-

-

-

-

-

-

-

--

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

, 11 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienis

-

-

--

-

„Atsidūrėme aklavietėje: pieninių veislių bulių mėsos, kurią parduoda-vome Rusijoje, neturime kur dėti. Alternatyvų kol kas nerandame“, – atsiduso bendrovės „Agaras“ vado-vas Petras Vainoras. Biržų rajone įsikūrusi skerdykla į Rusiją ekspor-tavo trečdalį produkcijos.

Lietuvoje galvijų užauginama maždaug dvigubai daugiau, negu reikia mūsų rinkai. Daugiausia pa-gaminama pieninių veislių galvijų mėsos, kurios vakariečiams neįsiū-lysi. Tad kur dėti prastesnės koky-bės „karvieną“, suka galvas visi šalies mėsos perdirbėjai. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egi-dijus Mackevičius sakė, kad perdir-bėjai apie 20 proc. sumažino gyvu-lių supirkimo kainas. Gamintojai pripažįsta, kad žemdirbiams moka per mažai, tačiau tikina, kad mokėti daugiau negali.

„Supirkimo kainos sumažė-jo maždaug tiek, kiek skiriasi mė-sos eksporto kainos į ES ir Rusiją. Į pastarąją šalį jautienos skerdenos kilogramas buvo parduodamas už 13,5 lito, o į ES – už 11 litų. Euro-poje dabar susidaro mėsos pertek-lius, todėl kainos dar mažėja. Mes siūlome Vyriausybei rasti būdų pa-dėti žemdirbiams, o ne įmonėms, ir sumažinti pridėtinės vertės mo-kestį mėsai. Tai paskatintų vartoji-mą vidaus rinkoje. Jei šalies gyven-tojai jautienos suvartotų dvigubai daugiau (dabar suvartoja vidutiniš-kai 4 kg per metus, o prieš 10 metų suvartodavo apie 11 kg), nebūtų toks aktualus eksportas“, – aiškino E.Mackevičius.

2 p.

--

--

--

-

p.

2 Nr. 69

Rusijos sankcijos importuoja-miems žemės ūkio ir maisto pro-

duktams jau daro neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai. „Swedbank“

vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Maskva galėtų dar labiau pakenkti tik apribojusi energi-jos šaltinių pardavimą, tačiau taip pat labai stipriai pakenktų ir sau.

„Žiūrint į Lietuvos eksporto struk-tūrą, galima sakyti, kad Rusija metė vieną didžiausių kozirių – nė vienas ki-tas ūkio sektorius Lietuvoje neekspor-tuoja tokios didelės produkcijos dalies į didžiąją kaimynę“, – vakar spaudos konferencijoje sakė N.Mačiulis.

Pasak ekonomisto, teoriškai įma-nomas energijos išteklių ribojimas ES, tačiau tuo pačiu metu Rusi-ja pakenktų ir sau, nes 50 proc. valstybės biudžeto pajamų gauna-

ma išgaunant naftą ir dujas bei jas eksportuojant. Energijos ištekliai išlieka Rusijos Achilo kulnu, nes jų kainos pasaulinėje rinkoje ir toliau mažėja. Pasak ekonomisto, Rusija sankcijomis tik dar labiau griauna

savo ekonomiką, nes dėl produktų pasiūlos mažėjimo augs infliacija, kurios padarinius pirmi pajus skur-džiausiai gyvenantys rusai.

VL inf.

Atkelta iš 1 p.

Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės skaičiavimais, Lietuvos pieno ir mėsos sektorius dėl Rusijos embargo gali patirti iki pusės mili-jardo litų nuostolių. Ji pastebėjo, kad didžioji nuostolių našta perkeliama ant žemdirbių pečių: pieno ir mėsos perdirbėjai žaibiškai sumažino supir-kimo kainas. „Ant ledo“ palikti juos gali ir Lietuvos valdžia bei Briuse-lis. Šalies Vyriausybė atmetė Žemės ūkio ministerijos siūlymą, kad pieno ir mėsos sektoriaus praradimai būtų kompensuoti biudžeto lėšomis. Apie paramą šiems sektoriams miglotai kalba ir Europos Sąjunga. Vyriausy-bė nenori mažinti ir pridėtinės ver-tės mokesčio maisto prekėms, kad būtų paskatintas lietuviškų maisto produktų vartojimas vidaus rinkoje.

Vyriausybė paskubomis ėmė dė-lioti planą, kaip padėti įvairinti Lie-tuvos eksportą ir sumažinti verslo nuostolius dėl Rusijos paskelbto embargo. Gamintojai ir augintojai apgailestauja, kad tik ekstremalios sąlygos verčia imtis veiksmų ir pri-imti sprendimus, kurie galėjo būti priimti daug anksčiau. Anot jų, val-džia neatliko namų darbų ir nepasi-stengė dėl alternatyvių rinkų.

Dabar verčiamasi per galvą dėl ri-tualinio skerdimo įteisinimo, kuris, kaip tikisi mėsos perdirbėjai ir gamin-tojai, gali padėti atverti naujas ekspor-

to rinkas musulmoniškuose kraštuo-se. „Tikimės, kad dabartinė krizė dėl Rusijos maisto produktų embargo paspartins mūsų valdžios institucijų veiksmus. Laukiame, kad bus paga-liau leistas ritualinis gyvulių skerdi-mas, kuris daugelyje Europos Sąjun-gos šalių yra įteisintas. Tai leidžia šių šalių gamintojams produkciją vežti į didžiules musulmoniškų šalių rinkas. Štai kaimynai lenkai per metus šiose rinkose uždirba 1,5 mlrd. zlotų. O mes tokių galimybių neturime, todėl atsi-duriame nelygiavertėje padėtyje. Tai aktualu ypač dabar, kai ES rinkoje su-sidaro produkcijos perteklius“, – sakė mėsos perdirbimo įmonės „Krekena-vos agrofirma“, į Rusiją eksportavusios apie 7 proc. pagamintos produkcijos, vadovas Linas Grikšas.

Keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos

įstatymą ir leisti rituališkai skersti gy-vulius perdirbėjai prašė dar prieš me-tus, kai Rusija buvo laikinai užsitvėrusi nuo mėsos importo iš ES. Tačiau dėl gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo, kad ketinama leisti skersti neapsvai-gintus gyvulius, pataisos įstrigo.

„Pernai panašiu metu buvome su-sirinkę ir valdžios atstovams išsakė-me susirūpinimą ir dėl naujų rinkų, ir dėl ritualinio skerdimo draudimo. Tačiau įstatymo pataisos nebuvo pri-imtos. Dabar situacija kartojasi, tik problemos mastas yra kur kas dides-

nis – mėsos perteklius visoje Europos Sąjungoje“, – sakė mėsos perdirbėjams atstovaujančios organizacijos vadovas.

Verslo atstovai turi priekaištų valdžiai ir dėl naujų rinkų atvėri-mo. Pasak E.Mackevičiaus, paly-ginti su kitomis ES šalimis, mūsų mėsos gamintojai atsiduria pras-toje situacijoje, nes Lietuva neturi leidimo eksportuoti į Kiniją, JAV, Japoniją, Saudo Arabiją ir kt. „Štai lenkai jau eksportuoja į Kiniją, JAV, kitas šalis, dabar galės padidinti eks-portą į šias rinkas. O mes liekame be alternatyvų“, – apgailestavo jis.

Pramonininkai pasigenda aktyves-nio diplomatų, komercijos atašė darbo. „Pirmiausia kelius į naujas rinkas turi

praskinti diplomatinis darbas, paskui procedūras atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be viso to, versli-ninkai tik daužys galvą į sieną“, – rėžė „Agaro“ vadovas P.Vainoras.

L.Grikšas įsitikinęs, kad į nau-jas rinkas būtų lengviau prasimušti, jei aukščiausiųjų šalies pareigūnų veiksmai būtų nuoseklūs ir kryp-tingi. Žemesnio rango pareigūnams ir verslininkams lengviau dirbti, kai rankomis sukerta šalių viršūnės.

„Krekenavos agrofirmos“ vadovas pabrėžė, kad rasti nišas naujose rinko-

se nelengva, be to, šis proceas užtrunka ne vienus metus, tačiau tai – įveikiama užduotis, jei verslininkai turi pasiūly-ti kokybiškų produktų. „Štai „Vikon-dos“ koncernui priklausanti bendrovė „Vikeda“ į Ameriką eksportuoja ne-mažai ledų, Kėdainių konservų fabri-kas – konservuotų gaminių. Galėtu-me prekiauti ir mėsos gaminiais, jei Lietuva turėtų tokį sertifikatą. Galbūt tai nebūtų dideli kiekiai, bet bandyti galima, nes Amerikos rinka yra dide-lė ir moki“, – sakė koncerno „Vikon-da“ generalinis direktorius L.Grikšas. Pasak P.Vainoro, norint su lietuviška jautiena konkuruoti ES šalyse, reikia gerinti jos kokybę.

Neseniai lietuviškiems produk-tams buvo atvertos Serbijos ir Li-bano rinkos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su Libanu su-derino sertifikatus jautienos pro-duktams, mėsos konservams, žuviai ir paukštienai. O Serbija pradės įsi-leisti jautienos gaminius, mėsos, žu-vies ir pieno produktus.

„Jei parlamentarai patvirtinų pa-taisas dėl ritualinio skerdimo, tai ne-reiškia, kad kitą dieną jau galėsime eksportuoti mėsos produkciją, pavyz-džiui, į Saudo Arabiją ar Iraną. Diplo-matai ir Valstybinė maisto ir veteri-narijos tarnyba turės pasistengti, kad būtų atvertos verslui patrauklių mu-sulmoniškų šalių rinkos. Gerai, kad jau galima produkciją eksportuoti į Libaną. Bet norint, kad mūsų pro-dukcija atsidurtų parduotuvėse, rei-kia laiko ir įdirbio. Taigi, akivaizdu, kad rasti naujų rinkų – ilgas proce-sas“, – tvirtino E.Mackevičius. Anot jo, maisto pramonės atstovai Vyriau-sybei yra pateikę šalių, kuriose gamin-tojai mato patrauklias rinkas, sąrašą.

Gamintojai laukia suderintų leidimų eksportuoti į Kiniją, JAV, Pie tų Korė-ją, Japoniją, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Iraną, Maroką ir kt. Suprantama, kad verslininkams pa-trauklios didelių ir mokių šalių rinkos.

Gamintojai piktinasi, kai politikai giriasi, jog atveria naujas eksporto rin-kas, iš kurių verslui esą mažai naudos. „Kai kurios šalys yra per mažos ir ne-pakankamai mokios. Mažai naudos ir iš vienkartinių prekių išvežimo. Pavyz-džiui, jei Norvegija retsykiais paprašo kokių prekių, to negalima vadinti eks-

portu. Dabar kalbama apie Pietų Afri-ką. Diplomatai gal ir mato galimybių, bet ar ši rinka bus ekonomiškai nau-dinga verslininkams? Kuo tolimesnė šalis, tuo daugiau problemų dėl trans-portavimo, produktų pasirinkimo“, – aiškino mėsos perdirbėjams atstovau-jančios organizacijos direktorius.

Valstybinės maisto ir veterinari-jos tarnybos direktorius Jonas Milius pareiškė, kad verslininkams nereikėtų verkšlenti ir dejuoti dėl rinkų stokos, o išnaudoti galimybes šalyse, į kurias yra suderinti eksporto leidimai. „Šiuo metu maisto produktus galime eks-portuoti į 144 valstybes. Pieno pro-duktus galima vežti į daugiau nei 100 šalių, o mėsos produktus – į beveik 50 valstybių. Mes turime daugiau eks-porto sertifikatų nei aplinkinės šalys. Gal naujose rinkose nebus tokio už-darbio, kaip didelėje Rusijos rinkoje, bet toks gyvenimas“, – ne dejuoti, o prisitaikyti prie naujų aplinkybių vers-lininkus kvietė J.Milius.

Jis sutiko, kad dėl Rusijos veiks-mų labiausiai nukentės žemdirbiai. „Negarbingai pasielgė pieno perdir-bėjai, iškart sumažinę pieno supirki-mo kainas. Įmonės uždirba nemažai pelno, bet nuostoliais nenori pasida-lyti. Tačiau ir žemdirbiai turi galvoti ir mažiau priklausyti nuo perdirbėjų. Aplinkinių šalių ūkininkai turi įsi-rengę mėsos, pieno perdirbimo ce-chus. Kodėl to nedaro mūsiškiai?“– retoriškai klausė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

J.Milius pabrėžė, kad naujų rin-kų atvėrimas Valstybinės mais-to ir veterinarijos tarnybai atsieina 100 tūkst. ir daugiau litų. „Kai vers-lininkai nurodo, į kurias šalis jie nori eksportuotui, mes suderiname leidi-mus. Tačiau būna ir taip, kad verslo atstovai, gavę eksporto sertifikatus, pasako, kad tai jiems jau neaktua-lu. Tada perniek nueina ir lėšos, ir darbas“, – sakė Lietuvos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius sutiko, kad dėl ritualinio gyvulių skerdimo reikėtų priimti verslui palankius sprendimus, tačiau suabejojo, ar tai bus panacėja. „Prieš 2 metus Lietuvoje buvo galima atlikti ritualinį skerdimą, bet mėsos eksportui tai didelės įtakos neturėjo. Juk ir dabar į kai kurias šalis, pavyz-džiui, į Libaną, galima vežti mėsą gy-vulių, paskerstų nesilaikant ritualinio skerdimo taisyklių. Tad šiuo atveju verslininkų priekaištai, manau, yra kiek perdėti“, – teigė J.Milius.

Aktualijos

-

orai.lt, VL inf.

20.26.

RytojŠiandien Poryt

+9 +14o +8 +13o

+14 +19o+13 +18o

+7 +12o

+13 +18o

-

3Nr. 69 Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Birželį Raseinių rajoną sukrėtė tra-gedija – savo noru iš gyvenimo pa-sitraukė 21-erių jaunuolis. Tai atsiti-ko tą pačią dieną, kai jis gavo greitųjų kreditų bendrovės raginimą padengti paimtą kreditą su beprotiškomis pa-lūkanomis. Visų aplinkybių šiandien niekas jau nebesužinos, bet faktas yra tas, kad tą pačią dieną jis susirado vir-velę ir išėjo ten, kur jokie kreditoriai jo niekada nebepasieks. Anapilin išėju-sio vaikino artimieji pasakojo, kad jis kartą jau buvo pasidavęs auksaburnių kredito bendrovių gundymams. Tada šie jam pagelbėjo, savo pinigais kreditą padengė. Tada kredito bendrovė iškart jį ėmė atakuoti SMS žinutėmis, siūly-dama pasiimti dar didesnį kreditą, nes aną jis sėkmingai padengė. Atrodo, kad jaunam žmogui siūlymas atrodė viliojantis, nes juo susigundė.

Kreditoriai ir po laidotuvių atkak liai atakavo nelaimėlį. „Jeigu jūs nevykdysi-te įsipareigojimų, būsime priversti per-duoti šią skolą skolų išieškojimo įmo-nei, jus aplankys ir Vizitavimo skyriaus darbuotojai. Taip pat informacija apie jūsų įsiskolinimą yra perduota Skoli-ninkų administravimo informacinei sistemai bei kitoms skolų registrų tar-nyboms, nuo to laiko nebegalėsite su-daryti naujų sutarčių su kitais juridiniais asmenimis: telekomunikacijų, lizingo, finansų įstaigomis bei kitomis bend-rovėmis“, – rašė vivus.lt, SMScredit.lt. Iš šių raštų matyti, kad greitųjų kredi-tų bendrovės žino apie savo aukų įsis-kolinimus kitoms bendrovėms, bet vis tiek juos suteikia, dar labiau klampin-damos žmones.

Raseinių kredito unijos vadovė Birutė Žiūraitienė sakė, kad įsipai-niojusiųjų į greitųjų kreditų vora-tinklius yra neįtikėtinai daug. „Gat-vėje sutikę nė nepatikėtumėte, kokie žmonės į tai įsipainioja. Dažniau-siai, be abejo, ant vilionių kabliuko pakimba jauni, nepatyrę, kuriems trūksta atsakomybės. Į mūsų ban-kelį pagalbos paprastai ateina ne jie patys, o jų artimieji. Tačiau ne visa-da galime jiems padėti“, – pasakojo B.Žiūraitienė. Unijos vadovei atrodo, kad kai kurie žmonės visam gyveni-mui tampa greitųjų kredito bendro-vių įkaitais, nes jie net palūkanoms nepajėgia uždirbti. Aritmetika labai paprasta: mūsų unijoje vartojimo pa-skola teikiama su 12 proc., o tokiose bendrovėse – su 200–300 proc. palū-kanomis. Ir tai tik po LB apribojimų.

Pasak B.Žiūraitienės, dažniausiai pas juos pagalbos žmonės ateina per vėlai, kai būna jau visiškai susipainio-ję: „Paima vieną paskolą, pasigirsta raginimų ją grąžinti, tada ima kitoje bendrovėje, vėliau – dar kitoje ir susi-daro užburtas ratas. Tokių bendrovių yra labai daug.“ Unijos vadovei bau-ginamai atrodo ir spaudoje mirgantys skelbimai: „Skolinu pinigus.“

Raseinių kredito unijos vadovė B.Žiūraitienė neabejoja, kad tokios bėdos žmones ištinka dėl finansinio raštingumo stokos. Akivaizdu, kad

jiems trūksta elementariausių žinių, todėl unija finansiniam raštingumui stiprinti ketina skirti itin daug dėme-sio: „Reikia žmones šviesti ir mokyti, kito kelio nėra.“

Pasak LB Priežiūros tarnybos Fi-nansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vadovo Viliaus Šapo-kos, tokiu greičiu, kokiu auga greitų-jų kreditų rinka, daugėja ir aukų. Ir tai yra jauni, nė 25-erių nesulaukę žmo-nės. Trečdalis klientų nesugeba kreditų grąžinti laiku, per metus įsiskolinimų dydis išaugo 50 proc. Statistika būtų dar baisesnė, jei paskolos nebūtų pra-tęsiamos. Bet pratęstos paskolos dar pabrangsta. LB duomenimis, per pir-mą šių metų ketvirtį mažuosius kredi-tus buvo paėmę per 200 tūkst. klien-tų ir net 35 proc. jų buvo jaunesni nei 25 metų. Daugiau nei 60 dienų grą-žinti paskolas vėlavo beveik trečdalis skolininkų, o pradelstų mažųjų kreditų suma sudarė net 96 proc. visų grąžin-tinų mažųjų vartojimo kreditų likučių. Dar baisiau, kad kreditų gavėjai lengva ranka pasirašo vekselius ir taip net pra-randa teisę savo skolą ginčyti teisme.

Kelmės socialinių paslaugų tarny-bos direktorė Aldona Kvintufelienė šiurpsta: „Tai – didžiulė bėda, ir ją kuo greičiau turėtų spręsti valstybė. Mes mokame socialiai remtinoms šeimoms pašalpas, skiriame socialinius būstus, kai kurioms šeimoms iš pašalpos pini-gų perkame maisto produktų, kitų rei-kmenų, nes įvertiname, kuriems žmo-nėms negalima duoti grynųjų pinigų. Bet visos mūsų pastangos pasirodo nieko vertos, kai gauname greitųjų kreditų bendrovių raginimų ir ne po vieną, o po kelis. Kreditus gauna žmo-nės, kurie niekada gyvenime nėra dir-bę, kurie gyvena tik iš pašalpų.“

A.Kvintufelienė atkreipė dėmesį į itin agresyvią greitųjų kreditų bend-rovių reklamą: „Jaunas žmogus gali pasijusti netgi ne modernus, ne šiuo-laikiškas, jeigu nesinaudoja tokiais kreditais. Juk tai, anot reklamos, „pa-prasčiau negu skolintis iš draugo“, „tik 3 min. ir tavo problemos išspręstos“, „tik keli klavišų paspaudimai, ir bėdos kaip nebūta“. Tau bandoma įteigti, kad esi nevykėlis, jei nesugebi net kla-višų paspausti. Anądien skaitau vieno

kreditų bendrovės vadovo postringa-vimus, kad jų kreditai labai reikalingi tiems, kurie jų negali gauti iš bankų, nes jie atlyginimus gauna vokeliuose. Ar tai reiškia, kad turėtume toleruo-ti šešėlinę ekonomiką ir dar turėti jų kreditavimo sistemą? Manau, kad net kalbėti apie tai yra amoralu.“

Kai po raseiniškio vaikinuko lai-dotuvių žmonės rinkosi gedulingų pietų, salės lange kabantis plakatas

it patyčia taip pat kvietė gauti pa-skolą per 5 minutes.

LB yra ne kartą akcentavęs, kad kreditų davėjai nepakankamai įverti-na klientų mokumą, jie dažnai nė ne-tikrina klientų finansinių pajėgumų „Sodros“ ar kitose duomenų bazėse. Rodos, įstatymas gan aiškiai įtvirti-na pareigą įvertinti vartojimo kredi-to gavėjo mokumą: „Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis at-sakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mo-kumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui įvertinti naudoja-moje duomenų bazėje atlikęs patikri-nimą. Vartojimo kredito gavėjo mo-kumo patikrinimas mokumui įvertinti naudojamoje duomenų bazėje atlieka-mas vartojimo kredito gavėjo rašytiniu sutikimu, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus. Vartojimo kredito ga-vėjas privalo pateikti vartojimo kredito davėjo prašomą informaciją, reikalin-gą vartojimo kredito gavėjo mokumui įvertinti.“ Deja, savižudybe gyvenimą baigęs raseiniškis kreditą gavo niekur nedirbdamas ir neturėdamas jokių pa-jamų ar turto. Iš viso per trumpą savo gyvenimą jis dirbo gal tris savaites, bet šiandien plaukiantys kredito bendrovių raginimai grąžinti kreditą rodo, kad to-kių kreditų jis gavo ne vieną.

Gvildendama šią temą kreipiausi raseiniškiui siųstų pomirtinių laiškų adresais į vivus.lt ir SMScredit.lt, pra-šydama atsakyti į keliolika klausimų. Tačiau vietoje atsakymų atėjo padė-kojimas už informaciją apie jų kliento mirtį. Į pateiktus klausimus bendro-vių atstovai atsisakė atsakyti. Nusi-žudžiusio vaikinuko artimieji prašo viešai perduoti visų greitųjų kreditų bendrovėms, kurioms jis liko skolin-gas, kad pasikeitė jo adresas – dabar jo reikėtų ieškoti Raseinių kapinėse šalia statomo krematoriumo. Taigi, jeigu jų Vizitavimo skyriaus darbuo-tojai, kaip jie nurodo raginimuose, su-galvotų jį aplankyti, būtų gražu, kad pasiimtų žvakelę.

LB, atsižvelgdamas į nustatytus vartojimo kreditų gavėjų mokumo vertinimo pažeidimus, šių metų liepą jau pateikė Finansų minis-terijai Lietuvos Respublikos var-tojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numa-tyta papildomų priemonių, sugriež-tinančių vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir numatančių atgrasančių poveikio priemonių už įstatymo nesilaikymą. Tačiau kol projektai tampa įstatymais, greitų-jų kreditų bendrovės savo klientams veja virveles.

Garstyčios grįžta į laukus

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Sodo ir daržo gėrybes nurenka pirkėjai

Moters pasaulis

15 psl.

Tėviškės šviesa

Pastaruoju metu ūkiuose garstyčių plotai didėja. Ši kultūra auginama ne tik sėklai, bet ir kaip žalioji trąša.

Jolita Žurauskienė

Aktualijos

Už keleto mylių nuo Škoti-jos sostinės Edinburgo yra vietos ūkininko ūkis, kurį atranda vis daugiau mies-to gyventojų. Ūkio origi-nalumas slypi jo paprastu-me: nori šviežių vaisių ar daržovių – prisirink pats. Suprantama, už tam tikrą mokestį.

Nijolė Petrošiūtė

Lietuviai neskuba ieškoti kelių į pergalę

11 psl.

Pirmokų šiemet mokysis tūkstančiu daugiau

Kiekvieną pradžiugino Švie-timo ir mokslo ministerijos paskelbta žinia: mokytis į mokyklas ateis tūkstančiu pirmokų daugiau negu pra-ėjusiais mokslo metais. Pra-ėjusiais mokslo metais mo-kėsi 27 tūkst. pirmokų, o šiemet jų bus 28 tūkst.

Bernardas Šaknys

7 psl.7 psl.

13 psl.

Kai žemė slysta iš po kojų, atsiveria širdis

Šventiniai patiekalai

4 psl.

Gydytoja, žurnalistė, rin-kodarininkė ir natūralios medicinos propaguotoja Jolanta Šindeikienė tvirti-na, kad jei ne gyvenimo krizės, ji ir likusią gyve-nimo dalį tikriausiai būtų įstrigusi tarp materialinių vertybių. Tačiau mote-ris įstengė atverti širdį, ir tada jos gyvenimas pasi-keitė neatpažįstamai.

Aušrinė Šėmienė

Rugsėjo 1-oji – naujųjų mokslo metų pradžia vi-sose Lietuvos mokymo įstaigose. Pirmokai ne-drąsiai praveria moky-klų duris, juos lydintys dvyliktokai atsidūsta, nes tai – paskutinė nerūpes-tingos vaikystės rudens šventė. Tėvams ir se-neliams ši diena irgi ne-mažas iššūkis: mat teks susiimti ir griežčiau nei vasarą laikytis dienos re-žimo, drausmės.

Tautiečių elgesį su pinigais, pasirodo, galima palyginti su tautos religija vadinamu krepšiniu. Artėjant pasaulio krepšinio čempionatui, DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas kartu su sporto komentatoriumi, laidų vedėju ir rašytoju Robertu Petrausku pabandė atsakyti į klausimą, kaip atrodytų rungtynės, jei krepšininkai su kamuoliu elgtųsi taip, kaip statistinis lietuvis kasdien elgiasi su pinigais.

Vismantas Žuklevičius