-

-

--

---

Šinšilų augintojus Lietuvoje vienijanti asociacija dar balandį paskelbė rezoliuciją, kuria para-gino skatinti šinšilininkystės plė-trą kaimo regionuose ir mažin-ti didžiulę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Lietuvoje ši ūkio šaka reikšminga – bendras kailių eksportas Lietuvos ekonomikai, tarptautinio Kopenhagos aukcio-no duomenimis, kasmet duoda iki 430 mln. litų pajamų, Lietuva už-ima daugiau nei 1 proc. pasaulinės kailių rinkos.

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja daugiau kaip 100 kailinių žvėrelių ūkių, sukurta apie 1 500 darbo vietų, metinė apyvarta – apie 500 mln. Lt. Verslas plėtojamas vien provinci-joje, kaimiškose vietovėse. Ten gy-venantiems žmonėms sukuriamos darbo vietos, suteikiama galimybė užsidirbti. Beveik 100 proc. Lietu-voje užaugintos produkcijos eks-portuojama į užsienį. Verslininkai neslepia, kad šios šakos pelningu-mas – apie 70 proc. Tačiau šinšilų augintojus pasiekė nerimą kelianti žinia – nuo lapkričio 1 d. VMVT griežtina šinšilų auginimo tvarką ir įveda reikalavimą 13 kartų didinti jų narvus. „Reikalavimai nepagrįsti nei moksliniais tyrimais, nei europi-nėmis direktyvomis“, – teigė „Taga-vos“ vadovas Tomas Gailius.

2

--

--

-

-

-

Net 51 proc. Lietuvos gyventojų baiminasi, kad, įvedus eurą, apyvarto-je pasirodys padirbtų pinigų, kurių jie negalės atpažinti. Tokią pačią baimę praėjusiais metais patyrė ir 49 proc. kaimyninės Latvijos gyventojų, dabar jau pusmetį naudojančių ES valiutą, rodo inovatyvių technologinių spren-dimų įvairiems verslo sektoriams tei-kiančios bendrovės „Hansab“ atlikto reprezentatyvaus tyrimo rezultatai.

-

-

wikimedia.org

2 Nr. 58 (9386)

Seimas nustatė septintą atvejį, kai nuo 2015 m. sausio valstybinę žemę bus galima išsinuomoti be aukciono. Parlamentarai leido vals-tybinę žemę išnuomoti be aukciono, jei ji yra su jau įrengtais akvakul-tūros tvenkiniais. Tokios pat nuo-mos sąlygos bus taikomos užtvan-kos įrenginių užimtai žemei. Tokią žemę galės išnuomoti be aukciono joje esančių akvakultūrai naudoja-mų statinių ar įrenginių savininkai.

Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akva-kultūros tvenkiniuose) gali būti kei-čiamas ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo die-nos. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Žemės įstatymo patai-sas: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš – vienas („darbietis“ Mečislovas Zasčiu-rinskas), susilaikė 4 parlamentarai. Ta-čiau Seimas nesutiko, kad išimtis būtų taikoma ir valstybinės žemės nebū-tų galima išnuomoti be aukciono tais atvejus, kai tą žemę pageidauja susi-grąžinti natūra piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

BNS inf.

Aktualijos

Pilnatis.

21.42.

RytojŠiandien

-

šilumos. orai.lt, VL inf.

+21 +26°

+12 +17°

+22 +27°

+14 +19°

Poryt +18 +23°

+12 +17°

1 p.

Pasak diskusijoje dalyvavusio VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo Egidijaus Mecelio, dar 2012-aisiais per gyvūnų gerove besirūpinančių Europos Ko-misijos (EK) veterinarijos tarnybos inspektorių vizitą paaiškėjo, kad lietu-viai kailinius žvėrelius augina taip, kaip nori. Lietuva yra pasirašiusi Euro-pos konvenciją dėl ūkinių gyvūnų apsaugos, tačiau jos rekomendacijų mūsų šalies teisės aktuose dar nėra.

Audinių ir lapių – auginimo są-lygas mokslininkai yra gerai ištyrę, o šinšilų auginimo mokslinių tyri-mų niekur nėra atlikta. Taigi po ko-legų iš EK apsilankymo VMVT ir suskato rengti dokumento projektą, į kurį ketinama perkelti konvencijos nuostatas.

„Priimant bet kokius teisės ak-tus, jų projektus pirmiausia būtina aptarti su tais, kurie jais naudosis. Kita vertus, teisės aktų reikalavimai turėtų būti ne tik aiškūs, bet ir ne-prieštarauti sveikam protui“, – tei-gė T.Gailius. Jo teigimu, šinšilų au-gintojai vienareikšmiai pasisako už gyvūnų gerovę, bet reikalavimai dėl jų laikymo sąlygų kokybės turi būti paremti moksliniais tyrimais, o ne emocijomis arba nežinia kur rasto-mis rekomendacijomis.

T.Gailius pabrėžė, kad EK nėra priėmusi jokios direktyvos dėl šinši-lų auginimo, kurios reikalavimai ga-lėtų būtų aklai perkeliami į nacio-nalinę teisę. Daugumos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, šinšilų auginto-jai vadovaujasi tarptautine konven-cija, kurioje nustatyti reikalavimai brangiakailių graužikų augintojams.

„Tagavos“ atstovo Alvydo Bars-teigos teigimu, ne kokie nors teisės

aktai gali nusakyti, geromis ar blo-gomis sąlygomis auginamos šinši-los. „Blogomis sąlygomis laikomų brangiakailių graužikų kailio koky-bė suprastėja, krenta jo vertė rinko-je ir verslininkui iš to jokios naudos. Kailių jis gali ir neparduoti. Todėl verslininkai yra suinteresuoti šinšilų gerove, kad išaugintų kuo kokybiš-kesnį produktą“, – sakė A.Barsteiga.

VMVT Gyvūnų gerovės sky-riaus viršininkas E.Mecelis susi-rinkusius verslininkus ramino: girdi

panikuoti dar ne laikas, nes tarnyba kol kas yra parengusi tik teisės akto „projektų projektą“.

Asociacijos atstovai atkreipė val-džios institucijų dėmesį į tai, kad Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai priversti konkuruoti su Lenkijos, Ka-nados ar Kinijos žvėrelių augintojais. Nustačius griežtesnius kailinių gyvū-nų auginimo reikalavimus, tokia veik-la kaime gali tapti nuostolinga. Taip jau nutiko Italijoje ir Šveicarijoje, kur ūkiai buvo priversti užsidaryti.

Iš kaimynų lenkų patirties sėmę-si Lietuvos šinšilų augintojai labiau linkę neoficialiai vadovautis šios ša-lies teisės aktais. Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro įsakymu nustatyta, kad šinšilai skirto narvelio aukštis turi būti 34, plotis – 40, ilgis – 50 centimetrų. O EK rekomenduo-ja, kad vienam gyvūnui narve būtų skiriama pusė kubinio metro, narvo aukštis būtų net metras.

Šinšilos – ne tik brangiai kainuo-jantys, bet ir įnoringi, lepūs švelnia-kailiai graužikai. Joms reikia pastovios 18–20 laipsnių temperatūros. Žiemą patalpos (dažniausiai tai būna rūsiai ar garažai) turi būti šildomos, per va-saros karščius – vėdinamos. Įgyvendi-nus VMVT reikalavimą didinti narvų plotą, didėtų ir bendras patalpų, ku-riose auginami šie graužikai, plotas. Padidėtų patalpų šildymo ir vėdini-mo išlaidos. „Verslas būtų priverstas trauktis į šešėlį arba žlugti“, – įspėjo politikus „Tagavos“ atstovai.

„Mes turime parengti tokį doku-mentą, kuris realiai veiktų: kad būtų naudingas ir verslininkus kontroliuo-jančiai institucijai, ir žvėrelių augin-tojams, kad jie galėtų įgyvendinti reikalavimus ir aukcionams tiekti pakankamai konkurencingus žvė-relių kailius. Todėl konsultuojamės ir su Europos teisės departamentu,

ir su socialiniais partneriais, kad ga-lėtume konvencijos priedus teisingai perkelti į nacionalinę teisę ir kad tai

netaptų našta verslui“, – sakė VMVT atstovas E.Mecelis.

Jo teigimu, VMVT svarstė įvai-rius dokumento variantus, viename iš jų ir buvo siūlymas patvirtinti tokius reikalavimus, kokie numatyti kon-vencijoje. „Bet dėl to narvų ploto ir sulaukėme nemažai pastabų iš žvėre-lių augintojų“, – užsiminė E.Mecelis. Todėl VMVT dar kartą kreipėsi į Europos departamentą, prašydama išaiškinti, ar į rengiamą teisės aktą gali įtraukti nuostatą, kad jame pa-teikiami reikalavimai būtų ne priva-lomojo, o tik rekomendacinio pobū-džio. Taip norima iš anksto užbėgti už akių galimoms EK sankcijoms.

Kai kurie diskusijoje dalyvavę Seimo nariai siūlė nekreipti dėme-sio į EK pastabas, nes nepriimtos šinšilų auginimo direktyvos. Visgi sutarta, kad būsimas Lietuvos teisės aktas turėtų būti paremtas moksli-nių tyrimų išvadomis.

Diskusijoje dalyvavęs Lietu-vos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profeso-rius dr. Paulius Matusevičius pa-tvirtino, kad nėra atlikta mokslinių šinšilų auginimo ir jų gerovės tyri-mų. „Toks tyrimas truktų neilgai ir kainuotų nedaug“, – į ŽŪM Že-mės ūkio gamybos ir maisto pra-monės departamento direktoriaus pavaduotojo Jono Lisausko repli-ką reagavo mokslininkas. Pastara-sis, išgirdęs, kad tyrimams tereikia 10–20 tūkst. litų, lengviau atsiduso, kad „ministerijai tai – ne problema“.

„Tagavos“ atstovo A.Barsteigos teigimu, EK nėra nustačiusi konkre-taus laiko, per kurį Lietuva privalo pa-rengti teisės aktus. Tačiau būgštauja-ma, kad gyvūnų gerove besirūpinanti VMVT gali skubėti parengti teisės akto projektą iki metų pabaigos. O tiek laiko moksliniams tyrimams at-likti tikrai nepakaks – reikia sulaukti bent dviejų šinšilų šeimos vadų.

„Jei teisės akte išliks nuostata, kuri numatyta konvencijoje, t. y. šinšilos šeimai skirtas narvelis turi būti met-ro aukščio ir pusės kvadratinio metro ploto, verslas bus sužlugdytas“, – teigė „Tagavos“ atstovai.

Valstybinės miškų urėdijos pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 28,4 mln. litų grynojo pelno – 39,5 proc. dau-giau nei 2013 m. sausį–kovą, kai jis buvo 20,4 mln. litų. Urėdijų pajamos per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu per-nai, ūgtelėjo 10,7 proc., iki 149,9 mln. litų, pranešė Valstybės valdomų įmo-nių valdymo koordinavimo centras.

Ataskaitoje nurodyta, kad pajamų augimą lėmė 20,2 proc., iki 154,8 lito už kubinį metrą, išaugusi vidutinės apvaliosios medienos kaina. Urėdijų parduotas apvaliosios medienos kie-kis per metus sumažėjo 8,6 proc., iki

884 tūkst. kubinių metrų. 42 miškų urė-dijų pelnas, eliminavus netipinius mo-kesčius valstybei, išaugo 27,2 proc., iki 46,5 mln. litų, o pelnas neatskai-čius mokesčių, palūkanų, nusidėvė-jimo ir amortizavimo (EBITDA) padidėjo 30,5 proc., iki 44,3 mln. litų. Urėdijų pardavimo savikai-na per metus sumenko 4,2 proc., iki 53,3 mln. litų, veiklos sąnaudos padidėjo 11,7 proc., iki 64,4 mln. litų. Šių metų kovo pabaigoje miškų urėdijose dirbo 4 151 darbuotojas (2013 m. kovo pa-baigoje – 3 661 darbuotojas).

BNS inf.

3Nr. 58 (9386)

Atkelta iš 1 p.

Analogiškas tyrimas praėjusiais metais buvo atliktas ir Latvijoje.

Tyrimo, kuriame dalyvavo per 1 tūkst. respondentų, rezultatai at-skleidė, kad nerimauti dėl padirbtų euro banknotų Lietuvoje dažniau linkę vyresni gyventojai. Padirbtų eurų neatpažintų ir žemiausio išsi-mokslinimo, vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys bei mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Šie Lietuvos gyventojai labiausiai baiminasi, kad, įvedus eurą, atsiras padirbtų pinigų, kurių jie negalės atpažinti, jie dažniau jaučia infor-macijos, kur kreiptis gavus padirbtų eurų, trūkumą.

Labiau pasitiki

UAB „Hansab“ generalinio di-rektoriaus Dariaus Žekonio teigi-mu, apibendrinus Lietuvoje ir La-tvijoje atliktų tyrimų rezultatus, paaiškėjo, kad kaimynai, prieš įsi-vesdami eurą, labiau pasitikėjo savo nacionaline valiuta, nei lietuviai.

„Tiek lietuviams, tiek latviams trūksta informacijos, kur kreiptis gavus padirbtų euro banknotų ar monetų, tačiau abiejų tautų požiū-ris į nacionalinę valiutą skirtingas, – sakė D.Žekonis. – Lietuvos gyven-tojai, palyginti su Latvijos gyvento-jais, yra optimistiškesni euro atžvil-giu ir mažiau pasitiki litu. Latvijoje yra atvirkščiai: jos gyventojai skep-tiškiau vertino eurą ir labiau pa-sitikėjo latu“, – tyrimų rezultatus apibendrino „Hansab“ generalinis direktorius Darius Žekonis.

58 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad euras apsaugotas nuo pa-dirbinėjimo ir nėra jokios priežasties dėl to nerimauti. O Latvijoje taip pat manančiųjų buvo gerokai mažiau – vos trečdalis, t. y. 34 proc. O štai na-cionalinę valiutą kur kas palankiau vertino Latvijos gyventojai, mat be-veik pusė jų – 45 proc. – manė, kad latas geriau apsaugotas nuo padir-binėjimo negu euras. Lietuvoje taip manančiųjų šiuo metu yra mažiau – 32 proc. apklaustų gyventojų.

Nuostolis ir verslui, ir vartotojui

Remiantis Europos centrinio ban-ko duomenimis, galima teigti, kad an-trą praėjusių metų pusmetį iš apyvar-tos buvo išimta 353 tūkst. padirbtų euro banknotų. Tai yra 11,4 proc. daugiau negu pirmą 2013 m. pusmetį.

Daugiau kaip 75 proc. visų padirbtų banknotų sudarė 20 ir 50 eurų ban-knotai. Per šį laikotarpį padaugėjo ir padirbtų 10 eurų banknotų.

D.Žekonio teigimu, naujose euro rinkose visada padidėja apgavys-čių ir skaičiavimo klaidų tikimybė. „Žmonės dar nepripratę prie nau-jos valiutos, ne viską apie ją žino, ne visada moka atpažinti tikrus ir padirbtus eurus, – „Valstiečių laik-raščiui“ sakė „Hansab“ generalinis direktorius. – Skelbdami tyrimo re-zultatus, norime atkreipti dėmesį į šios problemos aktualumą.“

Pašnekovo teigimu, atpažinti pa-dirbtus banknotus svarbu tiek pa-prastiems žmonėms, tiek prekybos įmonėms, tiek visam aptarnavimo sektoriui – viešbučiams, restora-nams, kavinėms, visiems kitiems, kurie atlieka grynųjų pinigų opera-cijas. „Gavęs padirbtą pinigą, nuos-tolių patiria ir paprastas žmogus, ir verslas“, – tikino D.Žekonis.

skyriuoseKelerių metų „Hansab“ patirtis

Baltijos šalyse rodo, kad, pereinant prie euro, itin didelį krūvį ir daugiau-sia grėsmių patiria prekybos ir pas-laugų sektorius. Didžiausios proble-mos, kurių, artėjant euro įvedimui, patyrė daugelis verslo sektorių, ypač prekybininkai, yra susijusios su pi-nigų tikrinimu, saugojimu, monetų skaičiavimu bei pinigų inkasavimu. „Hansab“ vadovas įsitikinęs, kad to-kie iššūkiai nuo 2015 m. sausio 1 d. laukia ir Lietuvos prekybininkų.

„Euras yra labai brangi valiuta, tad padirbtas pinigas gali tapti labai di-deliu nuostoliu prekybininkams“, – sakė D.Žekonis. Pašnekovas pridū-rė, kad įmonėms svarbu investuoti į įrangą, kuri leistų atpažinti padirb-tus pinigus.

Gyventojams patariama būti budriems, įtartinas kupiūras ar monetas palyginti su piniginė-je esančiais analogiškais pinigais. „Jei vis tiek galvoje kirbės mintis, kad gavote padirbtų eurų, abejo-nes išsklaidys artimiausio banko arba pašto skyriuje dirbantys spe-cialistai. Jie patikrins jūsų duotus

banknotus specialiais aparatais, kurie padirbtus eurus iš karto at-skirs nuo tikrų“, – „Valstiečių laik-raščiui“ sakė D.Žekonis.

Aktualijos

Remiantis Europos centrinio banko duo-menimis, galima teig-

-

---

Žemės ūkio ministerija turi nau-ją vadovę – ja tapo ilgametė politikė ir Seimo narė Virginija Baltraitienė. Premjeras Algirdas Butkevičius, pri-statydamas naują žemės ūkio minis-trę, ministerijos kolektyvui linkėjo rezultatyvaus darbo. Virginija Bal-traitienė pasiryžusi tęsti jau pradėtus darbus ir inicijuoti naujus projektus, kurie padės gerinti žemdirbių ūki-ninkavimo sąlygas. Naujoji ministrė pabrėžė, kad jai itin svarbus koman-dinis darbas ir nuoširdus bendravi-mas. „Šiandien jaudinuosi tikriau-siai kaip ir kiekvienas, kuris žengia į naują gyvenimo etapą. Tikiuosi, kad su jūsų visų pagalba nuveiksime dar daugiau ir dirbsime kaip viena ko-manda. Mėgstu konkretumą, visada remiuosi faktais, svariais argumen-tais ir skaičiais. Kiekvienas priimtas sprendimas turi būti gerai apgalvo-tas, svarbu, kad jis teigiamai paveiktų žemdirbių gyvenimą ir padėtų jiems rasti vietą atgimstančiame Lietuvos kaime“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

„Virginiją pažįstu jau labai seniai. Tai – žmogus, kuris, bendraudamas su kitais žmonėmis, vadovaujasi išminti-mi. Ji nemėgsta kabinetinio darbo ir ilgų diskusijų, jai svarbūs iškelti tiks-lai ir pasiekti rezultatai. Artimiausiu metu ketiname nuvykti su ministre į kiaulių maro zoną patekusius regio-nus ir aptarti padarinius, kad galėtume žmonėms pasiūlyti alternatyvią vei-klą“, – dėstė Ministras Pirmininkas.

Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė perdavė Virginijai Baltraitienei ministro portfelį. Nuo šios akimirkos prasidėjo ministrės ka-dencija. Virginija Baltraitienė yra bai-gusi Lietuvos žemės ūkio akademiją, turi ekonomisto darbo patirties. Ji – buvusi Kėdainių rajono merė, nuo 2005 m. – Lietuvos Respublikos Sei-mo narė. Domisi žemės ūkio sektoriu-mi, aktyviai dalyvauja Seimo Kaimo reikalų, Ekonomikos, Valstybės val-dymo ir savivaldybių reikalų bei Eu-ropos reikalų komitetų veikloje. Ne-mažai dėmesio skiria socialinei veiklai.

ŽŪM inf.

fotodiena.lt nuotrauka

apsaugoti nei litai

--

----

-

-

-

-

--

--

ti, kaip patikrinti, ar euro bankno-

-

----

-

-

--

-

-

---

-

SveikataKaip dozuoti saulę – po šaukštelį ar po samtį?

Prasmingas miegas tarp žiedų

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

7 p.7 p.

21 p.

Daug sėkmės istori-jų rodo, kad gyvenimas kaime gali būti ne pras-tesnis, o dažnai net ge-resnis, turiningesnis ir sveikesnis nei mieste. Vis dažniau tai supranta ir jauni žmonės.

Nijolė Baronienė

Kiekviena gėlė turi savo reikšmę, simbolizuoja dva-sines ir moralines žmonijos vertybes.

Vijolė Aguonaitė

Lietuvos nepriklausomy-bės laikotarpiu, ypač pas-tarąjį dešimt metį, iš pra-eities grįžta piliakalnių dvasia, mokanti istorijos, kviečianti ilsėtis kultūrin-gai ir mus lenkianti prie pačių tautos šaknų.

Nijolė Mitkevičienė

Kitoks gyvenimas vilioja ir jaunus

Nuo oro netunkama

Mokslininkai gąsdina: jei kaitinsitės saulėje, susirg-site odos vėžiu, o jei nesi-kaitinsite, jus gali kankinti krūties ar prostatos vėžys, be to, dar gali išsivystyti hipertenzija, išsėtinė skle-rozė, pirmojo tipo diabe-tas, reumatoidinis artritas ir net galite prarasti atmin-tį. Ką daryti?

Aušrinė Šėmienė

Ir suaugusieji, ir vaikai kaip užkandį dažniausiai renka-si bulvių traškučius, mėsai-nius ar saldumynus. To pa-sekmė – nutukimas, lėtinis nuovargis, padidėjęs cho-lesterolio kiekis ir net cukri-nis diabetas.

Alė Sima

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai

Šmaikščiausias šalies hidrometeorologas ir astrologas Naglis Šulija apie save kalbėti nemėgsta, bet apie orus ir žvaigždes – prašom. Orų spėjimas yra jo profesija, žvaigždžių kalba – hobis. Vilniaus universitete įgijęs meteorologo specialybę, Naglis pirmiausia įgijo patirties Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, o vėliau tapo žurnalistu, orų pranešėju televizijoje, jos laidų vedėju: matyt, tai buvo žvaigždžių lemta, bet ir sinoptiku pašauktas atsilieptų.

Inga Aukštuolytė 11 p.

Nagliui Šulijai nuotaikos orai negadina

21 p.

17 p.