-

-

-

-

-

-

-

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

, 11 p.

, 7 p.

, 8 p.

SodybaŠeštadienis

--

---

Lietuvos žemdirbiai, dirban-tys mažiau palankiose ūkininkau-ti vietovėse, įsitikinę, kad pagal tą pačią metodiką visų ES valstybių neįmanoma surikiuoti, nes ūkinin-kavimo sąlygos šalyse narėse yra labai skirtingos. „Kažkada Nikita Chruščiovas visoje Tarybų Sąjun-goje liepė auginti kukurūzus. Da-bar panašios komandos ataidi iš Briuselio. Kad ir kokiais kriterijais būtų remiamasi, Anykščių rajono žemė netaps derlingesnė. Tačiau jei perbraižant nenašių Lietuvos žemių žemėlapį šio krašto žemės nebūtų priskirtos prie tokių žemių, čia dirbantiesiems būtų smūgis“, – teigė Romualdas Kubaitis, ūkinin-kaujantis nenašiose Anykščių ra-jono žemėse ir neramiai laukian-tis pokyčių.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos skyriaus vado-vė Marijona Lukaševičienė taip pat kritiškai vertino visoms ES ša-lims nustatytus vienodus kriteri-jus mažiau palankioms vietovėms išskirti: „Mūsų kalvotą reljefą no-rėtų prilyginti Prancūzijos krašto reljefui. Bet ar mes galime kaip prancūzai pakalnėse auginti vy-nuoges? Tie, kurie visoms šalims primeta vieną metodiką, turėtų mus suprasti.“

Ūkininkai susirūpinę, kad ma-žiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis Lietuvoje perbraižomas jau antrą ar trečią kartą. Ir iki šiol neaišku, kokiomis sąlygomis jiems jau kitąmet teks ūkininkauti že-mėse, kuriose išauga daug mažes-ni derliai.

2 p.

-

3 p.

--

2 Nr. 87 (9415)

Atkelta iš 1 p.

„Ne visi ES siūlomi kriteri-jai mums priimtini, o tuos, kurie mums tinka, Briuselis atmeta. Sen-buvėse šalyse nėra žemės vertini-mo pagal jos našumą, todėl ES pa-

reigūnai sako, kad tokio kriterijaus nesupranta: esą negali palyginti su Vokietija, Italija, Ispanija“, – paste-bėjo LŪS Zarasų rajono skyriaus vadovas Darius Viliūnas.

R.Kubaitis įsitikinęs, kad į lo-giškus ir pagrįstus argumentus turi būti įsiklausyta tiek Vilniuje, tiek Briuselyje: „Juk, be visų kriteri-jų, yra ilgametė patirtis, kiek der-liaus gaunama, tarkime, Anykščių ir Kėdainių kraštuose. Skirtumas akivaizdus, tad argi sudėtinga tai suprasti? Manau, nesudėtinga, tik reikia pasistengti tai parodyti ir įrodyti, o ne aklai priimti pasiūly-tas direktyvas. Ar jos – šventa kar-vė? Ar mes – bananų respublika, kad negalime apginti savo intere-sų? O gal nenorime ar nesugebame to padaryti?“

Anot R.Kubaičio, kitais metais ūkininkams atsivers akys, kai pa-matys, kad tiesioginės išmokos bus apie 40 litų mažesnės nei šiųmetės. „Tai kur tos iškovotos didesnės iš-mokos?! O jei dar neteksime išmo-kų už ūkininkavimą nederlingose žemėse? Kas būtų, jei taip pasielg-tų su vokiečiais ar prancūzais?“ – retoriškai klausė anykštėnas.

Europos ūkininkų kongrese dalyvavusi M.Lukaševičienė buvo maloniai nustebinta, kad Lenkijos atstovai labai aštriai kėlė klausimus ir dėl Rusijos embargo padarinių, ir kt. „O mes labai lengvai visko atsisakome, kas mums naudinga, o paskui skėsčiojame rankomis ir sakome, kad mūsų neišgirdo. Štai ir dėl nenašių žemių turime labai svarių argumentų, tik reikia pasi-stengti juos pateikti“, – samprota-vo Ignalinos rajono ūkininkė.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirminin-kas Juozas Baublys pastebėjo, kad nesvarbu, kokia valdžia būtų, žem-

dirbių visuomeninėms organiza-cijoms kaskart vis tenka įrodinė-ti, jog nenašiose žemėse dirbantys ūkininkai be paramos neišgyven-tų. „Derlingose žemėse dirbančių ūkininkų derlius – 5–8 tonos grū-dų iš vieno hektaro, o ūkininkai, triūsiantys nederlingose žemėse, iš hektaro prikulia tik 2–3 tonas grūdų, kartais – ir mažiau. Netgi derlingų žemių Lietuvos ūkininkai be paramos nepajėgūs konkuruoti su kitų Europos šalių ūkininkais. O ką daryti nederlingų žemių ūki-ninkams? Jiems gali tekti tik vege-tuoti“, – sakė J.Baublys.

Pasak M.Lukaševičienės, tiems, kurie dirba žemę, nereikia net aiš-

kinti, kad ūkininkaujant skurdžio-se ir mažiau derlingose žemėse kompensacinė parama labai svar-bi. „Mūsų derliai nedideli, be to, ne visas kultūras galime auginti. Kad ir kiek bertum trąšų, daugiau derliaus neužaugs. O konkuruo-ti tenka vienodomis sąlygomis“, – kalbėjo ūkininkė.

LŪS atstovė pabrėžė, kad naujo mažiau palankių ūkininkauti vie-tovių žemėlapio neramiai laukia tie ūkininkai, kurie dalyvauja Kai-mo plėtros programos priemonėse ir įgyvendina investicinius projek-tus. Į pajamas jie yra įtraukę kom-pensacinę paramą, kurios netekę dauguma jų patirtų šoką.

J.Baublys teigė, kad atotrū-kis tarp skirtingomis sąlygomis ūkininkaujančiųjų vis didėja, to-dėl mokėti kompensacines išmo-kas, kurios bent iš dalies padengia

negautas pajamas, nenašių že-mių ūkininkams būtų pražūtinga. Anksčiau kompensacinė išmoka didelio nepalankumo ūkininkau-ti vietovėse buvo 260 Lt, o mažo nepalankumo – 195 Lt už hekta-rą. Pernai jos sumažėjo atitinka-mai iki maždaug 170 Lt ir 130 Lt už hektarą.

D.Viliūnas apgailestavo, kad dėl kompensacinių išmokų reikia kau-tis ne tik su valdžia. Ir kolegoms iš derlingų rajonų tenka nuolat įro-dinėti, kad nenašias žemes dekla-ruoja ir į paramą pretenduoja ne tik vadinamieji sofos ūkininkai. „Taip, sofos ūkininkų yra nenašiuose rajo-nuose. Teisybės dėlei reikia pasaky-ti, kad tokių žemių mūsų krašte yra prisipirkę ir jas deklaruoja tie pa-tys turtingi žemdirbiai“, – tarstelė-jo zarasiškis. Jis pridūrė, kad nerei-kėtų piktintis sofos ūkininkais, nes juos išaugino pati ES. Štai ir kitais metais perniek gali nueiti Žemės ūkio ministerijos pastangos privers-ti tuos, kurie deklaruoja pievas, lai-kyti gyvulius, nes ES tokių priemo-nių nepalaikė.

„Tačiau, be sofos ūkininkų, daug žemdirbių čia iš tikrųjų ūkininkau-ja ir gamina žemės ūkio produkci-ją. Jiems ūkininkavimo sąlygos daug sudėtingesnės, nes vienam produk-cijos vienetui pagaminti patiria-ma apie 50 proc. daugiau sąnaudų nei derlingose žemėse. Norint gy-vuliams paruošti pašaro, reikia nu-šienauti daugiau hektarų. Vadina-si, labiau dėvisi technika, daugiau sunaudojama degalų“, – aiškino D.Viliūnas.

Žemės ūkio viceministras Albi-nas Ežerskis užtikrino, kad nena-šių žemių ūkininkai be kompen-sacinių išmokų neliks, nes naujam finansiniam laikotarpiui tam jau atriekta arti milijardo litų – apie 10 proc. mažiau nei buvo skirta 2007–2013 m. Daugiau lėšų ne-

bus, tad paramos paklodę tampys rajonai ar seniūnijos.

Anot žemės ūkio viceministro, dabar svarbiausia – kuo teisingiau ją išdalyti Lietuvos žemdirbiams. „Sąlygos dar nėra galutinai sude-rintos su EK. Suprantama, kad su-dėtinga rasti vieną metodiką visoms

šalims. Apibrėžiant mažiau palan-kias ūkininkauti vietoves ir anks-čiau buvo, ir dabar yra subjektyvių kriterijų. Kad ir kokie jie būtų, dau-giau finansavimo nebus skirta. Jei pagal nustatytus ir suderintus krite-rijus plotas padidės, sumažės išmo-kos. O jei plotas sumažės, išmokos bus didesnės“, – dėstė A.Ežerskis.

Jis pabrėžė, kad kompensacinės išmokos yra daugiau moralinė pa-rama ūkininkams, dirbantiems tiek didelio, tiek mažo nepalankumo vietovėse. „Derlius gerose ir pras-tose žemėse skiriasi mažiausiai 2 tonomis. Taigi, kad būtų suvieno-dintos ūkininkavimo sąlygos, ne-našių žemių ūkininkams reikėtų mokėti mažiausiai apie 800 litų už hektarą. Todėl skiriant kelis kartus mažesnę paramą norima bent mo-rališkai palaikyti tuos, kurie nepa-lieka dirvonuoti nenašių žemių, o gamina žemės ūkio produkciją“, – aiškino žemės ūkio viceministras.

Tačiau, kaip žinoma, ES neska-tina žemės ūkio produkcijos gamy-bos. Tokia politika gali paliesti ir kompensacinės paramos gavėjus. Gali būti įteisintas kriterijus, pa-gal kurį kompensacinės išmokos nepriklausys nenašių žemių ūki-ninkams, jei jų ūkyje pagaminama žemės ūkio produkcija – daugiau kaip 80 proc. šalies vidurkio.

„Taip, yra pavojus, kad tie, ku-rie intensyviau dirbo ir pardavė daugiau prekinės produkcijos, bus nuskriausti už gamybą“, – pripa-žino A.Ežerskis. Pasak žemės ūkio viceministro, šiemet siste-ma nesikeis, o kitąmet kompen-sacinės išmokos bus mokomos pagal naują tvarką. Tačiau tiems nenašių žemių ūkininkmas, kurių žemės nepateks į naują mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, bus numatytas 2– 3 metų pereinamasis laikotarpis. Kitaip sakant, jiems bus išmokėta 80 proc. buvusių kompensacinių išmokų, dar kitais metais – 60 ar 50 proc. sumos.

Dabar Lietuvoje yra 1,1 mln. ha nepalankių ūkininkauti vietovių. Naujam nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapiui sudaryti siūlo-

mi 8 kriterijai: blogai (natūraliai) drenuojami plotai, kurie didelę metų dalį būna permirkę vandeniu; dirvožemio tekstūra ir akmenuo-tumas (smėliai, smėlingi priesmė-liai, žemapelkių durpžemiai); dir-vožemio rūgštingumas; paviršinis nuolydis; žema temperatūra ir kt.

Aktualijos

-

--

orai.lt, VL inf.

Jaunatis.

16.53.

RytojŠiandien Poryt

-3 +2o -2 +3o

+5 +10o+1 +6o

-2 +3o

+2 +7o

-

--

-

--

---

-

-

-

--

-

--

3Nr. 87 (9415)

Atkelta iš 1 p.

--

-

-

Pasak Panevėžio rajono ūkinin-ko, su UAB „Agrorodeo“ jis pra-dėjo dirbti 2008 m. Šiai bendrovei pagal išankstines grūdų pirkimo–pardavimo sutartis jis pristatyda-vo savo ūkyje išaugintą produkciją. „2010 m., pirmą kartą per visus mano ūkininkavimo metus, gamta sunaikino derlių. Todėl negalėjau įvykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal išankstinę grūdų pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl nenugali-mos jėgos (force majeure) aplinkybių patyriau ne mažiau nei 300 tūkst. Lt nuostolių“, – pasakojo D.Šmiginas.

Ūkininkas teigė informavęs su-pirkėjus apie tai, kad neprikuls rei-kiamo kiekio grūdų, todėl susitiko su bendrovės valdžia. Susitikimo metu bendrovės vadovas ir supir-kimo skyriaus vadovė ūkininko paprašė pasirašyti vekselį, išduotą

130 tūkst. Lt avanso grąžinimo už-tikrinimui pagal sutartį: tą reikėjo padaryti, nes neva pasibaigė vek-selio galiojimo terminas ir jis nete-ko galios. „Patikėjęs partnerių sąži-ningumu, vekselį pasirašiau. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, aš pasirašiau 255 tūkst. Lt vekselį. 2010 m. rude-nį atvežus nedidelį kiekį rapsų der-liaus į sandėlius, UAB „Agrorodeo“ man pateikė apmokėti 255 tūkst. Lt vekselį ir traktavo, kad tai –

neva jų patirti nuostoliai už sutar-ties nevykdymą. Gavęs iš antstolio pranešimą, kad iš manęs išieškoma 255 tūkst. Lt suma pagal vekselį, supratau, kokie yra tikrieji šios ben-drovės kėslai“, – sakė D.Šmiginas. Tada ūkininkas kreipėsi į teismą dėl vekselių užginčijimo, o UAB „Agro-rodeo“ – į antstolį. Nuo 2011 m. visas D.Šmigino turtas, banko sąs-kaitos ir piniginės lėšos buvo areš-tuotos iki 2014 m. gegužės mėn.

Advokatė E.Tamašauskaitė sakė, kad daugiau nei trejus metus ūki-ninkas D.Šmiginas teismuose byli-nėjosi dėl UAB „Agrorodeo“ naudai išrašytų paprastųjų neprotestuotinų vekselių. 2014 m. vasario 13 d. Lie-tuvos apeliacinis teismas pripažino, kad du UAB „Agrorodeo“ vekse-liai (pagal vieną iš jų buvo pradėtas daugiau nei 255 tūkst. Lt išieškoji-mas) yra negaliojantys. Todėl dau-giau nei trejus metus ūkininko tur-tui taikytas areštas faktiškai buvo neteisėtas ir nepagrįstas.

D.Šmiginas pasakojo, kad 2013 m. pabaigoje, dar nesulau-kus Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, ūkininkui ir vėl teko grįžti į teismus. Dabar į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi UAB „Agrorodeo“, prašydama priteisti iš D.Šmigino 257 364 Lt dydžio nuostolius, neva patirtus ūkininkui pagal 2010 m. sutartį nepristačius sutarto kiekio kviečių ir rapsų. Iš Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotos pažymos ma-tyti, kad D.Šmiginas 2010 m. mi-nėtai bendrovei nepristatė sutarto grūdų ir rapsų kiekio, nes faktiškai visi ūkininko pasėliai buvo sunai-kinti nenugalimos jėgos. Su ūkinin-ku D.Šmiginu UAB „Agrorodeo“ sudarytoje 2010 m. balandžio 7 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties 5.8. punkte nurodyta, kad pardavė-jas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl ne-nugalimos jėgos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Tačiau, ūkininko teigimu, net ir ofi-cialios pažymos apie nenugalimos jėgos aplinkybių (žieminės kultūros iššalo, o atsėtos vasarinės kultūros dėl tragiškų meteorologinių sąlygų (lietingų ir karštų orų) buvo faktiš-kai sunaikintos) buvimas neturėjo jokios reikšmės UAB „Agrorodeo“. Jų teigimu, oficiali Vyriausybės įga-liotos institucijos pažyma, liudijanti buvus nenugalimos jėgos aplinky-bių, yra „nepagrįsta“, o prastas der-lius pagal sutartį nėra nenugalimos jėgos aplinkybė.

Ūkininkas sakė, kad teisminių procesų metu paaiškėjo, kad UAB „Agrorodeo“ į kelias skirtingas by-las buvo pateikę skirtingus tarp-tautinių kontraktų, neva kuriems vykdyti reikėjo supirkinėti grūdus papildomai iš kitų ūkininkų, klien-

tui neįvykdžius sutarties, variantus – kopijas. „Šios kopijos vienur buvo su parašais, kitur – be parašų arba su skirtingais to paties asmens pa-rašais ir pan. Suabejojus atitinka-mų kontraktų bei patvirtinimų apie sandorių įvykdymą tikrumu, buvo paprašyta, kad teismas įpareigotų pateikti minėtų dokumentų ori-ginalus. Tačiau jie taip pat skyrėsi nuo anksčiau bylose pateiktų ko-pijų“, – pasakojo D.Šmiginas. Pa-sak ūkininko, visa tai sukėlė abe-jonių, ypač kai UAB „Agrorodeo“ kategoriškai atsisakė pateikti bet kokius oficialius dokumentus (ve-žimo, pakrovimo ir kt.), patvirti-nančius, kad ūkininko nepristatytus grūdus pakeičiantys iš kitų ūkinin-kų supirkti grūdai iš tiesų buvo pa-krauti ir išplukdyti pagal tarptauti-nius kontraktus. „Turiu įtarimų, kad bendrovė jokių kontraktų, kuriais grindžia patirtus nuostolius dauge-lyje bylų su ūkininkais, neįvykdė, nes 2010 m. eksportuoti grūdus buvo nuostolinga, jų trūko vietinėje rin-koje, jie čia buvo pardavinėjami brangiau. Iš UAB „Agrorodeo“ fi-nansinės atskaitomybės matyti, kad 2010 m. įmonė dirbo pelningai“, – dėstė D.Šmiginas. „Pagal teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą žemės ūkio produkciją gaminančių subjektų – ūkininkų – interesai yra viešieji. Kadangi ūkininkai yra pa-grindiniai bendrą vidaus produktą kuriantys subjektai, o valstybė, atsi-žvelgdama į ūkininkų ir privačių že-mės ūkio produkcijos supirkėjų ne-lygiavertiškumą, ūkininkų silpnesnę padėtį civilinėje apyvartoje, turi po-reikį ir siekį remti žemės ūkio pro-dukcijos gamintojus ir sureguliuoti žemės ūkio produkcijos pardavėjų (ūkininkų) ir pirkėjų santykius. To-dėl jų viešieji interesai iš esmės tu-rėtų būti saugomi“, – sakė advokatė E.Tamašauskaitė. Advokatė tikino, kad jei tokia situacija, atsižvelgiant vien į bylų skaičių teismuose, yra masinis reiškinys, tai kažkas yra ne-gerai, ir valstybės institucijos turėtų į tai reaguoti. „Nežinau, kiek ūki-ninkų ūkių žlugo ar realiai nuken-tėjo dėl konkrečios įmonės veiksmų. Gal ir mano klientas greitai ban-krutuos? UAB „Agrorodeo“ aiškina, kad dėl sutarčių neįvykdymo patyrė nuostolių. Tačiau ar kas nors verti-na, kiek daug nuostolių dėl arešto patyrė ir patiria ūkininkas? Konkre-čioje situacijoje bendrovės vadovybė galėjo bendradarbiauti, ieškoti kom-promisinio sprendimo, tačiau fakti-niai veiksmai liudija ką kita“, – sakė E.Tamašauskaitė.

-

---

Žemės ūkio ministrė Virgini-ja Baltraitienė 2014 m. spalio 24 d. Nr. 3D-790 įsakymu patvirtino Pa-ramos teikimo kiaulių laikytojams už kiaules, paskerstas dėl afrikinio kiau-lių maro grėsmės, taisykles. Šios tai-syklės reglamentuoja paramos ir ne-reikšmingos (de minimis) pagalbos, kompensuojant dalį išlaidų kiaulių

laikytojams už paskerstas kiaules dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės, tei-kimą iš valstybės biudžeto lėšų. Ne-reikšminga (de minimis) pagalba – tai parama, kuri beveik nedaro įtakos ES valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijai ir yra leistina pagal Europos Komisijos reglamentus.

Kiaulių laikytojams bus iki 100 proc. atlyginami nuostoliai, pa-tirti už nustatyta tvarka registruotas ir dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės pa-skerstas kiaules. Kiaulių laikytojai, no-rintys gauti kompensacijas, turi būti nuo š. m. liepos 24 d. iki rugsėjo 18 d. paskerdę savo laikomas kiaules aplink afrikinio kiaulių maro židinį nusta-

tytose apsaugos ir stebėjimo zonose. Kita paramos gavėjų grupė yra tie lai-kytojai, kurie 2013 m. laikėsi biologi-nio saugumo reikalavimų, jų kiaulių laikymo vietos buvo oficialiai nusta-tytoje buferinėje zonoje ir kontro-liuojamoje teritorijoje, o savo laiko-mas kiaules jie paskerdė nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. Teikiant paramą bus atsižvelgia-ma į tai, kad per praėjusių dvejų mo-kestinių metų ir einamųjų mokestinių metų laikotarpį vieno ūkio subjekto gauta de minimis pagalbos pirminės žemės ūkio gamybos sektoriuje suma (įskaitant paramą, gautą pagal šias tai-sykles) neviršytų 51 792 Lt.

Kiaulių laikytojai dėl patirtų nuostolių atlyginimo turi ne vė-liau kaip iki lapkričio 10 d. kreiptis į savivaldybėse sudarytas nuostolių įvertinimo komisijas ir joms pateikti reikalingus dokumentus. Sprendi-

mą dėl kompensuojamų lėšų priims Žemės ūkio ministerija, o jas išmo-kės Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

ŽŪM inf.

Kontroliuoti ūkininkus užsimojo net Sveikatos apsaugos ministerija

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Praktikantai ne visur laukiami

Moters pasaulis

15 psl.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) inspektoriai supranta reikalavimų absurdiškumą, tačiau negali ignoruoti Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų.

Albinas Čaplikas

Užsienyje

Žemdirbiškų specialybių studentams ir profesinių mokyklų moksleiviams, įgijusiems teorinių žinių, labai svarbu sėkmingai at-likti praktiką. Jų visuomet laukia žaliojo diplomo sa-vininkai, perduodantys savo gerąją patirtį.

Roberta Leonavičiūtė

Lapių pagrindinės mokyklos siela

17 psl.

Europa raginama prabusti

8 psl.7 psl.

13 psl.

Ugdytiniai išsineša po gabalėlį širdies

Pietūs iš kirvio

11 psl.

Albina Damašauskienė ne-įsivaizduoja savo gyveni-mo be teatro ir niekada neįsivaizdavo, net vaikys-tėje.

Nijolė Petrošiūtė

Subproduktais vadinami menkesnės vertės mėsos produktai. Bet juk žino-me, kad gera šeiminin-kė net iš kirvio gali pa-gaminti puikius pietus. Sumanių šeimininkų yra daugelyje tautų, pavyz-džiui, lenkės sriubą iš galvijo skrandžio išverda taip, kad kartais valgyto-jai ją pavadina net karalių maistu.

Klaipėdos rajono Lapių pagrindinė mokykla sužavi kiekvieną, kuris peržengia šios mokslo šventovės slenkstį. Neatsitiktinai joje įsikūręs Tolerancijos ugdymo centras.

Bernardas Šaknys

Ukrainiečiai atsisuko į Eu-ropą, tikėdamiesi iš jos konkrečios paramos, o ne tik politinių deklaracijų ir šiltų žodžių. Vien tik jie nepadės ukrainiečiams iš-tverti šią žiemą.

Arvydas Praninskas

Tėviškės šviesa