Inovacijos „EKM: erdvė kritiniam mąstymui“ įgyvendinimas

Irma Stadalnykaitė, Povilas Plūkas

„EKM: erdvė kritiniam mąstymui“ – tai inovacija, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje įgyvendinta nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. Inovacija įgyvendinta vykdant Ugdymo plėtotės centro projekto „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ veiklą „Pilietinių inovatyvių idėjų diegimas mokyklų bibliotekose“. Inovacijos autoriai ir įgyvendintojai – Irma Stadalnykaitė ir Povilas Plūkas.

Rengtis inovacijos „EKM: erdvė kritiniam mąstymui“ įgyvendinimui imta iš anksto. 2012 m. lapkričio 29 d. įvyko susitikimas su gimnazijos administracija ir bibliotekos darbuotojais. Išsiaiškinta, ar neatsirado jokių kliūčių projekto vykdymui, kaip mokykloje organizuojamas ugdymo procesas, popamokinė veikla. Bibliotekos darbuotojai supažindino su bendra mokyklos tvarka, naudojimosi biblioteka taisyklėmis. Iškart po šio susitikimo bibliotekos darbuotojai paskelbė pranešimą „Inovatyvios idėjos gimnazijos bibliotekoje“, žr. http://www.simelioniogimnazija.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=1212.

Norint plėsti bibliotekos darbuotojų požiūrį į mokyklos bibliotekos erdvės panaudojimą, skatinant aktyvų gimnazijos jaunimo dalyvavimą bendruomenės gyvenime, visuomeninėje veikloje, siekiant kuo didesnio projekto viešumo ir sklaidos, 2012 m. lapkričio 30 d. gimnazijos bibliotekoje projektas „EKM: erdvė kritiniam mąstymui“ buvo pristatytas Lentvarį aplankiusiems tarptautinio seminaro „Youth Inn. You(th) better learn here“ dalyviams. Seminaro dalyviai itin susidomėjo būsimomis veiklomis ir netgi pateikė pasiūlymų.

Tarptautinio seminaro „Youth Inn. You(th) better learn here“ dalyviai gimnazijos bibliotekoje

2012 m. gruodžio 14 d. pasirodė straipsnis „Mokyklos biblioteka – erdvė kritiniam mąstymui ugdyti“ Lentvario miesto laikraštyje „Klevų alėja“ (2012 m. gruodžio 14 d. Nr. 15(15), p. 2).

Prieš projekto veiklų įgyvendinimą visada pravartu pasitikrinti, kiek numatytos veiklos atitinka mokyklos bendruomenės poreikius. Čia svarbu lankstumas, nes tai ne tik padeda siekti geresnių rezultatų, bet ir pagerina paties proceso kokybę. Kai mokykloje ima vykdyti veiklą ne mokyklos darbuotojas, jam svarbu susirasti rėmėjų ne tik tarp administracijos darbuotojų, bet ir tarp mokytojų. Svarbu atrasti santykį su mokytojais, susipažinti su jų poreikiais, požiūriu į ugdymo procesą, mokyklos problemas, mokinius ir tai aptarti. Geriausias būdas – neformalus pokalbis. Tuomet mokytojai ima patys siūlyti idėjas, veiklas, pagalbą ir pan. Į tai reikėtų atsižvelgti ir bibliotekos darbuotojams, kurie tarsi atskirti nuo dalykinio-pamokinio ugdymo proceso. Taigi gruodžio 17–20 d. vyko susitikimai su įvairių dalykų mokytojais, gimnazijos psichologu ir Mokinių tarybos nariais.

2012 m. gruodžio 20 d. bibliotekos paskyros sukūrimas socialiniame tinklalapyje www.facebook.com, žr. https://lt-lt.facebook.com/motiejaussimelioniobiblioteka. Tai populiariausias socialinis tinklalapis, ypač populiarus tarp gimnazijos mokinių ir mokytojų, tad tai puiki priemonė palaikyti ryšiui su mokiniais. Bibliotekos darbuotojai džiaugėsi, kad padėjome sukurti facebook paskyrą. Šiame tinklalapyje talpinamos bibliotekos naujienos, informacija apie projekto veiklas.

Per mokinių žiemos atostogas, buvo koreguojamos projekto veiklos, stengiamasi jas labiau pritaikyti mokinių, mokytojų ir bibliotekos darbuotojų poreikiams. Atėjus į mokyklą, ėmus čia dirbti, bendrauti su mokyklos darbuotojais, mokiniais, buvo pakeista dalis veiklų. Regis, anksčiau taip pat turėjome tuos kertinius akmenis, ant kurių statėme projektą, tačiau supratome, kad būtina atsižvelgti į mokyklos bendruomenės poreikius, kad čia būtina mūsų pačių kritiška žiūra. Pirmąją 2013 m. savaitę vyko susitikimai su anglų kalbos bei pilietinio ugdymo mokytojomis, su jomis buvo susitarta dėl pamokų vedimo ir jų organizavimo. Su gimnazijos direktoriaus pavaduotoju bendriems, ūkio ir administracijos reikalams ir mokykloje dirbančiais staliais, darbininkais, technologijų mokytoja buvo susitarta dėl skaitytų knygų lentynos pagaminimo, dekoravimo ir bibliotekos sienos pavertimo erdve mokinių saviraiškai. Parengtas lentynos eskizas, brėžinys, sąmata.

Po atostogų į mokyklą sugrįžusius mokinius pasitikome su projekto pristatymais I, II, III, IV gimnazijinių klasių (9, 10, 11, 12 kl.) mokiniams, vykusiais gimnazijos aktų salėje keturių pamokų metu. Dar rengdami skaidres šiems pristatymams nusprendėme, kad jų tikslas yra sudominti, provokuoti ir pritraukti mokinius, pakviesti drauge su mumis lavinti kritinį mąstymą, parodyti, kad tai nauja ir mums. Juk nesinori ėmus dirbti šioje mokykloje mokiniams primesti projekto, nesinori, kad mokiniams tektų jame dalyvauti nenorint. Kad pasiektume tikslą, apgalvojome, kas yra mūsų tikslinė auditorija, kas jai būdinga, kokie jos interesai, ir pristatymą pritaikėme, pasirinkome pristatymo būdą, būtent jai – tokiai, kokia yra iš tikrųjų. Taip pat apsvarstėme ir kitą aspektą – mus, kas mes tokie, kuo galime būti įdomūs mokiniams?

Projekto „EKM: erdvė kritiniam mąstymui“ pristatymas I, II, III, IV gimnazijos klasių mokiniams

Pristačius projektą mokiniams ir ėmus vykdyti pirmąsias veiklas laikraštyje buvo išspausdintas ir kitas straipsnis „Gimnazijos bibliotekoje jau vykdomas projektas „EKM: erdvė kritiniam mąstymui“ („Klevų alėja“, 2013 m. sausio 18 d. Nr. 3(20), p. 2). Šiame straipsnyje buvo pateikta ir socialinio tinklalapio, kuris buvo svarbiausia projekto viešinimo priemonė, nuoroda (https://lt-lt.facebook.com/motiejaussimelioniobiblioteka).

Skaitytų knygų keitykla

Visų pirma tai turi būti mokiniams artima ir sava – būtent todėl lentyną jie patys dekoravo per technologijų pamokas, ant jos klijavo pačių sukurtus klausimus, į kuriuos rasti atsakymus jiems šiuo metu yra svarbu ir aktualu. Knygų mainams reikalinga ir motyvavimo sistema – už atneštas knygas mokiniai gauna taškų, kuriuos sunaudoja imdami kitas knygas iš lentynos (knygos ir taškai fiksuojama https://www.dropbox.com pagalba), mokiniai socialiniame tinklalapyje www.facebook.com gali pamatyti, kokias knygas gali rasti lentynoje.

Štai tokia lentyna pateko mokiniams į rankas

Filmų naktis

Ant lentynos nugulę pirmieji klausimai

„Filmų naktis“ – buvo išties pozityvus renginys, išsiskiriantis tuo, kad gimė iš vienos devintos klasės mokinės Gintarės iniciatyvos. Mokinė jau seniai buvo suplanavusi šį renginį, tačiau jai reikėjo pagalbos. Kai kalbėjomės su Mokinių taryba, šie irgi teigė, kad daugelis mokinių išties domisi filmais, mėgsta juos žiūrėti, išvardijo mums filmus, kuriuos jie norėtų pasižiūrėti. Dar jie kalbėjo apie tai, kad kartą po pamokų aktų salėje kvietė mokinius žiūrėti filmo, apmaudu, tačiau niekas neatėjo. Jie sakė, kad mokiniams būtų labai įdomu nakvoti mokykloje, smalsu tiesiog pamatyti mokyklą kitokią, iš kitos perspektyvos.

Kūrybinis rašymas

Vasario 6 d. gimnazijos bibliotekoje vyko kūrybinio rašymo dirbtuvės. Buvo naudojami įvairūs kūrybinio rašymo metodai, siekiant įrodyti, kad kiekvienas gali rašyti. Rašyti laisvai, nevaržomai apie tai, ką mato, girdi, jaučia, užuodžia, sapnuoja... Rašyti apie bibliotekoje pirmoje pasitaikiusioje knygoje surastas asociacijas, tęsti knygoje surastą mintį... Tinkamai parinkti kritinio rašymo metodai – nepamainoma priemonė kritinio mąstymo ugdymui, skatinimas ieškoti kūrybiškų sprendimų.

Stalo žaidimų diena

Pavasarėjant, kovo 7 d., per visas pertraukas bibliotekoje buvo laukiami visi, norintys žaisti stalo žaidimus. Tai mokiniams buvo išties netikėta. Žaidimai žaidimais, bet teko ir galvą pasukti... Mokomės bendraudami ir žaisdami, turtiname bibliotekos veiklą neformaliojo ugdymo veiklomis.

Senų kompiuterinių žaidimų diena

Praėjus kelioms dienoms po stalo žaidimų dienos buvo surengta kompiuterinių žaidimų diena. Tiesa, žaidimai buvo ne visai kompiuteriniai – ne šių dienų, o daugeliui jau keliantys nostalgiją. Džiugu, kad sulaukėme ne tik vyresnių klasių mokinių. Mokomės žaisti kompiuterinius žaidimus bendraudami būryje draugų, ugdomės socialinę kompetenciją...

Siena „Dalinkis“

Matyti, kad sudėtinga, tačiau būtina priemonė – mokyklai „inventorizuoti“ tai, ką ji turi. Kuo daugiau nenaudingų dalykų pakeisime naujais, palengvinančiais mokymąsi, skatinančiais bendravimą ir pan., tuo ugdytiniams bus paprasčiau ir geriau. Išorinę bibliotekos sieną pasiūlėme nudažyti kreidiniais dažais ir paversti vieta, kur mokiniai gali nevaržomai užrašyti, nupiešti savo emocijas, komentuoti, vertinti, skelbti, tokiu būdu bendrauti su kitais. Buvo svarbu sukurti erdvę jų saviraiškai.

Išvados

Paraiškoje nurodytas tikslas: ugdyti mokinių bendrąsias kompetencijas, ypatingą dėmesį skiriant kritiniam mąstymui ir aktyviam dalyvavimui bendruomenės gyvenime, netradiciškai išnaudojant bibliotekos erdvę. Šis tikslas buvo pasiektas, bibliotekoje vykdėme netradicines veiklas (filmų naktis, senų kompiuterinių žaidimų diena ir pan.), kuriomis buvo skatinamas kritinis mąstymas (pvz., ypač per kūrybinio rašymo dirbtuves) ir visuomeniškumas, bendruomeniškumas (pvz., ypač per anglų kalbos ir pilietinio ugdymo pamokas).

Projektas atitiko konkretų idėjos įgyvendinimo planą (etapus), tačiau dalis trečiojo etapo veiklų buvo pakeistos vykdant pirmąjį ir antrąjį etapus, t. y. įsidarbinus projekte pirmąją savaitę (2012 m. gruodžio 17 d. – 2012 m. gruodžio 23 d.) siekėme išsiaiškinti mokyklos bendruomenės poreikius, išanalizuoti situaciją gimnazijoje, projektą aptarėme su pavieniais mokyklos darbuotojais (mokytojais, socialiniais pedagogais, psichologu), mokiniais, Mokinių taryba, administracija. Vėliau, per mokinių žiemos atostogas, koregavome veiklas, stengėmės jas labiau pritaikyti mokinių, mokytojų ir bibliotekos darbuotojų poreikiams. Atėjus į mokyklą, ėmus čia dirbti, bendrauti su mokyklos darbuotojais, mokiniais, pakeitėme dalį veiklų. Regis, anksčiau taip pat turėjome tuos kertinius akmenis, ant kurių statėme projektą, tačiau supratome, kad būtina atsižvelgti į mokyklos bendruomenės poreikius, kad čia būtina mūsų pačių kritiška žiūra. Susitikimų metu numatėme veiklas, jas preliminariai išdėliojome laiko skalėje, pasidalijome atsakomybėmis.

Buvo atsisakyta dalies trečiojo etapo veiklų: kūrybinio rašymo užsiėmimai liko, gyvosios bibliotekos skaitymas ir knygų kūrimas buvo mėgintas įgyvendinti, tačiau derinant ūkinius reikalus su VšĮ „Nacionaliniu socialinės integracijos institutu“, gimnazijos administracija pritarė „Gyvosios bibliotekos“ idėjai, tačiau kartu ir paaiškino, dėl kokių priežasčių ji negali vykti šioje mokykloje arba gali vykti, tačiau su tam tikrais apribojimais – buvo pasiūlyta „gyvųjų knygų“ atranka, kuriai nepritarė institutas. Administracija mums pateikė rimtų argumentų, bene svarbiausi – tai, kad „Gyvoji biblioteka“ gali paskatinti patyčias, kad iš mokinių, kalbėjusių su „gyvosiomis knygomis“ (žmonėmis iš pažeidžiamų socialinių grupių, apie kurias esti stereotipų), gali imti tyčiotis kiti mokiniai, kad mokinių tėvai gali nesuprasti, kodėl jų nepilnamečiai vaikai kalbėjosi su tam tikroms seksualinėms mažumoms priklausančiais žmonėmis. „Gyvoji biblioteka“ į mokyklą neatvyko. Vis dėlto naudinga tai, kad per pokalbius su mokyklos administracija, darbuotojais jiems buvo suteikta žinių apie „Gyvąją biblioteką“. Lobių kūrimo dirbtuvės buvo pakeistos mokinius labiau sudominusiomis veiklomis: filmų naktimi, stalo žaidimų diena, kompiuterinių žaidimų diena. Be minėtų veiklų, buvo pastebėtas poreikis dalyvauti pamokose, tuo parodant, kaip bibliotekos darbuotojai gali įsitraukti į dalykinį ugdymo procesą. Taigi sausio mėnesį buvo vestos trys anglų kalbos pamokos, kur buvo aptartas asmuo kaip

individualybė ir asmuo kaip bendruomenės narys (tema „Family and social life“), buvo pateikiami bendruomenės narių iniciatyvų pavyzdžiai. Suorganizuotos ir pilietinio ugdymo pamokos, per kurias naudojant interaktyvius metodus kalbėta apie nevyriausybines organizacijas. Per šias pamokas ypač skatintas aktyvus jaunimo dalyvavimas bendruomenės gyvenime. Be pokyčių, susijusių su kompetencijų ugdymu, buvo įdiegtos ir paraiškoje nenumatytos materialios inovacijos. Vietoj kritinių tekstų skaitymo buvo rastas būdas paskatinti mokinius skaityti – kurta skaitytų knygų keitykla (lentyna), pačių mokinių dekoruota jiems rūpimais klausimais, skatinančiais ir kitus mokinius, kurie ateityje ims iš tos lentynos knygas, formuotis nepriklausomą požiūrį (vyksta tarsi netiesioginis pokalbis tarp mokinių). Tokios veiklos rezultato sklaida jau savaime yra platesnė, perduodamesnė. Pastebėta, kad mokykloje trūksta erdvės, kur mokiniai galėtų komunikuoti, komentuoti, vertinti – atsirado kreidiniais dažais nudažyta bibliotekos išorinė siena „Dalinkimės“.

Ketvirtas idėjos įgyvendinimo etapas buvo taip pat įgyvendintas – tai įsivertinimas. Nors tai buvo paskutinis projekto etapas, tačiau jis buvo naudojamas kaskart įgyvendinus projekto veiklą, kurios nuolat būdavo aptariamos trimis lygmenimis (produktas, procesas, procedūros). Platieji įsivertinimai buvo projekto viduryje ir pabaigoje. Įsivertindavo projekto vykdytojai ir veiklų dalyviai.

Pasiekti rezultatai:

sustiprėję veiklų dalyvių kritinio mąstymo gebėjimai;

mokiniai supažindinti su aktyvaus dalyvavimo bendruomenės, socialiniame gyvenime galimybėmis;

netradicinėmis bibliotekoje vykdytomis veiklomis praplėstas mokyklos bendruomenės požiūris į mokyklos bibliotekos panaudojimą;

mokyklos bendruomenė susipažino su neformaliojo ugdymo metodais, padedančiais ugdyti mokinių kritinį mąstymą;

mokyklos bendruomenė paskatinta kelti klausimus ir ieškoti atsakymų dėl lygiateisiškumo ir kovos prieš patyčias mokykloje užtikrinimo;

įrodyta, kad bibliotekos darbuotojai gali įsitraukti į dalykinio ugdymo procesą;

lavintos mokinių bendrosios kompetencijos;

taikyta geroji užsienio ir kitų Lietuvos mokyklų patirtis.

Tęstinumas, pritaikymas: projektas ir toliau gali būti tęsiamas, taikomas tiek šioje, tiek kitose mokyklose, nebūtinai su tais pačiais mokiniais.