RESTA 2015

2015 Nr. 2 (5)

GARSO IZOLIAVIMAS

ŠILDYMAS

SANDARUS NAMAS

www.paa.lt

MEDINIAI, ALIUMINIAI IR BEŠVINIAI PLASTIKINIAI LANGAI IR DURYS

J a u k i e m s n a m a m s

www.elitolangai.lt, el. p. info@elitolangai.lt, tel. +370 622 88885

ELITE profilių sistemos | GEALAN S9000 profiliai pasyviam namui. 6 kamerų 80 mm | 6 kamerų 83 mm A klasė

Prekiaujame:• Įvairiomis stogų ir sienų dangomis bei jų priedais;• Siūlome modernias lietaus vandens nuvedimo

sistemas.• Statybinių medžiagų komplektavimas.

Gaminame, siūlome paslaugas:• Stogų konstrukcijų įrengimas;• Šlaitinių, lygių stogų dengimas;• Fasadų šiltinimas, apdaila, skardinimas;

ventiliuojamų fasadų įrengimas;• Įvairių skardos lankstinių gamyba;• Bendrastatybiniai darbai;• Konsultavimo

paslaugos.

UAB „Arinstata“P. Lukšio g. 16 (II aukštas), LT-08222 Vilnius

Tel. (8 5) 276 11 77Faksas (8 5) 276 11 50Mob. +370 659 177 04El. p. arinstata@gmail.comwww.arinstata.lt

Bendrovė atestuota būti ypatingo statinio statybos rangovu.Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; kultūros paveldo statiniai.Statybos darbų sritys: statybinių konstrukcijų (betono, mūro) statyba, stogų įrengimas, apdailos darbai.

ĮVAIRŪS STOGAI IR FASADAI. SKARDINIMASJ a u k i e m s n a m a m s

5

Skaitmeninės statybos konferencijoje – apie geidžiamiausius specialistus

Statybos skaitmenizavimo koordinavimui Lietu-voje įsteigtos viešosios įstaigos „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos organizuojamoje konferencijoje „Skaitmeninė

statyba 2015. Vilnius“ parodos „RESTA“ metu Vilniuje bus kalbama apie skaitmeninės statybos ir statinio in-formacinio modeliavimo (BIM) metodologijos vystymo aktualijas Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje bei Norvegijoje ir apie perspekty-viausius statybos srities darbininkus – BIM specialistus. „Skaitmeninė statyba 2015. Vilnius“ – jau ketvirtoji konferencija, kurioje pranešimus skaito Lietuvos ir už-sienio skaitmeninės statybos vystytojai. Konferencija skirta visiems statybos proceso dalyviams – užsako-vams, NT vystytojams ir valdytojams, projektuotojams, statytojams, valdžios atstovams, viešųjų pirkimų or-ganizatoriams bei mokslo ir tyrimų institucijų atsto-vams. Šių metų konferencijoje bus pristatyta Lietuvos skaitmeninės statybos vystymo strategija, Skandina-vijos šalių ir D. Britanijos specialistai pasidalins gerąja

skaitmenine praktika, didinančia statybos sektoriaus konkurencingumą ir efektyvumą, eksporto skatinimą šiose šalyse, apžvelgs naujas specialistų kompetenci-jas, reikalingas skaitmeninei statybai. Skandinavijos šalis ir D. Britaniją galima laikyti vienais iš BIM metodologijos vystymo lyderių. Šių šalių skai-tmeninės statybos vystytojai dalindamiesi patirtimi įrodo BIM metodologijos naudą visų statybos proceso dalyvių konkurencingumui, užsakovams ir galutiniams naudotojams, valstybių finansams, teikia vertingus pa-tarimus verslui ir valstybinėms institucijoms Lietuvoje, pristato praktinius statinio informacinio modeliavimo taikymo pavyzdžius. Konferencijos „Skaitmeninė sta-tyba 2015. Vilnius“ dalyviai turės galimybę išgirsti, kaip yra rengiami BIM specialistai ir kokie pokyčiai darbuotojų kompetencijų srityje vyksta D. Britanijoje, Suomijoje ir Danijoje, kaip BIM veikia infrastruktūros projektus Švedijoje arba kaip Londone naudojant sta-tinio informacinį modeliavimą vyksta didelės onkolo-gijos klinikų statybos.

Konferencija „Skaitmeninė statyba 2015. Vilnius“ vyks balandžio 24 d. nuo 9:30 iki 17:00 val. Vilniuje, „Li-texpo“ parodų ir kongresų centre (Laisvės pr. 5). Generalinis konferencijos rėmėjas – UAB „Kelprojektas“. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ dalininkai – 13 statybos sekto-riaus asociacijų: Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos projektavimo įmo-nių asociacija, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Lietu-vos statybos inžinierių sąjunga, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacija, „Statinių konstruktorių klubas“, Pro-jektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija, Asociacija „Lietuvos keliai“, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija ir Lietuvos architektų rūmai.

Plačiau apie konferenciją „Skaitmeninė statyba 2015. Vilnius“, bilietai ir registracija.

Plačiau apie VšĮ „Skaitmeninė statyba“ veiklas - skaitmeninestatyba.lt.

Statybos procesas netrukus neišvengiamai turės iš esmės pasikeis-ti. Naujos skaitmeninės technologijos keičia projektavimo, statybos, objekto priežiūros metodus, reikalauja naujų specialistų kompetenci-jų. Svarbiausi pokyčiai statyboje bus pristatyti tradicinėje tarptautinėje konferencijoje balandžio 24 dieną.

„Delsimas diegti skaitmeninės statybos prin-cipus didina riziką Lietuvos statybos sektoriui tapti nekonkurencingam. Tai patvirtina Lietuvos statybininkai, kurie po nepriklausomybės paskelbimo praėjusiais metais Šengeno šalyse uždirbo rekordinį pajamų kiekį – daugiau negu 168 milijonų eurų. Švedijoje, Norvegijoje, Airi-joje dirbantys lietuviai taiko BIM metodologiją. Grįžę į Lietuvą jie turi vėl naudoti senus statybos organizavimo metodus ir tai juos glumina. Tra-dicinės „Skaitmeninės statybos“ konferencijos suteikia puikią galimybę išgirsti apie geriausius užsienio pavyzdžius ir diskusijose aptarti toli-mesnius žingsnius link skaitmeninės statybos Lietuvoje“, – teigia Lietuvos statybininkų asocia-cijos prezidentas Dalius Gedvilas.

RESTA 2015

6

Atlikus viešosios nuomonės tyrimą, 95 procentai Lietuvos gyventojų nurodė, kad apsauga nuo triukšmo yra vienas iš svarbiausių būsto kokybės rodiklių – greta saugos nuo gaisro, įsilaužimo, taupaus eks-ploatavimo ir kitų.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompa-nijos „Baltijos tyrimai“ apklausos rezultatai pa-rodė, kad gyventojams svarbu, kokioje aplinkoje jie gyvena, jie sutiko, kad šiuolaikinėse statybose

Lietuvoje yra atsižvelgiama į žmogaus ir visuomenės interesus, nurodė svarbiausius dalykus, kurie turėtų būti užtikrinti gyvenamajame būste.Dėl ES statybos produktų reglamento nuostatų naujai statomo gyvenamojo būsto apsauga nuo triukšmo pastaraisiais metais pagerėjo, nors daugelio nekilnoja-mojo turto plėtotojų ir statybininkų manymu, išlaidos būsto akustiniam komfortui būsto vertės nepadidina. Pasak spaudos, vos kelios bendrovės siekia aukštesnės garso izoliacijos klasės, nei reikalaujama STR nuostato-mis.Tačiau kylant bendram gyvenimo komforto lygiui, atsiranda gyventojų poreikis garantuotai būsto kaip prekės kokybei bei teisingai ir suprantamai informaci-jai apie jos akustinį komfortą. Jis gali būti užtikrintas

čio oru per sienas, sandūras tarp plokščių ar kiaurymes jose. Dažnai prie šio triukšmo prisideda ir smūginiai garsai, kurie sklinda gelžbetoninėmis konstrukcijomis ir vamzdynais. Vienas efektyvesnių sprendimų, galin-čių pagerinti smūginio garso izoliavimą, „plaukiojan-čių“ grindų įrengimas – ant akmens vatos plokščių izoliacijos kloti nuo sienų elastinga tarpine atskirtą grindų dangą. Taip pat būtina užtaisyti visus plyšius aplink vamzdžius.Pasak bendrovės „Rockwool“ techninio vadovo An-driaus Buskos, izoliuojant būstą svarbu atsižvelgti ir į statybines medžiagas, kurių pasirinkimas tikrai platus. Jas reikėtų pritaikyti pagal garso pobūdį: ar jis yra konstrukcijomis sklindantis smūginis garsas, ar oru, per sienas. Specialistas atkreipia dėmesį, jog kai kuriais atvejais nepadės ir geriausių statybinių medžiagų ar izoliavimo būdų pasirinkimas – izoliuoti smūginį garsą, kurį suke-lia kaimynės iš viršutinio buto aukštakulnių kaukšėji-mas, skambinimas pianinu ar garso kolonėlių vibracija – beveik neįmanoma. Tokiu atveju reikėtų pasikalbėti su kaimynais, gal jie galėtų įsirengti „plaukiojančias“ grindis. Taip pat reikėtų muzikos aparatūrą tvirtinti ne prie sienų, bet ją pastatant ant minkštos grindų dan-gos, pavyzdžiui, kilimo.

Kaip neįsileisti garsųValdant garsą Lietuvos specialistai neturi didesnės pa-tirties. Šios problemos kamuoja ir senų, ir naujų namų gyventojus. Kad reikalavimų garsą sulaikyti nebuvo, anot prof. Raimondo Bliūdžiaus, KTU Architektūros ir statybos instituto, Statybinės šiluminės fizikos labora-torijos vedėjo, pasakyti negalima. Grindyse buvo tam tikros medžiagos, kurios slopino smūginį garsą. Jei apačioje gyvenantiems žmonėms gyvenimas pasidarė neįmanomas, tai reiškia, kad buto savininkai išlupo visas buvusias medžiagas ir tiesiai ant betono suklija-vo parketlentes. Pats „linksmiausias“ dalykas senuose butuose buvo vadinamosios rozetės dėžutė. Kadangi nebuvo gerų grąžtų, tai kiaurymės šioms dėžutėms būdavo įrengiamos tiesiog gamykloje, kiaurai per visą sieną, taip sukuriant puikų ryšio kanalą. Sudėtingiausia yra sienų izoliacija, nes žmonės taupo plotą – izoliacinės medžiagos yra apie 8 cm storio. Tačiau net ir apsisprendus prarasti ploto mainais už ty-lesnį gyvenimą, situacija nelabai keičiasi, nes tai turėtų daryti tas, kuris gyvena triukšmingai. Kai triukšmada-rys kaimynas izoliuos sienas, daugiau naudos garsą sukeliančių medžiagų, šalia gyvenantiems tikrai bus tyliau, bet paprastai esama priešingai.Anot profesoriaus, apsisaugoti nuo garsų galima, bet tam reikia žinių, papildomų lėšų ir būti pasirengusiam sumažinti plotą. O pats blogiausias dalykas – garsai, ateinantys per virtuvę. Norint juos izoliuoti, reikia ar-dyti brangią virtuvės įrangą, kurios į tą pačią vietą daž-nai ir nebeįstumsi. Todėl žmonės linkę kentėti nepato-gumus dėl garsų, bet kad tik nereikėtų keisti ir griauti sumontuotos įrangos, baldų.

taikant pakankamai garsą izoliuojančias vidaus patal-pų atitvarines konstrukcijas, kurių rodiklių reikalavimai pateikti STR 2.01.07:2003 2003 „Pastatų vidaus ir išo-rės aplinkos apsauga nuo triukšmo“. Šis dokumentas yra pagrindinis pastatų apsaugos nuo vidaus ir išorės aplinkos triukšmo normavimo sistemos, galiojančios nuo 2004 metų, dalių. Pažymėtina, kad Lietuvoje ir Europoje atlikti tyrimų rezultatai parodė, jog minimalios garso klasės užti-krinimas naujuose pastatuose beveik nebrangina jų statybos sąnaudų. Tereikia skirti didesnį dėmesį sta-tybos darbų kokybei ir naudojamų statybos produktų faktinių akustinių rodiklių kontrolei, tikina Lietuvos statybos inžinierių sąjungos šaltiniai.

Ar įmanoma negirdėti kaimynės kulniukų kaukšėjimo?

Gyvenantys stambiaplokščiuose, ypač senesnės staty-bos namuose, dažnai kenčia dėl orinio garso, sklindan-

GARSO IZOLIAVIMAS

R E S TA 2 0 1 5

Mažesnis garsas be didesnių statybos sąnaudų – reikia kokybiškesnio statybininkų darbo kontrolės

UAB „Delta Nova“ Užupio g 30, LT-01203 VilniusTel. (8 5) 272 53 08, faksas (8 5) 272 10 62, mob. +370 615 136 69El. p. info@deltanova.lt, www.deltanova.lt

VIBRACIJOS IR TRIUKŠMO SLOPINIMO SPRENDIMAI

VU Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro Saulėtekyje jautrios laboratorinės įrangos patalpų grindys buvo izoliuotos nuo aplinkos vibracijų Calenberg Cibatur kilimais.

Calenberg bi-Trapezoidal atraminė juosta surenkamiems gelžbetoninių laiptų maršams.

8

Kodėl namuose girdime triukšmą ir kaip to išvengti?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Euro-poje kasmet dėl triukšmo sveikata sutrinka 1-1,6 milijonams gyventojų, daliai jų – negrįžtamai.

Dėl trumpalaikio triukšmo pradeda skaudėti gal-vą, sunkiau užmiegama ar pablogėja atmintis, o nuolatinis triukšmas gali lemti netgi širdies ir kraujagyslių ligas, kraujospūdžio padidėjimą,

atsiranda išeminės širdies ligos tikimybė. Nors kontro-liuoti triukšmo, su kuriuo susiduriama darbo vietoje, lauke ar transporte, lygį dažniausiai nėra galimybės, ekspertai atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti nuo-latinio triukšmo sukeliamų sveikatos problemų, galima apsaugoti bent jau savo namus.Gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose susiduriama su trijų tipų triukšmu: oro, smūgio ir struktūriniu. Skirs-tymas priklauso nuo triukšmo šaltinio: oro triukšmas sklinda oru (balsai, buitinė garso, vaizdo technika, mu-zikos instrumentai); smūgio triukšmo šaltiniai yra dina-miniai poveikiai į grindis (žingsniai, baldų stumdymas, vibracija); struktūrinį triukšmą sukelia garso šaltiniai, sąveikaujantys su pastato konstrukcijomis (hidrauliniai vandentiekio sistemos smūgiai, liftai, sienos gręžimas).

Garsą sugeriančios akmens vatos plokštės„Oru sklindantis triukšmas sienomis, lubomis bei apy-lankinėmis konstrukcijomis pasiekia ir mūsų ausis, todėl puikiai girdime kaimyno gitaros garsus, juoką ar

site elastinių tarpinių, naudosite standžias jungtis prie gretimų konstrukcijų, rezultatu gali tekti ir nusivilti – pastebi A. Buska. – Vertėtų apgalvoti ir apie smul-kesnius, tačiau ne mažiau svarbius statybinius sprendi-mus, pavyzdžiui, kištukinio lizdo užkamšymą nedegia ir biria akmens vata, ventiliacijos ortakių padengimą akmens vatos dembliais ar sienų apklijavimą kamštine danga.“Tiems, kurie dar tik ieško naujo būsto ir nori išvengti remonto, A. Buska siūlo atkreipti dėmesį į namo garso izoliavimo kokybei aprašyti naudojamą penkių garso klasių sistemą: A, B, C, D ir E. Naujai statomiems gy-venamiesiems pastatams privalomi bent C garso klasės reikalavimai, o rekonstruojami ar remontuojami pas-tatai priskiriami žemiausiai E klasės kategorijai, tad, norint sumažinti triukšmo lygi, teks įdėti papildomų pastangų.UAB „ROCKWOOL“ – akmens vata prekiaujanti įmonė, priklausanti tarptautinei „ROCKWOOL“ grupei įkurtai 1937 m. Danijoje. Šiuo metu „ROCKWOOL“ grupė valdo 33 gamyklas įvairiose pasaulio šalyse. Iš viso grupės įmonėse dirba daugiau kaip 10 400 darbuotojų. Pirmoji atstovybė Baltijos šalims įsteigta 1995 m. Vilniuje.

net normalaus garso pokalbį. Ypač nuo oru sklindan-čio triukšmo kenčia tų daugiabučių namų gyventojai, kuriuose tarpbutinės atitvaros įrengtos iš lengvų ar nedidelio svorio ir storio medžiagų – sako bendrovės „ROCKWOOL“ techninis vadovas Andrius Buska.Siekiant sumažinti orinį garsą tarp atskirų kambarių, vienas optimaliausių sprendimų yra pertvarų oro garso izoliavimas.“ Anot jo, labiausiai paplitusios ir lengvai įrengiamos – karkasinės pertvaros su gipso kartono dengiamuoju sluoksniu. Šioje konstrukcijoje „masė“ yra gipso kartono plokštės, o viduje esantis oro tarpas atlieka spyruoklės vaidmenį. Pertvaros viduje susida-riusią ertmę reikia užpildyti lengva, gerai garsą suge-riančia akmens vatos plokšte. Tam, kad būtų išvengia-ma smūginio triukšmo, specialistas pataria apsvarstyti galimybę įsirengti plūdriosios („plaukiojančios“) kons-trukcijos grindis. Triukšmą sumažinti padės ir tarpinės iš kamštinio medžio, akmens vatos ar gumos.

Sprendimai, padedantys apsaugoti nuo triukšmo

„Apsisprendus izoliuoti būstą nuo triukšmo, svarbiau-sia nepadaryti klaidos ir pasirinkti tinkamas medžia-gas. Jeigu montuosite lengvas pertvaras ir nenaudo-

Garso izoliavimas

9

10

ŠILDYMAS

R E S TA 2 0 1 5

Tradiciniai šildymo būdai šiandien nepatenkina vartotojų poreikio – vis dažniau ieškoma alternatyvaus, nepriklausomo ir ekologiško energijos šaltinio.

Saulės energija yra pati svarbiausia iš visų atsi-naujinančių energijos šaltinių. Ji yra švari, neturi išmetamųjų atliekų ir yra reikalinga beveik kie-kvienam gamtoje vykstančiam procesui.

Saulės Lietuvoje mažai, tačiau jos skleidžiama ener-gija į vieną kvadratinį metrą per metus sudaro apie 1000 kWh. Pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas panaudoti šią nemokamą energiją – naudoti saulės kolektorių sistemą. Ji „surenka“ saulės skleidžiamą energiją, ją paverčia šilumos energija ir perduoda į katilinėje esančias karšto buitinio vandens talpyklas, akumuliacines termofikacinio vandens talpyklas, ba-

somybę nuo valdžios įnorių ir didžiulių sąskaitų už van-denį. Tokia proga jau pasinaudojo Šiaulių K. Korsako g. 41 namo gyventojai, kuriems UAB „Sinovada“ ant namo įren-gė vokiškus vakuuminius saulės kolektorius. „Jeigu šilta ir saulėta diena, kolektorinė sistema patenkina viso namo karšto vandens poreikius ir šilumos tinklų energijos nebe-reikia“, – pripažino bendrijos pirmininkas Valius Raštikis.Rimanto Gužo, įmonės „Sinovada“ komercijos direkto-riaus, teigimu, ant daugiabučio namo Šiauliuose įreng-ta kolektorinė sistema namo gyventojams atsipirks per trejus metus, o šios sistemos naudingumas siekia net 95 procentus. Neretai žmones nuo saulės energijos atbaido paplitę mitai, tačiau reikia atskirti du dalykus: elektros energijos gamybą ir karšto vandens ruošimą, kuris Lietuvoje vis populiarėja, nes nauda akivaizdžiai yra didesnė už sąnaudas.

Minimaliomis sąnaudomis – didžiau-sias efektyvumas

Šildymas Lietuvoje – brangus malonumas, todėl paieškos, kaip gyventi pigiau, surasti priežiūros nerei-kalaujantį variantą, yra labai aktualios. UAB „Klaira“ siūloma sistema – infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė, kuri minimaliomis sąnaudomis efektyviai ap-rūpina šiluma gyvenamuosius, prekybinius ir adminis-tracinius objektus. Tai ateities šildymas, gaminantis ši-lumą, panašią į saulės spindulių, kurį naudoti paprasta, patogu, pigu ir naudinga. Į lubas montuojama speciali plėvelė sukuria patalpoje reikiamą temperatūrą, šildo grindis ir kitus paviršius.Ekologišką gyvenamąją aplinką, aukščiausią komforto lygį ir sumažėjusias energijos sąnaudas užtikrina šildy-mo sistemos ELPAN-WANPAN, kurių veikimas pagrįstas „šiluminio apgaubimo“ principu, išgaunamu šildymo elementus tolygiai išdėstant visu patalpos perimetru. ELPAN – elektrinė šildymo sistema, montuojama įpras-tinių grindjuosčių vietoje, išdėstant jos elementus visu šildomos patalpos perimetru. WANPAN – vandeninė šildymo sistema, kuri veikia tuo pačiu tolygaus šilumos paskirstymo principu. Šilumos šaltiniu gali būti dujos, skystas kuras, elektra ar kiti energijos šaltiniai. Naudo-jant ELPAN-WANPAN sistemas, šiluma vienodai sklinda iš visų pusių, todėl energijos sąnaudos sumažėja 20-25 proc., o naudojant programinius termostatus galima sutaupyti iki 35-40 proc. energijos.

seinus, taip pat gali būti panaudojama grunto regene-racijai geoterminio šildymo sistemose. UAB „Elmitra“ specialistai, remdamiesi mokslininkų skaičiavimais, teigia, kad teisingai paruošta sistema padės per metus sutaupyti apie 60 – 70 proc. karšto buitinio vandens išlaidų ir 30 proc. šildymo išlaidų.

Sistemos naudingumo koeficientas siekia 95 procentus

Kol kas saulės kolektoriai lietuvių širdžių dar neužkariavo, tačiau tai vienas iš efektyvių būdų užsitikrinti nepriklau-

Ateities šildymo būdai rado pritaikymą Lietuvoje

UAB „SISTELA“Žalgirio g. 88, LT-09303, Vilnius

STATYBŲ SĄMATOS, NORMATYVAI, KAINYNAI, PROGRAMOS

www.sistela.ltTel.: (8 5) 275 2645, 275 2352, 275 2200, 275 5084E.p.: info@sistela.lt, normatyvai@sistela.lt

11

Šildymas

Šildymas infraraudonaisiais spinduliais – tradicinio šildymo alternatyva be papildomų sąnaudų

Šildymas yra ta sritis, kuriai tenka atiduoti liūto dalį namų ūkio biu-džete. Todėl vyksta nuolatinės paieškos, kaip kuo pigiau gyventi šiltai. Antras geidžiamas dalykas – kuo paprastesnė priežiūra, o dar geriau – jokios priežiūros. Toks sprendimas yra. Tai naujausia šildymo sistema PLEN – infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė, kuri minimaliomis sąnaudomis efektyviai aprūpina šiluma gyvenamuosius, prekybinius ir administracinius objektus.

Oficialaus gamintojo distributoriaus UAB „Klai-ra“ siūloma sistema – tai ateities šildymas, gaminantis šilumą, panašią į saulės spindulių.

Komfortas mažomis šildymo sąnaudomis

Infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė yra naujas pro-duktas, kurį naudoti paprasta, patogu, pigu ir naudinga. Į lubas montuojama speciali plėvelė sukuria patalpoje rei-kiamą temperatūrą, šildo grindis ir kitus paviršius. Dėl pa-prasto naudojimo bei ekonomiškumo PLEN yra universali priemonė bet kokio dydžio, vietos ir paskirties patalpoms.Toks šildymo būdas pasižymi mažu elektros energijos su-naudojimu (C - D energinės klasės pastatuose vidutinės sąnaudos šildymo sezono metu yra 15-20 W/kv. m per valandą), aukštu šiluminio komforto lygiu, kurį lemia tai, kad atitvarinių konstrukcijų temperatūra 2-3 laipsniais aukštesnė už oro temperatūrą, patalpoje išlieka natū-ralus drėgnumas ir deguonies koncentracija, sumažėja dulkių kiekis ore, infraraudonųjų spindulių diapazonas yra naudingas augalams, gyvūnams ir žmonėms.

PLEN dėl ekonomiškumo ir paprasto montavimo gali-ma naudoti visur, kur yra elektra, eksploatavimo laikas – 50 metų ir daugiau. Tai tikra tinginio svajonė, nes šildymo sistemos darbui palaikyti nereikia papildomos priežiūros, eksploatacinių sąnaudų, jos atsipirkimo lai-kas 2-3 metai.

Grindys atiduoda šilumą, kurią akumuliuoja šildymo metu

Konvekcinėje sistemoje šilumos šaltinis yra radiatorius, konvektorius arba kitas panašus elementas, turintis nedidelį šilumos perdavimo plotą. Šiluma konvekciniu būdu perduodama nuo radiatoriaus paviršiaus šaltam orui, jis ima šilti, įšildytas išretėja ir kyla į viršų. Dalį ši-lumos perdavęs atitvarinėms konstrukcijoms (sienoms, luboms), atvėsęs oras leidžiasi žemyn.Naudojant infraraudonuosius spindulius, kurie yra šildymo PLEN elementais pagrindas, procesas vyksta tokia seka: elektros energija patenka į PLEN elemen-tus, kurių paviršiaus temperatūra per kelias minutes pasiekia + 45 laipsnių. Šis šilumos srautas perduoda-

mas tiesiai į grindų paviršių, kuris sugeria didžiąją dalį šilumos, ir jo paviršius įšyla. Patalpa prisipildo šilto oro mase, maksimali jos temperatūra yra ties grindimis. Kai oro temperatūra termoreguliatoriaus aukštyje (1-1,5 m nuo grindų) pasiekia nustatytą temperatūrą, termoreguliatorius atjungia sistemos maitinimą.Kito etapo metu grindys ir toliau skleidžia šilumą, kurią akumuliavo šildymo metu. Šis procesas užima apie 90 proc. ciklo. Kai tik grindų paviršius nebegali užtikrinti pakankamos šilumos, o oro temperatūra termoregulia-toriaus lygyje nukrenta vienu laipsniu, sistema įsijun-gia ir pradeda naują ciklą.

Sistema veikia tik 5 ar 10 minučių per valandą

Sistema veikia nuo 5 iki 10 minučių per valandą. Li-kusį laiką naudoja sukauptą energiją. Dėl natūralaus šilumos perdavimo principo sistema gali 10 laipsnių padidinti oro temperatūrą per 40-50 minučių, priklau-somai nuo pastato atitvarinių konstrukcijų šiluminio pasipriešinimo.Šildantis konvekciniu būdu, sunaudojama apie 100 W elektros energijos 1 kv. m apšildyti. PLEN elementų veiklai vidutiniškai per visą šildymo sezoną pakanka 15-20 W apšildyti tokį pat plotą. Tokiam ekonomiškam režimui užtikrinti reikia laikytis tam tikrų reikalavimų. Sistema turi pasiekti darbinį režimą, šis procesas gali trukti nuo 2 iki 4 savaičių, pastatas ar atskira jo patalpa turi atitikti energinio naudingumo reikalavimus, lubos neturėtų būti aukštesnės kaip trys metrai, o termore-guliatoriuje nustatyta plius 20 laipsnių temperatūra.Taigi PLEN arba infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė yra naujos kartos patalpų apšildymo būdas. Jo esmė – už minimalias sąnaudas gaunama efektyvi šiluma. Kitas akcentuotinas dalykas – nereikia papil-domos priežiūros, eksploatacinių sąnaudų. Ir visa tai atsiperka per 2-3 metus. Taip galima apšildyti ne tik gyvenamuosius, bet ir prekybinius bei administraci-nius objektus.

Kriterijai Mato vnt. C B A A+ A++

Kai pastato naudingas plotas 1 m²

Energijos sąnaudos šildymui W/h 11,1 5,6 2,8 1,7 1,1

Išlaidos šildymui(0,145€/kWh) €/mėn. 1,16 0,58 0,29 0,17 0,12

Kai pastato naudingas plotas 80 m²

Energijos sąnaudos šildymui W/h 889 444 222 133 89

Išlaidos šildymui(0,145€/kWh) €/mėn. 92,68 46,34 23,17 13,90 9,27

Kai pastato naudingas plotas 150 m²

Energijos sąnaudos šildymui W/h 1667 833 417 250 167

Išlaidos šildymui(0,145€/kWh) €/mėn. 173,77 86,89 43,44 26,07 17,38

PASTABA. Pagal ES 2010/12/31 direktyvą nuo:

2014 m. 2016 m. 2018 m. 2020 m.

B energinės klasės A energinės klasės A+ energinės klasės A++ energinės klasės.

VIDUTINĖS ŠILDYMO SĄNAUDOS PER MĖNESĮ(viduje nuolat palaikant ~20°C temperatūrą)

Užs

. Nr.

15/2

9

12

Įdarbinta saulė: kaip sutaupyti iki 70 proc. išlaidų karštam vandeniui ruošti

Žmonės vis dažniau ieško alternatyvaus, nepriklausomo ir ekolo-giško energijos šaltinio. Vienas iš geriausių ir patikimiausių – sau-lė, kurios Lietuvoje mažai, tačiau jos skleidžiama energija į vieną kvadratinį metrą per metus sudaro apie 1000 kWh.

Pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas pa-naudoti šią nemokamą energiją – naudoti saulės kolektorių sistemą. Ji „surenka“ saulės skleidžiamą energiją, ją paverčia šilumos energi-

ja ir perduoda į katilinėje esančias karšto buitinio van-dens talpyklas, akumuliacines termofikacinio vandens talpyklas, baseinus, taip pat gali būti panaudojama grunto regeneracijai geoterminio šildymo sistemose.Dažniausiai saulės kolektorių sistemos naudojamos karštam buitiniam vandeniui ruošti. Teisingai parinkta sistema per metus gali padėti sutaupyti apie 60–70 proc. karšto buitinio vandens ruošimo išlaidų. Karš-tam buitiniam vandeniui ruošti naudojami tūriniai vandens šildytuvai (boileriai) su dviem šilumokai-čiais bei vieta elektriniam tenui. Prie viršutinio ši-lumokaičio jungiamas šildymo katilas, o prie ap-atinio – saulės kolektoriai. Rezerviniam karšto vandens šildymui į talpos vidurį įmontuojamas elektrinis tenas – tam atvejui, jei saulės nėra, o šildymo katilas nesikūrena.

Kokį variantą rinktis, lemia poreikis

Saulės energiją galima panaudoti ir karš-tam buitiniam vandeniui ruošti, ir patal-poms šildyti. Taip per metus galima su-taupyti apie 60–70 proc. karšto buitinio vandens ruošimo ir iki 30 proc. šildymo išlaidų. Tai priklauso nuo saulės kolek-torių sistemos dydžio, patalpų šildymo būdo ir šilumos poreikio. Tam gali reikėti tūrinio vandens šildytuvo su dviem šilumokaičiais ir akumuliacinės talpyklos su šilu-mokaičiu saulės kolektoriams arba daugiafunkcinės „talpa talpoje“ tipo talpyklos su šilumokaičiu saulės kolektoriams. Arba šviežio karšto buitinio vandens ruoši-mo higieninės daugiafunkcinės talpyklos su šilumokaičiu saulės kolektoriams, o gal akumuliaci-nės talpyklos su šilumokaičiu saulės

Suvartojant 150 litrų karšto vandens, rekomenduojamas – 300 litrų šildytuvas

Saulės kolektorių sistemos našumas priklauso nuo saulės spinduliavimo. Vasarą saulės gaunama pakan-kamai, o žiemą iš jos išgaunama iki 10 kartų mažiau energijos. Tad vien saulės kolektorių sistemos karšto

vandens ar patalpų pašildymui neužtenka. Būtina prijungti pagrindinį šildymo katilą arba elektrinį teną, kad vandenį būtų galima pašildyti naudojant alternatyvų energijos šaltinį. Vasarą būna ir ūkanotų dienų, taigi tam, kad metinės karšto buitinio vandens ruošimo išlaidos būtų pa-dengtos 60–70 proc., reikia žinoti suvartojamo karš-to buitinio vandens kiekį per parą. Tūrinis vandens šildytuvas parenkamas dvigubai didesnis nei karšto vandens norma, suvartojama per parą. Pavyzdžiui, jeigu šeima suvartoja apie 150 litrų karšto 55 laipsnių temperatūros buitinio vandens, rekomenduojama montuoti 300 litrų tūrinį vandens šildytuvą. Taip per vieną dieną saulės kolektoriai prišildytų visą talpą, o kitą dieną, jei oras apsiniaukęs, joje vis dar būtų karš-to vandens.Parenkant saulės kolektorių sistemą labai svarbu atsižvelgti ir į karšto vandens recirkuliaciją, jei tokia įrengta. Įprastai recirkuliacija sunaudoja apie 25 proc. energijos, reikalingos karštam vandeniui ruošti. Į tai reikia atsižvelgti didinant saulės kolektorių paviršiaus plotą bei talpyklos tūrį.

Kolektorių rekomenduojama įrengti pietų pusėje, 45 laipsnių kampu

Kitas esminis dalykas – kolektorių montavimo gali-mybės. Karšto buitinio vandens kolektorius rekomen-duojama montuoti 30-60 laipsnių kampu. O kad pa-gaminamos energijos kiekis tolygiai pasiskirstytų per metus ir būtų pasiektas didžiausias saulės kolektorių sistemos naudingumas, rekomenduojamas 45 laipsnių posvyrio kampas ir orientavimas į pietus. Saulės kolektorius galima montuoti pietryčių, pie-tvakarių, vakarų ar rytų kryptimis, tačiau tokiu atveju reikia didinti sistemos paviršiaus plotą, kad būtų pa-siektas toks pats rezultatas.

Šildymas

Elmitra logotipas

RGB spalvø gama:Juoda 56 52 49Balta 255 255 255 Pilka 222 222 221Mëlyna gradientas ið á Geltona gradientas ið á

0 70 1202 107 168254 152 44255 205 25

CMYK spalvø gama:Juoda 0 0 0 90Balta 0 0 0 0 Pilka 0 0 0 10Mëlyna gradientas ið á Geltona gradientas ið á

96 66 18 089 37 5 01 50 93 02 21 95 0

Internetui:

Spaudai:

1

kolektoriams ir šviežio karšto buitinio vandens ruoši-mo stotelės. Variantų pasirinkimas priklauso nuo pagrindinio šilu-mos įrenginio, pageidaujamo karšto vandens ruošimo būdo, reikiamo karšto vandens momentinio debito ir šildomų patalpų ploto.

Užs

. Nr.

15/1

5

13

Saulės kolektoriai – kam mokėti už dujas, jeigu vandenį gali pašildyti saulė

Saulės kolektoriai – lietuvių širdžių dar neužkariavęs, bet efektyvus būdas užsitikrinti nepriklausomybę nuo valdžios įnorių ir didžiulių sąskaitų už vandenį. Tokia proga jau pasinaudojo Šiaulių K. Korsako g. 41 namo gyventojai. Renovavus daugiabutį, UAB „Sinovada“ ant namo įrengė vokiškus vakuuminius saulės kolektorius.

Šiauliuose esantis penkių aukštų ir 45 butų namas vidutiniškai per parą sunaudoja apie 3 tūkst. li-trų karšto vandens. Įrengiant kolektorinę siste-mą karštam vandeniui ruošti, buvo numatyta,

kad saulės energija bus naudojama ir vadinamiesiems gyvatukams šildyti. Daugiabučio bendrijos pirmininkas Valius Raštikis papasakojo, kad namo gyventojai labai patenkinti renovacijos metu įsirengę saulės kolekto-rius. „Kur nebūsi patenkintas, kai saulėtą dieną nereikia mokėti už karštą vandenį ir gyvatukų šildymą“, – juo-kiasi pirmininkas. Kaip sakė bendrijos pirmininkas V. Raštikis, dviejų kambarių buto savininkams kolektorinė sistema kai-nuoja vos 3,19 euro arba 11 litų per mėnesį. „Jeigu šilta ir saulėta diena, kolektorinė sistema patenkina viso namo karšto vandens poreikius ir šilumos tinklų energijos nebereikia, – dalijosi pirmininkas. – Jeigu debesuota – trūkstamą energiją vandeniui pašildyti kompensuoja šilumos tinklai.“ Kiek namui atpigo karšto vandens paruošimas, V. Raš-tikis sakė tiksliai negalįs pasakyti, bet kad mokestis yra mažesnis – patvirtino.

Saulė sušildo iki 70 proc. sunaudojamo karšto vandens per metus

Rimanto Gužo, įmonės „Sinovada“ komercijos direkto-riaus, teigimu, ant daugiabučio namo Šiauliuose įreng-ta kolektorinė sistema namo gyventojams atsipirks per trejus metus, o šios sistemos naudingumas siekia net 95 procentus. Klimatinėmis sąlygomis, kuriose gyve-name, tai yra labai aukštas naudingumo rodiklis, kurio galima pasiekti tik naudojant kokybiškus ir tinkamus Lietuvos sąlygomis kolektorius. „Sinovados“ specialistai, remdamiesi mokslininkų skaičiavimais, sako, kad Lietuvos klimatinėje zonoje, naudojant saulės kolektorius, galima paruošti apie 70 proc. karšto vandens – skaičiuojant jo poreikį per me-tus. Kalbėdamas apie saulės kolektorius, „Sinovados“ ko-mercijos direktorius R. Gužas atkreipia dėmesį, kad rei-kėtų žinoti, jog kolektoriai yra dviejų rūšių – plokštieji ir vakuuminiai. Plokštieji naudojami šalyse, esančiose šilto klimato sąlygomis, o vakuuminiai – šalto, taigi ir Lietuvos sąlygomis. Ant daugiabučio namo Šiauliuose bendrovė sumontavo kaip tik pastarojo tipo – vaku-uminius kolektorius. Pasirinkti buvo patys naujausi

modeliai – pilno vakuumo, tad bendrovės atstovas neabejoja, kad gyventojai tikrai investavo sėkmingai – pigiai gaus ne tik karštą vandenį, bet ir šildys gyva-tukus, kurie dėl didelių sąskaitų paprastai varo į neviltį senos statybos daugiabučių namų gyventojus.

Sumažėjus saulės, galima naudoti elektrą, dujas

Pilno vakuumo kolektorių, kurie buvo įrengti Šiauliuo-se, gamintojai teikia 10 metų garantiją, tačiau jie gali tarnauti net iki 25-30 metų. Be to, naudojant šiuos kolektorius, vanduo bus šildomas ir debesuotą dieną. „Kolektoriaus našumas ūkanotą dieną, žinoma, su-mažėja, tačiau vis tiek jis gamina vandens šildymui reikalingą energiją. Labai debesuotą dieną ar lietaus metu reikės papildomai elektros ar dujų energijos, kad vanduo išliktų reikiamos temperatūros“, – pasakoja „Sinovada“ specialistas.Tam karšto vandens ruošimo sistema yra automatizuo-ta. Svarbiausias parametras – nustatyta vandens tem-peratūra. Jai pradėjus kristi, vandeniui aušti ir esant nepakankamai saulės energijos, – įsijungia kompen-suojamoji energija. Tam gali būti naudojama elektra, dujos arba vanduo pradėtas tiekti iš centralizuotos sis-temos. Tad nerimauti, kad ūkanotą dieną nebus karšto vandens, nėra jokių prielaidų.„Tinkamai pasirengus, pasidomėjus apie kolektorius, jų rūšis, efektyviausią panaudojimo variantą, pasidarius gerą projektą, ši sistema tikrai taupys pinigus“, – sako R. Gužas.

Akivaizdu – nauda didesnė už sąnaudas Saulės energija, pašnekovo nuomone, yra pati svar-biausia iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių. Ji yra švari, neturi išmetamųjų atliekų ir yra reikalinga beveik kiekvienam gamtoje vykstančiam procesui. Pastaruoju metu saulės energijai skiriama vis daugiau dėmesio ir žmonės ėmė pritaikyti ją savo reikmėms dėl didėjan-čios kuro krizės bei gamtos apsaugos problemų. Neretai žmones nuo saulės energijos atbaido viešumoje sklaidančios kalbos, kad šios energijos panaudojimas dėl sudėtingų technologijų yra brangus dalykas. Tačiau, ak-centuoja „Sinovados“ specialistas, reikia atskirti du daly-kus: elektros energijos gamybą ir karšto vandens ruošimą. Gaminti elektrą iš saulės energijos nėra pigu, bet techno-

logijos tobulėja ir pinga. Gi karštas vanduo yra ruošiamas naudojant saulės kolektorius, kurie Lietuvoje vis populia-rėja, nes nauda akivaizdžiai yra didesnė už sąnaudas.

Siūlo ne tik įrangą, bet ir sprendimusUAB „Sinovada“ turi daugiau negu 10 metų patirtį. Įmonės specialistai saulės kolektorius yra įrengę dau-giau kaip 1000 objektų privačiame sektoriuje, pramo-nės ir maisto įmonėse. Matydami akivaizdžią naudą, kaip sako komercijos direktorius R. Gužas, saulės kolek-torius siūlys įsirengti ir renovuojamuose namuose, nes ši sistema ne tik atpigina sąnaudas, bet ir gyvenimą padaro paprastesnį. „Sinovados“ bendrovei teko susidurti su nepasitikė-jimu, kai žmonės, įsigiję pigius kolektorius, palieka-mi vieni, šiems sugedus, nes sumontavusios įrangą bendrovės tiesiog dingo. „Mes rinkoje veikiame jau daugiau negu 10 metų, nes garantuojame patikimos įrangos tiekimą laiku, kokybišką aptarnavimą bei ga-rantinį remontą. Mes siūlome ne tik įrangą, bet ir visus sprendimus“, – akcentuoja R. Gužas.

Kad saulės kolektoriai teiktų didžiausią naudą, reikia:

• Išsiaiškinti bendrovės, kuri pa-teiks ir sumontuos kolektorius, kvalifikaciją ir patikimumą,

• Pasidomėti, kokie yra kolekto-riai, kurie iš jų labiausiai tinka Lietuvos sąlygomis ir atiitnka vartotojo poreikius,

• Rinktis paslaugas iš vienų rankų – ne tik kolektorius, bet ir projektavimą, montavimą bei priežiūrą.

ŠildymasU

žs. N

r. 15

/36

14

Vilniaus šilumos ūkyje – skandinaviški standartai

Šildymas

15

Vilniaus šilumos ūkis priartėjo prie standartų, kurie įprasti moder-niuose Skandinavijos šalių energetikos sektoriuose. Efektyviai veikiančio šilumos ūkio viziją realizavo bendrovė „Vilniaus energi-ja“, kuri per trylika metų iš pagrindų atnaujino ne tik vamzdynus, bet ir naujai pažvelgė į klientus.

Energetikos ekspertai pripažįsta, kad beveik 60 metų istoriją skaičiuojantis Vilniaus šilumos ūkis nuo 2002-ųjų išgyvena tikrą atgimimą. Tai aktualu daugiau nei 195 tūkstančiams butų,

kuriems Vilniaus mieste, Grigiškėse, Salininkuose ir Tra-kų Vokėje šilumą tiekia „Vilniaus energija“. Pradėjusi dirbti sostinėje, „Vilniaus energija“ iš esmės reorganizavo šilumos tinklų įmonę, pakeitė valdymo struktūrą, optimizavo įmonės funkcijas ir investavo į informacines sistemas. Šiuo metu visa įmonės veikla grįsta moderniais vady-bos principais, įdiegta efektyvi darbuotojų mokymų ir kvalifikacijos kėlimo sistema.

Mažesni nuostoliai „Vilniaus energija“, visus investicinius įsipareigojimus miestui vykdanti tiksliai pagal šilumos ūkio nuomos sutartyje numatytą grafiką, į sostinės šilumos ūkį jau investavo 172 mln. eurų. Daugiausia lėšų skirta termofikacinių elektrinių atnau-jinimui, trasų renovacijai, šilumos punktų diegimui, biokuro vartojimo plėtrai, naujų klientų prijungimui, modernių informacinių technologijų diegimui. Nuo 2002 metų bendrovė rekonstravo ir naujai įrengė 140 kilometrų trasų – beveik 20 proc. visų Vilniaus ši-

lumos vamzdynų. Šiems darbams bendrovė skyrė 55,2 mln. eurų nuosavų lėšų. Naujieji vamzdynai – moder-nūs ir ilgaamžiai. Tinklų atnaujinimas per metus leidžia sutaupyti apie 5,2 tūkst. MWh šilumos per metus. Seniausios Vilniaus šilumos trasos modernizuojamos į pagalbą pasitelkus ES fondų paramą. Iki 2015-ųjų „Vilniaus energija“ iš viso įgyvendino pen-kis ES finansuojamus šilumos tinklų rekonstrukcijos projektus, kuriems skirta 5 mln. eurų parama. Kryptingos investicijos leido sumažinti nuostolius šilu-mos tinkluose nuo 24 iki 12 procentų. „Vilniaus energi-ja“ priartėjo prie Europoje moderniausių Skandinavijos šilumos ūkių, kurių trasose prarandama 8-12 proc. šilumos energijos.

Išbando operatyviau Vietoj 192 neekonomiškų grupinių boilerinių Vilniaus daugiabučiuose namuose buvo įdiegta daugiau nei 3,6 tūkst. modernių automatizuotų šilumos punktų.

Nuostolius termofikacinio vandens papildymui šilumos tinkluose bendrovė sumažino nuo 150 iki 30 kubinių metrų per valandą. Vidutinis karšto vandens atjungimo gyventojams laikas, kuomet „Vilniaus energija“ vykdo hidraulinius bandymus prieš šildymo sezoną, buvo sutrumpintas dviem trečdaliais – nuo 100 iki 33 valandų.

Pirmieji Europoje Laiku ir vietoje pritaikytos inovacijos leido „Vilniaus energijai“ optimizuoti techninius, komercinius ir finan-sinius procesus įmonėje. Pasitelkusi programą „Termis“, bendrovė sukūrė vamz-dynų hidraulinio skaičiavimo modelį, visapusiškai su-derintą su kitomis sistemomis. Šia programa atliekami detalūs perdavimo tinklo skaičiavimai, realiuoju laiku prognozuojami įvykiai trasose. Taip užtikrinamas patikimas šilumos tiekimas ir kartu mažinamos šilumos tiekimo išlaidos. Nors šios inovacijos

Nuolat atnaujiname žemėlapyje nuro-domas 4799 šilumos punktų energijos suvartojimas ir energinė klasė, kuriai pagal suvartojimą priklauso daugiabutis. Pagal energijos suvartojimą daugiabučiai skirstomi į 15 klasių, o šios sugrupuotos į 6 kategorijas, žemėlapyje pažymėtas skirtingomis spalvomis.

Aplinkai daromą neigiamą poveikį „Vilniaus energija“ mažina taikydama pažangias šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas bei modernizuodami perdavimo tinklus.

ŠildymasU

žs. N

r. 15

/24

16

Šildymas

17

naudojamos daugelyje Europos šalių, „Vilniaus energija“ pirmoji naudoja jas bendroje integruotoje sistemoje. Tarp bendrovės taikomų inovacijų išsiskiria ir žaislo dy-džio sraigtasparnis, kuris pasitelkiamas stebint pože-minių vamzdynų būklę. Šis prietaisas aptinka vandens pratekėjimus. Sraigtasparnyje sumontuotas termovi-zorius fiksuoja kūnų skleidžiamus infraraudonuosius spindulius, o miniatiūrinė kamera informaciją įrašo į atminties kortelę.

Išskirtinis dėmesys klientamsBendrovė pasirūpino, kad iš ankstesniais laikais įprastų vartotojų aptarnaujami vilniečiai taptų pilnateisiais kli-entais. Šiandien kiekvienu aptarnaujamu daugiabučiu namu rūpinasi bendrovės skirti šilumininkai vadybi-ninkai, aprūpinti modernia įranga.Į klientus orientuota bendrovė nuolat tobulina aptarnavi-mo kokybę. Siekdama efektyviau bendrauti su klientais, sutrumpinti prašymų vykdymo ir problemų sprendimo terminus, „Vilniaus energija“ įkūrė tris klientų aptarnavi-mo centrus, skambučių centrą, patogų interneto puslapį. 2014 metais bendrovėje įdiegtas visiems darbuo-tojams skirtas klientų aptarnavimo standartas. Tai nuolatinė darbuotojų elgesio su klientais tobulinimo priemonė. Standartas padeda užtikrinti tinkamą klien-tų priėmimą aptarnavimo centruose ir profesionalias konsultacijas telefonu. Atnaujintoje interneto svetainėje www.vilniaus-ener-gija.lt pateikiama visa centralizuotai besišildantiems vilniečiams aktuali informacija. Prie elektroninio ap-tarnavimo centro prisijungę klientai gali peržiūrėti sąskaitas, mokėjimų istoriją, šiluminės energijos su-vartojimo ataskaitas, susipažinti su namą aptarnau-jančiu vadybininku šilumininku. Per mėnesį interneto svetainėje svečiuojasi apie 50 tūkst. unikalių lankytojų.Pastangos gerinti klientų aptarnavimą neliko nepastebė-tos sostinės gyventojų. Per dvylika metų pagrįstų skundų šildymo paslaugomis skaičius sumažėjo dvigubai. Nuo 2002-ųjų „Vilniaus energija“ išaugino klientų ratą – prie centralizuotų šilumos tinklų prijungė daugiau nei 2,8 mln. kvadratinių metro ploto.

Interaktyvus daugiabučių žemėlapis Tarp klientams naudingų įrankių – ir interaktyvus že-mėlapis, apžvelgiantis visų Vilniaus namų energetinį efektyvumą. Čia sudėtingos šilumos suvartojimo ana-lizės, pateiktos kiekvienam suprantama ir patrauklia forma. Unikali sistema, kurios neturi joks kitas pasaulio mies-tas, pateikta interneto svetainėje www.vilnius.lt, skil-tyje „Sumažinkite sąskaitas už šildymą“.Nuolat atnaujiname žemėlapyje nurodomas 4799 šilu-mos punktų energijos suvartojimas ir energinė klasė, kuriai pagal suvartojimą priklauso daugiabutis. Pagal energijos suvartojimą daugiabučiai skirstomi į 15 kla-sių, o šios sugrupuotos į 6 kategorijas, žemėlapyje pa-žymėtas skirtingomis spalvomis.Pernai šis „Vilniaus energijos“ ir miesto savivaldybės projektas buvo paskelbtas geriausiu inovacijos katego-rijoje Europos miestų sąjungos asamblėjoje „Eurocities 2014“, įvykusioje Miunchene.

Aukso medalis Aplinkai daromą neigiamą poveikį „Vilniaus energi-ja“ mažina taikydama pažangias šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas bei modernizuodami perdavimo tinklus.Pernai bendrovė pelnė aukso medalį už taršos mažini-mą „Metų gaminio apdovanojimuose 2014“. Dėmesio sulaukė bendras „Vilniaus energijos“ ir Lietuvos ener-getikos instituto projektas, kuris leido sumažinti taršą Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2.Darbus šilumininkai pradėjo po to, kai 2010 metų pabaigoje buvo sugriežtinti ES direktyvų reikalavimai teršalų koncentracijoms degimo produktuose. Azoto oksidų NOx norma sugriežtėjo net tris kartus – nuo 300 iki 100 mg/N kub. m. Pagal instituto parengtą techninį projektą antroje Vilniaus elektrinėje buvo įrengta dūmų recirkuliacijos sistema, leidusi sumažinti azotų oksidus, ir įdiegtas au-tomatinis katilo valdymas. Rezultatas – iki direktyvos reikalavimų sumažintas emisijų dydis.

Naudoja biokurąViena svarbiausių „Vilniaus energijos“ investicijų kryp-tis, tiesiogiai mažinanti taršą – vietinio biokuro nau-dojimo didinimas.Vilniuje įgyvendinti biokuro projektai neša trigubą naudą: leidžia kvėpuoti švaresniu oru, didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo importuojamų dujų ir pigina šilumą. 2014-ųjų vasarą pirmą kartą istorijoje karštas vanduo Vilniuje buvo pradėtas gaminti vartojant tik vietinį biokurą. Bendrovei atsisakius gamtinių dujų ne šildy-mo sezono metu, šilumos kaina sumažėjo net 23 pro-centais – nuo 23,92 iki 18,48 ct/kWh be PVM.Dar 2006 metais įmonė apie 40 mln. litų investavo į didžiausio Lietuvoje kogeneracinio katilo, kūrenamo

biokuru, statybas. 2006 metais pradėjus veikti 60 MW galios katilinei, „Vilniaus energija“ dujų suvartojimą sumažino 7 proc. per metus. Biokuro katilinė pajėgi pa-gaminti 9 proc. sostinei tiekiamos šilumos energijos ir 50 proc. karšto vandens ne šildymo sezono metu.Vėliau biokuro vartojimui buvo pritaikyta ir Naujosios Vilnios rajoninė katilinė, kurioje šiandien pagaminami 4 procentai Vilniui tiekiamos šilumos. ES Sanglaudos fondo paremtas katilinės modernizavimo projektas iš viso pareikalavo 15,3 mln. litų investicijų.Dar 2010 metais „Vilniaus energija“ yra parengusi pro-jektą, kuris įgalintų iš biokuro pagaminti apie 60 pro-centų miestui tiekiamos šilumos. Deja, žalios šviesos šiam projektui iki šiol neuždegė nei Vilniaus savivaldy-bė, nei valstybė.

Dėmesys aplinkaiĮmonė saugo aplinką ne tik diegdama naujoves, lei-džiančias mažinti įrenginių keliamą taršą. „Vilniaus energija“ ragina klientus vietoje popierinių sąskaitų rinktis elektronines ir taip saugoti Lietuvos miškus. Beje, šiuo metu jau daugiau nei 90 tūkst. vilniečių naudojasi elektroninio aptarnavimo centro internete paslaugomis. Apie 60 tūkst. įmonės klientų atsisakė popierinių sąskaitų ir pasirinko elektronines. Prieš kelerius metus bendrovėje gimė graži, aplinkai draugiška iniciatyva. „Vilniaus energijos“ darbuotojai pasodino 1 hektarą miško, apie 7000 medžių Varėnos rajone. Šis ritualas tapo kasmetiniu – sodinimo darbų šilumininkai imasi kiekvieną pavasarį.Nuo 2010-ųjų kiekvieną pavasarį įmonės darbuotojai skelbia aplinkos švarinimo akciją ir išsiruošia tvarkyti Vilniaus aplinkos. Per ketverius metus energetikai surinko apie 40 tonų padangų, apie 19 tonų buitinių atliekų, virš 30 tonų statybinių atliekų.

Vidutinis karšto vandens atjungimo gyventojams laikas, kuomet „Vilniaus energija“ vykdo hidraulinius bandymus prieš šildymo sezoną, buvo sutrumpintas dviem trečdaliais – nuo 100 iki 33 valandų.

Šildymas

18

ELPAN-WANPAN šildymo sistemos užtikrina komfortišką aplinką mažiausiomis sąnaudomis

Ekologiška gyvenamoji aplinka, pasiektas aukščiausias komforto lygis ir sumažėjusios energijos sąnaudos – visa tai ir daugiau galima turėti, naudojant šias šildymo sistemas.Danijos įmonės ELPAN-WANPAN Varmesystemer A/S grindjuostinės šildymo sistemos sukurtos remiantis šiluminio apgaubimo principu, t. y. buvo siekiama tolygiai paskirstyti šilumą erdvėje, kai temperatūros skirtumas tarp grindų ir lubų yra tik pusė laipsnio.

Naudojant šildymo sistemas ELPAN-WANPAN, gerokai sumažėja oro turbulencija – tai lemia mažesnį dulkių judėjimą ir išsaugo sąlyginę oro drėgmę. Subtilaus dizaino šildymo elementai

instaliuojami vietoj įprastų grindjuosčių. Šiluma vieno-

dai sklinda iš visų pusių, todėl energijos sąnaudos suma-žėja 20-25 proc., o naudojant programinius termostatus galima sutaupyti iki 35-40 proc. energijos. Šių sistemų dizainas bei spalvos parinkimas yra labai svarbūs kuriant jaukią namų aplinką, kurioje žmonėms būtų malonu.

„Šiluminio apgaubimo“ principasŠildymo sistemų ELPAN-WANPAN veikimas pagrįstas „ši-luminio apgaubimo“ principu, kuris išgaunamas šildymo elementus tolygiai išdėstant visu patalpos perimetru. Esant žemai šilumos srauto temperatūrai, šiluma patal-poje pasiskirsto tolygiai. Tai absoliučiai skiriasi nuo kitų šildymo sistemų, kaip, pvz., grindinio šildymo ar tradi-cinių radiatorių. Pavyzdžiui, tradiciniai radiatoriai greitai sušildo orą patalpoje, sudarydami „šiluminę antklodę“ po lubomis, o žemiausia temperatūra būna grindų lygy-je: jaučiamas diskomfortas dėl skersvėjų grindų lygyje.Švedijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad „šiluminio apgaubimo“ principas sutaupo iki 40 proc. energijos sąnaudų. Platesnę informaciją apie tai galima rasti in-ternetiniame puslapyje www.elpan-wanpan.lt.

Apie šildymo sistemas ELPAN – elektrinė šildymo sistema, montuojama įprastinių grindjuosčių vietoje, išdėstant jos elementus visu šildomos patalpos perimetru. Jungiant šildymo elementus vieną su kitu, gaunama nenutrūkstama šil-dymo elementų grandinė grindjuosčių vietoje. Įrengus šią sistemą, galima nustatyti pastovų temperatūrinį

Šildymo sistemosELPAN-WANPAN®

Š i l u m i n i o a p g a u b i m o k o m f o r t a s

WANPAN®

ELPAN®

Dėka tolygaus šildymo sistemų

Elpan-Wanpan, kasmet sutaupysite

25% šildymo išlaidų

Kasmetinis 25% energijos sąnaudų

taupymas

Tolygus šilumos paskirstymas patalpoje

Nėra skersvėjų ar šaltų grindų

Nėra šaltų ar drėgnų sienų

Greitas temperatūros nustatymas

Greitas ir paprastas montažas

Laisva erdvė patalpose – nėra radiatorių

Nerasoja dideli langai ir stoglangiai

Privalumai:

„Šiluminio apgaubimo“ principas:

Valymas:

Energijos sąnaudų taupymas 25%

Baldai:

Techniniai duomenys: Konstrukcija:

Spalvos ir matmenys: Elpan šildymoelementų ilgiai ir galingumai:

Spalvos:

Balta..................RAL 9010Šviesiai pilka .....RAL 7035

Spalvos ir matmenys: Wanpan šildymo elementų ilgiai:

Spalvos: 24 x 136 x 400 mm24 x 136 x 600 mm

Balta..................RAL 9010 24 x 136 x 800 mmŠviesiai pilka .....RAL 7035

Šildymo sistemos Elpan-Wanpan buvo sukurtostikslu sudaryti žmogui pačias palankiausiaskomfortines sąlygas ir kartu maksimaliaisumažinti energijos sąnaudas. Tai reiškia, kadšios šildymo sistemos garantuoja puikų šiluminįkomfortą ir geresnes buities sąlygas, ko pasėkojegaunami šie rezultatai:

Nėra drėgnų sienų ir kampųNėra skersvėjų ar oro srovių grindų lygyjeTolygus šilumos paskirstymas patalpoje:temperatūrų skirtumas tarp grindų ir lubų

,Nejuntami oro srautai patalposeDėl minimalios konvekcijos nesukeliamaspapildomas dulkėtumas

ras –neišdeginamas deguonis.

mažesnis negu 0 5º C

Patalpoje palaikomas sąlyginai drėgnas o

Šių sistemų dizainas bei spalvos parinkimas yralabai svarbūs kuriant jaukią namų aplinką, kurioježmonėms būtų malonu puikiai jaustis.

Šildymo sistemųpagrįstas „šiluminio apgaubimo“ principu, kurisgaunamas šildymo elementus tolygiai išdėstantvisu patalpos perimetru. Esant žemai šilumossrauto temperatūrai, šiluma patalpoje pasiskirstožymiai tolygiau.Tai absoliučiai skiriasi nuo kitų šildymo sistemų,kaip pvz., grindinis šildymas ar tradiciniairadiatoriai.Grindinis šildymas sušildo grindis iki gana aukštostemperatūros, kas gali sukelti diskomfortą stovintant jų.Patalpoje padidėja dulkėtumas. Dėl inertiškumotenka ilgai laukti kol sušils patalpa.

Еlраn-Wаnраn veikimas

Tradiciniai radiatoriai greitai sušildo orą virš jų,sudarydami „šiluminę antklodę“ po lubomis, ožemiausia temperatūra būna grindų lygyje:gauname diskomfortą dėl juntamų skersvėjųgrindų lygyje.

Šildymo elementų išpildymas leidžia juos lengvaivalyti dulkių siurblio pagalba arba saususkudurėliu. Esant reikalui galima valyti ir drėgnubūdu.

Atlikti tyrimai patvirtina, kad „šiluminioapgaubimo“ principas sutaupo 25% energijossąnaudų.Tyrimai buvo atlikti sekančiai: name su tradicinešildymo sistema, energijos sąnaudos buvofiksuojamos daugiau kaip vienus metus. Po to šišildymo sistema buvo pakeista Elpan-Wanpansistemomis.Rezultatas – sutaupyta 20–37% energijossąnaudų ir konstatuotos žymiai geresnėskomfortinės sąlygos.Tai yra geriausia „šiluminio apgaubimo“ principuveikiančios šildymo sistemos charakteristika, beijos pranašumo ir išskirtinumo įrodymas.

Namas, kuriame įrengtos šildymo sistemosūti pilnai įrengtas pagal Jūsų

pageidavimus, nes Jums netrukdys po langaisišsidėstę radiatoriai.Didesni baldai atitraukiami 1.0 cm atstumu nuošildymo elementų, kad per juos galėtų laisvaicirkuliuoti oras.

Еlраn-Wаnраn, gali b

Elpan šildymo elementų korpusas pagamintas išplono plieninio lakšto, padengto poliesteriu.Visi metaliniai komponentai yra apdoroti geležiesfosfatu, kuris apsaugo nuo korozijos.Sistemą šildymo elementai, kuriejungiami prie 230V maitinimo šaltinio, rankinio arprograminio valdymo termostatai kiekvienaipatalpai.

bei kitų pasaulio šalių standartus.

Еlраn sudaro:

Sistema Еlраn sertifikuota CE ir atitinka Demko

Wаnраn

аnраn sudaro:

šildymo elementai pagaminti išaliuminio su įpresuotais juose variniaisvamzdeliais šildančio agento padavimui irgrąžinimui.Sistemą W šildymo elementai,jungiamosios detalės bei termoreguliatoriaikiekvienai patalpai.Galimas sistemos darbinis slėgis – iki 16 barų.Ši sistema yra patvirtinta naudojamui buityjedaugelyje šalių.

Daugiauinformacijos

rasite:

www.elpan-wanpan.lt

ELPAN -®

WANPAN®

Tel.Tel./faks.

+370 37 354080+370 37 353510

HEATING - BALTIC

Daugiau informacijos rasite: www.elpan-wanpan.lt El. paštas: info@elpan-wanpan.lt

A: 18 x 124 x 1200 mm, 170 WB: 18 x 124 x 1200 mm, 120WC: 18 x 124 x 850 mm, 110WD: 18 x 124 x 400 mm, 40W

ir tokiu pačiu intervalu,

24 x 136 x 3000 mm24 x 136 x 3200 mm

kas 200 mm,ilgiai didėja iki

Valdovų rūmai

www.elpan-wanpan.lt

Šildymas

19

režimą arba užprogramuoti taip, kad skirtingose pa-talpose skirtingu paros metu – ištisą savaitę – būtų pageidaujama temperatūra. Tai ypač aktualu ne tik gy-venamoms patalpoms, bet ir biurams bei prekybinėms patalpoms. Šildymo elementų plotis – 1,8 cm, aukštis –12,4 centimetro. WANPAN – vandeninė šildymo sistema, kuri veikia tuo pačiu tolygaus šilumos paskirstymo principu. Šilumos šaltiniu gali būti dujos, skystas kuras, elektra ar kiti energijos šaltiniai. Naudojant WANPAN vandeninę šildymo sistemą, ki-taip, nei esant tradiciniams radiatoriams, kambaryje nesimato jokių papildomų pajungimų. Dekoratyvi-niuose elementuose, dengiančiuose šildymo elementų sujungimus, galima įmontuoti TV, telefono linijos, in-terneto ar įtampos lizdus. Laidus iki jų būtina atvesti prieš šildymo elementų montavimą, tiksliai suplana-vus vietas. Tai pagerina patalpų dizainą, nes sienos lieka neapkrautos papildomais įtaisais. Šildymo elementų modulių ilgiai yra nuo 40 cm iki 320 centimetrų. Tai leidžia juos lengvai pritaikyti prie įvairaus sienų ilgio. Elementai jungiami vienas su kitu, sudarant vientisą šildymo grandinę. Sujungimų vietos uždengiamos tuščiaviduriais tos pačios konfigūracijos dekoratyviniais elementais. Šildymo elementų plotis – 2,4 cm, aukštis – 13,6 cm, įskaitant specialią vidinę briaunelę, norint pakloti kiliminę dangą.

Specialus pritaikymas negyvenamose patalpose ir vasarnamiuose

ELPAN-WANPAN sistemas galima pritaikyti ne tik gyve-namose patalpose, bet ir meno galerijose ar ekspozicijų salėse, kur vienas iš pagrindinių reikala-vimų yra ne tik pastovios temperatūros užtikrinimas, bet ir sąlyginės oro drėgmės palaikymas. Taip pat

aukšto tikslumo matavimų laboratorijose, kompiu-terių serverinėse, ligoninių operacinėse, kur pastovi temperatūra ir minimalus dulkėtumas turi užtikrinti nepriekaištingą įrangos funkcionavimą, higieninius reikalavimus ir komfortiškas darbo sąlygas. ELPAN šildymo sistemą labai patogu naudoti vasarna-miuose, kur ji gali būti įrengta kaip pagrindinis arba kaip papildomas šildymas mikroklimato palaikymui. Vien tik įrengus kaip papildomą šildymą nedrėksta pa-talpų kampai, neatsiranda pelėsis.

Tarkite „viso gero“ stoglangių rasojimui Stoglangių rasojimas – sena problema, kurią buvo ga-lima išspręsti tik po jais sumontavus šildymo prietaisus. Tačiau taip padaryti ne visada leidžia galimybės, ypač jeigu stoglangiai sumontuoti pakankamai aukštai ir yra naudojami kaip švieslangiai. Uždengus juos snie-gui ir saulės šviesai nepatenkant į patalpas, padidėja šilumos sąnaudos šildymui. Kad ir esant geram patalpų šildymui, sniegas nutirps tik po dviejų ar trijų dienų. Be to, statybų eigoje sumontuoti po švieslangiais šildymo prietaisai dažnai trukdo norimam kambario apstaty-mui. Įmonė UAB ELPAN-WANPAN HEATING-BALTIC siūlo puikią išeitį – ELPAN šildymo sistemos elementą, kurio galingumas yra 40 W, ilgis – 40 centimetrų. Šis ilgis tinka absoliučiai visiems stoglangiams iki standartinio 700 mm pločio, trūkstamą ilgį užpildant tokio paties dizaino dekoratyvine apdaila. Šio galingumo pakanka, kad stoglangiai nerasotų ir nuo jų nutirptų sniegas. Šios šildymo sistemos labai efektyviai naudojamos pašalinant rasojimą nuo didelių (vitrininių) langų. To-kias sistemas yra pigiau ir paprasčiau įrengti, nei mon-tuojamus į grindis konvektorius ar sutankintą grindinį šildymą.

ŠildymasU

žs. N

r. 15

/30

20

SANDARUS NAMAS

R E S TA 2 0 1 5

Šąlančios kojos, drėgmė, namuose jaučiami skersvėjai – su tokio-mis problemomis susiduria nemažai daugiabučiuose gyvenančių žmonių. Specialistai sako, kad yra ir kitokių, kur kas ilgaamžiškes-nių priemonių – nei šiltos vilnonės kojinės ir kibirais geriama arba-ta. Mūsų rinkoje jau yra priemonių, padėsiančių sutaupyti daugiau kaip 60 proc. šilumos tiek renovuojamų, tiek naujai statomų namų gyventojams.

Sertifikuoto pasyvių namų projektuotojo, bendrovės „Descon“ direktoriaus Mindaugo Dagio teigimu, siekiant pastatyti energetiškai efektyvų namą, tinkamas sienų apšiltinimas

yra vienas svarbiausių dalykų. „Didžiausi šilumos

dimus galima suskirstyti į vėdinamas ir nevėdinamas atitvaras – sprendiniai yra parengti. Tačiau atitvarų apšiltinimas – nėra panacėja, pastebėjo dr. Audronė Endriukaitytė, izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojo „Paroc“ atstovė. Situaciją keičia šilumos tilteliai – tos vietos, pro kurias ateina šaltis – co-kolis, stogo ir sienos mazgas, lango, durų įstatymo mazgas. A. Endriukaitytė apgailestavo dėl situacijos, kuomet vykdant renovaciją, paliekami, pavyzdžiui, seniai įsigyti langai, kuriuos savininkai rinkosi ne pa-gal kokybę, o pagal kainą ir spalvą.Daugiabutis tampa margučiu su įvairiausiais langais, kurie sudėti ne į šiltinimo sluoksnį, o paliekami beto-niniame sluoksnyje, ko iš tiesų negalėtų būti vykdant renovaciją.Balkonai, kitos išsikišančios dalys, kurios kerta pas-tato sieną, yra paliekamos bet kaip. Ir neretai dėl to, kad neleidžia patys gyventojai. Jie įsitikinę, kad užtenka apšiltinti vien sienas. Galima sutaupyti visur, bet sutaupyti gali tas, kuris išmano, akcentavo A. En-driukaitytė, kviesdama konsultuotis su specialistais.Specialistai nuolat primena, kad negalima akcentuo-ti vien energinio efektyvumo, nors pas mus kaip tik tokia nuostata ir vyrauja. Lietuvoje taupaus ir ekono-miško namo sinonimu tapo skandinaviškas namas. Tačiau skandinaviška gyvensena, sako architektas, UAB „Roda Architects“ direktorius Rytis Kaminskas, nėra susijusi vien su tuo, kaip nebrangiai namą iš-laikyti. Skandinaviška gyvensena yra ir gyvenimo kokybė, komfortas, saugumas. „Svarbu, kokia oro temperatūra name, kaip jame jau-čiasi vaikai, ar nėra didelių temperatūrų skirtumo“, – sako architektas.Būsto energijos taupymo agentūros inicijuotas ty-rimas parodė, kad namo energinis efektyvumas yra svarbiausias motyvas renovuoti namus beveik pusei (44,2 proc.) gyventojų. Beveik trečdaliui (30,3 proc.) respondentų svariausias argumentas – po renovaci-jos padidėsianti buto vertė. Daugiau kaip ketvirtada-lis (27,5 proc.) atsakiusiųjų norėtų modernizuoti savo daugiabutį pirmiausia dėl gerokai sumažėsiančių sąskaitų už šildymą.Pagrindiniais renovacijos privalumais 62,1 proc. ap-klausos dalyvių nurodė gražesnę daugiabučio išvaiz-dą ir 50,2 proc. – geresnę

nuostoliai patiriami būtent per sienas“, – teigė pro-jektuotojas.Bendrovė „Paroc“ yra sukūrusi daugelį pilotinių pro-jektų, kur demonstruojamos energinio efektyvumo galimybės, nelaukiant renovacijos. Šiltinimo spren-

Nuo kambaryje jaučiamų skersvėjų pigi renovacija išgelbėja ne visada

UAB Laboro, tel. 8 648 85853, el. p. info@laboro.lt, www.laboro.lt

DARBO SAUGA IR SVEIKATA ĮMONĖJE

PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS

DARBO IR GAISRINĖS SAUGOS MOKYMAI

PROFILAKTINIS SVEIKATOS TIKRINIMAS

21

RESTA 2015Sandarus namas

Mediniai langai su keturiais stiklo paketais – energiškai efektyviems pastatams

Medinių, medžio su aliuminio ir plastikinių langų gamybos ir monta-vimo įmonė UAB „Sumeda“, rinkoje dirbanti 20 metų, pristato naują langų sistemą IV104 energiškai efektyviems, pasyviems namams.

UAB „Sumeda“ langus, fasadus, terasų duris ga-mina iš pušies, ąžuolo ir kitos rūšies medienos. Atliekant bandymus pastebėta, kad minkšta mediena pasižymi geresnėmis šilumos izolia-

vimo savybėmis, todėl patariama langus gaminti iš minkštos medienos – pušies ar eglės. Langų sistemos profilio storis 104 milimetrai. Į lango varčios profilį įstatytas 58 milimetrų storio keturių stiklų paketas su trimis selektyviniais stiklais, padengtais plonu metalo oksido sluoksniu ir plastikiniais rėmeliais tarp stiklų.Tokio stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas Ug=0,4 W/kv.mK, Pasyvaus namo reikalavimus ati-tinkantis langas yra Uw=0,795W/kv.mK, o tuo tarpu „Sumeda“ gaminami langai siekia Uw=0,65W/kv.mK. Šie langai iš lauko pusės dengti aliuminio profiliu, taip užtikrinant geresnę apsaugą nuo lietaus ir saulės ar ki-tokio išorinio poveikio. „Siekdami sukurti dar šiltesnį langą, mūsų įmonės specialistai bendradarbiavo su žaliavų tiekėjais – stiklo paketų, medienos tašų, apkaustų gamintojais, – sako Egidijus Pudžemis, bendrovės „Sumeda“ gamybos di-rektorius. – Gerų rezultatų pasiekti padėjo „Sumedos“ 20 metų patirtis, gaminant langus.“

Naujus profilius siūlo sykiu su sprendimais

Specialistas akcentuoja, kad labai svarbus ne tik pats lango elementas, bet ir sumontavimas bei sandarini-mas. Net ir patys geriausi langai nepadės pasiekti tin-kamo šilumos izoliavimo efekto, jei langų montavimas nebus atliktas pagal reikalavimus.

Energiškai efektyviems pastatams langus privaloma montuoti izoliaciniame sienos apšiltinimo sluoksnyje. „Todėl kartu su naujais profiliais mes galime pasiūlyti sprendimus, kurie padės sumontuoti ne tik šiltus, bet ir sunkius langus. Tai svarbu, nes langų su keturiais stiklų paketais svoris yra 25 procentais didesnis nei įprastų“, – sako Egidijus Pudžemis, bendrovės „Sumeda“ gamy-bos direktorius. Kokybiškas langų, terasos ir lauko durų montavimas pradedamas nuo lango įstatymo vietos sienos kons-trukcijoje parinkimo. Gaminys įstatomas tokioje vieto-je, kad jo rėmas būtų šilčiausioje sienos dalyje.

Siūlo apsvarstyti galimybę atlikti „trijų pakopų“ montavimą

Tinkamas gaminių įtvirtinimas – montavimo metu yra antrasis reikšmingas kokybiško gaminių montavimo žingsnis. Šiame etape labai svarbus yra pakankamas montavimo plokštelių kiekis, gaminio apatinė atrama. Pastarasis elementas labai svarbus, pastebi specia-listas, kai gaminių gabaritai labai dideli, pavyzdžiui, terasos durys. Tokiu atveju būtina įvertinti ir užtikrinti reikiamą atramą gaminio apačioje.Montuojant kokybiškus, aukštus šilumos izoliavimo parametrus užtikrinančius langus, būtina apsvars-tyti galimybę atlikti „trijų pakopų“ montavimą. Toks montavimas baigiamas naudojant ne tik sandarinimo putas, tačiau ir vidaus bei išorės montavimo juostas, kurios labai reikšmingai pagerina montavimo darbų kokybę šilumos izoliavimo aspektu.

Užs

. Nr.

15/2

7

22

Šiltinimas PAROC akmens vata yra išmintinga investicija

Kalbant apie pastatų renovaciją, dažniausiai akcentuojamas tik energinis jų naudingumas ir tai, kokia energinio naudingumo klasė bus pasiekta, visai pamirštant daugelį kitų, aktualių, svar-bių dalykų. Į ką dar reiktų atkreipti dėmesį, apie ką pagalvoti, ką įvertinti sprendžiant pastatų šiltinimo klausimus? Šia tema kalbiname „Paroc“ rinkodaros vadovę dr. Audronę Endriukaitytę.

Sandarus namas

Reiktų atkreipti dėmesį, kad ne tik šiltinimo medžiagos ir jų savybės nulemia vienokį ar kitokį rezultatą, bet ir visas sprendimas, visa šiltinimo sistema. Na, žinoma ir darbų kokybė.Pavyzdžiui, jei sienos drėksta, tai jų šilumos izoliacinės savybės prastėja, jau nekalbant apie tokių atitvarų ilgaamžiškumą. Drėgmė yra didžiausias pastato prie-šas. Ilgai besikaupiant drėgmei, padidėja visos sienos drėgnis, todėl ant vidinių sienos paviršių susidaro tin-kamos sąlygos pelėsiams ir kitiems mikroorganizmams augti. Visa tai mažina pastato naudojimo efektyvumą, blogina patalpų mikroklimatą ir trumpina pastato sie-nos naudojimo laiką.Mineralinė vata yra vandens garams laidi medžiaga ir leidžia drėgmei pasišalinti iš atitvarų. Paprastai tai yra vadinama „kvėpuojančiomis sienomis“.Iš mineralinio pluošto pagaminta termoizoliacinė me-džiaga vandens garus praleidžia daug geriau nei kitos termoizoliacinės medžiagos. Pro šią medžiagą praei-nantys vandens garai nekeičia akmens vatos savybių: siena išdžiūsta, o mineralinė vata ir toliau puikiai su-laiko šilumą, slopina triukšmą ir apsaugo nuo ugnies poveikio.

Izoliacinės medžiagos turbūt retai tampa gaisro priežastimi. Kodėl Jūs akcentuojate šiltinimo me-džiagų degumą?

Izoliacinės medžiagos gal ir netampa gaisro priežas-timi, tačiau kalbant apie saugumą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek Jūs galite sumažinti gaisro riziką ir gaisro padarinius. Jei naudojame nedegias statybines medžiagas, tai nepabloginame pastato atsparumo ugniai. Bet jei naudojame degias statybines medžia-gas, tai mes prisidedame prie spartesnio gaisro plitimo. Laikas yra lemiamas veiksnys gaisro atveju. Kiek laiko turėsime žmonių ir materialinių vertybių gelbėjimui, kiek laiko liks sustabdyti gaisro plitimą – tai, bene, reikšmingiausi dalykai.Mūsų gyvenamojoje aplinkoje, būstuose kasmet dau-gėja daiktų, pagamintų iš įvairių plastikų, organinių medžiagų. Paskutiniais dešimtmečiais gaisrų trukmė – nuo užsiliepsnojimo iki visiško gaisro išplitimo – dras-tiškai trumpėja, o nuostoliai didėja.Beveik visos mineralinės vatos rūšys yra klasifikuoja-mos kaip nedegios medžiagos, tačiau akmens vatai būdinga itin aukšta – apie 1000 laipsnių lydymosi temperatūra, todėl ši vata konstrukcijas nuo ugnies poveikio saugo ilgiau. Dauguma be dangos akmens vatos gaminių priskiriami saugiausiai A1 klasei pagal degumo klasifikaciją.Aš suprantu, kad pasirinkdami šilumos izoliaciją daž-niausiai žmonės net nepagalvoja, kaip tai pakeičia jų pastato sienų gaisrinę klasę. Pavyzdžiui, mūro arba blokinių daugiabučių namų sienas, kurios yra nedegios ir atitinka A1 klasę, apšiltinus žemesnės degumo klasės izoliacinėmis medžiagomis, yra pabloginama pastato

Pradėjote informacinę kampaniją „Išmintinga investicija“, kurioje atkreipėte dėmesį į daugelį renovacijos aspektų, kuriuos dažniausiai pamirš-tame ir menkai aptarinėjame. Sakykite, ar verta klausti, ką dar be mažesnių sąskaitų už šildymą gali duoti renovacija?

Taip, žinoma verta. Pasaulio sveikatos organizacija yra suskaičiavusi, kad net 90 procentų savo laiko mes pra-leidžiame pastatuose. Todėl nuo patalpų mikroklimato ir gyvenamosios aplinkos labai priklauso mūsų gyveni-

mo kokybė.Investicija į pastatų modernizavimą, renovaciją yra ne tik investicija į „mažesnes sąskaitas už šildymą“ ar energinį naudingumą, bet ir į garso izoliavimą, gaisrinę saugą, komfortišką ir sveiką gyvenamąją aplinką.

Kalbant apie pastatų šiltinimą, kokius aspektus išskirtumėte kaip svarbius ir reikšmingus?

Visų pirma reiktų pasakyti, kad šilumos izoliavimo, pastatų šiltinimo sprendiniai turi būti išties efektyvūs.

23

LT

Sandarus namas

gose sumontuota vata slopina pastate sukelto triukšmo sklidimą. Akmens vatos garso sugerties koeficientas α yra 1, tai – vienas geriausių, lyginant su kitų medžiagų suger-ties koeficientais, todėl patalpose įrengti akmens vatos ele-mentai sumažina garso aidėjimo trukmę ir intensyvumą.

O kaip dėl kainos?

Kartais žmonės galvoja, kad sienų šiltinimas nedegia, puikiai šilumą ir garsą izoliuojančia, vandens garams laidžia šilumos izoliacija iš akmens vatos yra gerokai brangesnis už šiltinimą kitomis izoliacinėmis medžia-gomis. Tad nusprendėme suskaičiuoti keletą konkrečių gyvenamųjų namų šiltinimo įvairiomis sistemomis va-riantų. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, 50 kv. m ploto butas 12 aukštų 60-ies butų renovuojamame daugiabutyje šiltinant sienas tinkuojama fasado sistema su akmens vatos izoliacija vietoje EPS pabrangsta tik 213 eurų, tai yra vos keliais eurais už kvadratinį būsto ploto metrą. Toks neženklus ir nereikšmingas pabrangimas arba papildoma nedidelė investicija sukuria vertes, kurios yra ypač svarbios ir sunkiai įkainojamos, tai – geresnę gyvenamąją aplinką, „kvėpuojančias sienas“, saugesnį ir ilgaamžį būstą.

Daugiau informacijos apie išmintingą investiciją šiltinant pastatus rasite www.paroc.lt

Bendrovė „Paroc“ pradėjo informacinę kampaniją „Iš-mintinga investicija“, kurios simboliu buvo pasirinkta pelėda – išminties simbolis.

sienų degumo klasė, apie tai net nesusimąstant, net nepagalvojant, to net neįvertinant. Tik įvykus gaisrui suprantame kokią didelę klaidą mes padarėme.

Kokios dar izoliacinių medžiagų savybės, Jūsų nuomone, yra svarbios kalbant apie gyvenamo-sios aplinkos gerinimą šiltinant pastatus?

Artėkime prie žmogaus ir to, kaip jis jaučiasi. Vienas greičiausiai kintančių gyvenamosios aplinkos taršos šaltinių yra triukšmas. Miesto transporto, buitinių prie-taisų, garso ir vaizdo aparatūros sukuriamo triukšmo lygis per paskutiniuosius 15-20 metų padidėjo apie 10 decibelų. Žmogaus ausis tai suvokia kaip 2 kartus didesnį triukšmą.Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad triukšmas trikdo mūsų poilsį ir miegą, trukdo susikaupti dirbant ar mokantis, triukšmingoje aplinkoje būnantys žmonės greičiau susierzina, blogėja jų psichinė sveikata, vystosi hipertenzija ir išeminė širdies liga. Triukšmą sukeliančių technologinės pažangos priemonių atsisakyti sunku, todėl patalpos, kuriose žmonės praleidžia didžiąją gyvenimo dalį, turi būti gerai izoliuotos tiek nuo aplinkoje sklindančio, tiek ir nuo pastatuose esančių triukš-mo šaltinių. Patalpose turi būti maža aidėjimo trukmė.Mineralinė vata yra porėta medžiaga, dažnai naudojama daugiasluoksnėse konstrukcijose. Pastatų fasaduose ir stoguose naudojami vatos gaminiai apsaugo patalpas nuo išorėje sklindančio triukšmo, vidinėse pertvarose ir perdan-

24

Sieną iš ARKO blokelių sudėtinga pastatyti blogai, bet reikia naudoti tam skirtus įrankius

Diskusijos „Kaip pastatyti taupų namą“ dalyviai aiškinosi, kaip, naudojant silikatinius blokelius, pastatyti namą šeimai – kad jis būtų ne tik stilingas, jaukus, bet ir taupytų šilumą.

Viktorija, kurios šeima rengiasi statyti šeimos namą, įsitikinusi, kad šykštus moka du kartus, todėl ji nelinkusi taupyti šilumos ir garso izo-liacijai. Pasak UAB „Descon“ direktoriaus kons-

truktoriaus Mindaugo Dagio, individualus namas nėra labai sudėtingas statinys, todėl sienos gali būti iš bet kokių konstrukcijų – medinių, mūrinių, gelžbetoninių.„Atkreipčiau dėmesį į svarbiausią dalyką – tai namo sandarumas. Jeigu pasirinktume medinį ar karkasinį namą, sandarumo taip pat galime pasiekti, bet tai daugiau kainuos ir reikės labai aukštos kvalifikacijos statybininkų, – sako M. Dagys. – Jei tai būtų mūras, blokeliai, tai išspręsti šiuos klausimus būtų paprasčiau“.

Silikato blokeliai – ekologiška ir tvirta medžiaga

Atsižvelgiant į profesionalų nuomonę, diskusijoje dalyvavusiai Viktorijai pasirinkta namą statyti iš AB „Silikatas“ blokelių ir apšiltinti „Paroc“ akmens vata. Tokį pasirinkimą lėmė ARKO blokų savybės ir 60 metų bendrovės „Silikato“ veikla rinkoje. UAB „Paroc“, gami-nančios mineralinę vatą, pagrindinė įmonė veikia Suo-mijoje, o suomiškas namas yra tapęs taupaus, šilto ir jaukaus namo sinonimu.

naudojant 15–20 MPa slėgį, o kietinami autoklavuose, naudojant 0,8–1,3 MPa slėgį, sočiųjų garų aplinkoje. Kietinimo ciklas užtrunka 10–14 valandų. Esant hi-droterminėms sąlygoms autoklave, smėlis reaguoja su kalkėmis, sudarydamas didelio stiprio cementuojančią medžiagą – kalcio hidrosilikatus. Susidarę kalcio hidro-silikatai suriša smėlio grūdelius į monolitą.„Mes gaminame įvairaus 12, 15, 18, 24 cm pločio blo-kelius, kurie skirti ne tik pramoninių ar daugiaaukščių pastatų sienoms, bet ir pertvarinėms sienoms“, – kal-bėjo V. Česnauskas.

Naudojant blokelius, taupomas laikas ir medžiagos

Paprastai užsakovui yra aktualus statybos greitis, nes kuo statyba trunka ilgiau, tuo ji kainuoja daugiau. Šiuo požiūriu, silikato blokeliai yra nepakeičiami, nes, užuot naudojus keturias ar penkias plytas, užtenka vieno blo-kelio.„Kita vertus, jei plytas tik mūrijame, tai blokelius pa-prastai klijuojame plonasluoksniu skiediniu. Blokeliai yra labai tikslių matmenų, todėl galime naudoti plo-nasluoksnį skiedinį, kurio siūlė siekia 2 mm, tuo tarpu plytų mūro siūlė yra 10-12 mm. Tai reiškia, kad naudo-

Pasak AB „Silikatas“ direktoriaus Vytauto Česnausko (nuotraukoje), silikatiniai blokeliai ARKO gaminami iš vietinių ekologiškų medžiagų – smėlio, kalkių ir vandens. Silikatiniai gaminiai formuojami presais,

Bendrovės „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas: „Visi ARKO blokų matmenys atitinka leidžiamuosius matmenų nuokrypius gaminiams, skir-tiems mūrui su siūle iš plonasluoksnio skiedinio. Esant lygiai sienai, paprasčiau ir pigiau ją tinkuoti.“

Sandarus namas

25

jama daugiau skiedinio ir pats procesas užima daugiau laiko, susidaro daugiau šiukšlių, reikalingos maišyklės, – kalbėjo V. Česnauskas. – Mūrijant plytas skiediniu užpildomos horizontalios ir vertikalios siūlės, tuo tar-pu ant ARKO blokelio dedame 2 mm storio skiedinį tik ant horizontalių siūlių, nes vertikalių siūlių užpildyti skiediniu nereikia. Tai turi teigiamos įtakos namo san-darumui ir statybos proceso greičiui. Juk kuo didesnės siūlės, tarpai, tuo sandarumas labiau pažeidžiamas“.Visi ARKO blokų matmenys atitinka leidžiamuosius matmenų nuokrypius gaminiams, skirtiems mūrui su siūle iš plonasluoksnio skiedinio, matmenų nuokrypiai siekia apie 1 milimetrą. Esant lygiai sienai, paprasčiau ir pigiau ją tinkuoti. „Blokelis yra tvirtas, pranašesnis už plytas ar paprastą mūrą“, – diskusijoje kalbėjo bendro-vės „Silikatas“ direktorius V. Česnauskas.Pasak V. Česnausko, bendrovė gali sukomplektuoti už-sakovui ne tik reikiamus statybai ARKO blokelius, bet ir papildomas priemones, kaip, antai: blokeliams skirtus MITTO klijus ar plonasluoksnio skiedinio klojimo dėžu-tes skirtingo pločio blokams. Visa tai komplektuojama tiesiog bendrovės „Silikatas“ gamykloje.

Garso izoliaciją gerina ir blokelių klijaiUžsakovams aktuali ne tik šilumos, bet ir garso izolia-cija. Kaip sakė diskusijos pašnekovas AB „Silikatas“ di-rektorius V. Česnauskas, silikatiniai ARKO blokeliai yra didelio tankio – 1310-1500 kg/kub. m. „Kuo didesnis tankis, tuo didesnė šiluminė inercija, tuo mažiau kam-bario temperatūra priklauso nuo lauko temperatūros pokyčių: žiemą – kambariuose palaikoma šiluma, o va-

sarą sienos neleidžia įkaitinti kambarių iki lauko tempe-ratūros, pavyzdžiui, 30 laipsnių“, – sakė V. Česnauskas.Didelis blokelių tankis turi įtakos ir geram garso izoliavi-mui. „Silikato“ gaminamas 24 cm pločio blokelis izoliuoja 56 decibelų garsą. Tai puikus rezultatas. Tačiau blokelis konstrukcijoje naudojamas ne vienas, o su apšiltinimo medžiaga – iš išorės, tinkuojama – iš vidaus, tankis di-dėja, tad pasiekiama ir aukščiausia garso izoliacija.Silikatiniai blokeliai yra ne tik ypač tvirti, bet ir visiškai nedegūs. Namų gyventojams tai turėtų būti svarbu, nes ištikus gaisrui jie turi pakankamai laiko ne tik pa-tys išeiti, bet ir spėti pasiimti būtinus daiktus. Tyrimais nustatyta, kad mūrinio namo gyventojai turi nuo 120 minučių iki 240 minučių laiko – sienos atlaikys. At-sparumas ugniai yra laikas, kiek, kilus gaisrui, sienos išlaiko tvirtumą. Tai yra laikas, per kurį gyventojai turi išeiti iš pastato.

Lavos plaušai – sukurta gamtos, padaryta žmogaus

Lietuvoje skandinaviško stiliaus namas tapo stilingo, tau-paus ir jaukaus namo sinonimu. Bendrovės „Paroc“, kurios pagrindinė būstinė yra Suomijoje, pardavimų direktorius Aurimas Matulionis pripažįsta, kad suomiai ir lietuviai turi daug bendro – jiems visiems patinka estetiški, ne-dideli namai, tačiau iš esmės kaip vartotojai jie skiriasi.„Skandinavai, statydami namą, žiūri, iš ko jis pasta-tytas, tik po to jiems aktuali vidinė apdaila. Tuo tarpu mums nėra svarbu sienos, nes gi jos nesimato, svarbu,

kad būtų paauksuoti čiaupai ir viskas būtų gražu. Skan-dinavai yra praktiški žmonės, dėl šalto klimato jie žiūri, kad tai būtų taupus namas, naudotų mažai energijos, kad būtų naudojamos natūralios, nedegios medžiagos. Todėl ir vertina mūsų medžiagas [akmens vatą, red. past.], kurios yra visiškai nedegios A1 klasės, natūra-lios, pagamintos iš akmens. Sukurta gamtos, tačiau pagaminta žmogaus – tai akmens lavos plaušai arba išsilydęs akmuo. Jos puikiai tarnauja kaip šilumos ir garso izoliacija, – kalbėjo A. Matulionis. – Vatą naudoti su blokeliais – tai labai puikus sprendimas“.

Statant sieną iš blokelių, sudėtinga ją pastatyti blogai

Kalbėdamas apie darbo su blokeliai specifiką ir atsaky-damas į klausytojų klausimus, statybų bendrovės „Verslo ekspresas“ direktorius Andrėjus Kožemiakinas pastebė-jo, kad, statant sieną iš ARKO blokelių, sudėtinga sieną pastatyti blogai, su plyšiais, nesandarią. „Svarbu yra tinkamai padaryti pirmąsias eiles. Kadangi siūlė tarp blokelių yra maža, ji nesitraukia“, – dalijosi savo patir-timi statybininkų atstovas. A. Kožemiakinas akcentavo pirmųjų blokelių eilių svarbą. Nuo to, kaip bus sumūryti pirmieji blokeliai, priklausys ir visos sienos kokybė. Dir-bant su blokais, statybininkams svarbu turėti tinkamus įrankius, kad darbas vyktų greičiau ir kokybiškiau.„Pas mus pirkdami blokelius galite nusipirkti specialias dėžutes ir įrankius, kurie padės kokybiškai padaryti ir labai pagreitins darbo procesą. Parduodami produktą, siūlome priemones, kuriomis galima pasiekti gerą rezultatą – tai ne vien dėžutės, blokelių klijai ir tinkai. AB „Silikatas“ siūlo klientams kartu su blokeliais sukomplektuoti visą reikia-mą asortimentą“, – siūlė sprendimo būdus ir kokybės garantą V. Česnauskas. Pritardamas gamintojų atstovui, A. Kožemiakinas akcentavo, kad statybininkas, dirbdamas su viena ar kita medžiaga, turi naudoti ir tinkamus tam produktui įrankius. Šie įrankiai, dalijosi statybų bendrovės vadovas, ne tik spartina darbą, bet ir tolygiai paskirsto medžiagas – blogai padaryti tampa sudėtinga. Apie diskusiją taip pat skaitykite www.statybunaujienos.lt

Sandarus namas

26

Stogams – kokybiškos, ilgaamžės plieninės dangos

Didžiausi plieninių stogo dangų pranašumai – lengvumas, sandarumas ir spalvos ilgaamžiškumas. Ilgametė plieninių stogų lyderė ir Lietuvoje, skandinavų kompanija „Ruukki“ kontroliuoja visą plieninės stogo dangos gamybos procesą: turi savo metalo liejyklas Suomijoje, gamybai naudoja pažangiausius, nesusidėvėjusius profiliavimo įrenginius, todėl gali pasiūlyti išskirtinę kokybę.

Tokius lakštus įsigyti, transportuoti, sandėliuoti sta-tybvietėje, užkelti ir sumontuoti ant stogo – daug paprasčiau.

Spalvos ir ilgaamžiškumas Kokybiškų plieninių lakštų spalva ir estetinis vaizdas pasižymi ir ilgaamžiškumu. Plieno lakštų ilgaamžišku-mą labiausiai veikia viršutinis sluoksnis – polimerinis padengimas. Pavyzdžiui, „Ruukki 30“ kokybės klasės dangoms suteikiama 30 metų techninių ir 10 metų estetinių savybių garantija, o aukščiausios, t. y. „Ruukki 50 Plus“ kokybės klasės dangoms – net 50 metų tech-ninių ir 20 metų estetinių savybių garantija.

Plieno lakštai yra tvirti, lengvi ir lengvai apdoro-jami, tokios dangos sumontavimas nereikalauja ypatingų stogdengių įgūdžių ar įrankių, tad sto-go dengimo darbai vyksta itin sparčiai. Dengiant

stogą plienine danga, nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių - grebėstų konstrukcijos. Renovuojant stogą, dažniausiai esamos konstrukcijos keisti irgi neprireikia – pakanka tik įver-tinti, ar išlaikyta stogo plokštumų geometrija, apžiūrėti ir pakeisti pažeistas medines dalis.Norintiems stogo dangą montuoti patiems, siūlomas dar patogesnis sprendimas – nedideliais lakštais parduodama plieninė stogo danga „Ruukki Finnera“.

Sandarus namas

27

Plieninių stogo dangų spalvų pasirinkimas labai platus, tačiau populiaresnės yra natūralios, prie kraštovaizdžio labiau derančios spalvos.

Klaidingi mitaiDažnai baiminamasi, kad įsigijus plieninę stogo dangą lietui lyjant bus girdimas barbenimas. Specialistai vie-ningai sutaria, kad jei stogas ar palėpės perdengimas bus tinkamai apšiltintas, triukšmo namo viduje nesi-girdės. Dažniausiai šiltinimui naudojamas bent 20-25 cm mineralinės ar stiklo vatos sluoksnis, kuris puikiai izoliuoja ir garsą. Žmonės neretai mano, jog metalinis stogas vasarą greitai įkaista. Tačiau jei jei stogas yra apšiltintas ir tarp šilumos izoliacijos bei stogo dangos yra tvarkingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai, tai irgi tik mitas. Ventiliuojamą oro tarpą būtina įrengti visada, nesvar-bu, kokia danga dengiamas stogas. Kuo stogo danga labiau įkaista, tuo oras greičiau kyla į viršų ir pasišalina į lauką. Tad įkaitęs oras neužsilaiko, šilumai nėra jokios galimybės įveikti storo apšiltinimo sluoksnio ir patekti į pastato vidų.

Kokybės aritmetika Renkantis bet kurią stogo dangą, nereikėtų atsižvelgti vien tik į dangos kvadratinio metro kainą. Pirmiausia vertėtų sudaryti pilną visų medžiagų ir darbų sąmatą. Suskaičiuoti reikia viską – pradedant medinei kons-trukcijai reikalingų medžiagų ir darbų kaina, toliau – stogo danga ir jos dengimo darbų kaina, labai svarbu

įvertinti ir įvairių priedų – lietvamzdžių, latakų, sniego užtvarų, įvairių tvirtinimo detalių ir kt. – kainas. Viską susumavus lengva įsitikinti, kad stogo dangos lakštų kaina sudaro gana nedidelę dalį stogo sąmatoje.

Ieškantiems išskirtinio dizaino – šie-met dar dvi naujos dangos

Kovo mėnesį rinkoje pristatyta Premium klasės sto-go danga „Ruukki Armorium“, išsiskirianti didžiausiu bangos aukščiu, bemat susilaukė dėmesio tarp besi-statančiųjų ar renovuojančių stogus namų savininkų, dizainerių bei architektų. Kuriant naująjį čerpinį profilį „Armorium“, labiausiai buvo atsižvelgta į prabangesnių namų savininkų pa-geidavimus: aukštos, išraiškingos, elegantiškų formų bangos stogui suteikia tvirtumo, solidumo įspūdį. Todėl „Armorium“ puikiai tinka įvairių architektūros stilių, didesnių individualių namų, dvarų, viešbučių, restoranų, laisvalaikio centrų ir kitiems didesnio plo-to stogams. Siūloma galimybė rinktis net iš devynių, solidumą pabrėžiančių, prie natūralaus kraštovaizdžio derančių, aksominių matinių spalvų.

„Ruukki Armorium“ priskiriama aukščiausios klasės stogo dangoms ne vien dėl jos unikalaus dizaino, t. y. profilio rašto ir spalvų, bet ir dėl ilgaamžiškumo ga-rantijos. Naujosios dangos ilgaamžiškumą garantuoja aukščiausios, „Ruukki® 50 Plus“ kokybės klasės matinis padengimas, ilgiausiai išlaikantis ryškią spalvą ir ge-riausiai apsaugantis dangą nuo mechaninio poveikio, korozijos bei UV spindulių. Šiai dangai suteikiama 50 metų techninių ir 20 metų estetinių savybių „Ruukki“ garantija. Naująją stogo dangą jau galima įsigyti „Ru-ukki“ atstovų prekybos vietose bei „Ruukki Express“ stogų centruose.Balandžio mėnesį „Ruukki“ pristatė rinkai ir dar vieną naują, vidutinės – ekonominės klasės stogo dangą „Monterrey FEB Forma“, tad besistatantiems ar norin-tiems renovuoti stogą dabar yra dar daugiau kainos – kokybės pasirinkimo galimybių. Lyginant su vienu populiariausių iki šiol, dar 1981 m. „Ruukki“ pristatytu stogo dangos profiliu „Monterrey“, „Monterrey FEB For-ma“ yra ženkliai patobulintas. Jo bangos tapo šiek tiek aukštesnės, išraiškingesnės, o priekinio krašto užbaigi-mui naudojama „FEB Forma“ technologija.„Ruukki FEB Forma®“ tai unikali, patentuota priekinio krašto užlenkimo technologija, suteikianti išraiškin-gesnio, vizualiai labiau išbaigto stogo vaizdą. Užapva-lintais kraštais, be matomų aštrių briaunų stogo danga atrodo gerokai storesnė, yra tvirtesnė ir saugesnė. Skardos lakšto nupjautasis kraštas visuomet yra už-lenktas į vidų, apsaugotas nuo tiesioginio atmosferos poveikio, o tai gerokai sumažina galimybes atsirasti korozijai, padidėja viso stogo ilgaamžiškumas.

Priežiūra ir valymas„Ruukki“ plieninės stogo dangos beveik nereikalauja priežiūros – jos nepelija, nekerpėja ir nesamanoja. Ant jų ilgam neužsilaiko sniegas, smulkios medžių šakelės, spygliai. Tačiau jeigu šalia auga dideli medžiai, tuomet patartina reguliariai pravalyti lietaus latakus nuo sąnašų.

Daugiau informacijos apie plienines stogo dan-gas, lietaus nuvedimo sistemas ir kitus stogo priedus rasite internete, adresu www.ruukkis-togas.lt, tel. (8 5) 232 2315 ar pas artimiausią „Ruukki“ partnerį.

Naujoji danga „Ruukki Armorium“ puikiai tinka didesnių individualių namų, dvarų, viešbučių, restoranų, laisvalaikio centrų ir kitiems didesnio ploto stogams.

„Ruukki Armorium“ rinkoje išsiskiria aukščiausiomis ban-gomis, stogui suteikiančiomis išraiškingumo, tvirtumo.

„Ruukki FEB Forma“ technologija

Sandarus namasU

žs. N

r. 15

/19

28

Namų šiltinimo sėkmė – patikrinti sprendimai

Statybų srities specialistai sako, kad daugiabučių atnaujinimo ar naujų namų šiltinimo sėkmė priklauso nuo medžiagų pasirinkimo ir darbų kokybės. Didesnį dėmesį patariama skirti projektuotojų darbui, o renkantis šiltinamąsias medžiagas pasikliauti ne susiformavusiais mitais, o ekspertų patarimais, taip sutaupant ir laiko, ir lėšų.

Bendrovės „Renovacijos konsultacijos” direktorius Renatas Zinkevičius teigia pastebintis besikei-čiantį gyventojų požiūrį į atnaujinamus būstus – vis dažniau pirmenybė teikiama medžiagų ir

atliekamų darbų kokybei, taigi įsiklausoma į kvalifi-kuotų specialistų patarimus ir rekomendacijas. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) preziden-tas Kęstutis Kurlys sako, kad daugiabučių moderni-zavimo procese būtina naudoti Lietuvoje įteisintas ir sertifikuotas medžiagas, laikytis gamintojų paruoštų rekomendacijų ir taisyklių. K. Kurlio teigimu, Lietuvoje daugiabučių namų fasa-dų apšiltinimui ir apdailai pasirenkamos vėdinamo-sios arba tinkuojamosios fasadų šiltinimo sistemos. Polistireninis putplastis dėl savo gerų mechaninių ir termoizoliacinių savybių ilgą laiką naudotas įrengiant būtent tinkuojamąją fasadų šiltinimo sistemą. Pasta-ruoju metu polistireninis putplastis, atlikus reikiamus bandymus ir laikantis gamintojų rekomendacijų, pra-dėtas naudoti ir vėdinamai fasadų šiltinimo sistemai. Taip patiriamos kur kas mažesnės laiko sąnaudos, ka-dangi išvengiama vadinamųjų šlapiųjų procesų, todėl nereikia laukti, kol išdžius šiltinimo medžiagos klijai ir armuojamasis sluoksnis.Bendrovės „A-Z Projektai“ direktorė architektė Jolita Sarpaliūtė sako, kad polistireninio putplasčio nau-dojimas neriboja techninių sprendinių įvairovės: „Ši medžiaga sėkmingai naudojama tiek įrengiant tinkuo-jamųjų fasadų šiltinimo sistemas, tiek projektuojant individualius gyvenamuosius namus. Polistireninį putplastį galima puikiai pritaikyti ir dekoruojant įman-

triausius fasadus, pavyzdžiui, gaminant sudėtingų for-mų karnizus, fasadų dekoro elementus“. Pagrindiniai reikalavimai termoizoliacinėms medžia-goms, pabrėžia specialistai, – jų ilgaamžiškumas, per visą pastato eksploatavimo laiką nesikeičiančios termoizoliacinės ir mechaninės savybės, saugumas ir ekologiškumas, atsparumas drėgmei, pakankamas mechaninis stipris veikiant apkrovai. Skirtingoms pastato zonoms apšiltinti naudojamos atitinkamos polistireninio putplasčio rūšys. Pavyzdžiui, polistireninis putplastis EPS 70 tinkamas išorinėms sie-noms šiltinti, EPS 80 – stogams, EPS100 – pamatams ir cokoliui. Beje, kai kurie specialistai cokolinei daliai šiltinti dėl mažo vandens įgeriamumo rekomenduoja tik polistireninį putplastį.

Be geros kainos – ir kiti privalumai Nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „Eika“ statybos projektų vadovas dr. Robertas Volvačiovas pa-brėžė, kad polistireninis putplastis statybų aikštelėse – vis dažnesnis, mat šios termoizoliacinės medžiagos techninės charakteristikos labai panašios į mineralinės vatos, o pilkojo polistireninio putplasčio neoporo yra net 10–15 proc. geresnės.Pagrindinis motyvas naudoti polistireninį putplastį yra mažesnė jo kaina. „Tačiau ne visuomet įvertinami kiti jo privalumai: polistireninis putplastis – ilgaamžė, san-dari medžiaga, kurios neprapučia vėjas, o jos techninės charakteristikos išlieka nepakitusios visą eksploatavi-mo laikotarpį“, – komentavo dr. R. Volvačiovas.

Didėjantis polistireninio putplasčio populiarumas Lie-tuvoje neturėtų stebinti. 2013 metais Europos išorinių šilumos izoliavimo sistemų asociacija paskelbė suskai-čiavusi, kad fasadų šiltinimui daugiausia naudojamas polistireninis putplastis – 82-83 proc. visoje Europoje ir maždaug 84 proc. centrinėje Europoje. Mineralinė vata Europoje yra antra pagal populiarumą izoliacinė medžiaga – 11-12 proc. Šiltinant pastatus svarbu nesutrukdyti oro cirkuliacijos patalpose. Specialistai sutaria – pelėsio atsiradimo priežastis – ne šiltinamoji medžiaga, o vėdinimo stoka. K. Kurlys praktikoje susiduria su atvejais, kuomet ap-šiltinus pastatus išorinių atitvarų vidinėje pusėje atsi-randa pelėsis. Tačiau, specialisto teigimu, polistireninis putplastis yra atsparus pelėsinių grybų ir kitų bakterijų poveikiui. Polistireninį putplastį sudaro oras (98 proc.) ir stirenas (2 proc.). Oro poros yra uždaros, todėl polisti-reninio putplasčio neperpučia vėjas, į jas neprasiskver-bia teršalų ir drėgmės, įmirkis dėl aplinkos drėgmės yra minimalus, todėl šiltinamoji medžiaga negali būti pelėsio priežastis.Architektė J. Sarpaliūtė pritaria, kad atnaujintų daugi-abučių gyventojai pamiršta patalpų vėdinimą ar tam neskiria tinkamo dėmesio. „Dažnai nesusimąstoma, kad netinkama patalpų eks-ploatacija ir yra pagrindinė pelėsio atsiradimo priežas-tis“, – sako architektė. R. Volvačiovas prisipažino girdėjęs kalbų, kad polisti-reninis putplastis yra labai degi medžiaga. Statybose, pašnekovo teigimu, naudojama daug degių medžiagų, tačiau svarbu, kad gaisrinei saugai keliamus reikala-vimus atitiktų visa sistema. Polistireninis putplastis uždengiamas armavimo mišiniu, tinku ar fasadinėmis plytelėmis. Tokia sistema visiškai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus. Inžinierius Vytautas Rimkus, pastaruoju metu užsii-mantis tik technine modernizuojamų namų priežiūra, sako, kad polistireninis putplastis dabar saugiai nau-dojamas net devynaukščiams ar dvylikaaukščiams namams šiltinti, nes tai leidžia naujausios statybos normos.

Statybose užsitarnavo gerą vardąJau 15-kos modernizuotų gyvenamųjų namų techninę priežiūrą Klaipėdoje atlikęs V. Rimkus atkreipė dėmesį, kad polistireniniu putplasčiu šiltinant pastatus pasie-kiami geresni sandarumo rezultatai, yra patogiau dirb-ti. Užklijuotas polistireninio putplasčio plokštes galima lyginti, šlifuoti statybine trintuve ar šlifavimo popie-riumi, o tokie darbai neįmanomi kreivus sovietmečiu statytų daugiabučių fasadus apklijavus mineralinės vatos plokštėmis.Pradedant šiltinimo darbus V. Rimkus darbininkus ne-retai pats papildomai moko, kaip tinkamai įrengti fa-sadų šiltinimo sistemas. Bene pagrindinė statybininkų klaida – netinkamai įrengtas šiltinimo sistemos tvirtu-mą lemiantis armavimo sluoksnis. Jei jis būna perne-lyg plonas, gali sutrūkinėti, vanduo gali imti skverbtis į naujai įrengtą sluoksnį vis didindamas plyšius, ir po kelerių metų viską teks perdaryti.

Sandarus namas

Užs

. Nr.

15/5

5

29

Naujos medžiagos fasadams: ir šilumai, ir grožiui

Atsigaunant Lietuvos statybų rinkai bei judant pastatų renovacijos projektams, vėl aktuali tampa ir naujų statybos medžiagų pasiūla. Nors Lietuvoje Turkijos įmonės „Kar-Yapi“ dvisluoksnė medžiaga dar gana nauja, bet jau yra nemažai tiek kotedžų, tiek individualių namų, kurių sienos jau apklijuotos šia medžiaga. Šį pasirinkimą lėmė naujų technologijų kaina, kokybė ir funkcionalumas – turkiškomis plokštė-mis namas ir apšildomas, ir apdailinamas.

Koncerno „Kar-Yapi“ oficialios atstovės Lietuvoje ir Šiaurės Europoje – uždarosios akcinės bendro-vės „Akmens karalystė“ – direktorius Eugenijus Maciulevičius teigia, kad naujos medžiagos gali

būti naudojamos ne tik statant naujus namus, bet ir at-naujinant senus pastatus. „Fasadams padengti įmonė „Kar-Yapi“ gamina polistireninio putplasčio plokštes, padengtas trimis kvarcinio smėlio, marmuro dulkių ir polimero mišinio sluoksniais. Bandymais įrodyta, kad šios plokštės ne tik puikiai izoliuoja šilumą, bet ir ne-skylinėja, nelūžta. Šias plokštes tereikia priklijuoti spe-cialiais klijais, o po to nudažyti pasirinktais fasadiniais dažais. Be to, šiam gaminiui teikiama 10 metų garanti-ja“, – sakė E. Maciulevičius.Atsparios karščiui ir speigui, kuria pageidaujamą faktūrąPasak E. Maciulevičiaus, atlikti tyrimai patvirtino, kad įmonės gaminiai atsparūs didelei temperatūrų kaitai. „Medžiagos gali būti naudojamos ir ten, kur svilina 40 laipsnių karštis, ir ten, kur spaudžia 40 laipsnių speigas: tad jos eksportuojamos ir į Saudo Arabiją, Kazachstaną, ir į Rusiją bei Norvegiją. Be to, su šiomis medžiagomis lengviau dirbti nei su gipsu ar tinku, todėl sumažėja darbo sąnaudos“, – teigė įmonės vadovas.Dar viena šių medžiagų ypatybė, anot įmonės vadovo, yra ta, kad plokštės gaminamos įvairaus reljefo ir or-namentų. Tad fasadas gali imituoti rąstinio ar apkalto dailylentėmis namo, lentų ar banguoto paviršiaus, fa-sado plytelių ar pintų nendrių, plytų ar skelto akmens, kitokios apdailos faktūrą.

UAB „Akmens karalystė“ atstovauja dirbtinio akmens bei PVC stogo dangos

gamintojamsKaip minėjo E. Maciulevičius, UAB „Akmens karalystė“ yra ir kitų įmonių atstovė Lietuvoje. „Nuo 2015 metų sausio mėnesio esame kompanijos „Diamond Stone“ dirbtinio akmens gaminių, skirtų interjerui ir eksterje-rui, atstovai. Natūralus akmuo mūsų gamtinėmis sąly-gomis yra nepatvarus, lengvai trūkinėja, o šis dirbtinis akmuo yra pritaikytas prie vietinių gamtinių sąlygų ir naudojant jį eksterjere netrūkinėja ir nelūžta. Turi ilga-laikę garantiją“, – sakė direktorius. Taip pat, pasak įmonės vadovo, nuo 2015 metų kovo mėnesio atstovaujama kompanijai „Mertplast“. „Ši kompanija gamina PVC plastikines 2,5-3 mm storio stogo dangas. Ji yra labai atspari temperatūros svy-ravimams, saulės poveikiui, vėjo spaudimams, krušai, turi gerą garso izoliaciją. Taip pat yra labai ilgaamžiška ir nereikalauja nuolatinės kontrolės ar remonto. Sutei-kiama 30 metų garantija. Būtent ši medžiaga, iš kurios gaminama stogo danga, yra plačiai naudojama auto-mobilinei pramonei“, – teigė Eugenijus Maciulevičius, bendrovės „Akmens karalystė“ direktorius.

Dirbant su „Kar – Yapi“ – taupomas laikasE. Maciulevičiaus skaičiavimu, naudojant „Kar-Yapi“ plokštes, galima sutaupyti apie 20 proc. išlaidų, pa-lyginus su tomis, kurios tektų dirbant su tradicinėmis medžiagomis. „Tarkime, fasadą tinkuojant. Turkiškas plokštes gali-ma klijuoti ir žiemą, kai temperatūra nukrinta net iki 10 laipsnių šalčio. Plokštės montuojamos gana greitai – trijų aukštų namo fasadą atnaujinti šiomis medžia-gomis būtų galima per 4–5 dienas. Tai keturis kartus trumpiau nei reikėtų namą nutinkuoti, be to šių plokš-čių dekoro sluoksnis yra 3–4 mm storesnis už įprastą tinko dekorą“, – minėjo bendrovės direktorius.Palankumo sulaukė ir iš gyventojų, ir iš specialistųPernai „Kar-Yapi“ koncerno gaminiai buvo pristatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje, Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniaus daugiabučių namų savi-ninkų bendrijų asociacijoje. Lietuvos architektų sąjun-goje buvo surengtas seminaras-pristatymas „Naujas požiūris į fasadų apdailą“. Visų minėtų institucijų atsto-vai apie Turkijos gaminius atsiliepė labai gerai.Šiuo metu „Kar-Ypri“ fasadinėmis plokštėmis Lietuvo-je jau dekoruota 16 kotedžų bei 15 privačių namų, du administraciniai pastatai. Iš viso sumontuota apie 9 tūkst. kv. metrų fasado dekoro plokščių ir apie 30 tūkst. ilginių metrų kitokių fasado dekoro elementų (langų apvadų, karnizų, langokraščių, fasado gražinimo ele-mentų, kolonų).

Sandarus namasU

žs. N

r. 15

/28

30

Elegantiškas stogas ir fasadas šimtmečiui? Misija įmanomaRemontuojantiems, restauruojantiems ar dengiantiems stogą, įrengi-nėjantiems namo fasadą naujai, UAB „Infantas“ siūlo aukštos ko-kybės, ilgaamžes, itin patvarias bei nepaveikias korozijai plokštes. Jos pagamintas iš „Cor - Ten“ plieno arba „Rheinzink“ cinko lydinio. Svarbu ir tai, kad plokštės, pagamintos iš šių medžiagų, yra lengvai prižiūrimos ir ilgiau atrodo kaip naujos.

UAB „Infantas“ jau daugiau kaip 20 metų specia-lizuojasi plieninių stogų ir sienų dangų rinkoje, todėl gali pasiūlyti laiko patikrintas ir išbandy-tas aukštos kokybės medžiagas.

„Cor - Ten“ – nepaveikus korozijaiKaip teigė UAB „Infantas“ direktorius Viktoras Citvaras, plienas „Cor - Ten“, iš kurio gaminamos stogo bei fasa-dinės plokštės, – atsparus gamtos veiksniams. „Šiam plienui būdingas didelis atsparumas klimati-nei korozijai bei atmosferos poveikiui. Jei atmosferos sąlygoms atsparus plienas dažnai sušlampa, o paskui išdžiūsta, jo naudojimo laikas tik pailgėja. Ant pavir-šiaus susidaręs oksido sluoksnis – patina – yra tanki ir beveik nelaidi deguoniui. Tai padidina atsparumą ko-rozijai ir veiksmingai lėtina rūdijimo procesą. Atsparių atmosferos veiksniams plienų mechaninės savybės ati-tinka universalių konstrukcinių plienų savybes“, – sakė direktorius

Produktas itin mėgstamas architektų„Cor - Ten“ plienai labai vertinami architektų tiek dėl techninių, tiek ir dėl savo vizualinių savybių. „Architektai noriai naudoja „Cor – Ten“ plieną, kadangi šis produktas nereikalauja papildomo apdirbimo, tin-ka naudoti su natūraliomis medžiagomis – mediena, taip pat su betonu, metalu ar stiklu. Natūrali patina,

kuri turi tarsi „surūdijusio“ plieno išvaizdą, labai dera su gamta, – vardina V. Citvaras. – Skirtingomis oro sąlygomis šis produktas keičia spalvą. Pavyzdžiui, po lietaus, būdamas šlapias, jis įgauna vienokią spalvą, saulei šviečiant ir išdžiūvęs – dar kitokią. Tai leidžia sukomponuoti išraiškingus fasadus, kurie sudaro har-moniją tarp architektūros ir gamtos.“

„Rheinzink“ suteikia pastatams elegancijosKita medžiaga, iš kurios gaminamos plokštės bei kuri plačiai naudojama architektūroje, – cinko lydinys „Rheinzink“. Tai visame pasaulyje žinomas aukštos ko-kybės cinko lydinys, kuriame metalo grynumas siekia 99,999 proc. – su atitinkamais vario ir titano priedais.

UAB „Infantas“ vadovas minėjo, jog cinko dangų nau-dojimas architektūroje turi gilias tradicijas. „Rheinzink“ puikiai tinka tiek dengti stogus, tiek įrengti fasadus bei vandens nutekėjimo sistemas. „Cinkas yra tradicinė statybinė medžiaga, aktyviai naudota architektūro-je XVIII – XX a. pradžioje. Jo lakštai buvo naudojami dengti stogus, parapetus, karnizus, bokštelius, archi-tektūrinės puošybos elementus. Cinko plastiškumas leidžia išlankstyti pačias sudėtingiausias formas, o atli-kimo technologija garantuoja kokybę šimtmečiui. Taigi šie gaminiai yra ilgaamžiai“, – sakė V. Citvaras.

Tinka tiek renovacijai, tiek ir naujai statybaiYra dangų, kurios „gyvena“ trumpai, – pakyla ir nusi-leidžia sykiu su mada. Kalbėdamas apie „Rheinzink“ dangą, įmonės vadovas akcentuoja, kad šios dangos estetika – architektūriniame kontekste, jos funkciona-lumas ir tvarumas tinka tiek šiandienos, tiek ir ateities projektams. Ši medžiaga tinka ir naujiems pastatų fa-sadams bei stogams padengti, ir senų paveldo pastatų atnaujinimui.„Daugelyje miestų šia medžiaga dengiami bažnyčių kupolų, teatrų, muziejų, administracinių pastatų ir kitų architektūriniu bei funkciniu požiūriu reikšmingų stati-nių stogai bei fasadai“, – teigė V. Citvaras.Statinių fasadų apdailai naudojamos lakšto profiliavi-mas, falco technika bei kasečių sistemos, padedančios kurti individualų pastatų įvaizdį. Dangos spalvos, kartu su kitomis medžiagomis, suteikia daugiau elegancijos pastatams ir jų puošybos elementams. „Rheinzink“ lydinys gali būti trijų atspalvių: klasikinio – blizgaus, pilkšvai melsvo ir skalūnų atspalvio. Skirtingai nuo daugelio kitų medžiagų, cinkui nereikia papildomo pa-dengimo – jį apsaugo natūrali patina arba paviršiaus oksidacija.

Skarda taupo laiką ir pinigusTokios medžiagos savybės taupo lėšų ne tik stogų įren-gimui, bet ir jų priežiūrai. Cinko paviršius nėra paveikus įbrėžimams, nes patinos sluoksnis atsistato savaime. Ši medžiaga yra nekenksminga aplinkai. Cinko lydinys nereikalauja jokio papildomo padengimo ir yra lengvai perdirbamas. Tai leidžia naudoti juos kartu su kitomis patvariomis statybinėmis medžiagomis – medžiu, akmeniu, plytomis, sukuriant natūralią architektūros įvaizdžio harmoniją.

Naudojamas ir LietuvojeKaip minėjo UAB „Infantas“ vadovas V .Citvaras naudo-jant „Reihnzink“ cinko lydinį, buvo pastatyta bei reno-vuota nemažai objektų ir Lietuvoje. Ši medžiagą buvo naudojama statant Kauno „Akro-polį“, tai pat renovuojant Kalvarijų bažnyčios bokštus, Kauno M.K. Čiurlionio muziejaus stogą, buvo įvykdyti Elektrėnų profesinio mokymo centro fasado apdailos darbai ir dar daugelis visuomeninių bei individualių pastatų projektų. Šiuo metu taip pat vykdoma keletas projektų, kuriuose bus panaudotas „Reihnzink“ cinko lydinys.

Sandarus namas

Užs

. Nr.

15/4

0

31

Parodos RESTA sensacija – namas, kurio beveik nereikia šildytiTam, kad tokią žinią, itin aktualią Lietuvai pastaraisiais metais, būtų galima paskelbti viešai, pasak „Greensbon“ architekto Ryčio Kaminsko, reikėjo atlikti nemažai darbų.

„Mūsų šalyje tai naujiena, kuri bus įvai-riai vertinama. Tuo tarpu energijos beveik nenaudojantys ir todėl pasy-viais vadinami namai pasaulyje yra

statomi nuo 1990-ųjų“, – sakė pašnekovas, dalyvau-jantis parodoje „Resta 2015“.

Lietuvoje statomi pasyvūs namai pagal „Passivhaus Institut“ kriterijus

Anot jo, pirmasis sertifikuotas dvibutis pasyvus namas Lietuvoje baigtas statyti prieš dvejus metus. Per tą laiką stebėta, ar tikrai tas, kas reikalaujama Vokietijos „Passivhaus Institut“ dokumentuose, atitinka realybę.„Tai, kad „tikrinome“ vokiečius, būtų per drąsu pasakyti. Tiesiog turėjo praeiti tam tikras laiko tarpas, kol patys įsitikinome ir galėjome pradėti kalbėti viešai apie tokius ypatingus namus, kurie iš tiesų pasiteisino ir mūsų kli-matinėmis sąlygomis“, – sakė architektas R. Kaminskas.Jo tvirtinimu, pasaulyje galioja įvairūs standartai, apibūdi-nantys, kokius kriterijus turi atitikti energiją taupantys na-mai. Tačiau Lietuvoje veikianti Nacionalinė pasyvaus namo asociacija laikosi būtent „Passivhaus Institut“ nurodymų. Pa-gal griežtus šios įstaigos kriterijus yra statomi pasyvūs namai. Ar vykdant darbus buvo laikomasi reikalavimų, nustato ser-tifikuotas asmuo. Jis dokumentus siunčia į Vokietiją ir iš ten gauna sertifikatą, patvirtinantį, jog namas iš tiesų – pasyvus.

Namas – termosasArchitektas R. Kaminskas atskleidė, kad tokie statiniai veikia tarsi termoso principu. Iš išorės jie apšiltinami, o iš vidaus yra labai gerai užsandarinami. Tam, kad patalpose

Vieną kvadratinį metrą ploto apšildyti per metus reikės 15 kilovatvalandžių energijosKad statiniui šildyti iš tiesų tereikės išleisti nedidelę šeimos biudžeto dalį, įrodo paprastas faktas: per metus senos statybos namo vieno kvadratinio metro tinkamai temperatūrai palaikyti reikia apie 250 kilovatvalandžių energijos. Tokiam pat plotui naujos statybos name užten-ka perpus mažesnio kiekio. Tuo tarpu pasyviu gali vadintis tik toks namas, kurio vieną kvadratinį metrą ploto apšil-dyti per metus reikės tik 15 kilovatvalandžių energijos.„Kodėl tokie namai Lietuvoje nepradėti statyti anks-čiau? Prieš dešimtmetį brangiu būsto šildymu skundėsi nedaugelis – žmonės gebėdavo įpirkti šią paslaugą. Ta-čiau brangstant kurui ir paslaugoms, situacija keičiasi“, – sakė R. Kaminskas.Pasak jo, susiduriama ir su stereotipais, kai visuomenė sunkiai priima tai, kas jai yra neįprasta ir negirdėta.

Nuo 2020 metų visi statomi namai turės būti pasyvūs

Šiuo metu Lietuvoje dažnai naujos statybos individu-alieji namai klaidingai vadinami pasyviais. Tokį „titu-lą“ jis gali pelnyti tik tuomet, kai atitinka „Passivhaus Institut“ keliamus reikalavimus. Pasyvus namas – tai specialus gyvenamųjų pastatų statybos standartas, kuriuo tokiuose pastatuose užtikrinamos komfortiškos gyvenimo sąlygos ir žiemą, ir vasarą.Kadangi nuo 2020-ųjų ima galioti nauji Europos sąjungos reikalavimai, nurodantys, kad visi naujai statomi namai turi būti pasyvūs, jų įrengimo tema, architekto R. Ka-minsko manymu, netrukus taps dar aktualesnė.Statisti-kos departamento duomenimis, lietuviai vieną didžiausią savo pajamų dalį, sudarančią apie 15 proc., skiria būtent komunalinėms paslaugoms apmokėti. Mūsų šalyje kas-met pastatams šildyti buvo išleidžiama apie 8 mlrd. litų.

nestingtų gaivaus oro, įrengiama rekuperacinė sistema. Jos dėka visame pastate bet kokiame patalpos aukštyje yra palaikoma vienoda arba labai panaši temperatūra.„Regis, viskas atrodo paprasta, tik reikia išmanyti kai kuriuos projektavimo ir statybos niuansus“, – patikino R. Kaminskas.Jo teigimu, šiuo metu yra parengti du tipiniai pasyvaus namo projektai „Greensbon I“ ir “Greensbon II”. Šie ener-giją taupantys namai, architekto tvirtinimu, tekainuos 10 proc. daugiau nei analogiškas įprastos statybos namas.

Architektas Rytis Kaminskas: „Prieš dešimtmetį brangiu būsto šildymu skundėsi nedaugelis – žmonės gebėdavo įpirkti šią paslaugą. Tačiau brangstant kurui ir paslau-goms, situacija keičiasi.“

Sandarus namasU

žs. N

r. 15

/38

32

„Neoporas“ – pilkasis polistireno putplastis su pagerintomis termoizoliacinėmis savybėmisVisame pasaulyje siekiama maksimaliai sumažinti pastatų šildymo – vė-dinimo sąnaudas ir į aplinką išmetamus CO2 kiekius. Neatsilieka nuo šių procesų ir Lietuva – 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsigaliojo STR „Pastatų ener-ginis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ pakeitimai.

Reglamente numatyta, kad po 2016 m. sausio 1 d. naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A, o nuo 2021 m. sausio 1d. – ne žemesnė kaip A++. Esant A++

energinio naudingumo klasei, pastatas eksploatacijos metu beveik nenaudoja energijos. Pastato apšiltinimas yra tiesiogiai susijęs su pastato energinio naudingumo klase. A, A+ ir A++ energetinio naudingumo klases galima pasiekti tik naudojant šiuolaikines termoizo-liacines medžiagas, tokias, kaip pilkasis polistireno putplastis „Neoporas“.BASF koncernas pirmieji užpatentavo šį produktą ir pavadino „Neopor“. BASF pagrįstai laiko šį produktą inovacija termoizoliacijos srityje, nes palyginus mažo-mis sąnaudomis (į baltą įprastą polistireninį putplastį buvo įdėta grafito) buvo pasiektas labai geras rezul-tatas.Sunaudojus tik 50 proc. „Neopor“ žaliavos, pasiekiama ta pati baltojo polistireninio putplasčio šilumos laidu-mo koeficiento vertė. Naudojant „Neopor“ polistire-ninį putplastį, su 20 proc. plonesniu termoizoliaciniu sluoksniu pasiekiamas tas pats šilumos laidumas.

EPS 100, kurie yra skirti plokščių stogų ir grindų įren-gimui. Šių polistireninių putplasčių deklaruojamosios šilumos laidumo koeficientų vertės yra 0,031 W/(m·K).Visos kitos šių tipų „Neoporas“ polistireninio putplasčio mechaninės savybės atitinka analogiškų tipų baltojo polistireninio putplasčio savybes.

Didžiausias pranašumas – ekologinis balansas

„Neoporas“ – patobulintas klasikinio polistireninio put-plasčio analogas. Mažos grafito dalelės atspindi arba absorbuoja infraraudonuosius spindulius, tuo žymiai su-mažindamos šilumos nuostolius. Kaip jau aukščiau minė-jome, „Neoporo“ termoizoliacinės savybės yra iki 20 proc. geresnės negu analogiško tankio paprastas polistireninis putplastis. Pavyzdžiui, AB „Ukmergės gelžbetonis“ gami-namo „Termoporas“ EPS 70 šilumos laidumo koeficientas yra 0,039 W/(m·K), tuo tarpu „Neoporas“ EPS 70 – 0,032 W/(m·K). Geresnės termoizoliacinės savybės leidžia su-ploninti iki 20 proc. termoizoliacinio sluoksnio storį.Šiuo metu pilkasis polistireninis putplastis yra pati ekono-miškiausia ar viena iš pačių ekonomiškiausių termoizolia-cinių medžiagų, t. y. santykis tarp sutaupomos energijos ir šios termoizoliacinės medžiagos gamybai sunaudojamos energijos yra didžiausias. Numatyta pastato atitvaros var-ža pasiekiama su mažesniu medžiagos kiekiu, o tai leidžia taupyti žaliavas ir resursus. Tuo pačiu sumažėja CO2 išmeti-mai, tai sudaro sąlygas efektyviai kovoti su klimato kitimu.

Geriausias – fasadų apšiltinimui iš išorėsVisos teigiamos šio polistireninio putplasčio savybės ypač atsiskleidžia gaminant maždaug 15 kg/kub. m tankio pilkąjį polistireninį putplastį, todėl AB „Ukmergės gelžbe-tonis“ nuo 2009 m. gamina „Neoporas“ EPS 70 tipo poli-stireninį putplastį. Šis putplastis geriausiai tinka fasadų apšiltinimui iš išorės (ETIC), nes sumažina termoizoliacinio sluoksnio storį ir tuo pačiu termoizoliacinio sluoksnio įren-gimo sąnaudas (sumažėja transportavimo sąnaudos, su-trumpėja smeigių ilgis ir t.t.). Atskirais atvejais su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis net neįmanoma įrengti tokio efektyvaus termoizoliacinio sluoksnio. Pavyzdys – Pasyvaus namo instituto (Passive House Institute) pro-grama DYNBIL atlikti skaičiavimai, kuriuose šalto klimato šalims, prie kurių priskiriama ir Lietuva, labai gerai apšil-tintų pastatų sienų šilumos perdavimo koeficiento U vertė turėtų būti 0,098 W/(kv. m·K), o tai pasiekiama sumontuo-jant 300 mm „Neopor“ polistireninio putplasčio sluoksnį.Siekdama pritaikyti pilkojo polistireninio putplasčio pa-naudojimą kitose statinio konstrukcijose, AB „Ukmergės gelžbetonis“ pradėjo gaminti naujus produktus – poli-stireninius putplasčius „Neoporas“ EPS 80 ir „Neoporas“

Sandarus namas

Užs

. Nr.

15/2

1

33

Sandarus namas

Kanapių pluošto betono namas – vertinantiems unikalias jo savybesAr name iš kanapių gyventi linksmiau?

Žmonės, statydami namus, nuo seno naudojo įvairiausias medžiagas. Amžiams bėgant medį keitė akmenys, akmenis – plytos, plytas – blo-kai. Šiais laikais, kai ypatingą reikšmę turi ne tik pastato išvaizda, o ekonomiškumas ar ekologiškumas, namus imta statyti, naudojant vis pažangesnes, sandaresnes ir taupesnes medžiagas. Viena iš tokių me-džiagų, atitinkančių šiuos reikalavimus, yra kanapių pluošto betonas.

Pasak statybų įmonės „Alkuva“ MB direktoriaus Rolan-do Vilučio, idėja statyti ekologišką namą iš kanapių pluošto betono kirbėjo jau seniai. „Esame grupė sta-tybos srityje dirbančių bendraminčių, kuriems seniai

rūpi statybos iš ekologiškų medžiagų, atitinkančių visus sta-tybų standartus ir tuo pačiu nepavojingų sveikatai bei ne-kenkiančių gamtai. Todėl su partneriais nusprendėme, kad pirmiau privalu išbandyti tokias statybas mums patiems – ir šiuo metu Vilniaus miesto pakraštyje statome karkasinį namą iš kanapių pluošto betono“, – sakė R. Vilutis.Statyti namus iš kanapių pluošto betono pasaulyje yra žinoma, tačiau Lietuvoje dar nepopuliari praktika. Šiuo metu Lietuvoje yra pastatytas berods tik vienas namas iš šios medžiagos. „Galbūt tai lėmė vyraujantis draudimas auginti kanapes – dėl jų kitų savybių. Juk drausti – len-gviausia. Tačiau nuo pernai Lietuvoje leidžiama auginti pramonines kanapes, kurių pluoštas yra tinkamas ne tik statyboms. Dėl unikalių šios medžiagos savybių susido-mėjimas tokia statyba auga. Žmonėms aktuali gyvena-mosios aplinkos kokybė“, – sakė įmonės vadovas. Šiltinimo medžiagos iš kanapių pasižymi dideliu šilu-miniu inertiškumu – sugeria šilumą, o vėliau iš lėto ją atiduoda. Kadangi pastatytas namas yra vientisas statinys – be jokių siūlių, –lengviau išvengti šilumos nuostolių. Mažinant energijos poreikį šildyti ir vėsinti pastatą, galima sutaupyti nemažai lėšų.

Kanapiniame name – grynesnis orasKita kanapinio pluošto savybė – drėgmės subalansavi-mas patalpose.

„Šiuolaikiniuose moderniuose tradicinės statybos na-muose kyla problemų dėl patalpose besikaupiančios drėgmės. Kanapių betono sienos turi savybę kvėpuoti ir optimizuoti drėgmę patalpose. Kanapės sugeria drė-gmę ir sukuria kvėpuojančiu sienų efektą, o tai užtikrina vienodą drėgmės kiekį patalpose ir natūralų drėgmės balansą“, – teigė „Alkuva“ MB direktorius.Kanapinio namo statyba nėra sudėtinga, tačiau ir ne pigiausia. Statant namą, ant suręsto karkaso supilamas palaidas kana-pių pluošto betonas. Jam sukietėjus – tam reikia laiko, – gau-nama vientisa namo siena. Tada sienas galima tinkuoti – tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Taip pat galima ir kitokia apdaila. Deja, šių medžiagų kaina nėra pati mažiausia. Tačiau namo sienų kaina sudaro ne pačią didžiausią sąmatos dalį, o gaunama vertė – didžiulė. „Įvertinus visas šias su-

dedamąsias, kaina yra verta gaunamos naudos, – sako R. Vilutis. – Bet kol tai dar yra naujiena – žmogus turi sąmoningai apsispręsti.“ Neretai žmonės, tarsteli jis, šelmiškai šypsodamiesi klausia, ar tokiame name gyventi linksma?

Pavėsinės – užima mažai vietos, bet teikia didelių malonumų

Turint namą, itin malonu ir patogu turėti ir pavėsinę, terasą su lauko baldais, kur smagu pavakaroti, pailsėti ar tiesiog pasislėpti nuo kaitrios saulės. Pavėsinės neu-žima daug vietos, bet suteikia daug malonumų. Jos yra populiarios ne tik dėl savo funkcionalumo, bet tai yra ir puiki sodo bei kiemo dekoro priemonė.

Kad vietoj pavėsinės neišdygtų šarvuotis Pavėsines MB „Alkuva“ gamina tiek pagal tipinius įmonės projektus, tiek pagal individualius, pritaikytus konkretiems atvejams, projektus. Taip pat pagal kliento norus galima pakoreguoti ir jau turimą projektą – pagal esamas sąlygas ir poreikius. „Bendradarbiaujame su architektais, puikiai išmanan-čiais šią sritį, tad esant reikalui pavėsinę, stoginę, terasą, namelį ar kitą statinį suprojektuos tie specialistai, kurie turi patirties šioje srityje. Tai padės išvengti klaidų ir ne-susipratimų – kad vietoj elegantiškos pavėsinės neatsi-rastų šarvuotis be vikšrų“, – sako įmonės vadovas.

Rinktis galima formą, dydį ir medžiagasNorintiems įsigyti pavėsinę, siūloma pasirinkti pagal formą, medžiagas, iš kurių pagaminti statiniai, ir kitus variantus. Pavėsinės skirstomos pagal vyraujančias konstrukcijos medžiagas – iš ko jos yra gaminamos. Tai pavėsinės iš medžio (pjautinės medienos, tekintų rąstų, šakų), metalo (geležies, aliuminio), plastikinės ir kt. Dažniausiai pavėsinių klientams reikia prie jų gyvena-mųjų namų mieste ar užmiestyje, tad 90 procentų jų ga-minama iš pjautinės medienos ir yra taisyklingų formų. Projektuojant galima pasirinkti ir grindų dangą. Pavėsi-nės gali būti su medinėmis grindimis, trinkelėmis, grįstos akmenimis arba statomos tiesiog ant natūralaus grunto.Pavėsinių esama įvairaus dydžio – tai lemia kliento po-reikiai ir galimybės.

„Alkuva“ MB, Vilnius. Tel. +370 659 21112 www.siaudiniainamai.lt

34

Sandarus namas

ŽŪK „Dobilas“ veikia keliose srityse, taip užsitikrindamas užsakymų ir darbo kaimo žmonėms

Veikos diferencijavimas yra svarbus tokioms įmonėms, kaip žemės ūkio koo-peratyvas (ŽŪK) „Dobilas“, kurios yra įsikūrusios kaimuose, priklausomos nuo sezoniškumo. Norint išlaikyti darbuotojus ir užsitikrinti užsakymų, kaip sako ŽŪK „Dobilas“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Gintaras Žilėnas, tenka specializuotis keliose srityse.

Radviliškio rajone, Sidabrave, įsikūrusi įmonė šiais metais paminėjo savo veiklos dvidešimtmetį. „Dobilas“ verčiasi ne tik žemės ūkio veikla, bet ir kasmet atlieka įvairių statybos bei rekonstrukci-

jos darbų už 2-3 mln litų.ŽŪK „Dobilas“ suteikta teisė būti ypatingo statinio sta-tybos rangovu vykdant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, susisiekimo komunikacijų: kelių ir gatvių, kitų transporto statinių; inžinerinių tinklų: vandentiekio ir nuotekų šalinimo, hidrotechnikos, melioracijos statinių statybos, rekonstrukcijos bei remonto darbus.„Mes dirbame kaip generaliniai rangovai. Per 20 metų, išbandę save įvairiose statybų srityse, įgijome pakan-kamai patirties, esame pajėgūs įgyvendinti įvairaus lygio ir sudėtingumo projektus: rekonstravome ir gy-venamuosius namus, ir viešosios paskirties pastatus, – ŽŪK „Dobilas“ veiklą apibūdino G. Žilėnas. – Kol kas naujų statybų nuo nulio dar nesame išbandę, tačiau esame pasiruošę ir joms. Galime atlikti visus darbus, subrangovus samdomės tik specialiesiems darbams, tarkim, ryšių kabeliams įrengti“. 30 procentų kooperatyvo veiklos užima pastatų staty-ba, renovacija, remontas, apie 40-50 procentų meliora-cija, likusi dalis – kelių statyba. Nors kooperatyvo spe-cializacija yra melioracija ir hidrotechniniai statiniai, tačiau bendrovei svarbi ir kita statyba. Aiškindamas to-kią kooperatyvo veiklos schemą, G. Žilėnas sako, kad tai lėmė ir ta aplinkybė, jog „Dobilas“ registruotas ir įsikū-ręs kaime, kur aiškiai jaučiamas darbų sezoniškumas.

Darbų sąrašas: pramogų centrai, tiltai, keliai, melioracijos sistemos

„Orientuojamės į modernias technologijas, nusipir-kome naujos statybų, hidrotechnikos, melioracijos technikos, naudojamės įvairiais keltuvais – stengiamės būti šiuolaikiški. Turime viską, ko reikia kasdien atlikti mūsų užduotis“, – sako G. Žilėnas. Kooperatyvas kas-met planuoja investicijas technologijų atnaujinimui, kasmet šioms reikmėms skiria tam tikrą procentą nuo pelno. Vadovo nuostata, kai žmogus dirba su šiuolaiki-ne technika, tai jis gali ne tik labai daug nuveikti, bet ir gerai jaučiasi. ŽŪK „Dobilas“ atliktų darbų sąraše rikiuojasi pramogų centro „Gyvas Sidabras“ pastato kapitalinis remontas su vidaus ir išorės remonto šiltinimo ir apdailos darbais, vėdinimo, šildymo sistemų įrengimu, komunikacijų ir aplinkos darbais; Baisogalos centrinės aikštės rekons-trukcija ir lietaus bei nuotekų tinklai, miestelio gatvių rekonstravimas, aikščių ir takelių įrengimas, poilsio erdvių sukūrimas. Didžiausią kooperatyvo darbų sąrašo dalį užima tiltų, kelių, melioracijos statinių atstatymo darbai, kurių užsakovais yra savivaldybių administraci-jos, ūkininkai, įvairios melioracinių sistemų naudotojų asociacijos. ŽŪK „Dobilas“ pernai tapo Lietuvos statybininkų asoci-acijos nariais.

Darbuotojus vadovai pažįsta ir vertinaKooperatyve „Dobilas“ nuolat dirba 60 įvairios kvali-fikacijos darbuotojų, tarp kurių – ir atestuoti statinio statybos vadovai, meistrai, kurių kvalifikacija atitinka darbų pobūdį. Sezono metu arba esant poreikiui, dar-buotojų skaičius išauga ir iki šimto. Jeigu kooperaty-vas nesispecializuotų keliose srityse, būtų sudėtinga žmones aprūpinti darbu, taigi ir išlaikyti įmonėje. Kaip pastebi G. Žilėnas, kooperatyvo specializacija keliose srityse leidžia spręsti ir socialines kaimo problemas – suteikia žmonėms darbo. „Mūsų specialistai pakankamai jauni, tačiau kompe-tentingi, darbštūs. Vieni jų dirba 10-15 metų, kiti – nuo pat įmonės veiklos pradžios“, – sako G. Žilėnas. Į įmonę, tradiciškai, tėvai atsiveda dirbti vaikus, šeimos narius, vieni giminės – kitus. „Dobilas“ projektus vykdo ne tik savo rajone, Radviliš-kyje, bet ir Kupiškyje, Panevėžyje, Ukmergėje, kituose Lietuvos miestuose. Kooperatyvui tenka ir vežioti dar-buotojus į objektus, ir apgyvendinti. Įmonės inžinerinis techninis personalas turi didelę darbo įvairiuose projektuose patirtį, yra dirbę didelių statybos ar projektų vadovais Lietuvoje. Kaip sako pats „Dobilo“ įkūrėjas, specialistų per Darbo biržą ar kur ki-tokiais keliais jiems ieškoti nereikia. Visus darbuotojus vadovai gerai pažįsta, pasitiki, žino, ko jie yra verti. „Mums svarbu, kad mūsų pačių žmonės turėtų darbo“, – sako G. Žilėnas.

Bendrovėse

Užs

. Nr.

15/1

8

35

Per pusę amžiaus tapo viena iš Lietuvos pramoninės statybos lyderių

55-metį mininti įmonė „Montuotojas“ šiuo metu yra viena iš Lietuvos pramoninės statybos lyderių. Bendrovė daug dėmesio skiria kokybei ir naujų sprendimų paieškai.

Bendrovės „Montuotojas“ veikla – pramoninė sta-tyba, specialieji montavimo darbai, technologi-nių įrengimų, vamzdynų, rezervuarų, slėginių indų, plieninių konstrukcijų gamyba ir montavi-

mas. Bendrovė įvykdė daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų Lietuvos energetikos ir pramonės įmonėse: Būtingės naftos terminalas, „Lietuvos energija“, „Ma-žeikių nafta“, „Klaipėdos nafta“, „Lifosa“, „Achema“, „Akmenės cementas“ bei kituose stambiuose Baltijos jūros regiono objektuose.Augant bendrovei, plėtėsi ir jos veiklų portfelis. Šian-dien jame ne tik specialiųjų montavimo darbų projek-tai, bet ir įvairios produkcijos gamyba: slėginių indų, talpyklų, vamzdynų paruošų, dūmtraukių, technolo-ginių įrenginių bei statybinių plieninių konstrukcijų projektavimas ir gamyba.Per metus bendrovė vykdo iki 100 įvairaus dydžio ir sudėtingumo projektų – nuo visiškai smulkių objektų iki didžiausių pramoninių statinių Lietuvoje. Jų kokybei užtikrinti „Montuotojas“ turi akredituotą laboratoriją bei įdiegtas vadybos sistemas ISO 9001/ISO 14001/OHSAS 18001.Iš viso bendrovėje dirba virš 900 darbuotojų, iš jų – virš 100 aukštos kvalifikacijos pramoninės statybos inžinierių.

Nuolat investuojamaĮmonės generalinio direktoriaus ir valdybos pirminin-ko Alfonso Jaro teigimu, didesnė plėtra buvo pradėta 2006-aisiais. Kasmet daugiau kaip 500 tūkstančių eurų skiriama įvairioms investicijoms: į žmones, procesus, įrangą, mašinas ir senesnių įrenginių atnaujinimą.Pasak įmonės vadovo, bet kurioje rinkoje yra svarbiau-sia darbas su klientais, kuriems gali pasiūlyti aukščiau-sią pridėtinę vertę bei ilgalaikį bendradarbiavimą. Tai leidžia laiku prognozuoti rinkos poreikius ir investicijų kryptį. 2013 metais buvo priimtas sprendimas ieškoti

kumą, dažnį bei amplitudę), dėl to didėja suvirinimo greitis ir efektyvumas. Portalo maksimalus darbinis plotis siekia 4 m, aukštis – 4 m, ilgis – 20 m, cilindrinio gaminio skersmuo – 3,5 metro.Suvirinimo įrenginys PEMA HDS C&B 4x4 sukonstruotas gaminti šiuos gaminius: slėginius indus, cilindrines tal-pas, pramoninius dūmtraukius, vėjo jėgainių korpusus, laivų korpusų elementus, statybines plienines sijas (H, T, L, HSQ ir kitos formos) bei kitas pramonines kons-trukcijas.

Vadovas ir technologinis perginklavimasBendrovei „Montuotojas“ vadovauja Alfonsas Jaras. Jeigu bendrovė mini 55-erių metų sukaktį, tai jos va-dovas čia dirba jau 43-ejus metus. Generalinio direk-toriaus pareigas jis eina nuo 1991 metų. Kaip sako pats A. Jaras, bendrovės patirtis kaupėsi ne tik dirbant kas-dienius darbus, bet ir išgyvenant stresines situacijas. Tokios bendrovę ir jos vadovus ištiko nepriklausomybės pradžioje, pradėjus dirbti laisvos rinkos sąlygomis, susi-dūrus su partneriais iš įvairių pasaulio šalių. Sovietme-čiu stipri bendrovė negalėjo įsivaizduoti, kad jos turima įranga, technologijos, palyginus su to meto užsienio analogais, yra tolima praeitis. Toks atsilikimas grėsė baudomis už vėluojančius darbus. Tačiau bendrovė, vadovaujama A. Jaro, tai įveikė – su užsakovais sutarė dėl avanso, dalį kurio panaudojo pažangiai technikai įsigyti. Tai buvo technologinio perginklavimo pradžia. Dabar tokių problemų nebėra, bendrovė išmoko pa-moką: būtina nuolat tobulėti, domėtis naujovėmis ir jas diegti savo įmonėje. Gyvenimas sutryps, sako A. Jaras, jeigu nesugebėsi žengti su technine pažanga. Todėl, nors „Montuotojas“ nėra mokymo įstaiga, čia dirba ir du mokslo daktarai, kuriuos vadovas vertina ir jais didžiuojasi.

būdo, kaip galima greitai, kokybiškai be didelių žmo-giškųjų resursų atlikti cilindrinių gaminių ir statybinių plieninių konstrukcijų suvirinimą.

Įsigyta inovatyvi įrangaSuvirinimo kolonos PEMA HDS C&B 4x4 pagrindinė ne-šančioji konstrukcija yra bėgiais važinėjantis portalas, ant kurio sumontuotos dvi suvirinimo galvos, pritaiky-tos lankiniam suvirinimui po fliuso sluoksniu. Kiekvie-noje suvirinimo galvoje gali būti naudojama viena arba dvi suvirinimo vielos. Dviejų vielų viename suvirinimo lanke derinys padidina suvirinimo našumą iki 30 pro-centų. Maksimalią 2000 A suvirinimo srovę generuoja modernūs maitinimo šaltiniai „Lincoln Power Wave® AC/DC 1000® SD“. Portalo sudėtyje esanti programinė įranga leidžia geriau kontroliuoti prilydomo metalo kiekį ir įvirinimo gylį (keičiant suvirinimo srovės poliš-

„Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdy-bos pirmininkas Alfonsas Jaras, kuris bendro-vei vadovauja nuo 1991 metų, sako, kad įmonės patirtis kaupėsi ne tik dirbant kasdienius darbus, bet ir išgyvenant stresines situacijas.

Bendrovėse

36

Sandarus namasBendrovėse

Profesionalumas priklauso nuo darbo patirtiesBirželio mėnesį Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ švęs aštuonioli-kos metų sukaktį. „Galime konstatuoti – tai veteranų įmonė, nes per visą veiklos laikotarpį pasikeitė tik keletas darbininkų, o administraci-jos darbuotojai – visi tie patys, kaip ir prieš aštuoniolika metų“, – sako įmonės konsultantas Antanas Minkevičius.

Įmonės istorija pažymėta skaičiais: įrengta apie 2 mln. kv. m įvairių grindų, aštuonis kartus „Grin-duva“ Lietuvos pramoninkų konfederacijos buvo nominuota kaip „Sėkmingai dirbanti įmonė“. Dar-

bininko išdirbis siekdavo iki 700 tūkst. Lt per metus. „Įsirengėme gerą gamybinę bazę, įsigijome vakarie-tiškos grindų įrengimo įrangos, kasmet investicijoms skirdavome apie 200 tūkst. litų, – sako A. Minkevičius. – „Grinduva“ sugeba profesionaliai įrengti grindis, su-projektuoti naujas ir renovuoti senas.“ Vienas iš svarbiausių pastarojo meto bendrovės „Grin-duva“ darbų – Lietuvoje analogo neturinti danga. „Grinduva“ darbavosi objekte, kuris pripažintas valsty-bei svarbiu ekonominiu projektu, t. y. prie Vaidotų ge-ležinkelio stoties, per kurią reguliariai kursuoja kontei-neriniai traukiniai, esantis intermodalinis terminalas. Objekte „Grinduvos“ darbų dalis buvo apie 10 mln. litų.Generalinis Vilniaus viešojo logistikos centro (Vilniaus VLC) intermodalinio terminalo rangovas – UAB „Feg-da“, projekto įgyvendintojas – „Lietuvos geležinkeliai“.

Užpildams naudojo granitinę skaldąBendrovė „Grinduva“ Vaidotų terminale įrengė mono-litines gelžbetonines aikšteles, kurių plotas – 36 tūkst. kv. metrų. Jūriniai geležinkelio konteineriai, atgabenti iš Europos, tiltiniu kranu bus iškraunami iš traukinių, sandėliuojami šiose aikštelėse, iš kurių automobiliniu transportu bus vežami į rytus. Todėl aikštelių danga turi būti itin tvirta – atlaikyti iki 100 tonų svorio.Įrengiant aikšteles, „Grinduva“ naudojo hidrotechninį C40/50 betoną su papildomais užpildais – granitine skalda.

viršius. Impregnantas, reaguodamas su cementu, sudaro atsparią cheminėms medžiagoms dangą.“ Nuo slidumo saugo vadinamasis kerzinis paviršius, kurio pasiekiama glaistant tam tikru šiurkštumu. Lietuvoje yra keli sezonai, kuriems būdingos skirtingos oro sąlygos. Terminalo aikš-telių danga turi atlaikyti 300 užšalimo – atšalimo ciklų. Buvo suprojektuotos galingos temperatūrinės metalinės siūlės, kad dėl temperatūros pokyčių besiplečiantis ir besi-traukiantis betonas netrūkinėtų. „Grinduva“ dangai teikia penkerių metų garantiją – pagal STR, tačiau A. Minkevi-čius mano, kad remonto dangai nereikės bent 12 metų. Lietuvoje, įrengiant lauko aikšteles, pirmą kartą panaudo-tas tokio didelio stiprio betonas. Tačiau užsienio patirtis, naudojant analogiškai įrengtas aikšteles, leidžia teigti, kad Vaidotų terminalo aikštelės dangos bus patvarios.

Darbų kokybę lemia ir bendrovės vertybėsKalbėdamas apie savo bendrovę, A. Minkevičius mini „Grin-duvos“ vertybes, kurios padeda imtis ir įgyvendinti iššūkių reikalaujančius projektus, – profesionalumas, darbas ko-mandoje, sąžiningumas, pagarba, motyvuota aplinkai. Bendrovės darbuotojas, sako ilgus metus bendrovei vadova-vęs ir komandą subūręs p. Minkevičius, jaučiasi kaip šeimo-je: vieno džiaugsmas – visų džiaugsmas, vieno skausmas – visų skausmas. „Laimėjimai neateina savaime – reikia įdėti daug darbo, norint pasiekti visa tai, ką mes dabar turime. Statybos procesas labai sudėtingas ir visi jo dalyviai privalo vieningai, sutelktai dirbti, kad tas statinys ilgai tarnautų Lietuvos žmonėms“, – sako A. Minkevičius Šiuo metu ben-drovei vadovauja Tomas Vailionis, A. Minkevičiaus anūkas.

Pritaikė užsienio praktiką ir Lietuvos projektuotojų patirtį

Betonas buvo armuojamas dviem tinklais, t. y. 1 kv. m yra apie 30 kg armatūros. Analogiškos dangos, pasak A. Minkevičiaus, Lietuvoje nėra. Tačiau Čekijoje, Ostravo-je, yra „Hyundai“ gamykla, kurioje įrengtas terminalas sandėliuoti pagamintus automobilius. Šiame termina-le automobiliai kraunami į konteinerius ir išgabenami.„Ten apžiūrėjome terminalo aikštelę, kurios danga yra Vaidotuose įrenginėjamos dangos analogas, – pasakojo A. Minkevičius. – Taip pat bendradarbiavome su VGTU Gelžbetonio katedra, su VGTU ir KTU moksininkais, kurie teikė pasiūlymus, patarinėjo, kaip betonuoti.“Parengiamiesiems darbams „Grinduva“ skyrė pusmetį. Dirbo ir sykiu su Kauno „Pramprojekto“ projektuotojais, – apjungė, pasak A. Minkevičiaus, patirtį ir protą.

Dangą saugo nuo drėgmės ir cheminių medžiagų poveikio

Betonas, naudotas dangai įrengti, yra labai stiprus, hi-drotechninis, atsparus drėgmei. Tačiau reikėjo ieškoti būdų, kaip dangą apsaugoti ne tik nuo drėgmės, bet ir nuo druskų, kurios neišvengiamai pateks nuo transporto.Įrengiant dangas buvo naudojamas amerikiečių ga-mybos priedas – polipropilenas „Ultra Fiber 500“, kuris dangą daro nepralaidžią vandeniui„Tad danga turi atlaikyti kenksmingas meteorologines sąlygas – ne tik sniegas, bet ir druskos veiks dangą, – sakė A. Minkevičius. – Todėl buvo panaudotas vokiečių gamybos impregnantas „Viscacid“, kuris saugo dangą nuo cheminio poveikio. Šia priemone purškiamas dangos pa-

Bendrovėse

37

UAB „Detas“: sprendimas, nulėmęs verslo sėkmęInžinerinių tinklų projektavimo, statybos ir renovacijos įmonės „Detas“ įkūrėjas Egidijus Račkauskas šiandien nesigaili, kad 2007-aisiais, bankrutavus jo darbovietei, pasirinko verslininko ir vadovo kelią. Pradėjo dirbti su dviem mechanizatoriais, iš technikos tebuvo du išper-kamosios nuomos būdu įsigyti traktoriai – sunki pradžia užgrūdino ir suteikė impulsą eiti į priekį.

Pradėjęs nuo kelių žmonių, šiandien E. Račkaus-kas didžiuojasi subūręs jauną 50 darbuotojų kolektyvą, kurio didžiąją dalį sudaro hidrotech-nikai, o darbuotojų amžiaus vidurkis siekia 30

metų. UAB „Detas“ darbuotojams užsakymų nestinga – savo darbu užsirekomendavo patikimos ir atsakingos įmo-nės įvaizdį. Apimtys – nuo nedidelių objektų (įvadai privatiems gyvenamiesiems namams, sklendynų re-novacija, nedidelių avarijų likvidavimas) iki didelės ap-imties projektų plečiant ir renovuojant kvartalinius ir magistralinius inžinerinius tinklus, įrengiant siurblines, montuojant priešgaisrinius rezervuarus, atliekant kitus didelius inžinerinių tinklų įrengimo projektus. Papra-šytas įvardinti sudėtingiausius ar originalių sprendimų pareikalavusius darbus, įmonės vadovas patikino, kad visi jie buvo išskirtiniai, pareikalavę tam tikrų nestan-dartinių sprendimų. Juk įgyvendinta šimtai projektų įvairiuose Lietuvos vietose – Naujojoje Vilnioje, Kairė-nuose, Kėdainiuose, Panevėžyje, Kaune, sveikatingu-mo komplekse Druskininkuose, įrengti Aukštadvario nuotėkų tinklai ir kt.

Nuo 80 tūkstančių iki 8 milijonųĮmonės vadovas E. Račkauskas pripažįsta, kad sprendi-mas pradėti verslą buvo teisingas: „Sunkus laikotarpis,

Kol kas – ir Lietuvoje darbų netrūksta Mintyse E. Račkauskas jau žvelgia į ateitį. Pasak jo, kai baigsis ES remiami projektai, įmonė bandys įsitvirtinti Ru-sijos ir Vokietijos rinkose. „Tačiau tai dar nėra aiškus žvilgs-nis, nes darbų Lietuvoje – per akis“, – pripažįsta vadovas.Įvertinęs nueitą kelią, E. Račkauskas mano, kad sun-kiausia buvo suburti tinkamą kolektyvą: „Kad būtume kaip šeima, o tai gana sudėtinga, nes žmonių jau yra nemažai, visi užsiėmę, pats pastebiu, kad tiesiog jau pabendrauti ar pakalbėti apie jų rūpesčius laiko pri-trūksta“.O noro pagelbėti ne vien savo kolegoms UAB „Detas“ di-rektorius E. Račkauskas turi – jis aktyviai dalyvauja lab-daros projektuose, remiančiuose vaikus ir neįgaliuosius.

bet esu patenkintas visu tuo, ką turime – ir išaugusiu kolektyvu, ir užsakovais, kurių ieškoti nereikia, greičiau mūsų ieško. Per visą įmonės veiklos laikotarpį stengė-mės tvarkytis racionaliai – taupėme, netaškėme pini-gėlių, vis investavome į techniką ir nuo 80 tūkst. litų metinės apyvartos pirmaisiais metais užaugome iki generuojančių 8 mln. litų praėjusiais metais“.Užsakovų įmonei netrūksta. Tarp jų – daug žinomų įmonių: „YIT Kausta“, „YIT Technika“, „Mitnija“, „Centro-mera“, „Litcon“, „Kauno energetikos remontas“, „Kauno vandenys“, „Giraitės vandenys“, „Komunalinių paslaugų centras“ ir kt. Įmonės technikos parkas pasipildė reikiama technika – vikšrinis ir ratiniai ekskavatoriai, krautuvai, buldozeris, savivarčiai ir kt. UAB „Detas“ atlieka susisiekimo ir in-žinerinių komunikacijų statybos bei renovacijos darbus taikydami betranšėjes technologijas. Šios pažangios technologijos padeda tiesti ar renovuoti vamzdynus po kelio dangomis, geležinkelio bėgiais, pastatais, me-džiais, upėmis. Jų pagalba, naudojant vibroklotuvus, klojami kabeliai, vamzdynai minimaliai pažeidžiant pasėlius ir augmeniją. Tam įmonė įsigijo dvi gręžimo mašinas. „Kiekvienais metais technikos parką atnaujiname – stengiamės įsigyti tai, ko mums reikia, kas reikalauja išlaidų nuomai“, – pasakojo vadovas.

UAB „Detas“ vadovas Egidijus Račkauskas: „Kiekvienais metais tech-nikos parką atnaujiname – stengiamės įsigyti tai, ko mums reikia, kas reikalau-ja išlaidų nuomai.“

Bendrovėse

38

Bendrovei „Hidrostatyba“ – Klaipėdos miesto apdovanojimas už Pilies tilto rekonstrukciją

Už reikšmingiausius praėjusių metų darbus Klaipėdos miestas skiria garbingus apdovanojimus – miesto vėliavas. Viena iš dviejų vėliavų šiemet bus įteikta UAB „Hidrostatyba“ už Pilies tilto rekonstravimą anksčiau laiko.

„Mano įsitikinimu, statybininkų pastan-gos kiek galima greičiau atlikti Pilies tilto kapitalinio remonto darbus bei miestą grąžinti prie įprastos trans-

porto judėjimo schemos – vertos svarbiausių ir reikš-mingiausių praėjusių metų uostamiesčio darbų titulo“, – sakė uostamiesčio meras V. Grubliauskas.

Moderniausią Lietuvos tiltą rekonstravo „Hidrostatyba“

„UAB „Hidrostatyba“, kurios valdybos pirmininkas yra Jonas Dumašius – pagal sutartį, pasirašytą su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, buvo įsipareigojusi Pilies tilto kapitalinio remonto darbus užbaigti tik 2015-ųjų pabaigoje, tačiau tiltas buvo atidarytas jau praėjusių metų gruodžio 19 dieną. Šiandien Pilies tiltas – moder-niausias Lietuvoje“, – sakė uostamiesčio meras. Lietuvoje yra tik du pakeliamieji tiltai. Abu jie – Biržos ir Pilies – yra Klaipėdoje. Šiuos abu tiltus rekonstravo uostamiesčio bendrovė „Hidrostatyba“. „Pilies tiltas yra labai svarbus tuo, jog juo vyksta in-tensyvus eismas iš pietinės Klaipėdos dalies į šiaurinę miesto dalį. Tad jį uždarius remontui, buvo apsunkin-tas miestiečių gyvenimas“, – sakė UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas J. Dumašius, kurio vadovaujama įmonė tilto rekonstravimo darbus baigė metais anks-čiau, negu buvo numatyta pagal sutartį.

Istoriniame tilte – šiuolaikiniai mechanizmai

Kapitalinis remontas arba tilto rekonstrukcija pradėta 2014 metų kovo mėnesį. Specialistams teko demon-

jome darbus, vadybą, išteklius, logistiką ir pamatėme, kad galime darbus atlikti per septynis aštuonis mėne-sius, – portalui sakė bendrovės valdybos pirmininkas. – Pajėgas sutelkė tiek administracija, tiek techninis darbuotojų flangas. Visi dirbo kaip viena, darniai vei-kianti komanda. Tačiau reikėjo operatyvių sprendimų ir iš savivaldybės. Tai pavyko – problemos buvo spren-džiamos labai gerai. Pasirodė, kai norima, tai ir galima. Darbas su šiuo užsakovu buvo pavyzdys, kaip galim spręsti problemas ir bendrauti, todėl objektą baigėme per tokį trumpą laiką.“Paprastai statybų verslas susiduria su situacija, kuomet valstybės institucijos veikia vangiai, joms reikia daug laiko, ypač apsisprendžiant dėl kokių nors pokyčių. Dėl to procedūros užtrunka labai ilgai. Jeigu Klaipėdos savivaldybė būtų taip elgusis, darbų užbaigti anksčiau termino būtų nepavykę, dalijosi bendrovės „Hidrosta-tyba“ valdybos pirmininkas J. Dumašius, kuris taip pat yra ir Lietuvos statybininkų asociacijos vicepreziden-tas, todėl labai gerai žino, su kokiomis problemomis susiduria statybininkai, kai tenka vykdyti valstybinius užsakymus.

Užbaigti darbus anksčiau buvo garbės reikalas

„Hidrostatyba“ vasaros sezono metu dirbo pusantros arba dviem pamainomis. Vėliau bendrovė dirbo įpras-tą darbo laiką – bet įtemptai. Prieš baigiant objektą, darbus taip pat teko intensyvinti – dirbti devynias ar 10 valandų. Daugiausia objekte dirbo apie 60 žmonių. Bendrovės valdybos pirmininkui p. Dumašiui tai buvo svarbus objektas ne tik dėl to, kad visa Klaipėda laukė kuo greičiau paleidžiant eismą per Pilies tiltą, bet ir dėl to, kad jis davė pažadą, jog tiltas bus laiku atiduotas naudoti. „Jeigu būtume iki to laiko nespėję, jokių bau-dų nebūtų buvę. Bet tai jau buvo garbės reikalas, nes vieni kitiems pažadėjome, kad padarysime sutartus darbus, kad tiltas būtų laiku atiduotas naudoti“, – sakė J. Dumašius.

tuoti tilto konstrukcijas ir dalį jų atnaujinimui gaben-ti į gamyklą. Jos buvo remontuojamos, perdažomos ir vėl grąžintos sumontuoti. Kai kurios konstrukcijos buvo atnaujintos vietoje. Suremontuotos metalinės ir gelžbetoninės laikančiosios tilto konstrukcijos, atlikti hidraulinės tilto pakėlimo sistemos remonto darbai. Svarbiausias rekonstrukcijos darbas buvo pakeisti tilto pakėlimo mechanizmą, automatizuoti jo sistemą. Norint leisti praplaukti laivui, sustabdyti eismą, pakel-ti ir nuleisti tiltą iki šiol reikėjo bent valandos. Dabar procesas užtrunka 10-15 minučių. „Jokių gudrybių nėra, – sako p. Dumašius. – Nuleidimo ir pakėlimo mechanizmui naudojama elektros pavara, sumontuoti hidrauliniai pakeltuvai. Pakėlimo mechanizmas veikia tiek automatiniu būdu, valdant per atstumą, tiek me-chaniniu būdu.“ Atskirų budėtojų nėra, tilto pakėlimą ir nuleidimą valdo miesto aptarnavimo ūkis. Automatinio tilto pakėlimo mechanizmo dalis buvo paga-minta Vokietijoje, bet visus pakėlimo mechanizmus mon-tavo klaipėdiškių įmonė. „Tiek mūsų įmonės žmonės, tiek mūsų subrangovai turi būtinų tokiems darbams žinių. Ga-mintojai iš Vokietijos supažindino su darbų specifika, kai ką patarė: mūsų darbuotojai greitai suvokė, ko ir kaip rei-kia“, – pasakojo p. Dumašius. Vienas gamintojų atstovas į Lietuvą, prie rekonstruojamo tilto, buvo atvykęs tik vienai dienai, kuomet vyko tilto pakėlimo bandymo darbai.

Kai nori, tai ir galiPilies tilto remonto darbai buvo baigti beveik metais anksčiau, negu sutarta. To iš generalinio rangovo, UAB „Hidrostatyba“, paprašė Klaipėdos savivaldybės admi-nistracija. Kaip sakė p. Dumašius, iš pradžių bendrovė nesutiko su prašymu trumpinti laiką. „Tačiau sudėlio-

Sandarus namasBendrovėseBendrovėse

Užs

. Nr.

15/1

3

39

UAB „Švykai“: įveikti Žaliojo tilto iššūkiai

UAB „Švykai“ – viena iš didžiausių Lietuvoje įmonių, teikiančių specializuotas tiltų remonto, pramoninių objektų ir laivų antiko-rozinio remonto, pastatų konstrukcijų priešgaisrinio padengi-mo ir pramoninio valymo paslaugas. Šiandien ši įmonė aktyviai ieško naujų rinkų, pritaikiusi tiesiogiai į potencialius klientus orientuotą rinkodaros strategiją. Šiais metais įmonė švenčianti 10 metų jubiliejų.

2014-uosius įmonės vadovai vadina sėkmingais metais: lyginant su 2013-aisiais UAB „Švykai“ atliktų darbų apimtys padidėjo 34 proc., – nuo 11 milijonų iki 14,7 milijonų litų. Pasak įmonės

projektų direktoriaus Mindaugo Švyko, pagrindinė sėkmingo augimo priežastis – metalinių konstrukcijų ugniai atsparinimo darbų apimčių padidėjimas. „Suge-bėjome padidinti statinio konstrukcijų ugniaatsparini-mo darbų konkurencingumą ir taip padidinome rinkoje šių darbų pardavimus, – pripažino M. Švykas. – Labai svarbu ir tai, kad Lietuvos rinkoje išlaikėme plieninių ir gelžbetoninių paviršių anitikorozinių darbų apimtis inf-rastruktūros ir pramonės bei energetikos objektuose“.

Rekonstravo Žaliąjį geležinkelio tiltą2014 m. įmonė – kaip subrangovė – dalyvavo atlie-kant „Rail Baltica“ pirmojo etapo 4 statinio Jiesia-Kau-nas ruožo geležinkelio tilto per Nemuno upę remontą. Šis geležinkelio tiltas yra vienas didžiausias tiltų ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultū-ros vertybių registrą – yra saugomas valstybės.Kauno geležinkelio Žaliasis tiltas per Nemuną buvo stato-mas kartu su geležinkelio tuneliu, tiesiant Sankt Peterbur-go-Varšuvos geležinkelio atšaką nuo Lentvario iki Virbalio. 1862 m. pastatytas didelis sijinis metalinių santvarų tiltas. Statyba pradėta 1859 m. balandžio mėnesį, baigta 1862 m. vasario 4 dieną. Tiltą statė prancūzų firma „Ernest Gouin et Cie“ Vyriausiosios Rusijos geležinkelių draugijos užsaky-mu; tilto statybai vadovavo prancūzų inžinierius Cezanas.

pontoninis šios šalies tiltas. UAB „Švykai“ didžiuojasi at-likę šioje fiordų karalystėje jau trijų tiltų antikorozinius darbus. Prisilietė ir prie Švedijos tiltų – atliko Atvidaberg tilto metalinių konstrukcijų antikorozinį dažymą.UAB „Švykai“ – viena iš pirmaujančių Baltijos šalyse sta-tybos darbų, paslaugų vykdytojų. Viena iš pagrindinių prioritetinių įmonės sričių – pasinaudojant eksporto tei-kiamu potencialu didinti savo įmonės paslaugų produk-tyvumą. „Aktyviai pradėjome ir toliau siekiame sistemin-gai plėsti eksporto rinkas tenkinant kokybinius klientų poreikius ir mažinant priklausomybę nuo Lietuvos rinkos svyravimų, – sakė įmonės projektų direktorius M. Švy-kas. – Išaugęs įmonės produktyvumas ir konkurencin-gumas leis pakelti ne tik mūsų įmonės, bet ir šalies ūkio finansinius rodiklius ir taip pagerinti Lietuvos įvaizdį.“

Pasaulinių karų ir mūšių metu Žaliasis tiltas ne kartą buvo susprogdintas ir vėl atstatytas. Dabartinę išvaizdą tiltas įgavo 1945–1948 m., kai jį atstatė rusų kariuome-nės inžinerinis dalinys, o pavadintas Žaliuoju 1916 m., kai buvo nudažytas žaliai. Suprasdami, koks svarbus ir reikšmingas šalies paveldui šis objektas, įmonės darbuo-tojai stengėsi iš širdies. Atliekant tilto kapitalinio remon-to darbus, pakeista 12 300 vienetų prastos būklės knie-džių, 355 vienetai mazginių lakštų. Atlikta 50 tūkstančių kv. m plieninių konstrukcijų antikorozinių ir 4 tūkstančių kv. m gelžbetoninių konstrukcijų remonto darbų. Darbai buvo atliekami nepertraukiant traukinių eismo. „Tokios darbų apimties projektą UAB „Švykai“ įgyvendino pirmą kartą, – patvirtino M. Švykas. – Visi stengėmės, kad pro-jektas būtų įgyvendintas sėkmingai ir laiku“.

Darbuojasi Skandinavijos rinkojePastaruosius ketverius metus UAB „Švykai“ rado nišą ir Skandinavijoje. Atliekant Skandinavijoje tiltų anti-korozinius darbus, įmonė įsigijo metalizavimo/cinko purškimo technologinę įrangą, kurią naudojant staty-bos aikštelėje metalo konstrukcijos padengiamos cinko sluoksniu – tokiu būdu žymiai prailginamas antikoro-zinės dangos tarnavimo laikas. Per 2014 – 2015-uosius atliktų darbų kraitėje – Norvegi-jos aukščiausio geležinkelio Hjuksa tilto (aukštis – 65 m) antikorozijos darbai: metalo paviršiaus plovimas aukšto slėgio vandens srove, srautinis valymas ir antikorozinis 3 sluoksnių dažymas. Taip pat sutvarkytas ir ilgiausias

RESTA 2015BendrovėseU

žs. N

r. 15

/37

40

UAB „Alvora“ surado nišą Baltarusijoje

Patirtis ir lankstumas rinkoje, darnus kvalifikuotų ir atsakingų speci-alistų darbas. Tai UAB „Alvora“, jau daugiau kaip 20 metų dirbančios statybų srityje, vizitinė kortelė.

Vienas iš UAB „Alvora“ pranašumų – pajėgumas atlikti ne tik bendruosius statybos, bet ir techno-loginių įrenginių bei vamzdynų montavimo dar-bus. Tokiais pajėgumais gali pasigirti nedaugelis

įmonių Lietuvoje. Kitas bendrovės išskirtinumas – Bal-tarusijoje pastatyti objektai, kuriuos suskaičiuoti vienos rankos pirštų nebeužtenka. Šiandien tūkstančiai žmonių turi galimybę naudotis šiuolaikiniais kompanijos stati-niais, tarp kurių yra prekybos, poilsio ir turizmo centrai, kino teatrai, čiuožimo ir sporto arenos, baseinai, logis-tikos centrai, cechai, fabrikai, viešbučiai, autoservisai. Pagrindinis kompanijos principas – individualūs spren-dimai kiekvienam objektui, o svarbiausia –atliktų dar-bų kokybė ir patenkinti užsakovo lūkesčiai. Įmonė daug dėmesio skiria šiuolaikinėms technologijoms, turi di-delę gamybinę pramoninę bazę, įvairių profilių aukštos kvalifikacijos specialistų. Dabar kompanijoje dirba apie 400 žmonių. UAB „Alvora“ sukaupė vertingos patirties dirbdama ne vien Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje.

Verslo patirtis specifinėje rinkojeStatybos verslo ypatumai kiekvienoje šalyje skiriasi. Pasak UAB „Alvora“ generalinio direktoriaus Nikola-jaus Kolesniko, prisitaikyti prie rinkos specifikos reikė-

jo pastangų, tačiau rezultatai akivaizdūs: „Šiuo metu statybų veiklai čia gan dėkingos sąlygos, tačiau ne kiekvienas gali darbuotis rinkoje – žinau pakankamai lietuviškų įmonių, kurios tiesiog išėjo iš šios rinkos“.UAB „Alvora“ Baltarusijos rinkoje dirba jau 16 metų. Per tą laiką įmonė perėjo atitinkamą evoliucijos kelią ir sukaupė solidžią patirtį. Baltarusijos rinka, lyginant su Lietuvos, yra didesnė, čia galima sutikti statybininkų iš Lenkijos, Turkijos, Kinijos, Rusijos, Latvijos. Taigi jei anksčiau teko konkuruoti tik su baltarusiais, dabar rea-lybė kitokia. Tačiau UAB „Alvora“ vertina konkurenciją, nes tai padeda tobulėti įmonės darbuotojams. Solidus įmonės darbų sąrašas šioje šalyje liudija, kad UAB „Al-vora“ jau užsitarnavo patikimos partnerės vardą. Pas-taruoju metu Baltarusijoje dirba kaip rangovė, kiekvie-nais metais stato po 4 – 6 objektus. Priklausomai nuo objektų kiekio, Baltarusijoje kiekvienais metais dirba nuo 100 iki 150 įmonės darbuotojų. 2001-iasiais Balta-rusijoje įkurta antrinė įmonė „Alvora-bel“, skaičiuojanti 250 darbuotojų.Per pastaruosius trejus metus UAB „Alvora“ atliktų sta-tybos montavimo darbų kiekis Baltarusijoje stabiliai augo: 2012 m apyvarta šioje šalyje sudarė 13 968 937, 2013 m. – 22 910 023, 2014 m. – 25 264 388 eurų.

Per paskutiniuosius metus UAB „Alvora“ Baltarusijoje pa-statė šiuos objektus:

• Prekybos ir laisvalaikio centras „Pilis“, Nugalėtojų pr. 65, Minskas

• Transporto – logistikos terminalas Voložinsko rajone, Minko apskrityje

• Prekybos centras Žinovičiaus ir Goruno gatvių sankryžoje, Minskas

• Logistikos centras Vilčkovskio gatvėje, Baranovičiuose

• Prekybos centras Gagarino, Statybininkų ir Daumano gatvių sankryžoje Borisove

Sandarus namasBendrovėseBendrovėse

41

Didžiausias Europoje parodos LAYHER stendas demonstruojamas VilniujeParodoje RESTA UAB „Layher Baltic“ pristato stendą-konstrukciją, sumontuotą vien iš įvairios paskirties „Layher“ pastolių.

3 dienas. Kalbinami „Restos“ išvakarėse „Layher Baltic“ spe-cialistai buvo nusiteikę Vilniuje šį stendą sumontuoti per dvi dienas. Trylikos metrų aukščio demonstracinį stendą mon-tuoja apie 20 žmonių. Parodos lankytojai, atvykę į „Layher Baltic“ stendą, galės patys pamatyti, kiek greitai ir kaip pato-giai galima sumontuoti „Layher“ pastolius. Bus montuojami mobilūs bokšteliai, moduliniai pastoliai, klojiniai TG 60.

Nėra neįgyvendinamų projektųBendrovės „Layher Baltic“ vadovas V. Voroncov teigė, kad sukonstruoti tokį įspūdingą statinį paskatino noras įrodyti pasauliui, kad „Layher“ įmonės produkcija yra itin universali ir su ja labai lengva ir patogu dirbti. Šis didelį demonstracinį stendą bendrovė sumontavo tam, kad parodytų, kiek daug galima padaryti su „Layher“ ga-minama produkcija. Parodyti, kokius ir kaip nesunkiai gali-ma padaryti sprendimus su šiais gaminiais. Montuojant šį stendą ypatingų technologijų ir sprendinių nebuvo priim-ta. Pasitelktas kranas ir sustatyti pastoliai. Tai įrodo, kad su „Layher“ produkcija dirbti yra tikrai nesudėtinga.Projekto įgyvendinimas buvo noras pademonstruoti ir įrodyti, kad nieko nėra neįmanomo, kad iš „Layher“ įmonės gaminamų pastolių galima padaryti net tai, ko paprastai žmogus net nepagalvotų, jog tai yra įmano-ma sukonstruoti. Parodoje, ką tik vykusioje Rygoje, net

ir įmonės šūkis bylojo apie „Layher“ tikslus – „Turite projektą – mes jį įgyvendinsime“. „Ir nesvarbu, kokio sudėtingumo jis bebūtų – mes vis tiek rasim sprendimą, kaip reikia norimą projektą įgyvendin-ti“, – sakė UAB „Layher Baltic“ direktorius V. Voroncov.

„Layher“ pastoliai – universali konstrukcijaVokiečių įmonė „Layher“ jau daugiau kaip 60 metų yra didžiausia pasaulyje patikimų, praktikos patikrintų staty-binių pastolių sistemų gamintoja. Efektyvių technologinių sprendimų dėka, firmos gaminiai darbą daro saugesnį, greitesnį ir paprastesnį.Įmonė siūlo lengvai ir greitai surenkamus statybinius „Layher Speedy Scaf“ rėminio tipo pastolius, naudojamus fasado darbams. Moduliniai pastoliai „Layher Allround Scaf-folding“ turi originalią „Allround“ sujungimo technologiją ir yra laikomi standartu šiuolaikinėje statybinių pastolių technologijoje. Šis gaminys naudojamas ne tik kaip darbo pastoliai, bet ir kaip lubų platformos, apsaugos sistemos, naudojami fasado darbams arba kaip pakabinami pasto-liai, apipavidalinant interjerus, kaip mobilūs bokšteliai. Norint apsaugoti objektus nuo vandens, dulkių, triukšmo ir blogo oro „Layher“ siūlo dviejų rūšių stogelius – kase-tinį stogą ir „Keder XL“ tentų sistemą. Taip pat įmonė „Layher“ gamina laiptus ir mobilius bokštelius, kopėčias.Naudojant „Layher“ modulinius pastolius su „Layher Event“ sistema, galima įrengti modulinių pastolių tribūną, sceną, bokšto kameras, parodos stendus ar garso portalus.

Bendrovėse

Ši konstrukcija yra didžiausia iš visų, kokias parodose kada nors yra pristačiusios „Layher“ įmonės, vei-kiančios 38 pasaulio šalyse. „Vilniečiams ir miesto svečiams, atvykusiems į parodą „Resta“, bus demons-

truojamas didžiulis, iš pastolių sumontuotas demonstraci-nis stendas. Iki šiol, vertinant pagal dydį, Europoje tokio mil-žiniško stendo dar nebuvo. Demonstruojamas stendas bus pats didžiausias „Layher“ stendas visoje Europoje. Jis užims daugiau kaip 700 kvadratinių metrų plotą. O pastatytas jis bus vien iš „Layher“ pastolių ir kitų įmonės gaminamų tech-nologijų“, – UAB „Layher Baltic“ direktorius Viktor Voroncov.

Buvo demonstruojama ir kitose šalyseKad „Layher“ pastoliai yra universalus gaminys, UAB „Layher Baltic“ atstovai pademonstravo jau ir kasmeti-nėje parodoje, vykusioje kovo mėnesį Latvijos sostinėje Rygoje – „Maja I“ (Būstas I), bei balandžio pradžioje vykusioje parodoje Estijoje – „Ehitab“. Ten taip pat buvo sumontuotas didžiulis demonstracinis stendas. „Tai unikalus savo gabaritais statinys. Tokio dydžio stendo, sumontuoto vien iš įmonės parduodamos produkcijos – modulinių pastolių bei rėminių pastolių, – mūsų žemyne dar niekada nebuvo sumontuota“, – pasakojo V. Voroncov.Demonstracinis stendas jau buvo sumontuotas Estijoje ir La-tvijoje. Latvių komanda jį sumontavo per 4 dienas, estų – per

42

„Elmonta“ darbuojasi didžiausiame Baltijos šalyse vėjo jėgainių parke

UAB „Elmonta“ jau gegužę turi baigti elektros darbus vėjo jėgainių parke „Pagėgiai 13“. Parkas, kaip tvirtina jo statytojas UAB „Amber-wind“, yra didžiausias Baltijos šalyse.

UAB „Elmonta“ Pagėgiuose besikuriančiame vėjo jėgainių parke montuoja nestandartinę trans-formatorinę pastotę, kuri aukština įtampą nuo 20 iki 110 kV. Pastotės galia sieks 86 MW. Kaip

sakė įmonės direktorius Jonas Stamkauskas, Lietuvoje elektros įprastinės vidutinės įtampos reikšmės yra 10, 35 ir 110 kV. Iš vėjo jėgainių parko „Pagėgiai 13“ ats-kirų vėjo jėgainių atiteka 20 kV įtampa. Tokia įtampa yra įprastinė galinguose vėjo jėgainių parkuose, koks kuriamas Pagėgiuose, tačiau paprastai Lietuvos ener-getikos sektoriuje tokios įtampos nėra.

Įtampą lemia šalies plotas„Energetikai vartoja terminą „ekonominis elektros ener-gijos perdavimas“. Norint ekonomiškai perduoti kie-kvieną galią, reikia tam tikro dydžio įtampos, priešingu

atveju – galia bus perduodama su nuostoliais, – sakė J. Stamkauskas. – Kadangi parkas yra galingas, – vieneti-nis vėjo jėgainės malūno galingumas yra 3,05 MW, – tai ekonomiškiausia yra dideliais atstumais perduoti galią ne 10 kV, o 20 kV įtampa, nes perduodant 10 kV įtampa , reikėtų storesnių kabelių.“ Tokią situaciją lemia valsty-bės plotas arba atstumai, kuriais reikia perduoti galias. „Elmontos“ direktorius J. Stamkauskas akcentavo, kad tik Lietuvoje minėta įtampa yra nestandartinė, o vaka-ruose naudojama ir 24,5 kilovoltų įtampa.

Specialaus pasirengimo dirbti parke neprisireikė

Bendrovė „Elmonta“ Pagėgiuose įrenginėja mišraus au-šinimo ciklo galios transformatorių, kurio galia gali būti 63 MW, o aušinant priverstinai – 86 MW. Nei minėtas transformatorius, nei galių dydžiai, kaip sakė J. Stam-kauskas, darbų specifikos nekeičia. „Atlikti darbus vėjo jėgainių parke įmonei specialiai rengtis nereikėjo. Visi darbai, procesai buvo standartiški – tai buvo darbai, kuriuos darėme daugybę kartų. Tai tas pats, kaip ir įrengti LESTO transformatorines, jokio išskirtinumo. Darbuotojų taip pat daugiau nereikėjo“, – pasakojo bendrovės „Elmonta“ direktorius J. Stam-kauskas.2000 m. įmonėje įdiegta kokybės valdymo sistema pa-gal standartų ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, OHSAS 18001:2007 reikalavimus. Darbai atliekami taikant pa-žangiausias technologijas, naudojant žinomų pasaulyje bendrovių įrengimus bei medžiagas. 2003 m. įmonė pirmą kartą Lietuvoje paklojo 110 kV kabelį su plastiko

izoliacija tarp Šiaurinės ir Centrinės pastočių Vilniuje. Taip pat pirmoji Lietuvoje sumontavo 110 kV kištukines movas prijungti prie GIS įrengimų. „Dirbdami su užsienio bendrovėmis įgijome darbo pagal FIDIC sutartis patirties. 2006 m. įmonės inžinieriai buvo apmokyti dirbti pagal FIDIC sutartis. To mūsų specia-listus mokė „European Construction Ventures Limited“ atstovai“, – pasakojo įmonės vadovas J. Stamkauskas.Tempą lemia bendras rangovų darbasDarbai jėgainių parke „Pagėgiai 13“ buvo pradėti praėjusių metų rugsėjį, o baigti ketinama gegužę. Kaip ilgai tenka dirbti objekte, priklauso ne nuo įmonės, o nuo bendro darbo su kitais rangovais – taikantis prie bendro statybos grafiko. „Kada veikiančiuose įrengimuose rekonstruoji veikiančią pastotę, tai gali trukti ir pusantrų metų, nes reikia taiky-tis prie bendro režimo. Jeigu reikia užsakovui, terminas gali būti ir trumpesnis“, – sakė J. Stamkauskas.Pagėgių vėjo jėgainių parke vienu metu darbavosi nuo 4 iki 12 bendrovės „Elmonta“ darbuotojų, – priklausomai nuo darbų pobūdžio, sudėtingumo.

Elektrą generuos 30 vėjo jėgaiųVėjo jėgainių parką „Pagėgiai 13“ plėtoja UAB „Amber-wind“. Kaip sakė šios bendrovės generalinis direktorius Egidijus Simutis, didžiausiame vėjo jėgainių parke Balti-jos šalyse bendrai instaliuota galia sieks 73,5 MW. Parką sudaro 30 vėjo jėgainių. Devyniolika jėgainių su 101 m diametro rotoriumi sumontuota ant 99 m gelžbetoni-nio bokšto. Dar trys jėgainės su 101 m diametro rotoriumi yra ant 134 m gelžbetoninių bokštų. Visos 22 jėgainės – po 3,05 MW galios. Dar aštuonios jėgainės, kurių rotoriaus diametras siekia 53 m, sumontuotos ant 73 m metalinių bokštų. Kiekvienos iš jų instaliuota galia – 0,8 MW. Visos vėjo jėgainės sumontuotos privačioje, UAB „Am-berwind“ nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Bendras parko plotas siekia apie 1,5 tūkst. hektarų.

Sandarus namasBendrovėseBendrovėse

43

NT projektai

Žalgirio namai: gyvenimo kokybė miesto centreKiekvienam, planuojančiam įsigyti būstą, iškyla daug klausimų. Koks jis turi būti – šiltas, ekonomiškas, komfortiškas ar pastate įgyvendinti techniniai sprendimai atitinka ekologiško, energiškai efektyvaus būsto kriterijus. Ne mažiau svarbi sąlyga – būsto vertė, kurią taip pat lemia vieta. Juk miesto centre ar vietose su geru susisiekimu butai vertin-gesni už esančius miesto pakraščiuose.

Štai tokias idealaus būsto ieškančiųjų problemas ėmėsi spręsti bendrovė „NT investicijų sprendi-mai“, įgyvendindama projektą „Žalgirio namai“. Vilniaus Šnipiškių rajone kylantys daugiabučiai

bus A energinio efektyvumo klasės, tai reiškia, kad pastatas itin taupus, pastatytas iš kokybiškų medžiagų. „Mūsų tikslas – kad žmonės gyventų sveikesniame ir komfortiškame būste, o šildymo išlaidos būtų minima-lios“, – taip projektą pristato bendrovės „NT investicijų sprendimai” direktorius Andrius Beniušis.Komfortas – viena iš tų sąlygų, kuriai užsiėmęs di-dmiesčio gyventojas atiduoda pirmenybę. Džiugu, kad daugėja projektų, kuriuose NT plėtotojai skiria tam dėmesio: įrengia grindinio šildymo sistemą, kuri yra komfortiškesnė už radiatorinį šildymą. Siekiant taupyti energiją, didinamas pastatų sandarumas, todėl numa-toma ir efektyvi vėdinimo sistema.

Grindinio šildymo sistemos privalumaiGrindinio šildymo privalumus pajus kiekvienas: higie-niškas, sveikesnis nei tradiciniai šildymo būdai, „nema-tomas“, kas iš karto palengvina vidaus įrengimą, baldų išdėstymą. Šildomos grindys užtikrina tolygų šilumos atidavimą visu paviršiumi. Tačiau svarbiausia – kom-forto lygis, kurį užtikrina sistema, sudarydama „šiltų kojų ir vėsios galvos“ aplinką. Naudojant grindinio šil-dymo sistemą, vertikalus temperatūros pasiskirstymas

artimiausias idealiam, kitaip nei sistemų su radiato-riais, kurių sudaroma aukštesnė temperatūra pasiskirs-to aukštesniame lygyje ir tai sukelia diskomfortą bei padidina energijos sąnaudas. Grindimis šiluma sklei-džiama spinduliavimo būdu, todėl komforto sąlygos pasiekiamos oro temperatūrai esant 2 laipsniais že-mesnei negu paprastai numatoma projektuojant tradi-cinio šildymo sistemas. Tai gali padėti sutaupyti dau-giau kaip dešimtadalį šildymo išlaidų. Konstrukcinių mazgų sprendimai užtikrins, kad butuose nebus vėsių paviršių, o taip pat nesikaups kondensatas.

Šilumogrąža: šviežias oras – visą parąPagal Europos Sąjungos Pastatų energetinio efektyvumo direktyvą jau nuo 2016 m. visi nauji namai pagal savo energinį naudingumą turės atitikti A klasę, o nuo 2020 m. visi nauji pastatai privalės būti beveik nulinės energijos (A++ klasės). Tam, kad naujos statybos pastatas atitiktų direktyvos reikalavimus, jame būtinai turi būti įrengtas priverstinis mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Ky-lančiuose „Žalgirio namuose“ toks vėdinimas su aukšto efektyvumo rekuperatoriais ne tik sumažins energijos sąnaudas, bet visų pirma užtikrins komfortišką mikrokli-matą, apsaugos patalpas nuo išorės triukšmo ir dulkių.Be švaraus ir šviežio oro negali būti gero mikroklimato. Blogai išvėdintose patalpose negalime išsimiegoti, jau-čiamės pavargę, nedarbingi, mus supa nemalonūs kva-

pai, nepašalinama susikaupusi perteklinė drėgmė, dėl kurios atsiranda pelėsis, ir dar daugybė kitų nemalonių padarinių. Pagal Higienos normas vienam žmogui į gy-venamosios paskirties patalpą šviežio oro turi patekti ne mažiau kaip 14,4 kub.m/h. Jei vėdinimas natūralus, tai reiškia nuolat atveriamus langus ir šilumos nuos-tolius. Energiškai efektyviame pastate to negali būti, čia šias problemas išsprendžia rekuperacinė vėdinimo sistema. Rekuperacija arba šilumogrąža – mechaninis patalpų vėdinimas, kurio metu iki 95 proc. šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir nau-dojama tiekiamam lauko orui pašildyti. Priklausomai nuo pasirinkto vėdinimo įrenginio efektyvumo, galima sutaupyti net iki 95 proc. šilumos, kurią, esant natūra-liam vėdinimui, išleistume pro atvirus langus.

Japoniško sodo egzotikaSiekis gyventi sveikoje aplinkoje, pastato mikroklimatas, energinis efektyvumas, statybinių medžiagų tvarumas, saugumas ar gamtos išteklius tausojančios technologi-jos – vieni svarbiausių tokios statybos šalininkų priori-tetų. Dar vienas ne mažiau svarbus privalumas – gyve-namojo būsto vieta. Išties, ar rasi idealesnę vietą miesto centre, ties Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryža, kur 5 ha sklype su tvenkiniu greitai sužaliuos japoniškas sodas. Sode tvyros harmonija, darna ir estetika, bus ga-lima ne tik pasigėrėti japoniško stiliaus augalais ir dailiai suprojektuotu aplinkos kraštovaizdžiu, bet ir aplankyti įvairius renginius: kiną, parodas, seminarus, konferen-cijas. Būsimasis Vilniaus japoniškas sodas išsiskirs savo dydžiu, įvairia augalija, vandens telkiniu, dirbtiniu krio-kliu ir kitais kraštovaizdžio sprendimais.Šiais metais „Resta“ parodoje Žalgirio Namų atstovai dalyvauja kartu su Pasyvaus namo asociacija. Parodos metu Pasyvaus namo asociacija pristatys sprendimus, kurie yra priimti projektuojant ir statant Žalgirio namus siekiant pasiekti aukščiausia energetinį efektyvumą.

Užs

. Nr.

15/1

0

44

NT projektai

„Venecija.LT“. Pietinis Vilnius vaduojasi iš stereotipų gniaužtų

Dažnam vilniečiui sunku įsivaizduoti draugišką, kartu įvairias šven-tes švenčiančią bendruomenę ir gyvenimą apsuptiems miško. Kaip tik tokią realybę galima išvysti netoli Vilniaus, Burbiškių draustinyje įsikūrusiame gyvenamųjų namų kvartale. Net nuo gimimo sostinėje gyvenantys žmonės kartais nežino, ką slepia vienas ar kitas šio mies-to kampelis, todėl kviečiame nauju žvilgsniu pažvelgti į pietinį Vilniaus pakraštį ir susipažinti su „Venecija.LT“ kvartalu.

Viena didžiausių vidutinio NT pirkėjo daromų klaidų – aklas vadovavimasis susiformavusiais stereotipais apie vieną ar kitą didmiesčio ra-joną, kvartalą, gatvę. Kai nekilnojamojo turto

pirkimo bumo metu prieš dešimtmetį daugelis kraus-tėsi į Nemenčinės plentą, apgyvendami kolektyvinius sodus ir sodybas beveik iki pat Nemenčinės ar už jos (tai buvo madinga vieta), drąsiausieji kūrėsi pačiame Vilniuje. Tiesa, tame miesto pakraštyje, kuriame, dažno vilniečio manymu, „nieko įdomaus“ nebuvo. Drąsiausi – tai ir tie, kurie ir anais laikais sugebėjo įžvelgti pieti-nio Vilniaus pakraščio privalumus, bei tie, kurių neveikė „miesto legendos“ apie „prastus rajonus“.

Portalo žurnalistė, ne vienerius metus praleidusi Kau-ne šalia Ąžuolyno, Vilniuje gyvenamajai vietai (rajonui) kėlė du reikalavimus: būstas turėjo būti mieste ir tuo pat metu miške, reikalingas geras susisiekimas su kitais miesto rajonais. Nevaržė išankstinės nuostatos apie „gerus“ ir „blogus“ rajonus, jokių mitų, kur esą never-ta žiūrėti siūlomų namų ir sklypų. Žurnalistė perskaitė dešimtis skelbimų rubrikose: „butai Vilniuje“, „butai pardavimui“, „nekilnojamasis turtas Vilniuje“. Vala-kampiuose neradusi nieko padoraus už prieinamą kai-ną, apžiūrėjo keletą namų ir sklypų miškų masyvuose, kurie plyti Vilniuje oro uosto, Trakų ir Kauno kryptimi. Burbiškės, Užusienis, Aukštieji Paneriai, Žemieji Pane-

riai, Dilgynė... Taip, tai tas pats pietinis sostinės pakraš-tys, kurį dabar atradę ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojai kaip itin patrauklų bei patogų rajoną, į kurį investuotos lėšos tikrai atsipirks.

Kvartalą supa miškas ir glaudi bendruomenė

Prieš dešimt metų buvo kitaip. Žurnalistė aptiko rojaus kampelį, kaip du vandens lašai panašų į Valakampius. Netrukus, išpirkę senas griūvančias sodybas ir sklypus, kaimynystėn atsikraustė neigiamų legendų neveikia-mi pasauliniu mastu žinomas architektas ir interjerų dizaineris; telekomunikacijų bendrovės vadovas; politikas; užsienio ambasados darbuotojas... Portalo bendraautorė sako sutinkanti žinomų šalyje meninin-kų, verslininkų, dvasininkų (pasirodo, irgi kaimynai). Štai kaip dabar savo gyvenamąją vietą apibūdina in-terjerų dizaineris: „Tai – ir miestas, ir miškas, ir kaimo turizmo sodyba – viskas viename“. O nutiesus sostinės aplinkkelius, susisiekimas su bet kuriuo jos kampeliu tapo itin greitas ir patogus.Tie, kurie ignoravo pietinį Vilnių ir apsigyvendavo iki kelių dešimčių kilometrų už miesto, šiandien galėtų graužtis pirštus: iš pietinio Vilniaus bet kuris sostinės

45

NT projektai

taškas automobiliu pasiekiamas per keliolika minučių, visuomeniniu transportu į priešingą Vilniaus pakraštį galima nuvažiuoti greičiau nei per valandą. Pietiniame Vilniaus pakraštyje plyti tokie pat miškai, kaip aplink Antakalnį, Nemenčinės plentą, čia plačios asfaltuo-tos gatvės ir visos komunikacijos. Pietiniame Vilniaus pakraštyje – toks pat miškas, kaip Valakampiuose, grynas oras, į kurį malonu po darbo pasinerti iš centre tvyrančio smogo. Čia, kaip visur, važinėja miesto trans-portas. Dar vienas privalumas – glaudi kaimynų ben-druomenė, kur visi vienas kitą pažįsta, padeda, pataria, o sveikinasi net tie, su kuriais gal tik kartą per savaitę prasilenki važiuodamas mašina.

Užsienio investuotojai tikina geriau neradę

Prieš kelerius metus pietiniame Vilniuje nekilnojamojo turto vystymo projektus pradėjo ne viena bendrovė, šalia Eišiškių plento ėmė dygti prabangios gyvenvietės. Kad mūsų šalies nekilnojamojo turto projektų vysty-tojai neklydo pasirinkdami pietinį pakraštį, rodo šie pavyzdžiai: netoli Venecijos, Burbiškių kvartalų iškilo prekybos centras IKEA, statomas prekybos slėnis „Nor-dika“, šalia atsirado „Maxima“ parduotuvė, tolėliau – „Senukai“... IKEA tyrė Vilnių 4-5 metus, kol pasirinko šią vietą kaip geriausią. Pietinio Vilniaus gyventojai vos per kelias minutes, va-žiuodami naujuoju miesto aplinkkeliu, galės pasiekti ir prie Geležinio Vilko bei Gerosios Vilties gatvių statomą naują „Akropolį“.

Nuo autobusų stoties – kelios minutės automobiliu ar viešuoju transportu

„Venecija.LT“ kvartalo, pravažiuojant Eišiškių plentu, rodyklės neįmanoma nepastebėti, o ir atvykti nesun-ku: nuo autobusų stoties – kelios minutės automobi-liu. Iki Lazdynų mikrorajono – naujutėliu aplinkkeliu – dešimt ar net mažiau minučių kelio. Į centrą galima nuvažiuoti per keliolika minučių net spūsčių metu. Važiuoja maršrutiniai miesto autobusai. Nors iki oro uosto vos du kilometrai, lėktuvų beveik negirdėti: jų skrydžio trajektorija šio rajono nesiekia ir Žirmū-nuose ar Antakalnyje lėktuvus galima girdėti netgi geriau.

Statytojų atstovė UAB „Venecija.LT“ informavo, kad bu-tus Venecijoje vilniečiai mielai perka ir jų likę nedaug. Tačiau pripažino, kad stereotipai dar gajūs: kartais paskambinę pirkėjai ima tvirtinti, kad „tai – pramo-ninis rajonas“, „netoli oro uostas ir skraido lėktuvai“. Paprasčiausias būdas sužinoti, kaip yra iš tikrųjų, – pamatyti savo akimis. Atvykti nesunku: nuo autobusų stoties – kelios minutės automobiliu.

Gyvenimas draustinyje – su stirnomis ir kiškiais

Ypatingu reljefu ir senais medžiais bei ąžuolų girai-tėmis turtingame Burbiškių draustinyje auga grybų, uogų (Venecijos gyventojai mielai grybauja), galima

sutikti stirnų ir kiškių, netrukus čia ketinama įrengti modernias slidinėjimo trasas. Kvartalą kerta vandens kanalas su kriokliais ir fontanu, vasarą galima džiaugtis gėlynais, prižiūrimu parku, ku-riame nuolat genimi medžiai, tvarkoma veja, įrengtos žaidimų aikštelės, dviračių takai, auga braškės, įrengta šunų vedžiojimo aikštelė ir net – gyvasis kampelis su veisliniais triušiais, dekoratyvinėmis Kamerūno ožko-mis. Jie prisitaikę gyventi lauke, šių draugiškų gyvūnų aptvaras tampa mėgiamiausia vaikų ir suaugusiųjų pasivaikščiojimo vieta. Vytenis Poviliūnas, projekto ar-chitektas, sako, kad šie gyvūnai nebijo žmonių. Prie jų galima prieiti, paglostyti ir pamaitinti. Vyras pasidžiau-gė, kad už sukurtą atmosferą, šalia namų sutvarkytą parką, Viliaus savivaldybė gyvenamųjų namų kvartalui skyrė padėką.

„Venecijos“ vardą pateisina vandens telkiniai

Be to, projektas ne šiaip sau pavadintas „Venecijos“ vardu. Kvartalo viduryje yra 55 metrų ilgio kanalas su penkiais skirtingo lygio baseinais. Vasarą jame galima maudytis, o vakarais apšviečiamas ir sukuriama ro-mantiška atmosfera. Bet tai nėra vienintelis vandens telkinys gyvenvietėje. Kieme galima pasimėgauti tvenkiniu, kuris aprūpintas specialia filtravimo sistema pavasarį taps namais būriui ryškiaspalvių dekoratyvi-nių japoniškų karpių.Šalia įrengtos medinės pavėsinės su gultais, dviračiams skirta pavėsinė. Pirmųjų aukštų butai turi atskirus įėji-mus ir nuosavus kiemelius, o viršutinių – stogo terasas. Aplinką ir „ūkį“ prižiūri, apšvietimu, šiukšlių išvežimu rūpinasi aptarnaujanti bendrovė, o mokestis panašus į tą, kurį miesto daugiaaukščiuose gyvenančios šeimos paprastai sumoka už naudojimąsi liftu.

Neįprastos pramogosAptvertoje Venecijos teritorijoje, kurią stebi vaizdo ka-meros, o ir šalia esančiame „venecijiečiams“ skirtame parke pastatyta keletas pavėsinių – Venecijos gyven-tojų šventėms ir susibūrimams. Vienas tokių įvyko visai neseniai – vasario 28 dieną. Tada gyvenamųjų namų plėtotojai kvietė dalyvauti projekte „Surask paslėptą lobį Venecija.LT kvartale“ – surasti teritorijoje paslėp-tus aukso ir sidabro luitus. Kiekvienas pasiilgęs nuotykių, galbūt net pasipuošęs akių raiščiais ar pasisodinęs papūgą ant peties, galėjo surasti tikrų tikriausius 999,9 prabos investicinius auk-so ir sidabro luitus. Net šeši aukso bei sidabro grynuo-liai buvo paslėpti gyvenamųjų namų kvartalo teritori-joje ir greta esančiame parke. Plėtotojo atstovė Karolina Aliaševičiūtė sakė, kad auk-sas pasirinktas neatsitiktinai. Kvartalas „Venecija.LT“ yra dar daugeliui neatrasta, apsupta gamtos ir visai šalia centro, greitai besivystanti Vilniaus dalis. „Nori-me sugriauti stereotipus apie pietinę Vilniaus pusę, kad šioje dalyje „nieko nėra gero“. Geriausias būdas tai padaryti – žmogus turi pamatyti pats“, – tikina p. Aliaševičiūtė.

Aptvertoje Venecijos teritorijoje, kurią stebi vaizdo kameros, o ir šalia esančiame „vene-cijiečiams“ skirtame parke pastatyta keletas pavėsinių – Venecijos gyventojų šventėms ir susibūrimams.

Burbiškių draustinyje auga grybų, uogų, galima sutikti stirnų ir kiškių, netrukus čia ke-tinama įrengti modernias slidinėjimo trasas.

Užs

. Nr.

15/4

2

46

Techninių specialybių, tiksliųjų mokslų specialistai graibstomi, bet jaunimas renkasi perteklines specialybes

Visame pasaulyje technologijos ir aplinka, kurioje gyvename ar dir-bame, miestai keičiasi ir auga tokiu greičiu, kad aukštosios mokyklos nespėja ruošti šioms sritims darbuotojų. Tuo skundžiasi ir darbdaviai, nerandantys kvalifikuotų statybininkų, inžinierių ar kitų profesijų spe-cialistų. Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno nuomone, studentai dažnai dar neįvertina techninių specialybių poten-cialo ir pasirinkę lengviausią mokymosi kelią neretai lieka be darbo.

KTK yra vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla, rengianti tik techninių profesijų specialistus, ku-rių daugiau nei 80 proc. randa darbą. Kolegijos partnerių sąrašuose – AB „YIT Kausta“, AB „Kau-

no tiltai“, AB „Achema“, UAB „Enerstena“, UAB „Rekons-ta“, UAB „Tetas“ ir kt. 2014 m. pabaigoje pirmą kartą parengtame dalykiniame 70 koleginių studijų krypčių vertinime KTK įsitvirtino trečioje vietoje tarp visų kole-gijų ir pirmauja 2-ose studijų kryptyse.

Didžiausia paklausia – energetikos bei statybos sektoriuose

Po krizės atsigaunantys šalies statybos ir energetikos sektoriai vilioja gerais atlyginimas ir ieško kvalifikuo-tų specialistų. Tuo tarpu socialinių ir humanitarinių mokslų absolventų yra gausu ir dažnai jie – tiesiog nereikalingi.„Jauni žmonės renkasi lengviausią kelią ir vengia tiks-liųjų mokslų, todėl turime gausybę bedarbių vadybi-ninkų, teisininkų, istorikų, filosofų. Žvelgdami į juos, baksnojame pirštu ir sakome, kad rinkoje nėra darbo vietų. Tačiau jei pažvelgtume į technines specialybes, tiksliuosius mokslus, tai specialistai yra tiesiog graibs-tomi. Verslo organizacijos jau kelerius metus pageidau-ja, kad ruoštume daugiau specialistų“, – sako direkto-rius N. Varnas.Pasak jo, kolegija, bendradarbiaudama su savo partne-riais – privačiomis kompanijomis ir valstybinėmis or-ganizacijomis, analizuoja partnerių poreikius ir mato, kokiose srityje kyla ir kaip keičiasi specialistų poreikis. „Pastaraisiais metais geras įsidarbinimo galimybes turi statybos inžinerijos absolventai. Šio sektoriaus spe-cialistų augimą lėmė atsigaunanti statybų rinka. Taip pat galėčiau išskirti paveldo statinių inžineriją, kurios specialistus pradedame rengti 2015 m. ir pastatų auto-

tokiems specialistams. Taigi besirenkančiųjų specialy-bę sprendimus lemia susiformavę stereotipai ir infor-macijos stoka“, – sako dr. M. Jotautienė.Įprastais inžinieriaus darbo įrankiais tapo nešiojami kompiuteriai, planšetės, įvairūs šiuolaikiniai matavimo prietaisai. Lietuvoje įsigali nauji skaitmeninės statybos principai ir naujos statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijos. BIM perkelia statybą į naują, daug greitesnį ir kartu efektyvesnį lygmenį. „Šiuolaikinis in-žinierius turi nebijoti mąstyti, prisiimti atsakomybę bei pasirinkti racionaliausią ir priimtiniausią sprendimą“, – tvirtina direktorius N. Varnas. Specialistai sutaria, kad šiandien šalyje pastatų mo-dernizavimas vis dar nevyksta tokiais tempais, kokių norėtųsi. Dažniausiai problema yra būtent statybos specialistų trūkumas. Be kitų dalykų, šią problemą le-mia ir emigracija, kuri daugiausia gerų specialistų at-ėmė būtent iš statybos sektoriaus. Siekdamos išlaikyti geriausius darbuotojus, įmonės didina jų atlyginimus.Antra vertus, pastaraisiais metais Lietuvoje energeti-kos sektorių remia valstybė, daug projektų vykdomi ES fondų lėšomis, šiandien privačios įmonės taip pat inves-tuoja savo lėšas į šilumos ir garo gamybos sistemas bei tokių objektų statybą tam, kad sumažintų sąnaudas ir būtų konkurencingos rinkoje arba tiektų šilumą mažes-ne kaina. Išaugus paklausai, šiame sektoriuje dirbančios įmonės taip pat susidūrė su realiu darbuotojų trūkumu.„Per artimiausius trejus metus planuojama sukurti 30 tūkst. darbo vietų inžinieriams, o kvalifikuotų specia-listų, spėjama, 2030 m. Europoje trūks apie 8,3 mln., todėl savo karjerą reikia planuoti atsakingai, kad nerei-kėtų gailėtis“, – pataria dr. M. Jotautienė.

matizavimo (elektronikos technikos) specialistus, kurių poreikis, atsižvelgiant į naujausias, pvz., BIM technolo-gijas ir jų taikymo poreikį, yra jau šiandien“, – teigia direktorius.Kauno technikos kolegijos Inžinerijos mokslų fakulteto dėstytojo dr. Prano Smolsko teigimu, dauguma pastatų Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse yra statomi pagal senus standartus ir juose diegiama palyginti nedaug automatikos, o apšvietimo, žaibosaugos ir kitos sis-temos ne visada atitinka moderniausius šiuolaikinius sprendimus. Tačiau Europos direktyvos numato, kad visi pastatai netrukus turės būti statomi energiškai efekty-vūs. Tai praktiškai neįmanoma be minėtų sistemų. „Pastatų automatizavimo specialistai yra būtini, o jų – labai mažai, todėl Kauno technikos kolegija užpildo šią nišą. Studentai dirba su Europos šalių standartus ati-tinkančia nauja įranga kolegijos Multidisciplininiame praktinio mokymo centre, todėl ir karjeros galimybės jiems atsiveria visoje Europoje. Šios srities specialistų poreikis tik augs“, – teigia dr. P. Smolskas.

Pasirinkimus lemia stereotipai Kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. Marija Jotautienė teigia, kad šiuo metu sparčiai di-dėja ir medžiagų apdirbimo inžinerijos darbuotojų po-reikis. Tokie specialistai yra tiesiogiai susiję su statybos sektoriumi, kadangi gamina įrangą, kuri montuojama naujai statomuose gamybos ir pramonės objektuose. Tačiau šioje studijų programoje kolegijai vis dar trūksta studentų. „Partnerių įmonės ir organizacijos jau šian-dien gali įdarbinti apie 40 studentų, o baigiančių, deja, turime perpus mažiau. Tokia situacija susidarė dėl to, kad rinkdamiesi specialybę jaunuoliai techninę spe-cialybę retai įvertina kaip perspektyvų karjeros kelią, nepasidomi, kokie konkurencingi atlygiai yra siūlomi

Kauno technikos kolegijos (KTK) direk-torius Nerijus Varnas: „Jauni žmonės renkasi lengviausią kelią ir vengia tiksliųjų mokslų, todėl turime gausybę bedarbių vadybininkų, teisininkų, istorikų, filosofų.“

Mokymas

Užs

. Nr.

15/2

6

47

Suvirinimo specialistų stygių mažins moderniausias Baltijos šalyse suvirinimo mokymo centras

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre atidarytas statybų ir pramonės atstovų ilgai lauktas Suvirinimo sektorinio praktinio mo-kymo centras. Centro dalininkės kartu su Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru yra Švietimo ir mokslo ministerija bei UAB „Ar-ginta Engineering“, jo įsteigimas finansuotas ES Regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšomis.

Šis naujai atidarytas centras – vienintelis toks Lietuvo-je, be to – tai ir moderniausia Baltijos šalyse suvirin-tojų profesinio mokymo įstaiga. Čia sukomplektuota unikali įranga, leidžianti parengti aukštos kvalifikacijos tarptautinio masto suvirintojus bei kitus su metalo apdirbimu susijusius darbuotojus, o baigę mokymą absolventai gaus tarptautinius sertifikatus. Suvirinimo sektorinio praktinio mokymo centre bus rengiami me-chanizuoto, automatizuoto ir robotizuoto suvirinimo operatoriai, suvirinimo koordinatoriai, metalo apdirbi-mo meistrai (šaltkalviai) ir kiti specialistai, kurių profe-sinėje veikloje reikalingas suvirinimas.

Stengsis patraukti mokymo įranga ir naujomis programomis

Kaip teigia Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius, naujasis centras visų pirma yra unikalus savo mokymo įrangos pasiūla. „Jame yra sukoncentruota visa įranga, kuri šiandien yra gamyboje, todėl žmones galime apmokyti dirbti su pačia įvairiausia suvirinimo įranga pagal naujausias technologijas, neaplenkiant ir tradicinių, nes gamybai skirta suvirinimo įranga nėra trumpalaikė, todėl dalis įmonių dar tebedirba ir su sena technologija“, – sakė jis. Centras siūlo ir naujas mokymo programas, iš kurių išskirtinis - robotizuotas suvirinimas. Tai yra naujovė,

neturėdami gebėjimų, kiti – jau su anksčiau įgytais, dar kiti – galės gilinti žinias, kelti kvalifikaciją ir pan. Pirminis specialisto paruošimas trunka vienuolika sa-vaičių, pilna kvalifikacija – aštuoniolika savaičių. Čia tik teorinis ir praktinis mokymas mokymo įstaigoje. Po to, kai žmogus išmoksta tam tikrus darbus, tada vyksta į gamybinę praktiką įmonėje, kur juos ir atlieka – mes tai vadiname pameistryste. Jei kas nėra apsisprendęs dėl specialybės – galime ir pakonsultuoti, turime su-kūrę profesinio orientavimo sistemą“, – teigė Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius ir pakvietė susidomėjusius studijomis nedelsti ir inves-tuoti į savo ateitį pasirenkant modernias studijas. Profesionalių specialistų paklausa – didžiulėVienas iš centro steigėjų – privati įmonė UAB „Arginta Engineering“. „Šis pats pažangiausias suvirinimo cen-tras Baltijos šalyse turi šiuolaikinę įrangą, kuri visiškai atitinka verslo lūkesčius, - sako UAB „Arginta Enginee-ring“ direktorius Gintautas Kvietkauskas. - Kokia nau-da? Pavyzdžiui, mūsų įmonėje dirba septyniasdešimt profesionalių suvirintojų, o mūsų visa produkcijos yra eksportuojama, todėl darbų kokybė privalo būti labai aukšta. Aukštos kvalifikacijos suvirintojus gali paruošti tik mokymo centras, kuris turi šiuolaikinę bazę ir įran-gą. Iki šiol tokio profesionalaus centro nebuvo, todėl šis centras bus naujas kokybinis ir kiekybinis šuolis ren-giant suvirintojus.“ G. Kvietkauskas yra ir Lietuvos in-žinerinės pramonės asociacijos – „LINPRA“ – preziden-tas, todėl rinkos poreikius vertina ne tik iš savo įmonės, bet iš visos atstovaujamos pramonės perspektyvos.Kad tokio centro atidarymas yra labai savalaikis, nes rinkoje jaučiamas nuolatinis kvalifikuotų specialistų poreikio augimas, sutinka visi. Belieka tikėtis, kad toks valstybės ir verslo sektoriaus bendradarbiavimo pavyz-dys bus užkrečiamas, o nauji specialistai greit įsilies į jų taip laukiančią darbo rinką.

kurios iki šiol Lietuvos profesinio mokymo įstaigose ne-buvo, o jos didžiausia paklausa yra pramonėje. „Tokiam suvirinimui mokyti įsigijome ir suvirinimo robotą. Kitos naujos programos: suvirintojo modulinė profesinio mokymo programa, santechniko modulinė profesinio mokymo programa, šaltkalvio modulinė profesinio mokymo programa ir kt., o atsiradus poreikiui, centras galės pasiūlyti ir kitas naujas mokymo programas, – sakė M. Černius. - Tai ir yra mūsų unikalumas – turime visą spektrą įrangos ir galime paruošti labai įvairius specialistus.“

Mokys atsižvelgdami į mokinių gebėjimusPaklaustas, kiek laiko truks mokymai tokiame centre, M. Černius sako, kad jie labai priklausys nuo mokinio jau turimų gebėjimų ir patirties. „Vieni pradės mokytis

Mokymas

48

VSRC Viršuliškių skyrius

Laisvės prospektas 53, LT-07191, VilniusTel. (8-5) 2 42 35 81, 2 42 36 54Faks. (8-5) 2 40 70 79info@vsrc.lt

VSRC Fabijoniškių skyrius

Ateities 28, LT-08303, VilniusTel. (8-5) 2 71 23 00, 2 71 22 45Faks. (8-5) 2 71 23 00ateities28@vsrc.lt

Mokymo dirbtuvėse gimsta net verslo planaiVilniaus statybininkų rengimo centro profesijos mokytojai ne tik išmoko dirbti su šiuolaikine įranga, bet ir įkvepia mokiniams pasitikėjimo.

„Šiuos mokslo metus pradėjome atnaujintose klasėse ir mokymo dirbtuvėse. Pasinaudoję Eu-ropos Sąjungos lėšomis įkūrėme statybos sekto-riaus praktinio mokymo centrą. Projektas kaina-

vo 3,07 mln. eurų. Tad mokymo dirbtuvėse dabar turime ir puikios šiuolaikinės statybos darbams skirtos technikos. Bet vieną rytą mokyklos vestibiulyje manęs laukė staigmena – mokiniai varžėsi, kas gaus atsisėsti ant patrauklių originalios konstrukcijos suolų. Puikiai žinojau, kad tokio pirkinio mūsų planuose nebuvo“, – pasakojo Vilniaus statybininkų rengimo centro (VSRC) direktorius Juozas Baranauskas.Ilgametis šios profesinio mokymo įstaigos vadovas netruko išsiaiškinti, kad naujų baldų tikrai niekas be jo žinios nepirko. Juos centro dirbtuvėse pagamino prieš porą savaičių staliaus darbo paslapčių pradėję mokytis

„Dirbtuvėse turime visą arsenalą šiuolaikinių medžio apdirbimo staklių, puikių rankinių elektrinių įrankių. Yra visos sąlygos pažinti šią įrangą ir išmokti ja dirbti. Mūsų mokiniams darbdaviai drąsiai gali patikėti naują gamybinę techniką“, – tikino V. Šimakauskas. Kita ver-tus, jis mano, kad, patikėję savo jėgomis, kai kurie mo-kiniai greičiau kurs savo verslą, nei ieškos darbdavio.Štai ir dabartinės grupės mokiniai po bendros suolų gamybos griebėsi individualių darbų. Kažkas skuba iki mokymų pabai-gos, kurie trunka 48 dienas, pasigaminti originalią lovą, kiti meistrauja ganėtinai sudėtingas spinteles bei komodas.„O štai čia – neįprastas pramoginiam plaukiojimui skirto laivelio prototipas. Jo konstruktorius jau dabar planuoja įsigyti būtiniausią įrangą ir imtis serijinės gamybos“, – atskleidė savo mokinio planus mokytojas.Vilniaus statybininkų rengimo centre šiuolaikiškai įrengtos ir kitos mokymo dirbtuvės. Mokytis dirbti su modernia įranga čia gali ir apdailinkai, ir santechnikai, ir elektrikai. Yra puikios galimybės susipažinti su šiuo-laikinėmis pastatų apšiltinimo technologijomis, popu-liariomis gipso kartono montavimo sistemomis ir netgi sužinoti krosnių bei židinių statymo paslapčių.Nuotraukos VSRC

brandaus amžiaus mokiniai. Vieni jų kelią į VSRC suži-nojo Darbo biržoje, kiti – rado patys.„Visi nori kuo greičiau pamatyti savo darbo rezultatus. Tai suteikia pasitikėjimo ir uždega vidinę ugnelę, kuri skatina tobulėti, – filosofiškai aiškino su suaugusiųjų grupe dirbantis profesijos mokytojas Vidmantas Šima-kauskas. – Pirmą pažintį su mediena, iš jos pagamintų detalių jungimą, staliaus darbams reikalingais įrankiais ir staklėmis pradėjome nuo rimto darbo. Pasirinktai suolo konstrukcijai reikėjo pagaminti daug vienodų de-talių – puiki proga išmokti svarbiausių darbo įgūdžių“.Mokytojas atskleidė ir vieną paslaptį – dalį reikalingų detalių „išdrožė“ kompiuteriu valdomos CNC staklės. Mokiniams tai padarė ne tik įspūdį – jie iš arti pažino naujausią baldžių pramonės technologiją.

VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centras teikia suaugusiųjų profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo paslaugas. Ypatingas dėmesys skiriamas praktiniam mokymui. Baigusiems formaliojo profesinio mokymo programą ir išlaikiusiems kva-lifikacijos egzaminą, išduodamas valstybės pripažintas kvalifikacijos pažymėjimas, o baigusiems neformaliojo profesinio mokymo programą – pažymėjimas, kuriame fiksuojamos įgytos kompetencijos.Atvykusiems iš rajonų ar kitų miestų suteikiamas bendrabutis.Galimybė mokytis:• nemokamai (bedarbiams, sudariusiems sutartis su Darbo birža)• įmonės lėšomis (darbdavių siuntimu)• savo lėšomis

Renkamos grupės mokytis šių specialybių:

• apdailininko;• baldžiaus;• betonuotojo;• dažytojo;• floristo;• gipskartonio montuotojo;• krosnininko;• mūrininko;• pastatų apšiltintojo;• plytelių klojėjo;• staliaus;• tinkuotojo.

Mokymas

Išsamesnė informacija:Tel.: +370 5 2301257, +370 645 29150www.vsrc.lt

Užs

. Nr.

15/4

1

49

Statybos inžinieriams siūlo nemokamas konsultacijas ir kviečia į konkursus

VGTU Kokybės vadybos centras rengia nemokamas konsul-tacijas, į kurias kviečiami statybos inžinieriai. Taip pat šiemet paskelbti du konkursai – statybos inžinieriams ir sparčiausiai tobulėjantiems statybos darbuotojams.

VšĮ VGTU Kokybės vadybos centras teikia nemokamas konsultacijas statybos inžinieriams įsidarbinimo, kar-jeros valdymo bei kompetencijos ugdymo klausimais.

Konsultacijos teikiamos kiekvieną antradienį 14-17 val. VšĮ VGTU Kokybės vadybos centro patalpose (Trakų g. 1/26, Vilnius). Būtina užsiregistruoti iš anksto (bent prieš dieną) tel. (8 5) 2621690 arba el. paštu VGTU.KVC@vgtu.lt.

Įsteigtas apdovanojimas „Geriausias metų statybos inžinierius“

Primename, kad gegužės 1 d. baigiasi paraiškų teiki-mo terminas į konkursus „Geriausias metų statybos inžinierius“. Nepraleiskite galimybės atskleisti pasie-kimus ir padidinti savo vertę rinkoje. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) ir Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) įsteigė apdova-nojimą „Geriausias metų statybos inžinierius“. Šios nominacijos iniciatorius yra VGTU Kokybės vadybos centras.Ši nominacija suteikiama statybos vadovams, speci-aliųjų statybos darbų vadovams ir statybos techninės priežiūros vadovams, kurių profesinė veikla pasibai-gusiais metais išsiskiria ypatingai aukštais pasieki-mais: vadovavimo statinių statybai rezultatai, naujų gamybos metodų ir technologijų įdiegimas, asmeni-niai-kūrybiniai pasiekimai, visuomeninė veikla ir t.t.

Siūlymus apdovanojimui „Geriausias metų statybos inžinierius“ teikia statybos ir specializuotos statybos organizacijos bei įmonės, užsiimančios statybos pro-jektų valdymu. Paraiškos privalo būti pateikiamos iki gegužės 1 dienos.Pasiūlymų įvertinimą ir kandidatus apdovanojimui at-renka steigėjų, t. y. LSA ir LSIS, sudaryta komisija. Ap-dovanojimai bus įteikiami rugsėjo mėnesį Statybininkų dienos metu.Kviečiame įmonių vadovus supažindinti savo statybos inžinierius su apdovanojimo nuostatais ir labiausiai pasižymėjusius teikti konkursui „Geriausias metų staty-bos inžinierius“. Tikimės, kad įsteigtas apdovanojimas skatins statybos inžinierius siekti vis aukštesnių darbo rezultatų ir asmeninio efektyvumo.

Detalesnė informacija apie konkursus skelbiama www.lsis.lt, www.lsa.lt ir www.kvc.vgtu.lt. Konsultacijos dėl dalyvavimo teikiamos tel. (8 5) 2621690.

„Sparčiausiai tobulėjančio statybos darbuotojo“ konkursas

Siekiant skatinti ne tik inžinierių, bet ir visų statybos srityje dirbančių darbuotojų profesinį – kūrybinį ak-tyvumą, VšĮ VGTU Kokybės vadybos centras įsteigė apdovanojimą „Sparčiausiai tobulėjantis statybos dar-buotojas“.

Apdovanojimas „Sparčiausiai tobulėjantis statybos darbuotojas“ suteikiamas statybos srityje dirbantiems darbuotojams, nepriklausomai nuo pareigų, kurie per praėjusius penkerius metus išsiskyrė iš kitų savo darbo rezultatais ir sparčiausiai augo profesinėje bei kūrybi-nėje srityje. Siūlyti apdovanoti savo darbuotojus gali teikti statinių projektavimo, statybos ir specializuotos statybos įmonės, statybos industrijos įmonės ir staty-bos dalyvių asociacijos.Pildydami anketas darbuotojai patys save įvertins, su-voks savo svarbą įmonei, bus sužadintos jų ambicijos tapti dar svarbesniam. Kasmet dalyvaudami konkur-suose, jie pamatys savo „augimo“ laiptelius. Mes su-tiktume atvykti į įmones ir detaliau išaiškinti darbuo-tojams veiklos įsivertinimo ir tolimesnio tobulinimo planų sudarymo subtilybes.Motyvuotas siūlymas kartu su apdovanojimui teikiamo darbuotojo gyvenimo ir pasiekimų aprašymu bei įver-tinimu pateikiamas VGTU Kokybės vadybos centrui iki birželio 1 dienos.Pretendentus apdovanojimui rekomenduojama atrink-ti vidinio konkurso pagal nuostatus metodu, pritrau-kiant anketų pildymui kuo daugiau darbuotojų.Apdovanotam asmeniui bus įteikiamas pažymėjimas ir atminimo dovana su užrašais „Sparčiausiai tobulėjantis statybos darbuotojas“. Bei skiriama 300 EUR piniginė premija.

Išsamiau www.kvc.vgtu.lt, apdovanojimo „Sparčiausiai tobulėjantis statybos darbuotojas“

Konkurso „Sparčiausiai tobulėjantis statybos darbuotojas“ informacinis rėmėjas – portalas www.statybunaujienos.lt.

Mokymas

50

Pirmasis nuo pradžių iki galo BIM technologijų lydėtas projektas Lietuvoje – prekybos slėnis NØRDIKA

Vikingų gatvėje, šalia prekybos centro „IKEA“, kyla šiuolaikiškas, kone pusšimtį parduotuvių talpinsiantis prekybos slėnis NØRDIKA.

2016 metais bus baigtas statyti 40 000 kv. m ploto užimsiantis prekybos centras traukia ne tik verslininkų ir būsimų pirkėjų, bet ir statybos specialistų akį. NØRDIKA – pirmasis Lietuvoje

nuo pat pradžių su pasaulio statybų sektoriui jau pui-kiai žinomomis BIM (Building Information Modeling) technologijomis projektuotas ir jomis naudojantis statomas pastatas. Projektą vykdyti pasiryžusių įmonių „Descon“, „Unitectus“ ir „YIT Kausta“ atstovai džiaugėsi, kad pavyko atlikti kone pavyzdingą darbą ir pabrėžė, kad tam didžiausią įtaką turėjo darbo su BIM įrankiais privalumas.

Pirmasis BIM pavyzdysUžsienyje plačiai žinomas, naudojamas ir vertinamas skaitmeninis pastato modeliavimas, dar vadinamas BIM, po truputį skinasi kelią ir Lietuvoje. Pirmasis nuo A iki Z su BIM technologijomis projektuotas ir jomis naudojantis sėkmingai įgyvendinamas projektas – prekybos slėnis NØRDIKA.40 000 kv. m ploto prekybos centro projekto įgyvendi-nimo su naujausiomis statybų technologijomis ėmėsi statybinių konstrukcijų įmonė „Descon“, architektų biuras „Unitectus“ ir statybos generalinis rangovas „YIT Kausta“.

2014 metais projektuoti pradėtas prekybos centras NØRDIKA statomas dviem etapais. Pirmąjį 18 000 kv. m ploto užimantį prekybos centro pasažą atidaryti pla-nuojama jau 2015-ųjų metų rugsėjo mėn. Antrosios 22 000 kv. m dalies įgyvendinimas turėtų užtrukti iki 2016 m. Ją atverti klientams ketinama kitų metų II ketvirtį. Planuojama, kad investicijos į šį projektą sieks beveik 50 mln. eurų (172,6 mln. Lt).Abi prekybos centro NORDIKA projektą rengusios įmonės – ne naujokės BIM projektavime. „Descon“ nemenką darbo su BIM patirtį sukaupė rengdama konstrukcijų projektus Skandinavijoje, o „Unitectus“ šiuos darbo principus jau keletą metų taikė dirbdama Lietuvos rinkoje. „Raktas į sėkmę – darbas būtent su BIM technologijomis“, – neabejojo „Descon“ vadovas M.Dagys, pabrėždamas, kad, įgyvendinant šį projek-tą, sėkmingai vyko ne tik projektavimo etapas, bet ir statybos.

Sutaupyta daugybė brangaus laikoNØRDIKA prekybos centro konstrukcijų darbo projektą įmonė „Descon“ atliko naudodama „Open BIM“ progra-mą „TEKLA Structure“. „Šiuo įrankiu visą reikiamą in-formaciją – medžiagų kiekius, specifikacijas, savybes, darbų pobūdį – galėjom užšifruoti ir saugoti vienoje, visiems statybų dalyviams prieinamoje vietoje“, – apie darbo pobūdį pasakojo M. Dagys.Projektuotojas teigė, kad dirbant su BIM bendravimas tarp statytojų, projektuotojų, architektų ir kitų statybos

Technologijos

Ne vieną BIM technologijų privalumą įžvelgė ir AB „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas. „Dirbant su BIM turime galimybę stebėti bei kontroliuoti projektavimo eigą bei teikti savo pastabas ir pasiūlymus projektuotojams. Informacijos mainai, tarp skirtingų dalių projektuotojų ir rangovų, tapo kur kas greitesni bei efektyvesni. Visi derinimai tarp atskirų projekto dalių buvo atlikti projektavimo metu, o ne statybos aikštelėje.

51

Technologijos

procesų dalyvių yra kitoks. „Tokio dydžio pastato deta-lųjį projektą parengėme nesusitikę su architektais nė karto. Sutaupyta marios laiko ir projekto derinimui. Jis pasitelkiant BIM technologijas ir kompiuterį vyko realiu laiku. Visą mūsų darbą užsakovas stebėjo savo kompiu-teryje. Vos atlikus projekto korekcijas jis kompiuteryje akimirksniu tai pamatydavo ir galėdavo pareikšti savo nuomonę. Taigi sutaupėme daug brangaus laiko ir iš-vengėme ilgų posėdžių, o pats projekto interaktyvus valdymas ir koordinacija tapo paprastesnė ir efekty-vesnė“, – pasakojo specialistas.M. Dagys atkreipė dėmesį, kad dirbant su BIM mode-liavimo programa „TEKLA“ smarkiai sumažėja klaidų tikimybė, o statybų sektoriuje tai yra itin svarbu. „Mes modeliuodami su šiuo įrankiu išvengiame klaidų ir neatitikimų. Jeigu kartais jų ir atsirastų, BIM techno-logijos padės jas pastebėti anksčiau, dar joms nenuke-liavus į statybos aikštelę. Tokiu būdu išvengsime ne tik papildomų ardymų ir taisymo darbų, bet ir papildomų išlaidų“, – dėstė „Descon“ vadovas. Modeliuotojas pabrėžė, kad darbo su BIM naudą įverti-no ir gamintojai. Anot M. Dagio, jie tikino pirmą kartą šalyje matantys tokio aukšto lygio pastatą, kuriame yra virš 1000 tonų metalo, o neatitikimų ir klaidų nėra.

Visapusė BIM naudaBIM technologijos ne tik bendrą statybų procesą pa-verčia efektyvesniu ir spartesniu, bet palengvina ir atskirų jo dalyvių darbą. „Unitectus“ architektas Povi-

las Čepaitis vienu didžiausiu darbo su BIM privalumu architektams įvardijo lengvesnį darbų koordinavimą. „Architektas yra tas asmuo, kuris kuruoja visą projek-tavimo procesą. Jis gauna informaciją iš visų inžinie-rių ir projektuotojų, kurie dirba su skirtingais pastato elementais. Architekto užduotis - sudėlioti visa tai į vieną darnią ir tvarią visumą. Viskas turi ne tik atitikti reikalavimus, bet ir turėti gražią architektūrinę išraiš-ką. Taigi vienas svarbiausių BIM privalumų architektui – koordinavimo tarp skirtingų projekto dalių ir procesų palengvinimas“, – teigė architektas.Pasak P. Čepaičio, BIM palengvina ir medžiagų kiekio skaičiavimą, kur neretai būdavo suklystama. „BIM technologijos, jei tinkamai naudojiesi visais modeliais, šią problemą eliminuoja. Dirbant su BIM įrankiais (pa-rametrine projektavimo sistema), medžiagų kiekiai visiškai atitinka projektinius sprendinius. Kompiuteryje brėžiant liniją, ji automatiškai tampa siena su architek-to nustatytais parametrais. Prireikus sieną trumpinti arba ilginti - duomenys medžiagų kiekių lentelėse pa-sikeičia automatiškai.“Ne vieną BIM technologijų privalumą įžvelgė ir AB „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas. „Dirbant su BIM turime galimybę stebėti bei kon-

troliuoti projektavimo eigą bei teikti savo pastabas ir pasiūlymus projektuotojams. Informacijos mainai, tarp skirtingų dalių projektuotojų ir rangovų, tapo kur kas greitesni bei efektyvesni. Visi derinimai tarp atskirų projekto dalių buvo atlikti projektavimo metu, o ne sta-tybos aikštelėje. Svarbu ir tai, kad numatyti medžiagų kiekius, sprendinių sudėtingumo lygį ir apskaičiuoti projekto įgyvendinimo kainą galėjome jau tada, kai darbo projektas dar nebuvo baigtas. Tai suteikia gali-mybę ankstyvoje projekto stadijoje sudaryti medžiagų ir įrangos tiekimo grandinę. Visa statybos metu BIM modelyje sukaupta informacija bus naudinga ir garan-tinio laikotarpio metu. Turint pastato konstrukcijų 3D modelį yra lengviau projektuoti ir inžinerines sistemas. Projektuojant įprastu 2D būdu – kyla įvairių nesklan-dumų. BIM padeda jų išvengti, nes visos pastato dalys matomos vienoje sistemoje. Programa leidžia kone vaikščioti po pastatą, matyti kiekvieną dalelę ir varž-telį. Darbas su BIM paliko itin gerą įspūdį – sutaupyta daug laiko, o darbai vyksta produktyviau, paprasčiau ir sklandžiau“, – dėsto S. Aglinskas.

2014 metais projektuoti pradėtas prekybos centras NØRDIKA statomas dviem etapais. Pirmąjį 18 000 kv. m ploto užimantį prekybos centro pasažą atidaryti planuojama jau 2015-ųjų metų rugsėjo mėn. Antrosios 22 000 kv. m dalies įgyvendinimas turėtų užtrukti iki 2016 m. Ją atverti klientams ketinama kitų metų II ketvirtį.

52

Renovuoja vamzdžius, nenutraukdami jų eksploatavimo

Susidėvėjusių vamzdynų renovavimas visada keldavo didelių proble-mų. Norint pasiekti vamzdį, tekdavo atlikti sunkius žemės kasinėjimo darbus, kurie apriboja tiek eismą, tiek ir galimybes naudotis vamz-džiais remonto metu. Tačiau taikant betranšėjines technologijas, ne tik išvengiama šių problemų, bet ir darbai atliekami žymiai greičiau.

Pasak UAB „Požeminės linijos“ technikos direk-toriaus Arturo Masaičio, šiais laikais betranšė-jinę vamzdynų renovaciją galima atlikti taikant įvairiausius metodus. Vienas iš jų – vamzdžių

aptaisymas iš vidaus – vietoje polimerizuojamais vamzdžiais.

Nereikia kasimo darbųA. Masaitis, kalbėdamas apie renovavimo būdo taiky-mą ir pranašumus, minėjo jog šis metodas naudojamas suirusių savitakinių ir slėginių vamzdynų atnaujinimui, kai leidžiama tik minimaliai sumažinti senojo vamz-džio skersmenį, bet tuo pačiu būtina atstatyti mecha-ninį vamzdžio atsparumą. Šio metodo privalumai ypač svarbūs vietovėse, kur absoliučiai nepageidaujami ar neįmanomi jokie žemės kasinėjimo darbai. „Atliekant vamzdynų renovaciją vietoje polimerizuojamais vamzdžiais, į renovuojamą vamzdį įtraukiama ir išpučiama epoksidinėse dervose išmirkyto audinio „rankovė“, kuri po polimerizavimo sukietėja ir naudojama kaip naujas vamzdis, – pasa-koja A. Masaitis. – Dervų polimerizacija gali būti ter-minė arba šviesos. Pirmuoju atveju yra panaudojama karšto vandens arba garų šiluma, o atliekant šviesos polimerizaciją naudojamas švitinimas ultravioletiniais

spinduliais. Lietuvoje nuo 2012 metų šį polimerizacijos būdą taiko UAB „Požeminės linijos“, kuri ir iki šiol yra vienintelė šalyje turinti tam reikalingą įrangą“.

CIPP „rankovė“ atstoja vamzdįPagrindinis renovavimui naudojamas gaminys – CIPP aptaisas – „rankovė“, pasak UAB „Požeminės linijos“ atstovo, yra gaminama taikant vyniojimo technologiją, kuri sukuria ištisinę, besiūlę struktūrą. „Kiekvienai renovuojamai atkarpai gamykloje yra pagaminama ir supakuojama reikiamo ilgio, reikia-mo skersmens ir reikiamo sienelės storio „rankovė“. Iš gamyklos ji atvežama į statybvietę visiškai paruošta

instaliuoti. Pagrindiniai gaminio struktūriniai kom-ponentai yra: keliais sluoksniais suvyniotas, dervose išmirkytas sustiprintas stiklo audinys, kuris po ran-kovės instaliavimo ir dervų polimerizacijos tarnauja kaip naujai suformuoto vamzdžio karkasinė, apkrovas laikanti, dalis“, – sakė A. Masaitis.

Gaminio sudėtyje – atsparios deformacijai medžiagos

Dėl komponentų, įmaišytų į dervų sudėtį, pasak įmo-nės technikos direktoriaus A. Masaičio, ji pasižymi savybe polimerizuotis (sukietėti) veikiant jas ultravio-letinių spindulių šviesa. Tuomet ji tampa itin atspari deformacijai. „Išorinė daugiasluoksnė kombinuota ap-sauginė plėvelė saugo dervose išmirkytą audinį trans-portuojant. Ši plėvelė atlieka apsaugos nuo stirenų išsiskyrimo į aplinką funkciją bei apsaugo dervas nuo gruntinio vandens poveikio renovuojamame vamzdy-je – iki jų polimerizacijos proceso pabaigos“, – sakė specialistas. Vidinė apsauginė plėvelė skirta apsaugoti nuo „ran-kovės“ vidinių stiklo audinio sluoksnių sulipimo iki jos išpūtimo ir polimerizacijos proceso pabaigos. Suforma-vus naują vamzdį, ji yra išimama. Atlikus „rankovės“ UV polimerizaciją, gaunama medžiaga, pasižyminti ypatingai dideliu atsparumu deformavimui.

Renovacija vyksta keliais etapaisPasak A. Masaičio, visas vamzdyno renovacijos procesas susideda iš kelių etapų. „Pirmiausiai tai paruošiamieji darbai – kai išplaunamos renovuojamų vamzdynų da-lys ir atliekama televizinė diagnostika. Norint parinkti reikiamą „rankovės“ sienelės storį, įvertinamas vamz-džio susidėvėjimo lygis bei eksploatavimo sąlygos“, – sakė UAB „Požeminės linijos“ technikos direktorius.Antrojo etapo metu į renovuojamą trasą yra įtraukiama apsauginė PE plėvelė. Ši plėvelė atlieka dvi funkcijas: pirmiausia ji apsaugo CIPP „rankovę“ nuo galimo pažei-dimo bei sumažina trintį traukiant „rankovę“ į vamzdį.Po to CIPP „rankovė“ įtraukiama į renovuojamą vamz-dyno atkarpą ir išpučiama. „Pučiant orą, „rankovė“ išsi-pučia ir priglunda prie esamo vamzdžio. Vaizdo kamera patikrinama, ar CIPP „rankovė“ visu ilgiu įgavo reikiamą formą, ar nesusiformavo raukšlės. Tuomet pradedamas pilnai automatizuotas polimerizacijos procesas.„Polimerizacijos metu į technologinę įrangą pirmiau-siai suvedami reikiamų parametrų duomenys. Po to UV lempų vežimėlis juda nustatytu greičiu per visą renovuojamos atkarpos ilgį, už savęs palikdamas jau sukietėjusią „rankovę“, – pasakojo apie technologinius ypatumus Arturas Masaitis.Baigus polimerizacijos procesą, demontuojama įran-ga ir „rankovei“ dar nespėjus pilnai atvėsti, išimama vidinė plėvelė. Belieka šuliniuose nupjauti perteklines CIPP „rankovės“ dalis bei, panaudojant cementinius ar epoksidinius mišinius, užsandarinti sujungimo siūlę tarp šulinio ir CIPP „rankovės“. Tuomet instaliacijos procesas yra baigtas, vamzdis atnaujintas tolimesnei eksploatacijai.

Technologijos

Užs

. Nr.

15/4

6

53

2007 metais „Caterpillar“ žengė naują žingsnį pristatydamas unikalius M serijos Cat greiderius, kurie pakeitė legendines H kartos mašinas. Ilgą laiką buvo manoma, kad greideriai priklauso mašinų grupei, kurias efektyviai valdyti yra ypač sudėtinga. „Caterpillar“ paneigė šią nuomonę ir sukūrė greiderius, su kuriais darbas tampa daug paprastesnis. Naujos serijos Cat greideriai atitinka reikliausius ekologijos, darbo saugos reikalavimus, o jų kabina pritaikyta komfortabiliam darbui.

Pagrindinis M kartos Cat greiderių privalumas – analogų pasaulyje neturinti mašinos valdymo sistema. Dėl šios sistemos palengvinamas darbas ne vien mašinų operatoriams, bet ir įmonių savininkams – darbuotojų paieška paprastesnė, nes išmokti valdyti įrangą yra nesudėtinga net ir nedaug patirties turinčiam operatoriui. Darbo našumą dar labiau padidina automatinio valdymo sistemos integruotos į greiderio valdymo sistemą.

Kitas svarbus M serijos greiderių privalumas – pagerinta kabinos garso izoliacija ir puikus matomumas. Technikos

gamintojo „Caterpillar“ sprendimas atsisakyti senosios valdymo sistemos žymiai pagerino kabinos garso izoliaciją ir sandarumą. Be to, pasiektas beveik idealus matomumas iš kabinos. Visa tai leidžia padidinti darbuotojų produktyvumą ir darbo efektyvumą bei sumažinti darbo kaštus.

„Caterpillar“, kaip technikos gamintojas, remiasi ilgamete filosofija, pagal kurią mašinos eksploatavimo laikas turi būti maksimalus, o kasdieniai aptarnavimo ar remonto darbai užtrukti kuo trumpiau. Ne išimtis ir greideris Cat 140M3, kuriame visi techninės priežiūros taškai išdėstyti taip, kad juos būtų galima maksimaliai greitai pasiekti ir sutvarkyti – tuo galėsite įsitikinti „Resta 2015“ parodos metu.

Greideryje įmontuota viena galingiausių pasaulyje hidraulinių sistemų, turinti unikalius, proporcingai srautą ir jėgą paskirstančius vožtuvus, kurie ypač paspartina tikslaus lyginimo darbus ir padeda taupyti eksploatacines lėšas. Šia mašina atlikti tą patį darbą, lyginant su technika, kurioje naudojamos paprastesnės sistemos, užtrunka iki 30% mažiau darbo laiko. Negana to, „Caterpillar“ duomenimis, surinktais iš dirbančiųjų su Cat 140M3 greideriais, kuro sąnaudos yra neįtikėtinai mažos.

Cat 140M3 naujos kartos greideris –tikras kiekvieno šiuolaikinio technikos parko pasididžiavimas! Apžiūrėkite šią mašiną parodoje „Resta 2015”, UAB „Witraktor” technikos ekspozicijoje Nr. L5.17.

Daugiau informacijos apie „Caterpillar“ techniką Lietuvoje rasite: www.witraktor.lt

GREIDERIS CAT® 140M3 – VIENA UNIKALIAUSIŲ MAŠINŲ PASAULYJEŠiais metais tarptautinėje statybų ir remonto parodoje „Resta 2015“ technikos ekspoziciją puošia kelių priežiūrai sukurtas greideris – Cat 140M3. Tai išskirtinė galimybė apžiūrėti vieną unikaliausių mašinų pasaulyje. Lietuvoje šiuo metu dirba tik pora tokio aukšto lygio greiderių!

Greiderio Cat 140M3 kabina

Naujausios kartos Cat® 140M3 greideris

Užs

. Nr.

15/4

3

54

Technologijos

„Kobelco“ ir „Kubota“ ekskavatoriai – greita, tiksli ir ekonomiška technika

Japonijos įmonių „Kobelco“ ir „Kubota“ gaminami ekskavatoriai itin vertinami dėl pažangių technologijų bei už novatorišką nuo triukšmo ir dulkių saugančią sistemą Taip pat už pažangią hidraulinę sistemą, sklandų valdymą ir degalų ekonomiją.

UAB „Konekesko Lietuva“ – lyderės pozicijas, parduodant techniką, užimanti įmonė, rinkai pristato dar ekonomiškesnius, saugesnius, visus naujausius išmetamųjų teršalų bei griežčiausius

aplinkosaugos reikalavimus atitinkančius ir puikiomis eksploatacinėmis savybėmis išsiskiriančius „Kobelco SK“ ir „Kobelco SR“ serijos ekskavatorius su trumpa galine at-svara bei „KX“ ir „U“ serijos mini ekskavatorius „KUBOTA“

Daugiau darbų – mažiau degalų„Kobelco“ ekskavatoriuose esantis naujas, elektroniniu būdu kontroliuojamas „Common Rail“ tipo dyzelinis variklis naudoja aukštą įpurškimo slėgį ir tikslesnę ke-lių purkštukų sistemą. Variklyje esantis EGR aušintuvas ir dalelių filtras pagerina eksploatacines savybes – op-timizuojamas degimas ir gerokai sumažinamas išme-tamų teršalų kiekis. „Auto Idle“ – tai dar viena kurą taupanti sistema. Automatinis variklio darbo prisitaikymas prie esamos

apkrovos sumažina kuro sąnaudas. Esant laisvam reži-mui variklis dirba minimaliomis apsukomis, o grįžus į darbinį režimą apsukos grįžta į prieš tai buvusį režimą. Naujausias „Kobelco“ ekskavatorių modelis NEXT-3E nuo šiol yra ir su trumpa galine atsvara, todėl tie pa-tys rezultatai pasiekiami sunaudojant mažiau degalų. Taupyti padeda ir naujos SR serijos mašinose esantis ECO režimas.

Mašinos kompaktiškos, manevringos ir stabilios

„Kobelco“ ekskavatorių sukimo savybės, atliekant ma-nevrą ant nuolydžių ir nelygių paviršių bei pakeitus va-žiavimo kryptį, yra tolygios. Pagerintas tolygaus grei-tėjimo ir lėtėjimo ašinio judėjimo sukimo momentas.Vos vienu prisilietimu galima pakeisti hidraulinę gran-dinę ir tekėjimo greitį. Naudotojas gali patikrinti rodo-mos piktogramos nustatymus.Nauji, puikiomis savybėmis išsiskiriantys ekskavatoriai yra stabilesni nei ankstesnieji modeliai, todėl, palygi-nus su dideliais ekskavatoriais, jais galima kasti giliau ir toliau pasiekti. Dėl kompaktiškos konstrukcijos galima kasti be pertrauktų, sukantis 360 laipsnių kampu net ir mažose vietose.

55

Technologijos

„iNDr“ sistema saugo nuo triukšmo ir dulkių

Unikalus „Kobelco“ variklio aušinimo sprendimas – „iNDr“ sistema, kuri mažina triukšmą ir sulaiko dul-kes. Variklio skyrius yra atskirame kanale, kuris oro įleidimo angą jungia su išmetimo vamzdžiu. Oro įleidimo anga ir išmetimo vamzdis lygiuoja taip, kad kanalo sienelių tarpai ir jungtys yra visiškai atskirti, taip sumažėja triukšmas įleidimo angoje ir išmetimo vamzdyje. Tokia konstrukcija ir variklio kanaluose naudojama izoliacinė medžiaga sumažina triukšmo lygį. „iNDr“ filtras pašali-na įtekančiame ore esančias dulkes, todėl variklis veikia tyliau, švariau ir neleidžia užsikimšti radiatoriui, todėl rečiau reikia atlikti techninės priežiūros darbus.

Patogi ir saugi kabinaNaujųjų ekskavatorių kabinoje yra daug vietos kojoms, plačiai atidaromos durelės, todėl patogu dirbti ir iš jos išlipti. Puikų matomumą operatoriui užtikrina platus priekinis langas. Sėdint aiškiai matomas priekyje esan-tis vaizdas. Be to, dėl plačių šoninių ir galinių langų ge-rai matyti visomis kryptimis. Daug dėmesio buvo skirta sumažinti kabinos vibraciją, todėl palyginti su ankstes-niais modeliais, vibracija dabar 50 proc. mažesnė. Au-tomatinis oro kondicionavimas ir garso sistema yra tik du iš daugelio reikalavimų, standartiškai įgyvendintų, siekiant, kad operatoriui būtu patogu. Vienu iš svarbiausių reikalavimų, kuriuos, gaminant ekskavatorius, kelia sau „Kobelco“, išlieka saugumas. Standartiškai „Kobelco“ ekskavatoriuose yra sumon-tuotos galinio vaizdo kameros, todėl važiuojant at-buline eiga padidėja saugumas. Spalvotame ekrane rodoma kliūtis. Ši elektroninė „trečioji akis“ yra svarbi dėl saugumo, ekskavatorių naudojant įvairiose vietose, o įrangos priežiūros reikalavimus ir diagnostikos para-metrus galima matyti skystųjų kristalų displėjuje.Naujai sukurtos ROPS reikalavimus atitinkančios kabi-nos saugo operatorių nuo ekskavatoriaus virtimo.

Greita, tiksli ir ekonomiška techninė priežiūra

Visos naujųjų ekskavatorių dalys, kurias reikia regu-liariai prižiūrėti, yra sumontuotos lengvai nuo žemės pasiekiamose vietose. Naujai suprojektuotas variklio dangtis plačiai atsidaro ir yra žemiau nei anksčiau. Šie patobulinimai leidžia daugelį kasdienių patikrų ir reguliarių techninės priežiūros darbų atlikti nesunkiai. „iNDr“ sistemoje yra tik vienas nesudėtingai patikrina-mas ir išvalomas aušinimo filtras. Standartiškai sumontuotame spalvotame skystųjų kristalų monitoriuje patogu peržiūrėti informaciją apie mašiną ir jos būseną. Jame rodoma išsami informacija, todėl atlikti techninės priežiūros darbus yra paprasta. Ekrane pateikiama tik būtina ir tuo metu aktuali tech-ninės priežiūros informacija. Taip pat rodoma įjungta automatinės diagnostikos funkcija, įspėjanti apie įvy-kusius elektros sistemos gedimus. Be to, yra užfiksuoti ir matomi ankstesni įrašyti gedimai, taip pat dažnumas ir momentinis gedimas.

Visuose „KOBELCO“ modeliuose yra sumontuota „KOMXES“ monitoringo sistema, leidžianti ne tik eks-kavatoriaus savininkui stebėti kuro sąnaudas, aktualų darbo laiką ar ekskavatoriaus buvimo vietą, bet ir „Konekesko“ servisui stebėti techninę būklę, techninių aptarnavimų periodiškumus ar įspėjimus apie gedimus – tai leidžia operatyviai reaguoti ir perspėti naudotoją apie artėjantį aptarnavimą ar reikalingą neatidėliotiną servisą.

„Kubota“ – ilgaamžiai mini ekskavatoriai smulkesniems darbams

Mažesnių apimčių darbams atlikti, ypatingai ankštes-nėse vietovėse, kur stambių gabaritų technikos panau-doti neįmanoma, UAB „Konekesko Lietuva“ siūlo rinktis kito japonų gamintojo – „Kubota“ – mini ekskavato-rius. Šiuo metu siūlomi mini ekskavatoriai yra nuo 0,98 iki 8,15 tonų svorio.„U“ serijos „Kubota“ mini ekskavatoriai trumpa galine atsvara leidžia be apribojimų apsisukti 360 laipsnių spinduliu, nepaisant kliūčių, esančių šonuose ar už jų, galinė bokšto dalis posūkio metu neišlenda už vikšrų. Tokio tipo mašinos yra nepakeičiamos dirbant mažose erdvėse.

„Anti-theft plus“ – funkcija, apsauganti nuo vagysčių

Visuose „Kubota“ mini ekskavatorių – net ir baziniuose – modeliuose integruota „ANTI-THEFT“ saugumo siste-ma. Minėta funkcija yra sertifikuota ir pripažinta tech-nikos draudikų, todėl turi tiesioginę įtaką lanksčioms draudimo įmokų nuolaidoms. Tai yra svarbus žingsnis kovojant su išaugusiu vagysčių skaičiumi.

„ANTI-THEFT PLUS“ – tai individualiai užprogramuotas raktas, turintis net IC mikroschemoje nematomą iden-tifikacinį kodą, vietoje starterio mygtuko. Be šio rakto kuro, hidraulinių ir elektros sistemų darbas yra visiškai nutraukiamas. Priverstiniai bandymai pradėti darbą sukelia nepageidaujamus garsus, kurie atkreipia atsa-kingų ne tik vidaus, bet ir išorės sistemų dėmesį.

Didelis dėmesys aplinkosaugaiAugant poreikiui atsižvelgti į aplinkos apsaugą ir gam-tos išteklių taupymą, „Kubota“ neatsiliko ir šioje srityje. Sukurti nauji „KX057-4“, „KX080-4“, „U55-4“ ir kiti mo-deliai. Juose integruota „ECO PLUS“ sistema pasižymi kuro taupymu ir atitinka aplinkos apsaugos reikalavi-mus. Lyginant ankstesnius modelius standartiniu rėži-mu su „ECO PLUS“ sistema veikiančiu „KX080-4“ mode-liu, pastarasis leidžia sutaupyti iki 18 proc. degalų. Net pakeitus darbo sąlygas (dėl išskirtinio kasimo panaudo-jant daugiau galios) naujoji sistema leidžia iki 5 proc. padidinti produktyvumą ir sutaupyti iki 12 proc. degalų.

„Konekesko Lietuva“ – pardavimų lyderė

UAB „Konekesko Lietuva“ pagal technikos pardavimus užima lyderės pozicijas Lietuvoje. Būdama antrinė tarptautinės ir ilgaamžės „Konekesko“ grupės (Suo-mija) įmone, UAB „Konekesko Lietuva“ atstovauja pa-tikimiems technikos gamintojams. Bendrovė prekiauja sunkiąja technika: miškų, statybine, komunaline, kelių statybos, sandėliavimo technika ir įranga, žemės ūkio technika ir padargais, visos technikos atsarginėmis da-limis, teikia technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Šiuo metu klientų patogumui jau yra 5 pardavimo ir techninio aptarnavimo centrai visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje ir Šiauliuose. Jau pradėjo veikti elektroninė atsarginių dalių parduotuvė, leidžianti klientui jam pa-togiu būdu užsakyti ir efektyviai pristatyti dalis.

Užs

. Nr.

15/4

5

56

Smulkiesiems baldų gamintojams siūlo ne tik furnitūrą ir plokštes, bet ir stalių cecho paslaugas

UAB „Darval“, gyvuojanti jau beveik du dešimtmečius, yra viena didžiausių baldų furnitūros ir plokštės tiekėjų Lietuvoje. Įmonė savo klientams siūlo itin platų medžiagų ir paslaugų asortimentą.

„Įmonės darbo moto: kokybiška prekė, priei-nama kaina, profesionalus ir greitas aptar-navimas“, – sakė UAB „Darval“ komercijos direktorius Audrius Šveikauskas.

Pasak A. Šveikausko, bendrovė tiekia baldų furnitūrą, bet vien tuo neapsiriboja – gali pasiūlyti ir kitas me-džiagas bei paslaugas, reikalingas baldų gamybai. „Baldų gamintojams – mėgėjams ir profesionalams, – mes galime pasiūlyti visas gamybai reikalingas medžiagas – ne tik funkcionalią ir kiekvieno reika-

lavimus atitinkančią furnitūrą, bet ir platų baldinės plokštės bei virtuvinių stalviršių asortimentą“, – sakė įmonės atstovas.Mažesniems gamintojams, neturintiems savo gamy-binės bazės, siūloma pasinaudoti modernaus stalių cecho teikiamomis kompleksinėmis paslaugomis: t. y. detalių pjovimu pagal pateiktus matmenis, briaunų laminavimu PVC juosta bei daugeliu kitų. „Darval“ taip pat gali padaryti kampinius pjūvius, išpjauti apskritimo bei ovalo formos detales, dviejų

Vidaus apdaila

57

„Darval“ bendradarbiauja tik su aukščiausios kvalifi-kacijos Europos gamintojais. „Per visus įmonės darbo metus nuosekliai rinkomės baldų furnitūros ir plokštės gamintojus, dėka to tie-kiame į Lietuvos rinką tik aukštos kokybės prekes. Mūsų partneriai – patikrintos ir Europoje pripažintos įmonės, tokios, kaip: GTV, FGV, REJS, GAMET, LAGU-NA, KRONOPOL“, – minėjo bendrovės atstovas.

medžio drožlių, yra praktiški, o svarbiausiai – pakan-kamai pigūs. „Šiandien UAB „Darval“ savo klientams gali pasiūly-ti kelių rūšių plokštes bei stalviršius. Tai laminuotos medžio drožlių plokštės (LMDP), taip pat medžio dulkių plokštės (MDF), virtuviniai stalviršiai, baldų nugarėlės (HDF)“, – vardino A. Šveikauskas.

Baldų gamyboje populiariausios – LMD plokštės

Kaip teigė bendrovės atstovas, šiuo metu labiausiai vertinamos laminuotos medžio drožlių plokštės. „Dėl LMDP būdingo praktiškumo jos yra dažniausiai naudojamos medžiagos, gaminant korpusinius bal-dus. Iš LMDP pagaminti baldai reikalauja itin mažai priežiūros, be to, jie yra atsparus braižymui ir karš-čiui. Didelis LMDP privalumas – žema kaina“, – sakė A. Šveikauskas.LMDP yra korpusinių baldų gamybos pagrindinis ele-mentas. Šio tipo plokštės pagamintos iš supresuotų medienos drožlių, o abi plokštumos apklijuotos po-pieriumi, įmirkytu melamino dervoje. Gamybos pro-ceso metu susidariusi apsauginė melamino dervos plėvelė užtikrina plokštės atsparumą drėgmei, aukš-tai temperatūrai ir reikalauja minimalios priežiūros.

Partneriai – tik pripažintos įmonės Audrius Šveikauskas pasakojo, jog norint, kad kli-entus pasiektų tik aukščiausios kokybės prekės, UAB

plokščių sujungimus, užtepti klijus ant PVC, išgręžti skyles lankstams, išpjauti norimos formos stalviršius, skylės kriauklei bei viryklei.„Apsilankykite UAB „Darval“ ir kvalifikuotas mūsų personalas padės jums išsirinkti reikiamą prekę, su-teiks reikalingą techninę informaciją ar paslaugą“, – sako A. Šveikauskas.

Baldinė furnitūra: nuo lankstų iki slankiųjų aliuminio konstrukcijų

Viena iš UAB „Darval“ veiklų – baldinės furnitūros tiekimas baldų gamintojams. Tiekdama detales klientams, įmonė siūlo itin platų šių medžiagų asor-timentą. Kaip teigė bendrovės komercijos direktorius A. Švei-kauskas, įsigyti galima praktiškai visus priedus, kurie yra reikalingi pagaminti baldams. Tai lankstai, stal-čių šonai, bėgeliai, kojos, pakėlimo mechanizmai, virtuvės priedai, spintų priedai, apšvietimas, profi-liai, rankenėlės, kabliukai ir pakabos, kartelės ir prie-dai, ratukai, laikikliai, spynos ir užstūmos, tvirtinimo detalės, biuro įranga, avalynės įranga, kiti baldų priedai, taip pat slankiosios aliuminio sistemos.

Plokščių gamybai naudojamos praktiškos ir įperkamos medžiagos

Kaip pasakojo A. Šveikauskas, įmonė taip pat siūlo baldines plokštes ir stalviršius, kurie gaminami iš

Vidaus apdaila

58

„Gaudrė“ kuria tobulo apšvietimo sprendimus

Vidaus apdaila

59

RESTA 2015

Šviestuvus įmonė „Gaudrė“

gamina jau dešimtmetį.

Specialistams svarbiausia

– į rinką pateikti kokybišką

ir nepriekaištingo dizaino

produkciją.

Šiuolaikinio dizaino sprendimai, pasižymintys subtiliomis formomis ir tvirta technologine ar-gumentacija, diktuoja minimalizmo būtinybę. Šviestuvų serija VINDO gimė beieškant geriau-

sios dizaino ir technologijų sąjungos. Ši šviestuvų serija nuolat papildoma naujais gaminiais. „Gaudrės“ specializacija – šviestuvai. Ir tai yra viena svarbiausių varomųjų jėgų kurti vis naujus, maksi-maliai vartotojų poreikius atitinkančius šviestuvus ir apšvietimo sprendimus. Kurdami VINDO šviestuvus, bendrovės specialistai naudojosi šiuolaikinėmis tech-nologijomis ir įgyvendino aukštus kokybės reikalavi-mus. Tobulo apšvietimo sprendimus visoms veiklos sritims kuria išskirtinis šviestuvų dizainas. Šviesą namuose ir biuruose apgyvendinanti bendrovė siekia kompanijos kompetencijų, profesionalumo, pa-tikimumo, aukštos teikiamų gaminių ir paslaugų koky-bės. Siūloma produkcija atitinka projektams keliamus techninius reikalavimus, pasižymi optimalia kaina, puikia kokybe ir ekonomiškumu.

60

Rekuperatorius. Švarus ir sveikas oras dieną naktį už 0,45 EUR per mėnesį Žmones sunku įtikinti, kad įdėjus sandarius langus, gerai apšiltinus namą, jų butas taps hermetiškas ir kartas nuo karto atidaryti langą nebeužteks – reikia galvoti apie vėdinimo sistemą. Vienas tokių spren-dimų, kuris ne tik įleidžia šviežio oro, pašalina drėgmės perteklių, bet ir sugrąžina šilumą, yra sieninis rekuperatorius.

Vienas Gargždų gyventojas po renovacijos susi-dūrė su nemalonia situacija – ėmė rasoti lan-gai, sienos pasidengė pelėsiu. Nors bendrovės „Laumiva“, prekiaujančios rekuperatoriais, spe-

cialistai rekomendavo trijų kambarių bute įrengti du rekuperatorius, gyventojas apsidraudė – įsirengė tris. Bendrovės „Laumiva“ direktoriui Juozui Mituzui rekupe-ratorius įrenginėję meistrai vėliau pasakojo, jog užteko paros, kad iš kambarių, kuriuose buvo įrengti rekupera-toriai, būtų pašalinta drėgmė. „Vieną dieną meistrai su-montavo du rekuperatorius, o grįžę antrą dieną užbaigti darbų, du kambarius rado jau sausus, be rasojančių lan-gų. Tik pelėsio, žinoma, per dieną neatsikratysi, reikia kambarius gerai išdžiovinti, reikia laiko, – pasakojo UAB „Laumiva“ direktorius Juozas Mituzas. – Savo funkcijas mūsų rekuperatoriai atlieka tikrai gerai.“

Grąžina 90 proc. šilumosKitas bendrovės „Laumiva“ klientas nutarė nerizikuoti: užuot visam namui įsigijęs keturis siūlomus rekupera-torius, jis įsigijo du. Nepatiklus žmogus norėjo pats įsiti-kinti, kaip veikia įrenginiai. Namo savininkas atėjo į par-

odą, kur „Laumiva“ demonstravo rekuperatorius, ir tapo geriausia rekuperatorių reklama: jis pasakojo, kad yra patenkintas įrenginiais, kurie veikia taip efektyviai, jog namui aprūpinti oru ir apsaugoti nuo drėgmės, gyvenant normaliomis sąlygomis, užtenka dviejų rekuperatorių. „Mūsų rekuperatorius dirba tyliai - 19-29 dBA, ramiai, o sąnaudos yra minimalios. Per valandą jis pakeičia 54 – 55 kub. metrus oro, grąžindamas 90 proc. šilumos“, – sako UAB „Laumiva“ direktorius J. Mituzas.Per parą bendrovės „Laumiva“ siūlomas sieninis reku-peratorius „Twin Fresh“ pakeičia apie 1300 kub. metrų oro. Tokio kiekio užtenka trijų asmenų šeimai. Norma buityje vienam žmogui yra apie 14,5 kub. m. Todėl jis yra visiškai tinkamas butui.Įrengiant sieninį rekuperatorių „Twin Fresh“ nereikia jo-kių ortakių – tiesiog per sieną gręžiama anga. Sieninis mini rekuperatorius „Twin Fresh“ yra idealus sprendi-mas patalpų vėdinimui nenaudojant ortakių sistemos. Rekuperacinė sistema „Twin Fresh“ yra lengvai mon-tuojama ant pastato išorinės sienos.„Šie rekuperatoriai efektyviai tiekia ir ištraukia orą. Reversinis EC 12V ventiliatorius naudoja iki 5,61 vatų per valandą energijos, tad elektros energijos sąnaudos neviršija 0,45 EUR per mėnesį“, – pasakoja J. Mituzas. Montuoti tokį rekuperatorių taip pat lengva, nes jis turi apvalų teleskopinį ortakį, kurio ilgis – 250 - 470 mm. Oras valomas G3 filtrais. Ant keramikinio šilumokaičio nesusidaro kondensatas.

Modernus dizainas ir efektyvus veikimas„Neretai namuose po renovacijos, o ypač senesnės sta-tybos namuose, sienų ar lubų kampuose atsiranda pe-

lėsis. Kaip žinia, pelėsis plinta drėgnoje aplinkoje – jis ardo mūrą bei išskiria toksines medžiagas. Pelėsio atsi-radimą šiose zonose lemia tų pačių, pelėsiui formuotis tinkamų sąlygų atsiradimas – drėgmė, rasojantis lan-gų stiklas bei prasta oro cirkuliacija. Patalpas būtina nuolat vėdinti – grynas oras ne tik sveikesnis, bet ir mažina pelėsio atsiradimo tikimybę“, – sako J. Mituzas. Tyrimai rodo, kad žmogus per parą išskiria apie 3 kg drėgmės. Ji kaupiasi ant langų, sienų, kampuose, kur nėra oro judėjimo, todėl atsiranda pelėsis, veisiasi bak-terijos, virusai. Galima atsidaryti langą, gauti gurkšnį oro, bet galima nuolat gauti gerą orą. Tam idealiai tinka energiją taupantis rekuperacijos įrenginys „Twin Fresh Comfo RA-50“, kuris per valandą patalpoje pakeičia 54 kub. metrus oro, o žiemą sutaupo iki 280 kWh šilumi-nės energijos per mėnesį. Įrenginio specifinės energijos sąnaudos yra 0,105 vato kub. metrui per valandą.Modernaus dizaino priekinės grotelės tinka bet kuriam interjerui. Grotelės įrengtos su automatinėmis žaliuzė-mis, kurios atidarytos ventiliatoriaus veikimo metu ir uždarytos visą budėjimo laiką. Priekinės grotelės paga-mintos iš aukštos kokybės balto ABS plastiko. Galimas ir kitoks grotelių dizainas.Rekuperatoriaus šilumokaitis pagamintas iš aukštos kokybės keramikos, kuri gerai kaupia ir perduoda ener-giją. Du G3 integruoti filtrai tiekiamo ir ištraukiamo oro filtravimui užtikrina šviežio oro tiekimą be dulkių, žiedadulkių, vabzdžių bei kitų nešvarumų. Filtrus reko-menduojama valyti kas tris mėnesius.Išorinis gaubtas pagamintas iš aliuminio, nudažytas specialiais polimeriniais dažais, izoliuotas. Apatinėje dalyje yra įrengtos apsauginės grotelės, kurios nelei-džia tiesiogiai patekti į ventiliacijos angą vandeniui ir kitiems pašaliniams daiktams.

Oro tiekimas ir ištraukimasEC ašinis ventiliatorius naudojamas oro padavimui ir iš-traukimui. Dėl EC technologijos ventiliatorius naudoja mažai energijos (iki 5,61W), 12 V įtampa. Variklis turi integruotą apsaugą nuo perkaitimo bei rutulinius guo-lius, kurie užtikrina ilgą tarnavimo laiką.Ventiliatoriaus „Twin Fresh Comfo RA“ veikia dviem ciklais.Pirmas ciklas: panaudotas šiltas oras šalinamas iš kam-bario per keramikinį šilumokaitį, šalinamas oras šildo ir drėkina keramikinį šilumokaitį, grąžindamas iki 91 proc. šilumos energijos.Antras ciklas: iš lauko paimtas šviežias grynas oras pa-tenka į keraminį šilumokaitį, kuris absorbuoja drėgmę ir oras nuo sukauptos šilumos pašildomas iki komfor-tiškos temperatūros. Kai rekuperatoriaus temperatūra nukrinta, ventiliatorius įsijungia į ištraukimo režimą ir ciklas atnaujinamas. Ventiliatorius keičia oro tiekimo arba ištraukimo darbo rėžimą kas 70 sekundžių.„Twin Fresh Comfo RA“ ventiliatoriai vėdinant patalpas taupo šilumos energiją žiemą, vasarą vėsina patalpas.Temperatūrai nukritus iki minus 20 laipsnių, į patalpą paduodamas oras atšąla, tuo metu rekomenduotina naudoti mažiausią greitį arba visiškai išjungti įrenginį - sklendė sandariai uždaro angą.

Vidaus apdaila

Užs

. Nr.

15/5

0

61

Naujakurių galvos skausmas: kaip ištaisyti būsto apdailos defektus?

Koks baisiausias žodis žmogui, kuris įsikėlė į naują butą arba ką tik atliko remontą? Atsakymas – „defektas“. Prieš jį nusvyra rankos, išga-ruoja kantrybė ir sukyla pyktis. Juolab, jei nelygumą ar įtrūkį sienoje pastebėjote tada, kai darbai jau baigti, pinigai sumokėti, o baldai puikuojasi jiems skirtose vietose. Kaip išvengti arba ištaisyti apdailos darbų defektą, kad jis nevirstų didžiausiu šeimos galvos skausmu, kurį teks „glaistyti“ nemaža pinigų suma?

Statybų specialistai nuolat primena, kad siena yra lyg drobė, ant kurios „tapoma“. Ji padengiama dažais arba apklijuojama tapetais. Kad ši „drobė“ būtų tinkamai paruošta ir būtų užkirstas kelias

defekto galimybei, svarbu nepamiršti kelių pagrindinių žingsnių. Apie juos pasakoja Valdas Mozūras, statybi-nių medžiagų gamintojų bendrovės „Knauf“ techninis konsultantas.

Įvertinkite kokybės lygįPasak V. Mozūro, užsakovas ir meistras dažnai skir-tingai interpretuoja sąvoką „lygi siena“. Todėl būtinas kompromisas ir bendra abiejų vizija. Svarbu tinkamai įvertinti, kokį kokybės lygį norima pasiekti. Nuo to pri-klausys, koks glaistas bus naudojamas apdailoje.„Kad tarp naujakurių ir apdailos darbus atliekančių žmonių nekiltų nesutarimų, siūlome vadovautis sienų ir lubų paviršiaus paruošimo lygiais, kuriuos pristato „Knauf“. Tų lygių yra keli – Q1, Q2, Q3 ir Q4. Juos žinant, tikrai nekils nesusipratimų. Pavyzdžiui, tapetams skirta siena neatrodys gruoblėta ir lyg paruošta plytelėms lip-dyti“, – pasakoja V. Mozūras.Pasak jo, Q1 paviršiaus paruošimo lygio užteks, jei pla-nuojate ant sienos klijuoti plyteles ar natūralius akme-nis. Nieko bloga, jei ant tokios sienos matysis darbinės tinko žymės, plyšeliai bei tinko siūlės. Jei sieną planuo-jama dekoruoti tinku ar gruoblėtais pluoštiniais tape-

vyzdžiui, jei darbai buvo atlikti su gipsiniu glaistu, tokį bū-tina naudoti ir vėliau.„Žmonės daro nemažai klaidų. Štai ant gipskartonio užtepa polimerinį elastingą baltą glaistą. Iš pradžių atrodo lygu, tačiau glaistui išdžiūvus, jį nudažius, pasi-mato jungimai, įvairios skylės. Tinkamai taisyti defek-tus – tai lyg lopyti kelnes. Juk nelopysime džinsinių kelnių veltiniu“, – sako V. Mozūras.Jo teigimu, kad nereiktų sukti galvos, kokį glaistą pasi-rinkti, geriausia pasikliauti universaliu gipsiniu glaistu. Juo galima ištisai padengti tiek gipskartonio plokštes, tiek gipsinį, tiek betoninį pagrindą. Be to, jis išsiskiria ir mažomis sąnaudomis. Vieną kvadratinį metrą padeng-ti 1 mm storio sluoksniu reiks 0,83 kg glaisto.

Pasirūpinkite įrankiaisTvarkingas ir kokybiškas darbo įrankis – kiekvieno meistro būtinybė. Jei garsiausi paveikslai pasaulyje nebuvo nutapyti nešvariu ir sudžiūvusiu teptuku, tai ir sienos neturėtų būti glaistomos nudilusiomis ir aprūdi-jusiomis kreivomis mentelėmis. Jei norite pasikonsultuoti ar parinkti medžiagas savo namui, skambinkite į „Knauf“ informacijos centrą tel. 8 5 213 2222, rašykite e. p. info@knauf.lt.

„Knauf“ inf. ir iliustr.

tais, reikės Q2 paviršiaus paruošimo lygio. Tokia siena gali turėti nelygumų ir įrankių paliktų žymių.Norint sieną dažyti matiniais dažais arba ant jos klijuoti įvairaus storio tapetus, privaloma, kad sienos paruo-šimo lygis siektų Q3. O pats aukščiausias paviršiaus paruošimo lygis – Q4 – turėtų būti pasiektas, jei pla-nuojama naudoti blizgius dažus. Tokiu atveju ant sie-nos gali likti minimalūs nelygumai, matomi tik esant šoniniam apšvietimui. V. Mozūro teigimu, visus lygius galima pasiekti naudojant universalų gipsinį glaistą „Knauf Q-Filler“.

Žinokite tiksląBe jo – nė iš vietos. Naujakurys ar remontą pradedantis buto šeimininkas turi aiškiai žinoti, kokios galutinės ap-dailos nori. Dažnai darbai puolami daryti nesuplanavus galutinio rezultato. Būtent tada iškyla defekto grėsmė.„Gali nusipirkti daug įvairių rūšių glaisto, tačiau jei ne-žinosi, kokį, kaip ir kada naudoti, remontas pasmerktas nesekmei. Kad taip neįvyktų, reikia atidžiai ir kryptin-gai susiplanuoti visą apdailos darbo eigą, pasidomėti glaistų rūšimis ir privalumais“, – teigia V. Mozūras.

Nemaišykite medžiagųJei norite pataisyti meistrų paliktą „broką“, sužinokite, koks glaistas buvo naudojamas paskutiniame darbų etape. Pa-

Vidaus apdailaU

žs. N

r. 15

/31

62

Resmartus

Stilingi aksesuarai namams

Išskirtinio dizaino veidrodžiai

WWW.RESMARTUS.LT

Jums siūlome veidrodžius su:� Šlifuotais

ornamentais� Dažytais

ornamentais� Apšvietimu� Rėmeliais

Susisiekite su mumis tel.: 8 683 68530, 8 635 51555. El. p. info@resmartus.ltAdresas – V. Maciulevičiaus g. 51, Vilnius, 414 kab.

Pagal Jūsų norus ir poreikius gaminameveidrodžius su išskirtine ornamentika, kuriągalite pasirinkti iš mūsų siūlomos galerijos. Taippat galime įgyvendinti ir Jūsų idėjas.Visus mūsų gaminamus veidrodžius padengiameapsaugine danga. Ši danga palengvina kalkių irkitų nuosėdų pašalinimą nuo paviršiaus.

Jutikliniai šviesos jungikliai

� Nauja technologija� Išskirtinis dizainas� Nuotolinis valdymas� Lengvai valomas

paviršius

Patalpos apšvietimą galite valdyti lengvu prisilietimu ar nuotoliniu pulteliu. Siūlome rinktis mūsų paruoštus dizainus arba galime įgyvendinti Jūsų idėjas. Jutiklinių jungiklių paviršiuspagamintas iš stiklo, todėl skirtingai neiklavišiniai jungikliai nekaupianešvarumų ir bakterijų, yra lengvai valomi.

Stiklo dekoravimas šlifuotais ornamentais

Šlifuoti ornamentai ant:� Stiklinių laiptų

turėklų� Stiklinių dušo kabinų� Stiklinių pertvarų� Kitų stiklinių

paviršių

Jūsų namų interjere dominuoja stiklas? O galJums norisi papildyti interjerą stiklu? Stiklo gaminys su originaliu raštu tikrai papuoš Jūsų namus. Šlifuojame ornamentus ant įvairiausių stiklinių paviršių. Jūsų pasirinktu ornamentu galimepadengti jau esamus stiklinius paviršius arbabendradarbiaujant su kitais gamintojais galimeparuošti naujus gaminius.

Kištukiniai elektros lizdai

� Išskirtinis dizainas� Patogus naudoti� Lengvai valomas

paviršius

Kištukinis elektros lizdas – tai neatsiejamainterjero dalis, kurią kartais nėra lengvapriderinti prie esamo interjero stiliaus. MesJums siūlome kištukinius elektros lizdus, kuriųdizainą galėsite susikurti patys ir pritaikyti savointerjere. Dizainą galite rinktis ir iš mūsų siūlomoasortimento.

Resmartus

Turime didelę ornamentų galeriją!Įgyvendiname Jūsų idėjas!

Visi produktai gali būti suderinti tarpusavyje!

Resmartus

Stilingi aksesuarai namams

Išskirtinio dizaino veidrodžiai

WWW.RESMARTUS.LT

Jums siūlome veidrodžius su:� Šlifuotais

ornamentais� Dažytais

ornamentais� Apšvietimu� Rėmeliais

Susisiekite su mumis tel.: 8 683 68530, 8 635 51555. El. p. info@resmartus.ltAdresas – V. Maciulevičiaus g. 51, Vilnius, 414 kab.

Pagal Jūsų norus ir poreikius gaminameveidrodžius su išskirtine ornamentika, kuriągalite pasirinkti iš mūsų siūlomos galerijos. Taippat galime įgyvendinti ir Jūsų idėjas.Visus mūsų gaminamus veidrodžius padengiameapsaugine danga. Ši danga palengvina kalkių irkitų nuosėdų pašalinimą nuo paviršiaus.

Jutikliniai šviesos jungikliai

� Nauja technologija� Išskirtinis dizainas� Nuotolinis valdymas� Lengvai valomas

paviršius

Patalpos apšvietimą galite valdyti lengvu prisilietimu ar nuotoliniu pulteliu. Siūlome rinktis mūsų paruoštus dizainus arba galime įgyvendinti Jūsų idėjas. Jutiklinių jungiklių paviršiuspagamintas iš stiklo, todėl skirtingai neiklavišiniai jungikliai nekaupianešvarumų ir bakterijų, yra lengvai valomi.

Stiklo dekoravimas šlifuotais ornamentais

Šlifuoti ornamentai ant:� Stiklinių laiptų

turėklų� Stiklinių dušo kabinų� Stiklinių pertvarų� Kitų stiklinių

paviršių

Jūsų namų interjere dominuoja stiklas? O galJums norisi papildyti interjerą stiklu? Stiklo gaminys su originaliu raštu tikrai papuoš Jūsų namus. Šlifuojame ornamentus ant įvairiausių stiklinių paviršių. Jūsų pasirinktu ornamentu galimepadengti jau esamus stiklinius paviršius arbabendradarbiaujant su kitais gamintojais galimeparuošti naujus gaminius.

Kištukiniai elektros lizdai

� Išskirtinis dizainas� Patogus naudoti� Lengvai valomas

paviršius

Kištukinis elektros lizdas – tai neatsiejamainterjero dalis, kurią kartais nėra lengvapriderinti prie esamo interjero stiliaus. MesJums siūlome kištukinius elektros lizdus, kuriųdizainą galėsite susikurti patys ir pritaikyti savointerjere. Dizainą galite rinktis ir iš mūsų siūlomoasortimento.

Resmartus

Turime didelę ornamentų galeriją!Įgyvendiname Jūsų idėjas!

Visi produktai gali būti suderinti tarpusavyje!

63

„Maxum 2000“ dažyvė – gera dažų išvaizda dešimtmečiui

Norintiems nudažyti savo namo fasadą ilgaamžiais ir itin praktiškais dažais, UAB „Tikrasis dažas“ siūlo rinktis JAV pagamintą dažyvę mediniams fasadams „Maxum 2000“. Tai ilgaamžė, nekenksminga, at-spari pelėsiui bei saulės spinduliams ir greitai džiūstanti dažyvė. Taip pat šiuo produktu galima konservuoti medį.

Apibūdindamas šį produktą UAB „Tikrasis dažas“ direktorius Darius Žukauskas akcentavo, jog tai jau ilgą laiką naudojamas itin praktiškas, pasau-linį pripažinimą turintis gaminys. Dažyvė – tai

dažai, kurie ne sudaro plėvelę, o įsiskverbia į paviršių. Jų atsparumas atmosferos poveikiui pasiekiamas dėl suki-bimo su paviršiumi, o ne dėl plėvelės atsparumo trinčiai.„Maxum 2000“ – tai unikalios sudėties, jau 20 metų Lietuvoje pardavinėjama, matinė 100 proc. akrilinė dažyvė. Tai laiko išbandytas ir klientų labai vertinamas amerikiečių gamintojų produktas. Gaminant šį pro-duktą naudojamos tik pažangiausias technologijos“, – sakė įmonės vadovas.

Produktas ilgai tarnauja ir yra atsparus oro sąlygoms

Pasak D. Žukausko, „Maxum 2000“ sudėtyje yra aukš-čiausios rūšies pigmentų, kurie šiems dažams suteikia ilgalaikę gerą išvaizdą ir atsparumą oro poveikiui ma-žiausiai 7 metams. Vidutiniškai, teisingai paruošus ir padengus paviršių – tarnauja apie 10 metų. „Akrilinė dažų plėvelė yra elastinga, todėl netrūkinėja, nesilupa bei džiūdama neskilinėja. Prieš dažant, paviršiaus ne-reikia gruntuoti ar glaistyti. Ypatinga, 100 proc. akrili-nė, derva giliai įsiskverbia į medį ir suteikia šiai dažyvei

ilgaamžiškumą bei atsparumą įvairiomis oro sąlygomis ne blogiau nei aliejaus pagrindo dažyvės arba aliejaus praturtintos akrilinės dažyvės. Šis produktas tinka ir medžiui konservuoti“, – teigė D. Žukauskas.Šiais dažais galima padengti ir naujus, ir jau anksčiau dažytus paviršius. Galima dažyti dailylentes, fanerą, kietmedį. Taip pat tinka mūrui, tinkui bei kitiems vi-daus ir išorės paviršiams.

Saugo nuo pelėsio ir saulės spinduliųApibūdindamas kitas „Maxum 2000“ dažyvės savybes, D. Žukauskas paminėjo, jog šis produktas saugo paviršius nuo pelėsio ir neblunka. „Šie dažai yra akriliniai, skie-džiami vandeniu, su antipelėsine apsauga – „kvėpuo-jantys“. Tai reiškia, kad – jie stabdo drėgmės patekimą į medieną iš aplinkos ir tuo pačiu puikiai leidžiantys jai išgaruoti. Kadangi dažai yra matiniai, jie nesudaro bar-jero garams. Dėl to dažai nesilupa “, – sakė D. Žukauskas.Kaip tvirtina UAB „Tikrasis dažas“ vadovas, dažai ge-rai geriasi į paviršių. Jiems nereikia grunto. Papildomi gruntai, dažai ar impregnantai nereikalingi. O jei jie su-daro plėvelę – ir nepageidaujami. Dažyvė yra ir pilnai dengiantis dažas, kuris sudaro geriausią apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių – ultravioleto. Spalvas taip pat galima pasirinkti iš tūkstančio spalvų paletės.

Tiekia naujausias ir pažangiausias dažymo technologijas

UAB „Tikrasis dažas“ turi didžiulę patirtį dažų rinko-je. Šią veiklą įmonė, suformavusi tikrų profesionalų komandą, pradėjo dar 1995 metais. Tačiau, kaip tei-gė bendrovės direktorius Darius Žukauskas, įmonė neapsiriboja vien prekyba dažymo priemonėmis. Be šios veiklos, UAB „Tikrasis dažas“ taip pat teikia ir papildomas paslaugas – tokias, kaip elektrinių staty-binių įrankių nuoma bei prekyba. „Pagrindinė mūsų veikla – prekyba statybiniais amerikietiškais da-žais, konsultacijos, geriausių sprendimų ieškojimas, naujovių įdiegimas, – pasakojo direktorius Darius Žukauskas. – Bendrovė „Tikrasis dažas“ amerikie-tiškus statybinius dažus tiekia iš vieno gamintojo. Šis gamintojas pasirinktas neatsitiktinai. Didžiausią įtaką šiam pasirinkimui padarė tai, kad amerikiečiai gamintojai turėjo gausią dažų gamą, puikią dizai-nerių ne kompiuteriniu būdu išgautą spalvų paletę. Tobulėjant dažų gamybai, nuo naujovių stengiamės neatsilikti ir mes. Todėl nuolat atsivežame ir į pre-kybą patiekiame pačias naujausias ir pažangiausias technologijas.“ Papildomos paslaugos, kurias teikia UAB „Tikrasis da-žas“, yra elektrinių statybinių įrankių prekyba bei nuo-ma. Įmonė importuoja itališkas grindų šlifavimo maši-nas. Taip pat UAB „Tikrasis dažas“ kolektyvas bendrauja bei suteikia konsultacijas tiek privatiems pirkėjams, tiek ir statybinėms organizacijoms.

Vilniuje – Savanorių pr. 22, tel. 8 698 23345Klaipėdoje – Dubysos g. 25, tel. 8 652 01010

64

C

M

Y

CM

MY

CY

CMY

K

ManoNamai_2012_rekl_N2_Outl.pdf 1 22.10.12 14:39

65

Būk su svarbiausiais!

Portalą

kuria VšĮ „Propagandos ministerija”

Kiti produktaiSTATYBUNAUJIENOS.LT diskusijų klubas

Analizuojami aktualūs klausimai, aptariamos problemos.

Siekis – dalyvaujant sprendimų galią turintiems asmenims – ministerijų, Vyriausybės, Seimo nariams, ekspertams, akademinei bendruomenei, kt.

Kiti renginiaiSeminarai, konferencijos, pristatymai – verslo ir asmeninėmis progomis.

Organizuojame ir vykdome

Leidžiame leidinius svarbiomis sektoriui progomis:STATYBUNAUJIENOS.LT Lietuvos metų gaminys, STATYBUNAUJIENOS.LT Resta,

STATYBUNAUJIENOS.LT Statybininkų diena

Reklaminius bendrovių leidinius, lankstinukus, kitą medžiagą, Knygas

ProjektaiRengiame komunikacijos projektus, juos įgyvendiname

RESTA 2015Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys, skirtas parodai „RESTA 2015“.

Leidėjas – VšĮ „Propagandos ministerija“.

Vyr. redaktorė Genė Drungilienė, mob. 8 640 20132, gene.drungiliene@statybunaujienos.lt

Reklamos projektų vadovė Lida Lapkienė, mob. 8 672 60123lida.lapkiene@statybunaujienos.lt

Maketavo VšĮ „Geriausia idėja“

Spaudė UAB „Spalvų slėnis“, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius

Nuotraukos ir tekstai – bendrovių ir www.statybunaujienos.lt, jei nenurodyta kitaip. Leidėjas neatsako už reklamų turinį.Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT

Leidinys platinamas nemokamai.

67

68