Šeštadienis• Įsimintiną naktį Lietuvos ra-

dijuje dirbusi komanda rizikavo gyvybe eterio bangomis siųsda-ma pasauliui žinią apie kovojan-čią už laisvę Lietuvą.

Sodyba

• Įsismarkavusi snieginga žie-ma greitai mažina kelių priežiūrai skirtas lėšas.

• Dažnai su gailesčiu pagalvoja-me apie miško gyvūniją, tačiau ar sugebame jai tinkamai padėti?

Sveikata

• Šiandien medicina ir kosme-tologija išrado įvairiausių priemo-nių malonumui pirtyje patirti ir sveikatai pasisemti.

• Kai kuriose Lietuvos vietovė-se netrukus gali įvykti sezoninio gripo protrūkis.

Šiandien VL su priedu

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2011 m. sausio 8 d., šeštadienis • Nr. 2 (9021) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

Kol kas toli gražu ne visi pa-tenkinti kompaktinėmis liumi-nescencinėmis arba kitaip vadi-

namomis taupiosiomis lempomis, nes jos kainuoja brangiau, dažnai yra abejotinos kokybės, turi įvai-rių trūkumų.

Vartotojams niekas neteikia in-formacijos apie jų savybes, poveikį sveikatai ir aplinkai. Europos Parla-

mente kai kurie politikai jau siekia atšaukti kaitinamųjų lempų drau-dimą, nes kilo abejonių, ar elektros energija nebus taupoma aukojant sveikatą, nes taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio.

Nukelta į 3 p.

Emigracijos mastas Lietuvoje – katastrofi škas

„Grįžti į sceną po beveik dvi-dešimties metų nėra lengva. Sprendimas sugrįžti į Lietuvą taip pat nebuvo staigus ir lengvas“, – prisipažino garsus Sąjūdžio laikų atlikėjas Arvydas Vilčinskas, šiuo metu gyvenantis JAV.

Tiesa apnuogino politikus

Nuo kitų metų nebebus kaitinamųjų buitinių lempų, tačiau nelikus galimybės rinktis beveik nekalbama apie taupiųjų lempučių kokybę, pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai.

Prezidentų pozicijos dėl Baltarusijos išsiskyrė

Po rinkimų A.Lukašenka į KGB izoliatorius tebekiša opoziciją, o kadenciją baigęs Prezidentas V.Adamkus ir dabartinė šalies vadovė D.Grybauskaitė viešai su-sikirto dėl politikos kaimyninės šalies atžvilgiu.

Apie tai – 10 p. Apie tai – 20 p.

Auštanti naujų lempų era sėja abejones

Reitingo viršūnėje stabiliai besilaikanti Prezidentė ir toliau kerta iš peties, neieško kišenėse žodžių, kuriuos kai kurie politikai ir politologai vadina rinkimų retorika.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Eltos nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 2011 m. sausio 8 d. • Nr. 2 (9021)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

„Ministrai dirba blogai“, „Alek-sandro Lukašenkos pergalė padė-tų užtikrinti stabilumą“ ir panašūs pastarojo meto Prezidentės Da-lios Grybauskaitės pasisakymai jau nieko nestebina. Šį kartą ji tiesiog pasakė, kad tampame oligarchų ir nusikaltėlių valdoma valstybe.

Pareiškimai sukėlė audringą reakciją

Aukščiausius reitingus tarp po-litikų turinti Prezidentė sausio pra-džioje viename interviu atviravo, kad korupcija stabdo Lietuvos valstybės vystymąsi.

„Tampame oligarchų ir nusikals-tamo pasaulio valdoma valstybe“, – akcentavo D.Grybauskaitė. Ji aiškino, kad nesitikėjo, jog Lietuvoje yra tokio masto korupcija. Prezidentės teigimu, prie smulkios korupcijos žmonės taip įpratę, kad ją tiesiog toleruoja.

Tačiau ne pareiškimai apie korup-ciją sukėlė audringą politikų reakciją, o nuorodos į oligarchijos ir nusikal-tėlių įsigalėjimą šalyje. Suskubta prie-kaištauti, esą šioje kovoje Prezidentė turėtų būti lydere, nes būtent ji skiria generalinį prokurorą, Valstybės sau-gumo departamento (VSD) vadovą, teisėjus, o jie ir sudaro kovos su nusi-kalstamumu grandinę.

Prieštaringa nuomonė

Žibalo į ugnį papylė pareiškimai, esą Prezidentės žodžiai prasilen-kia su anksčiau išsakyta jos nuomo-ne. Juolab kad praėjusių metų liepos 12 d. prezidentavimo metinių pro-ga D.Grybauskaitė surengė spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė svar-biausius metų darbus.

Tąsyk žurnalistai jos klausė apie dvylika slaptų VSD pažymų, kurio-se minimos konkrečios verslo inte-resų grupės, darančios įtaką žinias-klaidai ir politikams. Tačiau tuomet D.Grybauskaitė pasakė, esą pažymo-se nėra nieko įdomaus. „Tiesą sakant

ten nieko įdomaus nėra“, – kalbėjo Prezidentė.

Viena vertus, šalies vadovė pripa-žino, kad oligarchai daro įtaką, bet, antra vertus, abejoja, ar žmonėms rei-kia žinoti lėlininkus, valdančius juos it marionetes.

Tuomet galbūt neatsitiktinai D.Grybauskaitei už tokius pareiški-mus interneto dienoraščio „Th e Eco-nomist“ apžvalgininkas Edvardas Lukasas skyrė 2010 metų „nusišne-kėtojos“ (angl. „Foot in the Mouth“) apdovanojimą.

Opozicija pasigenda veiksmų

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius „Vals-tiečių laikraščiui“ prisipažino, kad jį nustebino Prezidentės pareiškimas. „Jeigu panašaus turinio pareiškimą būtų padaręs eilinis politikas, tai to-kios reakcijos nebūtų buvę, bet jeigu tokius žodžius pasako Prezidentė, tai tarptautiniu požiūriu Lietuva bus mi-

nima kaip nusikaltėlių valdoma vals-tybė“, – kalbėjo A.Butkevičius.

Jis iš Prezidentės pasigedo veiks-mų, o ne kalbų. „Jei Prezidentei ne-pavyksta pažaboti oligarchijos ir nu-sikalstamų struktūrų, gal derėjo kartu su politikais pirmiau apie tai padisku-

tuoti“, – sakė A.Butkevičius.Konservatorių atstovas Jurgis Raz-

ma tikino, kad jau priprato prie emo-cingų D.Grybauskaitės pasisakymų. „Tai paraginimas aktyviau kovoti su ekonominiais nusikaltimais, stabdyti oligarchines tendencijas ir tai papil-domas impulsas mums, politikams“, – svarstė J.Razma.

Žodžiai pakibo ore

Šalies vadovės pareiškime polito-logai įžvelgė D.Grybauskaitės rin-kimų retoriką. „Šį kartą Prezidentė nepasižymėjo originalumu ir sukė-lė audrą vandens stiklinėje, – įsitiki-nęs sakė Algis Krupavičius. – Apie oligarchijos pavojus dar prieš kele-rius metus kalbėjo Valdas Adamkus, o D.Grybauskaitė šia korta tik pasi-naudojo per rinkimų kampaniją.“

A.Krupavičiaus nuomone, galbūt Prezidentė mėgino užpildyti diskusijų ir darbų vakuumą, siekiant pritraukti visuomenės dėmesį. „Juk veiksmų iš jos pusės nėra, tik žodžiai, – pabrėžė A.Krupavičius. – Jei ji neturėjo pasiū-lymų, ką reikia daryti, geriau jau būtų patylėjusi.“

„Rizikingu pareiškimu“, „leptelėji-mu“ Prezidentės pasisakymą pavadi-no politologas Lauras Bielinis. „To-kiam aukštam pareigūnui prieš kažką pasakant visada derėtų po ranka turėti faktus“, – aiškino L.Bielinis.

Tokį šalies vadovės pareiškimą jis pateisintų tik tuo atveju, jei prieš tai Prezidentė būtų sukvietusi Generali-nės prokuratūros, kitų institucijų va-dovus ir jiems duotų konkrečias už-duotis apibrėžtam laikotarpiui, o tik tada garsiai prabiltų apie oligarchiją, nes dabar jos žodžiai liko kyboti ore.

Prezidentė neįvardijo konkrečių oligarchų, nors jų kūrimasis, pasak A.Krupavičiaus, prasidėjo iš karto po Lietuvos nepriklausomybės atkūri-mo. Ne tik tuomet, kai buvo kuriamas LEO LT, bet ir per dujų sektoriaus, alkoholio pramonės privatizaciją.

„Tai vyko valdant ir kairiesiems, ir dešiniesiems“, – sakė A.Krupavičius.

Tačiau atrodo, kad oligarchijos įsi-galėjimo valstybėje politikai nemato. „Nemanau, kad šiuo metu oligarchų įtaka ryški, nors kitose pokomunisti-nėse valstybėse ji labai jaučiama“, – samprotavo konservatorius J.Razma.

Jis taip pat nepritaria politologų mintims, esą oligarchinės struktū-ros susikūrė per įmonių privatizavi-mą. „Įmonių privatizavimas Lietu-voje vyko gana skaidriai“, – tikino J.Razma, nors kažin ar daug kas tuo patikėtų.

Socialdemokratas A.Butkevičius apskritai kalbėjo, kad nejaučia nei oligarchų, nei nusikalstamo pasaulio atstovų spaudimo. „Jeigu taip būtų, mūsų partija neturėtų skolų, bet jų tu-rime“, – patikslino A.Butkevičius.

Pažymos dulka stalčiuose

Dvylika VSD pažymų, kuriose už-simenama apie verslo darytą įtaką po-litikams ir žiniasklaidai, iki šiol nėra paviešintos. Politikai ir politologai abejoja, ar vertėtų atskleisti jų turinį. „Viešumas bent jau nepakenktų, nors Prezidentė kategoriškai niekada ne-

pasisakė už visišką jų įslaptinimą“, – pabrėžė J.Razma.

Panašios nuomonės yra ir A.Butkevičius. „Ten nieko įdomaus nėra ir man belieka tikėti Preziden-te“, – antrino jis.

Politologas L.Bielinis aiškina, kad pažymas matė nedaug žmonių, o pa-čios pažymos yra operatyvinio pobū-džio neišanalizuoti rinkiniai.

„Jeigu jose iš tiesų būtų kas nors vertingo, prokurorai jau būtų iškėlę bylas“, – sakė L.Bielinis.

Padėtų viešumas ir skaidrumas

Politologas L.Bielinis neabejo-ja, kad oligarchijos požymių vis dėl-to yra, bet niekas iki šiol visuomenei nepateikė nuodugnaus tyrimo išvadų. „Kartais man gali kilti įtarimas, bet teisėsauga turėtų jį arba patvirtinti, arba išblaškyti“, – sakė L.Bielinis.

Jo kolegos A.Krupavičiaus nuo-mone, Lietuvoje apskritai trūksta socialinio teisingumo ir lygybės. „Valstybėje daug problemų, įskai-tant ir verslo interesų grupių da-romą poveikį politikai, – svarsto A.Krupavičius. – Švelniai tariant, būtų tiesiog kvaila teigti, kad šalyje nėra oligarchijos problemos.“

A.Krupavičiaus nuomone, su oligarchija labiausiai padėtų kovo-ti viešumas ir politinių sprendimų skaidrumas. „Informacijos priei-namumas piliečiams apie politikų sprendimus būtų labai naudingas“, – reziumavo jis.

A.Krupavičiaus teigimu, gaila, kad pati prezidentūra yra labai už-dara institucija, dažnai nekomen-tuojanti savo veiksmų.

Aktualijos

Dvylika VSD pažymų, kuriose užsimenama apie verslo darytą įtaką politikams ir žiniasklaidai, iki šiol nėra viešai paskelbtos. Politikai ir politologai abejoja, ar verta visuomenei atskleisti jų turinį.

Tiesa apnuogino politikus

Jaunatis.Saulė teka 8.39, leidžiasi 16.12.

Rytoj Poryt

Savaitgalį ciklonai iš pietinių platumų Lietuvos link atvers kelia šiltesniam orui, tad mūsų krašte prasidės atodrėkis, o sniegą keis lietus. Šiandien ryto valandomis daugelyje rajonų dar dribs šlapdriba, vėliau ją keis nedidelis lietus. Vietomis tvyros rūkas, o kelius ir šaligatvius slidins lijundra, plikledis. Temperatūra kis tarp 1 laipsnio šalčio šalies rytiniame pakraštyje ir 3 laipsnių šilumos pajūryje. Sekmadienį didesnėje šalies dalyje taip pat numatomi nedi-deli krituliai, daugiausia lietus. Temperatūra naktį svyruos apie 0 laipsnių, dieną oras turėtų sušilti iki 0–4 laipsnių šilumos. Pirmadienį per Lietuvą keliaus šaltasis atmosferos frontas. Naktis bus labai šilta – 0–4 laipsniai šilumos, o dieną praslinkus frontui temperatūra gana staigiai kris. Kritulių prognozuojama nemažai, pirmiausia lis lietus, tačiau orui atšalus lietų keis šlapdriba. Antradienį kritulių tikimybė bus nedidelė, naktį šiek tiek pragiedrėjus tem-peratūra nukris iki 2–7 laipsnių šalčio. Tad susidarys plikledis ir bus ypač slidu. Dienos metu temperatūra vėl svyruos apie nulį laipsnių.

ŠiandienOrai

Margarita Kirkliauskaitė

Oligarchus reikia įvardytiVytautas Gapšys, Seimo narys

Reikia prisiminti, kad pastaruosius 20 metų Lietuvą valdė tai konservatoriai, tai socialdemokratai. Toks dviejų partijų valdymas sukuria situaciją, kad žmonės mėgina prisitaikyti prie tokios valdžios. Klausimas tik toks – su kuo nusikaltėliai dirba? Už tai, ką turime šiandien, nuopel-nus galime atiduoti jau minėtoms dviem partijoms. Nenorėčiau vienų ar kitų įvar-dyti oligarchais, nes ne aš pasakiau, kad Lietuva tampa oligarchų ir nusikaltėlių valdoma šalimi. Greičiausiai tik tie as-menys, kas taip pasakė, galėtų įvardy-ti, ką įsivaizduoja esant oligarchais. Tai visuomenei turėtų būti atskleista kaip įmanoma greičiau, kad žinotume, kaip situaciją sutvarkyti. O dėl VSD pažymų, tai nereikėtų žvalgytis į praeitį. Turime žiūrėti į tai, kas yra dabar.

Nematau sisteminių sprendimųKęstutis Čilinskas, teisininkas

Prezidentės pasisakymas dviprasmiš-kas. Oligarchų įtaka šalyje iš tiesų dide-lė. Tai turtingų monopolijų (energetikos, dujų, degalų ir kitų) atstovai, kurie veikia išvien su politikais. Pavyzdžiui, LEO LT atveju politikai pritarė, kad restitucijos sutarties pagrindu net valstybės turtas buvo visam laikui užstatytas, o vadovau-jantis ta sutartimi nebus išieškota valsty-bei padaryta žala. Gerai, kad Prezidentė pakeitė VSD, Generalinės prokuratūros ir kitus vadovus. Tačiau po paskyrimo VSD vadovas Gediminas Grina pasakė, kad jis pasirūpins didesniu informacijos slaptumu. Tą jis sėkmingai ir daro. Ki-taip tariant, jis dar labiau saugo valdžią, nors VSD misija yra kovoti prieš oligar-chinį, nusikalstamą valstybės valdymą. Lygiai tas pat įvyko su Generalinės pro-kuratūros vadovo kaita. Prokurorui ne-pateikta jokių konkrečių užduočių. O juk Prezidentė į rinkimus ėjo su kovos prieš oligarchiją deklaracija ir kad reikia leisti įstatymus, užkertančius kelią monopo-lijoms. Gaila, bet jokių įstatymų pasiūly-mų iki šiol nepateikta. Kol kas nematau sisteminių sprendimų ir siūlymų.

Mėgsta griežtai šnekėtiJulius Veselka, Seimo narys

Užsienio investuotojams į tokius Prezi-dentės pasisakymus yra nusispjauti. Jei-gu jie matys, kad Lietuvoje galima gauti pelno, tai jie investuos, nekreipdami jo-kio dėmesio. Ar oligarchų pas mus yra? Be abejo. Lietuvos pramonininkų kon-federacija su Bronislovu Lubiu prieša-kyje, energetikai, šilumos, naftos ūkių atstovai. Net tą pačią Užsienio inves-tuotojų asociaciją, kuriai dirba Lietuvos laisvosios rinkos institutas, priskirčiau oligarchams. Jei Vyriausybė nori priimti kokį nors sprendimą, tai kaipmat asoci-acija ima rėkti: „Mes pabėgsime iš Lie-tuvos.“ Ar tai ne šantažas? Prezidentė teisi. Gal reikėjo pasakyti švelniau, bet ji griežta moteris.

Ne pareiškimai apie korupciją sukėlė audringą politikų reakciją, o nuorodos į oligarchijos ir nusikaltėlių įsigalėjimą šalyje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

A.Krupavičiaus nuomone, galbūt Prezidentė mėgino užpildyti disku-sijų ir darbų vakuumą, siekiant pri-traukti visuomenės dėmesį. VL archyvo nuotrauka

Dieną: -1 +3° Dieną: 0 +4° Dieną: ~0°

Naktį: 0 +4°Naktį: ~0° Naktį: ~0°

32011 m. sausio 8 d. • Nr. 2 (9021)Valstiečių laikraštis

Padeda taupyti

Nuo pernai Lietuvos kaip ir kitų ES šalių parduotuvėse jau nėra 100 ir 75 W galios kaitinamųjų lempų. Šiemet nuo rugsėjo prekyboje neliks 60 W, o nuo kitų metų – 40 ir 25 W kaitinamųjų lempų.

Jas ES sprendimu turi visiškai pa-keisti halogeninės, diodinės ir kom-paktinės liuminescencinės. Pastaro-sios, kitaip vadinamos taupiosios, yra populiariausios. Naudojant šias lem-putes galima sunaudoti penkis kartus mažiau elektros energijos. Pavyzdžiui, kompaktinė liuminescencinė 20 W galios lempa prilygsta 100 W kaitina-majai. Mat pastaroji daugiausia elek-tros energijos paverčia nenaudinga ši-luma ir tik nedidelę dalį – šviesa.

Gali kelti pavojų

Tik tokį taupiųjų lempų prana-šumą pastebi Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos nau-dojimo tyrimų ir informacijos centro vadovas Romualdas Škėma. „Visais kitais aspektais yra daug abejonių ir

nežinomybės, – mano R.Škėma. – Taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio garų, todėl jų negalima mesti į bendrą atliekų konteinerį, bet Lietuvoje niekas nepaaiškina, kur jas dėti.“

Mokslininkas pasigenda ir infor-macijos apie užsienyje atliekamus ty-rimus aiškinantis tokių lempų švie-sos poveikį. „Kai kurie tyrimai skelbia apie galimą neigiamą liuminescenci-nės šviesos poveikį sergantiems tam tikromis nervų ligomis žmonėms, – kalbėjo R.Škėma. – Mes institute ti-riame tik šių lempų ekonominį efek-tą, o poveikis sveikatai jau yra medikų reikalas. Manau, turėtų būti aktyvesni

visuomenės sveikatos centrai. Jei nėra galimybių patiems atlikti tyrimų, ga-lima pasinaudoti užsienyje skelbtais duomenimis.“

Trūksta informacijos

Pasak R.Škėmos, šalyje, be infor-macijos, kad neliks kaitinamųjų lem-

pų, nieko daugiau neskelbiama. „Pra-ėjo daugiau kaip metai, bet žmonės iki šiol palikti likimo valiai ir turi pa-tys susivokti naujų produktų įvairo-vėje, – apgailestavo mokslininkas. – Tikiu, kad garsių fi rmų produktai turi nedaug gyvsidabrio, yra taupūs ir il-gaamžiai, bet niekas nekontroliuo-ja, kiek į parduotuves patenka neaiš-kios kokybės lempų. Gali būti, kad jose ir gyvsidabrio daugiau, ir žada-mo ekonominio efekto mažiau nei teigiama.“

R.Škėma taip pat pabrėžė, kad liu-minescencinės lempos yra kelis kar-tus brangesnės. „JAV pirmos perė-jo prie liuminescencinių lempų, bet

jų kaina mažai skyrėsi nuo kaitina-mųjų, o pas mus tas kainų skirtumas nenormalus, – kalbėjo mokslinin-kas. – Akivaizdu, kad Lietuva visiš-kai nepasirengusi įgyvendinti ES rei-kalavimų.“

Jau Briuselyje pasigirdo abejonių taupiųjų lempų nauda. Europos Par-lamento Pramonės komisijos vadovas

Herbertas Reulis neseniai pasiūlė at-šaukti kaitinamųjų lempų draudimą. Pasak jo, Federalinės aplinkosaugos žinybos atlikti tyrimai rodo, kad iš

sudužusios liuminescencinės lempos į aplinką patenka 20 kartų daugiau gyvsidabrio nei leidžia saugumo nor-mos. Alyvos į diskusijų ugnį dar įpy-lė Europarlamento vicepirmininkė Silvana Koch-Mehrin, įspėjusi ne-naudoti taupiųjų lempų vaikų kam-bariuose.

Meta į konteinerius

Nuo seno žinoma, kad mokyklo-se ir kitos įstaigose naudojamas liu-minescencines lempas būtina saugiai utilizuoti. Tokia pati pavojinga aplin-kai atlieka yra ir perdegusi buitinė kompaktinė liuminescencinė lempa.

Lietuvoje pernai įkurta Europos lempų gamintojams bei importuo-tojams atstovaujanti viešoji įstaiga „Ekošviesa“, kuri nemokamai su-renka perdegusias ir sudužusias liu-minescencines lempas. Pasak įstaigos vadovo Mariaus Jankausko, šiuo metu veikia 23 punktai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. „Ateityje planuojama įsteigti apie 100 punktų“, – teigė jis.

Surinktos lempos vežamos per-dirbti į Latviją. M.Jankauskas pri-pažino, kad gyventojai dar nėra labai aktyvūs ir dažnai taupiosiomis lem-pomis atsikrato kartu su buitinėmis atliekomis. „Reikės nemažai pastangų ugdyti žmonių sąmoningumą ir nau-jus įpročius, – kalbėjo jis. – Tačiau šios lempos yra daug pažangesnės. Ga-mintojų apskaičiavimu, atsisakius kai-tinamųjų lempų, ES šalys į atmosferą išmes 23 megatonomis mažiau an-glies dvideginio, nes bus sutaupoma daugiau elektros energijos, kurios ga-myba prisideda prie oro taršos.“

Aktualijos

(Užs. 24)

Rinktis yra iš koAlfonsas Vaškys, KTU Elektros inžinerijos katedros docentas

Galbūt ES sprendimas visiškai atsisakyti kaitinamųjų lempų yra per drastiškas. Žmogui reikėtų palikti galimybę rink-tis: taupyti ar ne. Mano namuose jau visos lempos yra liuminescencinės. Jos tikrai padeda taupyti energiją 5 kartus. Nereikėtų labai bijoti ir gyvsidabrio, ku-ris visiškai negali pakenkti nepažeidus lempos. Žmonės neretai skundžiasi ir dėl to, kad taupiųjų lempų šviesa šalta. Bet dabar jau yra didelė liuminescenci-nių lempų šviesos spektrų įvairovė. Kai kurių šviesa beveik nesiskiria nuo įpras-tinių kaitinamųjų lempų. Reikia žinoti ir tai, kad liuminescencinės lempos šviesą skleidžia į šonus, o kaitinamosios inten-syviausiai šviečia žemyn.

Pigi prekė – nesaugi?Vladislavas Mickevičius, lempų gamintojo „Osram“ atstovybės Lietuvoje vadovas

Pigiose kompaktinėse liuminescencinė-se lempose, kainuojančiose iki 5 Lt, gal ir yra daug gyvsidabrio, be to, ir jų kokybė prastesnė. Tačiau pažangias technologi-jas naudojantys gamintojai gyvsidabrio naudoja tik 3 miligramus vienai lempai. Tai minimalus kiekis, kuris sudužus lem-pai nesukelia jokio pavojaus sveikatai – pakanka surinkti šukes ir išvėdinti patal-pą. Galima rinktis ir taupiąsias halogeni-nes lempas, kurios turi tokią pačią formą kaip ir kaitinamosios, bet naudoja apie 30 proc. mažiau energijos, panaudotas jas galima išmesti su buitinėmis atlieko-mis. Taip pat populiarėja diodinės lem-pos, kurios nors ir brangios, bet dėl tau-pumo ir ilgaamžiškumo atsiperka priklau-somai nuo vartojimo per 1–4 metus.

Auštanti naujų lempų era sėja abejones

„Niekas nekontroliuoja, kiek į parduotuves patenka neaiškios kokybės lempų“, – sako energetikos instituto mokslininkas R.Škėma.

Raimis: kokią teisę kažkas turi man nurodinėti, kokias lemputes aš turiu na-muose naudoti? Tai akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas. Ką gi dabar pirksiu tas lemputes turguje, atvežtas iš Baltarusijos.

Titas: tai ne kas kita, kaip tų vadinamųjų taupiųjų lempų gamintojų šanta-žas, kurį jie laimėjo pasitelkę lobistus.

Egle: kaip juodžiausiais sovietmečio laikais – kažkas nutarė, kokias lemputes turiu naudoti. Gal kitas ES reikalavimas bus nenešioti mini sijonų?

Ką apie draudimą naudoti kaitinamąsias lemputes mano portalo valstietis.lt skaitytojai?

Atkelta iš 1 p.

Rimanto Dovydėno piešinys

4 2011 m. sausio 8 d. • Nr. 2 (9021)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Daugelis naudojamės internetu, o kai kurie be jo net neįsivaizduoja savo gyvenimo ar darbo. Akivaizdu, kad internetas atveria neribotas gali-mybes, tik reikia mokėti jomis pasi-naudoti. Tačiau ir ši sritis, kaip ir daug kas gyvenime, turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų savybių.

Štai keli mano kolegos, beje, gy-venantys ir dirbantys JAV, Vokietijo-je ir Lietuvoje, kategoriškai atsisakė

raginimų užsiregistruoti „Facebook“ ar „Twitter“ tinkluose. Iš pradžių juos laikiau keistuoliais, atsisakančiais ben-dravimo patogumų. Tačiau dabar aiš-kėja, kad mano atsargieji kolegos buvo įžvalgesni nei aš ar daugelis iš mūsų. Užsienio žiniasklaida jau pradeda skambinti pavojaus varpais, kad tokio pobūdžio tinklai yra ne tik išlaisvinan-ti, bet ir laisvę pančiojanti jėga.

Markas Zuckerbergas tinklą „Face-book“ 2004 m. sukūrė bendrauti Har-vardo universiteto studentams, tačiau labai greitai jis paplito tarp visų JAV universitetų ir įmonių bei organizaci-jų, o 2008-aisiais „Facebook“ platfor-ma buvo išversta į vokiečių, prancū-zų, ispanų ir kitas kalbas. Šiuo metu „Face book“ tinklu naudojasi daugiau kaip 500 mln. vartotojų įvairiose pla-netos šalyse 75 kalbomis. Tiesa, „Fa-cebook“ buvo uždraustas Irane, Siri-joje ir, žinoma, Šiaurės Korėjoje bei Vietname, gal dar keliose autoritari-nio režimo šalyse. Paradoksalu, tačiau kaip tik autoritarinio režimo valstybės pasinaudojo „Facebook“ tinklu perse-kioti savo piliečius. Ne tik persekioti, bet ir šį tinklą panaudoja manipuliuoti visuomenės nuomone.

Štai neseniai paaiškėjo, kad Kinijo-je su valdžios palaiminimu veikia vadi-namoji penkiasdešimties centų armija. Šiai žmonių grupei priklauso apie 280

tūkstančių tinklaraštininkų. Kinijos valdžia su šia armija bando daryti įta-ką masės nuomonei. Ne už dyką. „Fa-cebook“, „Twintter“ ar apskritai inter-nete šie „kariai“ užtvindo komentarų skiltis ir nukreipia nuomones numa-tyta kryptimi. Už kiekvieną ideologiš-kai „teisingą“ pasisakymą šios armijos nariui mokama po 50 centų. Manoma, kad tokios kiberbrigados sukurtos ir

Nigerijoje, Venesueloje, Kuboje, Rusi-joje, Azerbaidžane ir kitose šalyse. Be kita ko, kai kurių šalių tokie apmoka-mi „kariai“ veikia kaip penktoji kolona kitose valstybėse. Ne paslaptis, kad apie tokią kaimyninių valstybių veiklą žino ir Lietuvos saugumo tarnybos.

Štai jums ir paradoksas – manyta, kad internetas išlaisvins žmones, nes jame cenzūros neįmanoma pritaikyti, kaip tai padaroma į savo rankas pa-imant televizijos laidas, žurnalus ar laikraščius. Be to, paaiškėjo, kad in-ternetas gali net sustiprinti naciona-listinį ar religinį priešiškumą. Terei-kia duoti įsakymą penkiasdešimties centų armijos kariams.

Be kita ko, pasinaudojant „Fa-cebook“ ir kitais tinklais įvairių šalių slaptosioms tarnyboms dabar daug pa-prasčiau sekti savo šalių piliečius. Kaip tai padaryti? Ne tik skaitant tinklaraš-tininkų komentarus ar siunčiant žinu-tes. Štai Masačiusetso technologijos

instituto specialistai pastebėjo, kad nu-stačius nors aštuonis tinklaraštininko virtualiuosius bičiulius jau galima gana tiksliai padaryti išvadas net apie žmo-gaus politinę ir net seksualinę orienta-ciją. Šio instituto ekspertai atliko tyri-mą ir jį pavadino „Išvados, sužinojus aštuonis draugus“. Tyrimo išvadose teigiama, kad iš aštuonių „Facebook“ dienoraščio rašytojo draugų paimtos

atviros informacijos jau galima gana tiksliai nustatyti duomenis, kurie ne-pateikiami viešai.

Ekspertai pastebėjo, kad šį metodą naudoja ne tik autoritariniai režimai, bet ir šalys, kurios viešai propaguoja laisvę. Tyrimas parodė, kad kai kurių demokratinių valstybių atstovai vie-naip kalba tarptautinei auditorijai, o štai vidaus rinkoje elgiamasi visiškai kitaip. Netikėta, kad šioje srityje pir-mauja ramioji Australija, kurios valdžia nuolat žaidžia cenzūros žaidimėlius.Laisvą žodį bando supančioti ir Ven-grija, o štai Didžiojoje Britanijoje no-rima priimti įstatymą, kuris leistų tota-liai sekti elektroninį susirašinėjimą.

Dabar daug rimčiau vertinu savo kolegų iš JAV tikinimus, kad reikia at-sargiai bendrauti ne tik per socialinius tinklus, bet net susirašinėjant ar ben-draujant „Skype“. Kai kurios valstybės interneto tinklus persijoja. Kai tik ku-ris nors iš pašnekovų parašo ar balsu pamini slaptąsias tarnybas dominantį raktinį žodį, abu pašnekovai automa-tiškai įtraukiami į stebimųjų gretas, jų pokalbių interneto tinkle jau gali būti pasiklausoma, susirašinėjimas stebimas. Slaptosios tarnybos viešai tokius įtari-mus neigia, tačiau neofi cialiai teisina-masi, kad tai daroma siekiant susekti teroristus. Ieškoma kaltųjų, tačiau nu-kenčia ir nekaltieji. Net privačiame po-kalbyje nebegali pajuokauti. Vėl, kaip ir tarybiniais laikais, atvirai pasikalbėti tu-rėtume užsukti į virtuves. Tačiau laikai pasikeitė – nebegalime atsisakyti vir-tualaus bendravimo, juo labiau kad vis daugiau tautiečių iškeliauja į kitas šalis. Su jais gali bendrauti tik internetu.

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

„Nors žemę štai sutemos gaubia ir tautas tamsybės dengia, bet virš tavęs VIEŠPATS šviečia, virš tavęs jo šlo-vė apsireiškia“ (Iz 60, 2). Šie pranašo Izaijo žodžiai tiksliausiai nusako Vieš-paties Apsireiškimo šventės esmę.

Kalėdų naktį Viešpats labai tyliai ateina į mūsų žemę. Tautas dar den-gia tamsybė, nes žmonės nepažįsta Dievo ir vietoj jo garbina stabus. Šią tikrovę matome visose ano meto tau-tose. Tačiau Kalėdų naktį jau spindi Viešpaties šlovė, ir greitai prasidės tautų kelionė Dievo šviesos link.

Viešpaties Apsireiškimo šventės Evangelija pasakoja apie Rytų iš-minčius, kurie atkeliavo į Jeruzalę pagarbinti gimusio žydų karaliaus. Jie klausinėja Jeruzalės gyventojų: „Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir at-vykome jo pagarbinti.“

Tačiau Jeruzalėje, išrinktosios Dievo tautos sostinėje, ši žinia nie-kam nesuteikė džiaugsmo. Prie-

šingai, karalius Erodas išsigando: kažkas iš jo nori paveržti sostą. Je-ruzalės gyventojai taip pat baimina-si: dabar reikia laukti žudynių, nes Erodas nepakęs jokio konkurento.

Rytų išminčiams nė motais žmo-nių nuotaikos. Jie atkakliai ieško, apsilanko net žvėries irštvoje – ka-ralius Erodas, pas kurį pakliuvo iš-minčiai, išties elgėsi žvėriškai, be gailesčio šalino savo kelyje bent kiek jam įtartinus žmones. Jis jau buvo nužudęs net du savo sūnus.

Išminčių gera valia ir pastangos atnešė laukiamų vaisių. Jie surado Kūdikį, jį pagarbino ir atidavė dova-nas – auksą, smilkalus ir mirą. Šio-mis dovanomis jie pagerbė Jėzų kaip karalių, kaip Dievą ir kaip žmogų.

Viešpaties Apsireiškimo šventė skelbia džiaugsmingą žinią: Jėzus Kris-tus, pasaulio Gelbėtojas, atėjo į žemę

išgelbėti ne vieno, bet visų tautų, ne tik žydų, bet ir viso pasaulio žmonių. To-dėl kiekvienas galime drąsiai pasakyti: Jėzus gimė Betliejuje ir dėl manęs.

Trijų Karalių šventė atskleidžia, kaip Dievas apsireiškia jo ieškan-

čiam žmogui. Pirmiausia žmogus turi Dievo ieškoti. Jeigu žmogus pa-tenkintas savo stabais – susikrautais milijonais, turima valdžia ar galimy-be tenkinti visus savo įgeidžius – jam Dievas neatsiskleis, kaip neat-siskleidė Erodui.

Žmogus, panašiai kaip Rytų iš-minčiai, turi Dievo ieškoti. Pradėję jie daug ko nesuprato ir vadovavosi tiesiog nuojauta. Patekėjusi žvaigž-dė, į kurią žvelgdami pasiekė Jeru-zalę, buvo tik miglotas ženklas – daugelis į jį nebūtų atkreipę rimto dėmesio. Panašiai ir dabar žmonės žvelgia į Dievo sukurtą pasaulį. Vie-ni jame mato Kūrėjo pėdsakus ir, ieškodami atsakymo, suranda Dievą. Dėl to daugybė garsiausių fi zikų bei astronomų visą gyvenimą nuošir-džiai gyveno pagal krikščioniškojo tikėjimo reikalavimus. O kiti, tyri-nėdami tą pačią visatą, nesugebėda-vo pamatyti Dievo pėdsakų ir likda-

vo materialistais bei agnostikais.Dievas neverčia žmogaus jo pri-

imti ir jį garbinti. Tai liudija Kris-taus Gimimas. Juk Dievas galėjo ateiti į šį pasaulį panašiai, kaip ap-sireiškė Mozei ant Sinajaus kalno.

Bet jis atėjo tyliai, nuolankiai, lauk-damas mūsų, žmonių, meilės. Die-vas yra meilė – jis toks gali būti tik laisvai ieškomas ir priimamas. Neį-manoma mylėti per prievartą. Die-vui reikalingi ne vergai, bet laisvi ir į jo meilę atsiliepiantys žmonės.

Šiandien Lietuvoje yra labai daug Dievo ieškančių žmonių. Die-vo paieškos vienus nuveda į Katalikų Bažnyčią; tenai jie randa įvairias mal-dos grupes, dvasines pratybas, sak-ramentus, randa Mišių auką, kurioje pats Dievas labiausiai atskleidžia savo meilę. Tačiau daug yra ir Dievo neieš-kančių, turinčių savo dievus – pasau-lio teikiamas linksmybes, pramogas, daiktus, net narkotikus. Matydami tokius žmones galime tik liūdėti, tik juos mylėti, už juos melstis ir trokš-ti, kad ir jiems nušvistų Betliejaus žvaigždė, rodanti kelią pas Dievą.

Trijų Karalių šventė teikia ir kitą pamoką. Išminčiai, suradę Kūdikį, jį pagarbino ir atidavė savo dova-nas. Neužtenka Dievą surasti – rei-kia jį pagarbinti ir jam atiduoti tai, ką turime brangiausia. Pagarbinda-mi nusižeminame ir pripažįstame jį esant mūsų gyvenimo Viešpačiu. Pati svarbiausia vieta, kur sutinkame Viešpatį ir jį pagarbiname, yra Mišių auka. Mūsų dėmesys Mišioms – tar-si mūsų meilės Dievui barometras. Pačios svarbiausios mūsų dovanos Dievui – tai ne koks nors sidabras ar auksas, bet mūsų širdys, mūsų meilė, mūsų gabumai, mūsų teisumo dar-bai, mūsų pastangos prikelti Lietuvą naujam gyvenimui. Štai ką turime paaukoti savo Dievui, jeigu jį tikrai mylime. Ar bandome tai daryti?

Dievo ieškojimas ir suradimas

Komentarai

Savaitės komentaras

Internetas, kaip (ne)laisvės priemonė

Pamokslas Viešpaties Apsireiškimo iškilmių proga

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Pavyks, nes valdantieji

Seime turi daugumą

Nepavyks, jų darbu nepatenkinta

ir opozicija, ir valdantieji

Išsilaikys energetikos ministras

A.Sekmokas

Išsilaikys aplinkos ministras

G.Kazlauskas

57 proc.

19 proc.

24 proc.

0 proc.

Ar energetikos ir aplinkos ministrams pavyks

išsilaikyti savo postuose po interpeliacijos?

Jeigu žmogus patenkintas savo stabais – su-sikrautais milijonais, turima valdžia ar gali-mybe tenkinti visus savo įgeidžius – jam Die-vas neatsiskleis, kaip neatsiskleidė Erodui.

Paradoksalu, tačiau kaip tik autoritarinio režimo valstybės pasinau-doja „Facebook“ ir kitais tinklais persekiodamos savo piliečius arba darydamos įtaką jų nuomonei.

„Europos Žmogaus Teisių Teis-me (EŽTT) Strasbūre atkurtas Lie-tuvoje pamintas teisingumas. Žmonėms, kurie tiki teisingumu, tai iš tikrųjų didelė pergalė“, – sakė Europos Parlamento narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas spaudos konferencijoje.

Jis tikisi, kad palankus teismo sprendimas atvers jam kelią daly-vauti ne tik Seimo, bet ir prezidento rinkimuose. „Dalyvausime 2012-ai-siais vyksiančiuose Seimo rinkimuo-se ir mūsų partija nugalės“, – užtik-rintai kalbėjo R.Paksas.

Jis nesiėmė svarstyti teisinių me-chanizmų, kurie leistų jam siekti prezidento posto.

EŽTT trečiadienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė iš Lietuvos prezi-dento posto prieš šešerius metus pa-šalinto R.Pakso teises.

„Nuolatinis ir neatšaukiamas bu-vusio prezidento diskvalifi kavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas“, – tokį sprendimą paskelbė EŽTT Didžioji kolegija dėl apkaltos tvarka iš Lietuvos pre-zidento posto prieš šešerius metus pašalinto R.Pakso skundo.

Strasbūro teismo Didžioji kole-gija, kurią sudarė 17 teisėjų, paskel-bė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių Pirmojo protokolo 3 straipsnį dėl teisės į laisvus rinki-mus, neleisdama R.Paksui dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Seimą.

Strasbūro teismo sprendimas yra privalomas. Vadinasi, Europos Są-jungai priklausanti Lietuva priva-lės imtis deramų veiksmų ir užkirsti kelią tokio pobūdžio žmogaus tei-sių pažeidimams ateityje. Teisėjai R.Paksui kompensacijos neskyrė argumentuodami, kad pats teismo nuosprendis savaime yra „teisingas ir pakankamas teisingumo siekio patenkinimas“, skelbia BBC.

Eltos inf.

R.Paksas džiaugiasi Strasbūro sprendimu

Raimundo Šuikos nuotrauka

52011 m. sausio 8 d. • Nr. 2 (9021)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Milda Kalvaitytė

Ūkio bankas žemės ūkio veik-la besiverčiantiems asmenims ir įmonėms suteikė 8 kartus daugiau paskolų. Tokius rodiklius Ūkio ban-kas pasiekė per 2010-ųjų sausio–lapkričio mėnesius. Išduotų pa-skolų suma ūgtelėjo 5 kartus – iki 24,2 mln. litų. Žemdirbiai tvirtina, kad Ūkio banką rinkosi dėl itin pa-lankių skolinimosi sąlygų.

Vienam iš Lietuvos ūkininkų są-jungos skyrių vadovaujantis Vytau-tas Šlikas teigia, kad žemdirbiams visada reikalinga fi nansinė pagalba vykdant ar plečiant ūkio veiklą, to-

dėl žemdirbiams tenka imti paskolas ir kitaip bendrauti su bankais.

„Ūkio bankas, kaip retas kuris ki-tas bankas, noriai bendrauja su ūki-ninkais ir supranta jų poreikius. Ban-kas atsižvelgia į tai, kad ne visada žemdirbyste besiverčiantys žmonės gali laiku sumokėti įmokas, nes šis verslas priklauso net nuo oro sąlygų, taigi bankas lanksčiau žiūri į mokėji-mo terminus. Mes tvirtai jaučiamės su Ūkio banku, nes bankas neleidžia iš ūkininko padaryti prasiskolinusio žmogaus“, – teigia Vytautas Šlikas.

Ūkio banko kreditų tarnybos vado-vas Mindaugas Pašvenskas patvirtina, kad 2010-aisiais žemdirbiai ir ūkinin-kai skolinosi aktyviau nei anksčiau.

„Augant ūkininkų produkcijos pa-klausai, žemdirbiai kreipiasi į mus vis dažniau. Dažniausiai kreditų prašoma nusprendus plėsti ar modernizuoti savo ūkius, įsigyti naujos darbo technikos“, – sakė Ūkio banko kreditų tarnybos va-dovas Mindaugas Pašvenskas.

Pagal naujai sudarytų sutarčių su-mas šiemet pirmavo Raseinių, Pane-vėžio, Klaipėdos bei Šiaulių regionų ūkininkai. Didžiausią paskolų žemės ūkio subjektams portfelio dalį suda-rė Raseinių (28 proc.), Kėdainių (16 proc.), Panevėžio, Šilutės ir Klaipėdos (po 12–14 proc.) regionai.

Žiema yra tinkamas metas pradėti rūpintis jau artėjančio pavasario dar-bais ir technika, įvertinti, kokių naujų

priemonių reikės. Ūkio banko specia-listai jau pasirengę priimti naujas pa-raiškas paskoloms gauti – kad ūkiai per kelis mėnesius spėtų apsirūpinti reikalinga įranga.

„Ilgus metus bendradarbiaujame su ūkininkais, žemės ūkio technikos pardavėjais, todėl jau perpratome jų poreikius. Be to, dalyvaujame tiksli-nių paskolų programose, tad galime pasiūlyti kreditus ūkininkams palan-kesnėmis nei įprastinės rinkoje sąly-gomis, – kalbėjo Ūkio banko kredi-tų tarnybos vadovas Mindaugas Pa-švenskas. – Žemės ūkio bendrovės buvo vienos iš sėkmingiausiai atlai-kiusių šį sunkmetį, tad manome, kad ir ateityje ši sritis bus perspektyvi.“

Ūkio bankas tęs ūkininkų kredita-vimą palankiomis sąlygomis.

„Praėjusiais metais žemdirbiai ypač aktyviai ėmė kreditus veiklos plėtrai, todėl manome, kad tai bus puiki žinia mūsų esamiems ir būsi-miems klientams, kurie ir toliau tu-rės galimybę plėsti savo ūkius, pasi-naudodami lengvatiniais kreditais“, – sakė Ūkio banko kredito tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas.

Lėšos skolinamos žemės ūkio val-doms modernizuoti, t. y. naujiems ir modernesniems įrengimams, techni-kai, gamybinių pastatų statybai ir re-konstrukcijai – t. y. tiems objektams, kurie palengvintų ūkininkų darbą, padidintų jo našumą.

Ūkio banke ūkininkai ar bendro-vės gali pasiskolinti nuo 3 000 eurų. Paskolos maksimali trukmė – 7 me-tai, pieno kooperacijai – iki 10 metų. Žemdirbiams siūlomos palūkanos už paskolas sudaro 4–6 procentus.

Parengta pagal Ūkio banko informaciją

Ūkio bankas Lietuvos ūkininkams suteikė daugiau paskolų

Vasarį su savivaldybių tarybų rinkimais Marijampolėje vyks ir neeiliniai rinkimai į Seimą. Krikš-čionių partija kandidatu į Lietuvos parlamentą kelia buvusį susisie-kimo ministrą Algį Žvaliauską.

55 metų politikas teigia, kad yra pa-siruošęs dirbti Seime ir įsilieti į opozi-cijos gretas. „Esu šiandien vienintelis kandidatas į Seimą, kuriam jau yra tekę būti parlamento nariu. Galiu iškart įsi-lieti į Seimo narių gretas ir dirbti Ma-rijampolės miesto ir Lietuvos labui. Jei pavyktų įgyvendinti Krikščionių par-tijos parengtą antikrizinę ekonomikos programą ir užsibrėžtus partijos siekius, pagerėtų kiekvieno mūsų socialinė pa-dėtis“, – teigia Krikščionių partijos kan-didatas į Seimą A.Žvaliauskas.

Socialinių mokslų daktaras A.Žva-liaus kas pastaraisiais metais buvo pa-sitraukęs iš aktyvios politinės veiklos. Visgi jo patirtis, įgyta dirbant Seime ir Susisiekimo ministerijoje, anot Krikš-čionių partijos pirmininko Gedimino Vagnoriaus, gali būti geras pastipri-nimas Seimo opozicijai. „Man vado-vaujant Vyriausybei Algis Žvaliauskas buvo susisiekimo ministras. Šis žmo-gus padarė darbštaus, patikimo ir są-žiningo žmogaus įspūdį. Manau, kad bet kuri partija didžiuotųsi turėdama tokį narį savo gretose“, – teigia buvęs premjeras G.Vagnorius.

VL inf.

Kandidatas į Seimą – buvęs susisiekimo ministras

Vismantas Žuklevičius

Atokiame Biržų rajono Lama-kėlių kaime gyvenanti Janina Ka-rosienė ne tik kaimiškus darbus dirba, sūnui ūkį vesti padeda, bet ir į gretimo Meilūnų kaimo biblio teką užsuka – pabendrauti su malonia bibliotekininke, naujų skaitinių parsinešti.

Kartą užėjusi į biblioteką, mote-ris pamatė prie kompiuterių palin-kusius skaitytojus. „Atėjau į biblio-teką ir matau, kad moterys mokosi kompiuteriu naudotis. Mane tai la-bai sudomino. Pradėjau ir aš lan-kyti kursus“, – prisimena Janina. Ji tada nusprendė pasinaudoti proga įgyti kompiuterinio raštingumo pa-grindus.

Janina ne tik greitai išmoko dirb-ti kompiuteriu, bet ilgai nelaukusi ir pati įsigijo, kaip ji sako, šio am-žiaus stebuklą. „Turiu du mobiliuo-sius telefonus, o jų klaviatūros pana-šios į kompiuterio. Išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu nebuvo

sunku, nors iš pat pradžių ne kaip sekėsi. Girdėjau, kol žmogus moko-si, tol ne taip greitai sensta“, – opti-mistiškai šnekėjo moteris.

„Išmokau „Skype“ programa

naudotis. Buvo bėdų su kamera, vis sugesdavo kompiuteris, bet dabar jau viskas gerai. Bendrauju su An-glijoje gyvenančia dukterėčia ir su kaimyne“, – šypsodamasi interneto

telefonijos tinklo pranašumus dėsto I.Karosienė. Bibliotekininkės pade-dama senolė ir elektroninį paštą su-sikūrė, tik sako mažai juo besinau-dojanti – nėra kam rašyti.

Janina ir pati kadaise buvo bib-liotekininkė, bet nei kompiuteriu ar juo labiau internetu pasinaudo-ti negalėjo – tokių dalykų papras-čiausiai dar nebuvo. Tačiau moteris dėl to nenusimena, nes mano, kad amžius – ne kliūtis pradėti mokytis įvairiausių naujų dalykų. O juk pa-žinti interneto galimybes – ir malo-nu, ir neapsakomai įdomu!

Buvusi bibliotekininkė labai mėgsta gėles, tad internete randa įvairių straipsnių, nuotraukų, pata-rimų apie jas. „Paskaitau ir straips-nius apie braškes, įvairius augalus. Randu įdomių receptų. O svarbiau-sia – galiu pasižiūrėt ir labai reika-lingus dalykus: pieno tyrimus, ka-dangi auginu karves, ir orus – kaimo žmogui tai labai reikalinga“, – in-terneto teikiamomis galimybėmis džiaugėsi aštuntą dešimtį skaičiuo-janti moteris.

Laisvalaikiu Janina mėgsta per-skaityti rajoninį Biržų laikraštį, respublikinius dienraščius, įvairius „ūkiškus“ leidinius tiek popierinė-je, tiek ir internetinėje laikmenoje. „Visiems linkiu atrasti tą stebuk lą – internetą. Mokytis niekada nevėlu, o ir tikrai nesunku“, – visiems ne-atradusiems interneto linki Irena Karosienė.

Senolė pieno tyrimų rezultatus pasižiūri internete

Projektas „Bibliotekos pažangai“

Janina ne tik greitai išmoko dirbti kompiuteriu, bet ilgai nelaukusi ir pati įsigijo, kaip ji sako, šio amžiaus stebuklą. Autoriaus nuotrauka

6 2011 m. sausio 8 d. • Nr. 2 (9021)Valstiečių laikraštisPasaulis

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

Vos savaitę trunkantis Ven-grijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) sukėlė karšų gin-čų šalyje ir už jos ribų. Nuo metų pradžios įsigaliojęs naujasis ži-niasklaidos įstatymas, kuriuo smarkiai ribojama spaudos lais-vė, bei nauja mokesčių politika sukėlė ant kojų ES valstybių na-rių lyderius.

Išpuolis prieš spaudos laisvę

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atremia visus kal-tinimus.

„Žiniasklaidos įstatymo kritika paremta „nesusipratimu“, kuris ti-krai išnyks Vengrijos pirmininka-vimo šį pusmetį ES metu“, – tei-gė jis.

Naujuoju įstatymu sukurta parla-mento renkama įtakinga žiniasklai-dos taryba, kuri dabar kontroliuoja privačias šalies televizijos ir radijo stotis, laikraščius ir interneto svetai-nes. Visi šios Vyriausybei pavaldžios tarybos nariai priklauso valdančiajai „Fidesz“ partijai. Daugelis Europos laikraščių šį įstatymą pavadino iš-puoliu prieš spaudos laisvę.

Minėtai tarybai suteikta teisė už-daryti ar bausti transliuotojus dau-giau kaip 700 tūkst. eurų (2,4 mln. litų), o laikraščius ir interneto sve-taines – 90 tūkst. eurų (310 tūkst. litų) bauda, jeigu jie pateiks nesuba-lansuotą ar amoralią informaciją.

Griežta Europos reakcija

Europos Saugumo ir Bendradar-biavimo Organizacija pareiškė, kad naujas Vengrijos įstatymas neatitin-ka europietiškų žiniasklaidos stan-

dartų ir stato į pavojų spaudos laisvę bei pliuralizmą.

ES taip pat pasmerkė įstatymą. „Vengrijai, ES pirmininkaujančiai valstybei, tenka ypatinga atsakomy-bė už visos Sąjungos įvaizdį pasau-lyje“, – spaudos konferencijoje Ber-lyne pareiškė Vokietijos kanclerės atstovas spaudai.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Žanas Aselbronas kalbėjo dar griežčiau. Jis klausė, ar Vengri-ja pasiruošusi būti ES veidu tarp-tautinėje arenoje: „Vengrijos planai prieštarauja ES sutarčių dvasiai. Kyla klausimas, ar tokia šalis verta pirmi-ninkauti ES.“

Aštri kritika

Vengriją atvirai sukritikavo ir ke-lios ES šalių vyriausybės. Valstybės atstovas Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje Berlyne pareiškė ti-kįs, kad Vengrija peržiūrės įstatymą. Europos Parlamento Socialdemok-ratų ir Liberalų frakcijos pasiūlė at-imti iš Vengrijos pirmininkavimo ES mandatą, jeigu įstatymas ir to-liau galios nepakeistas.

Su valdžios sprendimais nesi-taiksto ir Vengrijos žiniasklaida. Ji bando turimomis priemonėmis priešintis įstatymui.

„Spaudos laisvė Vengrijoje nu-

stojo galioti“, – tokia antrašte, pa-rašyta visomis 27 ofi cialiomis ES kalbomis, pirmadienį išėjo didžiau-sio tiražo šalies laikraštis „Nepsza-badsag“.

Solidarizuodamasis su kolego-mis Vokietijos dienraštis „Tages-zeitung“ pirmajame puslapyje pa-darė tą patį.

Tiria Europos Komisija

Abejones dėl naujo įstatymo teisėtumo pareiškė Europos Ko-misija. Komisarė, atsakinga už te-lekomunikacijų ir informacijos technologijas, Neli Kros suabejo-jo Vengrijos žiniasklaidos įstaty-mo legalumu.

„Pirmiausia kyla abejonių dėl pa-ties įstatymo „dvasios“. Antra, ar jis atitinka ES teisę. Trečias klausimas dėl tarybos sudėties: ar ji galės veik-ti nepriklausomai nuo valdžios“, –

pirmadienį pareiškė Komisijos vie-šųjų ryšių atstovė Briuselyje Mišelė Serson.

Komisija dabar laukia ofi cialaus Budapešto atsakymo į pateiktus klausimus. Jeigu ji prieis prie išva-dos, kad Vengrija nusižengia ES tei-sei, šiai Vidurio Europos valstybei gresia teisinės procedūros.

Protestuoja prieš mokesčius

Tuo pačiu metu trylika lyderiau-jančių Europos bendrovių bendru laišku paragino Europos Sąjungą taikyti Vengrijai sankcijas dėl, jų nuomone, užsienio investuotojų žlugdymo ir konkurencijos princi-pų laužymo.

Vengrija, siekdama subalansuoti biudžetą, planuoja agresyviai apmo-kestinti kai kurias pramonės šakas ir užsienio kompanijas.

Į nemalonės sąrašą patenka ener-getikos grupės, tarp jų Austrijos OMV, Prancūzijos draudimo mil-žinė AXA, Vokietijos „Deutsche Telekom“, Olandijos fi nansų gru-pės ING ir „Aegon“.

„Laiške kalbame apie papildo-mus nepaprastai didelius mokes-čius, kurių reikalaujama iš tarp-

tautinių kompanijų“, – „Deutsche Welle“ televizijai sakė Olandijos ir Vengrijos pramonės rūmų Buda-pešte vykdančioji direktorė Mar-lina de Vri. – Kompanijos nebuvo įspėtos apie tokio masto mokes-čius, kai investavo Vengrijoje, todėl aišku, kad jos nusiminusios. Labai įdomu stebėti, kaip Vengrija, kuri perima pirmininkavimą Europos Sąjungai, dabar vykdo vidaus po-litiką, kuriai priešinasi tarptautinė bendruomenė.“

Ypač žiauriai apmokestinami bankai, energetikos, telekomunika-cijų bendrovės ir mažmeninės pre-kybos tinklai.

Juokimės ir verkime kartu

Vengrijos premjeras V.Orbanas gina savą poziciją.

„Kad ir kurį Europos lyderį su-tiksiu, aš jį užtikrinsiu, jog dėl šių Vengrijoje veikiančių kompanijų mes kartu verksime ir kartu juoksi-mės, – teigė jis spaudos konferen-cijoje. – Didelių šalyje veikiančių kompanijų likimas neturi būti at-sietas nuo Vengrijos likimo. Negali taip būti, kad kai mes verkiame, jos juokiasi, o kai jos verkia, mes juo-kiamės. Tai negali tęstis.“

V.Orbano nuomone, Briuselis neturi teisės kištis į Vengrijos vi-daus reikalus. Tačiau ne visi sutinka su tokia premjero pozicija.

„Neturime nieko prieš bet kurios ES valstybės narės fi skalinę ar mo-kesčių politiką, kuria siekiama su-balansuoti šalies biudžetą, – teigė Europos Komisijos atstovas Oliv-jė Beli. – Tačiau taisyklės turi būti vienodos visiems. Negalima vienų operatorių apmokestinti labiau nei kitų. Neturėtų būti jokios diskrimi-nacijos tarp operatorių.“

Atstovas teigė, kad dėl pana-šių priežasčių Europos Komisija jau pradėjo procedūras prieš kitas šalis, pavyzdžiui, Ispaniją ir Pran-cūziją.

Iš tikrųjų ES turi teisę taikyti sankcijas bendrijos standartų nesi-laikančioms valstybėms. Tad Ven-grija gali sulaukti fi nansinių baudų arba ES paramos užšaldymo.

Vengrija skandalingai pradėjo pirmininkavimą Europos Sąjungai

V.Orbano nuomone, Briuselis neturi teisės kištis į Vengrijos vidaus reikalus. Tačiau ne visi sutinka su tokia premjero pozicija. VL archyvo nuotrauka

Vengrija, siekdama subalansuoti biudžetą, planuoja agresyviai ap-mokestinti kai kurias pramonės šakas ir užsienio kompanijas.

Aras Mockus

Ilgą laiką besivystančios Af-rikos šalys ieškojo Vakarų vals-tybių draugystės, bet viskas pasikeitė, kai scenoje pasirodė Kinija. Ji ypač patiko Afrikos dik-tatoriams, nes nekėlė nemalonių klausimų apie teisingą valdymą ir žmogaus teises. Vakarų spau-

da ir žmogaus teisių aktyvis-tai nuolat kaltino Pekiną, neva pastarasis remia Afrikos diktatū-ras ir stabdo demokratijos plėt-rą šiame žemyne. Tačiau nauja Norvegijos mokslininkų studija parodė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos teikia gerokai daugiau paramos Afrikos diktatūroms už Kiniją.

Netikėti rezultatai

Ištyrę Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto turimą in-formaciją, Norvegijos Trondheimo mokslų ir technologijų universiteto darbuotojai Indra de Soysa ir Pau-lis Midfordas sulygino Kinijos ir JAV ginklų pardavimą 1989–2008 metais.

Norvegų tyrimas parodė, kad Ki-nija parduoda ginklus beveik visoms šalims, kurioms jų reikia, net Suda-nui, už ką yra smarkiai kritikuojama Vakarų. „Nenorime pasakyti, kad Kinija nepažeidžia žmogaus teisių, – aiškino I. de Soysa. – Tik teigiame, kad Kinija, priešingai nei JAV, ne-naudoja ginklų prekybos kaip užsie-nio politikos priemonės.“

Kritikuoja išvadas

Vašingtone įsikūrusio Amerikos universiteto politologė Debora Bro-tigem kritikuoja kolegų išvadas. Jai pasirodė abejotinas faktas, kad ty-rimui naudota informacija buvo pa-remta ginklų pinigine verte, o ne jų kiekiu. „Amerikiečių ginklai yra brangesni už Kinijos, taigi studijos išvados negali atspindėti tikrosios padėties“, – mano ji.

D.Brotigem taip pat teigė, kad iš-vados būtų visai kitos, jeigu norvegai nebūtų susikoncentravę ties sunkiai-siais ginklais, tokiais kaip tankai ir ra-ketos, kurie nevaidina lemiamo vai-dmens Afrikos pilietiniuose karuose.

„Mes kalbame apie automatus AK47 bei amuniciją ir kad dauguma šių karų kariaujama Kinijoje paga-mintais ginklais. Beje, juos afrikie-čiams tiekia ne tik Kinija. Ukraina ir kitos posovietinės valstybės irgi yra stambios ginklų tiekėjos šiam pasau-lio regionui“, – teigia amerikietė.

Ne tas laikotarpis

Berlyne įsikūrusio Transatlan-tinio saugumo informacijos centro gynybos ekspertas Otfridas Na-saueris taip pat abejoja norvegų iš-vadų patikimumu. Pasak jo, rezul-tatai būtų gerokai tikslesni, jeigu norvegai aiškiai atskirtų laikotarpį nuo Šaltojo karo pabaigos iki 2001 metų, per kurį Kinija aktyviai Af-rikoje nesireiškė, ir vėlesnį laiką, kai jos vaidmuo gerokai išaugo.

„Nors nuodugnesnis pastarojo dešimtmečio tyrimas Kinijai būtų mažiau palankus, jos įtaka demok-ratijos plėtrai ir žmogaus teisėms Afrikoje pasirodytų ne tokia žalin-ga nei tai norėtų parodyti JAV“, – mano mokslininkas.

JAV diktatoriškiems režimams tiekia daugiau ginklų nei Kinija

Oponentai norvegų tyrimą kritikavo dėl to, kad jų dėmesio centre buvo sunkieji ginklai. VL archyvo nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Gripo epidemija jau atslenka

Šeštadienis

11 p.

Sveikata

Dažnai su gailesčiu pagal-vojame apie miško gyvū-niją, tačiau ar sugebame jai tinkamai padėti?

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

7 p.

Įsismarkavusi snieginga žiema greitai mažina ke-lių priežiūrai skirtas lėšas.

Vida TavorienėVL žurnalistė

23 p.

Sniegas sparčiai tirpdo savivaldybių biudžetus

Kiškiai nusipelnė metų be šūvių

Šiandien medicina ir kos-metologija išrado įvairiau-sių priemonių malonumui pirtyjepatirti ir sveikatai pa-sisemti.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

23 p.

Karšta pirtelė ir kūnui, ir sielai

Į Škotiją – mokytis tradicijųir gyvenimo džiaugsmo

13 p.

7 p.

Sodyba

Sausio 13-osios medalįdalijasi per pusę su dukraĮsimintiną naktį Lietuvos radijuje dirbusi komanda rizikavo gyvybe iki pasku-tinės akimirkos eterio ban-gomis siųsdama pasauliui žinią apie už laisvę kovo-jančią Lietuvą.

Nijolė Baronienė,VL žurnalistė

Kai kuriose Lietuvos vie-tovėse netrukus gali įvyk-ti sezoninio gripo protrū-kis.

Virginija MačėnaitėVL žurnalistė

Vyrų segimi kiltai seniaitapo škotų vizitine kortele. Įvairiausių tradicijų puose-lėjimas jiems padeda kas-met į savo šalį pritraukti tu-ristų iš viso pasaulio.

Kostas Jankus