Šiandien skaitykite:-

--

--

SODYBA, 9

ŠEŠTADIENIS, 17

, 21

-

--

--

-

Mokytojų profesinės sąjungos reikalauja atkurti mokino krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m., – padidinti nuo dabar esamų 3 348 iki 3 774 Lt ir iki 128 Lt atkurti bazinę mėnesio algą (dabar – 122 Lt). Taip pat rei-kalaujama ikimokyklinio ugdymo įs-taigų pedagogų uždarbius prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlygi-nimams, sumažinti mokinių skaičių klasėse, pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį ir iki 2015 m. rugsėjo 1 d. su-daryti palankias sąlygas pedagogams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.

„Valdžia sako, kad ekonominė krizė jau įveikta. Seimo nariai jau atkūrė savo atlyginimų dydžius, o kitus pamiršo. Kodėl mokytojai, mokiniai turi palaukti? Mūsų rei-kalavimai teisėti: neprašome nie-ko didinti, tik atkurti tai, kas buvo iki krizės“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pir-mininkas, Zarasų rajono mokytojas Andrius Navickas.

Dar šiemet birželio viduryje į Lietuvos švietimo profesinių sąjun-gų jungtinę atstovybę susibūrusios LŠDPS, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lie-tuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sand-rauga“ bei švietimo ir mokslo profe-sinė sąjunga „Solidarumas“ šiuos rei-kalavimus įteikė Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). „Tačiau minis-terija tik formaliai „atsirašinėjo“ ir nerodė noro su mumis bendrauti“, – pabrėžė Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pir-mininkė Aldona Kindurienė.

2

2 Nr. 70

Atkelta iš 1 p.

Profesinės sąjungos tokią situaci-ją įvertino kaip atsisakymą derėtis ir

pradėjo kolektyvinio ginčo procedū-rą. Vadovaujantis Darbo kodeksu ir Profesinių sąjungų įstatymu, ŠMM buvo išsiųstas prašymas sudaryti tai-kinimo komisiją, tačiau ji nebuvo sudaryta. Todėl Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atsto-vybė pradėjo ruoštis streikui.

Praėjusį trečiadienį Lietuvos švie-timo profesinių sąjungų jungtinė at-stovybė buvo surengusi spaudos kon-ferenciją, kurioje pranešė apie savo reikalavimus ir ketinimus streikuoti. Po jos švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis paskubėjo pareikšti, kad už mokytojų noro streikuoti jis įžvelgia galimus trečiųjų šalių interesus. Anot jo, vykstant karui Ukrainoje, Rusijos ideologams puolant Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją, kaip labiausiai Ru-sijai kenkiančias šalis, esant embar-gui, dėl kurio kyla grėsmė mūsų ūkiui, mokesčių surinkimui, pedagogų pro-fesinių sąjungų reikalavimai gali būti kažkam naudingi. Taigi ministras už-siminė, kad už pedagogų nugarų esą stovi Rusijos interesai. Premjeras Al-girdas Butkevičius taip pat išsakė ne-rimą dėl pedagogų ketinimų tvyrant geopolitinei įtampai.

A.Navicką nustebino ir net pra-juokino ministro D.Pavalkio įta-rimai. „Aišku, kad tai – absurdas. Matyt, norima įbauginti mokyto-jus. Nieko naujo – mus visada gąs-dina. Bet mes tiek nesureikšmina-me mūsų keliamų reikalavimų, apie kuriuos kalbame ne vienus metus, ir nemanome, kad tai gali turėti įta-kos tarptautiniams politiniams įvy-kiams“, – nuostabos dėl mestų kalti-nimų neslėpė LŠDPS pirmininkas.

Šiuo metu mokytojai apklau-siami dėl streiko. 2 valandų strei-

ką planuojama surengti spalio 1 d. Anot profesinių sąjungų lyderių, pirmi duomenys rodo, kad nema-žai mokytojų būtų pasiruošę strei-kuoti.

„Mūsų miesto pirmininkų tary-boje tam buvo pritarta vienbalsiai. Nežinome, kaip reaguos mokyklų vadovai. Tikimės, kad palaikys, nes mes kovojame dėl geresnių sąly-gų visai švietimo sistemai“, – sakė LŠDPS Panevėžio miesto susivie-nijimo pirmininkė Erika Leiputė-Stundžienė.

Mokytoja pabrėžė, kad visuome-nė klaidinama, kai skelbiama, jog pedagogai reikalauja padidinti atly-ginimus. „Mes prašome atkurti bu-vusį mokinio krepšelio dydį, o tai susiję ir su vaikų ugdymu, ir užim-tumu, ir mokytojų gerove“, – aiškino E.Leiputė-Stundžienė.

Patirtis rodo, kad mokyklų vado-vai kreivai žiūri į streikuojančius pe-dagogus. Maža to, už tai net duoda į teismus. Prieš dvejus metus Zara-sų rajono mokytojų profesinė są-junga, surengusi 11 dienų streiką, kovojo su vietos valdžia. Streikas buvo nutrauktas, kai Zarasų rajono savivaldybė ir mokytojų profesinė sąjunga pasirašė susitarimą. Tačiau mokyklų vadovai tėškė akibrokštą: savo kolektyvus padavė į teismą dėl streiko teisėtumo. Zarasų apylin-kės teismas nusprendė, jog streikas buvo neteisėtas. O Panevėžio apy-gardos teismas šį sprendimą panai-kino. Šiemet Lietuvos Aukščiausia-sis Teismas priėmė neskundžiamą nutartį, jog Zarasų mokytojų strei-kas buvo teisėtas.

„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi mo-kytojais, kurie išdrįso pasipriešin-ti savivaldybės vykdomai ydingai švietimo politikai. Ko mes galėtu-me išmokyti vaikus, jeigu matydami neteisybę bijotume prieš ją sukilti“, – po teismo sprendimo sakė ežerų krašto mokytojus į streikus vedęs A.Navickas.

Pedagogai streikuos, jei nevyks socialinis dialogas su ŠMM. Prem-jero A.Butkevičiaus potvarkiu su-daryta darbo grupė pasiūlymams dėl mokinių ugdymo kokybės, veiksmingumo, pedagogų socia-linių sąlygų gerinimo ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvar-kymo parengti. Darbo grupei va-dovaus švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis.

ŠMM informuoja, kad pirmas darbo grupės posėdis turėtų įvykti rugsėjo 3 d. Konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti mokinių ugdymo ko-kybę ir mokytojams sudaryti geres-nes darbo sąlygas, grupės nariai tu-rės pateikti vasario 1 d.

Krikščioniškosios švietimo dar-buotojų profesinės sąjungos pir-mininkė A.Kindurienė pabrėžė, kad į darbo grupę pakviesti tik 3 profesinių sąjungų atstovai, o kitos ignoruojamos. „Ministerija ne-gražiai elgiasi, nes bando skaldyti mokytojų profesines sąjungas. Su vienų organizacijų atstovais dialo-gas vyksta, o su kitų – ne. Dėl to kreipiamės į ministrą ir lauksime, kaip bus sureaguota“, – minist rui priekaištavo Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovė.

Mokytojų profesinių sąjungų lyderiai pastebėjo, kad švietimo sistemoje daug problemų, kurias buvusios valdančiosios politinės

jėgos iš esmės ne sprendė, o tik gi-lino, jų nesprendžia ir dabartinė valdžia. „Seniai kalbame, kad mo-kinio krepšelio sistema yra atgyve-nusi. Į valdžią atėję politikai prieš rinkimus žadėjo šią sistemą keis-ti, tačiau nieko nepadarė“, – teigė A.Navickas.

Anot jo, reikia rimtai diskutuo-ti, kas bus ateityje, nes, kaip rodo tyrimai, ugdymo rezultatai pras-tėja. „Iš dabar mokyklose dirban-čių pedagogų 75 proc. turi didesnį nei 15 metų daro stažą, per 50 proc. yra vyresni kaip 50 metų, o iki 15 proc. mokytojų yra pensinio am-žiaus. Taigi pedagogai sensta, jauni specialistai į mokyklas nesiveržia, nes ši profesija darosi nepatraukli: sąlygos dirbti nėra lengvos, o atly-gis – nedidelis. Kas laukia švietimo sistemos, kai pasitrauks karta mo-kytojų, kurie dirbo iš pašaukimo? Kas ir kaip mokys mūsų vaikus?“ – švietimo sistemos problemas vardijo Zarasų mokytojas.

Nuo rugsėjo 1-osios mokytojams, dirbantiems gausesnėse klasėse, numa-tyta daugiau mokėti už mokinių darbų tikrinimą. Anot mokytojų, tai – men-kas padidėjimas. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokytojui, turinčiam 18 kon-taktinių valandų per savaitę, „popieri-nis“ atlyginimas padidės apie 30 Lt.

Nuo sausio 1 d. 15 Lt didė-ja mokinio krepšelis. Jame bus 3 363 Lt. „Mokinio krepšelis didė-ja todėl, kad bus padidinti mokyklų bibliotekos darbuotojų atlyginimai ir dėl tų menkų priedų už moki-nių darbų taisymą“, – sakė mokytoja E.Leiputė-Stundžienė.

ŠMM skelbia, kad šiais metais dėl mokinių mažėjimo atsilaisvinu-sios mokinio krepšelio lėšos (apie 20 mln. Lt) bus panaudojamos švie-timo reikmėms. Nuo rudens bus pradėtas rengti mokyklų finansavi-mo modelio keitimo projektas, kad, mažėjant mokinių klasėse, nenu-kentėtų mokyklų finansavimas.

Šių metų rugsėjį mokyklos slenkstį peržengs 28 tūkst. pirmokų (pernai buvo apie 29 tūkst.). Bendro-jo ugdymo mokyklose šiemet mo-kysis 30,5 tūkst. abiturientų. Iš viso naujus mokslo metus pradės maž-daug 343 tūkst. mokinių (praėjusiais

mokslo metais bendrojo ugdymo mo-kyklose mokėsi 357,5 tūkst., 2012–2013 m. m. – 373,9 tūkst. mokinių).

Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia apie 1,2 tūkst. bendrojo ug-dymo mokyklų. Jose turėtų dirbti apie 33,3 tūkst. pedagoginių dar-buotojų.

Aktualijos

valstietis.lt.24 proc.

28 proc.

30 proc.

17 proc.

Jaunatis.

20.19.

-

orai.lt, VL inf.

, Seimo Švie-

--

-

---

-

-

-

--

--

3Nr. 70

Atkelta iš 1 p.

Pradėjote pirmuosius dar-bo žingsnius ministerijoje. Ko-kius opiausius klausimus pradėjote spręsti nedelsiant?

Šiuo metu bene svarbiausi klausi-mai yra afrikinis kiaulių maras ir Rusi-jos įvestos sankcijos. Susitinku su mūsų žemdirbiais, gamintojais, partneriais, kartu tariamės ir ieškome sprendi-mų, kad ši padėtis pasikeistų, o patirti nuostoliai būtų kuo mažesni. Situacija nelengva, bet, kita vertus, Lietuva jau turi patirties, ne kartą esame susidūrę su įvairiais draudimais. Todėl esu tik-ra, kad ir šį kartą rasime gerų spren-dimų. Su kaimynais iš Latvijos, Esti-jos ir Lenkijos tariamės ir dėl afrikinio kiaulių maro. Tapome visos Europos buferine zona, todėl turime imtis visų įmanomų priemonių, kad šis virusas būtų sustabdytas. Sakoma, vasara – tai laikas, kai galima šiek tiek atsikvėpti, įsigilinti į einamuosius darbus ir susi-dėlioti prioritetus rudeniui, deja, šios galimybės neturėjau, ir vos įžengusi į ministeriją, jau turėjau spręsti svarbius klausimus, tačiau sunkumai tik dar la-biau užgrūdina, tad jų nebijau.

Kaip mūsų žemės ūkį paveiks pašliję santykiai su Rusija? Ar ieš-koma kitų rinkų?

Naujų rinkų ieškoma nuolat. Visi suprantame, kad Rusija, viena iš svar-biausių partnerių eksporto srityje, yra permaininga, todėl reikia alternaty-vių eksporto rinkų. Vyriausybė ketina skirti 2,5 mln. litų naujų rinkų paieš-kai, manau, tai bus svari pagalba. Taip pat esame visuomet pasiruošę padėti verslininkams įveikti biurokratinius mechanizmus, jei jie mato perspekty-vų vienoje ar kitoje rinkoje. Šiuo metu svarstome ir kai kurių įstatymų patai-sas, kad mūsų gamintojų produkcija būtų galima prekiauti ir musulmoniš-kose šalyse. Bet kokia nauja situacija skatina plėsti akiratį, ieškoti naujų ga-limybių. Manau, kad mes išmoksime ir šią pamoką bei padidinsime jau tu-rimą patirties ir žinių bagažą.

Jūsų pirmtakas prof. Vigilijus Jukna prioritetą teikė gyvulinin-kystės sektoriaus plėtrai. Ar ši sritis ir toliau bus plėtojama?

Esminių pokyčių neturėtų būti. Jau patvirtintos programos, parengtos priemonės, tad manau, kad veiksmin-ga būtų dirbti pasirinkta kryptimi ir siekti užsibrėžtų tikslų. Gyvulinin-kystė – tai mokslinių ir gamybinių, teorinių ir praktinių, zootechninių ir veterinarinių priemonių visuma, eko-nomikai daranti didelę įtaką.

Kalbama apie gyvulininkystės plėtrą, tačiau šiuo metu dėl Lietuvo-je siaučiančio afrikinio kiaulių maro tenka mažinti kiaulių skaičių. Kiek laiko prireiks šiai šakai atgaivinti?

Gyvulininkystės sektoriaus plėtrai skatinti buvo patvirtinta Nacionalinė 2014–2020 m. gyvulininkystės sekto-riaus plėtros programa. Pirmasis šios programos tikslas – didinti ūkinių gy-vūnų skaičių ir plėsti gyvulininkystės sektoriaus gamybą, kartu užtikrin-ti aplinkos apsaugą. Šiam tikslui pa-siekti Žemės ūkio ministerija ieškos įvairių paramos priemonių. Užkre-čiamosios gyvūnų ligos atneša didelių nuostolių tiek ūkininkams, tiek vals-tybei. Tai yra rizika, nuo kurios nie-

kas nėra apsaugotas. Tačiau Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba steng-sis padėti nuo afrikinio kiaulių maro nukentėjusiems kiaulių laikytojams. Žemdirbiams bus išmokamos kom-pensacijos, taip pat daugiau dėmesio skirsime prevencinėms priemonėms, laboratoriniams tyrimams. Svarbu ne tik užkirsti kelią viruso plitimui, bet ir išsaugoti gyvą kiaulininkystės šaką.

Kiaulės jau sunaikintos ne vie-name rajone. Dėl to nukentėjo ne tik verslininkai, bet ir kiaules au-ginantys pavieniai žmonės. Kaip ketinama jiems padėti?

Valstybės skyrė ir toliau numato skirti finansinę pagalbą kiaulių laiky-tojams. Šiuo metu mūsų veterinarai atlieka mokslinius tyrimus, bandymus siekdami daugiau sužinoti apie šį viru-są, jo atsparumą aplinkai, plitimo būdus ir kt. Liepos pabaigoje į Vilnių atvyko Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai ir veterinarijos tarnybų atsto-vai. Buvo priimtas vienas sprendimas – bendradarbiauti ir kartu kreiptis į Eu-ropos Komisiją dėl paramos.

2013 m. liepą nustačius afrikinį kiaulių marą Baltarusijoje, Lietuva, siekdama apsisaugoti, kad šis maras nepatektų į šalį, pasienyje su Baltaru-sija nustatė 10 km buferinę zoną, ku-rioje uždrausta laikyti kiaules. Nutar-ta kompensuoti patirtus nuostolius kiaulių savininkams, riboti laukinių gyvūnų judėjimą per sieną, taikyti kitas apsaugos priemones.

2013 m. buferinėje zonoje buvo pa-skersta 2 400 kiaulių, išmokėta 442,9 tūkst. Lt kompensacija kiaulių augin-tojams dėl ankstyvo kiaulių paskerdi-mo ir dėl įsipareigojimo nelaikyti kiau-lių bent vienus metus. 2014 m. sausio 27 d. patvirtinus afrikinį kiaulių marą šernams, buvo nustatytas užkrėstas rajonas Lietuvoje (Europos Sąjungos ribojama zona Lietuvoje), apimantis Trakų ir Šalčininkų rajonus Vilniaus apskrityje ir Lazdijų, Varėnos, Alytaus, Druskininkų rajonus Alytaus apskrity-je. Buferinėje zonoje paskerstos 4 836 kiaulės. Kiaulių laikytojams jau išmo-kėta 3,4 mln. Lt. Paramos kreipėsi 746 kiaulių augintojai.

Netrukus, su kuklesniu biudže-tu, bus pradėta vykdyti naujoji Lie-tuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa. Kada bus galima teikti pirmąsias paraiškas? Ar pareiškė-jai gali būti tikri, kad naujos taisyk-lės bus aiškios ir kuo mažiau kei-čiamos?

Šiuo metu Kaimo plėtros 2014–2020 m. programa išsiųsta Europos Komisijai. Laukiama pastabų, vė-liau tęsime derinimo procedūras, to-dėl apie konkrečius terminus dar per anksti kalbėti. Be abejo, svarbiausia, kad žmonės gautų visą jiems reika-lingą informaciją, išdėstytą aiškiai ir glaustai, kad jie žinotų, kokią paramą gali gauti, kokios veiklos imtis. Iš tik-rųjų naujosios programos biudžetas kaimo plėtrai – 6,8 mlrd. litų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų (ES lėšos – 5,6 mlrd. Lt). Šis biudže-tas 14 proc. mažesnis, nei buvo skirtas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad visų kaimui svarbiausių sričių fi-nansavimą, lėšas naudosime tikslingai pagal svarbiausius Lietuvos kaimo ir žemės ūkio prioritetus. Lietuvos kai-mo plėtros 2014–2020 m. programos projektas yra išsiųstas Europos Ko-misijai. Naujoji programa apima 16 priemonių, padaugėjo jų veiklos sri-čių, kurias labai kryptingai ir tikslin-gai taikėme tam tikrai kaimo žmo-nių daliai, kad pasiektume konkrečių rezultatų. Laukiame jų komentarų ir pastabų. Tikimės, kad šiemet progra-ma bus suderinta ir patvirtinta. Šiuo metu rengiamos konkrečių priemonių įgyvendinimo taisyklės. Siekiame, kad jos būtų aiškios ir glaustos. Praėjusių laikotarpių patirtis padės taisykles pa-rengti taip, kad būtų kuo mažiau pa-keitimų. Žinoma, taisyklių pakeitimus lemia ir kiti besikeičiantys teisės aktai.

Kokie prioritetiniai kaimo plėt-ros politikos tikslai numatyti nauja-jame laikotarpyje? Ar skirsite dėme-sio smulkiajam ir vidutiniam ūkiui, sieksite didinti jaunimo užimtumą, ar skatinsite jaunus žmones dirbti žemės ūkio srityje? Kokiomis priemonėmis tą žadate pasiekti?

Pagrindiniai Lietuvos kaimo plėt-ros prioritetai susiję ir su lėšų paskirs-tymu konkrečioms Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėms. Šias lėšas numatoma skirti žemės ūkio konkurencingumui (ypač gyvulininkystės sektoriaus) di-dinti, žemdirbių įgūdžiams tobulinti, inovacijoms plėtoti, naujoms darbo vietoms kurti, taip pat nemažai dėme-sio bus skiriama bendruomeniškumui skatinti, gyvenimo kokybei, aplinko-saugai bei klimato kaitai.

Lietuvos kaimas turi atgimti ir jame atsirasti vietos jaunimui. Ir toliau teiksime paramą jauniesiems ūkinin-kams įsikurti. Paramos paraiškas jie galės teikti nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. Daugiau dėmesio skirsime smul-kiems ir vidutiniams ūkiams, jų plėtrai. Numatyta per programos įgyvendi-nimo laikotarpį paremti 900 jaunųjų ūkininkų, modernizuoti 5 tūkst. ūkių. Taip pat tikimasi, kad bus paremta 1 100 ne žemės ūkio verslo kaimo vieto-vėse projektų, sukurta 4,5 tūkst. naujų darbo vietų, paremta 7 tūkst. kaimo infrastruktūros atnaujinimo projektų.

Dėkoju už pokalbį!

Aktualijos

Ramu bičių šeimose, ramu ir bitininkams

Namai, kuriuose gera ir patogu gyventi

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Bičių avilys

9 p.9 p.

21 p.

Kai į gatves pasipils puokštėmis nešini moks-leiviai, ne vienas atkreips dėmesį į jų nešamas gė-les. Puošnieji kardeliai to-kiai šventei labai tinka.

Nijolė Baronienė

Ateityje neteks kasdien keiksnoti statant namą padarytų klaidų, jei pro-jektą rengti bus patikėta profesionalui, o prieš su-sitikimą su juo užsakovai atliks namų darbus.

Rapolas Tamošiūnas

Būseną, kai žmo-gus tarsi išeina už savo paties ribų, kai jo „aš“ tarsi iš-sipučia, įtraukda-mas kitus dalykus, psichologai vadi-na asmenybės inf-liacija.

Rūta Bubelienė

Šventę dabina lietuviškais vardais pavadinti žiedai

Laiminga, nes gali dalytis meile ir žiniomis

Bitininkai pirmi pajun-ta, kada baigiasi vasara. Jie kaip niekas kitas skuba baigti darbus bityne, kad galėtų būti ramūs, jog bi-tės žiemos gerai.

Meilutė Močiškytė

Jei Alantos technologijos ir verslo mokyklos moko-majame bityne laikomos bitės žinotų, kuo ypatinga Rugsėjo 1-oji, vargu ar tą dieną švęstų. Juk didžiau-sia šventė joms būna tada, kai šviečia saulė ir žieduose yra nektaro.

Nijolė Baronienė

Žmogus-namas būdingas Lietuvos peizažui

17 p.

16-metis baritonas talentą šlifuos Hamburge

21 p.

18 p.

Šiauliečio Didždvario gimnazijos moksleivio Bernardo Garbačausko likimas tikrai unikalus: baigęs dešimtą klasę, šį rudenį jis taps Hamburgo (Vokietija) muzikos ir teatro universiteto studentu.

Ramunė Dambrauskaitė