Lietuvos kurortai vystosi skir--

Garsi popmuzikos grupė ŽAS ne veltui apie Palangą ironiškai daina-vo: „Kasmet čia važiuoju, žinau – bus tas pats, bet geresnio poilsio niekas neras. Palanga močiučių...“ Bet ku-riais metais atsivertęs šalies spau-dą skaitai daugmaž tą patį: kas nors nori ką nors statyti, o kas nors kitas neleidžia nukirsti atseit šventos pu-šies. Tuo pat metu Druskininkai iš apgriuvusio kaimo-gydyklos per ke-

liolika metų virto kur kas įdomesniu ir bendruomeniškesniu kurortu, nors pušys ten irgi auga.

Supratingumo tradicija

Kovą „už paveldą“ ir „viešąjį inte-resą“ Palangoje galima matyti kaip komediją metų metus, tad lieka tik stebėtis, ar atsakingi asmenys tikrai nesupranta, kad viešai atrodo kvailiau už poną Byną? Daugybė paklaustų verslininkų pasakys, kad, sumanius vietoje sutrešusių lentų sovietinės po-ilsinės pastatyti ką nors gyvenamo, miesto valdžia visada prašydavo „su-siprasti“. „Kai miesto taryboje prista-tai projektą, visi susėda ir klausosi. Jei pats nesusipranti visiems aiškiai leisti suprasti, kad duosi „saldainių“, klausi-

mas atidedamas. Neaišku, kodėl, kas neleidžia svarstyti? Atidedamas, ir baigta. Ir tai gali tęstis mėnesių mė-nesius, o aplink tave šliaužios ir ropi-nės visokie „vietiniai autoritetai“, siū-lytojai viską sutvarkyti ir t. t. Mano kojos daugiau nebus šitoje siurbėlių

irštvoje. Buvo ir liks pensininkų tro-belių nuomos kaimas“, – sakė Drus-kininkuose projektus sėkmingai įgy-vendinantis verslininkas, iš Palangos pasitraukęs dar praėjusį dešimtmetį.

3 p.

-

--

-

MOTERS PASAULIS p.

p.

p.

p.

SodybaŠeštadienis

-

-

Šį pirmadienį mus pasiekusią grūdų supirkimo kainų kritimo bangą eks-pertai prognozavo jau praėjusią savaitę, o paskelbta JAV žemės ūkio administ-racijos (USDA) ataskaita tik dar kartą patvirtino, kad pasaulinę rinką šįmet užplūdo rekordinis grūdų derlius. Šį kartą USDA prognozės buvo pateik-tos gerokai agresyviau nei ankstesnėse ataskaitose: pateikti duomenys viršijo rinkos prognozę, o tai ir buvo kainų kritimo ženklas. Lietuviams itin svar-bu, kad rekordinį derliaus prognozių augimą labiausiai lėmė padidintos ES (3,1 mln. tonų) bei Ukrainos (2 mln. tonų) kviečių derliaus prognozės. Ru-sija irgi teigia pasiekusi derliaus rekor-dą, nors jos pateikiama informacija ne visada galima pasitikėti. Šių metų grū-dų derliaus analizę ir rinkos prognozę Lietuvos grūdų augintojų asociacijos nariams pristatęs UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas La-pinskas pasakojo, kad dar prieš savaitę vienas ūkininkas pagriebė jį už ran-kos ir pasiūlė sandėrį: jei šis „grąžintų“ prieš savaitę buvusias kainas, ūkinin-kas jam parduotų visą savo stambaus ūkio derlių.

„Ūkininkas norėjo, kad jo grūdus supirktume po 540 Lt už toną, bet kaina rinkoje jau buvo nukritusi iki 500 Lt už toną. Ką aš jam galėjau pasakyti? Negaliu supirkti, nes tokia kaina rinkose grūdų jau neparduosiu. Įdomu tai, kad kaip tik prieš kelias savaites jam sakiau, jog labai tikėti-nas kainų mažėjimas. Nepatikėjo“, – pasakojo R.Lapinskas.

2 p.

-

-

scanpix.ee nuotrauka

2 Nr. 77 (9405)

Atkelta iš 1 p.

Kokios prognozės dabar? Ūki-ninkai viltį suteikiančių žinių lau-kia kaip ištroškę vandens. „Apie gerą derlių praneša ne tik JAV, bet ir Australija, Kanada. Ameri-koje sandėliai pilnutėliai, o lietu-viai perteklinius grūdus planuoja saugoti jau išbandytose plastiko rankovėse. Gali būti, kad dalį ku-kurūzų derliaus amerikiečiai pa-liks laukuose, nes artėjama prie ribos, kai net techniškai nebus įmanoma išvežti grūdų“, – sakė R.Lapinskas.

O kokia padėtis ES rinkoje? „Eu-ropoje planuojama gauti 151 mln. tonų grūdų, taigi 8 mln. tonų dau-giau nei pernai. Pernai ES ekspor-tavo 32 mln. tonų, o šįmet eksportas sumažintas iki 26 mln. tonų. Taigi rinkoje papildomai atsiras 14 mln. tonų grūdų. Kur juos dėti?“ – svarstė R.Lapinskas.

O kiek derliaus gauta Lietuvoje? Kol kas oficialių duomenų nepa-teikta, bet, pasak „Agrorodeo“ vado-vo, vidutinis derlingumas gali būti ne 4,3, o net 4,8 tonos iš ha.

R.Lapinskas užsiminė apie tiki-mybę dalį derliaus palikti kitiems metams: „Jei grūdų kaina nukristų iki 450 Lt, tai gal apsimokėtų laiky-ti, laukti kitų metų, tikintis, kad rin-koje įvyks kas nors netikėto ir grūdų kaina išaugs. Taip elgtųsi spekulian-tai.“ Dar praėjusią savaitę toks vari-antas atrodė neįtikėtinas. Tačiau šį pirmadienį kviečių kainos jau krito iki 480 Lt už toną. O kokios jos bus kitą savaitę?

Dėl tų pačių eksporto rinkų ES kovoja su Rusijos, Ukrainos ir Ka-zachstano grūdų augintojais. Kokie šių valstybių planai? „Nuo 2010–2011 m. sezono, kai ES, Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano bendras grūdų eksportas buvo 36 mln. tonų, pernai jis išaugo iki 68 mln. tonų, o šįmet, manoma, bus 65 mln. tonų. Poreikis šioje rinkoje – 56 mln. tonų. O juk šįmet šiose keturio-se rinkose bus gauta 16 mln. tonų grūdų daugiau nei pernai“, – lygino duomenis R.Lapinskas.

Įvairių šalių grūdų supirkė-jai domisi situacija rinkose. Pasak R.Lapinsko, supirkėjai jau dabar yra grūdais apsirūpinę iki metų pa-baigos ir tikisi, kad grūdų kainos dar sumažės. Taigi rinkose prasi-dėjo nervų karas. Ekspertas suteikė vilties rapsų augintojams, vildama-sis, kad jų kainos gali nedaug ma-žėti, o gal net šiek tiek pakils. Lie-

ka tikėtis, kad kainų kritimas šią savaitę buvo atsitiktinis ir kainos grįš. Nieko gero nežadama miežių augintojams.

„Miežius gali būti sunku par-duoti dėl kiaulių maro, nors, mano žiniomis, maro zonoje lie-tuviai miežių neaugina. Kita ver-tus, Rusijoje, kurioje siaučia ma-ras, miežiais prekiaujama. Taigi reikia aiškintis, kokie yra rei-kalavimai, reikia, kad pagelbė-tų Žemės ūkio ministerija“, – svarstė R.Lapinskas.

Taigi apskritai padėtis eksporto rinkose sudėtinga. Regis, šį sezo-ną nesudarę išankstinių pardavimo sutarčių, ūkininkai vėl nepataikė. Bet ar verta gaudyti kainų vėją lau-kuose? Kol kas daugelis ūkininkų neprarado vilčių, kad kainos ims didėti. „Daug grūdų ūkininkai ele-vatoriuose paliko nefiksavę kainos. Būna atvejų, kai ūkininkas atveža 1 000 tonų grūdų ir sako, kad balan-dį nuspręs, ką su jais daryti. Mums, supirkėjams, dėl tokio pasirinkimo irgi skauda galvą“, – atvirai sakė R.Lapinskas.

Supirkėjas sakė negalintis atsi-stebėti, kad kai kurie ūkininkai net neturi grūdų pardavimo plano. Ar toks planas pagelbėtų, kai rinkoje kainos svyruoja arba krinta, kaip yra dabar? „Tas planas skirtas tik jums patiems. Jūs patys turite pasirink-ti veiklos strategiją: kodėl taip el-giatės, ko tikitės, kaip to siekiate ir kuo remiatės. Štai pirmiausia ūki-

ninkas turi nusistatyti vadinamuo-sius saugiklius, t. y. minimalią grūdų pardavimo kainą, kuriai priartėjus, jis turi atsisakyti svajonių ir pasi-ryžti būtinai parduoti, pavyzdžiui, 40 proc. derliaus. Tai – tokia dalis ir kaina, kuri dar gali padengti ūki-ninko metų gamybos išlaidas. Li-kusių grūdų jis dar gali neparduoti, o laukti didesnių kainų“, – patarė R.Lapinskas.

Lengva pasakyti, tačiau sunku pasiryžti grūdus parduoti, pavyz-džiui, po 480 Lt už toną, kai pavasa-rį kaina buvo 600 Lt už toną. Tada prarandama labai daug pajamų, pa-vyzdžiui, jei 800 ha ūkis užaugino 4 000 tonų grūdų, dėl minėto kai-nų kritimo prarado 480 tūkst. Lt. Kaip tokiais atvejais elgiasi ūkio sa-vininkas?

„Jis mąsto paprastai: jeigu jau praradau, pavyzdžiui, 60 Lt už toną, grūdų neparduosiu, tegul jie laukia sandėlyje didesnių kainų. Ir nekreipia dėmesio į pesimisti-nes rinkos prognozes. Po kiek lai-ko kaina nukrenta tiek, kad jis dėl

milžiniškų nuostolių jau negali ra-miai miegoti. O dėl to pirmiausia kaltas jis pats, nes nesudarė grū-dų pardavimo plano“, – pasakojo R.Lapinskas.

Kita vertus, ūkininkams reikė-tų ne tik atkreipti dėmesį į grūdų supirkimo kainą, bet ir įvertinti vi-sas aplinkybes, pavyzdžiui, kad kitą pavasarį grūdų kaina gali išaugti iki 670 Lt už toną. Tačiau jei ūkinin-kas grūdus gegužę būtų pardavęs po 600 Lt už toną, būtų turėjęs pa-kankamai apyvartinių lėšų, be to, su nuolaida nusipirkęs trąšų, che-mikalų.

Kad ir kaip baigtųsi šis sezonas, grūdų augintojų patirtis gali būti naudinga ir praversti ateityje, nes ji neįkainojama. Žinoma, ir su-pirkėjų patarimus reikėtų vertin-ti atsargiai. Kita vertus, ne visada ūkininkai gali pasielgti taip, kaip norėtų. Štai patirties nestokojan-tis Lietuvos grūdų augintojų aso-ciacijos pirmininko pavaduotojas Zigmantas Aleksandravičius pri-simena atvejį, kai ūkininkai daug derliaus pardavė, sudarę išanksti-nius sandorius, o dėl prastų orų neužaugino tiek, kiek tikėjosi.

„Tada supirkėjai mūsų proble-mų neįvertino, santykius teko aiš-kintis teismuose. Todėl ir šįmet nedrįsome rizikuoti ir pavasa-rį sudaryti grūdų pardavimo su-tarčių. Žieminės kultūros iššalo, o koks bus vasarinių kultūrų derlius, prog nozuoti buvo sunku“, – aiškino Z.Aleksandravičius.

Pasak Lietuvos grūdų auginto-jų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, ūkininkams reikia su-sitaikyti su mintimi, kad niekada niekas nesužinos ir negalės numa-tyti grūdų supirkimo kainų svyra-vimų, todėl derlių parduoti reikia 2–3 etapais. „Kiekvienas turime pasirinkti sprendimą, tačiau pa-tirtis rodo, kad vienas iš būdų ap-sisaugoti nuo didelių nuostolių yra grūdų augintojų kooperacija. Pasamdyti profesionalai vadybi-ninkai tikrai geriau už mus stebi padėtį rinkose ir laiku informuo-ja apie artėjančius pokyčius. Kie-kvienas turime dirbti tuos darbus, kuriuos gerai išmanome“, – sakė A.Macijauskas.

Aktualijos

---

orai.lt, VL inf.

Jaunatis.

19.16.

RytojŠiandien Poryt

+2 +7o +3 +8o

+10 +15o+9 +14o

+5 +10o

+11 +16o

1 d.

10 d.

22 d.

Žemės ūkio ministerija informa-vo Europos Komisijos jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinį direktora-tą apie Rusijos teritorijoje sulaikytą laivą „Jūrų vilkas“. „Po to, kai Užsie-nio reikalų ministerija išsiuntė notą Rusijos ambasadai Lietuvoje, mes savo ruožtu informavome Europos Komisijos jūrų reikalų ir žuvinin-kystės direktoratą. „Jūrų vilkas“ žve-jodamas nekirto Rusijos sienos, tą patvirtino palydovinės nuotraukos. Šiuo metu aiškinamės situaciją, keti-

name nuodugniai ištirti visas aplin-kybes ir sužinoti, kodėl Rusijos tar-nybos per prievartą nuplukdė laivą į Murmansko uostą“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Užsienio reikalų ministerija rug-sėjo 22 d. Rusijos ambasadai Lietu-voje išsiuntė notą, kurioje reiškia-mas protestas dėl neteisėtų Rusijos pareigūnų veiksmų rugsėjo 18 d. sulaikant žvejybinį laivą „Jūros vil-kas“, plaukusį su Lietuvos valsty-bės vėliava tarptautiniuose vande-

nyse Barenco jūroje, priverstinį jo nuplukdymą į Murmansko uostą ir neteisėtą laivo įgulos sulaikymą.

Rugsėjo 18 d. precedento netu-rintis įvykis atsitiko reguliuojamoje teritorijoje, tarptautiniuose vandeny-se. Kapitonui atsisakius paklusti, lai-vo valdymas buvo perimtas ir laivas jėga nuplukdytas į Rusijos Murmans-ko uostą. Lietuvos laivo įguloje – 28 žmonės, 3 iš jų – Lietuvos piliečiai.

ŽŪM inf.

3Nr. 77 (9405)

Atkelta iš 1 p.

Kalbindamas bet kokį investuoti norintį žmogų, išgirsti tuos pačius skirtumus: Druskininkuose deta-lųjį planą galima suderinti per porą mėnesių, statybos leidimus tau atveš kone į namus, savivaldybėje padės. Gal tai ir yra paaiškinimas, kodėl daug didesnį potencialą turinti Pa-langa yra įklimpusi į įvairių tyrimų ir bylinėjimųsi liūną, o viskas, kuo ji gali pasigirti, – jūra ir bukagalviams patinkančia muzika (daugiausia ru-siška) trinksintis „geltonųjų žibintų“ bulvaras bei girti NVS šalių cha-mai paplūdimiuose. Įvažiuodamas į Druskininkus, nepamatysi tunto močiučių su dar praėjusiame am-žiuje nusipieštais kartoniniais pla-katais „Kambarių nuoma“, „Šimtas metrų iki vandens pramogų“ ar pan.

Vandens pramogų parkas, žie-mos pramogų arena ir dar krūva projektų – tai Druskininkai, kur, ži-noma, yra nemėgstančiųjų miesto mero Ričardo Malinausko, laikan-čiųjų jį piktu feodalu. Ką darysi – galbūt tiesioginiai merų rinkimai parodys ką kita nei faktai, kad mies-tas sparčiai plečiasi.

Pats R.Malinauskas, paklaustas dėl palyginimo su Palanga, tikino, kad tikslo ir intencijų konkuruo-ti su pajūrio kolegomis nėra. „Mes apie tai nei galvojame, nei tai pla-nuojame. <...> Jeigu matome, kad žmogus nori pas mus investuoti, plėtoti verslą, išties stengiamės pa-dėti. Antai detaliuosius planus sta-tyboms stengiamės suderinti per porą mėnesių arba dar greičiau“, – sakė meras. Druskininkų valdžiai žeriama kritika dažniausiai yra R.Malinausko personos ir niekaip negalinčios laimėti politinės opo-zicijos tarpusavio rapsodijos.

Prie jūros viskas kitaip. Palangos politikų pavardes apskritai sunku prisiminti kontekste, kuris nebūtų susijęs su kokia nors neva viešąjį in-teresą ginančia nesąmone.

Ką jau ten Palangai pramogų parkai, kai bylinėjamasi dėl to, ar teisėtai pastatytas namas yra dau-giabutis ar vienbutis, nors dėl užsta-tyto ploto, pastato tūrio pretenzijų nereiškiama. Istorija su namu, pa-statytu Užkanavės g. 28A, yra puiki tokių bylinėjimųsi iliustracija. Mi-nėtu adresu statytoja UAB „Kau-no būstai“ pastatė pastatą, ir, anot verslininkų, darbo jau turi ir Spe-

cialiųjų tyrimų tarnyba (STT), ir Statybų inspekcija, ir Aplinkos mi-nisterija, ir dar nežinia kiek institu-cijų. UAB „Kauno būstai“ vadovas Povilas Loda į STT kreipėsi pats ir teigė, kad pradeda gailėtis, jog pro-jektus įgyvendino Palangoje.

Bendrovė, anot P.Lodos, sulau-kia išskirtinio dėmesio, yra pjudo-ma tikrintojų, skundžiama įvairioms institucijoms ir šantažuojama, nes atsisakė pateiktų pasiūlymų – par-duoti minėtu adresu esantį sklypą keleriopai pigiau nei rinkos kaina kitiems kaimynystėje įsikūrusiems verslininkams, už kuriuos mūru sto-vėjo „viešąjį interesą“ ginantys Pa-langos politikai.

Kaip savo skunde STT rašo P.Loda, iš karto po statybos darbų pagal statybą leidžiantį dokumentą pradžios į jį, kaip UAB „Kauno būs-tai“ vadovą, kreipėsi gretimų žemės sklypų, esančių Užkanavės g. 26 ir Sakalo g. 23, Palangoje, savininkai Valdas Matulis (UAB „Maksima“ vadovas) bei Saulius Valunta (UAB „Serfas“ vadovas). Jie pasiūlė nu-pirkti visą žemės sklypą (kartu su

sklypo bendraturtės UAB „Rami-ga“ dalimi) už 500 000 Lt. Parduoti žemės sklypo verslininkas nesutiko, nes pasiūlyta kaina esą buvo daug kartų mažesnė už rinkos kainą.

„2014 metų birželio mėnesį su manimi susisiekė Palangos miesto savivaldybės tarybos narys ir Eti-kos komisijos narys Aleksandras Jokūbauskas, kuris taip pat para-gino mane parduoti žemės sklypą. Buvo nurodyta, kad UAB „Kauno būstai“ atsisakius parduoti žemės sklypą už siūlomą kainą, bus „pasi-telktos juodosios figūros“, apie vyk-domus statybos darbus bus infor-muotos atitinkamos institucijos, o statybos darbai bus sustabdyti. O mums sutikus parduoti žemės skly-pą už siūlomą kainą, jokių skun-dų iš jo daugiau nebus“, – rašoma skunde. Čia jau būtų beveik viskas aišku ir gan nuobodu, bet reika-las tikrai verčiamas rimta politine problema.

Miesto tarybos narys A.Jokū-bauskas, verslininko teigimu, tesėjo žodį ir apskundė bendrovę visoms institucijoms, be to, inicijavo vie-šą kampaniją dėl to, kad esą įmonė visą Palangą apstato daugiabučiais namais, kurie įforminami kaip vien-bučiai. Taip esą apgaudinėjami to-kių namų gyventojai, kaimynai ir miestas. A.Jokūbauskas tai patvir-tino ir teigė, kad su kitais statytojais nėra tiek problemų. Problema atseit kyla dėl to, kad minėtame sklype stovi namas, kurį valdo 24 bendra-turčiai, vadinasi, tai – užmaskuo-tas daugiabutis. „Kaip tarybos narys matau daug problemų dėl statybų ir noriu, kad miestas būtų gražesnis, kad jeigu yra numatyti statyti vien-bučiai namai, jie ir būtų vienbučiai, o ne 24 butų, nes sukuriama daug problemų“, – aiškino jis. Nežinia, iš ko ponas A.Jokūbauskas sprendžia, kad tame name bus 24 butai, nes, viešo Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas ir pas-tatai jame priklauso vienam vienin-teliam savininkui.

Palangos miesto vicemeras Sau-lius Simė irgi didžiavosi tuo, kad miesto valdžia neva pirma užčiuo-

pė verslininkų klastą. „Mes pirmi pastebėjome tokį skauduliuką. Kai-mynai skundėsi dėl šiukšlių išveži-mo reikalų. Taip apie tai ir sužinojo-me. „Kauno būstai“ – ne vienintelė bendrovė, kuri taip daro. Tikrai nėra nieko, kas prieš ją būtų nukreipta. <...> Mes užčiuopėme problemą ir tikimės, kad mūsų dėka atsiras naujas teisinis reguliavimas ir to-kių situacijų nebebus“, – sakė jis ir pripažino, kad verslininkai pagal galiojančius teisės aktus ir išduotus leidimus nepadarė nieko neteisė-to. Atseit teisinis reguliavimas blo-gas. Bet juk statybos leidimą tokiam pastatui išdavė pati Palangos miesto savivaldybė.

A.Jokūbauskas, garsus triukšmin-gomis kampanijomis ir net tuo, kad aprėkė kelių policininkus, nes jam neleidžiama statyti automobilio, kur nori, teigė tyrimo STT nebijantis ir kovojantis už viešąjį interesą. Kaip viešasis interesas susijęs su gretimų sklypų savininkų norais perimti vie-nas kito turtą, politikas paaiškinti negalėjo, kaip ir nepajėgė atsaky-

ti į klausimą, ko tiksliai siekia – nugriauti statinį ar atimti?

P.Loda nurodė, kad turėjo tik dalį žemės sklypo Užkanavės g. 28A, Palangoje, kurią pardavė 2014 me tų liepos 4 dieną. UAB „Kauno būstai“ žemės sklypo dalį įsigijo kartu su galiojančiu deta-liuoju planu, pastato techniniu pro-jektu, statybos leidimu, ir pradėjo statybą. „Statybos buvo vykdomos pagal patvirtintą projektą ir galio-

jantį statybos leidimą. Netgi po il-gai trukusių detalių patikrinimų rasta tik nežymių nukrypimų nuo patvirtinto projekto. Todėl nėra jo-kio pagrindo teigti, kad UAB „Kau-no būstai“ statė ką nors kita, nei buvo leista. Galbūt kam nors tas pastatas pasirodė didesnis už tipi-nį individualų namą. Tai yra labai subjektyvu. Todėl reikėtų ne vado-vautis subjektyviu įspūdžiu, o žiū-rėti į patvirtintą pastato projektą, nuo kurio esminių nukrypimų ne-užfiksuota“, – aiškino jis.

P.Loda minėjo, kad pasakyti, kas šiuo metu vyksta statybose, negali, nes žemės sklypo jau neturi. „Visi šie tikrovės neatitinkantys gandai apie neva statytą daugiabutį yra dalis kampanijos, kuria siekta pri-versti pigiai parduoti turėtą žemės sklypo dalį ir pakenkti UAB „Kau-no būstai“ Palangos mieste vykdo-miems projektams“, – nukirto vers-lininkas. Jis atsisakė komentuoti A.Jokūbausko ir S.Simės reiškiamus nuogąstavimus dėl šiukšlių išvežimo ir 24 savininkų automobilių staty-mo, nes jie esą niekuo nepagrįsti.

Dabartinės žemės sklypo Užka-navės g. 28A, Palangoje, savininkės UAB „Financial Way“ vadovas And-rius Ivanovas sakė, kad jo vadovauja-ma bendrovė žemės sklypą su pradė-tu statyti pastatu įsigijo 2014 metų liepos 4 dieną. „Kol kas jokių rim-tesnių statybos darbų jame nevyk-dėme, nes statybą užgriuvo tikrin-tojų lavina. Tikrintojai jokių esminių pažeidimų nerado, bet laikas buvo piktybiškai sugaišintas. Daugiabu-čio statyti bendrovė tikrai nepla-nuoja, nes to nenumato galiojantis statybos leidimas. UAB „Financial Way“ yra parašiusi pareiškimą Klai-pėdos apygardos prokuratūrai, kuria-me prašo ištirti gretimuose sklypuose Sakalo g. 23 ir Užkanavės g. 28, Pa-langoje, vykdytų statybų teisėtumą, tačiau šios statybos tikrintojų kol kas nedomina“, – sakė jis.

Šioje vietoje norėtųsi pasakyti „stop“ – aiškinkitės, vyrai, teismuo-se, o ponai politikai, užsiimkite kuo nors rimtesniu nei privataus vers-lo santykių vadyba. Jei teisės aktų tobulinimas ir rimti projektai mo-čiučių Palangos kaimui neįkanda-mi, įminkite mįslę: kuris iš dviejų skirtingų žemiau esančių leidimų statybai, turinčių tą patį numerį ir datą, yra tikras? Ir kaip čia galėjo atsitikti, kad pagal tą pačią dieną ir tuo pačiu numeriu išduotą vieną statybos leidimą Palangoje iškilo du skirtingi pastatai Sakalo g. 23 ir Už-kanavės g. 26?

O kol kas jokio aiškaus plano, ką daryti su teisėtai pastatytu ir įsigy-tu turtu, niekas neturi, pirkti naujai statomą turtą Palangoje apskritai rizikinga, nes ši istorija nėra vienin-telė. Todėl kyla rizika nei iš šio, nei iš to tapti „viešojo intereso“ gynė-jų auka. Tebūnie ir toliau Palanga močiučių.

Aktualijos

d.mazeika@hrmanagement.lt,

www.ilzenbergas.lt

fotodiena.lt

Pats R.Malinauskas, -

Veislininkystės pasiekimai – kaip ant delno

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Daržininkams dar nepakanka žinių

Moters pasaulis

15 psl.

Panevėžio rajone vykusioje tradicinėje veislinių gyvūnų parodoje buvo pristatyti Lietuvos žemdirbių veislininkystės laimėjimai, vyko diskusijos apie šios srities problemas ir perspektyvas.

Vida Tavorienė

Istorijos vingiai

Vis daugiau šalies darži-ninkų savo ūkiuose die-gia pažangias išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) auginimo technologijas ir domisi, kaip tinkamai pa-sėlius tręšti ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų.

Jolita Žurauskienė

„Verdenė“ tapo gimnazija

16 psl.

Kas bus, jei Rusija užsuks dujas Europai?

7 psl.7 psl.

13 psl.

Tik dideli sukrėtimai paverčia mus tikrais žmonėmis

Slaptas grožio ginklas

11 psl.

Dar šiame gyvenime perė-jusi visus devynis pragaro ratus, Aušra Stančikienė prasmę rado patardama ir padėdama kitiems. Jos įkurtas labdaros ir para-mos fondas „Algojimas“ tampa paskutine atrama praradusiesiems viltį.

Aušrinė Šėmienė

Anksčiau moterys, norė-damos sveikai atrodyti, skruostus įtrindavo bu-rokėliais. Bet jos nežino-jo, kad daug naudingiau burokėlius valgyti, nes jie – ne tik svarbiausia barš-čių, šaltibarščių ir kai ku-rių salotų sudedamoji da-lis, bet ir vertingi augalai.

Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ vidurinė mokykla jau praėjusių mokslo metų pabaigoje buvo akredituota ir jai suteiktas gimnazijos statusas. Neseniai šioje lietuviškoje Vilniaus rajono švietimo įstaigoje įvyko gimnazijos inauguracijos iškilmės.

Bernardas Šaknys

1939 m. rugsėjį krauju plūstanti Lenkija iš pasku-tiniųjų grūmėsi su ją ata-kuojančiomis hit lerinės Vo-kietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos karinėmis pajė-gomis. Tomis dienomis dar niekas nežinojo, kad prasi-dėjo Antrasis pasaulinis ka-ras – viena didžiausių ka-tastrofų žmonijos istorijoje.

Arvydas Praninskas

Tėviškės šviesa