Transcript
Page 1: Valstiečių laikraštis 2014 09 13

-

-

--

-

-

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

---

---

-

Netiesa, kad viešieji asmenys – politikai – prieinami visuomenei, kad su jais galima kalbėtis, kaip su paprastais mirtingaisiais, nes veik pusmetį teko belstis į premjero A.Butkevičiaus patarėjos ekono-mikos klausimais I.Urbonavičiūtės duris. Nei durų atvėrė, nei telefonu kalbėjosi. Girdi, į smalsius, bet raš-tu pateiktus klausimus, net ir asme-ninio pobūdžio, ji atsakys per tarpi-ninkus – kanceliariją arba spaudos tarnybą.

-

-

-

-

-

„Kur kas daugiau ir greičiau lėšų atsirastų, jei AKM pasiektų Vokie-tiją, Angliją ar Prancūziją. Juk ir Rusijai paskelbus embargą ir ėmus kalbėti apie nuostolių kompensa-vimą, pirmiausia buvo susirūpinta ne Baltijos šalių žemdirbiais, ku-rių padėtis dabar prasčiausia“, – per daug vilčių dėl ES paramos kovai su šernus ir kiaules guldančia liga ne-puoselėjo kalbinti kiaulių augintojai.

Molėtų rajone kiaulių veisly-ną laikantis Algirdas Taraškevičius mano, kad didžiosioms Bendrijos narėms bus naudinga, jei Baltijos šalyse sunyks kiaulininkystės sek-torius. „Jei neliks lietuviškų lašiniu-kų, kumpių ir dešrų, kažko panašaus mums priveš vakariečiai. Juk jiems reikia rinkų ir vartotojų“, – sampro-tavo ūkininkas.

Molėtiškis dabar labai laukia, ką nuspręs EK dėl apribojimų kiau-lių augintojams. „Neturiu kur dėti kiaulių! Molėtų rajonas priskirtas tai zonai, iš kurios į kitus rajonus negalima išvežti kiaulienos ir kiau-lių. Todėl čia esantys perdirbėjai ne-nori jų iš mūsų pirkti. Jei Briuselis leis išvežti į kitus šalies rajonus, dar laikysimės. Jei ne, bus riesta“, – savo rūpestį išsakė apie pusę tūkstančio riestauodegių prižiūrintis ūkininkas.

2

-

, 21

scanpix.ee

-fotodiena.lt

Page 2: Valstiečių laikraštis 2014 09 13

2 Nr. 74 (9402)

Atkelta iš 1 p.

„Mes kol kas daugmaž dirbame normaliai. Tačiau situacija, aišku, grėsminga. Kasdien ji gali pablo-gėti. Briuselis saugo kitas šalis, to-dėl riboja mūsų galimybes parduo-ti kiaules, kiaulieną ir jos gaminius. Sprendimai vienašališki – uždrausti. O kaip elgtis augintojams?“ – apie nežinomybėje atsidūrusius ūkius kalbėjo apie 8 000 kiaulių laikan-čios bendrovės „Kupiškio akmenli-ta“ vadovas Nerijus Jėcka.

EK sprendimu, valstybių, kurio-se užregistruotas AKM, teritorijos suskirstytos į 3 zonas. Patys griež-čiausi apribojimai taikomi trečiai zonai, į kurią įtraukti rajonai, kur AKM nustatytas kiaulių ūkiuose, bei su jais besiribojantys kraštai. Jai priklauso Ignalinos, Molėtų, Šven-čionių, Utenos ir Zarasų rajonai bei

Visagino savivaldybė. Šiuose rajo-nuose užaugintas kiaules, jų mėsą ar kiaulienos produktus dabar drau-džiama išvežti ne tik į ES ir trečią-sias šalis, bet ir iš zonos.

Antrai zonai priklauso tie rajo-nai, kuriuose liga buvo nustatyta šernams, ir su jais besiribojančios vietovės. Ji apima Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Šir-vintų, Ukmergės, Anykščių, Rokiš-kio ir Trakų rajonus, Druskininkų ir Elektrėnų savivaldybes, taip pat Alytaus ir Vilniaus miestų savival-dybių teritoriją.

Į pirmą zoną įtrauktos terito-rijos, kurios ribojasi su antra zona ir kuriose išlieka rizika, kad liga gali toliau plisti tarp šernų. Į ją įtrauktos Marijampolės, Prienų, Kaišiadorių, Kauno, Jonavos, Kė-dainių, Panevėžio, Kupiškio ir Bir-žų rajonų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos

ir Birštono savivaldybių, taip pat Kauno ir Panevėžio miestų savi-valdybių teritorijos.

Ar išliks smulkieji?

Neseniai Lenkijoje, Pulavuose, buvo surengta konferencija, kurio-je dalyvavo Baltijos šalių ir Lenki-jos žemės ūkio ministerijų ir vete-rinarijos atstovai bei EK ekspertai. Renginyje buvo aptarti AKM pa-dariniai, įvertintas problemos mas-tas, ieškota sprendimų, kaip stabdyti AKM. Po konferencijos pastebėta, kad EK ekspertų nuomonė ne vi-sada atitinka Baltijos šalių patirtį. Anot Valstybinės maisto ir veteri-narijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus, požiūriai į smulkiuo-sius ūkininkus skyrėsi. Latvija su-tinka, kad smulkieji ūkininkai tu-rėtų išnaikinti kiaules, o Lietuvai, Lenkijai ir Estijai tai nepriimtina.

Išnykus nedideliems ūkiams, ne-liks ir natūralaus skonio lašiniukų, dešrų, kumpių ir skilandžių, prie kurių lietuviai nuo seno pripratę. O pastaraisiais metais vis daugiau miestiečių traukė į kaimus ieškoti natūralaus maisto. VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Ma-siulis nenorėtų pritarti tiems, kurie jau deda kryžiuką kiaulininkystės ūkiui. Tačiau, anot jo, gali pasikeis-ti kiaulių auginimo tradicijos. „Jei liga taps nevaldoma, gali būti priim-tas sprendimas uždaryti ūkius, kurie nesugeba įvykdyti griežtų biologi-nės saugos reikalavimų. Aišku, kad tai bus maži ūkiai, nes reikalavimai taikomi vienodai ir vienos kiaulės augintojui, ir stambiam komplek-sui. Kitaip ligos plitimo neįmanoma sustabdyti. Taip atsitiko ir Ispanijo-je, kurioje apie 25 metus kovota su maro užkratu“, – pastebėjo valstybi-nis veterinarijos inspektorius.

Lietuvoje užfiksuota 10 AKM židinių: 4 šernų ir 6 kiaulių populia-cijoje. Latvijoje situacija sudėtinges-nė: nustatyti 62 atvejai šernų popu-liacijoje ir 31 atvejis kiaulių ūkiuose. Lenkai užfiksavo 2 AKM atvejus kiaulių ūkiuose ir 14 atvejų šernų populiacijoje. Liga pasiekė ir Estiją. Estai pranešė, kad du kartus AKM nustatė šernų populiacijoje.

Kauno rajono ūkininkui Audriui Banioniui, laikančiam apie 3 000 kiaulių, mintyse sukasi prasčiausias scenarijus. Jis mano, kad liga plis toliau, jei Lietuvoje nebus suvaldy-ta gausi šernų populiacija. „Mūsų pasėlius knisa daugybė šernų. Man atrodo, kad jais niekas tinkamai ne-sirūpina. Be kiaulių, laikome ir gal-vijų, kuriems auginame kukurūzus. Juose pilna šernų. Prašau medžio-tojų, kad jie kažką darytų, bet vel-tui“, – pasakojo daugiašakio ūkio savininkas.

A.Banionis įsitikinęs, kad ve-terinarijos specialistai, kad ir kiek griežtai prižiūrėtų ūkius, nieko ne-padarys, jei nebus sutarta dėl šernų populiacijos mažinimo. „Veterina-rijos specialistai vos ne kasdien at-važiuoja į ūkį, pataria, konsultuoja. Mes su darbuotojais nuolat kalba-mės, aiškiname ir primename, kaip jie privalo elgtis. Tačiau kad ir kaip mes visi saugotumės, už tvoros laks-to šernai“, – sakė nuolat grėsmę dėl AKM jaučiantis kiaulių augintojas.

Ūkininkui būtų labai skaudu, jei kiaulių veislyną, kurį kuriant įdėta daug pastangų ir lėšų, pakirstų pa-vojingas užkratas. Anot jo, tada dar-bo netektų apie 60 žmonių. Ūkyje vyksta gamyba nuo „lauko iki stalo“: čia įrengta skerdykla, mėsos perdir-bimo cechas, gaminamos dešros, kumpiai ir kt.

kitiems – ne„Kupiškio akmenlitos“ vadovas

mano, kad, laikantis visų biologi-nės saugos reikalavimų, kiaulių ūkį žaibiškai sunaikinančio viruso gali-ma būtų išvengti. „Aišku, dar labai svarbus žmogiškasis faktorius, ypač didesniame ūkyje, kur dirba daugiau žmonių. Kasdien kalbamės, kad jie suprastų ir įsisąmonintų, kaip svar-bu paisyti nustatytų taisyklių“, – sakė N.Jėcka.

Darbuotojai negali laikyti kiau-lių, medžioti, grybauti, atsinešti savo maisto ir, be abejo, prieš patekdami į fermas, privalo persirengti, praustis po dušu ir pan. N.Jėcka pritarė ko-legoms, kad visi saugos reikalavimai gali nueiti perniek, jei po miškus ir laukus laisvai vaikščios bandos šernų. Ūkininkas A.Taraškevičius apgailes-tavo, kad atsakingi pareigūnai priima prieštaringus sprendimus, o į augin-tojų nuomonę deramai neįsiklauso.

„Augintojai privalo laikytis griežtų ir papildomai mums kai-nuojančių reikalavimų, kai kurių, manau, net per griežtų, o medžio-tojams ribojimų mažiau. Štai iš miš-ko grįžę jie gali užsukti į parduotuvę ar kitur ir taip platinti virusą. Dabar, kai už sumedžiotus šernus skiriamas atlygis, paradoksaliai atrodo ir bu-vusio aplinkos ministro draudimas šaudyti šernus ir už tai nustatytos didelės baudos“, – kovos su AKM spragas vardijo ūkininkas.

Jam atrodo nelogiškas sprendi-mas drausti iš nustatytų zonų išvežti

kiaules ir kiaulieną, jei iš jų leidžia-ma vežti grūdus. „O kas sukontro-liuos, ar iš tų zonų studentai į kitus miestus neišsiveža kiaulienos dešrų ir kumpių? Juk tai – irgi pavojus, kad bus išplatinta liga“, – dar vie-ną AKM užkrato plitimo galimybę įvardijo A.Taraškevičius.

VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas pripažino, kad, nepaisant šiemet intensyvesnio šernų me-džiojimo, Lietuvoje jų populiacija liko gausi. Tačiau abejojo, ar kar-dinalus jų naikinimas – geriausias sprendimas. Anot M.Masiulio, da-bar kaltinti vien šernus dėl AKM plitimo neteisinga. Kol kas neuž-fiksuota masinio šernų gaišimo, nerasta kritusių bandų. Šernų po-puliacijoje nustatyti tik pavieniai AKM atvejai. Valstybinis veteri-narijos inspektorius pridūrė, kad ir pirmas AKM atvejis Ignalinos ra-jono kiaulių komplekse, kur buvo aukščiausio lygio biologinė sauga, nustatytas dėl žmogiškojo fakto-riaus. Dabar aiškinamasi, ar tai įvy-ko netyčia, ar ne.

„Šernų naikinimas turi dvi me-dalio puses. Juos išnaikinus, tuščios vietos neliks. Tačiau medžiotojai turi dėl ko susirūpinti. Be saiko še-riant šernus, iškraipomas natūralus procesas. O jei populiacija neregu-liuojama, atsiranda problemų. Kiek reikia sumažinti šernų populiaciją, dabar sprendžia visų 4 šalių atsto-vai. Kol kas dėl to nėra vienos nuo-monės. Kai jis bus, visose šalyse bus taikomos vienodos kovos su AKM priemonės“, – sakė M.Masiulis.

Aktualijos

valstietis.lt.17 proc.

16 proc.

50 proc.

7 proc.

10 proc.

Pilnatis.

19.44.

-

-

-

orai.lt, VL inf.

-

-

-

---

-

-

-

--

Page 3: Valstiečių laikraštis 2014 09 13

3Nr. 74 (9402)

Atkelta iš 1 p.

Net priminus apie Seimo priim-tus įstatymus, kuriuose nurodyta, kad kiekvienas valstybės tarnautojas pri-valo bendrauti su interesantais, juolab su spaudos atstovais, I.Urbonavičiūtės širdis nesuminkštėjo.

Pastarasis trumpas pasikalbėjimas telefonu I.Urbonavičiūtę iškart nu-teikė nemaloniai. „Iš kur mano as-meninio telefono numerį turite? Jis neskelbiamas“, – premjero patarė-jos balsas rodė, kad ji suglumusi. Tik keliskart patvirtinus, kad jos „asme-ninio telefono“ numeris yra visiems viešai prieinamas, patarėja dar kartą nusistebėjo: „Šiaip tai keista.“

Tačiau vos uždavus pirmą klau-simą, kaip aukštąjį mokslą tuomečio Leningrado Lenino ir Darbo raudo-nosios vėliavos ordinų A.Ždanovo universitete baigusi ekonomistė-ki-bernetikė šiais laikais gali ryžtis pa-skolą imti ne iš banko, o iš fizinių asmenų, I.Urbonavičiūtė surimtėjo: „Žiūrėkite, mes su jumis susirašinėjo-me ir ten visa tvarka lyg ir nustatyta, kaip aš turėčiau atsakyti.“ Patikslinus, kad kalbama bus ne apie jos tarnybą Vyriausybės aparate, patarimus prem-jerui, o apie viešo asmens viešai skel-biamus finansinius dalykus, patarėja priminė, kad „dėl asmeninių dalykų taip pat yra atsakymas“. Atsisakiusi kalbėti telefonu, taip pat ir skirti laiko susitikimui, I.Urbonavičiūtė dainavo seną dainą: „Aš jums siūlau skaityti, kas parašyta atsakyme. Ten nustatyta, kaip mes turime bendrauti.“

Seimo priimtame Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę iš valstybės ir savivaldybių instituci-jų bei įstaigų, kitų biudžetinių įs-taigų gauti viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas); valstybės ir savivaldybių

institucijos bei įstaigos turi infor-muoti visuomenę apie savo veiklą. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstai-gų įstatyme nustatyta, kad „žodiniai prašymai telefonu arba pareiškėjui atvykus į įstaigą gali būti pateikia-mi tais atvejais, kai pareiškėjas pa-geidauja gauti informaciją žodžiu“.

I.Urbonavičiūtės teigimu, šie įstatymai jai negalioja – ji linkusi vadovautis Vyriausybės kanceliarijos veiklos reglamentu (LRVK). „LRVK veiklos reglamento 219 punkte sakoma, kad su spaudos, radijo ir televizijos žurnalistais, taip pat in-terneto žiniasklaidos atstovais ben-drauja Spaudos ir komunikacijos skyrius. Kitų Vyriausybės kance-liarijos padalinių tarnautojai su ži-niasklaidos atstovais gali bendrauti tik suderinę su Spaudos ir komu-nikacijos skyriumi. Todėl siūlyčiau

Jums pateikti savo klausimus LRVK Spaudos tarnybai, į kuriuos atsaky-sime įstatymų numatyta tvarka“, – raštu teigė I.Urbonavičiūtė ir nu-rodė Spaudos tarnybos kontaktus.

Nesiginčysime, I.Urbonavičiūtė gal ir gabi ekonomistė, sumani prem-jero patarėja. Tačiau spėtina, kad stu-dijos Leningrade galėjo būti viena iš priežasčių primiršti lietuvių kalbą. Mat patarėja rašo: „Kitų Vyriausy-bės kanceliarijos padalinių tarnau-tojai su žiniasklaidos atstovais gali bendrauti tik suderinę su Spaudos ir komunikacijos skyriumi.“ Net gerai neįsiskaičius į šį teiginį aišku, kad su žurnalistais „tarnautojai“ bendrauja „suderinę“. Taigi derinti reikėtų ne

žurnalistams, bet, kaip teigiama pa-tarėjos rašte, pačiai I.Urbonavičiūtei.

I.Urbonavičiūtė patarinėja so-cial demokratui A.Butkevičiui ir yra buvusi Seimo narės Irenos Šiaulie-nės rinkimų į Seimą kampanijos iž-dininke, socialdemokratų frakcijos Seime patarėja, tačiau moteris šiai partijai nepriklauso.

Jei tikėtume I.Urbonavičiūtės parašu, 2012 m. kandidatuo-jant į Seimą Klaipėdos Bal-

t i j o s apyga rdo j e Nr. 20 , I.Šiaulienės politinės reklamos išlaidos buvo vos didesnės nei 13 tūkst. Lt, iš kurių bent pusė – pačios kandidatės piniginis įnašas, likusi dalis – partijos paspirtis. Nors Klaipėda – ne I.Šiaulienės, bet I.Urbonavičiūtės gimtasis miestas, kuriame jos tėvas Eugenijus Urbo-navičius kelis dešimtmečius vado-vavo faktiškai ministerijos statusą turinčiam Lietuvos žuvų pramo-nės susivienijimui, pažinojo ne tik ilgalaikį sovietinį Lietuvos vadovą Antaną Sniečkų, bet ir prezidentą Algirdą Brazauską, socialdemokra-tei Seimo kėde teko tenkintis tik pagal partinį sąrašą.

Auditoriai neprikibo prie iž-dininkės I.Urbonavičiūtės pateik-tos rinkimų kampanijos finansinės ataskaitos, tačiau joje galima aptik-ti keistą smulkmeną: per 2 tūkst. Lt už laikraščio spausdinimą sumokė-ta UAB „SNORAS Distressed As-sets“, „Snoro“ rizikos kapitalo valdy-mo bendrovei. Nuo kada bankas ar jo kontroliuojamoji įmonė spausdina laikraščius? Taigi I.Šiaulienė nuėjo į Seimą, I.Urbonavičiūtė – patarinėti premjeru išrinktam A.Butkevičiui.

„Valstybės žiniose“ nurodyta, kad premjero patarėja I.Urbonavi-čiū tė 2012-aisiais buvo sukaupusi 258,5 tūkst. Lt vertės turto, turėjo 12 tūkst. Lt piniginių lėšų, 842 Lt buvo pasiskolinti ir negrąžinti.

2013 m. rudens pradžioje mo-teris paėmė paskolą iš vieno fizinio asmens, po beveik dviejų savaičių sudarė kredito sutartį su juridiniu asmeniu, dar po kelių dienų – su dviem fiziniais asmenims. Už šiuos pinigus Pavilnių regioniniame par-ke, S.Batoro gatvėje, patarėja įsigijo butą neseniai pastatytame individu-aliame dviejų butų name.

Redakcijos žiniomis, ten, kur da-bar yra I.Urbonavičiūtės būstas, anks-čiau stūksojo dar 1918 m. pastatyta palaikė pirkelė. Jos gyventojai neį-stengė privatizuoti namui priklau-sančios žemės – iš viso 6,8 aro, tad Vilniaus miesto savivaldybės admi-nistracijos direktorius Valdas Kli-mantavičius 2006 m. siūlė „žemės sklypo naudotojams kreiptis į Vil-niaus apskrities viršininko adminis-tracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo (nuomos) su-tarties sudarymo“. Verslininkai buvo greitesni: nekilnojamuoju turtu užsi-imantis P.Š. netrukus užsakė vienbu-čio namo statybų šioje vietoje projek-tą. Vėliau savininkas pastatą dovanojo su juo susijusiai moteriai, ši – taip pat su ja susijusiai moteriai, o iš pastaro-sios 2013 m. rugsėjo 10 d. pusę namo įsigijo I.Urbonavičiūtė. Beje, namas buvo statytas kaip vienbutis, o šian-dien jame gyvena dvi šeimos.

Tuo metu, kai I.Urbonavičiūtė ieškojo pinigų gyvenimo pirkiniui, premjeras A.Butkevičius susitiko su Rusijos dujų monopolijos „Gaz-prom“ vadovu Aleksejumi Mileriu. „Energetikos ministras ir mano pa-tarėja man pasakė, kad jie pabaigė derybas su „Gazprom“ ir dabar lau-kia iš „Gazprom“ kai kurių spren-dimų“, – kalbėjo A.Butkevičius. Jis I.Urbonavičiūtę buvo paskyręs de-rybų grupės vadove.

Nors A.Butkevičius pareiš-kė, kad apie „Gazprom“ vado-vo A.Milerio vizitą jį informavo „energetikos ministras ir patarė-

ja“, tuomečio energetikos minis-tro Jaroslavo Neverovičiaus vyriau-sioji patarėja Daiva Rimašauskaitė patikslino, kad tai daro ne šis Vy-riausybės narys: „Vyriausybė orga-nizuoja susitikimą, ne mes. Taip, Irina.“

Tuo metu viešojoje erdvėje buvo kilę nemažai diskusijų, ar kartais Lietuva nesutiks atsiimti milijar-dinių ieškinių arbitraže už „Gaz-prom“ nuolaidą. Pagrindine prie-žastimi buvo laikoma būtent I.Urbonavičiūtės kandidatūra.

Būta ir kitos prielaidos. Viešai kelta versija, kad mainais už nuo-laidas gamtinėms dujoms Maskva slapta galėjo sutarti, kad Vyriausybė įsipareigos arba bent žodžiu pažadės iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo sąrašo išbraukti koncerną „Achema“.

Rusijos ekonominės žvalgybos padaliniai ne vienus metus siekia perimti koncerną „Achema“. Tačiau tam įnirtingai priešindavosi šviesaus atminimo šio koncerno įkūrėjas ir pagrindinis savininkas Bronislovas Lubys. Po jo mirties Maskvoje su-aktyvėjo pastangos ir vėl perimti šią Lietuvos ekonomikai ir nacionali-niam saugumui itin svarbią įmonių grupę. Rusija siekia perimti mažiau-siai tris „Achemos“ koncerno įmo-nes – azoto trąšų ir chemijos pro-duktų gamyklą „Achema“, esančią Jonavoje, Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO) ir ekolo-giškos elektros gamyba iš atsinauji-nančių energijos šaltinių užsiiman-čią bendrovę „Renerga“.

Rusijos pagrindinis svertas – gamtinių dujų kaina. Pavyzdžiui, 2012 m. koncernas iš „Gazprom“ dujų pirko truputį mažiau nei pusę tiek, kiek Lietuva.

Tuo metu teigta, kad būtent per Rusijoje mokslus baigusią I.Urbonavičiūtę galėjo būti įsipar-eigota „Achemą“ išbraukti iš šio įstatymo saugomų bendrovių są-rašo. Taip „Achema“ taptų begin-klė prieš Kremliaus planus ir „Gaz-prom“ kainas.

Maskvai sutikus 20 proc. su-mažinti Lietuvai tiekiamų dujų kainą, netrukus buvo paviešintas su „Achemos“ akcininkais susijęs skandalas. Smulkieji akcininkai į teismą padavė pagrindinę akci-ninkę, B.Lubio našlę Lydą Lubie-nę, reikalaudami iš jos milijoninės kompensacijos už neva pažeistus jų interesus. Tačiau ginčo esmė ne-trukus išaiškėjo: pasirodo, smulkieji akcininkai jau buvo suradę pirkėją savo valdomoms akcijoms – užsie-nyje registruotą veik nežinomą fir-mą. Ekspertų teigimu, šios firmos galai – ne kur kitur, o Rusijoje.

Taigi kyla pagrįstas klausimas, kokį vaidmenį šalies ekonomikoje – energetikoje – atlieka premjerui patarianti ir jo pasitikėjimą pelniu-si I.Urbonavičiūtė. Vargu ar galima paaiškinti ir tą faktą, kad būtent ją A.Butkevičius vežėsi į Sočio olim-piadą, kur buvo susitikęs ir su Rusi-jos prezidentu, ir su premjeru.

Aktualijos

Ruslano Kondratjevo, asmeninio archyvo nuotraukos

Europos Komisija (EK) prašo, kad Lietuva papildomai išanali-zuotų dėl Rusijos embargo patir-tus žemės ūkio ir maisto sektoriaus nuostolius, kad galėtų nuspręs-ti, kokių kompensavimo ir para-mos priemonių imtis, sakė euro-

komisaras Dacianas Ciolosas. „Mes prašysime Žemės ūkio ministeri-jos pateikti analizę, kurie sekto-riai ir kurios kategorijos labiausiai nukentėjo, ir, atsižvelgę į visų ša-lių analizes bei išteklius, galėsime nuspręsti dėl kompensacijų“, – po

susitikimo su žemės ūkio minis-tre Virginija Baltraitiene Vilniuje penktadienį sakė D.Ciolosas. Anot jo, EK jau yra numačiusi specia-lias eksporto skatinimo priemo-nes kiekvienai ES narei 2015 m., be to, Komisija derėsis su trečio-

siomis šalimis, ieškant naujų rinkų ir gaunant sanitarinius sertifikatus mėsos ar pieno produktams.

„Lietuva gali daryti poveikį prii-mant sprendimus dėl 2015 m. biu-džeto, skiriamo EK“, – argumentavo D.Ciolosas. Jo teigimu, svarbu, kad

2015 m. EK atsižvelgtų į kiekvienos šalies poreikius ir priemones, kurios būtų pritaikytos žemės ūkio ir mais-to produkcijos gamintojams. Rusija rugpjūčio 6 d. vieniems metams įve-dė maisto ir žemės ūkio produktų importo embargą iš ES, JAV ir kitų Vakarų šalių.

BNS inf.

Page 4: Valstiečių laikraštis 2014 09 13

SveikataLabiausiai nuo pokyčių atkalbinėja artimiausi žmonės

Kur gyvena daiktai

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

7 p.7 p.

21 p.

Pastaraisiais metais jur-ginai ypač išpopuliarė-jo. Jurginų augintojai, jų pardavėjai pastebi, kad vis daugiau investuojan-čiųjų į gražią aplinką do-misi šiomis karališkomis gėlėmis.

Nijolė Baronienė

Ne vienas suka galvą, kur sudėti drabužius, batus, garderobo aksesuarus, kad jie visada turėtų savo vietą ir būtų lengvai bei greitai pasiekiami.

Stasys Palaukys

Dvi aplinkosaugos organi-zacijos trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pirmuoju bendru projektu taps iniciatyva „Išsaugo-kime Neringą“, kuria sie-kiama likviduoti balandžio pabaigoje Kuršių nerijos šiaurėje esančioje Smilty-nėje kilusio gaisro pase-kmes. Visuomenininkai čia nori sodinti paprastąsias pušis ir beržus.

Vismantas Žuklevičius

Jurginai neišeina iš mados

Mirtina liga iš stiklainio

Keli kilometrai bėgimo, mankšta, jėgos pratimai ir šaltas dušas – įprastas Sauliaus Urbono ryto ritu-alas. Šiandien buvęs akto-rius sveikos gyvensenos moko kitus. Asmenybės ugdymo mokytojas ir žino-mas sveikos gyvensenos propaguotojas šypsosi, kad iki tol reikėjo nueiti ilgą paieškų kelią.

Kristina Savickaitė

Kasmet šalyje botulino toksinu apsinuodija kele-tas žmonių, o per pasta-ruosius aštuonerius metus buvo užregistruoti 23 su-sirgimai botulizmu. Daž-niausiai šia liga susergama pavalgius namie konser-vuotų grybų. Nors mirčių nuo šios ligos pavyko iš-vengti, medikai perspėja – ji labai pavojinga.

Aušrinė Šėmienė

Siekia atkurti Neringos miškus

11 p.

Nepailstantis mūzų šventovės tarnas

21 p.

20 p.

Be šio žmogaus muziejininkystė Lietuvoje – lyg vežimas be vežėjo. Turbūt Romualdas Budrys, ilgametis Dailės muziejaus direktorius, nesupyks dėl tokio sugretinimo: mat šelmystės, smagumo, paprastumo šis žmogus neišbarstė ir į aukštumas pakilęs.

Rūta Klišytė


Top Related