lr konstitucija

Download LR Konstitucija

Post on 22-Aug-2014

119 views

Category:

Documents

6 download

Embed Size (px)

TRANSCRIPT

Konstitucija skelbta: in., 1992, Nr. 33-1014 Neoficialus Konstitucijos tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA (Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume) LIETUVI TAUTA - prie daugel ami sukrusi Lietuvos valstyb, - jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, - imtmeiais atkakliai gynusi savo laisv ir nepriklausomyb, - isaugojusi savo dvasi, gimtj kalb, rat ir paproius, - knydama prigimtin mogaus ir Tautos teis laisvai gyventi ir kurti savo tv ir protvi emje - nepriklausomoje Lietuvos valstybje, - puoseldama Lietuvos emje tautin santarv, - siekdama atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs, atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia priima ir skelbia i KONSTITUCIJ I SKIRSNIS LIETUVOS VALSTYB 1 straipsnis Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. 2 straipsnis Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. 3 straipsnis Niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausani suvereni gali. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. 4 straipsnis Aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus. 5 straipsnis Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Valdios galias riboja Konstitucija. Valdios staigos tarnauja monms. 6 straipsnis Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti statymai. statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs. 8 straipsnis

Valstybins valdios ar jos institucijos ugrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisti ir negalioja. 9 straipsnis Svarbiausi Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu. statymo nustatytais atvejais referendum skelbia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani piliei, turini rinkim teis. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvark nustato statymas. 10 straipsnis Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius. Valstybs sienos gali bti keiiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai j ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari. 11 straipsnis Lietuvos valstybs teritorijos administracinius vienetus ir j ribas nustato statymas. 12 straipsnis Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo nustatytais pagrindais. Iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis. Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas. 13 straipsnis Lietuvos valstyb globoja savo pilieius usienyje. Draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenustato kitaip. 14 straipsnis Valstybin kalba - lietuvi kalba. 15 straipsnis Valstybs vliavos spalvos - geltona, alia, raudona. Valstybs herbas - baltas Vytis raudoname lauke. Valstybs herb, vliav ir j naudojim nustato statymai. 16 straipsnis Valstybs himnas - Vinco Kudirkos "Tautika giesm". 17 straipsnis Lietuvos valstybs sostin yra Vilniaus miestas - ilgaam istorin Lietuvos sostin. II SKIRSNIS MOGUS IR VALSTYB 18 straipsnis mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. 19 straipsnis mogaus teis gyvyb saugo statymas. 20 straipsnis mogaus laisv nelieiama. Niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas.

21 straipsnis mogaus asmuo nelieiamas. mogaus orum gina statymas. Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Su mogumi, be jo inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. 22 straipsnis mogaus privatus gyvenimas nelieiamas. Asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami. Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym. statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum. 23 straipsnis Nuosavyb nelieiama. Nuosavybs teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. 24 straipsnis mogaus bstas nelieiamas. Be gyventojo sutikimo eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt. 25 straipsnis mogus turi teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti. mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas. Laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ir dezinformacija. Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j. 26 straipsnis Minties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma. Kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri religij arba tikjim ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apeigas, praktikuoti tikjim ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei bti veriamas pasirinkti ar ipainti kuri nors religij arba tikjim. mogaus laisv ipainti ir skleisti religij arba tikjim negali bti apribota kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir dorov, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tvai ir globjai nevaromi rpinasi vaik ir globotini religiniu ir doroviniu aukljimu pagal savo sitikinimus. 27 straipsnis mogaus sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas. 28 straipsnis

gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. 29 straipsnis statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs. mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair pagrindu. 30 straipsnis Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas. 31 straipsnis Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Asmuo, kaltinamas padars nusikaltim, turi teis, kad jo byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas. Draudiama versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius. Bausm gali bti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu. Niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart. Asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb, taip pat ir teis turti advokat. 32 straipsnis Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje, gali laisvai ivykti i Lietuvos. ios teiss negali bti varomos kitaip, kaip tik statymu ir jeigu tai btina valstybs saugumui, moni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum. Negalima drausti pilieiui grti Lietuv. Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. 33 straipsnis Pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb. Pilieiams laiduojama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus. Draudiama persekioti u kritik. Pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark nustato statymas. 34 straipsnis Pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis. Teis bti irinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim statymai. Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, kurie teismo pripainti neveiksniais. 35 straipsnis Pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams. Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Politini partij, kit politini ir visuomenini organizacij steigim ir veikl reglamentuoja statymas. 36 straipsnis Negalima drausti ar trukdyti pilieiams rinktis be ginklo taikius susirinkimus. i teis negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybs ar visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ar dorov arba kit asmen teises ir laisves. 37 straipsnis Pilieiai, priklausantys tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius.

III SKIRSNIS VISUOMEN IR VALSTYB 38 straipsnis eima yra visuomens ir valstybs pagrindas. Valstyb saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstyb registruoja santuok, gimim ir mirt. Valstyb pripasta ir banytin santuokos registracij. Sutuoktini teiss eimoje lygios. Tv teis ir pareiga - auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts juos ilaikyti. Vaik pareiga - gerbti tvus, globoti juos senatvje

Recommended

View more >