Istorija, kurią įžiūrėjo tūkstančiai

žvitriai mirksinčių užmerktų

mikroskopinių akelių

Pafotografavo ir parašėPaulius Aušra

Ši istorija prasideda dar vieną tų gūdžių vasaros vakarų, kurių pasitaikydavo tik vieną iš rugpjūčio 19-ųjų per metus, kai poros kaulinių taurelių ant stalo smalsiai tylėdavo mušant dusliems mėlynos beždžionėlės būgnų dūžiams, o vienas iš Šilelių giminės paskutinių žvitriai mirksėdavo tūkstančiais užmerktų mikroskopinių akelių, pavymui ant stalo išsitiesusios staltiesės iškirptėms...

Taigi, vieną tų stebuklingų vakarų Paulius pakėlė nuo kėdės pačią pirmąją "Drakonų Kovų" komikso dalį ir pradėjo ją skaityti nugeibusiems, užtai tonizuojantiems kelius ir pečius, šiltanosiams lapių kailiams, apie kurių praeitį jis žinojo kiek ir apie Songoko uodegą - tokia buvo...

Nors šiaip jau buvo taikus, Pauliui labai magėjo išbandyti Songoko firminį smūgį - kamehamę (http://www.youtube.com/watch?v=n5BqV2IzOgk), kuriuo jis tikėjosi šį nei žvarbų, nei nelabai nežvarbų vakarą užsikurti krosnį ir pasispirginti dešrelių ar kitų nevalgomų pusfabrikačių. Tiesa, kaip supratote, ne valgymui, o tiesiog šiaip sau... Žinote, šito paaiškinti negalėjo nė pats Paulius, todėl tiesiog keliaukime toliau, o jo paties žodžiais tariant: "Tiesiog keliaukime toliau", "Tiesiog šiaip sau".

Kamehamės mokymasis truko tiek ilgai, kad nusprendė tiesiog pakurti lapių kailius ir kelias malkas ant jų. Tik nespėjo Paulius įgyvendinti savo užmačių - besimokydamas išnaudojo tiek jėgų, kad užmigo ir net nepastebėjo, jog baigė skaityti pačiame baisiausiame visų komiksų kiekvieno puslapio langelyje - trečioje eilutėje nuo viršaus, pirmame nuo kairės.

Naktis, kaip tyčia, pasitaikė labai karšta. To nezinodamas miegantysis glazuolis susapnaves eilini kosmala uzsitlaukdavo deki dal stipliau, kad visokie baubai nelistu. Tuo tarpu, po dekiu besikaupianti šiluma, nerasdama pro kur išsklisti, nutarė kristalizuotis ragu ant Pauliaus viršugalvio, nes labai jau užsispyrusiai jis užsiklojęs šuto ir šitaip šaltus baubus nuo savęs gynė.

Ankstų rytą naujai išsikepusio raguočio laukė net dvigubai didesnė staigmena, nes iššutęs visą visą naktį užsidirbo ir antrąjį ragą. Pamatęs tai veidrodyje niekaip negalėjo patikėti, tačiau ties netikėjimu neužsispyrė ir tai greitai praėjo. "As tiklas ozialagis! As tiklas ozialagis!" - vis dar tardamas žodžius kaip tai daro sapnuose, išbėgo laukan šaukdamas. Lauke visų pirma ragais atsitrenkė į šaltą kūdrą ir krūvą akmenų, iš ko nusprendė, jog tai bus jo naujoji "šilta vietelė".

Čia, negalėdamas atsidžiaugti savo naujutėliais ragais, išbandė daugelį jų panaudojimo ir veikimo būdų. Šičia, matyt, keli iš jų.

Pavyzdys nr. 1 Raginis rėmelis nuotraukai

Pavyzdys nr. 2Raginis ausų prailgintuvas

Pavyzdys nr. 3Raginiai 500 metų nekarpyti nagai

Pavyzdys nr. 4Pirštiniai rageliai. Cha, juokauju, šituos visada turėjau...

Praėjus laiko tarpui, kurį, gerai pasitreniravus, galima suskaičiuoti ant dviejų ragų ir išradus viską, ko tik žoliaėdžiui galėjo prireikti šią pernelyg keistą bet kokiam įvardinimui dieną...

...Pauliaus žvilgsnis pradėjo krypti į akmenų krūvos viršūnę. Kai akys buvo ten, po kelių sekundžių iš paskos užlipo ir prisijungė ir visas kitas kūnas. Ragai, tarp kitko, atėjo su alkūnėm. Ū-jė!

(Pozuoja vienintelis Ozialagis Paulisimus giminės atstovas, įtrauktas į Neaiškios Spalvos knygą – tą, kurioje žymimi žinduoliai, kurių niekada nebuvo ir niekada nebus, tik kažkam pasirodė.)

"Oho, kaip aukštai čia užlipau!" - pagalvojo vienu ragu. "Oho, kokia mažiutė iš čia atrodo mano šilta vietelė!" - pritarė kitu.

Užkopus į viršūnę mūsų mielam ožiaragiui, ant kurio laikosi ši istorija, neliko nieko daugiau kaip tik nusileisti nuo akmenų krūvos ir uoliai dirbti žemiškus darbus, vienam kurių ragai pasirodė ypač tinkami - malkų kapojimui. Iš šono tai atrodė taip.

Taip iš malkos.

O šitaip akimirką prieš malkai skylant į 3 dalis.

Karts nuo karto ragams mandagiai pasiprašius poilsio buvo skelbiamos pietų pertraukėlės. "Darbai darbais, o pietų pertraukėlės pietų pertraukėlėmis" - mėgaudamasis kiekvienu žieminio obuolio kąsniu vis pabrėždavo Paulius.

Tiesa, sutriauškinus obuolį apimdavo tingulys, o šiukšlių dėžė vaizduotėje nusikeldavo už 500 kilometrų, tad teko rasti kitą išeitį graužtukams išeiti iš šios kasdieniams daiktų atsikratymo būdams nepritaikytos istorijos. Devyniais pristatomais žodeliais ir vienu žodžiu pristatau: išradimas, palengvinsiantis kiekvieno malkų kapotojo buitį - namelis šiukšlėms iš malkų!

"Veikia!"

Veikimo demonstracija: "Graužtukas taip *niauuu* niaukia žemyn..."

"...o visi rūpesčiai taip *švyyyt* švitina į dangų".

O kad neatrodytų, jog visą dieną tik juokus skaldžiau, paskaičiuokime kiek suskaldžiau malkų. "Trys tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt trys, trys tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt keturios..."

"KA-ME-HA-ME..."

"...HAAA!!!" - vieną po kitos žymėdamas sukapotas malkas, vakare išmoktą manevrą tvirtino Paulius san.

O kiek dar malkų pakrauta į džipą ir prie jo prikabintą "točkę", parvežta ir iškrauta skaldymui kitiems kartams... Verčia nežmoniškai susigūžti.

Arba prigulti ir po visų darbų žmoniškai pailsėti.

Atsitiktinis kadras.

Ir nors nesu toks didelis kaip ši malkų kaugė, turiu ir visada turėsiu vienu liežuviu už ją daugiau, kas teikia man net daugiau paguodos nei faktas, kad vieną dieną jos visos bus suskaldytos, kas teikia man net trigubai daugiau paguodos nei faktas, kad žirafos gali išbūti be vandens ilgiau nei kupranugariai!

Artinantis istorijos pabaigai, grįžkime, kur buvome, išimkime save ir palikime viską taip, kaip radome prieš mums ateinant arba geriau.

"Atia, kėde mediniais ranktūriais, "Drakonų Kovų" komikse, pora smalsiai tylinčių kaulinių taurelių, mėlyna beždžionėle, ant stalo išsitiesusi staltiese su iškirptėmis, šioje istorijoje neminėta gėle ir vaza."

"Čiau, šilta vietele. Ragai tau tinka."

"Adios, jau suskaldytos malkos."

"Arivederči, gamtovaizdi malkos akimis."

"Ahoi, namovaizdi malkos viršakiais."

"Paka, nameli šiukšlėms iš malkų, jau suvalgyti vaisiai ir ragai - ir jums paka!.."

"Čius, malkos ir įrankiai malkų žymėjimui. Su jumis kamehamė - neprilygstama."

"Aurevuar, didžioji beliežuve malkų kauge!"

"Sajonara, žole, ant kurios buvo mano šešėlis."

"Namaste, istorija, apibendrinta vienu kadru."

"Aloha, istorija, apibendrinta vienu kadru, be ją palaikančio elemento."

"Aio, Pauliau, ištranzavęs pabaigon, aio." (https://www.youtube.com/watch?v=mtrqOcXB2bc)