idiot mag 08
DESCRIPTION
Deduosi daiktus, o už abiejų sienų tylu. Galvoju, „kas buvo kas“ visą tą laiką už kairiosios ir dešiniosios sienų. Aš stengiausi žiūrėti, ieškoti, pamatyti, kad galėčiau pasikalbėti. Aš stengiausi sveikintis, kalbinti, įsiklausyti, kad galėčiau pasikalbėti. Niekada nesužinosiu, kas gyveno už sienų. Rakinu duris. Viskas. Pabaiga. Iki. Iki kažkada. Arba iki niekada. Iki. Beje. Nebūtinai turiu būti normalus vaikas. Nebūtinai turiu būti kaip visi.TRANSCRIPT
Idiotai
TIK VIENĄ KARTĄ IŠGIRDAU JĄ: „ … MANASDGLKSDG!!! FEJRGLS-TYLSTKTLK! KODĖL NEGALI BŪTI NORMALUS VAIKAS, KODĖL NEGALI BŪTI KAIP VISI?! HSLDKGSG! …“ MANAU, KAD GARSAS SKLIDO NUO KAIRIO-SIOS SIENOS, BET GALĖJO BŪTI IR IŠ DEŠINĖS. NEŽINAU, JI BUVO TEISI AR NE, BET ŽODŽIAI, KURIUOS SUGEBĖJAU SUPRASTI, BUVO NETEISINGI. DABAR APIE JUOS GALVOJU VĖL. TAIP, VIS DAR MANAU, KAD JIE NETEISIN-GI. DAŽNAI PRIĖJUSI PRIE KAIRIOJO IR PRIE DEŠINIOJO LANGŲ ŽIŪRĖDA-VAU, BANDYDAVAU JĄ PAMATYTI. JĄ AŠ GIRDĖJAU VIENĄ KARTĄ, MAČIAU NIEKADA.
O ANĄ AŠ MAČIAU DEVYNIS KARTUS. VISUS KARTUS LEISDAMASI LAIPTAIS ŽEMYN. ANA PAVEDŽIOJUSI ŠUNĮ LIPDAVO LAIPTAIS AUKŠTYN, TEMPDAVO ŠUNĮ. GYVENO MANO AUKŠTE, TIK NEŽINAU, KAIRĖJE, AR DEŠI-NĖJE. JOKIO „LABA DIENA“ Į „LABA DIENA“, JOKIO „LABAS“ Į „LABAS“. BET DĖBTELĖJIMAS. ANĄ AŠ MAČIAU DEVYNIS KARTUS, GIRDĖJAU NIEKADA.
DEDUOSI DAIKTUS, O UŽ ABIEJŲ SIENŲ TYLU. GALVOJU, „KAS BUVO KAS“ VISĄ TĄ LAIKĄ UŽ KAIRIOSIOS IR DEŠINIOSIOS SIENŲ. AŠ STENGIAUSI ŽIŪRĖTI, IEŠKOTI, PAMATYTI, KAD GALĖČIAU PASIKALBĖTI. AŠ STENGIAUSI SVEIKINTIS, KALBINTI, ĮSIKLAUSYTI, KAD GALĖČIAU PASIKALBĖTI.
NIEKADA NESUŽINOSIU, KAS GYVENO UŽ SIENŲ. RAKINU DURIS. VISKAS. PABAIGA. IKI. IKI KAŽKADA. ARBA IKI NIEKADA. IKI.
BEJE.NEBŪTINAI TURIU BŪTI NORMALUS VAIKAS. NEBŪTINAI TURIU
BŪTI KAIP VISI.
#08 LIEPA 2016
INTERVENCIJA PROVOKACIJA #KaipAtsikraty-
tiElgetųPer10sekundžių #AteisDievoKaralystė 8 TEMA Didy-
sis „BOOOM“: labiau bijome pasaulio pabaigos ar jos nebuvimo? 10
TEISĖS Kai galvos krenta, jaučiuosi teisuoliu 16
KULTŪRA KŪRYBA Sexy 30 VIRŠELIO AUTORIUS Saku: „Palikau tagų kultūrą,
nes tai nėra man priklausantis pasaulis“ 44 AUTORIUS Neskubėkite atsikratyti la-
vonais. Kūryba tik prasideda… 58
TENDENCIJOS LGBT+ Burn the gay 76 VAKARĖLIAI Asmenybės susidvejinimas: kartais
labai juokais, kartais labai rimtai. Pokalbis su Mahila 82
REDAKCIJA Elinga Noreikaitė PROJEKTAI Kęstutis Grauslys PARTNERIAI João Cabral, Nuno Dias,
Ingrida Peleckaitė TEKSTAI Ugnius Antanavičius, Agnė Augustinaitė, Jolanta Lenkevičiūtė, Do-
vilė Macijauskaitė, Elinga Noreikaitė, Kornelija Morkytė VIRŠELYJE IR SKILČIŲ ATVARTUOSE
DARBAI Saku / Ino Art (Tautvydas Parapinavičius) DIZAINAS Elinga Noreikaitė ILIUSTRACI-
JOS Roberta Morkytė, Giedrė BAN
KOPIJUOTI AR PLATINTI BE AUTORIŲ SUTIKIMO DRAUDŽIAMA | Esame nepriklau-
somas leidinys, laukiame norinčių rašyti, fotografuoti, publikuoti, bendra-
darbiauti | WWW.LT.IDIOTMAG.COM | FACEBOOK.COM/IDIOTMAG.LIETU-
VA | [email protected]
INTERVENCIJA
8 INTERVENCIJA
EINU PER „PANORAMOS“ POŽEMINĘ AIKŠTELĘ IR NUGIRSTU, KAIP PAGYVENUSI MOTERIŠKĖ PASAKOJA DRAUGEI:„TAI VA, PRIĖJO PRIE MANĘS TAS VYRIŠKIS, GALVOJAU, KOMPLIMENTĄ KOKĮ MAN KAIP MOTERIAI PASAKYS. BET NE, JIS TIESIOG PINIGŲ PAPRAŠĖ. TAI AŠ JAM PASAKIAU, KAD NESIJAUDINTŲ — VIS TIEK ATEIS DIEVO KARALYSTĖ, KURIOJE VARGŠŲ NEBUS“.
#KaipAtsikratytiElgetųPer10sekundžių#AteisDievoKaralystė
UGNIAUS ANTANAVIČIAUS TEKSTAS
9
© N
orth
EndW
ater
front
.com
nuo
trauk
a / f
lickr
.com
/pho
tos/
north
endw
ater
front
10 INTERVENCIJA
MES, ŽMONĖS, PRADEDANT NUO PIRMOS DIENOS, KAI URVINIS PROTĖVIS IŠKIŠĘS SAVO GAURUOTĄ GALVĄ IŠ URVO PAMATĖ DANGUMI SKRIEJANČIĄ KOMETĄ, VISADA GALVOJOME, KAD PASAULIS VIENĄ DIENĄ BAIGSIS. VIENI SAKĖ, KAD TAIP NUTIKS „KADA NORS“, KITI – „KADA NORS GREITAI“.
AGNĖS AUGUSTINAITĖS TEKSTAS
DIDYSIS „BOOOM“: LABIAU BIJOME PASAULIO PABAIGOS AR JOS NEBUVIMO?
11
© N
atio
nal M
useu
m o
f Hea
lth a
nd M
edic
ine
nuot
rauk
a / f
lickr
.com
/pho
tos/
med
ical
mus
eum
12 INTERVENCIJA
13
IR NORS INTERNETINIŲ MEMŲ IŠMINTIS IŠ ESMĖS TEISINGAI BYLOJA, KAD PA-BAIGA TAU ASMENIŠKAI BUS TADA, KAI NUMIRSI, DAUGE-LIS SUTIKTŲ, KAD GYVENIMĄ ŠIOJE ŽEMĖJE BŪTŲ SMA-GIAU UŽBAIGTI KOMPANI-JOJE. KOKIU BŪDU? ČIA JAU NUOMONĘ IŠREIKŠTI GALI BENE KIEKVIENAS, TAD IR PA-BAIGOS VERSIJŲ DAUG – NUO GALINGO VISKĄ GRIAUNAN-ČIO CUNAMIO IKI RAGNARO-KO, MŪŠIO TARP DIEVŲ, MIL-ŽINŲ IR KITŲ PABAISŲ.
Mokslininkai, siūlyda-mi skaičiais ir tikimybė-mis pagrįstus modelius, gąsdina epidemijomis, gamtos stichijomis, kos-moso „šėlionėmis“ pra-
dedant Saulės „pokštais“ ir baigiant asteroidais, metorais ir kitais netikėtai Žemę trinktelėti užsinorė-jusiais kūnais.
Valią savo fantazijai pasireikšti duoda ir moks-linės fantastikos fanati-kai, gąsdinantys juodo-siomis skylėmis, keistąja materija, branduoliniais, cheminiais ar biologiniais ginklais, kibernetikos re-voliucija ar tiesiog ateivių invazija. Niekada negali ži-noti, ar ne taip?
Vienus įdomiausių (ir antgamtiškiausų) pabaigų pranašauja įvairūs religiniai judėjimai: šalia laukian-čių antrojo Jėzaus atėjimo, stoja besitikintys paskuti-nės teismo dienos, Arbage-dono, kai galutinėje kovoje susidurs Dievas ir Šėto-nas (turėtų būti įspūdinga kova!), ar Gochihr kometos, išlydysiančios visus meta-lus ir sudeginsiančios visą
mūsų planetą. Tai dar toli gražu ne viskas!
Ne mažiau nei būdų yra sugalvota ir pabaigos datų – vien jau tie, kurie savo gyvenime pasiti-ko 2000-uosius, iki šios dienos yra išgyvenę, anot „Wikipedijos“, nei daug, nei mažai – 21 pasaulio pabaigą.
Kada galime tikėtis kitos? Yra manančių, kad tai nutiks dar šių metų rudenį. Kruopštūs pranašautojai net nurodo konkrečius ženklus, kurie reiškia, kad pabaiga arti: globalinis atšilimas, kylančios dujų ir energijos kainos, maisto ir vandens trūkumas, stichinės nelaimės vandenyje ir ant žemės, naujos ligos bei ekonominis neužtikrintumas, teroristų suaktyvėjimas ir bankų klaidos. Tikrai „grėsmingi“ ženklai, juk iki šiol per ©
Dav
id H
olt n
uotra
uka
(kai
rėje
virš
uej)
/ flic
kr.c
om/p
hoto
s/zo
ngo
«
INTERVENCIJA14
15
visą istoriją dar niekada kainos nekilo, maisto ir vandens netrūko, stichinių nelaimių bei ligų nebuvo (aha aha).
Kodėl ši tema tokia aktuali – tiek dabar, tiek tada, kai Thiota pranaša-vo, kad pasaulis baigsis 847-aisiais? Ieškodama atsakymo ten, kur šiais laikais jie visi slypi – in-
ternete – aptikau įdomią mintį: gal žmonės visai nebijo pasaulio pabaigos, gal jie bijo, kad ji neat-eis kol jie gyvi? Gal juos kamuoja baimė, kad šiais laikais, kai viskas jau, ro-dos, pasakyta ir padaryta, jų karta niekuo nepasižy-mės, niekuo neišsiskirs, o liks kaip dar vienas ano-niminis skyrius žmonijos
istorijoje? O juk galėtų joje likti kaip paskutinis, nors ir nebebūtų tos istorijos kam skaityti. Žmonės yra savanaudžiai. Geriau jau sudalyvauti didžiojoje pa-baigoje, nei atiduoti ateitį vaikams ir ateinančioms kartoms, kurie mus tiesiog pamirš. Taip? Ne?
Aš žinau, ką pasirink-čiau. O jūs?
•
16 INTERVENCIJA
KAI GALVOS KRENTA, JAUČIUO-
SI TEI-SUOLIU
KORNELIJOS MORKYTĖS TEKSTASILIUSTRAVO ROBERTA MORKYTĖ IR GIEDRĖ BAN
17
© G
iedr
ės B
AN il
iust
raci
ja© G
iedr
ės B
AN il
iust
raci
ja
18 INTERVENCIJA©
Rob
erto
s M
orky
tės
ilius
traci
ja
19
ĮSIVAIZDUOK: IŠEINI Į MIESTO AIKŠTĘ, TAVĘS TEN LAUKIA MINIA ŽMONIŲ. NE-SVARBU, KAD TAPATYBĘ SLEPI IR VIEŠAI SAKAISI DIRBANTIS PREKYBININKU AR BANKININ-KU, VIS TIEK ESI GERBIAMAS ŽMOGUS, TAVĘS VISI BIJO.
Lėtai, tačiau užtikrintai žengi žingsnius ir sutartu laiku jau būni reikiamoje vietoje. Stovi išdidžiai, susikaupi (juk negali su-klysti – šiuo atveju tai būtų neatleidžiama) ir lauki, kol galėsi imtis darbo. Jausmas tik stiprėja. Fone skamba nežinomų moterų ašaros, rimti vyrai kažką skaito iš rankose laiko-
mo pluošto straipsnių bei nutarimų. Girdi drebantį balsą, kuris prašo Dievo atleidimo, sakosi mylintis savo šeimą ir pykčio širdy-je nelaikantis.
Kelios sekundės ir dre-bantį balsą skleidusi galva krenta į krepšį. Jokio gai-lesčio, jokio pasišlykštėji-mo – tiesiog mąstai, kad reikėtų pagaliau nušveisti giljotiną, nes jau ryškus kraujo ruožas įsisenėjęs. Darbo diena baigiasi, ar rytoj turėsi užsakymų – dar nežinia. Teisingumas įvykdytas, vienu šlykštyne pasaulyje bus mažiau! Bravo!
«
ŽINOMA, DABAR SAKYSI, KAD ŠIUOLAIKINIAME PASAU-LYJE VISKAS VYKSTA NE TAIP IR VIDURAMŽIŲ ČIA KIŠTI NEREIKIA.
Gerai, persikelkime į kitus laikus: su kolegomis geriat rytinę kavą, dalijatės mintimis apie orus, tikitės, kad debesys uždengs sau-lę ir tokiu būdu palengvins darbo dieną. Viršininkas išdalija atsitiktiniu būdu parinktas darbo priemo-nes, ir jau būdami rimties
būsenoje einate pas pa-skirtą klientą. Ilgų ceremo-nijų nebereikia – pakeliate vamdžius ir šaunat.
Kažkurio kolegos kulkos buvo tuščios, taigi juokaujat, kad vėl neaišku, kas gi šį kartą tapo tei-singumo vykdytoju. Kelios akimirkos, greitas selfie su kolegomis ir prierašas prie nuotraukos: „CASUAL DAY IN THE OFFICE. #AGENCYLIFE.“
Žavu!
20 INTERVENCIJA
«
21
© R
ober
tos
Mor
kytė
s ili
ustra
cija
22 INTERVENCIJA
ACH, AŠ VĖL KLYSTU? JOKIO HUMANIŠKUMO IR TEISINGAS BAUSMĖS VYKDYMAS VYKSTA TIKRAI NE TAIP? GERAI, TREČIAS DUBLIS.
Tuščia salė po truputį pildosi, renkasi tiek priešiškai, tiek gedulingai nusiteikę veidai. Už stiklinės sienos matoma kėdė, į kurią sodinamas mirti-ninkas – jokio žmogiš-kumo krislelio savyje neturintis pamišėlis, kuriam elektra padės pasiekti doresnį rytojų. Netrukus, gerai sure-petuota ceremonija pasiekia aukščiausią tašką, patalpa prisipil-do žmogienos kvapo ir, prieš tai buvę priešiš-kais, veidai pasipuo-šia šypsenomis, nes, suprask, teisingumas įvykdytas.
23
Bėgant metams, elek-tros kėdę pamažu pakeitė mirtinos injekcijos, o tokio teisingumo įvykdymo būdo pasekėjų gretos tik išaugo. Akis už akį! Jis nužudė, nužudykim ir mes! Jis pavogė vištą iš tvarto, pavokime vištą ir iš jo!
O kalbant apie mirties bausmę, esmė jau net ne pačioje bausmės vykdymo formoje, o jos būtinybėje. Ar tikrai tai yra reikalinga?
Jos šalininkai aktyviai teigia, kad laikyti nuteis-tąjį iki gyvos galvos yra daug brangiau nei nuteisti mirties bausme. Pasak jų: „Kokio velnio turėtume mokesčių mokėtojų pini-gus paskirti vagių, žmog-žudžių ir prievartautojų išlaikymui sanatorijoje? Juk įkalinimo įstaigoje jie visko turi, gyvena laisvai, gali mokytis ir vienintėlė bėda ta, kad neiškelia ko-jos iš bausmės vykdymo teritorijos.“
Turiu nuvilti: mirties bausme nuteisto asmens kelias iki jos įvykdymo anaiptol nėra pigesnis.
Nuteistasis savo egzekucijos turi laukti specializuotoje įstaigoje, kurioje laikomi asmenys, nuteisti mirties bausme ir laukiantys šios įvykdymo (angl. death row). Vien 2013 metais, JAV, tokiose įstaigose kalėjo apie 3 000 mirties bausme nuteistų asmenų. Kodėl jie laukia?
Kodėl paskutinės dozės į veną niekas nesuleidžia iškart?
Matote, mirtinin-kams skiriamas ilgesnis pasiruošimas teismui, atidesnis teisėjų par-inkimas, besitęsiantys faktų tikrinimo procesai ir daugybė kitų faktorių, kurie ir sudaro mirties eilę. Juk klaidos atveju bausmės jau neatšauksi. Taigi, palyginimui – bylos, kuriose mirties bausmė nefigūruoja, valstybei atsieina 740 000 $, o tos, kuriose siūloma nusikaltėlį nuteisti mirties bausme – 1,26 milijono $. Pigiau? Ne.
Emocinis faktorius, kuris mirties bausmės gerbėjams neleidžia nurimti, yra labai pa-prastas: mirtis jam bus didžiausia bausmė, niekas negali būti baisiau už mirtį. Tačiau ar tikrai įvairaus plauko nusikal-tėlių kompanija, savos taisyklės, brutalus elgesys ir apatija iki gyvos galvos nebus baisesni už greitą gyvybės atėmimą?
Grįžtant prie ištakų, manoma, kad mirties bausmė anksčiausiai buvo įtvirtinta Hamurabio ko-dekse – dar XVIII a. pr. Kr. Nors galėtų atrodyti, kad mirties bausmė yra senųjų civilizacijų palikimas ir šiandieniniame pasaulyje ji yra nebeaktuali, vis dėlto
«
© R
ober
tos
Mor
kytė
s ili
ustra
cija
24 INTERVENCIJA
© G
iedr
ės B
AN il
iust
raci
ja
26 INTERVENCIJA
vien per 2015 m. įvykdyta apie 1 634 egzekucijos 25-iose pasaulio vals-tybėse, iš jų JAV, Kinija, Pakistanas, Iranas vis dar vykdo mirties bausmę. Tikėtina, kad šis skaičius galėtų būti ir gerokai didesnis – tarp šalių egzekutorių nėra informacijos apie Kinijos įvykdytas mirties bausmes.
Sakoma, kad sėkmingam baudimui užtenka, jog skausmai, daromi bausme, viršytų malonumą, gaunamą nusikalstant. Prie to dar reikia priskirti bausmės neišvengiamumą ir nu-sikaltimu gautos naudos netekimą. Viskas, kas tai viršija, yra nereikalinga, ir virsta tironija.
Dažnu atveju mirties bausme nuteistųjų paskutiniai žodžiai būna panašūs: „Aš nejaučiu pykčio, visus jus labai myliu, tikėkite savimi ir nepamirškite, kad mirties bausmė – tai tokia pati žmogžudystė.“
Po ilgų diskusijų XIX a. pab. – XX a. pr. Europoje buvo pradėta at-sisakyti mirties bausmės. Šis procesas, prasidėjęs novatoriškomis, tuo metu neįtikinančiomis idėjomis, šiuo metu netgi apibū-dinamas kaip „žmogaus pergalė prieš patį save.“
Taigi – su pergale!
•
27
© G
iedr
ės B
AN il
iust
raci
ja
KULTŪRA
30 KULTŪRA
T, A, IE, P TEKSTAS
ANTRADIENIO VAKARAI YRA PUIKIAUSIAS LAIKAS VEIKTI KAŽKĄ MALONAUS SAU. TOKIU BŪDU ŠIEK TIEK SAVE APGAUNI IR SAVAITĖS PRADŽIA NEBEATRODO TOKIA ATGRASI. O PO
ANTRADIENIO — JAU IR TREČIADIENIS, PO KURIO, DARBO DIENOS JUDA LINK PABAIGOS.
JEI VISKAS SUKASI RATU, TAI PRADŽIA IR PABAIGA TAMPA TOKIOS ABSTRAKČIOS
SĄVOKOS, KURIOS NERETAI SUSIPINDAMOS TAMPA VIENÁ KITÁ — PRADŽIA PÃBAIGA, O
PABAIGÁ PRADŽIÁ.
31
„Bacteria no.3“Fragmentas iš animacinio filmo parodai RIGHT HERE
RGHT NOW, Olandijoje;© N + S + A
skaitmenininis; galerijos Onomatopee nuosavybė;
2014
35
««
„All good“Iš HARIBO serijos (pačių inicijuotas projektas)© N + A + SSkaitmenininis;2015
„Golden Package“Iš HARIBO serijos (pačių inicijuotas projektas)© P + J + SSkaitmenininis;2015
36 KULTŪRA
«
„Bacteria no.11“Fragmentas iš animacinio filmo parodai RIGHT HERE RGHT NOW, Olandijoje;© N + S + Askaitmenininis; galerijos Onomatopee nuosavybė;2014
„Bacteria no.8“Fragmentas iš animacinio filmo parodai RIGHT HERE RGHT NOW, Olandijoje;© N + S + Askaitmenininis; galerijos Onomatopee nuosavybė;2014
(PUSLAPYJE PRIEŠ TAI) «
37
LA COMPAGNIE DU CHAMPAGNE PRASIDĖJO KAIP MENO KURSAI, GRUPELEI GERŲ DRAUGIŲ NUSPRENDUS ANTRADIENIO VAKARUS UŽPILDYTI MALONIA VEIKLA SAU. BUVO IŠBANDYTA KARAOKE, VAIDYBA BEI ŠOKIAI, TAČIAU VIZUALIEJI MENAI PASIRODĖ UNIVERSALIAUSIA MEDIJA, KURIOJE KIEKVIENA GALĖJO RASTI IR SUKURTI KAŽKĄ SAVITO.
Pradžioje merginos dirbo vienos – laisvai rinkosi temas ir išraiškos priemones – tačiau nei vienai neturint meninės patirties (išskyrus, žinoma, puikų estetinį skonį) kilo mintis užsiėmimams vesti pasamdyti kažką iš šalies. Neilgas tyrimas internete atvedė prie keleto galimų variantų ir po poros Skype interviu, buvo išsirinktas jaunas su edukacija
dirbantis dizaineris.Savaitės pradžia
palaipsniui tapo vis labiau laukiama ir lengvi koliažai bei akvarelės peraugo į vis profesionalesnį
susidomėjimą stiliais, raiškos priemonėmis bei įrankiais. Visas šis užsiėmimas bėgant mėnesiams įgavo beveik sportinį azartą: buvo siunčiami Photoshop’o tutorialai, nauji šriftai bei diegiami skaneriai, printeriai bei Wacom planšetės. Vienos iš merginų nenaudojama nuosavo namo palėpė palaipsniui tapo tikra meno ir dizaino studija.
Ėjo mėnesiai ir juokais vadinamam „mėgėjų meno kolektyvui“ (vis dar be pavadinimo) sukako vieneri, tačiau iki tol šis užsiėmimas neperžengė uždaros antradienio vakaro erdvės ribų. O tada nutiko tai: keletas kolektyvinių merginų darbų atsidūrė vienoje parodoje su triženkle kainos etikete ir užsiėmimų vadovo vardu autoriaus vietoje. Šis nemalonus įvykis tapo pirmo etapo pabaiga ir kito etapo pradžia.
Net keletas grupės
dalyvių turi teisinį išsilavinimą, todėl situacija greitai pasisuko į ultimatumą jaunajam kursų vedėjui dizaineriui: jei jau šie darbai turi
KELETAS KOLEKTYVINIŲ MERGINŲ DARBŲ ATSIDŪRĖ VIENOJE PARODOJE SU TRIŽENKLE KAINOS ETIKETE IR UŽSIĖMIMŲ VADOVO
VARDU AUTORIAUS VIETOJE.
«
38 KULTŪRA
««
EX Libris D.G.© A + N + J Antspaudas; tušas ant popieriaus;100 x 100; serija 50;Lietuva, 2015
EX Libris A.K.© A + S + J Antspaudas; tušas ant popieriaus; 100 x 100; serija 50; Olandija, 2015
39
41
„TODAY WAS A GOOD DAY“ eskizas© N + STušas ant popieriaus; 210 x 170; unikalus;2014
42 KULTŪRA
materialinę vertę, tuomet meno terapijos kursai yra transforuojami į komercinę grafikos studiją, kurios vadybininku bei meno vadovu tampa minėtasis kursų vedantysis. Jo pareiga – suorganizuoti grupei komercinių iliustracijos užsakymų tam, kad šie užsiėmimai taptų tvarūs (angl. k. sustainable) ir save išlaikantys. Greitai buvo parašytos bei pasirašytos šios antradieninės studijos veikimo taisyklės, kurių viena pagrindinių – visiems studijos nariams likti incognito ir gyventi dvigubą meninį gyvenimą.
Pavadinimas „La Compagnie du Champagne“ nurodo į labiausiai mėgstamą grupės gėrimą, naudojamą paminėti nedideliems savo pasiekimams, kuris griežtai privalo būti “brut”. Tuo tarpu „Art Brut“ – terminas nuo praeito amžiaus antros pusės žymintis mėgėjų (ne profesionalų) meną.
Antradieninė studi-ja neretai funkcionuoja be konkrečios fizinės vietos – naudojant Skype, WeTrans-fer bei DropBox grupės narės gali dirbti kolekty-vinį kūrybinį darbą net su šeimomis atostogaudamos Maljorkoje.
Visi internetinėje erdvė-je eksponuojami grafikos darbai yra mažiausiai dvie-jų, o dažniausiai ir daugiau autorių kūrybos vaisius. „Šampano kolektyvas“ kvestionuoja autorystės ir „tiesos“ sąvokas, kurios ne tik skaitmeninėje, tačiau ir nuo jos neatskiriamoje fi-zinėje erdvėje tampa itin abstrakčios ir problema-tiškos.
Fikcija yra mūsų realybė, o realybė – fikcija.
«
„Red Blue Surrealism“ (pačių inicijuotas projektas)
© P + JSkaitmeninis;
2015
LA-COMPAGNIE-DU-CHAMPAGNE.TUMBLR.COM
•
<...> PASIRAŠYTOS <...> TAISYKLĖS, KURIŲ VIENA PAGRINDINIŲ — VISIEMS STUDIJOS NARIAMS LIKTI INCOGNITO IR GYVENTI
DVIGUBĄ MENINĮ GYVENIMĄ.
•
44 KULTŪRAKULTŪRA44
SAKU:„PALIKAU TAGŲ KULTŪRĄ, NES TAI NĖRA
MAN PRIKLAUSANTIS PASAULIS“
KALBINO ELINGA NOREIKAITĖ
SAKU VARDU PASIRAŠINĖJANTIS JAUNAS PIEŠĖJAS TAUTVYDAS PARAPINAVIČIUS IŠ VILNIAUS PRIEŠ
DVEJUS METUS BUVO IŠVYKĘS Į TBILISĮ MOKYTIS, GRUZIJOJE GYVENO PUSĘ METŲ. PRIEŠINGAI NEI
ŠIANDIEN, KUOMET JO TVARKARAŠTIS PRIPILDYTAS APMOKAMŲ UŽSAKYMŲ, NEPALIEKANČIŲ DIENOS
SAU, TBILISYJE PIEŠĖJAS TURĖJO DAUGIAU LAISVO LAIKO, KURĮ SKYRĖ PIEŠIMUI SAVO MALONUMUI. ISTORIJA GAL IR BŪTŲ PAPRASTA: SAKU UŽTINKA
APLEISTAS STATYBAS, NUEINA „IŠSITAŠKYTI“ ANT SIENOS, PALIEKA PIEŠINĮ, NUFOTOGRAFUOJA IR
IŠEINA. PO TRIJŲ DIENŲ PASTATO STOGAS UŽGRIŪVA PALAIDODAMAS PIEŠINĮ, IMA GRIŪTI IR PASTATO
SIENOS. “BŪČIAU PIEŠĘS TRIMIS DIENOMIS VĖLIAU, IR MANO GRAFFITI KARJERA BŪTŲ PASIBAIGUSI TBILISIO STROIKĖSE”, — JUOKIASI PIEŠĖJAS, TIK
PAKLAUSTAS, KOKIOS EMOCIJOS UŽPLŪSTA PAGALVO-JUS APIE PABAIGĄ, PIRMĄ KARTĄ PER VISĄ INTERVIU
NUTYLA, SUSIMĄSTO IR PRISIPAŽĮSTA APIE TAI NIEKADA NEPAGALVOJĘS RIMTAI.
PALAIDOJĘS TAGŲ KULTŪRĄ, SAKU ĮŽENGĖ Į DIDELIO FORMATO PIEŠINIŲ PASAULĮ.
SAKU piešia apleistose statybose Tbilisyje, Gruzijoje (2014)
45
46 KULTŪRA
47
„1nsane Chip Tuning“Vilnius, 2015
«
48 KULTŪRA
49
„BuruSports“ parduotuvė Gudauri miesteGruzija, 2014
«
50 KULTŪRA
«
«
„Vytis“Vilnius, 2014
«
51
ELINGA: NESENIAI BAIGEI MOKS-LUS. KAS GALVOJE DEDASI DABAR? KUO GYVENI?
SAKU: Paskutinius 2-3 metus gy-venu idėja, kad įmanoma gyventi iš piešimo. Nesu strytarteris, kuris paišo gatvėje, paišau komercinius užsakymus, kartais sau. Mano tikslas gatvės kultūrą – grafičius, dažus, aerozolį – išnešti į tokį lygį, kad galėtume iš to pasidaryti pinigus ir iš to gyventi. Jau kokius pusantrų metų tik iš to ir gyvenu – tai pagrindinės mano pajamos.
Jeigu toliau viskas klostysis, kaip klostosi, planas yra kurti įmonę, kur dirbčiau ne aš vienas, turėtume komandą. Dirbtų galbūt ir visai kitų sričių žmonės, padėtų generuoti idėjas, dirbtų adminis-tracinį darbą.
IŠ PRADŽIŲ PASIRAŠINĖJAI SAKU, TADA ATSIRADO INO ART. KOKS TARP JŲ SKIRTUMAS?
Buvau vienas, laisvas, nepriklau-somas menininkas – Saku tagas buvo individualizuotas. Darydavau užsakymus pats: pats prasuk-davau, pats viską atlikdavau. Kadangi pradėjau į feisbuką kelti darbus ne tik tuos, kuriuos atlikau pats, bet ir su kitais menininkais, tai automatiškai ir pavadinimas turėjo keistis. Pradėjo vystytis idėja, kad mes galėtume būti brendas, įmonė. Galvojau, kad pavadinimas turi būti bendrinis – toks pykšt pokšt – gerai skam-ba, gerai atrodo. (šypsosi) Tarsi komandos pavadinimas. Taip išsivystė Ino Art.
Stengiuosi labiau pozicionuoti Ino Art, aš, kaip įkūrėjas, jaučiu ir tokią atsakomybę, ir pavadini-mas pačiam artimas, dėl to man širdies neskauda, jet nepasirašau savo tagu, o Ino Art. Jet piešiu gatvėje, kur yra legalios sienos, arba šiaip, tada pasirašinėju Saku.
PIEŠI ANT LEGALIŲ SIENŲ?Kartais, savo malonumui.
O ANT NELEG ALIŲ? (ŠYPSAUSI)Beveik ne.
STABDO KRITINĖ ŽMONIŲ NUOSTATA?Manau, reikėtų žiūrėti iš dviejų pusių. Vienas dalykas, kodėl žmonėms patinka ar nepatinka piešiniai. Kitas dalykas – priva-čios nuosavybės suvokimas.
Grafitis, strytartas, apskritai, nelegalus paišymas, yra iš ko prasidėjo mano kūryba, tai mano inspiracinis dalykas. Po kiek laiko subrendęs pradedi suvokti, kad yra ribos. Negali ateiti ir išdarkyti kažko, net jeigu tau labai patinka ir manai, kad padarei meno kūrinį. Yra nuosavybės supratimas, kad tai lygiai tas pats, kas ateiti ir, pa-vyzdžiui, subraižyti kito žmogaus automobilio dureles. Jei tai yra jo daiktas, jeigu jis jį užsitarnavo, jis uždirbo, jis įdėjo į tai pastangas, nereškia, kad gali ateiti ir padaryti, ką nori. Aš visą gyvenimą buvau labai aktyvus gatvės grafičio stebėtojas, bet ne dalyvis.
Labai vertinu grafitį, net jeigu jis ir nelegalus, kai jis yra vietoj ir
«„Vytis“Vilnius, 2014
52 KULTŪRA
53
© MESKBe pavadinimoSão João da Madeira, 2013
Vienas didžiausių MESK darbų São João da Madeira miestelyje, nutolusiame nuo Porto 30 km
© António Loureiro nuotrauka
«
„Transcom Worldwide Vilnius“ ofisasVilnius, 2015
«
54 KULTŪRA
laiku. Bet jaučiasi ryškus atsisi-jojimas, kas eina į strytą, o kas į legalius piešinius.
Tagų kultūrą aš palikau, nes supratau, kad tai nėra man pri-klausantis pasaulis. Mane visąlaik labiau domino, kaip padaryti galingus, gražius piešinius.
Legalios sienos yra kompro-misas. Demokratinėje valstybėje, man atrodo, tai yra geras kompro-misas. Žmonėms nepatinka be-tvarkė. Pasaulis ir taip chaotiškas, ta betvarkė gal ir pagyvina, bet ji kvepia anarchija. Žmonės nelabai ją mėgsta.
KOKIA TAVO ATĖJIMO Į KŪRYBOS PASAULĮ ISTORIJA?
Man buvo 9-10 metų, gulėjau ligoninėj. Ten buvo toks vyrukas, jam buvo 14, jis piešė grafičius – darė eskizus. Tuo metu aš neži-nojau, kas tai yra. Jis darė įdomų variantą: sudėliodavo daug daug taškelių popieriaus lape, paskui juos jungdavo ir gaudavo rai-des. Tuo metu man toks taškelių jungimas pasirodė kažkas tokio: „Eik tu sau, va, čia yra nesveika!“. Galvoju, ir aš taip noriu.
Aišku, dabar kai žiūriu, tai juokas ima – taškelių sudėjimas, ir į raidę sujungti. Jis man papasakojo, kad eina su draugais naktimis, paišo sienas Vilniuje. Aš turiu spėjimų, kad tas vaikinas gali būti S.T.ONE, Vilniaus writer’is. Tada, ligoninėje, galėjo būti jo pradžia, kita vertus, čia tik spėliojimai. (šypsosi)
Mane užkabino, pradėjau matyti piešinius gatvėje, pradėjau pats dėti taškelius į sąsiuvinį. (šypsosi) Sutikau porą grafičio writer’ių rajo-
ne. KORE savo laiku buvo vienas iš pagrindinių mano inspiratorių. Per jį sužinojau apie kitus. Tais laikais dar Fotolog’as veikė, visi keldavo piešinius ten.
Ilgainiui, kai atsirado poreikis, „Tu gal ką nors nupiešk, mes duosim tau dažų“, aš pamačiau, kad yra perspektyvos užsidirbti, ne tiktai paišyti sau. Iš pradžių už da-žus, tada už kažkokias paslaugas, po to po truputį ėmiau uždirbti.
O ŠIANDIEN DIRBI NEBE VIENAS!Paskutiniu metu, kai užsakymai būna dideli, samdau vieną – du – tris – keturis žmones. Reikia pagalbos, kartais palaikyti trafa-retus, kai kuriais atvejais samdau menininkus, kurie turi kitų skilsų, pavyzdžiui, gali su aerografija dirbti.
AR TURI LAIKO TESTUOTI NAUJUS METODUS, TECHNIKAS PATS?
Norėčiau, kad būtų laiko testuoti, bet dažną kartą pajungi jėgas tada, kai reikia. Ne visada tie eksperimentai pavyksta. Yra buvę pora atvejų, kai „Galėjai geriau!“, „Reikėjo geriau!“ (juokiasi) Tai skaudžios, bet geros pamokos. Supranti, kur gali rizikuoti, kur – negali. Dabar stengiuosi netau-pyti, mažiau “žaisti”. Jeigu reikia, samdau žmonių, kuriais galiu pasitikėti, reikia profo – imu profą.
KAS TAU YRA PABAIGA PROJEKTE?(labai ilgai tyli) Įdomus klausimas, labai keistai jaučiuosi, nes dabar, kai galvoju apie tą pabaigą, atrodo, net šiurpuliukai per odą laksto, kažkokią emociją suteikia. «
55
„LEGALIOS SIENOS YRA KOMPROMISAS.
DEMOKRATINĖJE VALSTYBĖJE, MAN
ATRODO, TAI YRA GE-RAS KOMPROMISAS. ŽMONĖMS NEPATIN-
KA BETVARKĖ, PASAULIS IR TAIP
CHAOTIŠKAS.“
56 KULTŪRA
(tyli) Man pabaiga yra kada piešinys įgyvendintas, jis yra ant sienos, o aplinkui – švaru.
Mano tikslas visuomet padaryti viską nuo A iki Z. Kai darau pie-šinį, reiškia, nenukentės baldai, niekas nebus ištepliota, viską uždengiu, labai kruopščiai paren-giu, išvalau kiekvieną kamputį. Viską atlieku labai preciziškai. Po savęs palieku lygiai taip pat. Kai viską pilnai susitvarkai, susidėlioji flakonėlius ir žiūri, kad viskas yra taip, kaip buvo prieš tai, tik yra plius piešinys, tada yra pabaiga. Turi būti švara.
Viduje aš labiau esu prijau-čiantis precizikai. Man patinka pasėdėti, pasikrapštyti, kad viskas būtų išbaigta, dailu.
NEMALONI SIMULIACIJA: PIEŠI IR ŽINAI, KAD TAI YRA PABAIGA APSKRITAI…
Pieščiau labai lėtai… Niekada nebuvau susimąstęs, kad kažka-da galėtų ateiti pabaiga. (ilgai tyli)
Galbūt mane patrauktų verslo sektorius vietoj piešimo. Bet save įsivaizduoju vis tiek kuriant. Jei turi akstino kurti, tai nesvarbu, gali kurti naują benzino kolonėlę, kavos aparatą… Jei būtų pabai-ga, galvočiau apie kažko naujo pradžią.
Tai būtų kūrybiškas verslumas. Turi sugeneruoti pridėtinę vertę, tada žmogus jaučia pasitenkini-mą. Jis neperka – parduoda, bet sukuria.
„Lazerių Arena“Vilnius, 2014
«
57
KURIS PROJEKTAS TAU ARČIAUSIAI ŠIRDIES?Yra projektų, kuriuos nupiešęs savimi net didžiuojuosi, tarkim, lazerių arenoje piešinys. Piešiau daug, stipriai, kruopščiai. Didelis darbas, gal 9 metrų ilgio siena. Man yra įsimintini projektai, kur įdėjau be proto daug darbo. Buvo tokių etapų, kai piešiau 20-25 valandas be sustojimo.
KUO TADA BŪNI GYVAS? JUK BŪNI VISIŠKAI KITAM PASAULY…
Atsiranda principinis sportinis interesas. Užsidegi, pradedi ir nebegali sustoti, atrodo, gali varyt iki nukritimo. Projektas lazerių poligone: 29 valandos be miego, 2 kavos pertraukos, nonstop piešimas. Dedlainas yra tikslas, užsibrėži ir varai. Ir dar turi padaryt gerą rezultatą. Man šie projektai įsimintini, nes pareikalauja iš tavęs ne tik kaip iš menininko, bet ir kaip iš žmogaus – daug stiprybės, daug valios. Man jie malonūs, padarau, išeinu ir galvoju: „Aš kietas.“ O tada einu miegoti. (juokiasi)
PIEŠIANT 30 VALANDŲ NUO DAŽŲ GAUNI NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKĮ…
Labai atpalaiduoja. (juokiasi)
O AR SERGI PROFESINE LIGA?Gruzijoj atėjau į parduotuvę, man reikėjo snoubordo batų. Jie buvo žiauriai brangūs. Bet parduotuvė turėjo vieną blankią sieną. Aš jiems sakau: „Man reikia batų,
jums reikia sienos“. Išėjo treidas, paišiau Gruzijoje snieglentininką gerą savaitę. Naktimis piešiau – dienomis slidinėjau.
Naujame mieste neprisimenu pastatų, neprisimenu žmonių, neprisimenu reklamų, bet pagal piešinius prisimenu, kaip reikia grįžti namo ar iki hostelio. Stebiu sienas, o ypač biuruose.
Pavyzdžiui, ateinu spausdinti lapo ir, jeigu sienos baltos, sakau: „Jūs faini, bet sienos… “. Yra nemažai atvejų, kai klientus tokiu būdu susimedžioju. (šypsosi)
KURIĄ SIENĄ PASIRINKTUM, JEI TURĖTUM PIEŠIMUI VIENĄ NAKTĮ, KURIĄ TAVĘS NIEKAS NETRUKDYTŲ, O RYTE NEPRIKAIŠIOTŲ DĖL PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS GADINIMO? (ŠYPSAUSI)
Norėčiau daryti tokius piešinius, kuriems vienos nakties trūktų. Norėčiau, kad ta naktis būtų 30 valandų, ir kalčiau tokį piešinį, kad žmonės atsikeltų ir sakytų: „Vau, čia geras“. (šypsosi)
ILGŲ NAKTŲ! TINKAMŲ SIENŲ! LAIKO EKSPERIMENTAMS!
Daugiau šviesos, daugiau pozi-tyvumo! Nebijoti daryti. Pagal-voti apie kitus, ne visada imti savanaudiškai. Kad Vilnius būtų šviesesnis, kad gyventume tarp spalvingų sienų!
FACEBOOK.COM/INOARTLIETUVA
•
58 KULTŪRA
NESKUBĖKITE ATSIKRATYTI LAVONAIS.
KALBINO ELINGA NOREIKAITĖ AČIŪ KĘSTUČIUI GRAUSLIUI
KULTŪRA58
59
KŪRYBA TIK PRASIDEDA...
© J
an H
amm
ersh
aug
nuot
rauk
a „L
ada
lost
in th
e w
oods
“ /
flick
r.com
/pho
tos/
ham
mer
shau
g
59
60 KULTŪRA
Soviet Madness: Moscvitch vs Lada IMSA GTO(DEŠINĖJE)
Rotary Lada IMSA GTO concept(ŽEMIAU)
© Two6 (Dima Romanov)
62 KULTŪRA
KAI MUMS BUVO PO 3 METUS IR KRYKŠTAUDAMI ĮKEVERZODAVOM SAULĘ VIRŠUTINIAME KAIRIAJAME
POPIERIAUS LAPO KAMPE, TRIMETIS DIMA ROMANOV NUPIEŠĖ PIRMĄJĮ AUTOMOBILĮ. KAI JAM BUVO…. TREJI!
DVIDEŠIMT METŲ AUTOMOBILIAIS GYVENANTIS DIMA PIEŠIA JUOS SKIRDAMAS DĖMESĮ SMULKIAUSIOMS DETALĖMS. PRIARTINĘ PIEŠINĮ GALĖTUMĖTE ATSAKYTI Į KLAUSIMĄ,
PLIUSO AR MINUSO FORMOS YRA VARŽTO GALVUTĖ, O ATIDŽIAU PATYRINĖJE ATSPINDŽIUS ANT KAPOTO IŠSIAIŠKINTUMĖTE, KUR STOVI AUTOMOBILIS. PIEŠĖJAS LABIAUSIAI ŽAVISI
RETRO KETURRATĖMIS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS IR TŲ LAIKŲ TIUNINGO STILIUMI. ĮSIŽIŪRĖJĘS, KAIP ATRODO IŠ GAMYKLOS IŠRIEDĖJĘ AUTOMOBILIŲ MODELIAI, DIMA
KURIA KĖBULO APDAILOS VIZIJĄ SAVO GALVOJE, O TADA TIUNINGUOJA AUTOMOBILĮ, TIK NE GARAŽE, O POPIERIAUS LAPE. IR, PRIPAŽINKIM, REZULTATAS VARŽOSI SU REALIAIS
GATVĖJE RIEDANČIAIS SALDAINIUKAIS.
TAIGI KLYSTATE KALBĖDAMI ATSISVEIKINIMO SU LADA MALDĄ IR PLANUODAMI JOS IŠVARYMO Į SĄVARTYNĄ DATĄ. PARODYKITE TĄ LADĄ DIMAI!
DAIKTAMS NUSIBAIGUS, KŪRYBA TIK PRASIDEDA…
© A
istė
s Ki
ršny
tės
nuot
rauk
a
63
ELINGA: KODĖL PIEŠI MAŠINAS, O NE, PAVYZDŽIUI, BARBES? (ŠYPSAUSI)
DIMA: Na, aš piešiu moteris prie mašinų. (šypsosi) Man patinka moterys ir mašinos. Ir dar mocai. Moteris noriu piešti visada, bet mašinos labiau prie širdies. Mane žavi 80-ųjų, 90-ųjų stilis-tika, truputį 70-ieji, retro automobiliai ir tų laikų tiuningo stilius, todėl idėjų visada yra, norisi tai nupiešti. Pasirenku medžiagos, pasižiūriu, kokios tenden-cijos vyravo, jau maždaug žinau, kaip automobilis turi atrodyti, dažniausiai „iš galvos“ bandau kėbulo apdailą sukurti.
Tai yra eskizai, tačiau pasitaiko ir realių projektų, kuriuos užsako. Pavyzdžiui: žmogus daro projektą, žino, kaip jį darys, tačiau nežino, neturi vaizduotės, kaip automobilis atrodys užbaigtas. Man atsiunčia automobilio nuotraukas, detalių nuotraukas, ir aš nupiešiu eskizą.
Yra keletas padarytų projektų. Tos mašinos buvo sąvartyno būklės. Kai jos buvo pradedamos surinkinėti, padariau eskizus, kokios realiausiai galėtų būti, ir žmonės restauravo jas.
KAS TAVE ŽAVI RETRO AUTOMOBILIUOSE?Mechanika automobilių ir paprastumas, brutalumas. Na, „kažkas tokio“ yra tuo-se automobiliuose. Visi klausia, kodėl aš konceptų nepiešiu. Piešiau, tačiau man neįdomu. Dabar tokie laikai, kai stebina „kosmosas“, o man „kosmo-sas“ nepatinka, man patinka paprastu-mas, klasikinio automobilio vertė.
KOKIE TAVO MYLIMIAUSI MODELIAI?Porsche 911 serijos senesnieji, Porsche 930, 964, jų tikrai daug nupiešęs esu, tačiau yra daug automobilių, kurie man patinka.
VIENA YRA SUKONSTRUOTI MAŠINĄ GARAŽE, KITA — POPIERIUJE. KAIP SU-RINKINĖJI AUTOMOBILIUS PIEŠDAMAS?
Galvoje turiu idėją, kaip tai galėtų atrodyti, tačiau darbo procese dažnai sugalvoju naujų detalių, išdažymo schemų, kurios skiriasi nuo pradinių. Iš pradžių sumetu kėbulo eskizą paprastą ar koliažą detalių, tada jau piešiu detaliau, krapštau kiekvieną smulkmeną.
Kai pradėjau dirbti su kompu, piešti su planšete, turėjau eksperimentą, kuriame užsakymą dariau 4K kokybės, išpiešinėjau kiekvieną varžtą... Dabar mano darbai labai detalūs, tačiau kai pasidalinu jais feisbuke ar kitur, inter-netinės platformos „suvalgo“ kokybę, ir žmonės nepamato pilnai to rezultato, prie kurio sėdėjau 30 valandų. Todėl darau detalių koliažus, nes kiekvienas varžtas turi savitumo: tai jis „pliusinis“ ar „minusinis“, turi savo atspindį ar panašiai. Stengiuosi tobulėti, dabar turiu tam laiko.
Pasitaiko užsakymų – papiešiu, būna, žmonės užsako dovanų piešinį su automobiliu, kurį svajoja turėti arba ką jau turi. Būna, kad reikia vizualizuoti kokias atskiras detales: ar mašinai tinka toks ar anoks spoileris, ratlankiai.
«
64 KULTŪRA
65
Golf Mk1 vs Scirocco© Two6 (Dima Romanov)
Ferrari Italia© Two6 (Dima Romanov)
68 KULTŪRA
KOKIUS MALONIAUSIUS KOMPLIMENTUS ESI GIRDĖJĘS?
Patiko, kai vieną kartą vokiečiui piešiau jo automobilį pagal užsakymą. Jis buvo pervedęs avansą, padariau darbą, nufotografavau, išsiunčiau į Vokietiją, o jis ilgą laiką jo negavo ir galvojo, kad apgavau. Pašte buvo kažkokių nesklandumų, tačiau piešinys jį vis tiek pasiekė. Pamatęs man pasakė, kad piešinys gyvai atrodo daug geriau nei nuotraukoje ir kad „Tai yra žiauriai awesome ir labai cool ir niekada ne-mačiau tokio darbo gyvai“. Sumokėjo daugiau nei tarėmės.
Dar laisvu laiku buvau nupiešęs automobilį žmogaus iš Holivudo – jis dabar ir savo rūbų, ir automobilių ratlankių brendą turi – Magnus Walker, patalpinau į feisbuką, žmonės pradėjo dalintis mano darbu ir taip jis „nuėjo“ iki jo paties. Jis man buvo laišką para-šęs su komplimentais, kad aukšto lygio piešinys, pasidalino juo savo puslapyje, o tai leido apie mane sužinoti daugiau žmonių užsienyje, Amerikoje.
KAI PRADĖJAI PIEŠTI NE TIK RANKA, BET IR KOMPIUTERIU, GALI PALYGINTI, KAS LABIAU PATINKA…
Ir tas, ir tas yra labai panašu, tik skir-tumas, kad kompiuteriu pieštas darbas tokios vertės neturi. Aišku, piešiant kompiuteriu visada galima pataisyti darbą, net jeigu jis ir pabaigtas; arba sujungti su kitu darbu. Galima daryti koliažus, pripriešti papildomai, ištrinti. Artimiausiu metu planuoju išleisti ani-maciją, tokią paprastą ir trumpą. Tai yra kompiuterio pliusai, kad galima tokius dalykus padaryti.
O ranka man labiau patinka piešti markeriais, nes geriau jaučiu, kaip pie-
šimo priemonės veikia, galiu jausti tą rankos judėjimo ant popieriaus laisvę, kaip stipriai paspaudžiu.
TIKRIAUSIA JAU NEBLOGA MAŠINA IŠEITŲ UŽ TUOS PINIGUS, KURIUOS ESI IŠLEIDĘS ANT PIEŠIMO PRIEMONIŲ…
Tikrai taip... Jau seniausiai... Bet hobis yra hobis. Žmonės viskuo „serga“. Kai kas tašes perka, nors jų jiems nereikia, privalo turėti šimtą – du.
DCW Datsun Fairlady projektas© Two6 (Dima Romanov)
69
KIEK YRA ILGIAUSIAI TEKĘ PIEŠTI VIENĄ DARBĄ?Yra tokių darbų, kurių ir iki dabar nesu pabaigęs, po metus laiko guli. Buvo darbas, kurį pusę metų piešiau, po truputį papiešiu ir padedu. Būna, noro pritrūksta, būna laiko…
KURI AUTOMOBILIO VIETA AR DETALĖ YRA MALONIAUSIA, ĮDOMIAUSIA IŠPIEŠTI?
Mašinų kėbulų linijas žiauriai patinka. Ypač kai darau kosminius projektus
LIETUVOJE DAUGĖJO AUTOMOBILIZMO RENGINIŲ, ŠVENČIŲ, PARODŲ. ESI EKSPONAVĘS SAVO DARBUS JUOSE?
Praeitais metais eksponavau Freshfit renginyje, užpraeitais – Chill’n’grill, ir šių metų Freshfit renginyje bus eksponuojami keli mano darbeliai. Galbūt išeis kažką parduot.
KOKIOS YRA TAVO DARBŲ KAINOS?Skirtingos. Esu įvertinęs pradirbtas valandas, panaudotas medžiagas. Dažnai būna, kad neatsiperka darbas.
«
70 KULTŪRA
71
© MESK„Última BALAda“(liet. k. „Paskutinis šokis“)Porto, 2014
Paskutinis piešinys buvusioje MESK studijoje pabadinimu BALA
© João Garcia nuotrauka
«
Magnus Walker Porsche © Two6 (Dima Romanov)
72 KULTŪRA
sportinių mašinų. Labai malonu kėbulą „išpūsti“ įdomiai, detaliai juos „iškrapštyti“. Lempas žiauriai patinka detaliai piešti, nes jos daug realistiškumo duoda. Pats gazas yra kai „prakrapštai“ daug valandų kiekvieną detalę ir matai, kad ne veltui praleidai tiek laiko.
AR BŪNA, KAD SUSAPNUOJI MODELĮ?Buvo darbų taip gimusių. Vienas įkvėptas trumpametražio filmo, režisieriaus iš Prancūzijos, Claudio Lelouch. Jis yra nufilmavęs video, kur jis su Ferarri anksti ryte per visą Paryžių skuba pas merginą. Piešinys vadinasi Paris is for lovers. Šitą piešinį piešiau pusę metų.
DIMA, AŠ MANAU, KAD TAVO TOP LAIKAS DAR NEATĖJO. TAVE PASTE-BĖS KAS NORS DIDELIS IR SVARBUS, O TADA JAU BUS! ESI DARĘS GANA ILGAS PAUZES, KUOMET NUSTOJAI PIEŠĘS. GRĮŽAI. JEI NUSPRĘSI PAILSĖTI NUO MARKERIO, LINKIU VISADA VISADA SUGRĮŽTI.
Piešimas yra santykiai vyro su moterimi. Išsiskiri: „Fuck that shit, daugiau su niekuo nebūsiu“. Pasimokei, nes tas blogai, anas irgi blogai. Gavai patirties. Praeina kažkiek laiko. Pailsi, aprimsti. Pradedi iš naujo. Vėl sekasi, vėl viskas gerai, dar geriau nego buvo. Taip ir pieši! (juokiasi)
FACEBOOK.COM/TWO6DESIGN
TWO6DESIGN
•
73
Peugeot T16 Turbo© Two6 (Dima Romanov)
TENDENCIJOS
76 TENDENCIJOS
GAY GAY
BURYYOURGAYS
77
Y GAY
TELEVIZIJOJE, ĮVAIRIŲ SERIALŲ VEIKĖJAI MIRŠTA IR MIRŠTA
DAŽNAI. NA, IR KAS ČIA TOKIO? JUK VEIKĖJŲ MIRTYS PASTŪMĖJA ISTORIJĄ TAM TIKRA KRYPTIMI,
PAVEIKIA KITUS VEIKĖJUS, MOTYVUOJA KERŠTĄ, PYKTĮ,
LIŪDESĮ IR T. T. VEIKĖJŲ MIRTYS SUTEIKIA KŪRĖJAMS GALIMYBĘ
PRAPLĖSTI SIUŽETĄ, SUKURTI INTRIGĄ. TAČIAU NUODUGNIAU
ĮSIGILINUS Į TELEVIZIJOS EKRANUOSE MIRŠTANČIUS
VEIKĖJUS, GALIMA PASTEBĖTI, JOG DIDELĖ DALIS JŲ IDENTIFIKUOJAMA
LGBT+. 2015-2016 METAIS SUSKAIČIUOTI APIE 35 SERIALŲ VEIKĖJAI, KURIE SAVE PRISKYRĖ
LGBT+ BENDRUOMENEI. 35 VEIKĖJAI IŠ MAŽDAUG
900, TAI YRA APIE 4 % VISŲ SERIALŲ
VEIKĖJŲ ŠIUOLAIKINĖJE
TELEVIZIJOJE. NENUOSTABU, JOG, KAI MIRŠTA TAS,
KURIS PRIKLAUSO LGBT+, FANAI PRIIMA TAI LABAI SUNKIAI. DĖL LGBT+ VEIKĖJŲ ŽUDYMO TELEVIZIJOJE NETGI SUSIFORMAVO VADINAMASIS
„BURY YOUR GAYS“ FENOMENAS.
JOLANTOS LENKEVIČIŪTĖS TEKSTAS
78 TENDENCIJOS
Daugelyje žanrų, tarkim, muilo operose, serialuose apie vampyrus, zombius ir kt. tikrai neįmanoma iš-vengti veikėjų mirčių, jie miršta gana reguliariai. Toks fenomenas vadina-mas „Anyone can die“, tačiau dabar ne apie jį.
„Bury your gays“ fenomenas radosi 70-80-aisiais, kai personažai buvo nužudomi televizijoje, taip pat kine ir literatūroje būtent dėl jų seksu-alinės orientacijos. Tuo metu tie vei-kėjai dažnai būdavo piktadariai, blogio linkintys ir pan. Jie būdavo vadina-mieji blogiukai, todėl atrodė logiška, jog juos nugalės, apgaus, jie tragiškai mirs tam, kad triumfuotų gėris. Tokie veikėjai grobdavo pagrindinių veikėjų mylimąsias, kūrė pasaulio užvaldymo
planus.
Po kurio laiko atsirado vis daugiau netradicinės seksualinės orientacijos veikėjų, tačiau dauguma jų būdavo antro plano, jų asmeny-bės vystomos, plečiamos retai, jie pasirodydavo vos keliose serijose. Ir... vis tiek būdavo dažnai, jei ne visad, nužudomi.
LGBT+ bendruomenės nariai spaudė televizijas, jog atsirastų daugiau veikėjų, kurie galėtų jiems atstovauti, jog veikėjai nestiprintų neigiamų stereotipų ir pan. Atrodė, reikalai lyg ir pagerėjo, atsirasda-vo vis daugiau serialų su LGBT+ veikėjais, jie turėdavo savo siužetus, iššskirtines asmenybes bei savybes, būdavo rodoma jų kasdienybė, realios
situacijos, su kokiomis gali susidurti šios bendruomenės asmenys. Net buvo sukurti keli serialai (The L Word, Queer As Folk), kur bene visi veikėjai priklausė LGBT+ bendruomenei.
Fanai tylomis kantriai kentė kartas nuo karto žudomus serialų veikėjus, tačiau kai kovo mėnesį buvo nužudyta serialo The 100 veikėja Lexa (daugelio mėgstamiausia veikėja šiame seriale), fanai nebeiškentė ir socialiniai tinklai tiesiog sprogo nuo pasipiktinimo. Lexa mirė dėl atsitik-tinės kulkos, skirtos jos mylimajai Clarke.
Įdomiausia yra tai, jog Lexa mirė iškart po to, kai su Clarke įtvirtino savo santykius. Tai yra viena iš „Bury your gays“ fenomeno ypatybių: LGBT+ veikėjai miršta tragiškais būdais, dažniausiai po jiems nutikusių
laimingų įvykių. Negana
to, dau-guma pastebėjo, jog Lexos mirtis beveik identiška prieš 14-iolika metų nužudytai Buffy The Vampire Slayer veikėjai Tarai, kuri taip pat mirė po laimingo įvykio ir taip pat dėl atsitik-tinės, ne jai skirtos kulkos. Fanai bei bendruomenės nariai nusprendė, jog šis įvykis yra lūžio taškas ir jie kovos už geresnę LGBT+ veikėjų repre-zentaciją. Jų pyktį tik sustiprino dar keleto mylimų veikėjų mirtys.
Twitter’yje su LGBT+ susiję trendai netilo, o The 100 fanai užsi-puolė serialo kūrėjus, kaltindami juos nereikalinga bei nelogiška mirtimi, nejautrumu, neatsižvelgimu į tai, kaip
«
79
.
80 TENDENCIJOS
ZMOGZUDYSTE
„Bury your gays“ paveiks jautrią audi-toriją ir t. t.
Iš tiesų, LGBT+ bendruomenės nariai dažnai kovoja su psichologi-nėmis problemomis bei ligomis, tad nemažai jų po Lexos mirties prireikė rimtos pagalbos, jie buvo nusiminę, pasimetę. The Trevor Project orga-nizacija, kuri suteikia nemokamą psichologinę pagalbą 24-ias valandas per parą visiems LGBT+ jaunuoliams, fanų dėka surinko daugiau nei 113 tūkst. dolerių labdaros ir stengėsi padėti visiems, kurie į juos kreipėsi. Dalis fanų nusitaikė į serialo rėmė-jus, klausdami, ar atitinkami prekės ženklai tikrai nori remti tuos, kurie nejautriai, neadekvačiai elgiasi su LGBT+ veikėjais, daro žalą bendruo-menei.
Šiandien piktinamasi tuo, jog televizija lyg ir netiesiogiai teigia, jog LGBT+ žmonės negali gyventi laimingai, jų visad laukia tragiškas bei skaudus likimas. Net nekalbant apie tai, jog žmonės tiesiog nori televizijoje matyti veikėjus tokius kaip jie, susi-tapatinti su jais, nesijausti izoliuotais, vienišais. Ypač žinant, kad tradicinės orientacijos veikėjų yra daug, įvairių, įdomių, sudėtingų.
Internetinis puslapis autostrad-dle.com nusprendė sudaryti sąrašą visų mirusių veikėjų, kurie priklausė LGBT+. Jei nuoširdžiai, tai skaičiai stulbina: 157 veikėjai serialuose mirė,
81
ZMOGZUDYSTE.
vizijoje mirė apie 60% visų LGBT+ bendruomenei priklausančių serialų veikėjų. Kodėl tai svarbu? Visi mes norime matyti veikėjus, kurie yra pa-našūs į mus. Norime matyti veikėjus, kurie gali atsovauti mums, veikėjus, kurie nebus lėkšti ar prastai atskleisti, veikėjus, kurie nebus paaukoti vien tam, kad pastūmėtų serialo istoriją atitinkama kryptimi.
Matydami veikėjus mirštančius, bendruomenės nariai tarsi nusiteikia tam, jog gyventi ilgai ir laimingai neįmanoma, už kampo visad tyko pavojus ir nelaimės.
Įsivaizduokime, kad vienas asmuo turi 300 sausainių, o kitas – tik 10. Atimkime po vieną sausainį
iš kiekvieno, kuris iš jų pajus didesnį trūkumą?
dažnai tragiška mirtimi, ir tik 29 vei-kėjų likimai susiklostė gana neblogai (t. y. jie liko gyvi). LGBT+ fanai ir taip neturi daug kokybiškai sukonstruotų, sudėtingų veikėjų, kurie atstovauja jų bendruomenei, tad nėra keista, kodėl kyla toks pasipiktinimas tiems keliems žuvus.
Serialų kūrėjai turėtų atsižvelgti į „Bury your gays“ fenomeną, reikia suvokti, jog sprendimai nėra da-romi vakuume, jie gali turėti realių pasekmių.
Vien tik per 2016-uosius metus, t. y., grubiai, apie pusę metų, tele-
81
•
82 TENDENCIJOS
83
KALBINO DOVILĖ MACIJAUSKAITĖ
84 TENDENCIJOS
YRA TOKS PUSLAPIS FEISBUKE, KURIO CITATAS PO SMARKIAI-ŠVENTINIO SAVAITGALIO SKRYNŠOTINA BENDRO NUSIKALTIMO BENDRININKAI IR KARTU KARČIAI JUOKIASI PRIVAČIUOSE SUSIRAŠINĖJIMUOSE. KARTAIS IR VIEŠAI IŠDRĮSTA PASIDALINTI. O ŠIO PUSLAPIO AUTORĖ — JAU 11 METŲ IRONIŠKAI IR ATVIRAI VILNIAUS NAKTINĮ (IR ŠIAIP) GYVENIMĄ APTARINĖJANTI BLOGERĖ MAHILA DALIJASI SAVO PASTEBĖJIMAIS APIE GYVENIMĄ, KAIP TEISINGAI DALYVAUTI VAKARĖLIUOSE, BEI IŠSAMIAI PRISTATO SKARDŽIO* FESTIVALĮ. KAIP VISADA — KARTAIS SUBTILIAI IR METAFORIŠKAI, O KARTAIS TIESIAI IR Į PAŠIRDŽIUS.
DOVILĖ: PAPASAKOK, KAIP TAPAI BLOGERE.MAHILA: Blogas atsirado dar 2005 m., liepą jau bus 11 metų kaip rašau. Pradėdama rašyti tikslo blogere tapti neturėjau, norėjosi vesti dienoraštį, tačiau taip, kad jis išliktų bei galbūt sudomintų ir panašiai mąstančiuosius.
Kai man buvo 16, labai daug skaičiau ir jutau didžiulį norą rašyti pati, rašė ir mane supantys žmo-nės. Pradėjau nuo eilėraščių rašyk.lt puslapyje, bet vėliau supratau, kad mintims išreikšti eilių nepakaks. Taip ir prasidėjo bloginimas.
Dabar, kai skaitau pirmuosius įrašus, net truputį nejauku – vaje, kiek paauglystės dramos ir naivumo, tačiau tai yra istorija, todėl jos ištrinti nevalia, o prabėgus dar daugiau laiko tie įrašai, manau, turės dar didesnę vertę.
Gyvenimas yra labai įvairus, todėl abejoju, ar įmanoma apsiriboti vien tik rimtais tekstais ar vien tik pokštais. Manyje labai daug sarkazmo bei ironi-
jos, todėl tame, ką skelbiu, netrūksta humoro, kartais ir juodo, tačiau many ir meilės daug, galiu būti be galo jautri ir šilta. Nesislepiu nuo nė vienos emo-cijos, todėl ir rašydama tai atskleidžiu.
AR NEBAISU, KAD ASMENIŠKUS DALYKUS SKAITO IR APTARINĖJA VISAI NEPAŽĮSTAMI ŽMONĖS?Būtų baisu, jei prarasčiau nuovo-ką ir viešai pasakočiau visas savo asmeninio gyvenimo smulkmenas. Viešumą pasiekia tik tiek, kiek noriu, tad švenčiausi dalykai lieka tik sau ir saviems. Subtilumas – svarbu. Bet tiesmukumas kartais irgi labai gerai. (šypsosi) Tiesa, nesu kokia garsenybė, tad abejoju, ar žmonėms būtų įdomu skaityti apie mano asmeninį gyveni-mą. Ačiū Dievui.
MAHILA — NENUILSTANTI VAKARĖLIŲ DALYVĖ AR STEBĖTOJA?Esu maksimalistė. Universitete, jei
85
jau nueidavau į seminarą, turėdavau jame aktyviai dalyvauti, ne tik plas-noti blakstienomis ir dairytis į šalis, klausydama, ką šneka kiti. Jei einu į vakarėlį, einu šėlti iš visos širdies. Jei jau eit ramiai pabūt, geriau neiti visai. Tūsinti reikia retai, bet smarkiai ir su fejerverkais, o ne dažnai ir pusėtinai.
AR NAKTINIS GYVENIMAS NESIKERTA SU DIENINIU? AR TA PATI MAHILA VAIKŠTO TIEK Į VAKARĖLIUS, TIEK Į DARBĄ?Į darbą vaikštau kur kas dažniau nei galėtumėte pagalvoti. Iš to neaprė-piamo maksimalizmo dirbu ne vieną darbą, visus du, be to, vis prisigalvoju užklasinės veiklos, todėl visada kažką veikiu. Man labai pasisekė, nes dirbu žiauriai mylimą darbą, todėl nesėdžiu ir nebraukau kalendoriuje dienų, lauk-dama savaitgalio. Taip, savo puslapyje
dažnai keikiu pirmadienį bei šlovinu penktadienį, tačiau šiuo atveju tai labiau atspindi bendrąją nuotaiką, ne mano pačios skausmus. Į vakarėlius vaikštau kur kas rečiau nei galėtu-mėte pamanyti.
PAPASAKOK APIE ĮSIMINTINIAUSIĄ VAKARĖLĮ TAVO GYVENIME.Žinau, kad atsakysiu gan neįdomiai, tačiau jų buvo be galo daug, todėl vieną vienintelį išskirti sunku. Jei pradėčiau pasakoti detaliai, tektų įvadinti bent dešimt, tuomet neužtek-tų vietos ir jausčiausi kažką svarbaus pamiršusi ir nepaminėjusi.
Yra kelios vakarėlių serijos, kurios garantuoja, kad tikrai bus žiauriai gerai: Sūpynės (viliuosi, kad šiųmetė tyla tik pertrauka prieš kitų metų festivalį), Smala, Pliusai ir Minimal
«
86 TENDENCIJOS
Mondays. Pastaruosius, manau, rei-kėtų įrašyti į Unesco saugomų objektų (ar tai subjektų) sąrašą. Noriu žinoti, kad ir po 20-ies metų Vilniuje vyks Minimal Mondays, nes tai yra vienas geriausių dalykų, nutikusių Vilniaus vakarėlių scenoje. Yra vienas žmogus mano gyvenime, su kuriuo man visada geriausias vakarėlis, nesvarbu – gulim ant pievelės prie upės mano sode ar šokam Smaloj.
AR VAKARĖLIAI TURI SOCIALINĘ REIKŠMĘ?Atvirai pasakius, kai esu užsienyje, eiti į vakarėlius man smagu yra tik tada, kai esu su kompanija. Ir vis tiek, Vilniuje ar vasarą kokioje Nidoje sma-giau. Manau, kad pusę tūso smagumo sudaro užkulisiniai pokalbiai, prisėdus paplepėti prie baro ar rūkomajame, preparčiai ir afteriai, o kitą pusę – muzika ir šėlsmas.
Ar betūsinant galima susirasti drau-gų? Žinoma, tačiau ilgalaikės ir tvir-čiausios draugystės, mano nuomone, staigiai neprasideda, joms reikia laiko. Galima susipažinti šėlstant, o jau paskui reikėtų ir pabendrauti tyloje.
Kaip su meile? Jei vyras atėjo į tą patį vakarėlį, kaip ir aš, tai, tikriausiai, reiškia, kad jis turi gerą muzikinį skonį. Tai – labai svarbu. Tačiau, vėlgi, šokdamas smegenų neiškapstysi, reikia kalbėtis. Pati jokių sėkmingų ryšių per vakarėlius sukūrusi nesu, bet kitiems gal pasiseka, nežinau.
AR VISI ŽYMIEJI ČIATAI YRA IŠ TAVO GYVENIMO AR ATSIRANDA IR SAVO PATIRTIMI BESIDALINANČIŲ FANŲ?Taip, viskas yra iš mano ir mano drau-gų bei bičiulių pokalbių su keliomis išimtimis, kuomet juos man atsiuntė pažįstami bei gal porą kartų – sekėjai. Kol dar turiu gausų asmeninį bagažą,
«
87
88 TENDENCIJOS
sekėjų siųstų čiatų skelbti neskubu, tačiau esu labai dėkinga už kiekvieną žinutę, išsisaugau ir tuos, kurie ne savi. Taip pat, esu labai dėkinga už visus gražius žodžius, kuriuos rašo žmonės. Tai man labai daug reiškia.
KAIP SUPRANTI VAKARĖLIŲ KULTŪRĄ? AR IŠ VISO TAI BŪTŲ GALIMA PAVADINTI KULTŪRA, GYVENIMO BŪDU? Kaip jau minėjau, į vakarėlius vaikštau kur kas rečiau nei gali pasirodyti. Kokius 3-4 kartus per mėnesį. Aišku, būna išimčių, o vasarą, kai atsidaro terasos, užsuku apsidairyti ir šiokio-mis dienomis, tačiau tūsinimu to ne-pavadinčiau. Manau, kad svarbiausias veiksnys kultūroje visgi yra muzika. Vilniaus gyventojams labai pasisekė, kad turime tokią gausybę kokybiškų renginių ir, oi, ne visuose klubuose ir baruose skamba žiaurusis popsas, kaip tai yra kai kuriuose Europos miestuose.
Aišku, bardako yra ir Vilniuje, ir to tam tikrai publikai reikia, tačiau ten nesilankau ir to nematau, nes visiškai užtenka tų vietų, kur skamba graži elektronika ar rokas (aišku, ir tų stilių gausybė, paminėjau tik porą plates-nių). Žaviuosi žmonėmis, kurie išdrįsta investuoti į tai, kas patinka, o ne tai, kas tikrai neštų didesnį pelną (bare, kur groja popsas, tikrai susirinktų daugiau žmonių, tačiau ar taip pat smarkiai džiaugtųsi širdis?), ir dėl to duris atveria vis daugiau vietų, kur viskas labai gerai ir su aptarnavimu bei asortimentu, ir su muzika.
Mano nuomone, vakarėlis turi būti šventė. Jei nedaug dirbu ir gyvenu vangiai (taip visgi būna itin retai), nesijaučiu nusipelniusi eiti šėlti. Jei vakarėlis prasideda trečiadienį ir baigiasi pirmadienį, tikrai galima pa-
mesti galvą ir įkristi į kažkada taikliai viename portale aprašytą juodąją vakarėlių skylę.
Aišku, vasarą viskas kitaip. Šaltuoju sezonu aš labai daug dirbu, todėl va-sarą ant savęs nepykstu, jei ir leidžiu sau labiau įsišėlti (tik, kaip jau sakiau, svarbu nepamesti galvos.) Labai gerai žinau, kad bare ar klube dirbti tikrai negalėčiau (pusę metų dirbau pseu-dokazino, tad teko pajusti, ką reiškia dirbti skausmingu darbo grafiku, ten, kur kiti linksminasi) ir su pagarba žvelgiu į žmones, kurie ir penktą ryto geba šypsotis aptarnaudami apduju-sius besilinksminančiuosius.
AR IŠ VAKARĖLIŲ IŠAUGAMA? AR TAI GY-VENIMO BŪDAS, KURIO AMŽIUS APIBRĖŽTI NEGALI? AR IŠTIES, VAKARĖLIS TURI KAŽKADA BAIGTIS? Manau, kad gyvenime labai svarbu nepulti į kraštutinumus. Jei jau esi studentas – tai nuolat tūsini ir žibi studentų atstovybėje, jei jau dirbi – tai 36 valandas per parą 10 dienų per savaitę, jei jau susilaukei vaikų – tai jau esi supermama ar supertėtis, kuris tebemoka diskutuoti apie tai, į kurį darželį geriausia vesti vaiką, jei jau negeri – visus auklėji postringauda-mas apie alkoholio žalą.
Gyvenime reikia visko, tik su saiku. Lietuvoje dar neįprasta baruose ir klubuose matyti žmones, kuriems per 40 ar 50, tačiau esu tikra, kad ilgainiui ši tendencija pasikeis. Labai labai svarbu gyvenime yra nenustoti klausytis muzikos. Aš labai rimtai.
FACEBOOK.COM/MAHILABLOG
MAHILA.BLOGAS.LT
INSTAGRAM.COM/MAHILABLOGAS
•
