Vilnius2009

LIGONIŲ KASOS:

2008-ųjų apžvalga

2

IR SUNKMEČIO IŠŠŪKIAI, IR KASDIENOS TRIŪSAS

Algis SASNAUSKASValstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius

Pagrindinis sveikatos draudimo principas yra teisingas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų administravimas skatinant sveikatos sistemos efektyvumą, gerinant sveikatos priežiūros paslau-gų kokybę ir prieinamumą. Šių užduočių įgyven-dinimas yra tiesiogiai susijęs su sveikatos sistemos reformavimu. Bet visiems suprantama, kad dabar, kai, galima sakyti, viso pasaulio šalių ekonomika, fi-nansų sistemos vienaip ar kitaip išgyvena globalinę krizę, ir Lietuvoje tai daryti yra gerokai sunkiau.

Nors krizės alsavimą pradėjome jausti praėjusių metų antrojoje pusėje, apskritai galima teigti, kad pernai PSDF biudžetas didelių sunkumų nepatyrė, o baigiantis 2008-iesiems biudžeto rezervo sąskai-toje buvo likę lėšų, kurios labai pravertė 2009-ųjų pradžioje. Pernai PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos siekė apie 4,6 milijardo litų – 104,5 proc. planuotų-jų lėšų. Objektyviai vertinant PSDF biudžetas, pa-lyginti su valstybės, „Sodros“ biudžetais, geriausiai atlaikė pirmąsias krizės bangas, bet tai ateičiai len-gvų dienų nežada. Vis dėlto verta pasakyti nemažai gerų žodžių kolegoms iš teritorinių ligonių kasų, mūsų partneriams – gydymo įstaigoms už tai, kad tos lėšos 2008-aisiais buvo naudojamos taupiai ir racionaliai. Beje, pačių ligonių kasų veiklos išlaidos 2008-aisiais buvo 33 mln. 811 tūkst. litų (61 proc. planuotų lėšų), tai yra, tik 0,7 proc. PSDF biudžeto pajamų, nors įstatymas leidžia tam panaudoti iki 2 proc. biudžeto lėšų.

Tad nors sveikatos apsaugos sistemoje ne-trūksta įsisenėjusių sunkumų ir problemų, tačiau 2008-aisiais nuveikta nemažai, svarus ir ligonių kasų veiklos indėlis. Suprantama, malonu, jog tai pajuto

ir pacientai. Tad aš nekartosiu tų poslinkių, naujo-vių, kurios išvardytos Lietuvos pacientų organizaci-jų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės įžangos žodyje.

Ir pačiose ligonių kasose 2008-aisisiais būta nemažų pokyčių. Balandžio mėnesį atlikti esminiai VLK darbo organizavimo pakeitimai – pereita prie departamentų struktūros. Prieš tai buvo iš esmės pakeisti vidiniai VLK dokumentai ir parengta tei-sinė organizacinių pakeitimų bazė, padaugėjus funkcijų ir išaugus darbo apimtims pagausėjo ir darbuotojų. Pernai buvo visiškai užbaigtas Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojamas projektas ,,Žmogiškųjų išteklių kompetencijos, plėtojant pri-valomojo sveikatos draudimo sistemą Lietuvoje, ugdymas“. Pagal šį projektą buvo organizuojami in-tegruoto mokymo kursai VLK ir TLK darbuotojams, išleista mokymo metodika ir lankstinukai.

Dabar ligonių kasos disponuoja viena didžiau-sių duomenų bazių sveikatos sistemoje ir turi objek-tyvią informaciją apie finansų srautus, paslaugų mastus bei pokyčius. Įvertinus paslaugų poreikį, sveikatos priežiūros įstaigų galimybes jas teikti, at-siranda galimybė veiksmingiau naudoti gyventojų gydymui ir prevencijai skirtas lėšas. Dar kartą norisi pabrėžti, kad pagrindiniai sveikatos draudimo prin-cipai yra „pinigai – paskui pacientą“ bei teisingas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų admi-nistravimas skatinant sveikatos sistemos efektyvu-mą, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Baigiant praėjusius metus ir pradėjus 2009-uosius, pasaulinės finansų krizės akivaizdoje ir sun-kėjant padėčiai Lietuvoje naujoji Vyriausybė siekia kiek įmanoma apsaugoti socialiniu požiūriu jautrias sritis, tarp jų – ir sveikatos apsaugos reikmes. Bet aiš-ku, jog 2009-ieji ir kiti metai ne tik mums, bet apskri-tai visai šalies ekonomikai, socialinei sferai, supran-tama, ir sveikatos apsaugos sistemai yra ir bus ne tik didžiųjų sunkumų įveikimo iššūkių laikotarpis, bet ir ėjimas kasdienių nepriteklių, problemų sprendi-mo duobėtu keliu. Ir tik visų privalomąjį sveikatos draudimą įgyvendinančių institucijų, jų darbuotojų susitelkimas, tik tarpusavio supratimas ir glaudus bendradarbiavimas su sutartiniais partneriais – gy-dymo įstaigomis, jų specialistais ir vadovais, su pa-cientų organizacijomis, savivaldybėmis ir su visais žmonėmis, kuriems reikia sveikatos priežiūros gerų paslaugų, gali ir turi padėti ne tik išgyventi sunkme-tį, bet ir išlyginti kelią ateičiai.

3

PACIENTAI – IRGI SVEIKATOS POLITIKOS DALYVIAI

Vida AUGUSTINIENĖLietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė,Europos pacientų forumo valdybos narė

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (LPOAT), kaip savarankiška ir nepriklausoma organizaci-ja, bendrai ginanti pacientų teises ir atstovaujanti jų in-teresams, yra didelė ir veiksminga jėga. LPOAT pasiekė, kad buvo pakeistas LR sveikatos draudimo įstatymas ir pacientų organizacijų atstovas yra įtrauktas į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą, LPOAT turi neetatinį eksper-tą LR Seimo Sveikatos reikalų komitete, narius Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijoje, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, Sveikatos prie-žiūros kokybės užtikrinimo 2005–2010 m. programos koordinavimo taryboje, darbo grupėje Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo ir papildy-mo įstatymo projektui parengti ir kt.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba dabar vienija 26 organizacijas, atstovaujančias artritu, astma, diabetu, epilepsija, osteoporoze, Bechterevo, Parkinsono, sutrikusios psichikos, onkohematologinė-mis, krūties, prostatos, galvos smegenų ir kitomis on-kologinėmis, nefrologinėmis ligomis sergantiesiems, stomuotiems, laringehtomuotiems žmonėms, storu-liams, žemaūgiams vaikams, neprigirdinčiam jaunimui, donorams. LPOAT sudėtyje – organizacijų, kuriose yra per 18 tūkst. narių, atstovai, žodžiu, ji atstovauja dide-lei daliai Lietuvos gyventojų. Kaip veiksmingai dirbanti pacientų labui LPOAT yra pripažinta tarptautinėse orga-nizacijose: 2005 m. priimta į Tarptautinį pacientų organi-zacijų aljansą, o 2007 m. tapo Europos pacientų forumo nare, 2009 m. kovo 26 d. LPOAT pirmininkė išrinkta šio forumo valdybos nare.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, bendradarbiaudama su visuomeninėmis ir valstybinė-mis institucijomis, padeda spręsti pacientų aprūpinimo medikamentais, gydymo, psichologines ir socialinės adaptacijos problemas. Mes vertiname, kad su pacientų

organizacijomis dalykiškai ir maloniai bendradarbiauja VLK vadovai ir specialistai, keičiamasi abipusiškai reika-linga informacija.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ypač senosiomis, Lietuvoje dar gana dažnai pasitaiko nepatei-sinamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir teikiamo gydymo skirtumų. Pagrindinės bėdos kyla dėl to, kad ne visi žmonės turi lygias galimybes laiku gauti medicinos pagalbą. Neretai jiems nesuteikiama patikimos informa-cijos apie sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medi-cinos pagalbos priemones. Trūksta psichologinės, sociali-nės ir aplinkos paramos, padedančios pacientui gydytis ir sveikti. Dažnai pasigendame būtino pasitikėjimu pagrįsto paciento ir medicinos specialisto dialogo. Ypač piktina, kai pacientams atmestinai paaiškinama, jog sveikatos ap-saugai trūksta lėšų, todėl esą nereikia tikėtis ir kokybiškų paslaugų. Pacientus vargina eilės prie gydytojų kabinetų, padidėjusios priemokos už kai kuriuos vaistus, kažkodėl ligoninėse dažnai patiems tenka pirkti vaistus. Ypač keblu laiku patekti pas specialistus kaimo vietovėse, sunkokai prieinamas reabilitacinis gydymas sergantiesiems lėtinė-mis ligomis...

Medikų atlyginimai didėja, tačiau vis dar pasigenda-ma jų dėmesio pacientui. Kartais žmogui sunkiai supran-tama, jog trūksta specialistų, per dideli jų darbo krūviai, labai trumpas vizito laikas, pildoma daug medicinos do-kumentų. Nors teisės aktais, atrodytų, užtikrinama gera sveikatos priežiūra, tačiau realybėje ne visada jų paisoma. Deja, sveikatos priežiūros trūkumai blogina daugybės ša-lies pacientų gyvenimo kokybę. Ir, suprantama, ne ligonių kasos labiausiai kaltos, bet šiaip ar taip minėtų trūkumų šalinimas turėtų būti mūsų bendras rūpestis.

Nepaisant visų tų problemų, galima ir reikia pabrėž-ti, kad 2008 m. nors iš dalies buvo gerinama sergančių žmonių padėtis. Visuomenės ligų prevencija, ankstyvoji ligų diagnostika tampa Sveikatos apsaugos ministerijos ir VLK prioritetinėmis veiklos kryptimis. Pradėtos teikti slau-gos paslaugos namuose, pradėta kompensuoti už palia-tyviąją pagalbą. Plėtojamos ambulatorinės specializuotos paslaugos, papildytas ir pakoreguotas dienos chirurgijos sąlygomis teikiamų paslaugų sąrašas ir šių paslaugų kai-nos, brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąrašas taip pat pa-pildytas naujomis paslaugomis. Siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę buvo parengti ir patvirtinti ambulatori-nių dermatovenerologijos, gastroenterologijos, oftalmo-logijos paslaugų teikimo reikalavimai ir kt.

2008-aisiais buvo pradėtos kompensuoti naujų vaistų nuo psioriazės, medikamentų dializuojamiems pacientams ir po inkstų persodinimo, lėtinei limfoleu-kozei bei lėtiniam virusiniam C hepatitui gydyti įsigijimo išlaidos. Buvo patobulinta ligonių, kurie turėtų gauti medicininės reabilitacijos paslaugas, atranka ir siuntimo tvarka, užtikrinta prioritetinės vaikų medicininės reabili-tacijos ir ambulatorinės reabilitacijos plėtra.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba kartu su Europos pacientų forumu siekia, kad būtų sudarytos lygios galimybės kiekvienam pacientui laiku sužinoti pa-tikimą diagnozę, gauti reikiamą gydymą ir paramą, kad pacientams būtų skiriama daugiau informacijos ir išteklių ir kad jie kartu su gydytojais galėtų spręsti, kaip tinkamai gydytis, galiausiai – kad pacientų balsas būtų išgirstas Briuselyje ir visoje Europos Sąjungoje, taigi ir Lietuvoje.

Susirgęs žmogus išmoksta labiau branginti gyveni-mą, įgyja neįkainojamų žinių, kaip įveikti savo negalią, ligą. Jis turi gerai žinoti, kokios sveikatos paslaugos tei-kiamos, kaip funkcionuoja sveikatos apsaugos sistema. Taip formuojasi ypač svarbi paciento, kuriam mes atsto-vaujame, nuomonė apie tai, kas sveikatos srityje tobu-lintina. Jei bus įdėmiai įsiklausoma į šią paciento patirti-mi pagrįstą nuomonę, tai labai padės tobulinti sveikatos politiką ir gydymą orientuoti į pacientą.

4

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO PLĖTROS KRYPTYS

2008-ųjų pirmąjį pusmetį restruktūrizavus VLK buvo įsteigtas ir naujas – Draudimo plėtros – depar-tamentas, sudarytas iš trijų skyrių: Apmokėjimo me-todų ir kainodaros, Kokybės vadybos bei Strategijos. Šio departamento steigimo tikslas buvo turėti VLK padalinį, atsakingą už privalomojo sveikatos drau-dimo sistemos tobulinimą ir naujovių diegimą viso-je sistemoje, ligonių kasose ir pačioje VLK.

Vienas pagrindinių Apmokėjimo metodų ir kainodaros skyriaus veiklos uždavinių – sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias mokama iš PSDF biu-džeto, kainų skaičiavimas, nes, Sveikatos apsaugos ministerijai 2007 metais pataisius VLK nuostatus, VLK tapo visiškai atsakinga už šį veiklos barą. Tai labai opi sritis, nes viešojoje erdvėje skamba nema-žai sveikatos priežiūros įstaigų kritikos bei diskusijų dėl to, kokią dalį realių paslaugų teikimo sąnaudų kompensuoja PSDF biudžetas. Tad pagrindinis vei-klos principas, kuriuo stengiasi vadovautis šis sky-rius nuo pat savo veiklos pradžios: kainos turi būti teisingos, t. y. jos turi būti kuo labiau pagrįstos ASPĮ veiklos sąnaudomis, neturėtų būti vienos paslaugos pelningos, o kitos – tik „kaupiančios nuostolius“.

Iki šiol galioja bazinių kainų skaičiavimo me-todika, patvirtinta dar 1997-aisiais, Lietuvos priva-lomojo sveikatos draudimo diegimo metu. Todėl vienas iš pagrindinių skyriaus darbų buvo šios metodikos atnaujinimas. Kartu buvo pradėtas di-delis ir sudėtingas projektas – naujos bazinių kainų skaičiavimo metodikos rengimas. Naujoji metodika grindžiama pastaruoju metu pasaulyje paplitusiu ABC (angl. activity based costing) kainodaros meto-du. Įgyvendinus šį projektą (tai numatyta atlikti iki 2011-ųjų pabaigos), gydymo įstaigos teiks VLK tam tikrą duomenų apie patiriamas sąnaudas rinkinį, o VLK šios informacijos pagrindu galės skaičiuoti PSDF lėšomis jau apmokamų ir naujų paslaugų ba-zines kainas.

Labai svarbu ne tik tai, kad kainų skaičiavimas pagal naująją metodiką bus grindžiamas išsamiais duomenimis apie gydymo įstaigų veiklos sąnaudas, bet ir tai, kad bus užtikrinamas abipusis informacinis ryšys tarp VLK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Ši informacija neabejotinai pravers tiek tobulinant atskirų gydymo įstaigų valdymą, tiek ir užtikrinant bendrą kainodaros proceso skaidrumą.

Kainodaros tobulinimas glaudžiai susijęs su kitu svarbiu projektu – giminingų diagnozių grupių (angl. DRG) metodo stacionarinių paslaugų išlai-doms apmokėti diegimu Lietuvoje, siekiant turėti pasaulyje paplitusią, skaidrią šiuolaikinę šių išlaidų apmokėjimo sistemą. Sveikatos apsaugos ministe-rija įpareigojo VLK įsigyti giminingų diagnozių gru-pių klasifikavimo sistemą ir organizuoti jos diegimą Lietuvoje.

Šis procesas vyks dviem etapais. Nuo 2010 m. pradžios visose šalies ligoninėse turi būti diegiamas medicininių intervencijų (operacijų, procedūrų) kla-sifikavimas. Tai reiškia, kad kiekviena intervencija

bus koduojama naudojantis medicininių intervenci-jų klasifikatoriumi, ir šis kodas kartu su pagrindinės ir gretutinių diagnozių kodais pateks į informacinės sistemos SVEIDRA duomenų bazę. Tad 2009 m. pra-sidės medicininių intervencijų klasifikatoriaus die-gimas.

Sėkmingai įveikus pirmąjį etapą, nuo 2011-ųjų pradžios turėtų prasidėti antrasis – sveikatos prie-žiūros paslaugų klasifikavimo pagal DRG sistemą diegimas. Tai reiškia, kad dabartinį stacionarinių paslaugų grupavimą pagal vadinamuosius ligų gy-dymo profilius pakeis grupavimas pagal DRG gru-pes. Nors abu grupavimo metodai turi panašumų, tačiau vis dėlto tai bus svarbus tiek ASPĮ, tiek ir ligo-nių kasų darbo pasikeitimas. Jei DRG diegimo pro-cesas vyks kaip planuojama, visi darbai bus baigti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos prie-monių plane numatytu laiku – 2011 metų ketvirtąjį ketvirtį. Svarstoma galimybė vėliau pritaikyti DRG ir specializuotų ambulatorinių paslaugų išlaidoms apmokėti.

Savo darbui tobulinti bei veiklai valdyti VLK pasitelkia Lietuvoje valstybinių institucijų sektoriu-je dar palyginti naujus, tačiau pasaulyje pripažin-tus veiklos valdymo metodus ir principus. Vienas iš tokių metodų – VLK kokybės vadybos sistema, 2007 m. sertifikuota pagal ISO 9001:2000 standartą. Pagal šio standarto reikalavimus ir rekomendacijas VLK nuolat tobulina bendrą įstaigos veiklą bei jos valdymą. Tad kokybės vadybos sistemos gyvybin-gumas, jos nuolatinis tobulinimas, VLK veiklos ko-kybės gerinimas, siekiant didinti jos rezultatyvumą ir efektyvumą bei vartotojų ir suinteresuotųjų šalių pasitenkinimą ir yra pagrindiniai Kokybės vady-bos skyriaus uždaviniai. Skyriaus darbuotojai ak-tyviai bendradarbiauja su kitais VLK padaliniais ne tik vertindami veiklos procesų atitiktį teisės aktų reikalavimams, bet ir teikia šių procesų tobulinimo rekomendacijas.

Vieninga, tinkamai koordinuojama VLK ir TLK veikla – visos privalomojo sveikatos draudimo sis-temos sėkmingo funkcionavimo pagrindas. Labai svarbu stiprinti abiejų grandžių partnerystę ir bendradarbiavimą, nes tai padeda greitai spręsti problemas, keistis aktualia informacija, įgyvendin-ti bendras veiklos gerinimo programas. Tad 2008 metų viduryje buvo pradėtas privalomojo sveikatos draudimo funkcijas atliekančių įstaigų (VLK ir TLK) kokybės vadybos sistemų suderinimo bei parengi-mo sertifikuoti pagal ISO 9001:2000 standartą pro-jektas. Jį įgyvendinant 2009-aisiais numatoma daug dėmesio skirti VLK ir TLK bei atskirų TLK veiklos sri-čių integravimui ir pagal ISO 9001:2000 standartą sertifikuoti TLK kokybės vadybos sistemas.

Pastaruoju metu daug laiko ir pastangų skiriama valdymui, atsižvelgiant į veiklos rezultatus įdiegti. Nuo pat VLK kokybės vadybos sistemos pradžios VLK pagrindinių veiklos procesų rezultatyvumas ir efektyvumas vertinamas pagal tam tikrus, nuolat atnaujinamus, veiklos indikatorius. Siekiama, kad nuolat vertinami veiklos efektyvumo ir rezultaty-vumo indikatoriai tenkintų esminės kokybės valdy-mo informacijos poreikį visais valdymo lygmenims. Tobulinant VLK valdymą taikomi ir kiti naujosios viešosios vadybos principai: procesinis valdymas, strateginis valdymas, valdymas, kuriuo siekiama

5

efektyvios organizacijos transformacijos, valdymas, orientuotas į vartotojus, prevencinis rizikų valdy-mas, decentralizuotas valdymas, į rinką orientuotas valdymas ir kt.

Pasitelkiant valdymo pagal rezultatus principus tobulinama VLK veiklos planavimo sistema (šis dar-bas buvo pradėtas 2008 metais). Naujai sudaryta VLK veiklos planavimo schema nuosekliai surikiuo-ja skirtingų lygmenų planus: misiją, pagrindines veiklos kryptis, ilgalaikį plėtros planą, strateginį 3 metų veiklos planą, vienų metų veiklos planą. Buvo parengta ir nauja metinio veiklos plano struktūra, pagal kurią VLK darbuotojai veiklą planuoja ne tik numatydami savo tikslus, bet ir ieškodami indika-torių, patvirtinančių, kad tikslas pasiektas ir gautas norimas rezultatas.

Vykdydamas savo pagrindinį uždavinį – for-muoti strategiją – Strategijos skyrius 2008-aisiais inicijavo diskusiją dėl VLK misijos patikslinimo. Į ją buvo įtraukti ne tik ligonių kasų darbuotojai, bet ir partneriai, sveikatos apsaugos srities mokslininkai, kiti visuomenės atstovai. Atnaujintas misijos api-brėžimas (jį galima rasti VLK tinklapyje www.vlk.lt) pirmiausiai išryškino ligonių kasų atsakomybę ap-draustiesiems kaip pagrindinę veiklos kryptį. Kitos veiklos kryptys – sveikatos priežiūros paslaugų tei-kimo užtikrinimas, išlaidų kompensavimas (santy-kiai su pagrindiniais ligonių kasų partneriais – svei-katos priežiūros įstaigomis), PSDF lėšų skaidrus ir efektyvus naudojimas – kaip tik turi tarnauti ir tar-nauja apdraustųjų interesams.

Svarbus Strategijos skyriaus uždavinys – pa-rengti ilgalaikį ligonių kasų plėtros planą, t. y. įvar-dyti ilgalaikius (artimiausių 10 metų) tikslus. Šį dar-bą ketinama atlikti panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Bene daugiausiai laiko ir pastangų pareikalavo VLK trejų metų (2009–2011 m.) strateginio veiklos

plano rengimas, jo vykdymo stebėsena, ataskaitų teikimas. Šiuo metu siekiama sukurti tokius kriteri-jus, kurie leistų aiškiai ir objektyviai įvertinti visų VLK struktūrinių padalinių ir teritorinių ligonių kasų vei-klą bei indėlį į bendrą privalomojo sveikatos drau-dimo sistemos plėtrą. Su ja susijęs dar vienas už-davinys – sudaryti rinkinį sisteminių rodiklių, pagal kuriuos būtų galima lyginti Lietuvos ir kitų Europos šalių privalomojo sveikatos draudimo sistemų vei-kimą, jų efektyvumą. Tai leistų objektyviau vertinti, kaip plėtojasi Lietuvos privalomojo sveikatos drau-dimo sistema, bei teikti jos tobulinimo pasiūlymus.

Apibendrinti atliktus darbus ir geriau pasirengti globalinei ekonominei krizei buvo skirta lapkričio mėnesį VLK surengta konferencija „Privalomasis sveikatos draudimas: pasiekimai ir iššūkiai“, ku-rioje, be pačių ligonių kasų darbuotojų, dalyvavo Sveikatos ir Socialinės apsaugos ministerijų, finansų ir kitų valstybės institucijų, savivaldybių, pacientų organizacijų, įvairių šalies gydymo įstaigų, universi-tetų atstovai, svečiai iš užsienio. Europos sveikatos sistemų ir sveikatos politikos stebėjimo organizaci-jos lektorė Sara Tomson (Sarah Thomson) savo pra-nešime analizavo visuomenines ir privačias išlaidas sveikatai, pabrėždama jų išmintingo subalansavi-mo reikšmę, aptarė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą įvairiose Europos šalyse. Mokslų dak-taras, sveikatos apsaugos ekonomistas Markusas Šneideris (Markus Schneider) iš Vokietijos, daug dir-bęs Lietuvoje įgyvendinant PHARE finansuojamus projektus, savo pranešime akcentavo, kad, jo po-žiūriu, Lietuvoje privalomasis sveikatos draudimas plėtojamas tinkama linkme.

Šiuose ir kituose konferencijos pranešimuose, vykusiose diskusijose buvo aptarta Lietuvos ir kitų šalių privalomojo sveikatos draudimo plėtra, paly-gintos mūsų ir užsienio šalių privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimo aktualijos ir perspektyvos.

6

TEISINĖS BAZĖS STIPRINIMAS IR ATNAUJINIMAS

Ligonių kasų veiklos plėtojimas ir gerinimas, jos modernizavimas diegiant naujas technologijas grindžiamas solidžia teisine baze – privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą nustatančiais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir sveikatos ap-saugos ministro įsakymais, taip pat VLK direkto-riaus įsakymais ir kitais teisės aktais, kurių projektus rengia VLK Teisės skyriaus specialistai.

2008-aisiais buvo parengtas įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 ir 6 straipsnių pa-keitimo įstatymo, reglamentuojančio užsieniečių sveikatos draudimo reikalus, projektas: buvo nusta-tyta minimali vieno užsieniečio sveikatos draudimo suma ir apibrėžta sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento sąvoka.

Pernai buvo parengtas, su atitinkamomis institucijomis suderintas ir Vyriausybei pateiktas Sveikatos draudimo įstatymo 7, 30, 31, 33 ir 34 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projek-tas. Šios pataisos reglamentuos VLK ir TLK vykdomas funkcijas asmens duomenų tvarkymo srityje, įgalins VLK ir TLK tvarkyti ypatingus asmens duomenis, su-sijusius su sveikata, leis įteisinti privalomojo sveika-tos draudimo informacinę sistemą.

2008 metais daug padirbėta ir kuriant VLK in-formacinės sistemos teisinę bazę. Pirmiausia – buvo įsteigtas Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras: ne tik sukurta reikiama teisinė bazė (Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos drau-dimu registro specifikacija, saugos nuostatai, drau-džiamųjų registracijos taisyklės ir kiti teisės aktai), bet ir pagal dabarties realijas patikslintos sutartys su Registro duomenų teikėjais – Valstybine mo-kesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir kitais. Taip pat buvo pasirašytos naujos duomenų teikimo sutartys su darbo birža bei aukštosiomis mokyklomis.

Kitas praėjusių metų didelis darbas – privalo-mojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ teisinės bazės atnaujinimas: buvo pareng-ta nauja „Sveidros“ nuostatų redakcija, taip pat –„Sveidros“ saugos nuostatai bei anksčiau minėtos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, tikslinančios VLK ir TLK funkcijas bei suteikiančios teisę tvarkyti ypatingus asmens sveikatos duomenis, pasireng-ta „Sveidros“ išankstinei patikrai ir leidimo tvarkyti ypatingus asmens duomenis gavimui.

Pernai buvo parengti ir suderinti su kitomis institucijomis pasiūlymai dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazės, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, suvienodinimo individualią veiklą vykdan-tiems, dirbantiems pagal verslo liudijimus, savaran-kiškai įmokas mokantiems asmenims ir ūkininkams, ją prilyginant valstybės lėšomis draudžiamojo įmo-kos dydžiui. Tuo pagrindu buvo parengtas Sveikatos draudimo įstatymo 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įsta-tymo projektas, kuriam pritarė Vyriausybė ir kuris

buvo svarstomas Seimo plenariniame posėdyje. Vis dėlto projektas buvo nepriimtas dėl pasikeitusios Seimo nuostatos, t. y. ketinimo įvesti atskirą sveika-tos draudimo mokestį.

Metų pabaigoje ypatingos skubos tvarka buvo parengtas Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo pro-jektas, kuris buvo priimtas 2008 m. gruodžio 22 die-ną. Pagal jį buvo įvestas atskiras sveikatos draudimo įmokų mokėjimas, atskiriant šias įmokas nuo anks-čiau mokėto gyventojų pajamų mokesčio, suvieno-dintas privalomojo sveikatos draudimo įmokų dy-džio apskaičiavimo mechanizmas iš esmės įvedant dvi bazes, nuo kurių skaičiuojamos šios įmokos, t. y. minimali mėnesinė alga ir veiklos pajamos, bei su-mažintas skirtumas tarp skirtingų kategorijų drau-džiamųjų įmokų dydžių. Taip pat buvo nustatyti nauji terminai, kuriems suėjus draudžiamiesiems ar besidraudžiantiems asmenims įsigalioja privaloma-sis sveikatos draudimas, ir minimali metinė įmoka, kurią turi sumokėti draudžiamieji asmenys (išskyrus valstybės lėšomis draudžiamus ir gaunančius su dar-bo santykiais susijusių pajamų asmenis bei asmenis, turinčius iki 2 europinio dydžio vienetų žemės ūkio valdas ar ūkius), kartu buvo gerokai sumažintas sa-varankiškai mokančių asmenų įmokos dydis.

Kadangi pradėjus įgyvendinti gruodžio mėne-sio redakcijos Įstatymą iškilo tam tikrų sunkumų bei išryškėjo kai kurių draudžiamųjų grupių didelis ne-pasitenkinimas, 2009 m. vasario 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas, ku-ris įsigaliojo nuo 2009 metų kovo 5 dienos, tačiau vasario mėnesio redakcijos Įstatymo nuostatos tai-komos apskaičiuojant ir mokant 2009 metų ir vė-lesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmo-kas. Esminiai 2009 m. vasario mėnesio redakcijos Įstatymo pakeitimai šie:

– nustatyta fiksuota privalomojo sveikatos draudimo įmoka individualią veiklą pagal verslo liu-dijimus vykdantiems asmenims;

– atsisakyta piniginių išmokų, mokamų pasi-baigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, apmokestinimo privalomojo svei-katos draudimo įmokomis;

– nustatyta asmenų, kurie verčiasi individualia veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažy-mas, bei asmenų, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla pagal atitinkamas pažymas, didžiausia pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos privalomo-jo sveikatos draudimo įmokos;

– nustatyta, kad minimali metinė įmoka netai-koma statutiniams pareigūnams.

2008-aisiais VLK teisininkai parengė VLK supa-prastintų viešųjų pirkimų taisykles, kurios sumažina administracinę naštą ir leidžia operatyviau vykdyti pirkimus ir tenkinti apdraustųjų poreikius.

Iš asmenų, nusikaltimais padariusių žalą PSDF biudžetui, 2008 metais buvo išieškota apie 5,5 mln. litų, sudarytos 182 sutartys dėl žalos, padary-tos PSDF biudžetui atlyginimo, pareikšta beveik 2,5 tūkst. civilinių ieškinių ir pretenzijų draudimo bendrovėms.

7

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO PAJAMOS

PSDF biudžeto pajamos 2008 m. su-darė 4 584 419 tūkst. litų (įskaitant lėšų likutį metų pradžioje).

Didžiausią PSDF biudžeto pajamų dalį – 48 proc. – sudarė įmonių, įstaigų bei organizacijų ir fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla (kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įsta-tyme), atskaitymai iš gyventojų pajamų mokesčio. Šios įmokos sudarė 2 206 945 tūkst. litų, t. y. 5 proc. mažiau nei planuota.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai sudarė 23,6 proc. PSDF biudžeto pa-jamų – 1 080 391 tūkst. Lt (negauta 2 proc. planuotų pajamų). Valstybės biudžetas į PSDF biudžetą per-veda:

– asignavimus už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis (gauta 760 118 tūkst. Lt; biudžeto įmoka už apdraustąjį valstybės lėšomis, palygin-ti su 2007 m., padidėjo 21 proc. ir sudarė 428,1 Lt per metus; net 53 proc. gyventojų buvo draudžiami valstybės lėšomis);

•

•

– papildomus valstybės biudžeto asignavimus (gauta 320 273 tūkst. Lt).

Įmonių, įstaigų bei organizacijų ir fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, privalomojo svei-katos draudimo įmokos (3 proc. darbo užmokesčio dydžio) sudarė 20 proc. PSDF biudžeto pajamų – 918 538 tūkst. litų.

Kitos PSDF biudžeto pajamos sudarė 35 938 tūkst. Lt, iš jų:

– ūkininkų ir kitų asmeninio ūkio naudotojų privalomojo sveikatos draudimo įmokos už save ir pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, sudarė 4 048 tūkst. litų;

– asmenų, kurie mokėjo už save 10 proc. vidu-tinio darbo užmokesčio dydžio įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarė 1 654 tūkst. litų;

– privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos pajamos sudarė 17 938 tūkst. litų;

– savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmo-kos sudarė 5 855 tūkst. litų (iš esmės tai Rusijos Federacijos kariškių pensininkų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, sveikatos draudimo įmokos, kurias skiria RF ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio ap-rūpinimo skyrius);

– išieškotos lėšos už žalą, padarytą PSDF biu-džetui, sudarė 6 443 tūkst. litų.

2008 m. PSDF biudžetas negavo 124 964 tūkst. Lt planuotų pajamų.

•

•

•

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO PAJAMOS, tūkst. Lt

8

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO IŠLAIDOS

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos 2008 m. iš viso sudarė 4 584 419 tūkst. litų (iš jų PSDF biudžeto rezervas – 172 613 tūkst. Lt), tai yra, 104,5 proc. pla-nuotųjų išlaidų.

PSDF biudžeto išlaidas sudaro: išlaidos asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos ir sa-natorinio gydymo paslaugoms apmokėti, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsi-gijimo ir kitų centralizuotai apmokamų vaistų ir me-dicinos priemonių išlaidoms kompensuoti, ortope-dijos techninėms priemonėms kompensuoti, svei-katos programoms finansuoti, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos, ka-sos apyvartos lėšos, PSDF biudžeto rezervas.

Didžiausią PSDF biudžeto išlaidų dalį – 68 proc. – sudarė išlaidos asmens sveikatos prie-žiūros paslaugoms apmokėti. 2008 m. tam išleista 2 888 761 tūkst. Lt, įskaitant PSDF biudžeto rezervo lėšas – 85 792 tūkst. litų.

Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemo-nėms kompensuoti sudarė 16,1 proc. visų biudže-to išlaidų, t. y. 679 833 tūkst. Lt (2 proc. mažiau nei planuota).

Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gy-dymui kompensuoti išleista 141 159 tūkst. Lt, t. y.

•

•

•

7 proc. daugiau nei 2007 metais. Iš jų PSDF biudžeto rezervo lėšų – 7 281 tūkst. litų.

Galūnėms, sąnariams ir organams protezuoti, protezams įsigyti, centralizuotai perkamiems vais-tams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti pa-naudota 136 553 tūkst. litų. 2008-aisiais, palyginti su 2007 m., tam skirta 16,2 proc. daugiau lėšų.

Ortopedijos technikos priemonėms kompen-suoti išleista 40 550 tūkst. litų.

Išlaidos sveikatos programoms finansuoti suda-rė 287 866 tūkst. Lt, t. y. 66 proc. daugiau nei 2007 metais. Iš jų 71 327 tūkst. Lt buvo sumokėta iš PSDF biudžeto rezervo.

Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių ins-titucijų veiklos išlaidos sudarė 33 811 tūkst. Lt, t. y. 61 proc. tam planuotų išlaidų, arba tik 0,7 proc. visų PSDF biudžeto pajamų (Sveikatos draudimo įstaty-mas tam numato iki 2 proc. pajamų).

PSDF biudžeto rezervas 2008 m. pradžio-je buvo 322 607 tūkst. Lt, metų pabaigoje liko 149 994 tūkst. Lt nepanaudotų rezervo lėšų.

•

•

•

•

•

2008 m. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO IŠLAIDOS, tūkst. Lt

9

SVEIKATOS PROGRAMOMS FINANSUOTI

2008 m. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sveikatos programoms finansuoti buvo išleis-ta 287 866 tūkst. litų.

Didžiausią dalį sudarė išlaidos Paslaugų res-truktūrizavimo programai – 90 771 tūkst. Lt, t. y. 31,5 proc. visų programoms tenkančių išlaidų. Lėšų skirta 61 šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigai.

Žmogaus organų ir audinių transplantacijos paprastųjų išlaidų finansavimo programai buvo pa-naudota daugiau nei 38 658 tūkst. Lt (13,4 proc.).

Nacionalinei kraujo programai sunaudota dau-giau nei 37 541 tūkst. Lt, t. y. 13 proc. visų progra-moms tenkančių lėšų.

Iš PSDF biudžeto taip pat buvo finansuojamos:– Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros

pagalbos programa (išleista 18 392 tūkst. Lt);– Priklausomybės ligų programa (2 155,3 tūkst. Lt);– Savivaldybių visuomenės sveikatos progra-

mų rėmimo specialioji programa (2 365,9 tūkst. Lt);– Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo

programa (apie 9 380 tūkst. Lt);– Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis

medžiagomis programa (daugiau nei 1 678 tūkst. Lt); – Pagyvenusių žmonių dantų protezavimo pro-

grama (išleista 35 608,4 tūkst. Lt, šios paslaugos su-teiktos 19 380 žmonių);

– Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa (4 721,4 tūkst. Lt);

– Atrankinės mamografinės patikros dėl krū-ties vėžio finansavimo programa (daugiau nei 3 525 tūkst. Lt);

– Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos prie-monių finansavimo programa (5 169,5 tūkst. Lt);

– Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios dia-gnostikos finansavimo programa (daugiau nei 7 279 tūkst. Lt);

– Europos Tarybos reglamentų įgyvendinimo programa (daugiau nei 8 030 tūkst. Lt);

– Nacionalinė imunoprofilaktikos programa (vakcinoms įsigyti išleista 22 589,4 tūkst. Lt).

2000–2008 m. IŠLAIDOS SVEIKATOS PROGRAMOMS FINANSUOTI, tūkst. Lt

10

REMIAMOS SAVIVALDYBIŲ įGYVENDINAMOS PROGRAMOS

Savivaldybių visuomenės sveikatos progra-mų rėmimo specialiajai programai 2008 m. iš PSDF biudžeto buvo skirta penktadaliu daugiau lėšų nei 2007 metais – 2,4 mln. litų. Iš šių lėšų įgyvendinamos įvairios programos, didžiausia jų dalis 2008-aisiais panaudota vaikų ir suaugusiųjų fizinei bei psichinei sveikatai stiprinti, sveikai gyvensenai ugdyti miesto ir kaimo bendruomenėse (Ikimokyklinių vaikų ugdy-mo įstaigų sveikatos stiprinimo, Sveikos gyvensenos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose bei Sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos ugdymo miesto ir kaimo bendruomenėse programoms). Joms įgy-vendinti 2008 m. buvo panaudota 1104,5 tūkst. Lt (46,7 proc. visų šios specialiosios programos lėšų), o 2007 m. – 719 tūkst. Lt (36,8 proc. tokių lėšų).

Vaikų dantų ėduonies profilaktikos programoms 2008 m. skirta 44,6 tūkst. litų (1,9 proc. visų šios spe-cialiosios programos lėšų), tai yra, keturis kartus dau-giau nei 2007-aisias (10,6 tūkst. Lt).

Širdies ir kraujagyslių sistemos, vėžinių ligų, kitų lėtinių bei priklausomybės ligų prevencijos progra-moms 2008 m. skirta 546,4 tūkst. Lt (23,1 proc. visų šios specialiosios programos lėšų). Beje, 2007 m. tam buvo skirta daugiau – iš viso 636,4 tūkst. Lt (32,6 proc. visų šios specialiosios programos lėšų).

Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės, Parazitinių ligų profilaktikos ir kontrolės bei Užkrečiamųjų ligų profilaktikos programoms įgyven-dinti 2008 m. buvo išleista 543,7 tūkst. Lt (23 proc. visų šios specialiosios programos lėšų). 2007 m. tam panaudota 454 tūkst. Lt – 23,3 proc. šios specialiosios programos lėšų.

Šachtinių šulinių ir atvirų vandens telkinių van-dens kokybės tyrimų programoms vykdyti 2008 m. panaudota 57,2 tūkst. Lt – 2,4 proc. visų šios spe-cialiosios programos lėšų, o 2007 m. tam išleista 78,7 tūkst. Lt (4 proc. specialiosios programos lėšų).

Kitoms programoms, finansuojamoms iš Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmi-mo specialiajai programai skirtų lėšų, 2008 m. buvo panaudota 114,1 tūkst. Lt (4,8 proc. visų lėšų). Iš jų galima išskirti jau keletą metų vykdomą Savižudybių prevencijos programą, kuriai 2007 m. buvo panaudo-ta 51,7 tūkst. Lt, o 2008 m. – 68,1 tūkst. litų.

2007–2008 m. PSDF BIUDŽETO LĖŠŲ SAVIVALDYBIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS PROGRAMŲ RĖMIMO SPECIALIAJAI PROGRAMAI PANAUDOJIMAS

11

PIRMINĖ AMBULATORINĖ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

2008 m. pirminės ambulatori-nės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugų išlaidoms apmo-kėti buvo skirta 594 285,3 tūkst. Lt (2007 m. – 492 828,2 tūkst. Lt), iš jų 42 735,15 tūkst. Lt – skatinamosioms paslaugoms (2007 m. – 27 568,9 tūkst. Lt) ir 34 679,2 tūkst. Lt – gydy-mo įstaigų pasiektiems geriems dar-bo rezultatams apmokėti. Šios PSDF biudžeto lėšos teritorinėms ligonių kasoms skirstomos pagal gyventojų skaičių, atsižvelgiant į jų amžių bei gyvenamąją vietą (miestas, kaimas).

Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos prie-žiūra – tai nespecializuotų kvalifikuotų asmens svei-katos priežiūros paslaugų, teikiamų ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (pirminės svei-

katos priežiūros centruose (PSPC), šeimos gydytojų kabinetuose, slaugos ir palaikomojo gydymo ligo-ninėse, ambulatorijose, poliklinikose), pacientų na-muose ir globos įstaigose, kompleksas. Teikiančios šias paslaugas įstaigos gali būti valstybinės, savival-dybių arba privačios. Jose dirba šeimos gydytojai, vaikų ligų gydytojai, vidaus ligų gydytojai, chirurgai, akušeriai – ginekologai, odontologai, jų padėjėjai, psichiatrai, psichologai, psichikos sveikatos slaugy-tojai, socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai.

Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens svei-katos priežiūros įstaigų tvarka užtikrina paciento teisę pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės as-mens sveikatos priežiūros įstaigą.

Iš viso pirminės sveikatos priežiūros paslau-gas 2008 m. teikė 382 pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Daugėja privačių minėtas pas-laugas teikiančių įstaigų: jei prieš 10 metų tebuvo tik 8 įstaigos, sudariusios su teritorinėmis ligonių kasomis sutartis dėl PAASP paslaugų teikimo, tai 2008 m. minėtas paslaugas teikė net 212 privačių įstaigų (2004 m. – 172, 2005 m. – 197, 2006 m. – 211, 2007 m. – 203).

Pastaraisiais metais sparčiai daugėja šeimos gy-dytojų ir atitinkamai mažėja komandomis dirbančių gydytojų: jei 1998 m. dirbo 230 šeimos gydytojų, tai 2008 m. gruodį – 1908.

Ligonių kasų atsiskaitymas su pirmines as-mens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio-mis įstaigomis, yra mišrus: mokant atsižvelgiama ne tik į prisirašiusiųjų kiekį (už kiekvieną prisira-šiusį prie sveikatos priežiūros įstaigos gyventoją mokama metinė bazinė kaina pagal 7 amžiaus grupes: iki 1 m., 1–4 m., 5–6 m., 7–17 m., 18– 49 m., 50–65 m., 65 m. ir vyresni), bet ir į atliktų tam tikrų paslaugų, tyrimų bei procedūrų skaičių (papildomai mokama kaip už skatinamąsias pas-

laugas) bei kreipiamas dėmesys į gerus darbo re-zultatus.

2008 m. pradžioje sveikatos apsaugos minis-tras patvirtino naują papildomo mokėjimo gydy-mo įstaigoms už gerus darbo rezultatus tvarką (2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-48 bei balan-džio 29 d. įsakymas Nr. V-343). Šiuo tikslu lėšos iš PSDF biudžeto, atsižvelgiant į įstaigų pasiekimus, pradėtos mokėti nuo metų vidurio (duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pradėti kaupti įsi-galiojus minėtiems įsakymams; pagal juos buvo

1998–2008 m. ŠEIMOS (BENDROSIOS PRAKTIKOS) GYDYTOJŲ IR PAASP SPECIALISTŲ, DIRBANčIŲ KOMANDOMIS, SKAIčIUS

(PAASP įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, duomenys)

12

nustatyta kiekvienai įstaigai tenkanti lėšų suma, kuri buvo išmokėta iki 2008 m. pabaigos, nes sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodi-kliai vertinami kas pusmetį). Įstaigoms už gerus darbo rezultatus mokama pagal šiuos rodiklius: vaikų ir suaugusiųjų priežiūros intensyvumą (ver-tinama, ar prisirašiusieji kreipiasi į šeimos gydyto-ją ar pediatrą bent kartą per metus dėl sveikatos patikrinimo) ir prevencinių programų vykdymą (atsižvelgiama į Gimdos kaklelio piktybinių na-vikų prevencinių priemonių ir Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programų rezul-tatus). Be to, kreipiamas dėmesys ir į sergančiųjų lėtinėmis ligomis priežiūros rodiklius (analizuo-jama, kaip dažnai pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis – arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, bronchine astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga – yra gydomi ligoninėse ar siunčiami konsul-tuotis pas specialistus), tačiau mokant už gerus darbo rezultatus į šiuos rodiklius dar neatsižvel-giama. Ateityje, vertinant sergančiųjų lėtinėmis ligomis konsultacijų skaičiaus rodiklį, bus siekia-ma, kad visi pacientai būtų konsultuojami ne re-čiau, nei numatyta ligų gydymo metodikose.

2008 m. buvo tęsiamas pirminės ambula-torinės ASPĮ darbuotojų skatinimas papildomai mokant už onkologinį budrumą (ankstyvoji pik-tybinių navikų diagnostika), už bandinio pro-trombino aktyvumui nustatyti paėmimą ir įver-tinimą, protrombino aktyvumo (INR) nustatymą, fiziologinio nėštumo priežiūrą, vaikų iki 1 metų sveikatos priežiūrą, neįgaliųjų sveikatos priežiūrą, moksleivių paruošimą mokyklai, slaugos perso-nalo procedūras namuose, glikozilinto hemoglo-bino nustatymo paslaugą, už nėščiosios kraujo ištyrimą dėl sifilio ir ŽIV bei kraujo grupės ir Rh antikūnių nustatymą.

Taip pat sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-48 padidintas vieno paciento slaugos paslaugų namuose, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekis – iki 12 apsilankymų per metus.

2007–2008 m. IŠLAIDOS PIRMINĖS AMBULATORINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SKATINAMOSIOMS PASLAUGOMS APMOKĖTI, tūkst. Lt

13

SLAUGOS IR PALAIKOMOJO GYDYMO PASLAUGOS

2008 m. įgyvendintas vienas svarbiausių užda-vinių – įteisintas savarankiškas slaugytojų darbas pacientų namuose. Ši permaina buvo būtina, nes slaugos paslaugų poreikio didėjimą lemia demo-grafinio senėjimo pokyčiai, trumpėjanti gydymo trukmė ligoninėse, sveikatos priežiūros įstaigų res-truktūrizacija, kurios metu mažėja stacionaro lovų skaičius ir kt. Kita vertus, iš PSDF biudžeto finan-suojant slaugos paslaugų teikimą namuose, turėtų mažėti stacionarinės slaugos – kainuojančios bran-giau – poreikis.

Slaugos paslaugos namuose pradė-tos teikti nuo 2008 m. gegužės. Jų teikimo tvarka buvo reglamentuota sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 „Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo“. Minėtasis įsakymas išsamiai nustatė slaugos paslaugų teikimo reikalavimus, kuriais sie-kiama užtikrinti minėtų paslaugų kokybę. Už šių paslaugų teikimą atsakingos PAASP įstaigos.

Be to, nuo 2008 metų gegužės iš PSDF biudže-to pradėtos kompensuoti ir paliatyviosios pagalbos paslaugos. Jų teikimo tvarka buvo reglamentuota sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl paliatyviosios pagalbos pas-laugų suaugusiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, o šių paslaugų bazinės kainos patvirtintos 2008 m. gegužės 16 d. sveikatos apsau-gos ministro įsakymu Nr. V-470 „Dėl Paliatyviosios pagalbos suaugusiems ir vaikams paslaugų bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“. Toks šios pagalbos įteisi-nimas bei apmokėjimas iš PSDF biudžeto turėtų pagerinti šių paslaugų prieinamumą nepagydo-momis, progresuojančiomis ligomis sergantiems pacientams, nes neretai, pasibaigus minėtų ligonių gydymo laikotarpiui stacionare, kildavo keblumų dėl tolesnio minėtų pacientų slaugymo (staciona-ruose teikiamos slaugos ir palaikomojo gydymo

paslaugos iš PSDF biudžeto apmokamos neviršijant nustatytos vidutinės gulėjimo trukmės – 120 dienų per kalendorinius metus vienam pacientui). Tuo tar-pu paliatyviosios slaugos pagalbos laikas – neribo-jamas.

2008 m. slaugos ir palaikomojo gydymo pas-laugoms apmokėti iš PSDF biudžeto buvo skirta 130 510,1 tūkst. Lt (kiek faktiškai suteikta paslaugų ir išleista lėšų matyti iš pateikiamos lentelės), slaugos paslaugoms namuose – 15 244,5 tūkst. Lt, o palia-tyviosios pagalbos paslaugoms apmokėti – 5 833,3 tūkst. litų.

2002–2008 m. PSDF BIUDŽETO LĖŠOS SLAUGOS IR PALAIKOMOJO GYDYMO PASLAUGOMS APMOKĖTI IR PASLAUGŲ (LOVADIENIŲ) SKAIčIUS

GREITOJI MEDICINOS PAGALBA

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslau-gos apmokamos iš PSDF biudžeto pagal GMP briga-dų budėjimo valandų skaičių ir budėjimo valandos bazines kainas. Svarbiausias rodiklis vertinant GMP veiklą – operatyvumas. Siekiama, kad laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki pirmosios medicinos pagalbos suteikimo gyvybei grėsmingais atvejais mieste būtų iki 10–15 min., kaime iki 20–25 min., ki-tais atvejais – mieste iki 30 min., kaime – iki 45 min.

2008 m. GMP budėjimo valandos bazinė kaina buvo padidinta nuo 52,4 iki 62,9 lito. Įgyvendinant

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

Gyventojų skaičius metų pradžioje, tūkst. 3475,6 3462,5 3445,9 3425,3 3403,3 3384,9 3366,4

GMP brigadų skaičius metų pradžioje, tūkst. 271 264 258 249 251 250 247

Vienos GMP brigados aptarnaujami gyventojai, tūkst. 12,8 13,1 13,4 13,8 13,6 13,5 13,6

PRIORITETAS – AMBULATORINĖMS PASLAUGOMS

2008 m. prioriteto tvarka sutartys su gydymo įstaigomis buvo sudaromos dėl nestacionarinių ir trumpalaikio gydymo (paslaugos teikimo trukmė iki 72 val.) paslaugų apmokėjimo. Už trumpalaikio gydymo paslaugas, jei jų suteikta ne daugiau nei numatyta ligonių kasos ir ASPĮ sutartyje, buvo mo-kama 60 proc. atitinkamos stacionarinės paslaugos bazinės kainos, o nestacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos nustatytomis ba-zinėmis kainomis. Dienos chirurgijos bei priėmimo ir skubiosios pagalbos paslaugos buvo apmokamos jų bazinėmis kainomis ir tais atvejais, kai suteikia-mos paros stacionaro sąlygomis.

2008 m., palyginti su 2007-aisiais, sveikatos priežiūros įstaigos suteikė 517 tūkst. daugiau prio-ritetinėmis laikomų paslaugų (ambulatorinių spe-cializuotų, priėmimo ir skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo, trumpa-laikio gydymo). Iš viso 2008 m. suteikta apie 8 mln. minėtų paslaugų. Plėtojant pažangias paslaugų tei-kimo formas: dienos chirurgijos paslaugų buvo su-teikta 1,4 karto daugiau nei 2007 m., trumpalaikio gydymo paslaugų 1,1 karto daugiau, o stebėjimo paslaugų – net 1,8 karto daugiau nei 2007 metais. Dienos stacionaro paslaugų buvo suteikta 12 proc. daugiau nei 2007-aisiais.

Ambulatorinės specializuotos pagalbos pas-laugoms iš PSDF biudžeto 2008 m. buvo išleista 375,9 mln. Lt, t. y. 23 proc. daugiau nei 2007 m., o tuo tarpu stacionarinės priežiūros paslaugoms išleista 1 344,8 mln. Lt, t. y. 12,6 proc. daugiau nei 2007 metais.

Vyriausybės patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų res-truktūrizavimo nuostatas ir atsisakius kai kurių savival-dybių gydymo įstaigų akušerijos ir ginekologijos skyrių, nuo 2006 m. teikiama nauja GMP paslauga – pacienčių transportavimas iš namų į gydymo įstaigą ir iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Šios paslaugos kaina 2008 m. buvo padidinta iki 63,8 lito, o jeigu teikdama pacienčių transportavimo dėl normalaus ar gręsiančio priešlaiki-nio gimdymo bei pogimdyminio laikotarpio patolo-gijos paslaugas GMP brigada nuvažiuoja daugiau nei 100 km, paslaugos bazinė kaina didinama 2 kartus.

2006–2008 m. FAKTIŠKAI SUTEIKTŲ NESTACIONARINIŲ IR STACIONARINIŲ ASMENS SVEIKATOSPRIEŽIŪROS PASLAUGŲ DUOMENYS

(paslaugų skaičius, tūkst.)

Stacionarinės paslaugos be trum-palaikio gydymo

Prioritetinės paslaugos (ambula-torinės specializuotos, priėmimo-skubios pagalbos, dienos stacio-naro, dienos chirurgijos, stebėjimo, trumpalaikio gydymo)

14

Siekiant pagerinti gydymo tęstinumą, užtikrin-ti ASPĮ turimų išteklių efektyvų naudojimą buvo inicijuotas, parengtas ir 2008 m. birželio 28 d. svei-katos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-636 patvir-tintas „Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvar-kos aprašas“. Reglamentuota, kad siuntimą ambu-latorinėms specializuotoms asmens sveikatos prie-žiūros paslaugoms gauti išduoda šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, o brangiesiems tyrimams ir procedūroms, apmokamiems iš PSDF biudžeto lėšų, – tik gydytojas specialistas, teikiantis antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslau-

gas. Nustatyta, kad siuntimą išduodantis gydytojas turi nurodyti siuntimo galiojimo laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų (galiojimo laikas skai-čiuojamas, iki pacientas yra užregistruojamas gy-dytojo specialisto priėmimui arba įregistruojamas į eilę asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti). Anksčiau pacientus piktindavo atvejai, kai gydyto-jai siuntime nurodydavo konkrečią gydymo įstaigą. Įsigaliojus minėtam įsakymui išduodant siuntimą pacientui turi būti suteikiama informacija, kuriose ASPĮ (nurodyti bent 3) dirba tos profesinės kvali-fikacijos gydytojas specialistas, o ASPĮ, įdiegusios informacinę sistemą, gali pacientą užregistruoti gy-dytojo specialisto konsultacijai.

2008 m. vykdant ambulatorinių specializuotų paslaugų plėtrą, mažinant stacionarinių paslaugų kiekį bei tobulinant ambulatorinių paslaugų apmo-kėjimą toliau diferencijuojant konsultacijų kainas, buvo praplėstas gydytojų specialistų konsultacijų su manipuliacijomis sąrašas nauja paslauga gydyto-jo kardiologo konsultacija atliekant ir (ar) pasyvios ortostazės mėginį ir (ar) kardiopulmoninį mėginį (sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. V-54).

Be to, 2008 m. buvo parengti ir patvirtinti am-bulatorinių dermatovenerologijos, gastroenterolo-gijos, oftalmologijos paslaugų teikimo reikalavimai.

Ligoninių sektoriaus struktūriniai pokyčiai sieti-ni su progresyvių veiklos formų – dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo ir trumpalaikio gydy-mo paslaugų bei paslaugų teikimo ambulatorinė-mis sąlygomis diegimu ir plėtra. Kasmet šių paslau-gų suteikiama vis daugiau.

2006–2007 m. PSDF BIUDŽETO LĖŠOS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOMS APMOKĖTI(suma už faktiškai suteiktas paslaugas, mln. balų)

PSDF biudžeto lėšos (suma už faktiškai suteiktas pas-

laugas), mln. balų

15

16

Šie pakeitimai leido suteikti pacientams dau-giau saugių planinės chirurgijos paslaugų, neati-traukiant jų nuo įprastos gyvenimo aplinkos, tos paslaugos tapo dar prieinamesnės. Svarbu ir tai, kad dienos chirurgijos skyriai nedidina stacionaro li-gonių srauto, o tik jį perskirto – vadinasi, efektyviau naudojamos sveikatos priežiūros lėšos.

2008 m. dienos chirurgijos paslaugų, pagal nau-jus paslaugų įkainius, buvo suteikta už 80 mln. litų.

Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų restruktū-rizavimą, plėtojant ambulatorines paslaugas, pirmi-nę sveikatos priežiūrą, slaugą ir palaikomąjį gydy-mą, optimizuojant stacionarines paslaugas, mažiau pacientų gydoma ligoninėse, efektyviau naudojami sveikatos priežiūros ištekliai. 2008 m., palyginti su 2007-aisiais, stacionare teikiamų paslaugų skaičius mažėjo.

Tai, kad 2008 m., palyginti su 2007-aisiais, svei-katos priežiūros įstaigos dienos chirurgijos paslaugų suteikė net 1,4 karto daugiau, galima vertinti kaip kryptingos nacionalinės dienos chirurgijos paslau-gų koncepcijos paskatintas teigiamas permainas.

Verta paminėti, kad nuo 2008 m. kovo įsigaliojo nauji dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavi-mai, papildytas šių paslaugų sąrašas ir patikslintos jų bazinės kainos. Minėtas sąrašą sudaro 6 paslaugų grupės, į kurias ligos ir būklės bei jų gydymo būdai suskirstyti pagal gydymo sudėtingumą, finansi-nes sąnaudas, trukmę. Sąrašas buvo papildytas ne tik nesudėtingomis paslaugomis (pirmos grupės, kurios ateityje sudarys ambulatorinės chirurgijos pagrindą), bet ir ilgiau trunkančiomis ir daugiau fi-nansinių sąnaudų reikalaujančiomis paslaugomis. Naujajame sąraše numatyta daug oftalmologijos paslaugų – vokų, junginės, ragenos darinių pašali-nimas, kai kurios lazerinės diabetinės retinopatijos, glaukomos, antrinės kataraktos operacijos ir kt., taip pat diagnostinės laparoskopinės bei histeros-kopinės operacijos, sergančiųjų gimdos mioma, nevaisingumu, endometrioze operacijos. Dienos chirurgijos sąlygomis dabar gali būti atliekamos ir ekstrakorporinės inkstų akmenų skaldymo proce-dūros, išplėstas artroskopinių operacijų ir ligų, ku-riomis sergant jos taikomos, sąrašas.

Taigi, jei į ankstesnį sąrašą buvo įrašytos 86 paslaugos, o patvirtinus sąrašą gydymo įstaigose, atitinkančiose nustatytus reikalavimus, gali būti teikiamos net 139 pavadinimų dienos chirurgijos paslaugos. Paprastesnių paslaugų bazinės kainos šiek tiek sumažėjo, tačiau sudėtingesnių – padidė-jo. Pavyzdžiui, padidėjo visų diagnostinės artros-kopinės ir dalis gydomųjų artroskopinių operacijų kainų, apatinių galūnių varikozinių venų, kataraktos operacijų bazinės kainos. Papildomai pradėta mo-kėti už paslaugas, kai pacientui buvo taikyta ne tik bendroji, bet ir spinalinė anestezija.

2006–2008 m. PSDF BIUDŽETO LĖŠOMIS APMOKAMŲ DIENOS STACIONARO PASLAUGŲ SKAIčIUS, tūkst. (TLK veiklos zonų gyventojams)

17

BRANGIEJI TYRIMAI IR PROCEDŪROSSparčiai besivystančios sudėtingos medicinos technologijos pasireiškia nauju, brangiu ir efektyviu gydymu. 2008 m. daugėjo PSDF lėšomis ap-mokamų brangiųjų tyrimų ir proce-dūrų bei šių paslaugų finansavimas: už jas minėtu laikotarpiu buvo su-mokėta 202 424,1 tūkst. Lt, kai tuo tarpu 2007 m. – 147 105,4 tūkst. lito. Be to, kasmet daugėja ir sveikatos priežiūros įstaigų, atliekančių bran-giuosius tyrimus ir procedūras, to-dėl gerėja šių paslaugų prieinamu-mas. Pacientams brangieji tyrimai bei procedūros atliekami ir ambula-torinėmis, ir stacionaro sąlygomis, atsižvelgiant į paciento būklę.

Siekiant užtikrinti optimalų šiuolaikinių tech-nologijų panaudojimą, 2008 m. pradžioje naujomis paslaugomis – imunotipavimo, genetiniu ir kraujo krešėjimo veiksnių tyrimais bei jų bazinėmis kaino-mis buvo papildytas brangiųjų tyrimų ir procedūrų, apmokamų iš PSDF biudžeto, sąrašas (2008 m. sausio 17 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-47), taip pat patvirtintas šių paslaugų atlikimo reikalavi-mų ir apmokėjimo sąlygų tvarkos aprašas (2008 m. sausio 17 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-49). Šios sudėtingos ir brangios paslaugos bū-tinos onkohematologinėms ligoms ir hemofilijai di-agnozuoti, gydymo efektyvumui vertinti. Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 1500 naujų kraujo vėžio atvejų bei yra registruota apie 150 sergančių-jų hemofilija. Dėl didelių šių tyrimų išlaidų daugelis pirminių diagnozių yra nustatoma stacionaruose, nors dalį pacientų galima būtų tirti ir gydyti ambula-

toriškai arba dienos stacionare. Tad įtraukus minėtus tyrimus į brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąrašą atsi-rado galimybė racionaliau naudoti PSDF lėšas, page-rinti šių paslaugų prieinamumą bei kokybę. 2008 m. Lietuvoje buvo atlikta 1223 šių aukštos technologijos ambulatorinių tyrimų, o joms apmokėti skirta beveik 2 mln. litų.

Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio re-zonanso tomografijos tyrimų, leidžiančių itin greitai nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą, 2008 m. buvo atlikta daugiau nei 2007 metais: kompiuterinės to-mografijos tyrimų – beveik 24 tūkst. daugiau (išleista 7 mln. Lt daugiau), magnetinio rezonanso tomogra-fijos – beveik 17 tūkst. daugiau (išleista beveik 6 mln. litų daugiau). Augo ir kompiuterinės tomografijos angiografijos bei magnetinio rezonanso angiografijos diagnostinių procedūrų skaičius. Kompiuterinės tomo-grafijos angiografijos diagnostinių procedūrų 2008 m. buvo suteikta beveik 2 kartus daugiau nei 2007 m., o magnetinio rezonanso angiografijos diagnostinių procedūrų 1,5 karto daugiau nei 2007 metais.

Hemodializės procedūra yra viena iš gyvybiškai svarbių paslaugų, sergantiesiems galutinės stadijos inkstų nepakankamumu. Šių paslaugų poreikis šiuo metu yra visiškai tenkinamas. 2008 m. buvo atlikta daugiau nei 198 tūkstančių hemodializės procedūrų (2007 m. – daugiau nei 190 tūkst.), joms apmokėti iš PSDF biudžeto išleista apie 73 mln. litų (2007 m. – apie 65 mln. Lt). Didėjantį bendrąjį paslaugų skai-čiaus augimą bei PSDF biudžeto lėšų panaudojimą šioms paslaugoms galima būtų paaiškinti ilgesniu hemodializuojamų pacientų išgyvenimu, gerėjant hemodializės kokybei.

2008 m. suteikta 260 intraaortinės balioninės kontrapulsacijos paslaugų, o šioms paslaugoms iš PSDF biudžeto buvo skirta daugiau nei 1 mln. litų. Kontrapulsacija intraaortiniu balionėliu yra neatidė-liotina gydymo priemonė, taikoma ligoniams, ku-riems diagnozuotas progresuojantis širdies ir kraujo-takos nepakankamumas, gręsiantis jų gyvybei. Šios paslaugos teikiamos tik penkiose didžiosiose šalies gydymo įstaigose, kuriose yra intervencinės kardio-logijos ir širdies chirurgijos skyriai.

2006–2008 m. PSDF BIUDŽETO LĖŠOMIS APMOKAMŲ DIENOS ChIRURGIJOS PASLAUGŲ SKAIčIUS, tūkst.(TLK veiklos zonų gyventojams)

18

MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SANATORINIOGYDYMO PASLAUGOS

Išlaidos medicininės reabilitaci-jos ir sanatorinio gydymo paslau-goms 2008 m. siekė 144,7 mln. Lt (2007 m. – 131,8 mln. Lt). Minėtu laikotarpiu šios paslaugos buvo su-teiktos 78 227 asmenims (2007 m. – 78 072).

2008 m. buvo patvirtinta nauja atrankos ir siun-timo medicininės reabilitacijos paslaugoms gauti tvarka (sausio 17 d. sveikatos apsaugos ministro įsa-kymas Nr. V-50). Šis teisės aktas buvo parengtas sie-kiant užtikrinti tinkamą medicininės reabilitacijos organizavimą, paslaugų kokybę bei prieinamumą.

Naujoje medicininės reabilitacijos ir sanatori-nio (antirecidyvinio) gydymo tvarkoje numatyta, kad išaugus ambulatorinės reabilitacijos poreikiui sveikatą grąžinantis gydymas suaugusiesiems kei-čiamas į ambulatorinę reabilitaciją I ir ambulatorinę reabilitaciją II. Be to, įteisinama nuostata, kad iš pir-minės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų suaugusieji pacientai siunčiami tik pakar-totinei, palaikomajai ir ambulatorinei reabilitacijai, o specializuotai stacionarinei reabilitacijai suaugu-sieji pacientai siunčiami tik po gydymo stacionare. Minėti pakeitimai leido suteikti daugiau ambula-torinės reabilitacijos paslaugų: 2008 m., palyginti su 2007 m., minėtų paslaugų padaugėjo net 62,8 procento. Ambulatorinės reabilitacijos paslaugų

dalis bendroje reabilitacijos paslaugų struktūroje 2008 m. sudarė 29,1 proc. (2007 m. – 18,3 proc.), o joms apmokėti teko 12,9 proc. (2007 m. – 8,3 proc.) visų reabilitacijai skirtų lėšų.

2008 m. indeksuojant medicininės reabilitacijos paslaugų bazines kainas prioritetas taip pat buvo teikiamas ambulatorinei reabilitacijai. Ambulatorinė reabilitacija savo veiksmingumu nenusileidžia staci-onarinei. Be to, ambulatorinės reabilitacijos paslau-gas pacientas gali gauti gyvenamojoje vietoje. Kita vertus, ambulatorinė reabilitacija yra gerokai piges-nė nei stacionarinė, o jos trukmė gali būti ilgesnė. Tai leidžia medicininės reabilitacijos paslaugų suteikti didesniam pacientų skaičiui. Jei gydantis gydytojas siunčia pacientą ambulatorinei reabilitacijai, o ligo-nis nori vykti į kitame mieste esančią stacionarinę reabilitacinę įstaigą (sanatoriją) už vadinamąsias „viešbučio paslaugas“ – nakvynę ir maitinimą paci-entas susimoka pats. Ligonių kasos sumoka už įstai-gos suteiktas reabilitacijos procedūras

2008 m., kaip ir ankstesniais metais, buvo sie-kiama, kad ne mažiau kaip penktadalis lėšų medici-ninės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti atitektų vaikų gydymui: vis dėlto šiuo tikslu buvo panaudota 17,7 proc. (2007 m. – 18,1 proc.) šių lėšų.

2003–2008 m. MEDICININĖS REABILITACIJOS BEI AMBULATORINĖS REABILITACIJOS FINANSAVIMO IR PASLAUGŲ DINAMIKA

19

PREVENCINĖS PROGRAMOS MOTERIMS

Atrankinės moterų sveikatos patikros dėl gim-dos kaklelio patologijos programa mūsų šalyje vyk-doma nuo 2004-ųjų. Jos naudą ir efektyvumą rodo kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Suomijoje, prieš 40 metų pradėjusioje vykdyti analogišką atrankinį pati-krinimą, moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 4–5 kartus yra mažesnis nei Lietuvos moterų. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.

Daugelyje šalių skiriasi pagal prevencinę gim-dos kaklelio vėžio programą tikrinamų moterų am-žius ir kvietimo pasitikrinti intervalai. Vis dėlto daž-niausiai tikrinamos moterys nuo 25 iki 60–65 metų, o pasitikrinti dažniausiai kviečiama kas trejus metus. Lietuvoje iki 2008-ųjų buvo tikrinamos 30–60 metų moterys. Nuo 2008 m. vasario mėn. profilaktiškai ti-krinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas pakoreguotas – imta tikrinti nuo 25 iki 60 metų moteris. Kaip ir daugelyje šalių, Lietuvoje mo-terys kviečiamos tikrintis kas trejus metus.

Iš PSDF biudžeto sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos šios paslaugos:

informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių na-vikų profilaktikos paslauga;•

gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga;

gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimo paslauga;

gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertini-mo paslauga;

gimdos kaklelio biopsijos medžiagos ištyrimo paslauga.

2008 m. buvo supaprastinta pranešimų įtei-kimo bei paslaugų apskaitos tvarka, reglamen-tuota pakartotinio tyrimo apmokėjimo tvarka. Minėtosios programos vykdymo rezultatai buvo įrašyti į PAASP gerų darbo rezultatų rodiklių sąrašą, padidintos šios programos paslaugų bazinės kai-nos. Taip siekiama padidinti programos paslaugų teikėjų aktyvumą.

Pagal prevencinę gimdos kaklelio vėžio progra-mą 2008 m. buvo patikrinta daugiau nei 127 tūkst. moterų, iš jų 1389 moterims buvo nustatyti ikivėži-niai pakitimai ir neinvazinis (neišplitęs) vėžys, o 45 – vėžio požymiai. Nuo programos įgyvendinimo pra-džios (2004 m. liepa – 2008 m. gruodis) pasitikrino daugiau kaip 495 tūkstančiai moterų: 272 atvejais buvo nustatyta vėžio požymių, 5579 atvejais – iki-vėžinių susirgimų požymiai.

2008 m. šiai programai buvo skirta 5,8 mln. Lt, iš jų panaudota 85,1 proc., t. y. 4,9 mln. litų (2007 m. – 3,5 mln. Lt, panaudota 65,8 proc.).

•

•

•

•

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos finansavimas

Metai Suteikta paslaugų už (mln. Lt) Patikrinta moterų Rasta su ikivėžiniais

susirgimais Rasta su piktybinių navikų požymiais

2004 0,7 62 tūkst. 551 412005 2,6 145 tūkst. 1550 812006 1,9 86 tūkst. 1122 672007 2,3 75 tūkst. 96 382008 4,9 127 tūkst. 1389 45

2008 m. GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMOS VYKDYMAS(pagal teritorines ligonių kasas)

20

Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad pagal programą patikrintoms moterims dažniausiai nu-statomas I–II stadijos krūties vėžys (apie 80 proc.), tuo tarpu programos paslaugomis nepasinaudoju-

Nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Pagal šią programą privalomuoju sveikatos draudi-mu apdraustos 50–69 metų moterys kas dvejus me-tus gali nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Kiekvienais metais ši liga nusineša šimtus gyvybių. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. mo-terų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiš-kai išgydomos. Remiantis įvairių šalių duomenimis (Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV ir kt.) įdiegus prevencinę programą mirtingumas nuo krūties vė-žio per 5 m. sumažėjo apie 30 procentų.

Iš PSDF biudžeto lėšų sveikatos priežiūros įstai-goms apmokamos šios programos priemonės:

informavimo dėl krūties piktybinių navikų profi-laktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslauga;

mamogramų atlikimo paslauga;

mamogramų vertinimo paslauga.

2008 m. buvo padidintos minėtų paslaugų ba-zinės kainos.

2008-aisiais mūsų šalyje buvo patikrinta dau-giau nei 52 tūkst. 50–69 metų moterų (2007 m. – 47 tūkst.), iš jų 402 moteriai buvo nustatyti galimi piktybiniai pakitimai, 121 – piktybiniai pakitimai. 2008 m. šiai programai buvo skirta 4 mln. Lt, iš ku-rių panaudota 3,6 mln. Lt, t. y. 91,5 proc. (2007 m. – 3,8 mln. Lt, panaudota 70,3 proc.).

•

•

•

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos finansavimas

Metai Suteikta paslaugų už (mln. Lt) Patikrinta moterų Rasta su ikivėžiniais

pakitimais Rasta su piktybinių navikų požymiais

2005 0,2 4,5 tūkst. 2006 2,15 48 tūkst. 4934* 90*2007 2,7 47 tūkst. 5362 1272008 3,6 52 tūkst. 3427 121

siųjų moterų grupėje I–II stadijų piktybiniai navikai sudaro mažiau nei pusę visų krūties vėžio atvejų. Taigi profilaktiniai tikrinimai padeda aptikti anksty-vųjų stadijų vėžį.

2008 m. MAMOGRAMŲ VERTINIMO REZULTATAI ATVEJAIS, PROC. (SVEIDRoS duomenimis)

*2006 m. gegužės – gruodžio mėnesių rezultatai

21

PREVENCINĖ PROGRAMA VYRAMS

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa pradėta vykdy-ti nuo 2006 metų. Ji skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai.

Specialistų teigimu, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Galbūt tai lemia, kad priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga.

Programos priemonės:

informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (PSA) nustatymo paslauga;

urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsi-jos paslauga.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai yra susirūpinę ne mažiau nei moterys, todėl priešinės liaukos vėžio prevencijos programa yra aktyviai įgyvendinama. Apie 60 proc.

•

• visų pagal programą patikrintų vyrų, kuriems dia-gnozuotas piktybinis navikas, buvo nustatytas I–II stadijų vėžys, o net 63 proc. susirgusiųjų priešinės liaukos vėžiu, kurie kreipėsi į gydytojus ne dėl pro-filaktikos, o dėl rimtų negalavimų, buvo nustatytas III–IV stadijų piktybinis navikas.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos finansavimas

Metai Suteikta paslaugų už (mln. Lt) Pasitikrino Nustatytas vėžys

2006 4,9 98 tūkst. 14062007 6,2 107 tūkst. 19852008 7,4 126 tūkst. 2022

2008 m. PRIEŠINĖS LIAUKOS ATLIKTŲ PER PROGRAMĄ BIOPSIJŲ REZULTATAI (SVEIDRoS duomenimis)

Palyginti didelis vyrų aktyvumas tikrintis pa-gal šią prevencinę programą teikia vilties, kad vis dažniau bus nustatomas ankstyvųjų stadijų vėžys. 2008 m. buvo patikrinta virš 126 tūkstančių vyrų. Šiai programai vykdyti buvo skirta 8,3 mln. Lt, iš ku-rių panaudota 7,4 mln. Lt, t. y. 89,3 proc. lėšų.

2008 m. minėtosios programos vykdymo re-zultatai įrašyti į PAASP gerų darbo rezultatų rodiklių

sąrašą, todėl tikimasi, kad ši priemonė papildomai paskatins šeimos gydytojus aktyviau teikti pro-gramos paslaugas. Be to, minėtu laikotarpiu buvo padidintos priešinės liaukos vėžio ankstyvosios di-agnostikos finansavimo programos paslaugų bazi-nės kainos.

22

SVARBI IR ŠIRDIES SVEIKATA

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir vi-same pasaulyje, yra dažniausia sergamumo ir mir-tingumo priežastis. Šios ligos siejamos su netinka-ma žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, su-mažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydo-mu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiks-nius ir atkakliai su jais kovoti. Pokyčių pirmiausia tu-rime norėti patys ir ryžtis keisti savo gyvenseną.

Tad siekiant sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo in-farktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutri-kimų, užkirsti kelią šių ligų raidai, 2006 m. Lietuvoje pradėta vykdyti Asmenų, priskirtinų širdies ir krau-jagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir pre-vencijos priemonių finansavimo programa. Ji skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Lietuvoje gy-vena apie 702 tūkstančiai tokio amžiaus žmonių.

Programos priemonės:

informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslauga;

•

išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslauga;

sergančiųjų cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės išsa-maus įvertinimo paslauga.

Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus.

2008 m. ši programa buvo vykdoma sėkmin-gai. Šiam tikslui minėtu laikotarpiu buvo skirta 5,8 mln. litų, panaudota – 5,4 mln. litų (2007 m. buvo skirta 3,5 mln. litų, o panaudota – 3,4 mln. li-tų). Taigi, galime daryti prielaidą, jog šios progra-mos plėtojimo intensyvėjimas – geras prevencinio darbo plėtros ženklas.

Programą įgyvendina pirminės sveikatos prie-žiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, bei specializuoti širdies ir krauja-gyslių ligų prevencijos padaliniai – Vilniaus universi-teto ligoninė Santariškių klinikos, Kauno medicinos universiteto klinikos ir kt. Patikros metu šeimos gy-dytojas nustato rizikos veiksnius ir sudaro individu-alius šių ligų prevencijos planus. Jei yra didelė šir-dies ir kraujagyslių ligų tikimybė, šeimos gydytojas pacientą siunčia į specializuotus centrus išsamiau ištirti, prireikus jam skiriamas gydymas.

2008 m. tokių paslaugų suteikta daugiau nei 105 tūkstančiams gyventojų, t. y. 5 kartus daugiau nei 2006 metais. Labai svarbu, kad ne tik daugiau teikiama programoje numatytų paslaugų, bet ir daugėja programą įgyvendinančių pirminių sveika-tos priežiūros įstaigų.

•

•

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių

programos finansavimas

Metai Suteikta

paslaugų už (mln. Lt)

Pasitikrino

2006 0,9 21 tūkst.2007 3,4 73 tūkst.2008 5,4 105 tūkst.

2006–2008 m. PROGRAMOJE DALYVAUJANčIŲ PAASPĮ BEI INFORMAVIMOPASLAUGŲ SKAIčIAUS PALYGINIMAS

23

RŪPINAMASI VAIKŲ DANTŲ PRIEŽIŪRA

2008 m. toliau sėkmingai tęsiama 2004-aisiais pradėta Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžia-gomis programa. 2008 m. šiai programai buvo skirta 1,735 mln. litų, o paslaugų suteikta už 1,917 mln. li-tų. Silantais buvo padengti apie 61 tūkst. vaikų krūminiai dantys. Tuo tarpu 2007 m. šiai progra-mai buvo skirti 3 mln. Lt, paslaugų buvo suteikta už 1,6 mln. Lt, o silantais buvo padengti daugiau kaip 40 tūkst. vaikų krūminiai dantys. Iš viso nuo programos vykdymo pradžios iki 2008 m. pabaigos silantavimo paslauga buvo suteikta daugiau kaip 191 tūkst. vaikų.

2008 m., atsižvelgiant į gydytojų specialistų re-komendacijas, buvo praplėstos vaikų amžiaus ribos ir paslaugos teikiamos vaikams nuo 6 iki 14 metų.

Vaikų krūminių dantų silantavimo paslaugos nemokamai teikiamos sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusiose poliklinikose, šeimos medicinos

centruose, kuriuose dirba gydytojai odontologai arba burnos higienistai. Sutartį su ligonių kasomis sudariusioms sveikatos priežiūros įstaigoms mo-kama už visas minėto amžiaus vaikams suteiktas silantavimo paslaugas. Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiago-mis procedūra kartojama.

Uždengus dantų vageles silantais krūminiai dantys apsaugomi nuo gedimo. Paprastai silantai išsilaiko net kelerius metus, o jei jie iškrenta, krūmi-nių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis pro-cedūra kartojama. Padengti dantis silantais kur kas paprasčiau ir pigiau nei juos plombuoti. Švedijos mokslininkai nustatė, kad silantinėmis medžiago-mis padengus dantų vageles apie 80–96 proc. vaikų net po aštuonerių metų nesiskundė kariesu.

KONTROLĖS PROCEDŪRŲ VYKDYMO APŽVALGA

2008 m. teritorinės ligonių kasos buvo sudarę 866 sutartis su asmens sveikatos priežiūros paslaugas tei-kiančiomis įstaigomis (tarp jų ir reabilitacijos bei sanatorinio (an-tirecidyvinio) gydymo paslaugas teikiančiomis) bei 510 sutartis su vaistinėmis. Valstybinė ligonių kasa kartu su teritorinių ligonių kasų ekspertais kontroliuoja iš PSDF biu-džeto apmokamų asmens sveika-tos priežiūros paslaugų kokybę, jų kiekį, atlieka finansinę minėtų lėšų naudojimo analizę, nustato ir išieš-ko padarytą žalą PSDF biudžetui. Vykdydami šias funkcijas ekspertai siekia sumažinti pažeidimų skaičių.

2008 m. iš viso buvo atliktos 1074 asmens svei-katos priežiūros įstaigų ir vaistinių teikiamų paslaugų kontrolės procedūros (823 kontrolės procedūros at-liktos ASPĮ, 251 – vaistinėse). Bendras minėtu laiko-tarpiu nustatytos žalos PSDF biudžetui dydis sudarė per 2 mln. 105 tūkst. litų.

Siekiant kuo objektyviau ir skaidriau vykdyti kontrolės procedūras, išsamiau nagrinėti gaunamus duomenis ir palyginti tarpusavyje TLK vykdomas kontrolės procedūras, 2008 m. buvo patobulinta tei-sinė bazė. VLK direktoriaus įsakymu buvo patvirtin-tas Kontrolės procedūrų stebėsenos ir kokybės ver-tinimo rodiklių sąrašas, o Kontrolės tvarkos aprašas buvo papildytas nauja kontrolės krypčių nomenkla-tūra, sugriežtinta kontrolės rezultatų ir išvadų įformi-

nimo tvarka. Be to, metų pabaigoje buvo patvirtintos 2009 m. numatomų tikrinti ASPĮ ir vaistinių atrankos metodinės rekomendacijos.

2008 m. buvo atliktos 942 planinės ir 132 nepla-ninės kontrolės procedūros. Šalies mastu planinių kontrolės procedūrų santykis su bendru kontrolės procedūrų skaičiumi sudarė 88 proc. (siektinas ro-diklis – ne mažiau kaip 70 proc.), o atskirose TLK šis rodiklis svyravo nuo 77 iki 100 procentų. Pažymėtina, kad ir 2006–2008 m. kasmet 9–10 proc. didėjo plani-nių kontrolės procedūrų dalis. Taigi visos TLK raciona-liai planavo kontrolės veiklą.

2008 m. TLK atliktų kontrolės procedūrų metu 347 atvejais buvo nustatyta žala PSDF biudžetui (727 atvejais žala nenustatyta), o tai sudarė 32 proc. bendro atliktų kontrolės procedūrų skaičiaus. Verta pasidžiaugti, kad šis rodiklis 2006–2008 m. kasmet mažėjo apie 13 procentų.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigose nustatyta žala PSDF biudžetui už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sudarė daugiau nei 2 099 tūkst. Lt, t. y. palyginti su 2007 m., išaugo be-veik 900 tūkst. litų. Šį augimą nulėmė Kauno TLK tiks-linės kontrolės procedūros metu nustatyta žala PSDF biudžetui dėl kompensuojamojo vaisto interferono neteisėto skyrimo bei išrašymo. Vaistinėse nustatyta žala PSDF biudžetui sudarė daugiau nei 6 tūkst. Lt, palyginti su 2007 m., ji sumažėjo apie 4 tūkst. litų.

2008 m. buvo atliktos 23 kontrolės procedūros dėl pirminių ambulatorinių asmens sveikatos prie-žiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės bei norminių dokumentų laikymosi ir 52 kontrolės procedūros dėl siuntimo konsultuoti pagrįstumo, gydytojų specialistų suteiktų ambulatorinių konsul-tacijų kiekio, kokybės bei už konsultacijas pateiktų apmokėti sąskaitų pagrįstumo. PSDF biudžetui nu-statyta didesnė nei 574 tūkst. litų žala.

Tikrinant šias paslaugas visų TLK veiklos zonose nustatytų pažeidimų pobūdis toks pats: medicinos dokumentuose nerasta įrašų apie suteiktas paslau-

24

gas, pateiktos apmokėti sąskaitos ne už tas paslaugas, kurios aprašytos medicinos dokumentuose, paslau-ga suteikta nesilaikant nustatytų reikalavimų (pvz., paslauga suteikiama asmeniui, kuris nėra moksleivis arba kurio neįgalumo lygis nepatvirtintas).

Būta atvejų, kai paslaugos, atitinkančios šeimos gydytojo normą, pateikiamos kaip konsultacijos; specialistas pats neatlieka jo kompetencijai priskirtos echoskopijos ir siunčia pacientą atlikti šį tyrimą kito apsilankymo poliklinikoje metu, tačiau pateikia ap-mokėti sąskaitą už 2 konsultacijas, o ne už 1 konsulta-ciją su manipuliacija; nepateikiami tikrinti medicinos dokumentai; neaprašoma paslauga; pažeidžiamas sąskaitos už konsultacijas pateikimo apmokėti eiliš-kumas; pateikiamos apmokėti sąskaitos už konsul-tacijas paciento gydymo stacionare metu (ypač – kai gydoma pagal slaugos profilius) arba jį guldant į sta-cionarą. Taip pat buvo nustatyti pavieniai pažeidimai, kai pacientas atvyksta dėl konsultacijos su siuntimu, išrašytu Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai ne-priklausančioje įstaigoje, kai įrašai medicinos doku-mentuose neįskaitomi, kai pakartotinai konsultuo-jamas lėtine liga sergantis pacientas, turintis naują siuntimą, kai pacientas atvyksta dėl konsultacijos su netinkamai užpildytu siuntimu. Nustatyta ir formalių duomenų įvedimo į „Sveidrą“ klaidų.

Dantų protezavimo kontrolės procedūrų metu buvo nustatytos medicinos dokumentuose aprašytų paslaugų ir paslaugų, už kurias buvo pateiktos ap-mokėti sąskaitos, neatitiktys.

Prevencinių programų vykdymo ir pateikimo apmokėti pagrįstumo kontrolės procedūros buvo atliktos 17 kartų. Nustatyta žala siekė apie 4,9 tūkst. litų. Šioje srityje pažeidimai pavieniai, bet kartotiniai: nesilaikoma programose dalyvaujančių asmenų am-žiaus cenzo, paslaugos teikiamos dažniau nei regla-mentuota, daromi netikslūs įrašai medicinos doku-mentuose apie suteiktas paslaugas.

2008 m. TLK atliko 25 palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų prieinamumo ir tinkamumo, kie-kio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo ko-kybės bei norminių dokumentų laikymosi kontrolės procedūras ir nustatė daugiau nei 29 tūkst. Lt. žalą. Šių procedūrų metu dažniausiai nustatoma neati-tiktis – 120 dienų gydymo ligoninėje pagal slaugos profilį normatyvo viršijimas (neatitiktys nustatomos, atliekant „Sveidros“ duomenų analizę). Kauno TLK in-formacinėje sistemoje yra įdiegtos prevencinės prie-monės, neleidžiančios mokėti už viršnormatyvinius lovadienius. Vilniaus TLK veiklos zonoje buvo nusta-tytos neatitiktys, kai pateikiamos apmokėti sąskaitos už slaugos paslaugas pagal diferencijuotus slaugos profilius (neįvertinti arba netinkamai įvertinti Bartelio indeksai). Be to, nustatyti atvejai, kai buvo pateiktos apmokėti sąskaitos už konsultacijas, nors pacientas tuo metu buvo gydomas stacionare.

2008 m. buvo atlikta 30 kontrolės procedūrų dėl antrinio ir tretinio lygio stacionarinių paslaugų priei-namumo ir tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės bei norminių doku-mentų laikymosi. Nustatyta didesnė nei 160 tūkst. litų žala. Šioje srityje nustatyti kartotiniai pažeidimai, kai nevykdomi stacionarinių paslaugų specialieji rei-kalavimai. Pavieniais atvejais nerasta įrašų apie reani-macijos paslaugų suteikimą.

Kontroliuojant dienos chirurgijos paslaugų ap-mokamų iš PSDF biudžeto lėšų, prieinamumo ir tin-kamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės bei norminių dokumentų laikymo-si buvo atliktos 7 kontrolės procedūros ir nustatyta 9 tūkst. litų žala. Nustatyti šie pažeidimai: pateiktose apmokėti sąskaitose už dienos chirurgijos paslaugas nurodyti neteisingi ligų kodai, specialieji reikalavimai vykdomi iš dalies.

Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų prieinamumo ir tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos doku-mentų pildymo kokybės bei norminių dokumentų laikymosi buvo atliktos 9 kontrolės procedūros ir nu-statyta beveik 8 tūkst. litų žala.

Kontroliuojant medicininės reabilitacijos ir sana-torinio (antirecidyvinio) gydymo siuntimų išdavimo pagrįstumą bei medicininės reabilitacijos ir sanato-rinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų prieinamu-mą ir tinkamumą, kiekį, apskaitos, medicinos doku-mentų pildymo kokybę bei norminių dokumentų laikymąsi buvo atlikta 26 kontrolės procedūros. Pažymėtina, kad per minėtą laikotarpį nenustatyta nė vieno siuntimų medicininei reabilitacijai pažeidi-mo. Kontroliuojant medicininės reabilitacijos ir sa-natorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas vienu atveju buvo nustatyta 268 Lt žala PSDF biudžetui (atkreipiame dėmesį, kad ne visos TLK atliko šių pas-laugų kontrolės procedūras).

Kontroliuodamos kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių skyrimo ir išrašymo pagrįstumą TLK atliko 554 kontrolės procedūras. Nustatyta žala PSDF biudžetui – didesnė nei 1 mln. 074 tūkst. litų. Kompensuojamųjų vaistų išrašymo kontrolė yra viena iš dažniausiai vykdomų ir aktua-liausių VLK ir TLK vykdomų kontrolės krypčių.

Kontroliuojant kompensuojamųjų vaistų ir me-dicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėje pagrįstumą buvo atliktos 253 kontrolės procedūros. Nustatyta daugiau nei 6 tūkst. litų žala PSDF biudžetui. Taigi nors ir dažnėja jų kontrolės atvejų skaičius, vaistinėse nustatoma žala PSDF biu-džetui kasmet sumažėja keliais tūkstančiais litų. Tai skatina VLK ieškoti naujų ir aktualių vaistinių kontro-lės formų.

Dalis kontrolės procedūrų buvo atliktos neiš-vykstant į gydymo įstaigą, naudojantis „Sveidros“ sukauptais informaciniais duomenimis. Taip buvo taupomos darbo laiko sąnaudos bei racionaliai pa-naudojamos informacinės technologijos kontrolės funkcijai vykdyti. TLK vis labiau tobulino pasirengi-mo kontrolės procedūrai etapą, efektyviai naudojo informacinės sistemos duomenų analizę formuojant tikslinę kontroliuojamąją imtį.

Neretai vienos procedūros metu buvo atliekama kelių krypčių kontrolė (pvz., tikrinamos ambulatori-nės ir stacionarinės paslaugos, kartu įvertinant siunti-mų į sanatorines gydymo įstaigas išrašymo pagrįstu-mą ir kompensuojamųjų vaistų išrašymo pagrįstumą, darbo organizavimą ir kt).

Vidaus audito veiklos kryptys. Šio skyriaus misija – sistemiškai ir visapusiškai vertinant rizikos valdymą ir vidaus kontrolę padėti įgyvendinti VLK bei jai pavaldžių TLK veiklos tikslus. Siekiant įvertinti, kaip funkcionuoja VLK vidaus kontrolė, 2008 metais buvo atliekami TLK veiklos, finansiniai, atskirų pro-

25

gramų ir VLK struktūrinių padalinių vidaus auditai. Buvo patikrintos vaistų ir medicinos pagalbos prie-monių įsigijimo išlaidų bei dantų protezavimo išlaidų kompensavimas iš PSDF biudžeto, taip pat Žmogaus organų ir audinių transplantacijos paprastųjų išlaidų finansavimo programos ir Nacionalinės kraujo pro-gramos bei kiti auditai.

Auditų metu buvo įvertintos audituojamojo subjekto sukurtos vidaus kontrolės procedūros, pa-tikrinta, ar laikomasi numatytų veiklos planų, proce-

dūrų, įstatymų, sutarčių bei kitų norminių teisės aktų ir kt. Vidaus audito skyriaus pagrindinis uždavinys – padėti didinti VLK ir TLK veiklos efektyvumą, įgyven-dinti jos veiklos strategiją, ūkinę ir finansų politiką, atskleisti rezervus veiklai plėtoti ir jos tęstinumui garantuoti, teikti jai informaciją, analitinę medžiagą, vertinimus, rekomendacijas ir patarimus, susijusius su tikrinta veikla. 2008-aisiais VLK auditoriai skyrius daug dėmesio skyrė vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenai.

PENKTASIS MEDIKŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMO ETAPAS

Įgyvendinant paskutinįjį (penktąjį) medikų darbo užmokesčio didini-mo etapą 2008-ųjų sausį praėjusių metų darbo užmokesčio lygiui iš-laikyti iš PSDF biudžeto buvo skirta 113 mln. Lt, o nuo 2008 m. gegužės 1 d. – dar 276,8 mln. litų.

2008-ųjų darbo užmokesčio fondą sudarė 1 mlrd. 773,7 mln. Lt (2007 m. – 1 mlrd. 458,4 mln. Lt).

Sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuoto-jų darbo užmokesčio fondas 2008 m., palyginti su 2007 m., padidėjo daugiau nei 315 mln. Lt, arba 21,6 procento. Vidutinis vieno sveikatos priežiūros įstai-gos darbuotojo mėnesio darbo užmokestis 2008 m. siekė 2124 Lt (2007 m. – 1777 Lt), tad matome, kad vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo 347 Lt – 19,5 procento.

Gydytojų darbo užmokesčio fondas per tą lai-kotarpį padidėjo apie 118 mln. Lt, arba 22,2 procen-to ir siekė 650,1 mln. Lt (2007 m. – 532,1 mln. Lt). Vidutinis vieno gydytojo mėnesio darbo užmokes-tis 2008 m. ūgtelėjo 567 Lt (penktadaliu): 2007 m. jis buvo 2831, o 2008 m. – 3398 litai.

Slaugytojų darbo užmokesčio fondas 2008 m. siekė 684,6 mln. litų, palyginti su 2007 m., pa-didėjo 107,4 mln. litų, t. y. 18,6 proc. (2007 m. – 577,2 mln. Lt). Vidutinis vieno slaugytojo mėnesio

2003–2008 m. ASPĮ DARBUOTOJŲ VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTIS, Lt

darbo užmokestis 2008 m., palyginant su 2007 m., padidėjo 311 Lt (18,5 proc.): nuo 1677 iki 1988 litų.

Pirmą kartą lėšos medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui didinti buvo skirtos 2004 metais, tuo-met tam iš PSDF biudžeto buvo skirti 64 mln. litų.

2005 m. gegužės 3 d. buvo pasirašytas susitari-mas „Dėl medikų darbo užmokesčio didinimo“. Pagal šį susitarimą darbo užmokesčiui didinti 2005 m. iš viso buvo skirta 209,3 mln. litų. Be to, toms sveika-

tos priežiūros įstaigoms, kurios 2005 m. gegužės–spalio mėn. skyrė lėšų iš vidinių rezervų gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti, iš PSDF biu-džeto buvo skirta 5,9 mln. litų. Taip baigėsi pirmasis ir antrasis medicinos darbuotojų darbo užmokesčio didinimo etapai. Todėl 2005 m. lapkritį, palyginti su 2004 m. lapkričiu, visų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio fondas padidėjo 33,9 proc., gydytojų – 47,4 proc., o slaugytojų – 38,4

26

procento. Lyginant tuos pačius mėnesius vidutinis visų dirbančiųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigose mėnesio darbo užmokestis padidėjo 33,4 proc., gydy-tojų – 41 proc., o slaugytojų – 38,4 procento.

Trečiasis medicinos darbuotojų darbo užmo-kesčio didinimo etapas prasidėjo 2006 metais. Nuo 2006 m. sausio 1 d. praėjusių metų darbo užmokesčio lygiui išlaikyti buvo skirti 224,5 mln. Lt, o nuo gegu-žės 1 d. darbo užmokesčiui didinti – dar 210 mln. litų. Visų sveikatos priežiūros įstaigų darbo užmokes-čio fondas 2006 m., palyginti su 2005 m., padidėjo 32 proc., gydytojų – 41,2 proc., o slaugytojų – 32,9 procento. Vidutinis vieno sveikatos priežiūros įstai-gos darbuotojo mėnesio darbo užmokestis 2006 m., palyginti su 2005 m., padidėjo 31,6 proc., vieno gydy-tojo – 35,3 proc., vieno slaugytojo – 32,9 procento.

Ketvirtasis medicinos darbuotojų darbo užmo-kesčio didinimo etapas prasidėjo 2007 metais. Nuo 2007 m. sausio praėjusių metų darbo užmokesčio ly-giui išlaikyti buvo skirti 105 mln. litų, o nuo gegužės 1 d. darbo užmokesčiui didinti – dar 226 mln. litų. Visų dirbančiųjų asmens sveikatos priežiūros įstai-gose darbo užmokesčio fondas 2007 m., palyginti su 2006 m., padidėjo 21,5 proc., gydytojų – 24,8 proc., o slaugytojų – 19 procentų. Vidutinis vieno sveika-tos priežiūros įstaigos darbuotojo mėnesio darbo užmokestis 2007 m., palyginti su 2006 m., padidėjo 20,5 proc., vieno gydytojo – 21,5 proc., vieno slau-gytojo – 18,6 procento.

Iš viso 2004–2008 m. medikų darbo užmokes-čiui didinti iš PSDF biudžeto buvo skirta daugiau nei 1,4 mlrd. litų.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, išlaidų kompensuojamiesiems vaistams daugėja, tačiau šių išlaidų kompensavimo problemų mastą pirmiausia lemia tai, kiek šiam sveikatos apsaugos sistemos sektoriui valstybė skiria lėšų. Lietuvoje vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti kasmet išleidžiama vis daugiau: 2008 m. tam iš PSDF biudžeto išleista dukart su trupučiu daugiau nei prieš dešimtmetį – 683,22 mln. Lt (637,34 mln. Lt – vaistams, 45,88 mln. Lt – medicinos pagalbos prie-monėms), o 1998 m. – 324 mln. litų. Labiausiai tos išlaidos auga dėl naujų modernių vaistų pasirody-mo šalies rinkoje ir ambulatorinio gydymo plėtros.

Išduota kompensuojamųjų vaistų ir MPP (mln. Lt)PSDF biudžeto išlaidų planas vaistams ir MPP kompensuoti (mln. Lt)

1998–2008 m. PSDF BIUDŽETO IŠLAIDOS KOMPENSUOJAMIESIEMS VAISTAMS IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONĖMS (MPP)

IŠLAIDŲ KOMPENSUOJAMIESIEMS VAISTAMS TENDENCIJOS NESIKEIČIA

27

2008 m. 400 tūkstančių padaugėjo kompen-suojamųjų vaistų receptų, palyginti su 2007 me-tais. 2003 metais buvo išrašyta 8,9 mln. receptų, 2004 m. – 9,7 mln., 2005 m. – 10,1 mln., o 2006 m. –

10,5 mln. receptų. Absoliučiais skaičiais vidutinė re-cepto kaina (palyginti 2008 m. su 2007 m.) padidėjo 3,4 lito, tuo tarpu 2007 m., palyginti su 2006 m., – 5,4 lito.

2008 m. PSDF BIUDŽETO IŠLAIDOS KOMPENSUOJAMIESIEMS VAISTAMS IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONĖMS (MPP) PAGAL AMŽIAUS GRUPES

Amžiaus grupės

Pacientų, kuriems išrašyti komp. vaistai ir MPP, dalis (proc.),

palyginti su bendru gyv. skaičiumi, pagal amžiaus

grupes

Kompensuojamoji suma, tenkanti vie-nam pacientui, Lt

Vidutinė recepto kom-pensuojamoji

kaina, Lt

Vidutinis recep-tų skaičius, ten-kantis vienam

pacientui

Vidutinis recep-tų skaičius, ten-kantis vienam

statistiniam gyventojui

Vidutinė suma, tenkanti vienam

statistiniam gyventojui, Lt

0-14 43,2 137,7 45,3 3,0 1,3 59,5

15-24 12,1 386,9 122,3 3,2 0,4 46,8

25-44 10,8 858,5 133,4 6,4 0,7 92,9

45-64 40,6 672,4 64,9 10,4 4,2 272,9

65-74 75,7 722,5 51,9 13,9 10,5 547,0

75 + 88,0 725,5 46,7 15,5 13,7 638,6

Iš viso 34,4 589,2 60,1 9,8 3,4 203,0

2008 m. net 1,2 mln. pacientų, t. y. 34,4 proc. visų Lietuvos gyventojų, naudojosi vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo sistema. Daugiausia vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašoma vyresniems žmonėms: 2008 metais vaistus vartojo 88 proc. visų vyresnių kaip 75 m. asmenų ir tik 10,8 proc. 25–44 metų gyventojų. Vidutiniškai vienam pacientui ten-ka 589 litai PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamie-siems vaistams. 2008 m. vidutiniškai vienam statisti-niam gyventojui teko 203 litai PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams bei 9,8 recepto, o vidutinė recepto kaina sudarė 60 litų.

2008 m. PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir me-dicinos pagalbos priemonėms buvo 58,6 mln. Lt di-desnės nei 2007-aisiais. Tačiau lygindami PSDF biu-džeto išlaidų pasiskirstymą pagal PSO Anatominės terapinės klasifikacijos (ATC) grupes, matome,

kad 2007–2008 m. daugiausiai išlaidų teko toms pačioms ligų grupėms. Pirmavo kardiologiniai vaistai: 2007 m. jų išlaidos sudarė 25,2 proc. visų PSDF biudžeto išlaidų vaistams ir medicinos pa-galbos priemonėms, 2008 m. – 26,01 procento. Priešnavikiniams vaistams buvo išleista: 2007 m. – 15,62 proc., o 2008 m. – 16,44 procento, nervų sis-temą veikiantiems vaistams 2007 m. – 16,39 proc., o 2008 m. – 15,44 proc. visų PSDF biudžeto tam skirtų lėšų. Išlaidos virškinimo traktą ir metabolizmą vei-kiantiems vaistams 2007–2008 m. sudarė 10 proc., kvėpavimo sistemą veikiantiems vaistams – 9 proc. visų PSDF išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. 2008 m. medicinos pagalbos priemo-nėms buvo išleista 8,4 mln. litų daugiau nei 2007-aisiais.

28

Lygindami PSDF biudžeto išlaidas kompensuo-jamiesiems vaistams pagal tarptautinius vaistų pava-dinimus matome, kad 2007–2008 m. daugiausiai lėšų buvo išleidžiama kvėpavimo sistemą veikiantiems vaistams Salmeterolum et Fluticasonum (2007 m. – 20,7 mln. Lt, 2008 m. – 22,9 mln. Lt) ir Budesonidum et Formoterolum (2007 m. – 14, 7 mln. Lt, 2008 m. – 16,9 mln. Lt). Iš kardiologinių vaistų didžiausios PSDF biudžeto išlaidos teko vaistams Nebivololum (2007 m. – 19,1 mln. Lt, 2008 m. – 18,3 mln. Lt) ir Lercanidipinum (2007 m. – 14,02 mln Lt, 2008 m. – 14,64 mln. Lt). Priešnavikiniam vaistui Triptorelinum 2007 m. buvo išleista 14,02 mln. Lt, o 2008 m. – 14,65 mln. litų. Tuo tarpu iš nervų sistemą veikian-čių vaistų išsiskyrė vaistas Olanzapinum: 2008 m. jo įsigijimo išlaidoms kompensuoti teko 13,5 mln. Lt, tačiau šios išlaidos buvo net 5,2 mln. Lt mažesnės nei 2007-aisiais, kai šio vaisto išlaidos sudarė net 18,6 mln. litų. Nemažai PSDF biudžeto lėšų buvo ski-riama virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančiam vaistui Insulinum aspartum: 2007 m. – 11,3 mln. Lt, o 2008 m. – 13,14 mln. litų.

PSDF išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms pagal ligų grupes (ATC klasifikacijos grupes)

ATC 1 lygis 2007 m.

PSDF biudžeto išlaidos, Lt

2007 m. išlaidų dalis procentais

2008 m.PSDF biudžeto

išlaidos, Lt

2008 m. išlaidų dalis procentais

A virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys 62 837 558 10,06 68 928 925 10,08

B kraujodaros sistemą veikiantys vaistai 42 036 100 6,73 38 892 297 5,69

C kardiologiniai vaistai 157 420 321 25,20 177 738 325 26,01

D dermatologiniai vaistai 3 105 408 0,50 3 398 518 0,49

G urogenitalinę sistemą veikiantys ir lytiniai hormonai 5 842 336 0,94 6 660 473 0,97

Gaminami vaistai 395 317 0,06 440 218 0,06

H hormonai 6 966 554 1,12 8 029 647 1,17

J antiinfekciniai 17 215 624 2,76 12 417 969 1,81

L priešnavikiniai 97 588 552 15,62 112 330 631 16,44

M skeleto - raumenų sistemą veikiantys 11 539 708 1,85 12 593 176 1,84

Medicinos pagalbos priemonės 37 452 556 6,00 45 880 701 6,71

N nervų sistemą veikiantys 102 399 963 16,39 105 552 516 15,44

P antiparazitiniai, antiinsekticidiniai vaistai 216 478 0,03 220 559 0,03

R kvėpavimo sistemą veikiantys 58 768 872 9,41 65 799 845 9,63

S jutimų sistemą veikiantys 20 621 435 3,30 24 048 312 3,52

V kiti 261 150 0,04 290 939 0,04

Bendroji suma 624 667 931 100 683 223 050 100

29

Tolesnėje lentelėje išvardyta 10 vaistų gamin-tojų, kurių vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti teko daugiausia PSDF biudžeto lėšų. 2008 m. iš 683,22 mln. Lt, skirtų iš PSDF biudžeto vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, daugiausia buvo išleista vaistų gamintojo „Berlin Chemie Menarini Baltic“ vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti (8,04 proc.). Daugiau nei 7 proc. visų PSDF biudže-to lėšų, skirtų vaistams ir medicinos pagalbos prie-

PSDF biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems vaistams pagal tarptautinius vaistų pavadinimus

ATC 1 lygis Tarptautinis vaisto pavadinimas ir forma

PSDF biudžeto išlaidos, Lt

2007 m. 2008 m. Skirtumas, Lt Pokytis, proc.

Kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai

Salmeterolum et Fluticasonum

20 692 076 22 900 496 2 208 420 10,7

Kardiologiniai vaistai Nebivololum 19 106 240 18 281 013 -825 227 -4,3Kvėpavimo sistemą

veikiantys vaistaiBudesonidum et Formoterolum

14 732 265 16 888 569 2 156 305 14,6

Priešnavikiniai Triptorelinum 14 021 896 14 645 511 623 614 4,4

Kardiologiniai vaistai Lercanidipinum 10 316 048 13 496 252 3 180 204 30,8Nervų sistemą

veikiantys vaistai Olanzapinum 18 629 554 13 484 823 -5 144 731 -27,6

Virškinimo sistemą ir metabolizmą veikiantys

vaistai

Insulinum aspartum

11 313 633 13 145 667 1 832 033 16,2

Kardiologiniai vaistai Perindoprilum et Indapamidum

11 658 144 12 716 242 1 058 098 9,1

Nervų sistemą veikiantys vaistai Risperidonum 11 398 778 12 384 499 985 720 8,6

Kraujodaros sistemą veikiantys vaistai Clopidogrelum 17 605 332 12 292 436 -5 312 896 -30,2

monėms, teko gamintojų „UAB GlaxoSmithKline Lietuva“ ir „Sanofi Aventis“ vaistams. Palyginus 2007 m. ir 2008 m., matyti, kad išlaidos gamintojo UAB „AstraZeneca Lietuva“ vaistams buvo panašios (6 proc.). Apie 5,4 proc. visų PSDF biudžeto išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms su-darė gamintojų „Pfizer“ ir „Eli Lilly“ vaistų išlaidos, 3 proc. – vaistų gamintojų „Novo Nordisk A/S“, „F.Hoffmann-La Roche“ ir KRKA vaistų išlaidos.

2008 m. daugiausia PSDF biudžeto lėšų buvo išleista šių vaistų gamintojų vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti

Eil.Nr. Vaistų gamintojas 2007 m. komp. suma, Lt 2008 m. komp. suma, Lt Pokytis,

proc. 1 „Berlin Chemie Menarini Baltic“ 49 381 255 54 944 209 11,262 UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ 51 101 826 53 745 412 5,173 „Sanofi- Aventis“ 55 678 644 50 549 544 9,214 „Servier“ 39 359 407 44 932 478 14,155 UAB „AstraZeneca Lietuva“ 41 560 978 40 788 639 -1,856 „Pfizer“ 30 956 945 36 756 109 18,737 „Eli Lilly“ 46 260 370 36 740 481 -20,578 „Novo Nordisk A/S“ 21 923 077 24 365 526 11,149 „F.Hoffmann-La Roche“ 21 849 606 23 296 535 6,6210 KRKA 16 006 630 22 359 560 39,69

Dažnai tenka girdėti, kad Lietuvoje per mažai lėšų skiriama kompensuojamiesiems vaistams, to-dėl pacientai, palyginti su kitomis ES šalimis, ma-žiau jų vartoja. Bet, pavyzdžiui, lygindami Lietuvą ir Daniją pagal vaistų, kuriems daug išleidžiama, vidutinės dienos (paros) dozes, tenkančias 1000 gyventojų per dieną, gavome panašius rezulta-tus (Pharmaceutical Pricing and Reimbursement Information duomenimis). Skiriasi tik kardiolo-ginių vaistų vartojimas. Štai Lietuvoje vidutinė vaisto Nebivololum dienos (paros) dozė, tenkanti

1000 gyventojų per dieną, lygi 11,87, tuo tarpu Danijoje jis nevartojamas. Lietuvoje vidutinė vaisto Lercanidipinum dienos (paros) dozė, tenkanti 1000 gyventojų per dieną, lygi 7,45, o Danijoje – 1,90. Lietuvoje vidutinė vaisto Perindoprilum dienos (paros) dozė, tenkanti 1000 gyventojų per dieną, lygi 13, o Danijoje – 5,2. Skiriasi ir sudėtinio vaisto Perindoprilum et Indapamidum vidutinė dienos (pa-ros) dozė, tenkanti 1000 gyventojų: Lietuvoje ji lygi 7,56, o Danijoje – 1,2.

30

Lietuvoje vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašus.

Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydy-ti sąrašas (A sąrašas). Pagal A sąrašą apdraustųjų ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistų bazinė kaina, atsižvelgiant į ligą, kompensuojama 100, 90, 80, 50 procentų. 100 procentų kompensuojami vaistai sergantiesiems lėtinėmis ir nuolat progre-suojančioms ligomis bei būklėmis, kurioms būtinas specialus gydymas gyvybinėms funkcijoms palai-kyti, kitaip pacientas neišvengiamai per trumpą laiką (kelias dienas) mirtų; taip pat sergantiesiems ligomis ir būklėmis, kurių negydant pacientai kelia grėsmę aplinkinių arba savo gyvybei, bei lėtinėmis ligomis, kuriomis dažniausiai serga vyresnio am-žiaus žmonės. 100 procentų kompensuojamos ir itin brangių vaistų nuo kai kurių sunkių ligų – onko-loginių, tuberkuliozės, krešėjimo defektų, cukrinio diabeto, šizofrenijos, epilepsijos, astmos ir kt. – įsi-gijimo išlaidos.

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas (B sąra-šas), į kurį įrašytų vaistų bazinė kaina 50 procen-tų kompensuojama tam tikrų socialinių grupių pacientams: pensininkams, II grupės invalidumo pensiją gaunantiems arba iš dalies darbingiems as-menims, kuriems nustatyta 30–40 procentų darbin-gumo lygis, taip pat šalpos pensijų gavėjams.

Medicinos pagalbos priemonių, kurių išlai-dos ambulatorinio gydymo metu kompensuo-jamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, sąrašas (C sąrašas).

Vaikams iki 18 metų, asmenims, pripažintiems nedarbingais, ir asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas didelių specialiųjų poreikių lygis, vaistai visoms ligoms kompensuojami 100 procentų.

Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, kom-pensuojama ne visa, o tik vadinamoji bazinė vaisto kaina. Todėl net už vaistą, kompensuojamą 100 pro-

2007 m. VIDUTINĖ DIENOS DOZĖ, TENKANTI 1000 GYVENTOJŲ

centų, reikia primokėti. Kompensuojamųjų vaistų bazinė kaina yra mažmeninės kainos, už kurią vais-tai parduodami vaistinėse, dalis. Kiekvienos vaistų grupės bazinė kaina nustatoma pagal pigiausio tos grupės vaisto kainą. Pažymėtina, kad skiriasi ne tik įvairių gamintojų to paties poveikio vaistų prekiniai pavadinimai, bet ir jų kainos, todėl tenka skirtingai primokėti už to paties poveikio, bet kitokio prekinio pavadinimo vaistus.

31

NEABEJOTINA CENTRALIZUOTŲ PIRKIMŲ NAUDA

Valstybinė ligonių kasa kasmet centralizuotai perka vaistus ir me-dicinos pagalbos priemones, ku-rių sąrašą apsvarsto Privalomojo sveikatos draudimo taryba bei įsa-kymu tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Į centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos prie-monių sąrašą įrašomi brangūs, pa-gal griežtas indikacijas vartojami vaistiniai preparatai bei medicinos pagalbos priemonės. Centralizuotai pirkti medicinos priemones ir medi-kamentus Valstybinė ligonių kasa pradėjo nuo 1998-ųjų. Tad patirties šioje srityje sukaupta nemažai.

2008-ųjų kovą patvirtinus centralizuotai perka-mų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą, VLK surengė 29 atvirus centralizuotai įsigyjamų vais-tų bei medicinos priemonių pirkimo konkursus ir 6 neskelbiamas derybas. Tam iš PSDF biudžeto buvo skirta 141,6 mln. Lt, t. y. 11,1 mln. Lt arba 8,5 proc. daugiau negu buvo numatyta 2007 m. biudžete.

Centralizuotai nupirkti vaistai ir medicinos pa-galbos priemonės tiekiami pagal sutartis, paskirsto-mi gydymo įstaigoms pagal praėjusiais metais gy-

dytų ligonių skaičių bei atliktų operacijų ir procedū-rų kiekį. Dėl šių priemonių poreikio bei nenutrūks-tamo jų tiekimo VLK specialistai nuolat bendrauja su gydymo įstaigomis. Nors kai kurių centralizuotai perkamų medikamentų ir medicinos pagalbos prie-monių poreikis tenkinamas tik iš dalies, vis dėlto mi-nėtas sąrašas kasmet ilgėja. Centralizuoti pirkimai leidžia padėti tiems ligoniams, kuriems vaistai ar priemonės iki šiol nebuvo perkami.

Centralizuoti konkursai padeda Valstybinei li-gonių kasai sumažinti perkamų priemonių kainas, taip pat už turimas lėšas nupirkti kuo daugiau prie-monių ir pagerinti pagalbos prieinamumą pacien-tams. Tai patvirtina ir 2008 m. konkursai.

VLK viešųjų pirkimų efektyvumas

Gaminys Kainų pokyčiai(kainos nurodytos be PVM)

Kainos sumažėjimas,

proc.Kainos ES šalyse

Elektrokardiostimuliatoriai DDD su elektrodais

1998 m. – 7596 Lt2000 m. – 5596 Lt2003 m. – 2921 Lt2005 m. – 1889 Lt2006 m. – 1670 Lt2007 m. – 1471 Lt2008 m. – 1336 Lt

82,4 9000 – 10000 Lt

Elektrokardiostimuliatoriai DDDR su elektrodais

1998 m. – 7596 Lt2000 m. – 6500 Lt2001 m. – 6380 Lt2005 m. – 2103 Lt2006 m. – 2072 Lt2007 m. – 1966 Lt2008 m. – 1388 Lt

81,7 10000 – 12000 Lt

Elektrokardiostimuliatoriai SSI su elektrodais

1999 m. – 2480 Lt2000 m. – 2460 Lt2001 m. – 2380 Lt2005 m. – 1069 Lt2006 m. – 1040 Lt2007 m. – 1002 Lt2008 m. – 921 Lt

63 2700 – 4100 Lt

32

Įvairių rūšių širdies stimuliatorių kainos 1998 m. siekė 2480–7596 Lt, 2007 m. jie buvo perkami už 1002–1966 Lt, o 2008 m. už 921–1388 litus. Tai ne-mažas laimėjimas, nes širdies stimuliatoriai, kurie Lietuvoje siūlomi pirkti po 1040 Lt, Latvijoje kainuo-ja 1830 Lt, Čekijoje analogiškos priemonės – apie 2700 Lt, Italijoje – apie 3500 Lt, Vokietijoje – apie 3800 Lt, o Belgijoje – net apie 4100 litų.

Taip pat mažėjo ir oksigenatorių kaina (1998 m. jie buvo perkami už 1320 Lt, o 2008 m. – už 718,20 Lt), ventrikulioperitoninių šuntavimo rinkinių naujagimiams (2000 m. kainavo 1950 Lt, o 2008 m. – 1350 Lt), medikamento Oxaliplatinum (2005 m. kai-navo 17,43 Lt už 1mg, o 2008 m.– 1,83 Lt) kainos.

VAISTAI

2008 m. pirmą kartą pradėti centralizuotai pirkti vaistai Sunitibo maleatas inkstų vėžiui gydyti (skirta 1,8 mln. Lt), pegiliuotas Doxorubicin – kiauši-džių vėžiui gydyti (1 mln. Lt), medikamentai osteo-porozei gydyti (900 tūkst. Lt), Verteporfinum – sena-tvinės tinklainės dėmės degeneracijai gydyti (skirta 750 tūkst. Lt).

2008 m. centralizuotai buvo nupirkta: vais-tų vaikų onkohematologinėms ligoms gydyti už 2,4 mln. Lt, vaistų Rituximabum, Imatinibum ir Bortezomibum onkologinėms ligoms ir medika-mentų hemoblastozėms gydyti – už 25,5 mln. Lt (2007 m. šių vaistų buvo nupirkta už 17 mln. Lt), medikamentų Trastuzumab agresyviam krūties vė-žiui gydyti – už 10,5 mln. Lt (2007 m. – už 6 mln. Lt), medikamentų Bevacizumab metastazavusiai gaub-tinės arba tiesiosios žarnos karcinomai gydyti – už 4,2 mln. Lt (2007 m. – už 1,7 mln. Lt), medikamentų Cinacalcet hemodializuojamų pacientų antrinei hi-perparatirozei gydyti, kaip ir 2007 m., už 1,5 mln. Lt, Palivizumab – neišnešiotų naujagimių sunkių apati-nių kvėpavimo takų ligų prevencijai – už 2 mln. Lt (kaip ir 2007-aisiais). Antivirusiniams vaistams nuo ŽIV infekcijos buvo skirta 2,5 mln. Lt (2007 m. – 2 mln.), nupirkta 11 skirtingų pavadinimų vaistų.

2008 m. medikamentui Alprostadil galūnių išemijai ir gangrenai gydyti skirta 500 tūkst. Lt (2007 m. – 300 tūkst. Lt), somatostatino analogams akromegalijai ir neuroendokrininiams tumorams gydyti – 1,5 mln. (2007 m. – 700 tūkst. Lt), žmogaus imunoglobulinui – 2 mln. (2007 m. – 1 mln. Lt), me-dikamentui Albendazol echinokokozei gydyti skir-ta – 1,3 mln. (2007 m. – 500 tūkst. litų).

Ataskaitiniais metais VLK pirko sezoninės gripo vakcinos. Kadangi tuomet viešojo pirkimo konkurse dalyvavo daugiau vakcinos tiekėjų ir jie, konkuruo-dami dėl Lietuvos rinkos, taikė nuolaidų, sezoninės gripo vakcinos nupirkta gerokai pigiau (50 proc.) ir daugiau nei 2007 m. – iš viso įgyta 110 tūkst. dozių (2007 m. – 82 815). 2008 m. VLK pirkta vakcina skie-pijo 431 gydymo įstaiga (2007 m. – 286). Vakcina buvo pristatyta į poliklinikas, ligonines bei globos ir slaugos namus. Jose nuo gripo nemokamai skiepija-mi į pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupes pa-tenkantys asmenys: vyresni nei 65 m. bei jaunesni, sergantys lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose.

MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONĖS

Centralizuotai perkami endoprotezai. Jau ne vienerius metus VLK centralizuotai perka sąna-rių endoprotezus, taip pat čia registruojami gyven-tojų prašymai dėl nemokamų endoprotezų skyri-mo, atliekama endoprotezavimo operacijų apskai-ta, endoprotezų paskirstymas ligoninėms, o savo lėšomis endoprotezus įsigijusiems pacientams išmokamos nustatyto dydžio kompensacijos.

Pernai Lietuvos gydymo įstaigos pasiekė endoprotezavimo operacijų rekordą – iš viso at-liko 6526, tai yra per 12 proc. operacijų daugiau nei 2007-aisiais. Dauguma jų (6094) – pirminės klubo ar kelio sąnarių operacijos. Beveik visos įstaigos, su kuriomis ligonių kasos buvo sudarę sutartis, 2008 m. atliko daugiau pirminių klubo ir kelio operacijų. Itin ūgtelėjo Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje (iš viso atliktos 563 operaci-jos), Kauno medicinos universiteto klinikose (912 operacijų), Panevėžio ligoninėje (590 operacijų), Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Centro fi-liale (513 operacijų) atliktų pirminių klubo ir kelio operacijų skaičius.

Endoprotezavimo operacijų lydere išlieka Vilniaus greitosios medicinos pagalbos universi-tetinė ligoninė, kurioje pernai iš viso atlikta 1283 operacijų (kartu su peties, čiurnos bei pakartoti-nėmis operacijomis). Tiesa, ši gydymo įstaiga jau anksčiau buvo pasiekusi savo galimybių ribas, todėl pernai endoprotezavimo operacijų padau-gėjo tik šiek tiek. O šią ligoninę pasirinkusiam pa-cientui tenka apsiginkluoti kantrybe – operacijos tenka laukti apie trejus metus.

Nors toks atliktų operacijų rekordas ir pri-stabdė kasmetinį sąnarių endoprotezų laukiančių eilės augimą ir net ją gerokai sumažino, vis dėlto 2009 m. pradžioje toje eilėje sąnario bei opera-cijos laukė 20 641 pacientas (2008 m. tokiu pat metu operacijų laukė kur kas daugiau – 28 043 asmenys). Eilės mažėjo ne vien tik dėl to, kad įstaigos atliko daugiau operacijų, bet ir dėl pa-gerėjusio informacijos keitimosi tarp ligoninių ir Valstybinės ligonių kasos, geresnio ir operatyves-nio duomenų tvarkymo. Beje, trumpėjant sąnarių endoprotezų laukimo eilei VLK, šiek tiek pailgėjo operacijos laukimo eilės kai kuriose ligoninėse (informacija apie eiles pateikiama VLK tinklala-pyje www.vlk.lt, skyriuje „Sąnarių endoprotezavi-mas“).

2008 m. daugėjo pacientų, pageidaujan-čių, kad būtų operuojami greičiau, ir įsigyjančių endoprotezus komercinėmis kainomis, o vėliau laukiančių kompensacijos iš PSDF biudžeto lėšų. Minėtu laikotarpiu taip endoprotezus įsigijo net 1385 asmenys (2007 m. – 1247).

2008 metais buvo gauti 12 043 pacientų prašymai dėl pirminio klubo ir kelio sąnario en-doprotezavimo (2007 m. – 12 292 prašymai, 2006 m. – 10 850 prašymų, 2005 m. – 10 323 pra-šymai). Minėtu laikotarpiu gauti 1385 prašymai skirti kompensaciją, o kompensacijos išmokėtos 1457 pacientams (2007 m. gauti 1247 prašymai, išmokėtos kompensacijos 924 pacientams).

33

Metalo konstrukcijos osteosintezei. 2008 m. buvo perkamos užrakinamosios ilgųjų kaulų fiksaci-jos sistemos, implantai, skirti vaikų įdubusios krūti-nės ląstos operacijoms, dubens fiksacijai naudojami implantai, artroskopinių operacijų metu naudoja-mos medicinos priemonės. Visoms šioms priemo-nėms buvo skirta 9,75 mln. litų.

Klausos aparatai. Klausos aparatus VLK cen-tralizuotai perka kasmet. 2008-aisiais klausos ap-aratų buvo įsigyta už 1,5 mln. Lt (2007 m. – už 1,3 mln. Lt), o ausies kilpučių, ventiliacinių vamz-delių, klausos kauliukų protezų – už 150 tūkst. (2007 m. – už 125 tūkst. litų). VLK nupirkti klausos aparatai yra aprobuoti naudoti Lietuvoje ir atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, perkami įvairūs ap-aratai – pagal klausos susilpnėjimo lygį. Visi nupirkti aparatai paskirstomi šalies klausos protezavimo ka-

binetams, veikiantiems Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Visagine.

Jei pacientas nutaria nelaukti, kol klausos apa-ratas jam bus nupirktas eilės tvarka ir jį įsigyja savo lėšomis arba nusiperka brangesnį aparatą, jis turi teisę gauti kompensaciją. Visų paciento išlaidų VLK nekompensuoja. Pats nusipirkęs klausos aparatą asmuo gauna dalį sumos: tiek, kiek PSDF biudžetas išleidžia pirkdamas klausos aparatą centralizuotai. Tad priklausomai nuo klausos aparato modelio, ku-ris individualiai pritaikomas pagal klausos supras-tėjimo laipsnį, tų priemonių kaina 2008 m. siekė nuo 142,8 iki 773,85 lito. Kompensacija pacientams pervedama į asmens sąskaitą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo pateikimo datos.

Poreikio tenkinimas apskaičiuotas atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas. Jeigu naudotume šiuolaikines

1999–2008 m. PIRMINIŲ NAUJŲ PRAŠYMŲ IR ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJŲ KITIMAI

Eil. Nr. Pavadinimas

2007 m. poreikio

tenkinimas

2008 m. poreikio

tenkinimas

1 Dirbtiniai širdies vožtuvai 100 100

2 Dirbtinės kraujagyslės 80 100

4 Lęšiukai 90 100

5 Akių protezai 90 90

6 Medikamentai hemoblastozėms gydyti 80 80

7 Medikamentai vaikų onkohematologijai 70 80–90

8 Trombolitikai, GPIIb-IIIa inhibitoriai 85 90–100

9 Oxaliplatinum, Irinotecanum 100 100

10 Bevacizumab metastazavusiai gaubtinės arba tiesiosios žarnos karcinomai gydyti

23 50

11 Antivirusiniai vaistai ŽIV infekcijai gydyti 85 90

Širdies chirurgijos operacijų daugėjimo ten-dencija Lietuvoje beveik dvigubai pralenkia skiria-mų lėšų didėjimą. Pavyzdžiui, oksigenatoriams įsi-gyti 1999 m. skirta 2 mln. Lt, 2000 m. – 2,3 Lt, 2001 ir 2002 m. – po 2,6 mln. Lt, 2003 m. – 2,7 mln. Lt, 2004 m. – 3 mln. Lt, 2005 m. – 3,3 mln. Lt, o 2006 m. – 3,5 mln. Lt, 2007 ir 2008 m. – po 3,7 mln. litų. Širdies vožtuvams pirkti 1999 m. skirta 1,8 mln. Lt, 2000 m. – 2 mln. Lt, 2001 ir 2002 m. – po 2,2 mln. Lt, 2003 m. – 2,4 mln. Lt, 2004 ir 2005 m. – po 2,5 mln. Lt, o 2006 m. – 3,5 mln. Lt; 2007 m. – 1,7 mln. Lt, 2008 m. – 1,5 mln. litų.

34

Europoje ir pasaulyje taikomas technologijas bei pasiektume Europos vidurkį pagal atliekamų pro-cedūrų skaičių, turimos lėšos šio poreikio tenkinimą gerokai suprastintų. Nustatant kardiochirurginių priemonių poreikį orientuojamasi į Europos šalyse naudojamų analogiškų priemonių kiekį tam tikram populiacijos skaičiui.

Visuomenės poreikiai šiuolaikinėms medicinos technologijoms Lietuvoje kasmet didėja ir artėja prie Europos šalių vidurkio (1 milijonui gyventojų atliekama apie 1000 operacijų su dirbtine kraujo apykaita): per metus Lietuvoje atliekama apie 3500 operacijų su dirbtine kraujo apykaita.

12 Botulino toksinas 90 100

13 TNF blokatorius 25 3714 Imatinibum 20 45

15 Plaučių surfaktantas 100 100

16 Verterporfinum 30

17 Temozolomidum 80 80

18 Rituximabum 40 60

19 Trastuzumab 20 65

20 Bortezomibum 50 50

21 BCG 100 100

22 Cinacalcet 20 80

23 Palivizumab 100 100

24 Radioizotopai ir kobalto šaltiniai 50 60

25 Tirpalai peritoninei dializei 80 80–90

28 Reagentai ciklosporino koncentracijai nustatyti 100 100

29 Oksigenatoriai 90 85

30 Klausos aparatai 80 80

31 Ventrikulioperitoniniai šuntai 90 90

32 Trachėjos ir stemplės stentai 90 90

34 Kochleariniai implantai 100 90–100

36 Tracheo-ezofaginiai kalbamieji protezai, jų priedai ir elektroniniai balso aparatai 70 80

37 Reagentai lėtinio hepatito C diagnostikai 60 50

38 Ausies kilputės, ventiliaciniai vamzdeliai, klausos kauliukų grandinių atstatymo protezai 70 100

39 Alprostadil 50 70

40 Albendazol 25 100

41 Somatostatino analogai 25 50

42 Žmogaus imunoglobulinas 40 50

43 Vienkartinės priemonės įgimtiems širdies pertvaros defektams gydyti 80 –

45 Sunitibo maleatas inkstų vėžiui gydyti 20

46 Pegiliuotas Doxorubicin 50

47 Vaistai osteoporozei gydyti 45

35

AMBULATORINIO GYDYMO DEGUONIMI IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS

Kompensuojamą ambulatorinį gydymą de-guonimi (šiuo metu deguonies koncentratorių nuomą) apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu užtikrina įmonės, pasirašiusios sutartis su VLK. Šias paslaugas 2008 m. teikė 5 įmonės: uždarosios akcinės bendrovės „AGA“, „Skirgesa“, „Teida“, „Medicininė technika“ ir „Baltic Solutions Company“. 2008 m. ambulatorinio gydymo de-guonimi išlaidos buvo kompensuotos 528 paci-entams, 2007 m.– 113, 2006 m. – 37, 2005 m. – 14, 2004 m. – 9 pacientams.

Dėl tokio gydymo kompensavimo ligoniai ar jų atstovai su prašymu ir gydytojų konsiliumo iš-vadomis tiesiogiai kreipiasi į VLK (čia išduodamas garantinis raštas). Svarbu tai, kad 2008-ųjų pabai-goje sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinta supaprastinta ambulatorinio gydymo deguonimi išlaidų kompensavimo tvarka ir naujos padidintos tokio gydymo bazinės kainoms. Pagal naują tvarką pacientams nereikia kas 12 mėnesių atvykti į gydymo įstaigos konsultacinę komisiją gauti sprendimo dėl tolesnio ambulatorinio gy-dymo. Dėl gydymo tęstinumo sprendžia gydantis gydytojas, o prireikus – gydytojas pulmonologas. Garantiniai raštai dėl išlaidų kompensavimo iš-duodami neterminuotam laikotarpiui.

RETŲ LIGŲ IR BŪKLIŲ GYDYMO IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS BEI LIGONIŲ GYDYMAS UŽSIENYJE

2008-aisiais buvo išnagrinėta 569 (2007 m. – 662) gydymo įstaigų prašymai kompensuoti pa-cientų, sergančių retomis ligomis bei būklėmis, gydymo išlaidas. Per metus patenkinama apie 90 proc. tokių prašymų. Medikamentų ir medici-nos pagalbos priemonių šiems pacientams gydyti buvo įsigyta už 6 mln. litų.

Į užsienį konsultuoti, tirti ar gydyti siunčiamas asmuo turi būti apdraustas arba apsidraudęs pri-valomuoju sveikatos draudimu. Gydyti į užsienį siunčiama tuomet, jei ligoniui suteiktos konsultaci-jos ir taikyti visi Lietuvoje galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų. Sprendimą, ar žmogui tikrai nebeįmanoma padėti Lietuvoje ir reikia vykti į užsienį, priima universitetinių gydy-mo įstaigų specialistai ir ministerijos konsultantai, o sveikatos apsaugos ministro sudaryta komisija priima galutinį sprendimą. Tuomet VLK išduoda garantinį raštą arba iš anksto perveda pinigus į jį gydančios ligoninės sąskaitą. Tik tokiu atveju gy-dymo užsienyje išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto

2008 m. Valstybinė ligonių kasa garantavo 58 pacientų gydymo, tyrimo ir konsultacijų užsienyje išlaidų apmokėjimą. Pagal VLK pasirašytus garanti-nius raštus už šių pacientų gydymą buvo sumokė-ta 877 tūkst. litų.

Dažniausiai ligoniai į užsienį vyksta dėl gene-tinių, onkologinių ligų, kraujagyslių patologijos ir kt. Tokie pacientai gydomi Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje, Švedijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Austrijoje.

36

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ IR SISTEMŲ PLĖTRAI

Ligonių kasų informacinių techno-logijų ir informacinių sistemų plė-tra – būtinoji ir esminė sąlyga priva-lomajam sveikatos draudimui įgy-vendinti ir tobulinti. Tad 2008 me-tais VLK buvo įkurtas Informacinių technologijų departamentas, jo personalą papildė kvalifikuoti in-formacinių technologijų specialistai (dabar jame – 18 darbuotojų), kurie administruoja operacines sistemas, serverius, duomenų bazes ir tin-klus, vykdo informacinių sistemų, kūrimą, priežiūrą ir eksploatavimą.

2008-aisiais buvo parengta VLK IT ir IS strate-gija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas, pagal juos ir rikiuojami, atliekami ligonių kasų informacinių technologijų ir informacinių sistemų plėtros darbai. Rengiant strategiją buvo įvertinti dabartiniai VLK veiklos procesai, pagrindiniai informacijos srautai ir informacijos saugumo valdymas, IT ir IS valdymo organizacinė struktūra, išanalizuotos užsienio šalių (Vokietijos ir Estijos) IT ir IS taikymo praktika sveika-tos apsaugos ir sveikatos draudimo srityse, nustaty-ti pagrindiniai ligonių kasų IT ir IS plėtros poreikiai ir kt. bei parengtas IT ir IS strategijos veiksmų planas artimiausiems 5 metams. Buvo nustatyti tokie pa-grindiniai VLK IT ir IS plėtros tikslai:

1. Patobulinti naudojamų IS infrastruktūrą, jų priežiūrą ir administravimą, užtikrinti sistemų plėtros tęstinumą;

2. Integruotų ir specializuotų IT sprendimų deriniu automatizuoti veiklos procesų vykdymą bei kontrolę, gerinti informacijos pateikimą ir analizę bei darbo efektyvumą;

3. Aiškiai paskirsčius funkcijas užtikrinti efektyvų su IT susijusių veiklų organizavimą, valdy-mą bei vykdymą;

4. Kurti ir nuosekliai įgyvendinti VLK infor-macijos saugos valdymo sistemą.

Pagal VLK IT ir IS plėtros tikslus buvo parengtas strategijos veiksmų planas, apimantis tokius pagrin-dinius uždavinius:

dabartinės sveikatos draudimo paslaugų apskai-tos funkcionalumo užtikrinimas;

sveikatos draudimo finansų valdymo ir apskaitos informacijos sistemos (FVAIS), apimančios instituci-jos ir PSDF apskaitą, diegimas;

draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro diegimas;

darbo organizavimo, komunikacijos sistemos ir e-paslaugų diegimas;

papildomo sveikatos draudimo diegimas;

veiklos analizės ir rizikos valdymo sprendimų diegimas;

IT valdymo taisyklių ir jas įgyvendinančių tvarkų sukūrimas;

IT veiklos valdymo ir vykdymo priemonių diegi-mas;

duomenų saugumo užtikrinimas;

gydymo paslaugų apmokėjimo pagal giminingų diagnozių grupes (DRG) įdiegimas;

duomenų apsikeitimo su Europos Sąjunga įgy-vendinimas ;

vidaus audito veiklos kompiuterizavimas.

Šis veiksmų planas bus įgyvendinamas vado-vaujantis strategijoje numatytais darbų prioritetais per 5 darbų etapus.

Prioritetiniai IS plėtros darbai yra Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro sukūri-mas, taip pat VLK finansų valdymo ir apskaitos infor-macinės sistemos sukūrimas, užtikrinantis viešojo sektoriaus apskaitos reformos įgyvendinimą.

Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudi-mu registrui yra suteiktas valstybės registro statusas ir VLK paskirta vadovaujančiąja ir centrine registro tvarkymo įstaiga. 2008 m. VLK buvo parengti ir pa-tvirtinti Registro specifikacija ir saugos nuostatai. Registre bus registruojami draudžiamieji ir apdraus-tieji privalomuoju sveikatos draudimu, nurodyti Sveikatos draudimo bei kituose šalies įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse. Registras užtikrins asmens sveikatos prie-žiūros įstaigoms, vaistinėms ir institucijoms, admi-nistruojančioms privalomojo sveikatos draudimo įmokas, galimybę operatyviai gauti, patikrinti infor-maciją apie asmens apdraustumą. Savo ruožtu tai padarys pacientams sveikatos priežiūros paslaugas labiau prieinamas ir leis geriau administruoti priva-lomojo sveikatos draudimo fondą.

VLK, kaip vienas iš viešojo sektoriaus subjektų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718 yra įtraukta į sąrašą instituci-jų, nuo kurių priklauso Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus apskaitos reforma. VLK, kaip vieno iš di-džiausių asignavimų valdytojų, metodinio pasiren-gimo darbai naudoti Lietuvos viešojo apskaitos sek-

•

•

•

•

••

•

•

••

•

•

37

toriaus standartus ir Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos sukūrimas numatyti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės at-skaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo prie-monių plane.

2008 m. VLK pradėjo ir vykdė viešojo pirkimo konkurso procedūras Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrui ir VLK finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemai sukurti, įdiegti ir prižiūrėti bei metodikoms parengti.

2008 m. buvo įgyvendinamas SVEIDROS ir Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) integravimo projektas, numatant šių sistemų sąsa-jos realizavimą pagal NESS sistemoje numatytus integracijos reikalavimus. Ėmus keistis informacija tarp NESS ir SVEIDROS, gydymo įstaigos, naudo-jančios NESS, jos dėka galės centralizuotai naudoti SVEIDROJE esančią žinynų, klasifikatorių ir pacientų draustumo bei demografinę informaciją, o duome-nys apie pacientams suteiktas paslaugas į VLK au-

tomatiškai pateks iš NESS kaupiamų klinikinės ligos įrašų.

Siekiant užtikrinti SVEIDROJE vykdomą sveika-tos priežiūros paslaugų ir kompensuojamų vaistų apskaitą panaudojant naujas technologijas ir plė-tojant kitas VLK informacines sistemas, 2008 buvo rengiama SVEIDROS modernizavimo ir plėtros dar-bų specifikacija. Numatoma, kad bus centralizuotas SVEIDROS duomenų bazėje kaupiamų duomenų pateikimas ir apdorojimas bei atlikti funkciniai sis-temos pakeitimai pagal pasikeitusius teisės aktus bei veiklos poreikius. Taip pat, atsižvelgiant į atlie-kamus bei numatomus pakeitimus, buvo keičiami ir SVEIDROS įteisinimo dokumentai.

Pabrėžtina, kad 2008-aisiais buvo pradėta iš esmės modernizuoti VLK informacinių technologijų bazė, perkama kompiuterinė ir sisteminė programi-nė įranga, taip pat buvo pradėtas VLK tinklo našu-mo, saugumo bei patikimumo analizės ir galimybių studijos parengimo projektas.

išduodamą apdraustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinantį dokumentą – Europos svei-katos draudimo kortelę arba šią kortelę pakeičiantį sertifikatą.

Įgyvendindamos ES teisės aktus ligonių kasos vykdo išvykstančiųjų į ES šalis apdraustumo priva-lomuoju sveikatos draudimu kontrolę, išduoda E formos pažymas bei Europos sveikatos draudimo korteles. Be to, teritorinėse ligonių kasose yra re-gistruojami gyventi į Lietuvą atvykstantys ES šalių narių apdraustieji bei tvarkomos jų kompetentingų įstaigų išduotos E formos pažymos.

2008 metais Lietuvos ligonių kasos išdavė:78 229 Europos sveikatos draudimo korteles;

5 860 laikinai Europos sveikatos draudimo korte-les pakeičiančius sertifikatus;

85 E 104 formos pažymas, patvirtinančias as-mens draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpius;

64 E 121 LT formos pažymas – dokumentus, pa-tvirtinančius, kad asmuo, gyvenantis kitoje ES ša-lyje, bet gaunantis Lietuvos Respublikos nustatytą bet kurios rūšies valstybinio socialinio draudimo pensiją, turi teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis ap-mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje ES šalyje;

4 E 109 LT formos pažymas – dokumentus, pa-tvirtinančius, kad asmuo yra ES šalies piliečio, dir-bančio ir gyvenančio Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, gyvenantis kitoje ES šalyje ir turi teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveika-tos priežiūros paslaugas gyvenamojoje ES šalyje;

119 E 106 LT formos pažymų – dokumen-tus, patvirtinančius asmenų, dirbančių Lietuvos Respublikoje, tačiau gyvenančių kitoje ES šalyje, bei kartu su jais gyvenančių jų šeimos narių teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas asmens svei-katos priežiūros paslaugas gyvenamojoje ES šalyje. Beje, 2008 m. VLK Tarptautinių ryšių skyrius inicijavo ir parengė E 106 formos pažymų tvarkymo aprašą (patvirtintas 2008 m. sausio 11 d. VLK direktoriaus įsakymu Nr. 1K-3 ).

••

•

•

•

•

APDRAUSTŲJŲ SVEIKATOS APSAUGA EUROPOS SĄJUNGOJE

Viena iš pagrindinių Europos Sąjungos piliečių teisių – laisvai ju-dėti Bendrijos teritorijoje. Tad sie-kiant užtikrinti visapusišką migruo-jančių asmenų apsaugą Europos Sąjungoje taikomos bendros vals-tybių narių nacionalines socialinės bei sveikatos apsaugos sistemas koordinuojančios nuostatos, įtei-sintos Tarybos reglamente Nr. (EEB) 1408/71. Vadovaujantis šiuo re-glamentu privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje apdraustam as-meniui lankantis Europos Sąjungos (ES), Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalyse (Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine) bei Šveicarijoje su-teiktų būtinosios medicinos pagal-bos paslaugų išlaidos yra visiškai ar iš dalies apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.

Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys turi teisę gauti tas pačias me-dicinos paslaugas už tokią pat kainą kaip ir šalies (ES, EEE ar Šveicarijos), kurioje lankosi, gyventojai. Būtinosios medicinos pagalbos paslaugos mūsų šalies apdraustiesiems ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje teikiamos pagal tų šalių valstybinės sveikatos ap-saugos sistemos tvarką. Kad apdraustieji galėtų pasinaudoti tokia teise, laikinai vykdami į minėtas šalis, turi turėti ir pateikti gydymo įstaigos registra-tūroje ar priimamajame teritorinėse ligonių kasose

38

2004–2008 m. PSDF BIUDŽETO IŠLAIDŲ, SKIRTŲ APMOKĖTI UŽ LR APDRAUSTIEMS ES ŠALYSE SUTEIKTAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS FAKTINĖMIS KAINOMIS, DINAMIKA

VLK tvarko ir apmoka ES šalių susižinojimo tar-nybų pateiktas sąskaitas už mūsų šalies apdraus-tiesiems ES šalyse suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. 2008 m. VLK paslaugas suteikusios šalies

bazinėmis kainomis apmokėjo 2440 sąskaitas (gau-tas 2007 m. pabaigoje ir 2008 m.) už mūsų apdraus-tiesiems suteiktas gydymo paslaugas. Tam iš PSDF biudžeto prireikė 5 568 585,27 lito.

2008 m. PSDF biudžeto išlaidos už Lietuvos apdraustiesiems užsienyje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas

Išlaidų rūšis

Dokumento, patvirtinančio apdraustojo teisę gauti

išmokas natūra, tipas

VLK apmokėtų sąskaitų (E formų) skaičius

(vnt.)

Apmokėta suma (Lt)

Vidutinė vieno atvejo

kaina (Lt)

Apibendrinta apmokėta

suma

Už LR apdraustiesiems ES šalių gydymo

įstaigose suteiktas sveikatos priežiūros

paslaugas (E 125)

E 106 LT (LR apdraustieji, gyvenantys ES)

93 320 010,12 3 440,97

5 568 585,27

E 112 LT (LR apdraustųjų planinis gydymas

ES)

10 111 828,68 11 182,87

ESDK (būtinoji pagalba, suteikta laikino vizito ES

metu)

2 337 5 136 746,47 2 198,01

Kompensuotos išlaidos LR apdraustiesiems,

kurie sumokėjo už ES šalyse jiems suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas

(E 126)

ESDK 235 215 899,33 918,72 215 899,33

Už LR apdraustiesiems, gyvenantiems kitose ES šalyse, suteiktas sveikatos priežiūros

paslaugas (atsiskaityta vienkartinėmis sumomis,

E 127)

E 109 LT, E 121 LT 53 210 287,55 3 967,69 210 287,55

Iš viso: 2 728 5 994 772,15 5 994 772,15

Jei viešėdami ES šalyse mūsų šalies apdraustieji neturėjo nei Europos sveikatos draudimo kortelės, nei ją pakeičiančio sertifikato ir patys turėjo sumo-kėti už jiems suteiktas paslaugas, jie turi teisę grįžę į Lietuvą kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo. 2008 m. tuo pasinaudojo 235 as-menys, o iš PSDF biudžeto už jiems suteiktas paslau-gas sumokėta 215 899,33 lito.

Atsiskaityta vidutinėmis sumomis su ES šalių susižinojimo tarnybomis už LR apdraustiesiems, persikėlusiems gyventi į kitas ES šalis, 2004–2006 m. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. VLK apmokėjo 53 sąskaitas, kurių bendra suma – 210 287,55 lito.

39

Lietuvoje viešintys ES šalių apdraustieji taip pat turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos pas-laugas Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai pri-klausančiose įstaigose. 2008 metais Lietuvos ASPĮ 553 ES šalių apdraustiesiems suteikė tokią pagalbą ar planines sveikatos priežiūros paslaugas, o VLK iš PSDF biudžeto lėšų padengė šių paslaugų išlaidas. Bendra apmokėta suma – 1 949 675,80 lito. 2009 m. pirmą pusmetį planuojama pateikti ES šalių susi-žinojimo tarnyboms paraiškas dėl šių išlaidų kom-pensavimo.

2008 m. VLK kitų ES šalių susižinojimo tar-nyboms pateikė:

– 499 sąskaitas (E 125 LT formos pažymas) atsi-skaityti bazinėmis medicinos paslaugų kainomis už 2007 m. II pusmetį – 2008 m. I pusmetį tų šalių ap-draustiesiems Lietuvos gydymo įstaigose suteiktas būtinosios medicinos pagalbos ir planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Bendra sąskaitose nurodyta suma – 2 080 874,72 lito.

– 217 sąskaitų (E 127 LT formos pažymų) atsi-skaityti vidutinėmis sumomis už tų šalių pensinin-kams, užregistravusiems jų kompetentingų įstaigų išduotas E 121 formos pažymas Lietuvos teritorinė-se ligonių kasose, 2004–2006 m. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Bendra pateikta suma – 171 296,15 lito.

– 54 sąskaitas (E 125 LT formos pažymas) at-siskaityti bazinėmis kainomis už tų šalių apdraus-tiesiems, užregistravusiems jų kompetentingų įstaigų išduotas E 106 formos pažymas Lietuvos teritorinėse ligonių kasose, gyvenusiems Lietuvoje 2004–2006 m., suteiktas asmens sveikatos priežiū-ros paslaugas. Bendra sąskaitose nurodyta suma – 11 758,38 lito.

Įgyvendinant Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 ir Nr. 574/72 iš PSDF biudžeto 2008 me-tais buvo išleista 7 944 447,95 litų.

VLK darbuotojai atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Komisijos Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos Audito valdy-bos darbe bei dalyvauja Europos Komisijos darbo grupėse: Techninio duomenų apdorojimo komisi-joje, Administracinėje komisijoje, Aukšto lygio pa-reigūnų darbo grupės įvairių pogrupių veikloje. VLK atstovai taip pat dalyvauja rengiant Lietuvos pozici-ją ir ją pristatant Europos Tarybos Socialinių reikalų bei Visuomenės sveikatos darbo grupėse.

2008-ųjų liepą pradėtas svarstyti naujas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos projektas dėl pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo. Pasiūlymą dėl to parengė Europos Komisija. Šia direktyva sie-kiama, kad pacientai galėtų laisvai gauti sveikatos

2008 m. PSDF biudžeto išlaidos už ES šalių apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir ES šalių susižinojimo tarnybų sugrąžintų į PSDF biudžetą lėšų balansas (2008-12-31 duomenys)

Išlaidų rūšis

Dokumento, patvirtinančio apdraustojo teisę gauti išmokas

natūra, tipas

VLK 2008 m. pateiktų sąskaitų (E formų) skaičius

(vnt)

ES šalių susižinojimo

įstaigoms 2008 m. pateikta

apmokėti suma (Lt)

ES šalių susižinojimo

įstaigų įsiskolinimas

(Lt)2007-12-31

2008 m. ES šalių

susižinojimo įstaigų

apmokėta suma (Lt)

Neapmokėtas likutis (Lt) 2008-12-31

Už ES apdraustiesiems Lietuvoje suteiktas būtinosios med. pagalbos paslaugas ir planinio gydymo paslaugas (E 125 LT)

ESDK + E 112 499 2 080 874,72 342 825,28 2 047 18,79 376 481,21

Už ES apdraustiesiems, gyvenantiems Lietuvoje, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (E 125 LT)

E 106 54 11 758,38 0 11 138,40 619,98

Už ES apdraustiesiems, gyvenantiems Lietuvoje, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (E 127 LT)

E 109 + E 121 217 171 296,15 0 52 603,24 118 692,91

Iš viso: 2 263 929,25 342 825,28 2 110 960,43 495 794,10

40

priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, o sugrįžusiems namo būtų kompensuojama tokia pa-tirtų išlaidų suma, kokią valstybinis sveikatos drau-dimas būtų sumokėjęs už tokią pačią paslaugą, jei pacientas būtų gydęsis tėvynėje. Taip pat siekiama, kad valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, už-tikrintų, jog apdraustajam, vykstančiam į kitą valsty-bę narę gauti sveikatos priežiūros paslaugų, nebūtų trukdoma gauti šių paslaugų ir būtų kompensuotos apdraustojo išlaidos pagal savo taikomus įkainius. Tokiu atveju pacientas negauna finansinės naudos iš kitoje valstybėje narėje suteiktų paslaugų, t. y. iš-laidos kompensuojamos valstybės narės, kurioje jis apdraustas, paslaugų įkainiais, bet ne didesne suma nei apdraustojo patirtos faktinės išlaidos. Beje, di-rektyva neįpareigotų kompetentingai šaliai kom-pensuoti kitoje valstybėje suteiktų sveikatos prie-žiūros paslaugų išlaidų, jei toks gydymas nėra kom-pensuojamas kompetentingoje šalyje, taip pat šalys gali taikyti nediskriminacinius apribojimus kom-pensacijai gauti (pvz., asmuo privalo turėti siuntimą specializuotai medicininei pagalbai ar pan.).

Dabar šios direktyvos projektas svarstomas Tarybos Visuomenės sveikatos darbo grupėje bei Europos Parlamente. VLK atstovai, suprantama, taip pat dalyvavo SAM darbo grupės, rengiančios Lietuvos Respublikos poziciją dėl šio teisės akto projekto, darbe.

VLK atstovai dalyvavo Europos Bendrijos Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos adminis-tracinės komisijos darbe bei šios komisijos Audito valdybos posėdžiuose. Europos Audito valdybos posėdyje buvo apsvarstyta ir pritarta Lietuvos spe-

cialistų apskaičiuotoms vidutinėms sveikatos prie-žiūros paslaugų sumoms, kurių reikia atsiskaityti su Europos Sąjungos kompetentingomis instituci-jomis. Be to, tai buvo patvirtinta Europos komisijos Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos adminis-tracinėje komisijoje.

Nustatyta, kad už vieną 65 metų ir vyresnį as-menį, atvykusį gyventi į Lietuvą iš minėtų šalių, bus apmokėta taip: už kiekvieną 2007 m. mėne-sį – po 149,41 Lt, už 2006 m. kiekvieną mėnesį – po 122,06 lito, o už vieną iki 65 metų asmenį už kiekvie-ną 2007 m. mėnesį – po 55,93 Lt, už 2006 m. kiekvie-ną mėnesį – po 47,26 Lt (palyginimui atitinkamai: 2004 m. – 84,82 Lt ir 32,48 Lt, 2005 m. – 104,09 Lt ir 37,32 Lt).

Už Lietuvos pensininkus, išvykstančius gyventi į ES, Europos ekonominei erdvei priklausančias šalis bei Šveicariją, VLK atsiskaito tų šalių apskaičiuoto-mis ir Audito valdybos bei Administracinės komisi-jos patvirtintomis kainomis. Tokiems pensininkams mūsų šalies teritorinėse ligonių kasose nemokamai išduodamos E 121 formos pažymos. Šis dokumentas suteikia asmenims teisę gauti PSDF biudžeto lėšo-mis apmokamas visas (ne tik būtinosios pagalbos) medicinos paslaugas šalyje, į kurią jis persikėlė gy-venti. Medicinos pagalba teikiama pagal tos šalies, kurioje asmuo apsistojęs, teisės aktus atsižvelgiant į tai, kokių sveikatos priežiūros paslaugų asmeniui reikia. Jeigu toje šalyje už sveikatos priežiūros pas-laugas reikia primokėti, tai daryti teks ir ten nuvyku-siems gyventi Lietuvos pensininkams (beje, priemo-kų teritorinės ligonių kasos nekompensuoja).