Šiandien skaitykite:

--

--

-

SODYBA, 7

SODYBA, 10

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

---

-

-

--

2

-

-

-

-

Prisiminus neseniai pasaulį sudre-binusią bankų krizę, sukėlusią domi-no efektą ir visoje Europoje, galima

teigti, kad permainos Latvijos ban-kų sektoriuje ne tik gali atlikti svar-bų vaidmenį šios šalies finansų siste-moje, bet ir atsiliepti Lietuvai. Mat Lietuvoje taip pat veikia šio banko filialai, turintys nemažą populiarumą tarp gyventojų bei verslininkų. Tokią išankstinę baimę sti p rina „Citade-le“ banko pardavime švytinti keis-tų aplinkybių aura, kurioje atsispin-ti aiškus įvairių Latvijos politinių ir ekonominių interesų dominavi-mas. Vietos žiniasklaidos ir visuo-menės dėmesį traukia klausimas, ar sugebės Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pakankamai objek-tyviai ir skaidriai baigti sandorį iki šių metų pabaigos.

scanpix.ee

2 Nr. 68

Atkelta iš 1 p.

Šį ketvirtadienį Vyriausybė į po-sėdį pasikvietė tik pieno perdirbėjus. Vienas valdininkas „Valstiečių laik-raščiui“ atskleidė, kad taip pasielgta neatsitiktinai. Posėdžio išvakarėse jis premjerui ir pakišo šią idėją: „Pa-pasakojau apie aštrius beprasmiškus pieno perdirbėjų ir pieno gamin-tojų ginčus Pieno taryboje. Dabar, kai padėtis pieno rinkoje įtempta, pieno perdirbėjai ir gamintojai prie vieno stalo nieko nesusitars ir gali dar labiau susipykti. Todėl ir buvo nuspręsta su abiem grupėmis susi-tikti atskirai.“

Ko gero, valdininkas teisus. Jei prie to paties stalo būtų susėdę ir pieno gamintojai, perdirbėjams ne-būtų pavykę premjero įtikinti, kad šie net negalvoję pieno supirkimo kainų mažinti 30–40 proc. ir dar

atgaline data. Premjeras apsimetė patikėjęs perdirbėjų paneigimu, o šie, supratę, kad dėl per didelio go-dumo padarė klaidą, išsaugojo oru-mą. Stebėkime, ar perdirbėjai laiky-sis pažadų.

O štai pieno gamintojai premje-rui turi įrodymų apie perdirbėjų, ti-kėkimės, jau būtus ketinimus. Vieša paslaptis, kad šią savaitę ne tik ko-operatyvai, bet ir ūkininkai sulaukė

pieno supirkėjų pranešimų, jog nuo rugpjūčio 16 d. mažinamos pieno su-pirkimo kainos. „Valstiečių laikraščio“ kalbinamas Žemės ūkio rūmų pirmi-ninkas Andriejus Stančikas rankose laikė pieno supirkimo taisykles: „Čia labai aiškiai parašyta, kad apie supir-kimo kainos keitimą būtina perspėti prieš 15 dienų. Jei per tiek laiko nesu-sitariama, pieno supirkimas gali būti nutrauktas. Dabar pasielgta kitaip – supirkimo kaina sumažinta atgaline data vienašališkai.“

Apie perdirbėjų užmačias infor-muota žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė prieš Vyriausybės posėdį sakė: „Pieno perdirbėjai pasielgė ne-sąžiningai, nes su ŽŪM buvo tartasi, kad kainos nebus mažinamos bent dvi savaites nuo Rusijos embargo įve-dimo. Tarėmės vienaip, o jie pasielgė kitaip. Jie irgi turi prisiimti tam tikrą riziką, nes būtent jie rizikavo, produk-tus eksportuodami į Rusijos rinką.“

AB „Žemaitijos pienas“ ekspor-tas į Rusiją buvo apie 18 proc., pas-taraisiais mėnesiais AB „Vilkyškių pieninė“ pardavimai į Rusijos rin-ką sudarė apie 20 proc. visų įmonės pardavimų. „Rokiškio sūris“ anks-čiau į Rusiją eksportuodavo 30 proc. savo gaminamos produkcijos, pernai eksportą į šią valstybę sumažino iki

20 proc., o šiemet eksportas buvo nu-kritęs iki 10 proc. Tačiau gamybos apimtis rokiškėnai tik didino, taigi įmonės eksportas buvo pakankamai diversifikuotas. O „Pieno žvaigždės“ į Rusiją eksportavo net iki 35 proc. gaminamos produkcijos. Kaip pasta-roji įmonė vertina tiek ministrės, tiek pieno gamintojų teiginius, kad rizi-kingoje rinkoje dirbusios įmonės turi prisiimti ir dalį atsakomybės?

AB „Pieno žvaigždės“ atstovės Virginijos Žygienės atsakymas buvo dviprasmiškas: „Valstybės parama

reikalinga ne pieno perdirbimo bend-rovėms, o pieno žaliavą parduodan-tiems ūkininkams, kad jie galėtų re-alizuoti primelžtą pieną ir perdirbėjai galėtų išlaikyti gamybos apimtis. Per-dirbėjas perka pieno tiek, kiek jo gali perdirbti į pieno produktus ir juos po to parduoti. Be valstybės paramos perdirbėjams labai sunku vykdyti įsi-pareigojimus žemdirbiams.“ Taigi iš atsakymo galima suprasti, kad per-dirbėjams valstybės paramos ir ne-reikia, ir reikia.

Kai kuriose pieno perdirbimo įmonėse pasklido kalbos apie dar-bo vietų mažinimą. Štai „Valstiečių laikraščio“ skaitytojai pranešė, kad „Pieno žvaigždžių“ įmonėse Pane-vėžyje bei Pasvalyje ketinama atleisti dalį gamybos darbuotojų. Kaip yra iš tikrųjų? Į „Valstiečių laikraščio“ klau-simą AB „Pieno žvaigždės“ atstovė V.Žygienė atsakė trumpai ir aiškiai: „Bendrovė ketinimų nekomentuoja.“

O kaip ketina elgtis „Pieno žvaigždžių“ konkurentai? „Šiuo metu atleisti darbuotojų neplanuojame, nes „Rokiškio sūris“ įsipareigojo nema-žinti superkamo pieno kiekio. Netgi atvirkščiai: kai kurios įmonės suma-žino supirkimo kiekius, todėl mes da-bar superkame net daugiau nei pla-navome. Kita vertus, pertekliniam

pienui supirkti per mėnesį turime pa-pildomai skirti apie 50 mln. Lt. Nors įmonės finansinė padėtis gera, mūsų skaičiavimais, jau po dviejų savaičių išnaudosime savo išteklius“, – paste-bėjo D.Trumpa. O kas tada? Pasak perdirbėjų, pieno rinka – ne šachma-tai, tiek daug ėjimų į priekį neįmano-ma numatyti.

Ar galime tikėtis, kad Europos Komisija atsižvelgs į Baltijos šalių prašymus daugiau paramos skirti ar nors kitaip skirtą paramą perskirstyti ne tik vaisių ir daržovių, bet ir mėsos bei pieno sektoriams? „Nepardavęs daržovių ar vaisių prarasi tik tų metų derlių, o štai praradęs galvijus ar mel-žiamas karves prarasi mažiausiai tre-jus metus, kol užauginsi produktyvią karvę. Taigi ekonominiai svertai aki-vaizdūs, bet Briuselyje reikia įtikinė-ti“, – sakė D.Trumpa.

Rokiškėnai ragina pirmiau-sia paramą skirti pieno gaminto-jams, o „Pieno žvaigždžių“ atstovė V.Žygienė sakė, kad valstybės ga-rantijų reikia ne tik dėl paramos žemės ūkiui, bet ir dėl pieno mil-tų, sviesto, sūrių intervencinių pir-kimų ar eksporto subsidijų. Tačiau Vyriausybės paramos planai kol kas kuklūs. Pritarta išmokų už pieno kvotas paankstinimui už kitus me-tus. Amortizuojant negautas paja-mas, nelaukiant kitų metų, ūkinin-kams tikimasi išmokėti 115 mln. Lt, kad jie turėtų apyvartinių lėšų. Be to, premjeras sakė, kad Lietuva iš Eu-ropos Komisijos tikisi 100 mln. Lt

paramos, kuri būtų skirta pieno ir mėsos gamintojams. Ūkininkams norima kompensuoti dalį negautų pajamų dėl mažėjančių pieno ir mė-sos supirkimo kainų.

Akivaizdu, kad minėtų paramos priemonių poveikis yra laikinas. Jei nerasime naujų rinkų, pieno supir-kimo kainos mažės. O gal ta nauja rinka yra šalia Lietuvos, o mes neį-

vertiname tokios galimybės? Tokių minčių atsirado po šią savaitę Mins-ke įvykusio Lietuvos ir Baltarusi-jos žemės ūkio ministrų susitikimo. Baltarusijos žemės ūkio ir maisto pramonės ministras Leonidas Za-jacas neslėpė planų į Rusiją ekspor-tuoti visą baltarusiškos kilmės pieną ir iš jo pagamintus produktus, o 9,4 mln. vartotojų pienu ir kai kuriais pieno produktais aprūpinti iš kai-myninių šalių. Beje, „Valstiečių lai-kraščio“ žiniomis, Baltarusijoje labai aktyviai šia linkme dirba Lenkijos pieno perdirbimo milžinas „Mleko-vita“ ir dar kelios bendrovės. O ką apie tai galvoja Lietuvos įmonės ir pieno gamintojai?

„Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trum pa sakė turintis abejonių dėl Baltarusijos rinkos patikimu-mo, tačiau dabartinėmis aplinkybė-mis baltarusių pasiūlymus vertino teigiamai. Konkurentų įmonės ats-tovė V.Žygienė atsakė trumpai: „Ši rinka, kaip ir visos kitos eksporto rinkos, yra įdomi perdirbėjams, bet tai – ateities klausimas.“

Ministrų susitikime Minske da-lyvavo ir Žemės ūkio rūmų pirmi-ninkas A.Stančikas. Jo dėmesį tu-rėjo patraukti L.Zajeco pasiūlymas supirkti žaliavinį pieną. „Deja, Lie-tuvos kooperatyvai šia galimybe ne-galės pasinaudoti, nes eksportuoti pieną ar pieno produktus į Muitų sąjungai priklausančias šalis gali tik subjektai, turintys eksportuotojo pa-žymėjimus. Šiuo metu juos turi 18 Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, tačiau tokio pažymėjimo neturi nė vienas pieno gamintojų kooperaty-vas“, – sakė A.Stančikas.

Aktualijos

valstietis.lt.21 proc.

10 proc.

13 proc.

9 proc.

47 proc.

.

20.35.

-

orai.lt, VL inf.

-

-

-

-

-

--

-

-

--

yra prasta. Kas gali suteikti atsis-

-

---

3Nr. 68

Atkelta iš 1 p.

Latvijos viešojoje erdvėje šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos dėl skubaus valstybei priklausančio „Ci-tadele“ banko pardavimo. Bankas dar 2008-aisiais perėmė bankrutavusio „Parex“ teises ir pareigas. „Parex“ vie-nu metu priklausė Valerijui Karginui ir Viktorui Krasovickiui, o 2008-ųjų pradžioje buvo antras stambiausias Latvijos bankas, jo aktyvų vertė siekė 4,9 mlrd. eurų. Bankas taip pat vei-kė keliose buvusios Sovietų Sąjun-gos rinkose. Prasidėjus bankų krizei ir ėmus panikuoti indėlininkams, „Pa-rex“ banko indėlių skaičius, palyginti su 2007-aisiais, nukrito 36 proc. 2008-ųjų lapkritį Latvijos Vyriausybė patei-kė banko gelbėjimo planą, suteikda-ma beveik 1–1,4 mlrd. eurų pagalbos paketą. Tai virto viena iš pagrindinių šalies įsiskolinimo priežasčių.

2010-ųjų liepą Latvija paskelbė apie „Parex“ banko restruktūrizaci-jos planą, pagal kurį buvęs bankas suskaidytas į dvi dalis – įkurta „Ci-tadele“ gavo gerąją paskolų portfe-lio dalį, perėmė visus su bankinė-mis operacijomis susijusius aktyvus; „Reverta“ pavadintam bankui teko neveiksnūs „Parex“ aktyvai.

Štai jau 3 mėnesiai, kai banko „Ci-tadele“ pardavimas tapo karštąja ša-lies žiniasklaidos ir politikų tema. Mat banko pardavimo procesas apgaubtas paslapčių ir gandų skraiste, jame įžiū-rimi tam tikrų ekonominių grupuočių ir, neatmetama, politikų interesai.

Banko pardavimas prieš pat šį rude-nį vyksiančius Saeimos rinkimus vie-ninteliam pagal neaiškius ir nežinomus kriterijus pasirinktam pretendentui, politikų manymu, yra ne kas kita, kaip nepaslėpta afera. Tokią nuomonę prieš kelias dienas vykusioje spaudos kon-ferencijoje pareiškė Ventspilio meras Aivaras Lembergas: „Be abejo, toks pardavimas – afera. Artimi ne vienus metus veikiantys konsultantai, ta pati „Vienybės“ vyriausybė – per užpakali-nes duris rado pirkėją. Tokio susitarimo formulė paprasta: pirkau už 120 mln., po poros metų pardaviau už 240 mln.“

Buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis ne sykį viešai kartojo, kad „susitarimas su Europos Komisija įpareigoja parduoti banką iki 2014-ųjų pabaigos“. Jeigu Latvijos Vyriausybė neįvykdys šio įsipareigojimo, pardavi-mo procesą perims EK ir parduos ban-ką per maksimaliai trumpą laikotarpį. Ir labai tikėtina, kad už daug mažes-nę sumą, negu dabar prognozuojama.

75 proc. banko akcijų be vienos priklauso viešajai įstaigai „Priva-tizācijas aģentūra“ (Privatizacijos agentūra), 25 proc. ir viena akcija – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Tarp 27 komercinių bankų „Citadele“ šiuo metu atrodo tikrai patraukliai – užima šeštą vietą pa-gal kapitalą ir septintą – pagal ak-tyvus. Banko rodikliai auga, praėju-sių metų pelnas siekė 13 mln. eurų.

Jau kuriant banką buvo paskelbta, kad jis bus parduotas privačiam inves-tuotojui. Pardavimo ir kandidatų at-

rinkimo procesą prižiūri konsultacijų bendrovė „Societe Generale“. Mėgs-tamiausia šios bendrovės ir Vyriausy-bės frazė buvo – visa pardavimo in-formacija yra konfidenciali, girdi, kuo daugiau duomenų bus nutekinta, tuo daugiau galimybių pretendentui pa-siūlyti mažesnę kainą. Po tokiu slapu-kavimo šešėliu ir tęsėsi pardavimo bei investuotojų paieškų procesas.

Konsultacijų bendrovės „Societe Generale“ atrinkti pretendentai už banko akcijas siūlė nuo 90 iki 140 mln. eurų. Visu „Citadele“ akcijų pake-to pirkimu susidomėjo penki pre-tendentai, iš kurių vienas susijęs su banko „Parex banka“ savininkais.

Latvių žiniasklaida nurodo, kad liepos pabaigoje potencialiais pir-kimo favoritais buvo įvardyti mili-jonierius Jurijus Šefleris – bendro-vės „S.P.I. Group“, kuriai priklauso beveik 90 proc. stambiausio Balti-jos alkoholio pramonės gamintojo „Latvijas balzāms“ akcijų, vadovas, ir amerikiečių investicijų fondas „Rip-plewood Holdings L.L.C.“.

Žurnalistai išsiaiškino, kad di-džiausią sumą – 105 mln. – pasiūlė būtent J.Šefleris, turintis solidžią, dar nuo 2000-ųjų, investicijų į Latvijos ekonomiką patirtį. Tačiau Vyriausy-bė gana netikėtai sudarė konfidenci-alų susitarimą dėl galutinio siūlymo su amerikiečiais. Vadovaujantis neaiškiais Latvijos Vyriausybės principais, pami-nant numatytus teisės aktus uždarame posėdyje konfidencialiai priimamas sprendimas suteikti išskirtines teises „Ripplewood Holdings“, per mėnesį įpareigojantis priimti nutarimą dėl to, ar šis fondas pageidauja įsigyti latvių banką už 113 mln. eurų.

Tad kas yra amerikietiškasis fon-das „Ripplewood Holdings“, kuriam buvo suteiktos išskirtinės Latvijos Vyriausybės privilegijos ir kuris ne sykį teigė neleisiantis susidary-ti situacijai, kad „Citadele“ pirkė-jas būtų kokiu nors būdu susijęs su buvusio „Parex banka“ valdytojais?

Tam tikri faktai leidžia dary-ti prielaidą, kad buvę „Parex“ „tėvai“ V.Karginas ir V.Krasovickis poten-cialiam pirkėjui iš JAV „kvėpuoja į pakaušį“ ir turi ryšių su galimame sandoryje figūruojančiomis greitųjų paskolų bendrovėmis.

„Ripplewood Holdings“ yra kla-sikinis investicijų fondas, jungiantis daugelį smulkiųjų akcininkų, kurių interesas – greitas pelnas. Tai yra nu-pirkti banką už pasiūlytus 113 mln. (vietoje ekspertų paminėtų 140 mln.

eurų rinkos kainos), o vėliau parduoti pasiimant pelną arba tiesiog už rin-kos kainą.

Šioje istorijoje yra ir daugiau įdo-mių detalių. Kaip oficialią banko „Ci-tadele“ pirkimo konsultantę minėtas amerikiečių fondas pasitelkė jauną fi-nansų įmonę „Callidus Capital“, įkur-tą 2013-aisiais dviejų buvusių ban-kų sferos darbuotojų – buvusio latvių „Nordea banka“ padalinio vadovo Val-džio Siksnio ir buvusio „Parex“ dar-buotojo Druvio Murmanio. Vienas iš „Callidus Capital“ akcininkų yra ir toks Uldis Mierkalnis, kuriam yra iš-kelta baudžiamoji byla dėl kyšinin-kavimo ir sukčiavimo. Įdomu tai, kad D. Murmanį dalyvauti „Parex“ banko restruktūrizacijos procese 2009-aisiais

pakvietė Nilsas Melngailis (tuo metu vadovavęs „Parex“), jis taip pat yra bu-vęs monopolininko „Lattelecom“ pir-mininkas ir gana odiozinė figūra vie-tos verslo terpėje. Dar įdomiau atrodo „Ripplewood Holdings“ šiam sandoriui sudarytas tandemas su Latvijos greitų-jų kreditų rinkos bendrove „4Finance“, glaudžiai susijusia su daugeliu sandorių Latvijoje. Greitųjų kreditų flagmano „4Finance“ akcininkų sistema ne tik neaiški, bet ir komplikuota. Tris ben-draklasius, įkūrusius šį verslą, pakeitė rusų milijonierius Olegas Boiko, su-sijęs su azartinių lošimų verslu, taip pat vietos politikams artimas abejoti-ną reputaciją turintis verslininkas Ma-ris Martinsonas. Pastarasis paliko „gilų pėdsaką“ Latvijos versle – jis yra ir krep-šinio klubo „VEF Rīga“, įtariamo suk-čiavimu ir sąsajomis su statybų versle veikusiomis nusikalstamomis grupuo-tėmis, pirmininkas. Remiantis „Lursoft“ duomenimis, M.Martinsonas taip pat yra „4Finance“, priklausančios O. Boi-ko, valdybos pirmininko pavaduotojas. 2011-aisiais prie „4Finance“ buvo pri-jungta bendrovė „SMScredit.lv“.

Šiuo metu pagrindinės „4Finan-ce“ akcininkės – „Tirona Limited“, Kipre registruota bendrovė, ir „Fatcat Investments Ltd.“, registruota Malto-je. Baltijos žurnalistinių tyrimų cen-tras „Re:Baltica“ pažymi, kad „Fatcat Investments Ltd.“ valdo dar aštuo-nios ofšorinės bendrovės, iš kurių vie-na priklauso Kazanės „Ak Bar“ klubo gynėjui Iljai Nikulinui. Ledo ritulinin-

kas turi butą Rygoje (įsigytas už 270 tūkst. latų) ir 4,5 mln. latų hipotekos.

Latvijos žiniasklaida taip pat patei-kė prielaidų, kad „Ripplewood Hol-dings“ fondas gali būti susijęs su dar viena greitųjų kreditų bendrove – „Via SMS“. Ši yra susijusi su buvusiais palai-doto „Parex“ banko vadovais V.Karginu ir V.Krasovickiu. Bendrovė buvo įkur-ta praėjus metams, kai valstybė per-ėmė „Parex“ banką. Prieš tai dvejus metus egzistavo bendrovė panašiu pa-vadinimu „Via SMS Group“, kuri šiuo metu yra „Via SMS“ valdytoja. Tarp „Via SMS Group“ valdytojų yra ir V.Krasovickio brolio Felikso bendrovė.

Su buvusiais „Parex“ banko va-dovais susijusi dar viena bendrovė – „MiniCredit“, kurios valdyboje dirba jaunesnysis V.Kargino sūnus Mak-simas. Bendrovė savo laiku dosniai rėmė judėjimą „Harmonijos centras“, Nacionalinę sąjungą. Tuo būtų galima paaiškinti, kodėl pastarųjų politikai remia „Citadele“ pardavimą.

Šioje „šachmatų lentoje“ aiškiai ma-tyti pagrindinės figūros ir jų finansinė kilmė – privilegijuotas investuotojas – „Ripplewood Holdings“ – turi sąsajų su vietos kriminalinio verslo atstovais: M. Martinsonu, buvusiais „Parex“ ban-ko vadovais, taip pat su politiniu Lat-vijos elitu. Be jokios abejonės, banko pardavimas vyksta ne be geopolitinio atspalvio ir „į pakaušį kvėpuojančių“ parlamento rinkimų spalį. Ekonomi-nė šalies būklė veikia ir kaimynus, o tai verčia su nerimu stebėti, kaip yra vyk-domas vertingų aktyvų – banko „Cita-dele“ pardavimas ir kuo tai gali baigtis.

Parengta pagal užsienio spaudą

Aktualijos

-

fotodiena.lt nuotrauka

SveikataAtsargiai važiuoti niekada ne gėda

Virtuvėje viskas svarbu

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

7 p.7 p.

21 p.

Netoli Tartu įsikūrusio Tynu Tammo sodybą garsina jau septyniolika metų čia vykstantis muzi-kos festivalis „Leigo Lake Music“. Pernai sodybos savininkas buvo pripažin-tas geriausiai Estijoje su-tvarkiusiu kraštovaizdį ir pritaikiusiu jį kultūros rei-kmėms.

Nijolė Baronienė

Kokybiška ir funkciona-li virtuvė – ne tik moterų svajonė. „Virtės virtuvės ir vonios studijos“ vadovė interjero dizainerė Inga Godlevskienė pataria, ko-kių laikytis taisyklių, kad svajonių namuose būtų ir svajonių virtuvė.

Vijolė Aguonaitė

Į devyniasdešimt ketvirtuo-sius metus įkopusi Vilkijos miestelio (Kauno r.) gyven-toja Valerija Savolevičienė – nedidukė, žvali, guvaus proto moteris. Nors metų našta nemaža, nepamaty-si jos nusiminusios: gyve-nimo šūkis „Nepasiduok!“ padėjo ištverti jai visus sunkumus. O jų buvo ne-mažai.

Irena Vitkauskienė

Estas sodybą pavertė melomanų rojumi

Mirtinam virusui sienos neegzistuoja

Baigiasi vasara, namo sugrįš atostogautojai, į gatves pasipils mokiniai. Daugelis jų į mo-kyklas važiuos dviračiais. Nuo vaikų neatsi-lieka ir suaugusieji – jie automobilį vis daž-niau iškeičia į dviratį.

Alė Sima

Vakarų Afrikoje kilusi Ebo-los epidemija, nusinešu-si daugiau kaip tūkstantį žmonių gyvybių, paskelbta tarptautinio masto ekstre-malia visuomenei situacija. Ar pavojingas virusas gali pasiekti ir Lietuvą?

Aušrinė Šėmienė,

Arvydas Praninskas

Pabėgimas iš tremties

11 p.

Ant sparnuotų gyvenimo sūpynių

21 p.

18 p.

Neapsigaukite: dainininkės, pedagogės, laidų vedėjos Vaidos Genytės šypsena švelni, povyza labai moteriška, balsas krištolinis, o charakteris ir valia – geležiniai.

Rūta Klišytė