fonologija ir fonetika

Fonologija ir fonetika

Doc. Pijus [email protected]

2012-2013 m. m. pavasario semestras

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 2

Žmonių bendravimas balsu


Fonologijos ir fonetikos santykis

Fonologija tiria tik tas konkrečios kalbos garsų savybes, nuo kurių priklauso prasmė

Fonetika tiria visas garsų savybes


Fonemų identifikacija

Paradigminė fonemų identifikacija minimaliosios poros: buvo – puvo,

vagų – vagių, kasdami - kąsdami Sintagminė fonemų identifikacija

mažiausio inventoriaus principas: /al/ -> /a/+/l/, /ur/ -> /u/+/r/,/au/ -> /a/+/v/, /ui/ -> /u/+/j/

reguliariausių santykių principas: neskaidyti /ie/, /uo/, /ts/, /tš/, /dz/, /dž/


Fonemų grupės

Balsiai Priebalsiai


Balsių klasifikavimas

Pagal aukščiausiai pakilusią liežuvio dalį priešakinės eilės vidurinės eilės užpakalinės eilės


Balsių klasifikavimas

Pagal liežuvio atstumą iki gomurio atviri pusiau atviri pusiau uždari uždari

Pagal lūpų padėtį labializuoti nelabializuoti


Priebalsių klasifikavimas

Pagal artikuliavimo būdą Sprogstamieji Pučiamieji Aproksimantai Nosiniai Šoniniai Vibrantai Taukštelėjimai, pliaukštelėjimai


Priebalsių artikuliavimo vietos


Priebalsių klasifikavimas

Pagal artikuliavimo vietą lūpiniai dantiniai alveoliniai retrofleksiniai palataliniai veliariniai glotiniai


IPA sudarymo principai

Skirtingas tos pačios kalbos fonemas turi atitikti skirtingi simboliai

Tas pačias skirtingų kalbų fonemas žymėti tuo pačiu simboliu

Naudoti lotyniškos abėcėlės raides, prireikus naudoti kitų Europos kalbų raides, mažas didžiąsias raides, horizontaliai ar vertikaliai apverstas raides. Vengti diakritinių ženklų, juos naudoti kitiems tikslams


IPA sudarymo principai

Raides parinkti taip, kad jas atitinkantys garsai sutaptų su daugumoje kalbų šiuo simboliu žymimais garsais

Naujai įtrauktais simboliais žymimi garsai turi būti kuo lengviau nuspėjami

http://www.langsci.ucl.ac.uk/ipa/


IPA priebalsių klasifikacija


IPA balsių klasifikacija


Fonemų pavadinimų rašymas kompiuteryje

Specialūs šriftaihttp://scripts.sil.org/DoulosSIL_download

Specialios abėcėlės SAMPAhttp://www.phon.ucl.ac.uk/home/sampa/ ARPAbet


Anglų kalbos fonemos ARPAbet,IPA ir SAMPA sistemose


Anglų kalbos fonemos ARPAbet, IPA ir SAMPA sistemose (tęsinys)


MBROLA garsų bazėse naudojama lietuvių kalbos fonemų sistema

Balsiai Kirčiuoti ir nekirčiuoti balsiai traktuojami kaip skirtingos

fonemos Trumpi nekirčiuoti žymimi viena mažąja raide, pvz., "a" Trumpi kirčiuoti – viena didžiąja raide, pvz., "A" Ilgi nekirčiuoti – dviem mažosiomis raidėmis, pvz., "aa" Ilgi tvirtaprade priegaide kirčiuoti – didžiąja ir mažąja

raide, pvz., "Aa" Ilgi tvirtagale priegaide kirčiuoti – mažąja ir didžiąja

raide, pvz., "aA" Ilgas balsis /e/ žymimas dviem raidėmis "ea“ Ilgas balsis /ė/ žymimas dviem raidėmis "ee"



Priebalsiai Simbolis ' (apostrofas, ASCII 39) po priebalsio

žymi minkštumą. Dauguma priebalsių eina poromis: kietas ir minkštas

Priebalsiai, priklausantys tvirtagale priegaide kirčiuotiems mišriesiems dvigarsiams, žymimi didžiąja raide, pvz., "N"

Priebalsis /š/ žymimas didžiąja raide "S“ Priebalsis /ž/ žymimas didžiąja raide "Z"



Mišrieji dvigarsiai ir dvibalsiai Nekirčiuoti mišrieji dvigarsiai sudaromi iš balsių

{a e i u} ir priebalsių {l l' m m' n n' r r'} Kirčiuoti tvirtaprade priegaide – iš balsių

{Aa Ea I U} ir priebalsių {l l' m m' n n' r r'} Kirčiuoti tvirtagale priegaide – iš balsių

{A E I U} ir priebalsių {L L' M M' N N' R R'} Dvibalsiai /ie/ ir /uo/ laikomi atskiromis

fonemomis Kiti dvibalsiai (tiek kirčiuoti, tiek nekirčiuoti)

sudaromi panašiai, kaip mišrieji dvigarsiai iš balsių ir priebalsių {j J w W}, kurie tekste paprastai žymimi "i" (rečiau j) ir "u"


Lietuvių kalbos fonemos MBROLA, IPA ir SAMPA sistemose (balsiai)


Lietuvių kalbos fonemos MBROLA, IPA ir SAMPA sistemose (priebalsiai)


Transkripcijos tipai

Plačioji (kaip reikia tarti) Siauroji (kaip ištarė)


Anglų kalbos fonemų grupavimas į vizemas


Fonemų ir vizemų sinchronizavimas


Animacinio personažo pavyzdys

C:\Program Files\Microsoft Speech SDK 5.1\Samples\Scripts\SimpleTTS\SimpleTTS.html


Literatūra http://www.ikp.uni-bonn.de/lehre/informationen-materialien/

informationen-und-materialien-kopho/materialien-1/hess/ grundlagen-der-phonetik/gph_1b.pdf

Girdenis, A. (1995). Teoriniai fonologijos pagrindai. Vilniaus universitetas, Vilnius

Jurafsky, D., J. H. Martin (2000). Speech and Language Processing. An Introduction to Natural Language Processing, Computational Linguistics, and Speech Recognition, Prentice Hall, Upper Saddle River, New Jersey 07458

http://www.ikp.uni-bonn.de/lehre/informationen-materialien/ informationen-und-materialien-kopho/materialien-1/hess/ grundlagen-der-phonetik/gph_2b.pdf

http://www.langsci.ucl.ac.uk/ipa/ http://scripts.sil.org/DoulosSIL_download http://www.phon.ucl.ac.uk/home/sampa


Literatūra Microsoft Speech SDK v. 5.1 help http://tcts.fpms.ac.be/synthesis/mbrola/mbrcopybin.html Kasparaitis, P. (2005). Diphone Databases for Lithuanian

Text-to-Speech Synthesis. Informatica, 16(2), 193-202 Raškinis A., Raškinis G., Kazlauskienė A. (2003). SAMPA

(Speech Assessment Methods Phonetic Alphabet) for Encoding Transcriptions of Lithuanian Speech Corpora. Information Technology and Control, 2003, Nr. 4 (29), 50-56

fonologija ir fonetika

Documents