Verslo imperijai vadovauja ūkio ministro motina?

Šeštadienis• Režisierių Saulių Vosylių šiuo

metu nesunku rasti. Jis kiekvieną dieną po kelias valandas pralei-džia LRT montažinėje.

• Paprastai gyvenime mes patiriame ne tik teigiamus jaus-mus ir emocinį pakilimą, bet ir nesėkmes, nusivylimą. Noras mokytis labai glaudžiai susijęs su mūsų jausmais, kurie lydi visą gyvenimą.

Sodyba

• Legendomis apipintos smeg-duobės biržiečiams tapo neatski-riama gyvenimo dalimi, o atvykė-liams – egzotika.

Sveikata

• Šalies visuomenės psichikos sveikata smarkiai šlubuoja – Lietu-voje vėl registruojama daugiausia Europoje savižudybių.

• Šaltuoju metų laiku keliams ir šaligatviams pasidengus storu ledo sluoksniu, traumų išvengti beveik neįmanoma.

Šiandien VL su priedu

2011 m. sausio 22 d., šeštadienis • Nr. 6 (9025) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosTėviškės šviesa

Italijos premjeras įklimpo į sekso skandalą

Vatikanas pareiškė esąs susi-rūpinęs dėl pastarųjų sekso kalti-nimų Italijos ministrui pirmininkui Silvijui Berluskoniui. Šiuo metu S.Berluskonio vardas linksniuo-jamas net keliuose sekso ir ko-rupcijos skandaluose.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 22 p.

Dainiui Kreiviui kelią į Vyriausybę atvėrė ir mįslingos machinacijos bankrutuojančių įmonių akcijomis, ir gausi parama konservatoriams.

Pedofi lai puikiai išmano vaikų psichologiją ir žino, kaip su jais reikia ben-drauti elektroninėje erdvėje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2–3 p.

Istorinė Lietuvos tenisininko pergalė

Lietuvis Ričardas Berankis pir-mą kartą per savo karjerą iškopė į „Grand Slam“ turnyro trečią ratą. 20-metis lietuvis Melburne vyks-tančio atvirojo Australijos teniso čempionato antrame rate sutriuš-kino 21-ą pasaulio raketę.

Būti turtingam nėra nuodėmė, bet Seimo opozicija atkreipė dėmesį, kad Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai D.Kreivys deklaravo toli gražu ne visą turtą.Raimundo Šuikos ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

Internete vaikų tyko pavojaiLietuvą vienas po kito drebina pranešimai apie kraupius nusikaltimus prieš vaikus ir paauglius, kurių užuomazgos slepiasi žaibiškai populiarėjančioje virtualioje erdvėje.Virginija MačėnaitėVL žurnalistė, virga.macenaite@krastospauda.lt

Iki šiol dar neužversta karininko Sauliaus Vitkaus, socialiniuose tin-kluose apsimetinėjusio mergaite, pedofi lijos byla. Prieš savaitę 13-metė alytiškė tapo bendraamžio interneto draugo žmogžudystės auka. Vienos daugiau nei savaitę

pradingusios merginos intensyviai ieško Kauno tyrėjai ir artimieji. Įta-riama, kad ją taip pat galėjo pra-žudyti pažintys internete. Specia-listai sutinka, kad dabar internete ne mažiau pavojinga nei gatvėje. O savo atžalų saugumu ir realia-me, ir virtualiame gyvenime pir-miausia turi pasirūpinti juos my-lintys tėvai.

Nukelta į 21 p.

2 2011 m. sausio 22 d. • Nr. 6 (9025)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Ūkio ministras Dainius Kreivys iki šiol neišsklaidė abejonių, kaip bankrutavo anksčiau jo valdytos bendrovės, iš kurių viena atgijo tarsi Feniksas. Kreditoriai, tarp ku-rių yra ir „Sodra“, iki šiol neatgavo bankrutavusiose įmonėse pradan-gintų lėšų.

Per krizę ministras praturtėjo

Ūkio ministras D.Kreivys privers-tas teisintis, kodėl pastaraisiais metais jis netikėtai praturtėjo, kai tuo metu Lietuvos ūkis vis smigo žemyn. Sa-vaitraštis „Ekonomika.lt“ neseniai paskelbė turtingiausių šalies versli-ninkų šimtuką, kuriame D.Kreivys su 170 mln. litų turtu įrašytas 29-oje vietoje. Anksčiau jo turtas tesiekė 5,4 mln. litų.

Ministras pradėjo teisintis, esą kažkas susapnavo 170 mln. Lt sumą. „Šiomis dienomis man tenka atsaki-nėti į pikantišką klausimą – turiu ar neturiu 170 milijonų litų. Bet kokios kalbos apie tariamus mano turtus yra laužtos iš piršto“, – teigė D. Kreivys.

Žiniasklaida jo nekaltino buvu-sių įmonių protegavimu joms gau-nant Europos Sąjungos paramą, ta-čiau ministras ėmė teisintis net ir dėl to. „Nesu nieko pavogęs ar protegavęs. Mano vadovaujama Ūkio ministerija

nėra niekada suteikusi paramos įmo-nėms, kurių veikloje kažkada dalyva-vau“, – teisinosi D.Kreivys.

Atrodo, kad tik ministras ir jo aplinka tiki paistalais apie eilinio po-litiko dalią. Dabar aiškėja, kad portfe-lį ir ramybę šeimos verslui D.Kreivys veikiau nusipirko nei užsitarnavo.

Gina šeimą nuo viešumos

Būti turtingam nėra nuodėmė, bet Seimo opozicija atkreipė dėmesį, kad Vyriausiajai tarnybinės etikos komisi-jai (VTEK) D.Kreivys deklaravo toli gražu ne visą turtą.

VTEK pateiktoje 2009 metų dek-laracijoje ūkio ministras nurodė, esą 2008–2009 m. jis fi ziniams asme-nims už bendrą 36,6 tūkst. Lt sumą pardavė uždarųjų akcinių bendrovių BFH, „Stamija“, „Saldo partneriai“ ir „Baldenis“ akcijų paketus. Nebūtų nieko įdomaus, jei ne minėtų ben-drovių verslai ir jų sąsajos su minis-tro gimine.

Tiesindamasis dėl savo turtų kil-mės D.Kreivys iš pradžių atsisakė nu-rodyti, kam pardavė vertybinius po-pierius: esą tai būtų neetiška, jei to nenori akcijas įsigiję asmenys. Vėliau jis pripažino, kad 2009 m. sausį už ku-klius 4 000 Lt „Stamijos“ akcijas par-davė savo motinai Florentinai Krei-vienei.

„Mano motina yra ir buvo verslo įmonių akcijų valdytoja dar prieš man tampant ministru, tai yra nuo 2002 metų“, – sakė D.Kreivys.

Ministras neinformavo, kiek „Sta-mijos“ akcijų pardavė, tačiau pripaži-no, kad jo šeima valdo 65 proc. UAB „Makveža“ bendrovės kontrolinį ak-cijų paketą.

2010 m. rugsėjį Konkurencijos ta-ryba leido „Stamijai“ įsigyti 65 proc. bendrovės „Makveža“ akcijų, kuri val-do 25 apdailos ir statybinių medžiagų prekybos centrus „Moki–veži“. „Sta-mijoje“ pluša tik du darbuotojai.

Dvi mamos, du sūnūs

Kaip ir, svarbiausia, už kokius pi-nigus pensinio amžiaus moteris tapo verslo magnate, yra viena didžiausių mįslių šioje D.Kreivio turtų istori-joje.

F.Kreivienei ir D.Kreivio vers-lo partnerio Mindaugo Sinkevi-čiaus motinai Grasilei Sinkevičie-nei priklauso ne tik prekybos tinklas „Moki–veži“, bet ir akcinė bendro-vė „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV), kuriai šiuo metu vadovauja M.Sinkevičius. Iki šiol į šią įmonę plūdo didžiausias pini-gų srautas iš „Moki–veži“. Dabar gali būti, kad srautai pakryps į „Sta-miją“.

„Valstiečių laikraščio“ duomeni-mis, F.Kreivienė 2002 m. rugsėjo 5 d. įsigijo 20,42 proc. SVK akcijų pake-tą, bet kiek ir kam sumokėjo už 23,4 tūkst. akcijų, duomenų nėra.

Apie tai nekalba ir pats D.Kreivys, kuris prieš tapdamas ministru 1996–2003 m. dirbo SVK direktoriumi, buvo šios bendrovės valdybos nariu. Tikėtina, kad savo turimas akcijas jis jau tada už juokingą kainą pardavė savo motinai, nes būtent nuo 2002 m. D.Kreivio kelias pakrypo į politiką.

Tėvynės sąjungos nariu D.Kreivys tapo 2002 m., tai yra tais pačiais me-tais, kai motina F.Kreivienė perėmė dalį verslo.

(Ne)turtingasis ministras

Ar iš tiesų ūkio ministras D.Kreivys nėra toks turtingas, kaip skelbia žiniasklaida? Skaičiai rodo ką kita. Vien bendrovės SVK apyvar-ta, kurios akcijas D.Kreivys prieš aš-tuonerius metus galėjo parduoti savo motinai, 2007 m. siekė 81 mln. Lt, 2008 m. – 72 mln. Lt, o 2009 m. – 29,5 mln. Lt.

„Makvežos“, kurios 65 proc. akci-jų leidus Konkurencijos tarybai įsigijo „Stamija“, pajamos vien 2009 m. su-darė 133 mln. Lt.

Ši įmonė tūkstančius kartų vertes-nė nei apgailėtini 4 000 Lt, kuriuos F.Kreivienė sūnui sumokėjo už „Sta-mijos“ akcijas. Bent jau taip teigia fi -nansų ekspertai.

Kitaip tariant, šiandien ministras nori įtikinti, kad jis nėra ir nebuvo turtuolis, o pensinio amžiaus jo mo-tina gali efektyviai valdyti šimtų mi-lijonų apyvartos bendroves.

„Bendra mano šeimos turto vertė šiuo metu yra apie 800 tūkst. litų, di-džiąją vertės dalį sudaro butas daugia-butyje“, – aiškina D.Kreivys.

Tai teigdamas D.Kreivys nutyli es-minius dalykus ir konfi dencialumo skraiste dangsto artimuosius. Juolab kad buvusios D.Kreivio įmonės, kaip reikalauja įstatymai, Registrų centrui neteikė duomenų apie akcininkų val-domus paketus.

Seimo socialdemokratų frakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

ir VTEK dėl ūkio ministro vykdy-tų sandorių bei prieštaringų duo-menų apie jo ir jo šeimos valdo-mus turtus.

Prieš bankrotą atsikratė akcijų

VTEK deklaracijoje D.Kreivys nurodo, kad 2008 m. gruodžio 3 d., tai yra vieną dieną iki paskyrimo Ūkio ministerijos vadovu, jis už 25 tūkst. Lt pardavė UAB „Baldenis“ akcijas.

Jis neatskleidžia, ar baldų gamybos įmonės akcijas taip pat pardavė savo motinai, ar kam nors kitam. Juolab kad 2009 m. pabaigoje minėta įmo-nė bankrutavo, po savęs palikdama didžiules skolas.

Didžiausia „Baldenio“ kreditorė – medieną tiekusios bendrovės „Tra-diseta“ vadovė Audronė Žemaitie-nė – net viešai mėgino prisibelsti iki D.Kreivio sąžinės, tikėdamasi pagal-bos sugrąžinti 262 tūkst. Lt skolą, ta-čiau veltui. „Skolos iki šiol nepavyko susigrąžinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Žemaitienė.

„Baldenis“ paliko beveik 5,89 mln. Lt skolų, tarp jų ir valstybinėms insti-tucijoms.

D.Kreiviui priklausė 51 proc. „Bal-denio“ akcijų. Beje, ši įmonė buvo įsteigusi skandalingai išgarsėjusią UAB „Žeimių baldai“ ( Jonava), kuri, 2005–2006 m. pasinaudojusi 1,2 mln. Lt ES parama pagal projektą „Baldų gamybos organizavimas kaimo gy-venamojoje vietovėje“, netrukus ban-krutavo. „Žeimių baldai“ privalėjo vei-klą plėtoti iki 2011 m. gegužės, todėl prarastus 1,2 mln. Lt Briuseliui pri-valės grąžinti valstybė.

Įsteigė naują įmonę

VTEK deklaracijoje D.Kreivys taip pat nurodo, esą 2008 m. gegu-žę kažkam už 4,6 tūkst. Lt pardavė ir UAB „Baltic Furniture Holding“ (BFH) akcijas.

Pats ministras neskelbia, kam šias akcijas pardavė, tačiau minėta įmonė, kaip ir UAB „Baldenis“, bankrutavo 2009-aisiais.

Jos vietoje 2009 m. balandį buvo įsteigta UAB „Balt Furn“, kurios va-

dovu tapo D.Kreivio pusbrolis Arū-nas Kreivys.

Kas yra šios įmonės akcininkai, veikiausiai išsiaiškins prokurorai. So-cialdemokratų partijos lyderis Algir-das Butkevičius įtaria, kad būtent ši įmonė atgimė kaip feniksas, tai yra kai savininkai tyčia sužlugdo ben-drovę, prieš tai į naują įmonę per-kėlę turtą, o senajai palikę tik skolas ir bankrotą.

Generalinė prokuratūra „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad trečiadienį jau gavo kreipimąsi dėl galimo ūkio ministro piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos.

„Susipažinus su pateikta medžiaga, ją išanalizavus, gavus papildomų duo-menų (jei tokių prireiks) bus spren-džiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne“, – sakė Generalinės prokuratū-ros Ryšių su visuomene skyriaus ve-dėja Vilma Budėnienė.

Aktualijos

Kaip ir, svarbiausia, už kokius pinigus pensinio amžiaus moteris tapo verslo magnate, yra viena didžiausių mįslių skandalingoje D.Kreivio turtų istorijoje.

Faustas: Visiems į valdžią atėjusiems politikams turtus sukrauna aitvarai. Ar nežinojote?

Ramunė: Dar nė vienas iš verslo pasaulio atėjęs ministras nebuvo skaid-rus kaip krištolas.

Bėda: Jei ministras D.Kreivys tiek energijos būtų įdėjęs į valstybės reikalus, nebūtų toks turtingas.

Ką apie ūkio ministro D.Kreivio turtus mano portalo valstietis.lt skaitytojai?

Ūkio ministrui pradėjus viešai teisintis dėl 170 mln. Lt, D.Kreivio pusėn ne-delsiant stojo premjeras Andrius Kubilius, įtikėjęs, kad D.Kreivys „būdamas ministru visiškai nesinaudojo tarnybine padėtimi“. Raimundo Šuikos nuotrauka

Iki šiol neišsklaidytos abejonės, kaip bankrutavo anksčiau D.Kreivio valdytos bendrovės. Kreditoriai, tarp kurių yra ir „Sodra“ (nuotraukoje), iki šiol neat-gavo bankrutavusiose įmonėse pradangintų lėšų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Verslo imperijai vadovauja ūkio ministro motina?

32011 m. sausio 22 d. • Nr. 6 (9025)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Pilnatis.Saulė teka 8.25, leidžiasi 16.36.

Rytoj Poryt

Nors vakariniame šalies pakraštyje daug kur bus teigiama temperatūra, tačiau snigs, kris šlapdriba. Beje, snigs visoje Lietuvoje. Daugelyje rajonų bus nedidelis šaltukas. Pūs viduti-nio stiprumo vakarinių krypčių vėjas. Žiemiškus orus ciklonas žada ir sekmadienį. Pasnigs, papustys. Naktį temperatūra daug kur svyruos apie 5 laipsnius šalčio. Tik prie jūros ji bus artima 0. Panaši temperatūra išliks ir dieną. Daug kur snaigės paskrajos ir pirmadienio nak-tį. Tik dieną jos pasirodys vis rečiau. Atsiradus daugiau pragiedrulių naktį temperatūra gali nukristi iki 9–12, o kai kur ir iki 14–15 laipsnių šalčio. Dieną temperatūra lėtai kils iki 5–10 laipsnių šalčio. Antradienio naktis dar giedresnė ir šaltesnė. Auštant termometrai rodys 12–17, o vietomis ir 18 ar 20 laipsnių šaltį. Žymesnio sniego nesulauksime. Apsiniauks, todėl temperatūra kils labai nenoriai. Aukščiausia temperatūra bus 7–12, pajūryje 3–5 laipsniai šalčio. Trečiadienį beveik visur pasnigs. Susikaupę debesys neleis orui šalti. Todėl šaltis at-lėgs ir orai jau nebus tokie žvarbūs.

ŠiandienOrai

Vytautas Sakalauskas

Dieną: 0 -5° Dieną: -5 -10° Dieną: -7 -12°

Naktį: -12 -17°Naktį: 0 -5° Naktį: -9 -15°

Mantas Vaičiulis

Lietuvos banko (LB) valdy-ba vėl rado teisinių pažeidimų ir trūkumų banko „Snoras“ veikloje. „Snoras“ nepašalino prieš metus nustatytų trūkumų, todėl dabar banko vadovui gresia bauda.

Pažeidimų viešai neatskleidžia

Kokių trūkumų buvo rasta ir ko-kius nurodymus davė „Snorui“, Lie-tuvos bankas nedetalizavo. Anot at-stovo spaudai Mindaugo Mileiškos, viešai skelbti konkrečius pažeidimus neleidžia teisiniai apribojimai. Ži-noma tik tiek, kad Lietuvos bankas „Snorui“ išsakė „tam tikrus nurody-mus“, kurių vykdymas leistų daugiau riboti banko veiklos riziką, ypač dėl paskolų, išvestinių fi nansinių prie-monių sandorių.

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius yra viešai užsi-minęs, kad vienas iš nurodymų yra reikalavimas didinti įstatinį kapita-lą. Tokį sprendimą „Snoras“ priėmė dar gruodžio pabaigoje. Akcininkų susirinkime nuspręsta įstatinį kapi-

talą papildomais akcininkų įnašais padidinti nuo 380,083 mln. iki 874,3 mln. litų.

LB įpareigojo „Snoro“ valdybos pirmininką Raimondą Baranaus-ką per dešimt dienų nuo nutarimo gavimo dienos atvykti ir paaiškinti, kaip planuojama šalinti nustatytus trūkumus ir vykdyti LB duotus įpa-reigojimus.

Gali prarasti reputaciją

„Snoro“ Viešųjų ryšių skyriaus va-dovas Tomas Vaišvila, paprašytas pa-komentuoti LB valdybos sprendimą, atsakė, kad „bankas LB sprendimų nekomentuoja, o juos vykdo“.

LB nustatė, kad bankas nepaša-lino dalies ankstesnio inspektavimo

metu nustatytų teisės aktų pažeidi-mų ir veiklos trūkumų. Prieš metus, 2009 m. rugsėjo mėnesį, LB priė-mė sprendimus ir įpareigojo „Sno-rą“ stip rinti kapitalo bazę, nustatė papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.

Už reikalavimų nevykdymą R.Baranauskui bus surašytas admi-nistracinio teisės pažeidimo proto-

kolas. Bankų įstatymas nustato, kad banko vadovai turi būti nepriekaiš-tingos reputacijos. Jos netenkama, jei asmuo nubaustas administraci-nėmis, drausminėmis nuobaudomis ar jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos, kai nuobaudos buvo skirtos už įstatymų ar kitų tei-sės aktų, reglamentuojančių fi nan-sinių paslaugų teikimą ir fi nansų įs-taigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus.

Trukdo rusai

Šiuo metu Finansinių nusikalti-mų tyrimo tarnyboje vyksta dar vie-nas su „Snoru“ susijęs tyrimas, kuris pradėtas 2007 m. liepą. Pareigūnai siekia nustatyti maždaug 2,4 mln. eurų (8,29 mln. litų), gautų iš len-gvatinių mokesčių zonose įsikūru-sių bendrovių, kilmę. Įtariama, kad taip buvo įsigyta banko „Snoras“ akcijų. Pareigūnai nekomentuoja, ar R.Baranauskas taip galėjo įsigyti banko akcijų.

Tyrimas šiuo metu įstrigęs, nes Rusija nepateikia pareigūnams rei-kalingų duomenų. Į šios šalies pa-reigūnus buvo kreiptasi 2008-ųjų vasarą. Be Rusijos, teisinės pagalbos lietuviai prašė JAV ir Didžiosios Bri-tanijos teisėsaugos pareigūnų, kurie savo atsakymus jau pateikė.

Rusijoje 2009 m. kovą buvo pa-sikėsinta į banko „Snoras“ savinin-ko Vladimiro Antonovo tėvą Alek-sandrą. Prie namų į jį ir apsaugos darbuotoją buvo paleista 18 kul-kų. A.Antonovą kliudė penkios, tačiau gyvybiškai svarbių organų nepasiekė.

Virš „Snoro“ vadovo galvos kaupiasi nemalonumai

Pareigūnai siekia nustatyti maždaug 2,4 mln. eurų, gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių bendrovių, kilmę. Įtariama, kad taip buvo įsigyta banko „Snoras“ akcijų.

„Snoro“ banko savininkas – prieštaringai vertinamas Europoje verslininkas iš Rusijos Vladimiras Antonovas.

Kokių trūkumų buvo rasta ir kokius nurodymus davė „Snorui“, Lietuvos bankas nedetalizavo. balsas.lt, VL archyvo nuotraukos

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip

Ne

Liks tokia pati

Nežinau

10 proc.

8 proc.

2 proc.

Ar šiemet sumažės emigracija iš Lietuvos?

Beje, „Stamija“, kurios akcijas D.Kreivys pardavė pusvelčiui savo motinai, registruota tuo pačiu adresu kaip ir bankrutavęs „Baldenis“.

Gausi parama konservatoriams

Ūkio ministrui pradėjus viešai tei-sintis dėl 170 mln. Lt, D.Kreivio pu-sėn nedelsiant stojo premjeras An-drius Kubilius, įtikėjęs, kad D.Kreivys „būdamas ministru visiškai nesinau-dojo tarnybine padėtimi“.

Kodėl A.Kubilius net neįsigilino į situaciją, atsakymo toli ieškoti nerei-kia. Vyriausybėje svarbi ne tik kiek-vieno ministro galva, bet ir dosnūs Tėvynės sąjungos rėmėjai.

2006 m. BFH prieš bankrotą konservatorius parėmė 18 tūkst. Lt, o UAB „Žeimių baldai“ 2007 m. šiai partijai atseikėjo 10 tūkst. Lt.

Tais pačiais 2007-aisiais UAB „Makveža“ konservatorius parėmė 15 tūkst. Lt, o asmeniškai neturtinga-sis D.Kreivys paaukojo 10 tūkst. Lt.

Pats ministras į konservatorių gre-tas įstojo 2002 m. ir buvo aktyvus jos veikėjas.

Buvusių verslų besikratantis D.Kreivys šiuo metu su šeima atos-togauja šiltuose kraštuose, todėl neį-manoma jo paklausti, kodėl jis pats neinicijavo tyrimo dėl galimo tyčinio „Baldenio“ bankroto.

Nuodėmes nuplauna bažnyčioje

D.Kreivys ne pirmą kartą atsidu-ria skandalų sūkuryje. 2009 m. žiemą žurnalistai Vilniuje jį užfi ksavo lan-kantis Katalikų bažnyčios religinės bendruomenės „Opus Dei“ susirin-kime. Ši organizacija garsaus rašyto-jo Dano Brauno knygoje „Da Vinčio kodas“ pateikiama kaip religinių fa-natikų žudikų sekta.

Straipsnis spaudoje sukėlė aud-ringą Katalikų bažnyčios reakciją, o D.Kreivį tąsyk užstojo ir visa partija.

„Paprastai žmonės, kurie lanko krikščioniško ugdymo užsiėmimus „Opus Dei“ centre, ateina kartą per savaitę, tačiau tai priklauso nuo kiek-vieno žmogaus“, – paklaustas, kaip dažnai D.Kreivys lanko „Opus Dei“ susirinkimus, atsakė centro vadovas monsinjoras Andresas Lavinas.

Jis tikino, kad „Opus Dei“ centro durys yra atviros visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, religijos, politinių požiūrių, socialinio statuso, todėl kiekvienas žmogus, ku-ris nori papildyti savo krikščionišką ugdymą, individualiai ar užsiėmimuo-se kartu su kitais gali lankytis centre.

Pasak A.Lavino, nuo 1994 m. cen-tre yra lankęsi tik keli asmenys, užėmę aukštą viešą postą, bet jų pavardžių A.Lavinas nenurodė.

„Žmonės čia ateina tiktai siekdami pagilinti ir papildyti savo žinias apie Katalikų bažnyčios mokymą ar apie dvasinį gyvenimą, o ne dėl kokių nors kitų tikslų“, – sakė A.Lavinas.

Ministras – nepasiekiamas

Kilus skandalui dėl buvusio verslo ir turtų, D.Kreivys, atrodo, jau vengia žiniasklaidos dėmesio. Pirmadienį jis paskubomis išvyko atostogų.

„Ministras savaitę atostogaus ir yra išvykęs iš Lietuvos“, – aiškino Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protoko-lo skyriaus vedėjos pavaduotoja Aušra Ramoškaitė.

„Valstiečių laikraštis“ ministrui nu-siuntė klausimus elektroniniu paštu ir trumpąja žinute informavo jį, kad atsiradus galimybei atsakytų į visuo-menei rūpimus klausimus. Keli skam-bučiai per dieną į ministro mobilųjį telefoną irgi nedavė jokių rezulta-tų. Telefonas būdavo išjungtas arba užimtas, arba ministras tiesiog nekel-davo ragelio.

Kaip pavyko sužinoti iš kitų ži-niasklaidos priemonėse dirbančių kolegų, jiems taip pat nepavyko šią savaitę susisiekti su D.Kreiviu.

Įmonės vertė didesnė nei įstatinis kapitalasMarius Dubnikovas, banko „Finasta“ Institucinių klientų investavimo vadovas

Labai retais atvejais įstatinio kapitalo dydis atitinka įmonės vertės dydį. Kaina gali atitikti tik tada, kai įmonė pradeda veiklą ir turi tik įstatinį kapitalą. Vėliau iš turto atsiranda pajamos, o jos gali būti gerokai didesnės nei įstatinis kapitalas. Pavyzdžiui, įmonė gali uždirbti 20 mln. litų, o jos įstatinis kapitalas tėra 10 tūkst. litų. Tad įmonės vertė bus gerokai dides-nė nei įstatinis kapitalas. Turtu taip pat gali būti ir prekių ženklas, atskiri produk-tai. Netgi išradimo patentas, kurio vertė gali būti tūkstančius kartų didesnė nei įstatinio kapitalo dydis. Įstatinis kapita-las parodo tik tai, kiek įmonė įregistra-vo akcijų. Juolab kad užsienyje daugeliu atvejų nominalios akcijų vertės nėra, o vertinama bendra įmonės vertė.

D.Kreivys turi, ką slėptiValentinas Mazuronis, Seimo narys

D.Kreivio turtų istorijoje abejonių kelia ne tik įmonių bankrotai, bet ir akcijų ati-davimas pusvelčiui neaiškiems asme-nims. Nesuprantu, kodėl reikia slėpti, kam esi pardavęs akcijas, jeigu viskas skaidru. Kol kas jis pasakė, kad motinai pardavė tik vienos įmonės akcijas („Sta-mija“), bet neatskleidžia kitų pavardžių. Buvusių bendrovių bankrotai kelia rimtų abejonių. Aš pats jam tiesiogiai parašiau laišką, bet dar negavau atsakymų. Sei-mo opozicija neabejotinai imsis veiksmų, nes ir premjero A.Kubiliaus paaiškini-mas, kad jis neva žino situaciją, mums kelia nemažai nerimo. Jeigu D.Kreivys kažką slepia, vadinasi, tam jis turi prie-žasčių. Dabar jis akivaizdžiai išsisukinėja, aplenkia netgi privalomą akcijų savinin-kų deklaravimą Registrų centrui. Toks jo elgesys tik didina prielaidas, kad jis turi, ką slėpti. Be to, anksčiau jis kalbė-jo, kad akcijas pardavė dar prieš tapda-mas ministru, bet pasirodo, kad visų tų akcijų jis nebuvo pardavęs. Keista, kad teisėsauga iki šiol nepradėjo ikiteismi-nių tyrimų. Gal bijo tų, kurie šiuo metu yra valdžioje?

VL archyvo nuotrauka

80 proc.

4 2011 m. sausio 22 d. • Nr. 6 (9025)Valstiečių laikraštisKomentarai

Kun. Žydrūnas VabuolasVilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius

Šiuos metus Lietuvos vyskupai yra paskelbę Dievo Gailestingumo me-tais. Ačiū jiems už tai, nes Lietuvai šiomis dienomis labai reikia Dievo gailestingumo. Regimas Dievo gai-lestingumo ženklas per šiuos metus mums bus gailestingojo Jėzaus pa-veikslas, kabantis Vilniuje, Dievo Gailestingumo šventovėje; jo kopi-jos keliaus po Lietuvos parapijas.

Paveikslo, kaip ir Dievo gailestin-gumo kulto, pradžia siekia tarpukario laikus, 1934 metus, kai vienuolė se-suo Faustina Vilniuje turėjo mistinę patirtį – regėjo Jėzų Kristų, kuris per ją panoro perduoti pasauliui gailes-tingumo žinią. Iš tų regėjimų ir kilo gailestingojo Jėzaus paveikslas, taip pat Dievo gailestingumo vainikėlis su pažadu, kad kas į jį melsis, nepra-žus. Tiek paveikslas, tiek pamaldu-mas patyrė įvairiausių pervartų, kol galiausiai popiežiaus Jono Pauliaus II dėka išplito po visą pasaulį, o pa-veikslo kopijos pažįstamos daugeliui įvairių šalių tikinčiųjų.

Tačiau iš tiesų šių metų esmė – ne tiek paveikslas ir ne specialios maldos, o pats Dievo gailestingumo atradi-mas, pajautimas.

Dievo gailestingumas yra be galo didelis. Jis kur kas didesnis už mūsų

nuodėmes. Dievo gailestingumas yra tokio paties „dydžio“, kaip pats Die-vas, kaip jo širdis. Ne kartą Šventa-jame Rašte įvairiausiais būdais yra pabrėžiama Dievo didybė žmogaus atžvilgiu. Antai pranašas Izaijas sako: „Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys – jūsų mintis.“ Die-vas tikrai yra nepalyginti didesnis už žmogų, ir visa, ką daro, žmogui ne-pasiekiama. Toks pat yra ir jo gailes-tingumas.

Žmonės kartais bijo eiti išpažin-ties, mano, kad Dievas jiems negali atleisti, nes jų nuodėmė pernelyg di-delė. Kartais stengdamasis padėti to-kiems žmonėms atsitokėti su nepikta

pašaipa sakau: „Kodėl jūs esate toks išpuikęs ir galvojate, kad galite pada-ryti nuodėmę, didesnę už Dievo gai-lestingumą?“ Dievo gailestingumas didesnis už bet kokį, netgi baisiausią mūsų nusižengimą, ir net jeigu būtu-me jam skolingi tiek, kiek tas tarnas iš Evangelijos, tai jam – tik menk-niekis. Todėl nereikia bijoti ateiti ir išpažinti Dievui savo nuodėmių, netgi tų, kurios, mūsų manymu, yra pačios didžiausios.

Kitas dieviškojo gailestingumo as-pektas – jis yra kantrus. Mes, žmonės, kartais galime būti didžiai gailestingi ir atleisti labai didelį, bet vienkarti-nį nusikaltimą. Tačiau daug sunkiau atleisti mažus, bet vis pasikartojan-čius nusižengimus. Apaštalas Petras kartą klausė Jėzaus: „Ar iki 7 kartų turiu atleisti?“ Pamėginkime atleis-ti bent 7 kartus ir pamatysime, kaip tai sunku.

Tą žinodami ir vis kartodami tas pačias nuodėmes, ir prieš Dievą jau-čiamės nejaukiai. Tačiau Dievas – ne

žmogus. Kaskart, kai tik su gailesčiu atsiprašome, jis mums atleidžia vis tas pačias nuodėmes. Dievo gailes-tingumas yra ne tik didelis – jis yra kantrus. Jis nėra vienkartinis, o be-sitęsiantis. Nereikia bijoti išpažinti Dievui savo vis pasikartojančių nuo-dėmių. Patikinu, kad jam nenusibos atleisti – greičiau mums pirmiau nu-sibos nusidėti.

Paskutinis dalykas, kurį noriu pa-brėžti apie Dievo gailestingumą – kad jis turi būti perduodamas, praktikuo-jamas. Tik taip jis iki galo priimamas. Kas Dievo gailestingumą patyrė, o su kitais nesielgia gailestingai, tas iš tiesų užsidaro ir Dievo gailestingu-mui. Gailestingojo Jėzaus paveiks-las lydės mus per šiuos metus, lankys mūsų parapijas. Tegu jis mums liudi-ja ir primena Dievo gailestingumą, o mes būkime Dievo gailestingumo pa-veikslas kitiems. Tegu kiti, mus suti-kę, pamatys Jėzų, iš kurio širdies, kaip šiame paveiksle, trykšta gailestingu-mo spinduliai.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas,albinas.caplikas@krastospauda.lt

Šią savaitę daugelį šalies piliečių pribloškė išaugusios išlaidos už būs-tų šildymą. Antrą smūgį jie gavo iš premjero Andriaus Kubiliaus, kai šis šaltu veidu pareiškė, kad piliečiai dėl padidėjusių išlaidų turėtų kaltinti pa-tys save, nes nenorėjo renovuoti būs-tų. Taip jums ir reikia, nes sužlugdė-te apkarpytą Vyriausybės programą būstams renovuoti. Trečio smūgio sulaukėme iš Prezidentės pasitikėji-mą praradusio, tačiau premjero gi-namo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, kuris pareiškė, kad būstų renovacija turi būti vykdoma tik gy-ventojų lėšomis, nes ji taupo pačių gy-ventojų pinigus. Suprask, jeigu įkritai į balą, tai pats ir kapstykis, o pagalbos iš valstybės nesitikėk.

Šis ministras turi kietą kaktą. Jau trečius metus jam ekonomistai bevil-tiškai bando įrodyti, kad valstybė – tai ne tik Vyriausybė, ministerija ar parti-ja, bet pirmiausia – piliečiai, mokesčių mokėtojai. Tačiau ministras taip giliai

pasiklydo, kad dėl savo klaidų pradėjo kaltinti kolegas politikus, esą jie išbai-dė žmones sakydami, kad renovacijos tikslas – ekonomikos skatinimas. Štai ministras ir suprato, kad gyventojai specialiai ignoravo renovacijos pro-gramą tik todėl, kad nenorėjo padėti valdžiai. Tai ne mano pasvarstymai ar bandymai suvokti aplinkos ministro mąstymą. Štai jo žodžiai: „Renovaci-jos tikslas – ne skatinti ekonomiką, o siekti efektyvaus energijos naudojimo. Programa nukreipta į gyventojų pato-gumą ir jų lėšų taupymą. Šiuo atveju sutaupo ne valstybė, o gyventojai.“

Šiuos žodžius išgirdę ekonomistai susiima už galvų. Tikrai sunku pa-tikėti, kad ministras nesuvoktų, jog būstų renovacija iš tikrųjų galėjo būti Lietuvos juodasis arkliukas, kuriam gal būtų pavykę ištempti didelę dalį šalies ekonomikos. Dar ministras ne-suvokia, kad ne piliečiai, bet būtent jis ir sužlugdė minėtą programą.

Akivaizdu, kad šio ministro dienos jau suskaičiuotos. Tiesa, jeigu prem-

jeras turi tikslą dar labiau sukompro-mituoti šią Vyriausybę, tai su aplin-kos ministru tai padaryti bus daug lengviau. Kita vertus, ir pats premje-ras užsikrėtė ministro liga. Bet kokiu atveju abiem vyrams reikėtų dažniau palikti valdiškus mūrus, užsukti į pir-mą pasitaikiusį gyvenamąjį namą ir pasikalbėti su ne atrinktais gyvento-jais. Gal tada jie atsargiau per žiniask-laidos priemones gėdintų žmones, kad šie nesirūpina šilumos energijos švais-tymu per visas skyles ir langus.

Manau, kad kiekvienas mūsų su-vokiame, jog renovuoti namus reikė-

tų, kad tokiame name būtų patogiau gyventi, o ir sąskaitose matytume ma-žesnes sumas, tačiau premjeras ir jo remiamas ministras tikriausiai nesu-pranta, kad ne visi žmonės turi tokias galimybes.

Kita vertus, renovuoti namai tau-po ne tik šilumą, bet ir mažina vals-tybės priklausomybę nuo vienintelio žaliavų šaltinio, šiuo atveju nuo „Gaz-promo“. Pasak ekonomisto Raimondo

Kuodžio, jeigu pavyktų renovuoti visus numatytus namus, tai kasmet sutaupy-tume po 1 mlrd. Lt. Šie pinigai pasilik-tų Lietuvoje ir čia būtų išleisti kitoms prekėms ar paslaugoms. Argi tai ne-svarbu valstybei? Be to, renovuoti na-mai – tai ir geresnis estetinis vaizdas. Argi Vyriausybė tuo nesuinteresuota?

Be kita ko, renovuoti reikėtų ne tik namus, bet ir šilumines trasas, kurio-mis namus pasiekia karštas vanduo. Kukliausiais duomenimis, šiuose dar sovietų laikais nutiestuose vamzdy-nuose prarandama apie 16 proc. šilu-mos. Kas už tai sumoka? Ne valstybė. Nors teigiama, kad gyventojai moka tik pagal namuose įrengtus skaitiklius, tačiau iš tikrųjų šilumos kaina nusta-toma taip, kad būtų kompensuojami ir iki namų patiriami nuostoliai. Ta-čiau nei premjeras, nei ministras ne-kalba apie šiluminių trasų renovavimą ir bandymus šiems reikalams gauti ES paramą.

Yra ir daugiau argumentų, kurie net kietakakčius įtikintų, kad būstų renovavimas yra ne tik gyventojų, bet ir valstybės reikalas. Renovacijai būtų naudojamos šalyje gaminamos me-džiagos, o jeigu tokios negaminamos, tai būtų galima organizuoti jų gamy-bą. Be to, būtų sukurta arba išsaugota daug darbo vietų ir daug šalies piliečių neemigruotų, jų uždirbti pinigai pasi-liktų Lietuvoje, o kita dalis mokesčiais pasiektų valstybės biudžetą. Galiausiai ne mokesčių didinimas ir pensijų ma-žinimas, didėjant infl iacijai, o būtent namų renovavimas valstybės lėšomis būtų kur kas efektyvesnis būdas papil-dyti šalies biudžetą. Neabejoju, kad ir premjeras, ir ministras, savo asmeni-nėse sąskaitose turintys nemažas su-mas, suvokia šiuos ekonomikos dės-nius, tačiau tik jie patys gali atsakyti, kodėl nesiryžo imtis šių darbų.

Akivaizdu, kad aplinkos ministro dienos jau suskaičiuotos, tačiau, jeigu premjeras turi tikslą dar labiau sukompromituoti šią Vyriausybę, tai su šiuo ministru tai padaryti bus daug lengviau.

Mes, žmonės, kartais galime būti didžiai gailestingi ir atleisti labai didelį, bet vienkartinį nusikaltimą. Tačiau daug sunkiau atleisti mažus, bet vis pasikartojančius nusižengimus.

Savaitės komentaras

Kietakakčiai ministrai numarino juodąjį arkliuką

Dievo gailestingumas – didelis Prieš politinę korupciją

Pamokslas, pasakytas Dievo Gailestingumo paveikslo įteikimo Kauno arkivyskupijai proga 2011 m. sausio 16 d.Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Seime iš įvairių frakcijų susibū-rusi grupė „Už piliečių talką, ku-riant Lietuvą be korupcijos“ jau ant rą kartą atkakliai siūlo skai-drinti partijų fi nansavimą. Grupės pirmininkė Agnė BILOTAITĖ įsiti-kinusi, kad būtina mažinti partijų priklausomybę nuo rėmėjų.

Kaip pasireiškia ta priklauso-mybė?

Gera rinkimų kampanija labai brangiai kainuoja. Jai reikalingos lė-šos gaunamos iš verslo, iš fi zinių as-menų. O paskui atsidėkojama. To-dėl kartais gimsta rėmėjams naudingi įstatymų projektai. Ne paslaptis, kai buvo atkakliai siūloma mažinti alko-holio akcizus, aiškiai buvo matyti, kad yra kažkokia priklausomybė tarp po-litikų ir verslo. Geriausia būtų visiškai uždrausti fi zinių ir juridinių asmenų paramą partijoms ir palikti tik valsty-binį fi nansavimą.

Bet to nesiūlote?Bandėme, bet dabartinė valstybės

ekonominė fi nansinė būklė nėra tokia gera, kad galėtume užtikrinti vien vals-tybinį fi nansavimą. Tačiau, palyginti su Latvija, mes esame gana pažangūs. Lat vijoje iš valstybės biudžeto neski-riama visiškai, vien tik fi ziniai asmenys gali remti partijas. Ir labai didelėmis sumomis jas remia. Politikos ekspertai kalba, kad geriausia būna subalansuota parama partijoms. Partijos narių mo-kestis, fi zinių ir juridinių asmenų pa-rama ir valstybės dotacijos turėtų pasi-skirstyti tolygiai. Blogai, jei viena iš jų sudaro didžiausią pyrago dalį.

Kaip lyginate tas pyrago dalis?Siūlome, kad gyventojai galė-

tų savo pajamų mokesčio dalį (0,5 proc.) skirti partijai, kuri atitinka jo lūkesčius. Ta suma nebūtų atimama iš tų 2 proc., kuriuos dabar galima paaukoti visuomeninėms organiza-cijoms. Siekiame perpus sumažinti fi zinių ir juridinių asmenų paramos dydį, o fi ziniai asmenys remdami par-tijas jau dabar privalo deklaruoti pa-jamas. Anksčiau net asocialus žmo-gus „sugebėdavo“ paaukoti partijai 20–30 tūkst. litų. Neaišku iš kur. Bet didžiausias pajamas partijos gauna iš juridinių asmenų.

Ne visi juridiniai asmenys galės remti partijas?

Pagal mūsų projektą aukotojai negalės būti tie, kurie gauna stambų valstybinį užsakymą. Atlikome ana-lizę ir aiškiai pamatėme, kad įmonė paremia vieną ar kitą partiją ir gauna ES lėšų projektui ar šiaip kokį valsty-binį užsakymą statyti stambų objek-tą, teikti paslaugas. Akivaizdi sąsaja. Įmonės taip nusiperka viešųjų pirki-mų konkursą. Stengiamės tam už-kirsti kelią.

VL archyvo nuotrauka

2011 m. sausio 22 d. • Nr. 6 (9025)Valstiečių laikraštis 5

2011 m. sausio 22 d. • Nr. 6 (9025)Valstiečių laikraštis6 Pasaulis

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

Istorinį JAV prezidento Bara-ko Obamos ir Kinijos vadovo Hu Dzintao susitikimą Vašingtone temdė nerimas dėl besikeičian-čių pasaulio galios centrų. Pas-taruoju metu Kinija nuolat stip-rina savo įtaką ir galią Vakarų šalių sąskaita įvairiausiose sri-tyse – nuo ekonomikos iki kari-nių pajėgų.

Viena vertus, Vakarams nau-dingas Kinijos iškilimas, nes ši milžiniška šalis padeda pasau-liui įveikti ekonomikos krizę. Kita vertus, daugelis baimina-si stiprėjančios komunistinės Kinijos, kurios deklaruojamos vertybės svetimos Vakarų civi-lizacijai.

Pabrėžė vizito reikšmę

Galingiausios pasaulio valstybės vadovas H.Dzintao buvo priimtas kaip itin brangus svečias. Jo garbei Baltuosiuose rūmuose surengtas ne tik valstybinis banketas. Antradienį B.Obama su kolega susitiko privačios vakarienės, o tokia garbė Vašingtone suteikiama itin retam svečiui.

H.Dzintao viešnagė yra pirmas Kinijos lyderio valstybinis vizitas JAV po daugiau kaip 13 metų per-traukos. Vizito svarbą rodė ir išori-niai ženklai: svečio garbei Baltųjų rūmų pievelėje buvo iššauta 21 saliu-to salvė, išrikiuota garbės sargyba bei sugiedoti dviejų šalių himnai.

Sveika konkurencija

JAV prezidentas B.Obama ir Kinijos vadovas H.Dzintao kar-

tu paragino savo šalių verslininkus megzti glaudesnius ryšius. „Jungti-nės Amerikos Valstijos ir Kinija turi labiau kooperuotis, kad sustiprintų pasaulio ekonomiką ir spręstų tarp-tautinio saugumo problemas“, – tre-čiadienį sakė JAV prezidentas.

Keturių dienų vizito pradžioje B.Obama kvietė Kinijos vadovą savo

šalyje sudaryti geresnes sąlygas JAV fi rmoms, tačiau sveikino paskutinius Pekino palankumo ženklus.

„Kitose srityse mes konkuruo-sime, sveika konkurencija skatina abi šalis ieškoti inovacijų ir tapti dar labiau konkurencingomis, – sakė B.Obama. – Tokio pobūdžio san-

tykiai klostosi tarp JAV ir Kinijos XXI amžiuje ir tokių santykių mes sieksime.“

Po susitikimo buvo paskelbta apie pasiektą susitarimą, kad Kinija iš JAV pirks produktų daugiau kaip už 45 mlrd. dolerių (33 mlrd. eurų).

„Sveikinu šį Kinijos vyriausybės pažadą nediskriminuoti Amerikos kompanijų, kai jos siekia sudaryti ko-mercinius kontraktus. Esu patenkin-tas ir Kinijos valdžios žingsniais, kurie padės kovoti su intelektualinės nuosa-vybės vagystėmis“, – sakė B.Obama.

Griauna barjerus

Bendrame susitikime su abiejų šalių verslo lyderiais H.Dzintao pa-reiškė, kad Pekinas laukia JAV in-vestuotojų, o šalies valdžia stengiasi sparčiau restruktūrizuoti ekonomiką bei padidinti vidaus vartojimą.

Augantis Kinijos įvairių prekių poreikis ypač jaudina JAV, nes eks-portas į šią šalį padėtų sumažinti prekybos defi citą tarp JAV ir Kini-jos. Susitikime B.Obama palietė ir vieną pagrindinių ginčų tarp dviejų šalių – Vašingtono nerimą dėl dirbti-nai nuvertintos Kinijos valiutos.

„Pasakiau prezidentui Hu, kad mes sveikinsime, jeigu Kinija leistų juaniui laisviau svyruoti dolerio at-žvilgiu. Bet taip pat turėjau priminti,

kad, mūsų nuomone, juanis yra dirb-tinai nuvertintas, o tai žeidžia JAV ekonomiką“, – teigė B.Obama.

Tačiau vizito metu pasiekta ir reikšmingų susitarimų. JAV ir Ki-nijos verslininkai sudarė milijardų dolerių vertės sandorius. O Kinijos diplomatai, atvykę į Ameriką ofi cia-

laus vizito išvakarėse, pasirašė sutar-tis, kurių suma siekia daugiau kaip 600 mln. dolerių (450 mln. eurų), su šešiomis JAV kompanijomis.

Žmogaus teisių klausimai

Per susitikimą abiejų šalių lyderiai nesistengė išvengti ir kitų skirtingai traktuojamų klausimų.

Pavyzdžiui, Kinija priekaištauja JAV dėl to, kad ši parduoda ginklus Taivanui, o JAV smerkia Kiniją, kad ši laiko įkalintą 2010 metų Nobelio tai-kos premijos laureatą Liu Xiaobo.

JAV vadovas labiausiai akcentavo žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje. 2009 metų Nobelio taikos premijos laureatas B.Obama patiria didžiu-lį spaudimą iš JAV įstatymų leidė-jų kelti žmogaus teisių klausimus susitikimuose su Kinijos preziden-tu H.Dzintao, tad JAV prezidentas jautė pareigą apie tai kalbėti.

„Istorija rodo, kad visuomenės yra harmoningesnės, tautos sėkminges-nės ir pasaulis teisingesnis, kai ger-biamos visų tautų ir visų žmonių teisės, taip pat ir prigimtinės, ir uni-versalios kiekvienos žmogiškos bū-tybės teisės“, – per Kinijos vadovo sutikimo ceremoniją Baltųjų rūmų sodelyje sakė B.Obama.

Atsakydamas H.Dzintao teigė, kad Kinijoje dar daug ką reikia pa-

daryti, kad būtų labiau apsaugotos žmonių teisės.

„Kinija yra besivystanti šalis, ku-rioje gyvena milžiniškas skaičius gy-ventųjų ir kuri susiduria su ekonomi-nėmis bei socialinėmis problemomis. Žmogaus teises reikėtų matyti šiame kontekste“, – kvietė Hu.

Kinijos ir JAV santykius temdo nepasitikėjimasŠią savaitę vykęs Kinijos prezidento vizitas JAV laikomas svarbiausiu dviejų šalių 30 metų santykių istorijoje.

JAV prezidentas B.Obama (kairėje) Kinijos lyderį H.Dzintao priėmė kaip itin brangų svečią. EPA-Eltos nuotrauka

Vatikanas pareiškė esąs susirū-pinęs dėl pastarųjų sekso kaltini-mų Italijos ministrui pirmininkui Silvijui Berluskoniui. Šiuo metu S.Berluskonio vardas linksniuoja-mas net keliuose sekso ir korup-cijos skandaluose. Šalies proku-rorai įtaria, kad Italijos premjeras naudojosi nepilnamečių prostitu-čių paslaugomis.

Nepasotinamas apetitas

Penktadienį magistratų teismas pradėjo tyrimą prieš italų premjerą, kuris kaltinamas naudojęsis nepil-nametės prostitutės paslaugomis.

Italijos kaltintojai teigia, kad šalies ministras pirmininkas S.Berluskonis turėjo lytinių santykių ne su viena, o su daugybe nepilnamečių prostitu-čių. Pareigūnai tvirtina, kad Italijos premjeras mokėjo merginoms pini-gus ir leido joms nemokamai naudo-tis jo apartamentais.

Kaltintojai taip pat tiria, ar S.Berluskonis mokėjo už sekso pas-laugas septyniolikmetei naktinio klubo šokėjai. Pats Italijos prem-jeras griežtai neigia pirkęs meilę už pinigus.

Pirmadienį Italijos parlamen-to tinklalapyje paviešintame doku-mente teigiama, kad nepilnametes prostitutes S.Berluskoniui parūpin-davo Nikolė Mineti, buvusi Itali-jos premjero stomatologė, kuri šiuo metu eina valstybines pareigas, ir kiti premjerui artimi žmonės. Tei-giama, kad savo apartamentuose S.Berluskonis bendravo su daugy-be pilnametystės nesulaukusių mer-ginų.

N.Mineti neigia jai metamus įta-rimus.

Italijoje prostitucija nėra nusi-kaltimas – baudžiamoji atsakomybė gresia tik už santykius su nepilna-mete prostitute.

Pats S.Berluskonis atmeta jam keliamus kaltinimus ir tvirtina, kad jie yra politiškai motyvuoti. Jis pa-žadėjo nubausti magistratus, kurie užvirė šią košę.

Pasmerkė ir Vatikanas

Vatikano kardinolas Tarsisi-jus Bertonė sakė, kad valdžioje esantys žmonės turėtų demons-truoti tvirtesnę moralę. „Bažnyčia kviečia ir ragina visus, ypač uži-

mančius aukštus valdžios postus, sutvirtinti savo moralę bei teisin-gumo ir teisėtumo jausmą“, – tei-gė kardinolas T.Bertonė ir pridū-rė, kad akylai šį klausimą stebintis Vatikanas pritaria Italijos prezi-dento Džordžo Napolitano susi-rūpinimui.

Ketvirtadienį italų preziden-tas sakė, kad ekonominio taupy-

mo laikais valdžios žmonės turėtų rodyti daugiau „sveikos nuovo-kos ir atsakomybės“. Prezidentas D.Napolitanas pareiškė, kad dėl naujausio ministro pirmininko S.Berluskonio skandalo šalį ištiko tikra suirutė.

Italijos prezidentas pareiškė tikįs, kad S.Berluskonis atsakys šalies kal-tintojams kuo greičiau. Prokurorai

ministrą pirmininką apklausti no-rėtų iki savaitės pabaigos.

Paties S.Berluskonio, kuris nei-gia kada nors gyvenime pirkęs mei-lę už pinigus ir šaiposi iš raginimų atsistatydinti, advokatai teigia, kad premjeras kol kas nenusprendė, ar leisis apklausiamas.

Protestai Italijos sostinėje

Italijos pagrindinė opozicinė jėga – demokratų partija – mano, kad jei S.Berluskonis turėtų bent la-šelį savigarbos, jis atsistatydintų.

Protesto akciją prie Italijos vy-riausybės pastato, reikalaudamos S.Berluskonio atsistatydinimo iš ministro pirmininko pareigų, su-rengė Italijos demokratų partijos moterys.

Skelbiama, kad prie Italijos vy-riausybės pastato protestavo dešim-tys pagrindinei šalies opozicijos par-tijai priklausančių moterų. Moterys sakė netoleruosiančios šalies prem-jero moralinės degradacijos ir elge-sio su dailiąja lytimi.

Dar viena protesto akcija vyko penktadienį. Tai buvo jau tre-čias protestas per penkias dienas. S.Berluskonį atsistatydinti ragina ir daugiau šalies opozicijos narių.

VL, Eltos inf.

Italijos premjeras įklimpo į sekso skandalą

Silvijus Berluskonis įtariamas turėjęs lytinių santykių su daugybe nepilna-mečių prostitučių. EPA-Eltos nuotrauka

Hu Dzintao viešnagė yra pirmas Kinijos lyderio valstybinis vizitas Jung-tinėse Amerikos Valstijose po daugiau kaip 13 metų pertraukos.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Pasitraukimas į niekur

Šeštadienis

11 p.

Sveikata

Vaismedžių kamienus ge-riausia baltinti vėlyvą ru-denį, iki iškrintant sniegui ir pradedant šalti. Tačiau Rusijos sodininkų paty-rimas rodo, kad baltinti sodą galima ir žiemą.

Janina Augulytė

7 p.

Biržų rajono Kirkilų kaimą garsina unikalus karstinis ežerynas, įgriuvos kie-muose ir tradiciniai ama-tai.

Vida TavorienėVL žurnalistė

23 p.

Smegduobių apsuptyje gaivina etninį paveldą

Vaismedžių baltinimas žiemą

Šaltuoju metų laiku keliams ir šaligatviams pasidengus storu ledo sluoksniu, trau-mų išvengti beveik neįma-noma. Greitosios pagalbos medikai sako, jog tokių pa-cientų šiuo metu į šalies gydymo įstaigas kreipiasi tiek, kad traumatologai vos spėja suktis.

Virginija Mačėnaitė,VL žurnalistė

23 p.

Kai kelias kaip stiklas

Šiaurės Afrikos perlas – Libija

19 p.

8 p.

Sodyba

„Giminės“ grįžta su humoru ir viltimiVasaros pradžioje Lietuvą apskriejo žinia, kad fi lmuo-jamas pirmojo lietuviško se-rialo „Giminės“ tęsinys, kuris vadinsis „Giminės. Po dvide-šimties metų“. Kaip sekasi kūrėjams ir kada žiūrovai išvys pirmąją seriją?

Nijolė Baronienė,VL žurnalistė

Šalies visuomenės psichi-kos sveikata smarkiai šlu-buoja – Lietuvoje vėl re-gistruojama daugiausia Europoje savižudybių.

Virginija Mačėnaitė,VL žurnalistė

Istorikas ir verslininkas S.Antanaitis keliaudamas į Libiją tikėjosi išskirtinių įspūdžių. Ir neapsigavo.

Aurika Merkienė