mykolo kleopo oginskio (1765 09 25 ... - zemaitiuzeme.lt

12
8 Mykolo Kleopo Oginskio (1765 09 25–1833 10 15) portretas. Dailininkas Fransua Grenjë (pranc. François Grenier, 1793–1867). Portretas ið Jono Kazimiero Vilèinskio (lenk. Jan Kazimierz Wilczyñski, 1806–1885) albumo „Vilniaus archeologijos muziejus“, Þ. Lemersjë litografijos spaustuvë (Paryþius). 1858–1859 m. Lietuvos dailës muziejus, LDM G-368

Upload: others

Post on 18-Oct-2021

3 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

8

Mykolo Kleopo Oginskio (1765 09 25–1833 10 15) portretas. DailininkasFransua Grenjë (pranc. François Grenier, 1793–1867). Portretas ið JonoKazimiero Vilèinskio (lenk. Jan Kazimierz Wilczyñski, 1806–1885) albumo„Vilniaus archeologijos muziejus“, Þ. Lemersjë litografijos spaustuvë (Paryþius).1858–1859 m. Lietuvos dailës muziejus, LDM G-368

9

EUROPOS IR ÐVIEÈIAMOJO AMÞIAUS ÞMOGUS

1 Stanislovas Augustas Poniatovskis, remiamas Rusijos imperatorës Jekaterinos II, valdovu iðrinktas 1764 m. rugsëjo 7 d.2 Mykolas Kazimieras Oginskis (lenk. Michaù Kazimierz Ogiñski, 1728–1800). Vienas þymiausiø LDK ir ATR karo ir politikos veikëjø, tolimasMykolo Kleopo Oginskio giminaitis – treèios eilës pusbrolis. Jis þinomas ir kaip poetas, dailininkas, meno mecenatas, muzikas, kompozitorius,knygø leidëjas. Gimë 1728 m. Varðuvoje, ten 1800 m. geguþës 31 d. ir mirë.3 Feliksas Valezjuðas Vladislovas Lubenskis (lenk. Feliks Walezjusz Wùodysùaw Ùubieñski) – Lenkijos politikos ir visuomenës veikëjas, teisininkas,Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) netikras brolis. Gimë 1758 m. lapkrièio 22 d. Minodzëje, mirë 1848 m. spalio 2 d. Guzove. Motina –Paula Ðembek, tëvas – karaliaus ðambelionas grafas Celestinas Lubenskis.4 Antonis Protas (Protazijus) Jacekas Potockis (lenk. Antoni Protazy Jacek Potocki) – valstybës veikëjas, bankininkas, pramonininkas, Kijevovaivada, Mykolo Kleopo Oginskio netikras brolis. Gimë 1761 m. rugsëjo 2 d., mirë 1801 metais. Motina – Paula (Paulina) Ðembek, tëvas –Lenkijos karo, politikos ir visuomenës veikëjas, kariuomenës generolas-leitenantas, Belzo vaivada ir Guzovo seniûnas Janas Prosperas Potockis(lenk. Jan Prosper Potocki, 1734–1761).

Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) – ávairiaistalentais garsëjæs vienas iðkiliausiø ir átakingiausiøXVIII a. pab. – XIX a. pr. Lietuvos valstybës, visuo-menës ir kultûros veikëjø, spalvinga ir ávairiapusë as-menybë. Jis – þymus Abiejø Tautø Respublikos(ATR) politikas, diplomatas, senatorius, Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtystës (LDK) finansø ministras, vals-tybingumo atkûrimo ir socialiniø reformø idëjø beiprojektø autorius, vienas ið 1794 m. Tado Kosciuð-kos sukilimo Lietuvoje vadovybës nariø, raðytojas,kompozitorius, pasaulinio pripaþinimo labiausiai nusi-pelnæs savo polonezais, ið kuriø populiariausias –a-mol Nr. 13 „Atsisveikinimas su Tëvyne“ (pranc. –Les Adieux à la Patrie).

Mykolo Kleopo gyvenimo credo buvo „Tarnauti Të-vynei“. Savo politinæ karjerà jis pradëjo bûdamas dvi-deðimt vieneriø – 1786 m. vykstant rinkiminei kam-panijai á Seimà, kai nuo Trakø vaivadijos centriniopavieto Varðuvos seime buvo iðrinktas pasiuntiniu.Tuo laikotarpiu Mykolas Kleopas buvo ATR valdovoStanislovo Augusto Poniatovskio1 ðalininkas, bendrau-davo ir su opozicija – proprûsiðkos orientacijos valsty-bininkais, tarp kuriø buvo ir jo tolimas giminaitis,LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis2,netikri broliai Feliksas Lubenskis3 ir Protazijus Po-tockis4, nemaþai kitø paþástamø didikø.

Pirmuoju iðbandymu jam, jaunam valstybininkui,

tapo darbas LDK iþdo komisijoje, kurios nariu jis bu-vo 1786–1788 metais. Politiniame gyvenime akty-viai dalyvavo iki pat 1822-øjø – kol visam laikui iðvy-ko gyventi á uþsiená.

M. K. Oginskis buvo Europos ir Ðvietimo (Apðvie-tos) epochos þmogus. Gimë Lenkijoje, ten kurá laikàir gyveno, nemaþai laiko praleido Baltarusijoje, Lietu-voje. Eidamas tarnybines pareigas, rûpindamasis savodvarø ir ten gyvenanèiø þmoniø reikalais, bendrauda-mas su savo bièiuliais, kolegomis daug vaþinëjo po Eu-ropà, lankydavosi Austrijoje, Prancûzijoje, Vokietijo-je, Rusijoje, Vengrijoje, diplomato pareigas ëjo Ny-derlanduose ir Didþiojoje Britanijoje, kovotojø uþ ATRatkûrimà pavedimu keletà mënesiø gyveno Turkijojeir galiausiai ásikûrë Italijoje, kurioje praëjo apie de-ðimt paskutiniøjø jo gyvenimo metø. Keliaudamas iðvienos valstybës á kità jis aplankë ir nemaþai kitø Euro-pos ðaliø, paþino jø kultûrà, istorijà, tradicijas, ekono-mikà, nepraleisdavo galimybiø iðmokti ir jø kalbas.

Mykolo Kleopo muzika, dar jam gyvam esant, skam-bëjo daugelyje Europos ðaliø, buvo mëgstama paprastøþmoniø, didikø, jà grodavo ir pirmøjø asmenø salo-nuose. Prancûzø kalba paraðyti ir 1826, 1827, 1833 m.Paryþiuje ir Þenevoje prancûzø kalba iðleisti „Atsimi-nimai“ (keturi tomai) buvo laukiami ir populiarûs.

Po Mykolo Kleopo mirties, vykstant sukilimams,revoliucijoms ir karams, didþiosioms valstybëms per-

10

braiþant Europos valstybiø sienas, jo asmenybë pa-maþu buvo primirðta. Nemari liko tik kûryba. Bû-tent ji, susiklosèius palankioms kultûrinëms irpolitinëms aplinkybëms, XX a. II p. paskatino ið naujoatversti Mykolo Kleopo gyvenimo istorijos puslapiusir prisiminti jo nuopelnus buvusiai bendrai Lietuvosir Lenkijos valstybei bei jo siekius atkurti LDK.

Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, pradëjus reno-vuoti Mykolui Kleopui Oginskiui priklausiusià dvarosodybà Rietave ir jo vaikaièio Mykolo Mikalojaus Se-verino Marko Oginskio (1849–1902) dvaro ansambláPlungëje, domëjimasis M. K. Oginskio asmenybe ir joraðytiniu palikimu Lietuvoje tapo tikslinis. Tuo laiko-tarpiu Rietavo bei Plungës muziejininkø iniciatyva bu-vo pradëti tiesti ir kultûros bei istoriniø paieðkø keliaiá Baltarusijà, Lenkijà, Didþiàjà Britanijà, Rusijà – pasM. K. Oginskio palikuonis, atminimo ir kultûriniopalikimo tyrinëtojus, puoselëtojus. Bendram darbuijuos subûrë artëjantis jubiliejus – pasirengimasM. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinëms.

Rietavo kunigaikðèio Bogdano Oginskio (1848–1909) ákurtos ðeðiametës muzikos mokyklos (veikë1872–1909 m.) renovuotame pastate 1995 m. ákûrusRietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejø, èia ëmëformuotis M. K. Oginskio gyvenimo ir kûrybinio pa-likimo tyrinëtojø sàjûdis. Bendromis Lietuvoje, Bal-tarusijoje, Lenkijoje, Didþiojoje Britanijoje gyvenan-èiø M. K. Oginskio atminimo puoselëtojø jëgomis bu-vo parengta ir 2005–2014 m. ágyvendinta pasiren-gimo M. K. Oginskio jubiliejui programa, kurià su-darë ðie pagrindiniai skyriai:

1. archyvinio palikimo tyrimai;2. paþintinio ir tiriamojo pobûdþio ekspedicijos;3. mokslinës konferencijos;4. M. K. Oginskio knygø, muzikos kûriniø ir kny-

gø apie M. K. Oginská bei Oginskiø giminæ, jø pali-kuonis leidyba;

5. M. K. Oginskio ir kitø Oginskiø giminës atsto-vø muzikinio palikimo gaivinimas ir populiarinimas;

6. tarptautinio bendradarbiavimo plëtra.Nuosekliai dirbant susidarë galimybë visuomenæ

iðsamiau supaþindinti su XVIII–XIX a. ávykiais Lie-tuvoje ir kitose Europos ðalyse, M. K. Oginskio beijo bendraþygiø veikla siekiant atkurti buvusià ATR ir

LDK, daugiau suþinoti apie Mykolo Kleopo kûrybi-ná palikimà, visuomeninæ veiklà ir asmeniná gyvenimà.

2013 m. lapkrièio mënesá Paryþiuje ávykusiosUNESCO Generalinës konferencijos dalyviai teigia-mai ávertino bendras Lietuvos, Lenkijos, Baltarusi-jos iniciatyvas ir M. K. Oginskio 250-àsias gimimometines átraukë á pasaulio kultûrai, ðvietimui, moks-lui, istorinei atminèiai svarbiø sukakèiø sàraðà. Pra-ëjus pusmeèiui, 2014 m. birþelio 3 d., Lietuvos Res-publikos Seimas priëmë nutarimà Nr. XII–907 „Dël2015 metø paskelbimo Mykolo Kleopo Oginskiometais ir Mykolo Kleopo Oginskio 250-øjø gimi-mo metiniø minëjimo programos“. Atsiþvelgdama átai, Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2014 m. gruo-dþio 15 d. priëmë nutarimà Nr. 1436 „Dël MykoloKleopo Oginskio 250-øjø gimimo metiniø minëji-mo veiksmø plano patvirtinimo“. Tai sudarë palan-kias sàlygas ne tik dar labiau aktualizuoti M. K.Oginskio vardà ir jo nuopelnus, bet ir imtis naujøprasmingø darbø, kuriø tikslas – sugràþinti M. K.Oginská ne tik á Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, betir á visos Europos bei kitø pasaulio ðaliø kultûrinæ iristorinæ erdvæ.

Ði knyga parengta siekiant iðplëtoti ir patikslinti2007 m. Vilniuje iðleistoje knygoje „Polonezø kelias“pateiktà informacijà apie M. K. Oginskio gyvenimàir kûrybà, jo atminimo ir kûrybinio palikimo puose-lëjimà, nes per laikotarpá nuo jos iðleidimo nuosek-lius tyrinëjimus atlikusiø mokslininkø ir kitø tyrinë-tojø dëka paaiðkëjo daug naujø, aktualiø faktø apieM. K. Oginská ir jo giminæ.

Leidinys skirtas tiems, kas pradeda paþintá su ðiaiðkilia asmenybe. Knygoje daug citatø ið jau paskelbtøleidiniø ir dar nepublikuoto M. K. Oginskio rankrað-èio „Mano atsiminimai nuo vaikystës iki 1788 metø“,kurio originalas saugomas Rusijos valstybiniame senøjøaktø archyve Maskvoje. Taip siekta aktualizuoti ðian-dien jau þinomus, ávairiø autoriø paskelbtus ir naujaiiðtyrinëtus, þurnalo „Þemaièiø þemë“ redakcijoje su-rinktus faktus apie M. K. Oginská, supaþindintiskaitytojus su mokslininkø, muziejininkø ir kitøtyrinëtojø, paskutiniais metais daug nuveikusiøM. K. Oginskio atminimo puoselëjimo ir kûrybiniopalikimo gaivinimo srityje, darbais.

Deðinëje – Rietavo miestelio panorama nuo dvarvietës pusës. Vyto Rutkausko nuotrauka

11

12

Ivanas Chruckis (Èâàí Õðóöêèé, 1810–1885), Viktoras Vincentas Adamas (pranc. Victor Vincent Adam, 1801–1866), Lui Filipas AlfonsasBiðbua (pranc. Luis Philippe Alphonse Bichebois, 1801–1850), Jonas Kazimieras Vilèinskis (lenk. Jan Kazimierz Wilczyñski, 1806–1885).„Vilniaus apylinkës. Ðnipiðkiø priemiestis“. Þ. Lemersjë litografijos spaustuvë (Paryþius). 1848 m. Lietuvos dailës muziejus, LDM G-2591

13

MYKOLO KLEOPO OGINSKIO LAIKMETIS: POLITINËSITUACIJA EUROPOJE IR ABIEJØ TAUTØ RESPUBLIKOS ÞLUGIMAS

5 www.azzeri.lt, http://azeri.lt/xviii–a–oligarchine–valdzia–ir–trys–padalijimai/ (þr. 2015-08-01).6 Stanislovas Leðèinskis (1677–1766) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikðtis (1704–1709 ir 1733–1736), Lotaringijos hercogas.7 Tûkstantmeèio knyga, sud. D. Baltruðienë, Kaunas: Kraðtotvarka, 1999, t. 1, p. 49–60.8 ATR svarbiausiø 1764–1831 m. ávykiø santrauka parengta pagal informacijà, skelbiamà Ramunës Ðmigelskytës-Stukienës publikacijoje,iðspausdintoje „Tûkstantmeèio knygoje“ (Kaunas: Kraðtotvarka, 1999, t. 1, p. 49–60).9 Jekaterina II (arba Jekaterina Didþioji, Jekaterina Aleksejevna, Lietuvoje – Kotryna II) – Rusijos imperatorë. Gimë 1729 m. geguþës 2 d., mirë1796 m. lapkrièio 17 d.

Publikacijoje „XVIII a. oligarchinë valdþia ir tryspadalijimai“5 þurnalistë Zina Rimgailienë raðo:

„Po Augusto II mirties LDK didikai jau panoroturëti savà, vietiná karaliø, nes saksai ir jø sàjunga suRusija buvo ákyrëjusi. Taèiau vienybës tarp bajorønebuvo. Stanislovà I pakeitë Augustas III6, kuris á Gar-dino seimà pirmà kartà atvyko praëjus deðimèiai me-tø po jo iðrinkimo karaliumi. Kraðtà valdë patikëti-nis, saksø ministras H. Briulis. Karaliaujant Augus-tui III ásitvirtino oligarchinë didikø valdþia, reiðkusididikø opozicijà bet kokioms kraðto valdymo refor-moms, bandymui pertvarkyti socialinius ar net ðvie-timo reikalus. Nebuvo rûpinamasi ir kraðto apsauga,kariuomenës iðlaikymu. Niekam nerûpëjo, kad ka-riuomenë be tvirtoviø, artilerijos, savos karininkø mo-kyklos negalës apginti valstybës sienø. Ir LDK pama-þu virto uþvaþiuojamàja smukle. Vykstant Septyne-riø metø karui, 1756 m. Rusijos ir Austrijos karinëspajëgos nekliudomos þygiavo per LDK teritorijà. Vals-tybë silpo. Vis daþniau pradëjo irti seimai, mat vie-nam jo nariui savo pavieto vardu iðtarus veto, visi pri-valëdavo nusileisti. XVIII a. ði seimø liga taip ásivyra-vo, kad iðtisus deðimtmeèius seimuose nieko nenu-tardavo. Á madà, pasak istoriko Adolfo Ðapokos, áëjoposakis „respublika laikosi netvarka“.“

Dr. Ramunë Ðmigelskytë-Stukienë 2013 m. ið-spausdintame leidinyje „Tûkstantmeèio knyga“7

chronologine tvarka pateikia svarbiausiø M. K. Ogins-kio gyvento laikotarpio istoriniø ir politiniø ávykiøapþvalgà. Ðiuo paþinimo keliu, naudodamiesi minë-toje knygoje ir kituose raðytiniuose ðaltiniuose pateikta

informacija, pasukime ir mes8.XVIII a. pradþioje Europà alino karai ir neiðven-

giami jø palydovai – epidemijos ir badmeèiai. Stip-rëjo carinës Rusijos galia ir átaka. Ji vis labiau siekëásitvirtinti ATR, kurià ið vidaus naikino vidiniai ne-sutarimai ir laiku nepradëtos ðaliai ávairiose gyveni-mo srityse labai reikalingos reformos. Vis labiau galvaskëlë ir èia gyvenantys bajorai, reikalavæ jiems suteiktidaugiau laisviø ir teisiø. Kasmet daugëjo poþymiø, ro-danèiø, kad ATR gali þlugti. Visuomenës elitas, su-prasdamas, kad ATR gali iðgelbëti tik permainos, pra-dëjo reformuoti valstybæ. Jø ëmësi 1764–1766 m. ATRvaldovo S. A. Poniatovskio palaikoma Èartoriskiø gru-puotë. Reformoms pritarë ir ðalies valdovas. Vykdantjas ATR palaipsniui atsirado viltis, jog valstybë atsi-ties, taèiau jos stiprëjimas, siekiai vykdyti savarankiðkàvidaus politikà nepatiko kaimyninëms monarchinëmsvalstybëms – Rusijai, Prûsijai ir Austrijai. Rusija ir Prû-sija 1764 m. Sankt Peterburge susitarë bendrais veiks-mais neleisti keisti ATR vidaus santvarkos.

ATR Seimas ir toliau bandë prieðintis kaimyni-niø ðaliø spaudimui. 1766 m. jis atmetë Rusijosreikalavimà suteikti bajorams staèiatikiams ir pro-testantams lygias su katalikais politines teises.

Atsakydama á tai Rusijos imperatorë Jekaterina II9

bajorø staèiatikiø ir protestantø teisiø gynimo pre-tekstu 1767 m. karine jëga ëmë remti Èartoriskiøgrupuotës reformomis nepatenkintus bajorus, kuriesusibûrë á Radomo konfederacijà.

1767 m. spalio mënesá Rusijos kariuomenës ap-suptoje Varðuvoje darbà pradëjo ir senàjà ATR

14

10 Baras – miestas Ukrainoje, Vinycios srityje, prie Rivo upës, 68 km á pietvakarius nuo Vinycios.11 Mykolas Jonas Pacas (1730–1787) – LDK valstybës ir karo veikëjas, Lietuvos armijos generolas-majoras (1764), generolas-leitenantas (1766–1767), Ziolovsko seniûnas. Augusto III kamergeris, Baro konfederacijos generalinis marðalka (1769–1772) Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje.12 Juzefas Sapiega (lenk. Józef Sapiega, 1737–1792) – ATR didikas, Baro konfederacijos regimentorius.13 Karolis Stanislovas Anupras Radvila (lenk. Karol Stanisùaw Radziwiùù Panie Kochanku) – LDK didikas, ATR valstybës ir karo veikëjas, Barokonfederacijos generalinis marðalas. Gimë 1734 m. vasario 27 d. Nesvyþiuje, mirë 1790 m. lapkrièio 21 d. Palenkës Bialoje.14 Adomas Stanislovas Krasinskis (lenk. Adam Stanisùaw Krasiñski, 1714–1800) – ATR didikas.15 Joachimas Karolis Potockis (lenk. Joachim Karol Potocki) – ATR didikas, politikos ir karo veikëjas, Lietuvos pataurininkis (1763–1780),Terebovlios ir Gribuvo seniûnas, vienas ið Baro konfederacijos steigëjø ir vadovø. Gimë apie 1725 m. Tþebovoje, mirë 1791 m. Morachvoje.16 Èenstakava (lenk. Czæstochowa) – Pietø Lenkijos miestas prie Vartos upës, pritraukiantis tûkstanèius piligrimø dël èia esanèios stebuklingalaikomos XIV a. Èenstakavos Dievo Motinos ikonos. Mieste yra áspûdinga baþnyèia, XVII–XVIII a. statytas vienuolynas.17 Ignotas Jokûbas Masalskis (lenk. Ignacy Jakub Massalski) – Vilniaus vyskupas, pirmasis Edukacinës komisijos pirmininkas, Targovicoskonfederacijos narys, Vilniaus katedros rekonstrukcijos fundatorius, Verkiø rûmø statytojas. Gimë 1726 m. liepos 30 d., mirë 1794 m. birþelio28 d. Varðuvoje (buvo pakartas Tado Kosciuðkos sukilimo metu uþ iðdavystæ – bendradarbiavimà su Rusija).

santvarkà atkûrë Radomo konfederatø Seimas.1768 m. vasario 24 d. Respublikos bajorams sta-

èiatikiams ir protestantams buvo suteiktos politinësteisës, o Jekaterina II tapo Respublikos vidaus politi-nës santvarkos iðsaugojimo garantu. Tuo laikotarpiufaktiðkai teisiðkai buvo apribotas Respublikos suvere-nitetas – ATR tapo priklausoma nuo Rusijos. Dau-gelis ATR gyventojø tuo buvo nepatenkinti, ir dalisopozicijai priklausiusiø politikø 1768 m. vasario29 d. Baro mieste10 suvienijo savo jëgas prieð Rado-mo konfederacijà, Rusijos átakà Lenkijos ir Lietuvosvalstybëje, karaliø S. A. Poniatovská bei kitatikiø irkatalikø teisiø sulyginimà. Baro konfederacija skel-bë, kad gina ATR savarankiðkumà ir siekia tæsti beistiprinti ðalyje vykdomas reformas.

1768 m. liepos mënesá Baro konfederatai savo veik-là pradëjo ir LDK teritorijoje. Konfederacijos ákûrë-jai tikëjosi ásiûbuoti visuotiná bajorø sukilimà, sulauk-ti Austrijos, Prancûzijos, Saksonijos ir Turkijos para-mos. Generalinës LDK konfederacijos su Baro vëliavavyriausiuoju marðalu tapo Mykolas Jonas Pacas11.Konfederacijà rëmë didikai Juozapas Sapiega12, My-kolas Kazimieras Oginskis, Karolis Stanislovas Rad-vila13. Tarp jos steigëjø bei vadø buvo ir Adomas Sta-nislovas Krasinskis14 bei Joachimas Potockis15.

1768–1772 m. Baro konfederacija savo veiklà ið-plëtojo visoje ATR teritorijoje. Konfederatø kariuo-menæ sudarë bajorai, didikø milicija ir karaliðkosios„vëliavos“, dalis miestieèiø ir valstieèiø. Kovos prasi-dëjo 1768 m. balandþio mënesá. Jos apëmë beveikvisà ðalá. Kilo keli ðimtai mûðiø, ið kuriø svarbiausivyko 1769 m. prie Ðventosios Trejybës tvirtovës irBalstogës, 1770 m. – prie Dobros, 1771 m. – prieVidavos, Stalovièiø, Lianckoronos, 1772 m. – prieVavelio. Konfederatø pajëgos buvo per silpnos, kadgalëtø pasiprieðinti Rusijai, tikëtosios pagalbos ið uþ-

sienio nesulaukta, todël Rusijos kariuomenë konfe-deratus áveikë, nepatyrusi didesniø nuostoliø. Pasku-tinis konfederatø atsparos punktas – Èenstakava16 –pasidavë 1772 m. rugpjûèio 18 dienà. Dalis likusiøgyvø konfederatø pasitraukë á uþsiená, kiti (apie5 tûkst.) buvo paimti á Rusijos kariuomenæ.

Austrija ir Prûsija, suprasdamos, kad Europoje sa-vo átakà didinanti Rusija gali dar labiau sustiprëti ATRsàskaita, jau 1769 m. su ja buvo pradëjusios derybasdël ATR pasidalijimo. Netrukus po Baro konfedera-cijos sutriuðkinimo, 1772 m. rugpjûèio 5 d., Rusija,Prûsija ir Austrija pasiraðë triðalæ Pirmojo ATR pasi-dalijimo sutartá. Pagal jà Rusija nuo ATR atsirëþë92 tûkst. km2 teritorijà (Polocko, Vitebsko, Mstis-lavlio vaivadijas, rytinæ Minsko vaivadijos dalá, Lat-galà), Prûsijai ir Austrijai atiteko dalis Lenkijos þe-miø (Prûsijai – 36 tûkst. km2 Pamario ir Vakarø Prû-sijos bei Varmijos, Austrijai – 81,9 tûkst. km2 Maþo-sios Lenkijos þemiø ir Lvovo miestas). Ið viso per Pir-màjá padalijimà ATR prarado apie 30 % (211 tûkst.km2) teritorijos ir apie 35 % (4,18 mln.) gyventojø.

1773 m. ATR Seimas, spaudþiamas kaimyniniøðaliø ir politiniø aplinkybiø, buvo priverstas ratifi-kuoti Pirmojo ATR padalijimo aktà.

Nepaisant Rusijos, Prûsijos ir Austrijos vykdomospolitikos, didþiuliø netekèiø, ATR ir toliau vykdë re-formas. 1774 m. spalio 14 d. ATR Seimo sprendimubuvo ákurta Edukacinë komisija – viena pirmøjø ðvie-timo ministerijø Europoje. Jos þinion buvo perduo-tos visos Respublikos akademijos ir mokyklos bei pa-vesta ne tik rûpintis mokymu, bet ir mokslu, reorga-nizuoti ir supasaulietinti valstybës ðvietimo sistemà,modernizuoti ðvietimo turiná. Pirmuoju Edukacinëskomisijos pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Igno-tas Masalskis17. 1774 m. Edukacinë komisija ëmësireformuoti pradinæ mokyklà – buvo nutarta ásteigti

1518 1790 m., pirmojo visuotinio LDK gyventojø suraðymo duomenimis, LDK gyveno daugiau negu 3,5 mln. þmoniø.19 Literatûriniuose ðaltiniuose ji daþnai vadinama Geguþës treèiosios konstitucija.

po vienà pradinæ mokyklà trims parapijoms. 1777 m.tokiø mokyklø Vilniaus vyskupystëje jau buvo dau-giau negu 300. Valstieèiø vaikus pradinëse mokyklo-se mokydavo jø gimtàja kalba.

1775 m. ATR Seimo nutarimu buvo ákurtas nau-jas Respublikos valstybinës valdþios organas prie val-dovo – 1775–1788 m. veikusi Nuolatinë taryba(bendra LDK ir Lenkijos valdþios institucija, kuri tu-rëjo perimti vykdomosios valdþios funkcijas ir padëtipagrindus ATR konstitucinei monarchijai). Nuola-tinæ tarybà sudarë 36 ATR Seimo deleguoti nariai.Joje buvo 5 departamentai: Karo, Iþdo, Uþsienio po-litikos, Policijos ir Teisingumo. Jie kontroliavo savosrities vykdomosios valdþios veiklà. Ðalyje buvo vyk-domos ir kitos reformos: modernizuojama kariuome-në, pertvarkomi mokesèiai, teisës sistema ir teismai,diegiamos naujovës, kurios turëjo garantuoti kraðtoûkio paþangà ir spartesnæ visuomeninæ raidà. Nuola-tinës tarybos veikimo laikotarpiu buvo modernizuo-ta ir padidinta kariuomenë, apribota etmonø saviva-lë, ágyvendintos merkantilinës ûkio ir finansø refor-mos, pagyvëjo Respublikos ekonominis gyvenimas.Tuo laikotarpiu ATR teritorijoje sparèiai didëjo gy-ventojø skaièius: 1772 m. èia buvo daugiau negu6,5 mln. þmoniø, XVIII a. pabaigoje – apie 9 mln.18

Edukacinë komisija ir Nuolatinë taryba tapo pirmai-siais bendrais visos ATR vykdomosios valdþios organais.

XVIII a. 9 deðimtmeèio pabaigoje Europos valsty-biø dëmesá prikaustë Balkanø karo ávykiai ir Prancû-zija, kurioje vyko revoliucija. Tokiomis aplinkybëmisATR susidarë palankios sàlygos vykdyti didesnes so-cialines bei ekonomines reformas, stiprinti valstybëssavarankiðkumà.

1781 m. Vilniaus universitetas buvo pavadintasLDK vyriausiàja mokykla, jame ákurtos kelios naujoskatedros – Astronomijos, Medicinos (1781 m.), Ar-chitektûros (1793 m.).

XVIII a. II pusëje mieste ëmë formuotis informaci-jos ir þiniø skleidimo sistema – Vilniaus universitetospaustuvëje pradëtos leisti kalendoriø-skaitiniø knygos.

1788 m. spalio 6 d. Varðuvoje darbà pradëjo ATRSeimas, þinomas kaip Ketveriø metø seimas, nes jisdirbo 4 metus (1788–1792). Su ðio Seimo veiklasusijæs reikðmingiausias ATR reformø periodas.

1791 m. geguþës 3 d. Ketveriø metø seimas pri-ëmë Konstitucijà19, kuri buvo viena pirmøjø raðyti-niø konstitucijø pasaulyje. Joje buvo nustatyti vals-tybës santvarkos organizavimo principai.

Priëmus ðá dokumentà, bajorø respublika, turëju-si renkamà valdovà, tapo konstitucine luomine mo-narchija. Pagal ðià Konstitucijà vyriausioji valdþia buvoatiduota Seimui, vykdomoji, kaip ir anksèiau, paliktakaraliui bei ministrø kabinetui, kuris buvo pavadin-tas Ástatymø sargyba. Karalius turëjo bûti renkamasið valdanèiosios dinastijos. Ðis Seimas panaikino libe-rum veto teisæ, suformavo luominæ teismø sistemà, pa-dëjo pagrindus daugeliui kitø reformø, kurios èia jauseniai buvo reikalingos ir turëjo padëti stiprëti vals-tybei. Konstitucija áteisino burþuaziná turto princi-pà: beþemiai bajorai neteko teisës dalyvauti seime-liuose, o turtingesnieji miestieèiai gavo nobilitacijosteisæ (galimybæ bûti paaukðtinti pareigose).

1788–1792 m. ATR ávestas nuolatinis valstybësmokestis þemvaldþiams, padidinta kariuomenë, nu-statyta nauja jos sudarymo ir valdymo tvarka.

1789 m. sausio 19 d. panaikinta Nuolatinë taryba.1789 m. pavasará ið ATR iðvesta Rusijos kariuomenë.1791 m. balandþio 18 d. Seimas priëmë ástatymà

„Mûsø laisvieji karaliðkieji miestai Respublikos vals-tybëse“, daþniausiai vadinamà Miestø ástatymu. Ðisteisës aktas buvo pirmasis þingsnis pertvarkant luo-minæ visuomenæ á pilietinæ. Jis atvërë kelià pilietinësvisuomenës formavimuisi, suteikë teisiná pamatà mies-tø ekonominiam vystymuisi, paskatino miestø savi-valdos plëtrà, sudarë galimybes sustiprinti bei iðplës-ti socialinæ monarchijos atramà. Ástatymas miestie-èiams garantavo ðias pilietines teises: ásigyti þemës val-dø, deleguoti savo atstovus á Seimà ir dalyvauti dis-kusijose svarstant miestø reikalus, gauti tarnybà vals-tybës administracijos aparate ir teismuose, kariuome-nëje tarnauti karininkais, turëti atskirà nuo bajorøadministracijà, policijà, teismà, nebûti suimtiems beteismo sprendimo. Konstitucija paskelbë valstybësglobà laisviesiems ir garantavo asmens laisvæ á uþsienápabëgusiems ir gráþusiems valstieèiams. Patvirtinus Kon-stitucijà, Seimas iðrinko visai valstybei bendras 4 komi-sijas (ministerijas): Edukacijos, Policijos, Karo ir Iþdo.

Geguþës treèiosios konstitucijoje iðdëstytas unita-

16

20 Kazimieras Nestoras Sapiega (lenk. Kazimierz Nestor Sapieha) – ATR didikas, politikos ir karo veikëjas, LDK armijos generolas (1773–1793).1774 m. apdovanotas Ðv. Stanislovo ordinu, 1779 m. – Baltojo erelio ordinu. Gimë 1757 m. vasario 14 d. Breste (Baltarusija), mirë 1798 m.geguþës 25 d. Vienoje (Austrija).21 Oginskis M. K., Atsiminimai, Vilnius: Regionø kultûriniø iniciatyvø centras, 2007, t. 1, p. 42.22 Konfederacijos iniciatoriai buvo Stanislovas Feliksas Potockis (lenk. Stanisùaw Szczæsny Potocki, 1751–1805), Lenkijos lauko etmonas SeverinasÞevuskis (lenk. Seweryn Rzewuski, 1743–1811), etmonas Franciðekas Ksaveras Branickis (lenk. Franciszek Ksawery Branicki, 1730–1819) irvienuolika kitø ATR átakingø didikø. Jie 1792 m. balandþio 27 d. Sankt Peterburge pasiraðë Targovicos konfederacijos aktà (manifestà).23 Vadinamas Targovicos konfederacijos aktu.24 Simonas Martynas Kosakovskis (lenk. Szymon Juda Marcin Korwin-Kossakowski) – ATR politikos ir karo veikëjas, paskutinis Lietuvos didysisetmonas, konfederatas. Gimë 1741 m. Ðilø dvare (dab. Jonavos rajono teritorija), mirë 1794 m. balandþio 25 d. Vilniuje (pirmosiomis TadoKosciuðkos sukilimo Lietuvoje dienomis buvo pakartas Vilniaus Rotuðës aikðtëje). Palaidotas Jonavos Ðv. Apaðtalo Jokûbo baþnyèios rûsyje.

rinës valstybës modelis nepatenkino LDK atstovø Sei-me siekiø iðlaikyti Lietuvos atskirumà nuo Lenkijos,taèiau reformø ðalininkai (LDK artilerijos generoloKazimiero Nestoro Sapiegos20 grupuotë Seime), su-prasdami bûtinybæ stiprinti valstybæ bei matydamigrësmæ jos egzistavimui, Konstitucijà parëmë. Vëliaubuvo siekiama pokonstituciniais aktais áteisinti LDK,kaip lygiateisës Lenkijos partnerës federacinëje vals-tybëje, statusà, palaikyti dualizmà.

1791 m. spalio 20 d. Ketveriø metø seimas priëmëástatymà „Abiejø Tautø tarpusavio ásipareigojimas“(lenk. Zaræczenie wzaiemne Oboyga Narodów), kuris tapoesmine Konstitucijos pataisa. Seimui jà pateikë Lietu-vos konfederacijos marðalas Kazimieras Nestoras Sapie-ga. Jo projektà parëmë karalius S. A. Poniatovskis,bûgðtavæs, kad nesutarimus tarp Lenkijos ir Lietuvossavo tikslams gali iðnaudoti Konstitucijos reformomsprieðiðka Rusija. Seimas „Ásipareigojimà“ priëmë vien-balsiai. Spalio 22 d. jis buvo átrauktas á teismo knygas.Ðis dokumentas dar vadinamas ir Abiejø Tautø savi-tarpio garantijos ástatymu. Jame buvo nustatytas ly-gus Lenkijos ir LDK nariø skaièius bendrose centrinësvaldþios institucijose. LDK buvo pripaþinta lygiaverteLenkijai antràja dualistinës ATR dalimi.

1792 m. balandþio 16 d. Vilniaus rotuðëje vykoakcija, kurios metu M. K. Oginskis kartu su kitais 37bajorais, siekdami padidinti Geguþës treèiosios konsti-tucijos ðalininkø, ypaè bajorø, skaièiø, pademonst-ruoti luomø vienybæ, ásiraðë á municipaliteto knygas.Vilniaus miestieèiai ágaliojo M. K. Oginská jø vardupadëkoti valdovui S. A. Poniatovskiui uþ priimtà Mies-tø ástatymà bei Konstitucijà ir perduoti þinià, kadVilnius ir vilnieèiai uþ Konstitucijà yra pasirengæ ati-duoti savo turtus ir gyvybæ. Gavæs ðiuos pavedimus,M. K. Oginskis, kaip Vilniaus municipaliteto dele-gatas, iðvyko á Varðuvà ir èia 1792 m. geguþës 3 d.dalyvavo Konstitucijos pirmøjø metiniø minëjime.M. K. Oginskis yra paþymëjæs: „[...] jei 1791 metø

Geguþës 3-osios konstitucija bûtø buvusi paskelbtaaðtuoniolika mënesiø anksèiau, Lenkija bûtø buvusiiðgelbëta. Jai bûtø pakakæ laiko sutelkti Vyriausybæir paèiai sustiprëti 1789–1792 metø laikotarpiu; jinebûtø praradusi pranaðumo, kurá galëjo suteikti Prû-sijos karaliaus nuoðirdþiai pasiûlyta sàjunga; ji nebû-tø davusi Rusijai laiko sudaryti taikà su Turkija irÐvedija; bûtø uþkirtusi kelià Rusijos suartëjimui suPrûsija, kuris prasidëjo po 1792 metø Prancûzijosvidaus neramumø.“21

Ketveriø metø seimo reformos ir Konstitucija ne-tenkino dalies didikø ir bajorø, aukðèiausia vertybelaikiusiø senàjà valdymo formà ir pasisakiusiø prieðbet kokias reformas, naikinusias jø luomo privilegi-jas. Respublikos stiprëjimas neatitiko ir Rusijos inte-resø. 1792 m. balandþio 27 d. Konstitucijos prieði-ninkai22 Sankt Peterburge pasiraðë prieð reformas nu-kreiptos konfederacijos aktà (manifestà)23, kuris su su-klastota data (1792 m. geguþës 14 d.) buvo paskelb-tas Targovicos miestelyje jau po to, kai Rusijos ka-riuomenë áþengë á Lenkijà ir Lietuvà.

Rusija ir kitos kaimyninës monarchinës valstybësbaiminosi, kad á ATR gali persimesti Prancûzijos di-dþiosios revoliucijos nuotaikos, todël didelë prancûzørevoliucijos kritikë Rusijos imperatorë Jekaterina II,ðá kartà motyvuodama tuo, jog norima apginti ATRgyvenanèiø bajorø teises, 1792 m. pavasará davë ásaky-mà ávesti Rusijos kariuomenæ á ATR teritorijà. 1792 m.geguþës mënesá prie Respublikos sienos buvo dislokuo-tos didþiulës Rusijos kariuomenës pajëgos – apie 80 tûkst.reguliariosios kariuomenës kariø ir 20 tûkst. kazokø.1792 m. geguþës 19 d. ði kariuomenë kirto Lenkijossienà, o geguþës 21 d. ásiverþë ir á LDK. Geguþës–lieposmënesiais Rusijos kariuomenë, nesutikusi didesnio pa-siprieðinimo, okupavo visà ATR teritorijà.

1792 m. birþelio 25 d. Vilniuje buvo sudarytaLDK generalinë konfederacija, kurios vadovai (LDKlauko etmonas Simonas Kosakovskis24 ir jo brolis –

17

25 Juozapas Kazimieras Kosakovskis (lenk. Józef Kazimierz Korwin Kossakowski) – poetas, dramaturgas, memuaristas, vertëjas, Livonijos vyskupas,Trakø sufraganas ir Vilniaus koadjutorius, baþnyèios Jonavoje fundatorius, Baro ir Targovicos konfederacijø dalyvis. Gimë 1738 m. kovo 16 d.Ðilø dvare (dab. Jonavos rajono teritorija), mirë 1794 m. geguþës 9 d. Varðuvoje (per Tado Kosciuðkos sukilimà buvo pakartas uþ iðdavystæ).26 Tadas Kosciuðka (lenk. Andrzej Tadeusz Bonawentura Koúciuszko) – ATR didikas, nacionalinis didvyris, generolas, 1794 m. sukilimo prieðRusijà ir Prûsijà vadovas. Gimë 1746 m. vasario 4 d. Kosavoje (dab. Baltarusija), mirë 1817 m. spalio 15 d. Zoloturne (Solothurn, Ðveicarija).

Livonijos vyskupas Juozapas Kosakovskis25) siekë netik atkurti senàsias bajorø laisves, bet ir sugràþintiunijines LDK teises.

1792 m. liepos 23 d. prie LDK generalinës konfe-deracijos prisijungë Respublikos valdovas S. A. Po-niatovskis ir tokiu savo sprendimu panaikino Gegu-þës treèiosios konstitucijà.

1793 m. sausio 23 d. Sankt Peterburge Rusijair Prûsija pasiraðë Antrojo ATR pasidalijimo su-tartá. Pagal jà Rusijai atiteko Braclavo, Kijevo,Minsko, Podolës vaivadijø þemës, rytinë Vilniausvaivadijos dalis, Brastos þemë ir rytinë Voluinës da-lis. Prûsija gavo vakarines Lenkijos þemes ir Gdans-kà, Torunæ bei Poznanæ. Per Antràjá padalijimà Res-publika neteko apie 250 tûkst. km2 – beveik pusëssavo iki to laiko dar turëtos teritorijos. ATR Sei-mas ið pradþiø atsisakë ðià sutartá pripaþinti.

Tada buvo panaudota prievarta: dalis Seimo at-stovø suimta, Rusijos kariuomenë Gardine apsupoSeimo posëdþiø rûmus, á posëdþiø salæ buvo ávestiginkluoti kariðkiai. Toliau prieðintis tapo bepras-miðka, todël Seimas 1793 m. rugpjûèio 19 d. prie-varta, tylëdamas ratifikavo ATR Antrojo padaliji-mo aktà. Taip kaimyninës ðalys ið ATR atsirëþë308 tûkst. km2 teritorijà, kurioje buvo daugiau ne-gu 4 mln. gyventojø. Buvo panaikinta ir 1791 m.priimta Geguþës treèiosios konstitucija bei Miestøástatymas. Spaudþiamas Rusijos ir Prûsijos, Seimaspaskyrë delegacijà, kuri 1793 m. rugsëjo 25 d. pa-siraðë sutartá dël Antrojo ATR padalijimo metu oku-puotø þemiø uþgrobimo.

Po Antrojo padalijimo ðalyje pradëjo bræsti sukili-mas, kurio ðalininkai buvo suinteresuoti iðlaisvintiLenkijà ir Lietuvà ið Rusijos ir Targovicos konfedera-tø átakos, atkurti valstybæ su 1772 m. sienomis beitæsti 1788–1792 m. pradëtas reformas. Sukilimas pra-sidëjo 1794 m. kovo 24 d. Krokuvoje. Jo vadu buvopaskirtas generolas Tadas Kosciuðka26. Sukilëliai su-darë savo vadovybæ – Tautinæ aukðèiausiàjà tarybà.

1794 m. balandþio 16 d. sukilimas prasidëjo Lie-tuvoje. Pirmieji sukilo LDK kariuomenës daliniaiÐiauliuose. 1794 m. balandþio 23–24 d. LDK suki-

lëliai uþëmë Vilniø. Èia buvo paskelbtas sukilimo ak-tas, sudaryta LDK sukilëliø vyriausybë – Lietuvostautinë aukðèiausioji taryba, pradëti kurti sukilëliøvykdomosios valdþios organai (deputacijos). Ásiplies-kus sukilimui LDK teritorijoje, èia pradëtos taikytiLenkijos sukilëliø vyriausybës universalo, kuriuo bu-vo pripaþástama asmens laisvë valstieèiams, o tarnau-jantys sukilëliø kariuomenëje valstieèiai atleidþiaminuo laþo, nuostatos.

Iki 1794 m. birþelio 25 d. sukilimas apëmë visà LDKteritorijà. Ið pradþiø karo inþinieriaus, generolo JokûboJasinskio vadovaujami LDK sukilëliai veikë savaran-kiðkai. Jie buvo telkiami kovoti ne tik uþ ATR nepri-klausomybæ, bet ir uþ visø pilieèiø laisvæ ir lygybæ.

Sukilëliø jëgos buvo per menkos, kad atsilaikytøprieð galingà Rusijos kariuomenæ. Ji 1794 m. rug-pjûèio 11–12 d. uþëmë Vilniø, o rugsëjo pabaigoje–spalio viduryje – ir visà Lietuvos teritorijà iki Nemu-no, o Prûsijos kariuomenë – Uþnemunæ. 1794 m.lapkrièio 5 d. kapituliavo Varðuva. Iki 1794 m. pa-baigos sukilimas buvo nuslopintas.

1795 m. kovo 22 d. ið Targovicos konfederacijosðalininkø sudaryta LDK delegacija prisiekë iðtikimy-bæ Rusijos imperatorei. 1795 m. spalio 24 d. SanktPeterburge Rusija, Austrija ir Prûsija pasiraðë sutartádël Treèiojo ATR padalijimo. Pagal jà Rusijai atitekovakarinës LDK þemës iki Nemuno, Voluinë ir Kur-ðas. Prûsija ir Austrija pasidalijo likusias Lenkijos þe-mes, Uþnemunæ okupavo Prûsija. ATR valdovasS. A. Poniatovskis, verèiamas Rusijos ir jos sàjungi-ninkiø, atsisakë sosto.

1795 m. lapkrièio 25 d. buvo paskelbta, kad Len-kijos ir Lietuvos valstybës karaliaus institucija yra pa-naikinama. Tuo paèiu buvo panaikinti ir visi anksèiaubuvæ ATR titulai, pareigybës bei valstybës pilietybë.

1796 m. caro valdþia Lietuvoje ávedë naujà admi-nistracinæ tvarkà – èia ásigalëjo civilinë administraci-ja, Rusijos pavyzdþiu kraðtas buvo padalintas á gu-bernijas (Vilniaus ir Slanimo), kurios vëliau sujung-tos á vienà Pabaltijo generalgubernatoriui pavaldþiàLietuvos gubernijà.

1797 m. sausio 15 d. Sankt Peterburge buvo pasi-

18

27 Napoleonas Bonapartas (pranc. Napoléon Bonaparte), pasivadinæs Napoleonu I, – Prancûzijos revoliucinës armijos generolas, nuo 1799 m. –Prancûzijos valdovas. Gimë 1769 m. rugpjûèio 15 d. Ajaèe (Korsika). 1799 m. lapkrièio 11 d. buvo paskirtas Pirmosios PrancûzijosRespublikos Pirmuoju Konsulu, 1802 m. – Konsulu iki gyvos galvos, 1804 m. gruodþio 2 d. tapo Prancûzijos imperatoriumi (juo buvo iki1814 m. balandþio 6 d. ir 1815 m. kovo 1–birþelio 22 d.). 1805 m. tapo dar ir Italijos karaliumi, 1806 m. – Reino sàjungos protektoriumi.Mirë 1821 m. geguþës 5 d. Ðv. Elenos saloje.28 Aleksandras I (1777–1825) – Rusijos imperatorius (1801–1825), paveldëjæs sostà po perversmo, kurio metu buvo nuþudytas jo tëvas – carasPavelas I. Aleksandro I ásakymu ir remiantis ðiek tiek pakeistu ATR Edukacinës komisijos modeliu, buvo ágyvendinta ðvietimo reforma. Lietuvojeðios reformos metu buvo iðplëstas viduriniø mokyklø tinklas, Lietuvos vyriausioji mokykla pertvarkyta á Vilniaus imperatoriðkàjá universitetà.Aleksandro I vadovaujama vyriausybë toleravo Lietuvos bajorø kultûros tradicijas, iðsaugojo Lietuvos vardà ir vartojo já oficialiuose Rusijosimperijos administraciniø teritoriniø vienetø pavadinimuose. XIX a. antrojo deðimtmeèio pabaigoje Aleksandras I nutolo nuo ankstyvuoju savovaldymo laikotarpiu vykdytos politikos. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis tapo labai religingas. Mirë kelionëje perðalæs.29 Stanislovas Soltanas (1756–1836) – Lietuvos politikos ir karo veikëjas, LDK armijos generolas-majoras (nuo 1782 m.), LDK rûmø (dvaro)marðalka (1790–1791), vienas ið 1794 m. sukilimo organizatoriø Lietuvoje, Napoleono 1812 m. liepos 1 d. sudarytos Lietuvos laikinosiosvyriausybës komisijos pirmininkas (iki 1812 m. rugpjûèio 24 d.), komisijos maisto ir magazinø komiteto pirmininkas. Uþ nuopelnus 1791 m.apdovanotas Baltojo erelio ordinu, 1782 m. – Ðv. Stanislovo ordinu, 1813 m. – Garbës legiono ordinu.

raðytas Rusijos, Prûsijos ir Austrijos aktas, kuriuo ga-lutinai teisiðkai panaikinta jungtinë Lenkijos ir Lie-tuvos valstybë – Abiejø Tautø Respublika.

1801 m. rugsëjo 21 d. Lietuvos gubernija padaly-ta á Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas,kurias kontroliavo Vilniuje rezidavæs Lietuvos gene-ralgubernatorius.

1803 m. balandþio 16 d. Vilniaus (buvusi Lietu-vos) vyriausioji mokykla Rusijos caro Aleksandro I ása-ku pertvarkyta á Vilniaus imperatoriðkàjá universite-tà. Vietoje Edukacinës komisijos ðvietimo reikalamstvarkyti ákurta Vilniaus ðvietimo apygarda.

1807 m. Napoleonas Bonapartas27, remdamasis1807 m. liepos 7 d. Tilþëje pasiraðyta Rusijos ir Pran-cûzijos sutartimi, sudarë Varðuvos kunigaikðtystæ, ákurià áëjo ir Lietuvos dalis, vadinama Uþnemune. Ten,ávedus Napoleono kodeksà, valstieèiai gavo asmenslaisvæ, taèiau savo valdomos þemës savininkais neta-po. Kunigaikðtystë gyvavo iki 1815 metø.

1811 m. M. K. Oginskis Rusijos carui Alek-sandrui I28 áteikë savo parengtà LDK atkûrimo pro-jektà, kuriame siûlë atkuriamà LDK sudaryti ið 8Rusijos gubernijø, kuriose veikë Lietuvos statutas,ir kunigaikðtystei suteikti Rusijos caro valdomosautonominës valstybës statusà. Susiklosèius nepa-lankioms aplinkybëms, ðis projektas nebuvo ágy-vendintas.

1812 m. birþelio 24 d. Napoleonas pradëjo karàprieð Rusijà. Jo kariuomenë forsavo Nemunà ties Kau-nu ir per kelias dienas uþëmë Lietuvos teritorijà.

1812 m. liepos 1 d. Napoleono ásaku buvoásteigta prancûzø kontroliuojama Lietuvos laikino-sios vyriausybës komisija, vykdþiusi Lietuvos ad-ministravimo funkcijas. Komisijos pirmininko pa-reigas ëjo Stanislovas Soltanas29. Komisijai paval-dþios buvo Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijos,

vadintos departamentais, ir Balstogës (lenk. Biaùys-tok) sritis. Komisija veikë iki 1812 m. gruodþio më-nesio – kol baigiama sumuðti Napoleono armijapasitraukë ið Lietuvos.

1812 m. liepos 14 d. Vilniaus katedroje paskelb-tas aktas, kuriame deklaruotas LDK gyventojø pasi-ryþimas iðlaikyti toká Lietuvos, kaip politinio subjek-to, statusà, koká ji turëjo bendros Lenkijos ir Lietuvosvalstybës (ATR) gyvavimo laikotarpiu.

1813 m. sausio 6 d. Rusijos caras Aleksandras IVilniuje pasiraðë manifestà dël karo su Napoleonupabaigos. Rusø armija tada jau buvo uþëmusi visà ikiNapoleono ásiverþimo valdytà Lietuvos teritorijà.

1815 m. Vienos kongreso sprendimu sukurtaLenkijos Karalystë, á kurià áëjo ir Uþnemune vadi-nama Lietuvos dalis. Èia vis dar galiojo Napoleonoteisynas, Grigaliaus kalendorius. Administracijosir teismo ástaigose kalbëta tik lenkø kalba. Lenki-jos Karalystë savo ryðiais buvo glaudþiai susijusi suRusijos imperija ir turëjo Rusijos caro „dovanotà“konstitucijà.

1816 m. Vilniuje pradëjo veikti slaptos studen-tiðkos Filomatø ir Filaretø draugijos. Jos þadino jau-nimo patriotinæ dvasià ir ragino kovoti prieð rusøvaldþià, skatino slaptø masiniø jaunimo, ypaè moks-leiviø, organizacijø kûrimà Vilniuje, Kraþiuose, Kë-dainiuose, Kaune, kitose Lietuvos vietose. Per jas bu-vo populiarinamos moralës tobulëjimo, saviauklos,ðvietimo bei kovos prieð rusø autokratijà idëjos. Vie-nas ið Filomatø draugijos ákûrëjø buvo poetas Ado-mas Mickevièius.

1817 m. Vilniaus apskrities bajorø seimelio dau-guma pasisakë uþ baudþiavos panaikinimà ir áteikëpraðymà Rusijos carui dël asmens laisvës suteikimovalstieèiams. Praðymas nebuvo patenkintas.

1817 m. Vilniaus inteligentija ákûrë masoniðkà

19

Ðubravcø draugijà. Ji savo spaudoje kritikavo atgyve-nusius socialinius paproèius. Draugija rengë pasiûly-mus, kaip sujungti Vilniaus ðvietimo apygardà su Len-kijos Karalyste.

Slaptos masonø ir studentø organizacijos Lietu-voje aktyviai veikë 1817–1823 metais. 1822 m. Ru-sijos caras Aleksandras I uþdraudë masonø organi-zacijø veiklà. Buvo uþdarytos ir Vilniaus studentø,Lietuvos moksleiviø organizacijos, o jø nariai repre-suoti, iðtremti.

1819 m. nuo Lietuvos Vilniaus gubernijos buvoatskirtas ir prie Kurðo gubernijos prijungtas Lietuvospajûrio ruoþas – Palangos ir Ðventosios apylinkës.

1828 m. Vilniaus universitete bandyta ásteigtiLietuviø kalbos katedrà.

1830–1831 m. Lenkijoje ir Lietuvoje vyko sukili-mas prieð Rusijos valdþià. Lietuvoje ir Vakarø Baltarusi-joje já organizavo bei jam vadovavo Vilniuje savo bûsti-næ turëjæs Lietuvos vyriausiasis komitetas. Vyriausiasissukilimo vadas buvo Antanas Gelgaudas.30 Sukilëliamsteko kovoti su daug kartø didesne, geriau ginkluota irapmokyta Rusijos kariuomene. Sukilimà pralaimëjus,buvo sustiprinta cenzûra, nustatyta kontribucija nuo Lie-tuvos ir Lenkijos gyventojø, sukilimo vadai nubausti mir-ti, o kiti aktyvûs jos nariai iðtremti.

1832 m. uþdarytas Vilniaus universitetas.

„Vilniaus panorama“. Autorius – neþinomas XIX a. dailininkas. Lietuvos dailës muziejus, LDM G-2153

30 Antanas Gelgaudas – 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas, kilæs ið didikø Gelgaudø giminës. Gimë 1792 m. balandþio27 d., mirë 1831 m. liepos 13 d. Ðnaukðtuose (Klaipëdos apskr.), palaidotas Kisinuose (Dovilø vlsè., Klaipëdos apskr.).