras daugiau. Dalį produkcijos parduoti tiesiai vartotojams naudinga ir stambiems gamintojams.

Vartotojai – spekuliacijų maisto kainomis įkaitai „Lietuvos geležinkelių“ ir Vo-

kietijos logistikos kompanijai „DB Schenker“ pavaldžios įmonės „DB Schenker Rail“ vadovai ketvirta-dienį pasirašė ketinimų protokolą plėtoti krovinių vežimą.

Pasirašiusios šalys yra suinteresuo-tos krovinių pervežimu Rytų–Vakarų ir Šiaurės–Pietų transporto koridoriais, tam panaudojant Šeštokų geležinkelio stoties infrastruktūrą ir krovos pajėgu-mą. Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailyd-kos, pasirašydamos šį ketinimų pro-tokolą šalys išreiškė abipusį suintere-suotumą plėtoti krovinių vežimą šiais koridoriais, deklaravo paramą viena kitai. Be to, jos pareiškė, kad yra pa-sirengusios glaudžiai bendradarbiauti organizuojant krovinių pervežimą ku-riamu koridoriumi „Rail Baltica“.

„Panaudodami pasienio stotis ir Šeštokų geležinkelio stoties terminalo infrastruktūrą bendromis pastango-mis ne tik plėtosime krovinių perve-žimus, bet ir ieškosime galimybių to-bulinti vežimų technologijas, sieksime užtikrinti geresnius logistinius spren-dimus“, – sakė S.Dailydka.

„DB Schenker Rail“ vadovas verslo plėtrai Rytų Europoje Andrė-jas Lipka patvirtino, kad šalys ne tik sieks padidinti Šeštokų geležinkelio stoties pajėgumą, bet ir bendromis pastangomis ir be išankstinių nuosta-tų svarstys bendrų investicijų į stoties infrastruktūrą galimybes. Bus sten-giamasi išnaudoti numatomo įsteigti Kauno viešojo logistikos centro pajė-gumą, per jį nukreipiant kuo dides-nius krovinių srautus Rytų–Vakarų koridoriumi.

Gabens daugiau krovinių

Šiemet 38 proc. Lietuvos gy-ventojų prognozuoja nedarbo au-gimą, o bendras pasaulio rodiklis siekia 45 proc.

Iš daugiau kaip pusšimčio pasau-lio šalių gyventojų nedarbo mažėjimą prognozuoja 27 proc., o stabilumo darbo rinkoje tikisi 23 proc. Lietuvo-je nedarbo mažėjimą yra linkę prog-nozuoti 22 proc. gyventojų, o pokyčių šiemet nedarbo sektoriuje nesitiki 36 proc. Pasak „Gallup International“ asociacijos užsakymu apklausą vyk-džiusios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, nors, palyginti su pasauliniu lygiu, Lietu-vos gyventojai optimistiškiau vertina nedarbo didėjimą, tačiau savo darbo išsaugojimo galimybes yra linkę ver-tinti beveik vienodai: 44 proc. Lietu-vos darbuotojų galvoja, kad jų dar-bo vieta saugi, o 47 proc. mano, kad jie gali tapti bedarbiais. Palyginti su pasauliniu vidurkiu (atitinkamai 62 proc. ir 30 proc.), Lietuvos gyvento-jai daug pesimistiškiau vertina savo asmenines galimybes.

VL, Eltos inf.

Nedarbas didėsMartyno Vidzbelio nuotrauka

32011 m. vasario 5 d. • Nr. 10 (9029)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Naujai kadencijai perrenkama tik pusė

Pagrindinius ES teisės aktus tvirtinančiame EP dirba 12 atsto-vų iš Lietuvos. Po pirmo bandymo (2004–2009 m.) į naujos sudėties parlamentą (2009–2014 m.) Lietu-vos piliečiai perrinko tik tris euro-parlamentarus – Laimą Andrikie-nę, Justą Vincą Paleckį ir Vytautą Landsbergį.

„Neperrinktų į Europos Parla-mentą lietuvių procentas didesnis negu bet kurioje kitoje iš 27 šalių, – aiškino J.V.Paleckis. – Paprastai į naujos kadencijos EP sugrįžta apie 50 procentų buvusių narių.“

Tai įrodo, kad dauguma politikų nuvylė žmones, nors EP narių vei-klą įvertinti sudėtinga: gyventojų dėmesys sukoncentruotas į įvykius Lietuvoje.

Iš ES biudžeto mokamas euro-parlamentaro mėnesinis atlyginimas siekia beveik 7 400 eurų (25,5 tūkst. Lt), neskaitant dienpinigių, kurie sudaro 300 eurų (1 035 Lt), jei po-litikas posėdžio dieną užsiregistravo jame dalyvausiantis.

Nuo 2009 m. birželio Zigman-tas Balčytis per EP posėdžius pa-sisakė 215 kartų, o mažiausiai kal-bėjo Valdemaras Tomaševskis (tik 4 kartus). Net 62 kartus klausimus pateikė Vilija Blinkevičiūtė ir tik po kartą – Viktoras Uspaskichas ir tas pats V.Tomaševskis.

„Valstiečių laikraštis“, remdama-sis politologų, ES ekspertų ir bu-vusių europarlamentarų nuomone, sudarė Lietuvos politikų aktyvumo EP reitingą.

Politikų aktyvumo indeksas

Redakcijai sutikę talkinti specia-listai nesiėmė vertinti atskiro politi-ko pasiekimų, tačiau jų veiksmams EP suteikė balus (nuo 1 iki 10). Jie tapo kiekybiniais europarlamenta-rų vertinimo kriterijais. Pasisakymas EP plenariniame posėdyje įvertin-tas 3 balais (vidurkis), pasiūlymo dėl EP rezoliucijos pateikimas – 6 ba-lais, klausimo pateikimas posėdyje – 4 balais ir panašiai.

Įvertinę šešis kriterijus, pagal ne-sudėtingą formulę išvedėme pro-centinį politikų aktyvumo indeksą.

Pagal šiuos požymius aktyviausiai EP dirba L.Andrikienė (97,68 balo) ir Zigmantas Balčytis (100 balų). Be to, L.Andrikienė vienintelė iš Lietu-vos europarlamentarų yra parengusi metinį EP pranešimą, todėl jai sky-rėme 10 ektsrabalų.

Toks pranešimas tampa svarbiau-siu ES politinės krypties dokumentu,

kuriuo Europos bendrija vadovaujasi vienoje ar kitoje gyvenimo srityje.

„Vienas svarbiausių jau baigtų šios kadencijos darbų – parengtas metinis pranešimas apie žmogaus teisių padė-tį pasaulyje ir ES politiką šioje srityje, kurį Europos Parlamentas 2010 m. gruodžio 16 d. priėmė milžiniška bal-sų dauguma“, – sakė L.Andrikienė.

Svarbus ir lojalumas šaliai

Šiame kiekybiniame tyrime pras-čiausiai atrodo Rolandas Paksas, Juo-zas Imbrasas ir V.Tomaševskis (ati-tinkamai 8,27, 12,58 ir 13,91 balo).

Jei atsižvelgtume tik į nuogais skaičiais paremtą Lietuvos europar-lamentarų reitingą ir jų perrinkimo į EP procentą (23 proc.), mandatus gautų tik L.Andrikienė, Z.Balčytis ir V.Blinkevičiūtė. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir europarlamentaro loja-lumas šaliai, kurioje buvo išrinktas, balsuojant. „Turėtume dirbti iš peties, kad Lietuvos balsas būtų išgirstas, – sako L.Andrikienė. – Europos inte-resas, jei jame nėra Lietuvos intereso, man yra tuščias garsas.“

Vien todėl „Valstiečių laikraštis“ prie kiekybinio reitingo kriterijų pri-dėjo ir lojalumo per balsavimus krite-rijų, kurį skelbia nepriklausomas tink-lalapis votewatch.eu, stebintis viso EP veiklą.

R.Paksas spaudai yra pareiškęs, kad skrisdamas į Briuselį apie Lietuvą pradeda galvoti vos tik įsitaiso lėktu-

ve Vilniuje, tačiau, anot votewatch.eu, balsuojant R.Pakso lojalumas šaliai siekia tik 55,74 proc. Šio kriterijaus lyderis yra Vytautas Landsbergis (91,02 proc.).

J.Imbrasas vienintelis įvertino save

Įvertinus europarlamentarų lo-jalumą balsuojant šalies daugumai ir anksčiau ekspertų nustatytais ba-

lais apskaičiuotą reitingą, galutinia-me Lietuvos politikų aktyvumo in-dekse pirmauja L.Andrikienė (98,7 balo), o paskutinis jame – R.Paksas (34,8 balo).

„Valstiečių laikraštis“ klausė ir pa-čių EP narių, kaip jie vertintų savo veiklą pagal dešimties balų vertini-mo sistemą. Dauguma EP narių ti-kino, kad toks jų pačių veiklos ver-tinimas būtų nekorektiškas. „Vertina rinkėjai, politikui vertinti pačiam save balais būtų ne tik nekorektiška, bet mažų mažiausiai neobjektyvu“, – ti-kino V.Uspaskichas.

Skirtingai nei V.Uspaskichas, J.Imbrasas nebuvo toks kuklus.

„Aš savo veiklą per šį laikotar-pį vertinu gerai, – rėžė J.Imbrasas. – Didėjant darbo Europos Parlamente patyrimui, manau, kad ateityje seksis dar geriau.“

R.Paksas kategoriškai atsisakė ko-mentuoti „Valstiečių laikraščio“ su-darytą reitingą. Kaip ir L.Donskis, V.Tomaševskis bei V.Landsbergis – iki penktadienio popietės jis neat-siuntė atsakymų.

V.Tomaševskio veikla – gėdinga

Seimo Europos reikalų komiteto narys Arminas Lydeka komentuoda-mas Lietuvos europarlamentarų veik-lą teigė, kad tik „keli dirba labai ko-kybiškai“.

„Jų darbo rezultatai matomi, supran-tami ir vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Tai L.Andrikienė, V.Landsbergis, J.V.Paleckis, – var-dijo A.Lydeka. – Deja, kai kurie at-stovai demonstruoja, kad nesupranta savo darbo specifi kos ir misijos – tai J.Imbrasas, R.Paksas, A.Saudargas.“

Pačiu gėdingiausiu europarlamen-taru A.Lydeka įvardijo V.Tomaševskį. „Jis užimamą poziciją naudoja atsto-vavimui siauriems kitos valstybės in-

teresams, savo šalies žeminimui, melo skleidimui ir savo rinkėjų išnaudoji-mui“, – tikino A.Lydeka.

Buvęs EP narys Eugenijus Mal-deikis tikino, kad kai kurie vertini-mo kriterijai nenusako visos EP na-rio veiklos.

„Pagrindinis EP nario darbo krū-vis – aktyvus darbas komitete rengiant dokumentus – ten galima didžiau-sia įtaka ir rezultatyvumas“, – sako E.Maldeikis.

Iš ES biudžeto mokamas europarlamentaro mėnesinis atlyginimas siekia beveik 7 400 eurų, neskaitant dienpinigių, kurie sudaro 300 eurų, jei politikas posėdžio dieną užsiregistravo jame dalyvausiantis.

Vieni netarnauja, kiti prisitaikoVytautas Radžvilas, politologas

Europarlamentarai negali atstovauti Lietuvos piliečių interesams pirmiausia todėl, kad tam yra neįveikiama kliūtis. Jie parlamente neatstovauja Lietuvos valstybei, todėl jų veiksmai piliečių gali būti vertinami pagal tai, kiek tam tikrais atvejais jų iniciatyvos ar pasisakymai objektyviai naudingi mūsų žmonių inte-resams. Kitas aspektas – kiek jie apskri-tai suinteresuoti tiems interesams ats-tovauti. Mano požiūriu, šiuo atveju yra labai ryškios parlamentarų takoskyros, nes dirbdami EP jie turi apsispręsti, kas yra svarbiau: valstybės interesai, dažnai net sveikas protas ar iš ES aukščiausių institucijų sklindantys gana pavojingi vėjai. ES vis labiau tampa vienpusišku ideo loginiu projektu, kurį įgyvendinant ne tik dažnai neatsižvelgiama į ekono-minius ar kitokius mažųjų valstybių in-teresus, bet, griežtai kalbant, net griau-namos pamatinės jų tradicijos ir verty-bės. Akivaizdu, kad Lietuvos parlamen-tarai šiais klausimais vengia pasakyti aiškią poziciją, o kai kurių nuostatos yra konformistinės.

ES neturi savo tiksloRaimundas Lopata, politologas

Gana svarbu išskirti kriterijus, kuo vado-vaudamasis europarlamentaras grin-džia savo veiklą. Ar europiniu kontekstu, ko ir reikalauja jo statusas, pavyzdžiui, „Mano valstybė – Europa“, ar nacio-naliniu aspektu, kurio EP nėra. Tačiau gyvenimas diktuoja savo taisyk les, ir vokiečiai ar prancūzai stumia sau nau-dingas idėjas. Kitaip tariant, turime Eu-ropos forumą, kuriame žaidžiami tie patys seni žaidimai. Man visada kilda-vo klausimas, kaip europarlamentarai įsilieja į tą žaidimą, kaip jie išsaugoja nacionalinį interesą. Mano požiūriu, geriausiai šiame žaidime atrodo trys EP nariai: V.Landsbergis, J.V.Paleckis ir L.Donskis. Kitų europarlamentarų su-gebėjimas daryti poveikį šiame forume abiem kontekstais yra abejotinas. Kal-bant apskritai, kur juda Europa, galima pasakyti, kad šiuo metu vadovaujamasi požiūriu „Judėjimas yra viskas, o tikslas nėra toks svarbus.“

Jaunatis.Saulė teka 8.02, leidžiasi 17.05.

Rytoj Poryt

Orai mūsų šalyje bus drėgni. Įkyriai kris krituliai. Šlapdribą pakeis lietus. Vis labiau įsismarkaus pietvakarių vėjas. Jo gūsiai daugelyje vietovių pasieks 15–18 m/s, o pajūryje ir 19–20 m/s. Sniegą skubės tirpinti atodrėkis, nes aukščiausia temperatūra pakils iki 1–5 laipsnių šilumos. Protarpiais lietaus, šlapdribos sulauksime ir sekmadienio naktį. Žemiausia temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šilumos iki 2 laipsnių šalčio. Temperatūrai pažemėjus teks pasisaugoti plikledžio. Dieną ciklonas nuo Lietuvos trauksis. Aukščiausia temperatūra – 0–4 laipsniai šilumos. Pirmadienį orai Lietuvoje numatomi ramesni. Vėjas bus vidutinio stiprumo. Naktį nedideli krituliai pasirodys tik kai kuriuose rajonuose. Dieną jie vėl suintensyvės ir išplis po visą šalį. Naktį temperatūra svyruos apie 0, tad vėl kai kur tikėtinas plikledis. Dieną termometrai rodys 0–3 laipsnių šilumą. Antradienį sulauksime dar vieno aktyvaus ciklono. Jis į Lietuvą ketina atnešti nemažai kritulių, ypač šlapdribos. Žemiau-sia temperatūra naktį numatoma nuo 3 laipsnių šilumos iki 2 laipsnių šalčio, aukščiausia – dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Taigi kai kur atodrėkis baigsis ir sniegas beveik netirps. Trečiadienį iš šiaurinių platumų į mūsų šalį pradės veržtis šaltesnis oras.

ŠiandienOrai

Vytautas Sakalauskas

Dieną: +1 +5°

Naktį: -2 +3°

Dieną: 0 +4° Dieną: 0 +3°

Naktį: ~0°Naktį: ~0°

Ką veikia mūsų politikai Briuselyje

Europarlamentarų iš Lietuvos aktyvumasEP narys Balai VertinimasLaima Andrikienė 98,7 puikiaiZigmantas Balčytis 95,4 puikiaiVilija Blinkevičiūtė 89,3 labai geraiAlgirdas Saudargas 73,8 vidutiniškaiViktoras Uspaskichas 64,9 patenkinamaiLeonidas Donskis 63,7 patenkinamaiJustas Vincas Paleckis 61,8 patenkinamaiRadvilė Morkūnaitė 61,6 patenkinamaiVytautas Landsbergis 60,8 patenkinamaiValdemaras Tomaševskis 43,6 silpnaiJuozas Imbrasas 39,0 silpnaiRolandas Paksas 34,8 blogai

Atkelta iš 1 p.

L.Andrikienė vienintelė iš Lietuvos europarlamentarų yra parengusi metinį EP pranešimą.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ar ūkio ministras Dainius Kreivys dėl jo šeimos verslo sąsajų

su dabartinėmis pareigomis turėtų

atsistatydinti ar būti atstatydintas?

Taip

Ne

Nežinau 3 proc.

12 proc.

85 proc.

R.Paksas spaudai yra pareiškęs, kad skrisdamas į Briuselį apie Lietuvą pradeda galvoti vos tik įsitaiso lėktuve.

Raimudo Šuikos nuotrauka

4 2011 m. vasario 5 d. • Nr. 10 (9029)Valstiečių laikraštisKomentarai

„Kas jūs, pašauktieji, esate?“ – klausė apaštalas Paulius pirmųjų krikščionių. Ir pats atsakė: „Žmonių akimis žiūrint, nedaug tarp jūsų tėra išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų“ (1 Kor 1, 27). Iš tikrųjų į pirmąsias krikščionių bendruome-nes ateidavo ne kokie nors fi losofai ar mokslininkai, ne valdžios galios ir turtų turintieji, bet silpni, neturtingi, nekilmingi ir bemoksliai žmonės. Ir anuomet daug kas į juos žvelgė su panieka.

Jėzus, pradėjęs Galilėjoje skelbti Gerąją naujieną, neieškojo šių įtakin-gų žmonių, bet ėjo į paprastą liaudį, kur buvo daug vargo, kančios, ligų, pažeminimų. Ar Jėzus neklydo šitaip elgdamasis? Juk Dievo karalystei lai-mėtas įtakingas žmogus paskui save gali patraukti šimtus kitų, o kas no-rės žiūrėti į vargšą ir dar neišsilavinu-sį žmogų. Mūsų logika ne visuomet atitinka dieviškąją. Kažkodėl Die-vui yra artimiausi silpni, nuolankūs ir taikūs žmonės. Atidžiai perverskite Šventąjį Raštą nuo Pradžios knygos

iki apaštalo Jono Apokalipsės ir nie-kur nesurasite net užuominos, kad Dievo akyse šį tą reikštų pasipūtę, gerai apie save mąstantieji, didelius turtus ar valdžią turintieji. Šie žmo-nės tik tuomet tampa Dievui arti-mi, jeigu, nežiūrėdami savo galios ir turtų, sugeba būti nuolankūs, taikūs, sąžiningi, mylintys ir pačius mažiau-sius brolius bei seseris. Bet koks pa-sipūtimas Dievo yra atmetamas kaip stab meldystė.

Dėl to apaštalas Paulius ir bandė įtikinti pirmuosius krikščionis, kad jie nesidrovėtų esą vargšai, bemoks-liai ir neįtakingi. Apaštalas Paulius atsako į esminį klausimą, kodėl Die-vas renkasi nuolankiuosius, bet ne pasipūtėlius. Didis yra tik Dievas, ir kiekvienas, kuris didžiuojasi savo kilme, turtais ar galia, yra melagis. Dievas yra amžinoji Tiesa, todėl kiekvienas melas tolina nuo jo. Pats pražūtingiausias melas Dievo akyse yra tada, kai meluojama pačiu elge-siu – kai žmogus elgiasi taip, tarsi būtų Dievas. Todėl kiekvienas pa-

sipūtimas automatiškai tolina nuo Dievo. Žmogus tampa tarsi aklas dieviškajai tikrovei. Kaip vanduo ir ugnis negali būti toje pačioje vieto-je, taip išpuikęs žmogus negali būti Dievo artumoje. Arba jis turi keistis, arba tolsta nuo Dievo.

Nesistebėkime, jei bažnyčios slenkstį sunkiai peržengia save reikšmingais laikantieji žmonės. Jie ir negali kitaip elgtis. Nebent ateina pasirodyti savo rinkėjams.

Dažnai girdime Jėzaus pasakytus palaiminimus: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus ka-ralystė. Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie pa-veldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotin-ti. Palaiminti gailestingieji: jie susi-lauks gailestingumo. Palaiminti ty-raširdžiai: jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3–10). Šiuos palaiminimus reikėtų mokėti atmintinai, kaip Tėve

mūsų maldą. Tai mūsų krikščioniško gyvenimo pamatas. Arba jis yra, ir mes ant jo statome saugų krikščio-niško gyvenimo namą, arba jo nėra, ir mes tik imituojame esą katalikai, krikščionys.

Tikinčiam žmogui pati pavojin-giausia padėtis yra ne tuomet, kai jis pažeminamas, bet kai giriamas ir lai-komas žvaigžde. Visai normalu, kad, pavyzdžiui, interneto erdvėje tikintie-ji dažnai yra tiesiog laikomi didžiau-siais tamsuoliais ir neišmanėliais. Tai atspindi pasaulio nuomonę, apie ku-rią taip taikliai yra kalbėjęs apaštalas Paulius. Jei šis pasaulis pradėtų mus girti ir aukštinti kaip kokias nors te-levizijos žvaigždes, tuomet mums rei-kėtų pasitikrinti sąžinę: ką mes, kaip krikščionys, darome ne taip, kad pa-saulis mus giria. Tiesa, pasaulio vaikai kartais mus pagiria, kaip ta lapė gyrė snape sūrį laikančią varną. Jai rūpė-jo tik varnos kranktelėjimas, tik ant žemės nukritęs sūris.

Jėzus Kristus atėjo į žemę ir taip save baisiai apiplėšė, tiesiog susinai-kino. Mirtimi ant kryžiaus jis prisiė-mė patį didžiausią pažeminimą. Visa tai padarė tam, kad mes turėtume iš-minties ir jėgų ramiai priimti kiek-vieną pažeminimą, kad vytume nuo savęs net šešėlį didybės, apsimetimo ir veidmainystės. Dievo akyse didis tik tas, kuris yra mažas kaip kūdikis. Dėl to Jėzus kalbėjo: „Leiskite ma-žutėliams ateiti pas mane ir netruk-dykite, nes tokių yra Dievo karalystė“ (Lk 18, 16).

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Pastarosiomis savaitėmis inter-neto portaluose ir kai kuriose TV laidose pasirodė humoru atskiestų tikinimų, kad po žurnalistų baugini-mo maisto priedais E, kiaulių maru, gripu bei dioksinu užteršta vokiš-ka kiauliena, nebeįmanoma patirti vieną iš gyvenimo malonumų – val-gyti. Todėl kantrybę tariamai prara-dęs pilietis ir ragina visus nebekreip-ti dėmesio į bauginimus ir gyventi plačiai – valgyti viską, ko tik širdis geidžia. Neskaitykite bauginančių straipsnių, neieškokite ant produktų etikečių – jeigu produktai pateko ant prekystalių, tai jie sveiki ir tinkami vartoti, nes mūsų ramybę saugo vals-tybinės kontrolierių tarnybos.

Suderintai ar atsitiktinai kaip tik šalies piliečių ramybe ne juokais užsi-ėmė mūsų šaunioji Valstybinė mais-to ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Šios tarnybos tinklalapį patarčiau atsiversti susiruošus savaitgalį į tur-gų ar šiaip įprastą dieną į prekybos centrus, patartina tai daryti ir prieš kiekvieną valgymą ar net susiruošus miegoti. Perskaitysite ir nusiraminsi-

te, nebeliks jokių baimių, ramiai pa-valgysite arba saldžiai užmigsite lyg po Kašpirovskio seanso.

VMVT tinklalapyje pastarosio-mis savaitėmis mirga marga nau-jienos apie tikrovės neatitinkančią arba vartotojus klaidinančią infor-maciją. Duotas atkirtis ir „Valstiečių laikraščiui“, kai šis pateikė kiaules au-ginančios įmonės vadovo nuomonę. Patyręs specialistas ir jo pavaldiniai tyrinėjo pokyčius kiaulienos parda-vimo rinkoje, nes jiems kilo įtarimų, kad po dioksino skandalo labai išau-go kiaulienos iš Vokietijos importas. Štai specialistas ir iškėlė versiją, kad yra nemaža tikimybė, jog mūsų im-portuotojai galėjo įsivežti vokiškos kilmės mėsos, kurios atsisakė rinkos Azijoje ir Rusijoje, nes, pasak Rusi-jos atstovų, vokiečiai negalėjo garan-tuoti, kad kiauliena nebus užteršta dioksinu.

Keistuoliai tie rusai. Argi galima nepasitikėti pedantiškaisiais vokie-čiais? Štai budrioji VMVT be kon-krečių tyrimų pasitiki Vokietijos maisto saugos tarnybos tikinimais, ta-čiau nepasitiki įtariais lietuviais, todėl mūsų abejones užfi ksavo tą pačią die-ną ir pareiškė, kad ši informacija ne-atitinka tikrovės, tarsi rankose turėtų vokiškos kilmės mėsos produktų ty-rimus. Ir dar patikino, kad į Lietuvos rinką įvežamiems gyvūninės kilmės produktams iš Vokietijos arba vokiš-kos kilmės produktams iš kitų ES ša-lių yra taikomos griežtos prevencinės kontrolės priemonės – reikalaujama turėti laboratorinių tyrimų dėl diok-sino protokolus arba kompetentingos

veterinarijos tarnybos patvirtinimą, kad produkcija yra saugi ir neužterš-ta dioksinu.

Taigi koks dokumentas dažniau-siai pateikiamas – laboratorinių ty-rimų protokolas ar tik vokiečių ve-terinarijos tarnybos patvirtinimas. Atsakymą gavome tą pačią sausio sa-vaitę, kai Medininkų pasienio poste įvyko incidentas – užstrigo net šeši sunkvežimiai su gyvomis kiaulėmis iš Vokietijos. Tačiau tuoj pat iškilo klausimas – kodėl tie sunkvežimiai užstrigo ne prie Vakarinės Lietuvos sienos, bet Medininkuose. O priežas-tis labai paprasta – sunkvežimiams su

kiaulėmis iš Vokietijos kelią užtvėrė ne Lietuvos, bet kaimyninės Balta-rusijos pareigūnai. Kodėl baltarusiai nepasitiki pedantiškaisiais vokie-čiais? Juk Lietuvos VMVT vadovas tikino, kad iš Vokietijos dioksinu už-teršti produktai, o juo labiau kiaulės į mūsų rinką tiesiog jokiu būdu ne-galėtų patekti. Negalėtų, bet pateko! Gal tos kiaulės buvo sveikos, tačiau vežėjai neturėjo pažymos, kad tikrai atlikti laboratoriniai tyrimai dėl di-oksino ir jos yra sveikos. Tačiau kaip atsitiko, kad neturėdami tokių doku-mentų net šeši sunkvežimiai kiaulių

pervažiavo per Lietuvos teritoriją? Kodėl ne mes, bet baltarusiai parodė principingumą – nors kiaulės buvo vežamos į Rusiją (tik po kelių die-nų Rusija uždraudė įvežti vokišką kiaulieną), tačiau baltarusiai neleido jų vežti net tranzitu.

Saugumo jausmo nesuke-lia VMVT vadovo pasiteisinimas, kad dioksino tyrimas kainuoja labai brangiai, apie 2 000 Lt, ir užtrun-ka maždaug savaitę, todėl Vokieti-jos verslininkams daryti tyrimus yra nepatrauklu. Štai jie ir veža, o mes negalime stabdyti krovinių, vežamų per mūsų teritoriją.

Ar tikrai negalime ir kodėl nega-lime, jeigu kitaip elgėmės pernai, kai irgi tranzitu per Lietuvos teritoriją neleista vežti 26 t vištienos ketvirčių iš JAV, nustačius, kad jie užteršti hid-rauliniu tepalu? Dvigubi standartai? Kodėl mes, vartotojai, turėtume aklai tikėti, kad į Lietuvą kiauliena ir jos produktai iš Vokietijos žemių, kuriose kilo dioksino skandalas, tikrai neįve-žami, o iš kitų žemių įvežami produk-tai neužkrėsti dioksinu? Ar tokius ty-rimus VMVT atlieka? Neatlieka! Po šio įvykio žodinės VMVT garantijos mūsų jau negali tenkinti.

Saugumo jausmo nesukelia VMVT vadovo pasiteisinimas, kad dioksino tyrimas kainuoja labai brangiai, ilgai užtrunka, todėl Vokietijos verslininkams daryti tyrimus yra nepatrauklu.

Nesistebėkime, jei bažnyčios slenkstį sunkiai peržengia save reikšmingais laikantieji žmonės. Jie ir negali kitaip elgtis. Nebent ateina pasirodyti savo rinkėjams.

Savaitės komentaras

Ramybės seansas nuo dioksino

Kas jūs, pašauktieji, esate?Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

SVEIKATA, PRIEBLANDOS Virginija Mačėnaitė (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 30 170 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 159. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

52011 m. vasario 5 d. • Nr. 10 (9029)Valstiečių laikraštis

6 2011 m. vasario 5 d. • Nr. 10 (9029)Valstiečių laikraštisAktualijos

Buvę verslo partneriai tapo mirtinais priešais

„Iš pradžių neketinau pirkti ban-ko, bet ši istorija tapo nuosekliu su-tapimu su išdavystės elementais“, – pasakojo I.Desiatnikovas.

Viskas prasidėjo tada, kai bičiulis jam pasiūlė pirkti gerą banką. Tuo metu kalba sukosi apie Tarptauti-nį prekybos banką (Internacionalnij torgovij bank), kurį siekė parduoti lietuvis verslininkas R.Stonys.

Rusijoje R.Stonys pagarsėjo 2001 m., kai žiniasklaida pranešė, kad koncernas „Gazprom“ pasira-šė precedento neturinčią dėl savo galiojimo trukmės (11 metų!) su-tartį tiekti dujas Lietuvai. Pagal ją rusiškų dujų gavėju tapo bendrovė „Dujotekana“.

Jai vadovavo tuometis Finan-sų ir pramonės korporacijos Vaka-rų Lietuvoje prezidentas R.Stonys. Tada buvo manyta, kad kontrolinis „Dujotekanos“ paketas priklausys „Gazpromui“, o bendraturčiu bus R.Stonio kompanija.

Paskutinis bendras R.Stonio ir „Gazpromo“ projektas – Kauno ši-luminės elektrinės, kurios planuotas galingumas turėjo siekti 350 mega-vatų, statyba.

Šio objekto kontrolinis akcijų paketas atiteko tam pačiam dujų gigantui „Gazpromui“.

Kauno šiluminės elektrinės di-rektoriaus pareigas ėjo R.Stonys.

Bankas – už 6,5 mln. dol.

Atrodė, kad siūlomas pirkti ban-kas dirba sėkmingai – jo rodikliai buvo labai geri.

„Tai nebuvo stambus bankas. Vis dėlto jam priklausė nemažas kapi-talas, kad nekiltų jokių problemų iš bankų priežiūros organizacijų, – pa-sakojo I.Desiatnikovas. – Paprašiau savo saugumo tarnybos patikrinti informaciją apie banką. Turėjau pa-žįstamų centriniame banke, per juos

ir pasiteiravau, kas ir kaip. Mane pa-tikino, kad viskas gerai. Be to, san-doris dėl banko pirkimo tęsėsi apie metus, tuomet kartą per du tris mė-nesius vyko derybos, mums atsiųs-davo dokumentus, kuriuose buvo pateiktas balansas ir panašiai.

Specialiai ilgai delsiau sudaryti sandorį, kad galėčiau stebėti banko veiklą. Visą tą laiką jis puikiai dirbo. Atrodė, kad viskas klostėsi gerai.“

Pagal fi nansinės ataskaitos 2008 m. birželio duomenis, kuriuos pateikė R.Stonys ir banko valdybos pirmi-ninkas Sergejus Kučkinas-Valen-tinovičius, banko kreditų portfelis sudarė 400 mln. rublių, visi kredi-tai – patikimiausių kategorijos rizi-kos grupėje.

Banke nebuvo jokių uždelstų kreditinių įsipareigojimų ar dides-nių problemų. Būdamas patenkin-tas šiais duomenimis ir gera savi-ninko reputacija, 2008 m.gruodį I.Desiatnikovas už 6,5 mln. JAV dolerių nusipirko iš R.Stonio Tarp-tautinį prekybos banką.

Paliko seną vadybininkų komandą

Rusijos verslininko I.Desiat-nikovo teigimu, banko steigėjos buvo šešios kompanijos, priklausan-čios R.Stoniui, jo žmonai ir verslo partneriui Piotrui Voyenkai.

„Tarp banko vadybininkų domi-navo tik valdybos pirmininkas Ser-gejus Kučkinas-Valentinovičius. Tai labai žavus žmogus, kuris padarė gerą įspūdį: paklusniai sėdėjo laukiama-jame, pateikė visus popierius, viską aiškiai dėstė. Įsigijęs banką jo neatlei-

dau, nes pokyčiai valdyboje paprastai iškelia naujų sudėtingų klausimų.

Ramiai reagavau į tai, kad ban-ke liko sena vadybininkų komanda ir buvęs valdybos pirmininkas. Kad jiems būtų paprasčiau vykdyti įsi-pareigojimus, praktiškai nesikišau. Tik pirmuoju valdybos pavaduotoju paskyriau savo žmogų, kad galėčiau tiesiogiai viską stebėti“, – pasakojo I.Desiatnikovas.

Įvairių I.Desiatnikovo įmonių atstovai pradėjo pervedinėti į ban-ką savo atsiskaitomąsias sąskaitas.

„Iš pradžių viskas klostėsi sėk-mingai. Tačiau po poros mėnesių paskambino vieno televizijos kanalo direktorius ir pasakė, kad iš jo banko sąskaitos nepavyksta pervesti mokes-čių ir reikėtų išsiaiškinti, kas vyksta, – kalbėjo jis. – Susirūpinęs paskambi-nau banko valdybos pirmininkui.

Iš S.Kučkino-Valentinovičiaus išgirdau tokį atsakymą: „Tai techni-nė klaida, įsivėlusi dėl kompiuterio sistemos sutrikimų.“ Taigi šio įvykio nesureikšminau. Vis dėlto po savai-tės mokesčių užlaikymo problema vėl iškilo. Savo atstovo banke pa-prašiau viską patikrinti.“

Kad viskas gerai, buvo tik iliuzija

Klestinčio milijardieriaus I.De-siat nikovo teigimu, patikrinimo re-zultatai buvo tiesiog siaubingi.

„Išaiškėjo, kad visi dokumentai, visos kreditų sutartys buvo suklas-totos. Kreditai buvo išduodami už labai gerą užstatą ir buvo laikomi patikimiausiais. Bet atėjus kreditų padengimo terminui, kredito su-tartis būdavo pratęsiama, o sutartis

dėl užstato – ne, – pasakojo Rusi-jos verslininkas. – Taip įformindami kreditą turėjote kreditą su užstatu, o po kurio laiko – be užstato sutar-ties pratęsimo.

Vadinamasis banko kreditas pereidavo į kitą rizikos kategoriją. R.Stonio banke rizikos kategori-jos niekada nesikeitė, visi kreditai buvo pirmoje grupėje – kaip patys patikimiausi.“

Šiandien turtingas Rusijos versli-ninkas apgailestauja, kad nepatikri-no banko dokumentų kruopščiau.

„Pirkau banką su kreditų port-feliu ir kiekvienos atskiros sutarties netikrinau, – prisipažino jis. – Ne-pagalvojau, kad būtina tikrinti kiek-vieną kredito sutartį, juolab žinant pardavusiojo banką reputaciją ir tai, kad yra įstatymai, kuriuose nustaty-ta ir elementari baudžiamoji žmo-nių atsakomybė.“

Banko savininkas susidūrė su rimta problema – 80 proc. visų ban-ko aktyvų – visas kreditų portfe-lis – perėjo į skiltį „lėšos iki parei-kalavimo“.

„S.Kučkinas-Valentinovičius pradėjo man aiškinti: nesijaudin-kite, tuoj pritrauksiu pinigų, pakei-sime šiuos kreditus kitais. Tokios kalbos truko dar vieną mėnesį, kol galutinai įsitikinau, kad R.Stonio ir jo bendrininko S.Kučkino-Valen-tinovičiaus planas buvo toks: už-delsti viską kuo ilgiau, o paskui pa-skelbti banko bankrotą“, – prisiminė I.Desiatnikovas.

„Supratęs, kad man ruošia-mi spąstai, parašiau laišką į cen-trinį banką. Aiškiai išdėsčiau, kad aš, naujasis Tarptautinio prekybos banko savininkas, aptikau fikty-

vaus kreditų portfelio požymių, ir paprašiau patikrinti šią kredito or-ganizaciją. Patikrinimas įvyko 2009 metų liepą ir iš banko buvo atim-ta licencija. Tokios būklės bankas negali egzistuoti, dėl to visiškai su-tinku su centriniu banku“, – teigė I.Desiatnikovas.

Dabar I.Desiatnikovas bando su-sigrąžinti pinigus – jo pareiškimas pasiekė teisėsaugos organus.

„Uždelsėme pateikti pareiškimą, nes visą tą laiką rinkome duome-nų bazės įrodymus. Iš dokumen-tų, kuriuos surinkome ir atnešėme tyrėjams, tapo aišku, kad parduo-damas man savo banką Rimandas Stonys puikiai žinojo, kokia jo fi -nansinė situacija, taip pat kreditų portfelio kokybė.

Akivaizdu, kad pinigai, išduoti kaip kreditas, buvo pervesti į jo as-menines sąskaitas. Taigi R.Stonys yra šios apgaulės organizatorius“, – kalbėjo I.Desiantnikovas.

Su R.Stoniu susisiekti ir paben-drauti šia tema žurnalistams nepa-vyko.

Portalas patamushta.ru cituoja R.Stonio žodžius: „Po tokių veiks-mų Rusijoje man aiškiai „pasiūlė“ palikti „Dujotekanos“ vadovo pos-tą. Dabar iš manęs bando atimti mano viso gyvenimo verslą. Atei-tyje manęs laukia sudėtinga poli-tinė ir juridinė kova su nepaprastu oponentu.“

Rimando Stonio imperiją ardo apgautas Rusijos milijardieriusRusijos milijardierius Igoris Desiatnikovas, pirkdamas iš vieno turtingiausių Lietuvos žmonių bendrovės „Dujotekana“ vadovo Rimando Stonio banką, nenutuokė, kad taps didelės fi nansinės apgaulės auka. Iškilus į viešumą šiai istorijai, Rusijoje R.Stoniui pasiūlyta palikti „Dujotekanos“ vadovo postą.

„Po tokių veiksmų Rusijoje man aiškiai „pasiūlė“ palikti „Dujotekanos“ vadovo postą. Dabar iš manęs bando atimti mano viso gyvenimo verslą. Ateityje manęs laukia sudėtinga politinė ir juridinė kova su nepaprastu oponentu“, – sakė Rimandas Stonys.

Su „Dujotekana“ siejamo R.Stonio verslo interesai, kaip pa-rodė atliktas parlamentinis Valsty-bės saugumo departamento (VSD) tyrimas, minimi garsiosiose sau-gumiečių pažymose: „Dėl konfl ik-to Kauno termofi kacinėje elektri-nėje“, „Dėl verslo grupių įtakos ži-niasklaidai“, „Dėl naujos koalicijos Seime formavimo“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paskelbtoje me-džiagoje minima, kad R.Stonys sie-kė daryti įtaką „Mažeikių naftos“ pardavimui, kuriam irgi skirtos ke-lios iš 12 pažymų.

Parlamentarams liudiję VSD darbuotojai pasakojo, kad „Dujo-tekanos“ vadovas R.Stonys ne tik aktyviai domėjosi „Mažeikių naf-tos“ pardavimu, bet ir siekė, jog koncernas būtų parduotas kaza-chų įmonei „KazMunaiGaz“, ir net grasino tuometės Vyriausybės va-dovui Algirdui Mykolui Brazauskui nušalinimu.

Pilietinės demokratijos partijos lyderio, buvusio Seimo Nacionali-nio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Algimanto Matulevičiaus knygoje „Valstybės valdymo užku-lisiai“ rašoma, kad 2006 m. spalio 20-ąją vykusiame parlamentinio tyrimo posėdyje neįvardijami liudi-ninkai atskleidė keletą intriguojan-čių R.Stonio veiklos faktų: „Per Sto-nį daroma įtaka dėl to, kad ener-getinius, transporto išteklius rusai paimtų į savo rankas. Buvo „Dujo-tekana“, turėjo atsirasti dar tokia pat, tik su geležinkeliais, kuri visą pelną imtų sau. R.Stonys net buvo suplanavęs tokią pat fi rmą, kaip „Dujotekanos“ su „Mažeikių naf-ta“, jeigu pavyktų jo projektas...“

Televizijos kanalo „Amazing life“ prezidentas I.Desiatnikovas gimė 1966 m. birželio 6 d. Mas-kvoje.

Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Rimandas Stonys, Rusijos žiniasklai-dos teigimu, su buvusiais verslo partneriais Rusijoje išsiskyrė itin nemalo-niomis aplinkybėmis. Eltos nuotrauka

R.Stonys žiniasklaidos atstovams yra prasitaręs, kad iki šiol dalyvauja valdant Kauno šiluminę elektrinę ir užsiima kitokiu verslu. VL archyvo nuotrauka

Parengta pagal rusų portalo expert.ru publikaciją

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Imunitetą stiprinkime kasdien

Šeštadienis

11 p.

Sveikata

Puiku, kai sklypas yra šlaite. Įdomus vietovės reljefas atveria puikias galimybes efektingai su-planuoti sodą. Svarbiau-sia – tinkamai suprojek-tuoti atramines sieneles.

Darius Petronis

7 p.

Kryždirbio, rūpintojėlių meistro kiemo vartai sve-tingai atsiveria kiekvie-nam geros valios žmogui.

Jurgė Jankutė

23 p.

Pirmoji žmona – drožyba

Kaip įrengti atraminę sienelę

Medikai rėžia tiesiai švie-siai: dėl fi zinio pasyvumo kasmet didėja gyventojų mirtingumas.

Virginija Mačėnaitė,VL žurnalistė

23 p.

Antsvoris ir nutukimas – amžiaus rykštė

Iš Alžyro atsivežti įspūdžiaiverti kelionės vargų

19 p.

8 p.

Sodyba

Angelė Kiliuvienė nebijo būti balta varnaĮ sostinės Santariškių mies-telį dažniausiai užsukame prispirti bėdos. Tačiau šį kar-tą vizito tikslas buvo malo-nesnis. Su ką tik atšventusia gražų jubiliejų čia dirbančia „Sveikatos radijo“ redaktore Angele Kiliuviene kalbėjomės apie tai, kas svarbu kiekvie-nam: gyvenimo išbandymus ir likimo posūkius.

Nijolė Baronienė,VL žurnalistė

Sergamumas gripu ir per-šalimo ligomis Lietuvoje jau pasiekė kritinę ribą: šį sezoną sergančiųjų skai-čius yra dvigubai didesnis nei pernai. Laikas rimtai susirūpinti savo imunine sistema.

Virginija Mačėnaitė,VL žurnalistė,Ramunė Balnionytė

Kelionės – magiškas daly-kas. Trokštantieji pamaty-ti svečias šalis kasmet savo atostogas skiria vienai ar kitai kelionei. Ne išimtis ir verslininkas Saulius Anta-naitis.

Aurika Merkienė