EKOLOGIJAGLOBALINIS ATŠILIMAS

Darbą atliko: Rūta Pališkytė, Rimantė Studincovaitė,

Neda Varnelytė, Justas Pocius, Greta Grinevičiūtė,

Kamilė Mackevičiūtė, IIb.

Ekologijos problemų sąrašas:

• Klimato kaita – pasaulinis atšilimas;

• Išsaugojimas – Rūšių nykimas;

• Energetika – Energijos sąnaudos;

• Aplinkos blogėjimas–eutrofikacija;

• Aplinkos sveikata - Oro kokybė;

• Genų inţinerija – Genetinė tarša;

• Intensyvus ūkininkavimas;

• Ţemės degradacija – Ţemės tarša...

http://www.youtube.com/watch?v=uGcDed4xVD4

Globalinis atšilimas

Globalinis (pasaulinis) atšilimas - per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Ţemės atmosferos prie paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amţių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 0,18 C. Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su ţmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu. Šiltnamio dujos, šildančios Ţemės paviršių bei apatinius atmosferos sluoksnius, išskiriamos deginant naudingąsias iškasenas; ţemės ūkio, ypač gyvulininkystės, veiklose.

Globalinio atšilimo

prieţastysKlimatas kinta tiek dėl natūralių vidinių klimato

sistemos procesų, tiek dėl išorinių natūralių arba antropogeninių veiksnių poveikio. Šie išoriniai veiksniai yra saulės aktyvumas, ugnikalnių išsiverţimai, Ţemės orbitos kitimas ir šiltnamio dujos. Mokslininkai teigia, kad dabartinį klimato atšilimą iš esmės lėmė šiltnamio dujų pagausėjimas, tačiau tebevyksta tyrimai siekiant įtikinamesnio pagrindimo. Nei vienas iš išvardytų išorinių veiksnių nesukelia greito ir tiesioginio poveikio planetos klimatui – tiek dėl planetos vandenynų šiluminės inercijos, tiek dėl kitų netiesioginių pasekmių galutiniai klimato pokyčiai uţdelsia. Pvz., netgi stabilizavus šiltnamio dujų koncentraciją atmosferoje iki 2000 m. lygmens, klimatas vis tiek atšiltų apie pusę laipsnio.

Temperatūros pokyčiai

Lietuvoje, Klaipėdoje,

tvyravusi oro temperatūra

nuo 2013m. Sausio

mėnėsio 27d. iki 31d. ir

2014m. 01mėn.27d.-

01mėn.31d. temperatūra:

-14

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

2013

2014

Norvegijoje,Trondheime, t

vyravusi oro temperatūra

nuo 2013m. Sausio

mėnėsio nuo 27d. iki 31d.

ir 2014m. 01mėn.27d.-

01mėn.31d. temperatūra:

-5

-4

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

2013

2014

Tyrimo išvada

• Aiškiai matoma, kad oro temperatūra 2014

metais yra ţemesnė uţ 2013 metų, o tai

įrodo, kad oro uţterštumas didėja, kinta Ţemės

orbita. Turime suvokti, jog nesilaikant

reikalaujamų taisyklių greitu metu mūsų

Ţemėje įvyks globalinis atšilimas, dėl kurio

būsime kalti mes, šios ţemės gyventojai.

Temperatūra tolygiai didėja.

Punktyrine linija paţymėtas

prognozuojamas

temperatūros augimas.

Vidutinė temperatūra

pasislenka labai

nedaug, tačiau iš karto

sumaţėja šaltų dienų

kiekis ir nepaprastai

išauga karštų dienų

skaičius. Vidutinei

temperatūrai padidėjus

keliais

laipsniais, pasaulyje

viskas apsiverčia

aukštyn kojomis.

Esamos globalinio atšilimo

pasekmės

Kai kurie pokyčiai, bent dalimi susieti su pasauliniu atšilimu, ţmogaus gyvenime bei natūralioje aplinkoje jau yra pastebimi. Tai kalnų ledynų tirpimas, ledo šelfų irimas (pvz., Larseno ledo šelfo dalinė disintegracija 1995–2002 m.), jūros lygio kilimas, kritulių kiekio ir pasiskirstymo pokyčiai, uraganų bei kitų kraštutinių orų padaţnėjimas. Kadangi atšilimas nulemia bendras tendencijas, intensyvumą, daţnumą, yra sunku arba neįmanoma atšilimą priskirti kaip prieţastį konkretiems reiškiniams (pvz., 2005 m. uraganui Katrinai).

Prognozuojamos globalinio

atšilimo Prognozuojamos visuotinio atšilimo pasekmės

yra jūros lygio pakilimas 11-77 cm iki 2100 m., didelis neigiamas poveikis pasaulio ţemės ūkiui, galimas termohalinės cirkuliacijos sulėtėjimas, ozono sluoksnio praretėjimas, uraganų ir kitų kraštutinių orų smarkėjimas bei padaţnėjimas. Vandenynų rūgštingumo padidėjimas, ligų (tokių kaip maliarija) ir epidemijų padaugėjimas, masinis biologinių rūšių nykimas. Vienas tyrimas prognozuoja, kad jei klimatas pakis kaip prognozuojama modeliuose, 18–35 % tyrime tirtų 1103 gyvūnų ir augalų rūšių išnyks iki 2050 m.

Pasaulis be ledynų

Nors pasaulio ţemynų kontūrai

dar jame atpaţįstami, tačiau dešimtys

stambiausių miestų ţada atsidurti po

vandeniu: jų laukia legendinės Atlantidos

likimas. Po vandeniu būtų lemta išnykti

Niujorkui, Sankt

Peterburgui, Vašingtonui, Odesai, Buenos

Airėms, Londonui, Amsterdamui, Lisabonai

, Melburnui, Tokijui. Būtų uţlietos

šiaurinės

Prancūzijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos,

Lenkijos teritorijos.

Nugrims į vandenyną

Kanarų, Havajų ir šimtai kitų salų. Karos

jūra uţlies Vakarų Sibirą net iki Omsko.

Dings Floridos pusiasalis, o Krymas taps

sala vėl susijungus Juodajai ir Azovo

jūroms, kurias platus sąsiauris jungs su

Kaspijos jūra.

• Manoma, jog jau 2020 metais Alpėse gali ištirpti visas sniegas. Jau šiandien čia sparčiai tirpsta kalnų ledynai, jų slėniuose sudarydami naujus eţerus. Neseniai vieno tokio eţero vandenį teko nuleisti, kad nepralauţtų dambos.

• Teritorijos, kurių nepaslėps pakilęs vandens lygis, bus padengtos dykumų smėliu. Jau ir dabar Sacharos dykumos smėlis vis intensyviau dengia pietinį Europos kraštą. Pučiantys iš Libijos dykumų vėjai per Vidurţemio jūrą perneša milijonus tonų smėlio, kuris geltonu apnašu padengia europiečių automobilius, medţius, ūkininkų pasėlius.

• Dėl globalinio atšilimo, jeigu jis tikrai toks bus, gali pasikeisti klimatinės zonos – nuo Ţemės polių pasislinkti į Šiaurę ir Pietus 500 – 1000 kilometrų.

Lietuva globalinio atšilimo

metuLietuvoje temperatūra kyla netgi sparčiau nei globalinė

temperatūra. Jei bendras pasaulio temperatūros pokytis –aštuonios dešimtosios laipsnio, tai Lietuvos vidurkis – vienas laipsnis. Todėl, nors galbūt ir ne visiems taip atrodo, bet globalinis atšilimas neaplenkia ir Lietuvos. Lietuvą vasarą alina dideli karščiai, o ţiemą stingdo šalčiai - temperatūrų amplitudė vis didėja. Tokie temperatūrų svyravimai yra pavojingi ne tik ţmogaus sveikatai, bet ir pastatams, technikai. Ypač ţmogaus sveikatai pavojingos karščio bangos, kai temperatūra šokteli virš trisdešimties laipsnių. O tokių karštų dienų vis daugėja. Anksčiau jų buvo dvi – trys per metus, dabar skaičius svyruoja nuo aštuonių iki penkiolikos. Dėl karščių galime tikėtis sausrų arba labai smarkių liūčių.

Taip pat lietuviams pavojinga gamtos išdaiga –šalnos. Ne tos, kurios ausis kandţioja lapkritį ar kovą, o tos, kurios rugsėjį ar birţelį pakanda ūkininkų derlių ar pasėlius. Ţiemą temperatūros svyravimai apie nulį sukelia daug problemų ir su jomis susidurti tenka tikriausiai visiems ţmonėms. Kai temperatūra šiek tiek aukštesnė uţ nulį, tirpsta sniegas, laukai, sodai ir pastatai įmirksta, ne laiku čiurlena pavasariniai potvyniai. O kai šaltukas vėl paspaudţia, pastatai, pasėliai, sodai giliai įšąla, ant kelių susidaro plikledis. Drėgmė ir temperatūrų svyravimas apie nulį – didelis išbandymas Lietuvos statiniams. Klimatas yra viena iš prieţasčių, kodėl Lietuvoje pastatus iš išorės reikia atnaujinti daţniau, nei vakarų Europos šalyse.

Nuo XX amţiaus pradţios Baltijos jūros vandens

lygis pakilo penkiolika centimetrų ir kyla toliau.

Atrodo, kad tie penkiolika centimetrų nėra daug, tačiau

prisiminus faktą, kad pietų Baltijoje ţemės pluta

grimzta, faktas iškart tampa grėsmingesnis. Jūrai

smarkiai banguojant, vandens lygis gali pakilti dar

metru ar net daugiau, todėl pavojus kyla ir mūsų

paplūdimiams.

Europos Sąjunga bando gelbėti klimatą. 2008 metais ES priėmė bendrą energetikos ir klimato kaitos politikos priemonių paketą. Iki 2020 metų numatoma šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį sumaţinti dvidešimčia procentų, efektyviau vartoti energiją ir sumaţinti jos poreikį ketvirtadaliu ir dar ketvirtadalį energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Mokslininkai ir politikai sutaria, kad, jei klimatas atšils daugiau nei dviem laipsniai, kelio atgal jau nebebus.

Globalinio atšilimo ţymiausi

tyrėjai

• Berklio universiteto astrofizikas Richardas Mulleris.

• Nobelio premijos uţ laimėjimus fizikos srityje

apdovanotas Saulas Perlmutteris. Svarbu

paminėti, kad R.Mulleris iki šiol buvo vienas

pasaulinio atšilimo skeptikų, ne kartą gan kritiškai

pasisakiusių apie ankstesnes klimatologų išvadas.

DĖKOJAME

UŢ

DĖMESĮ!