Šiandien skaitykite:

-

--

-

SODYBA, 5

ŠEŠTADIENIS, 9

, 17

-

---

-

Kai kam Sosnovskio barščiai primena trifidus – mokslinės fan-tastikos autoriaus Džono Vinde-mo romane „Trifidų dienos“ ap-rašytus augalus siaubūnus, kurie tapo pagrindiniu žmonijos prie-šu. Aišku, trifidai – rašytojo iš-monės vaisius. Tačiau mūsų šaly-

je vis naujas teritorijas užkariaujantys barš-

čiai kelia nemažai rūpesčių. Šie ga-

jūs ir gyvybingi augalai,

išstumiantys vietinių rūšių augalus, išplitę beveik visoje Lietuvoje, kai kur aptinkama jau dešimtys hektarų jų sąžalynų. Gamtininkams itin ge-lia širdį, kai invaziniai augalai oku-puoja biologinės įvairovės turtingas teritorijas.

Šiemet Aplinkos ministerija pa-kvietė gyventojus ir organizacijas teikti duomenis apie Sosnovskio baršių augimo vietas. Ketinama su-daryti šių augalų augimo žemėlapį ir numatyti kovos su jais priemones.

„Gyventojai, savivaldybės ir kitos institucijos atsiuntė daug informa-

cijos. Kai ją įvertinsime ir susisteminsime,

matysime, kokio

masto problema. Tada ir nuspręsime, kokias institucijas reikės pasitelkti ir kokių priemonių imtis“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė atsistatydinęs (kaip ir kiti aplinkos viceministrai) aplin-kos viceministras Linas Jonauskas.

Milijonai nesuviliojo

Iniciatyvos geros, tik ar nepavė-luotos? L.Jonauskas priminė, kad 2007–2013 metų europinės para-mos „krepšelyje“ šiems invaziniams augalams naikinti buvo numatyta 4,8 mln. Lt, tačiau juos teko išleis-ti kitoms aplinkosaugos reikmėms. „Net tris kartus buvo skelbtas vie-šųjų pirkimų konkursas šiems dar-bams atlikti, tačiau nė viena įmonė nepanoro užsiimti šių augalų naiki-nimu“, – apie nepavykusius Aplin-kos ministerijos bandymus kovoti su invaziniais augalais pasakojo jis.

2

-

2 Nr. 56 (9384)

Atkelta iš 1 p.

Galima suprasti, kodėl europi-nės lėšos nieko nesuviliojo. Išnai-kini didelį reprodukcinį potencialą turinčius Sosnovskio barščius – ne-lengvas darbas, o tam nepasiruošus – ir pavojingas. Šie augalai gali stipriai nudeginti odą – atsiradusios žaiz-dos prilygsta 1–3 laipsnio nudegi-mų žaizdoms.

Vis dėlto šiemet atsirado profesio-nali komanda, kuri ėmėsi įgyvendinti eksperimentinį invazinių augalų nai-kinimo projektą. Aplinkos ministeri-jos skelbtą konkursą laimėjo gamto-saugos organizacija „Lietuvos gamtos fondas“ ir viešoji įstaiga „Gamtos pa-veldo fondas“. Šios įstaigos apsiėmė naikinti Sosnovskio barščius 3 ha Vil-niaus teritorijoje, kurios dalis priklau-so Verkių regioniniam parkui.

Lengvai nepasiduoda

„Ankstyvą pavasarį pradėję nai-kinti barščius tikėjomės geresnių rezultatų ir buvome nudžiugę, kad mums pasisekė. Bet jie greitai atžė-lė, tad vėl teko imtis darbo“, – „Vals-tiečių laikraščiui“ pasakojo „Gam-tos paveldo fondo“ projektų vadovas Gintaras Venckus.

Pagal mokslininkų parengtas re-komendacijas Sosnovskio barščiai naikinami keliais būdais: kasami, chemiškai paveikiami, o vėliau jų augimo vietoje pasėjama pieva. Nai-kintojai privalo dėvėti specialią ap-rangą, apsaugoti veidą ir rankas, kad kenksmingi augalai nesužalotų odos.

„Dabar styrančių barščių skėčių ten nebematyti, pievelėse jau sudygęs pie-vų mišinys, kurį greitai reikės pradėti

šienauti. Tačiau barščiai taip lengvai nepasiduoda – maždaug kas 10 dienų teritorija patikrinama ir randama nau-jai sudygusių augalų, kurie vėl naikina-mi. Tai tęsime iki kitų metų gegužės mėnesio“, – aiškino G.Venckus.

Anot jo, anksčiau tokie darbai beveik nebuvo vykdomi, todėl nebuvo ir prak-tiškai (didesne nei bandymų apimtimi) patikrintų darbo metodikų. „Tikimės, kad šio projekto įgyvendinimas suteiks daugiau praktinių žinių, kaip sėkmin-gai ir kuo mažiau pakenkiant gamtai stabdyti šios rūšies augalų plitimą“, – sakė „Gamtos paveldo fondo“ projek-tų vadovas.

Pasak L.Jonausko, eksperimen-tiniam barščių naikinimo projek-tui, kurį reikia įgyvendinti iki kitų metų liepos, vykdyti skirta 119 tūkst. Lt. ES nustatytiems terminams turi paklusti invazinių augalų naikinto-jai, o Sosnovskio barščiams tai – ne kliūtis. „Taip, šių augalų sėklos la-bai daigios, jos gali sudygti ir po 7 metų. Todėl lėšas leidome naudoti tik sutarę, kad Verkių regioninis parkas tęs pradėtus darbus“, – aiškino pašnekovas.

Kaip nesaldu kovoti su labai ga-jais Sosnovskio barščiais, žino Sartų regioninio parko vyriausioji ekologė

Daiva Norkūnienė. Jau trečius metus ji naikina šiuos ir žmonėms, ir vietos augmenijai pavojingus augalus vos 0,2 ha teritorijoje, kur veši vertingos pievos. „Tankumas mažėja, tačiau darbų galo dar nesimato, – atsiduso

ji. – Šie augalai tikrai baisūs. Jų stiebai už tvirtą vyro ranką dukart storesni, storos ir gilios šak nys, jie užauga iki 3–4 metrų. Pražydę jie išbarsto kelias-dešimt tūkstančių sėklų.“

Moteris gerai žino, kad šie augalai kaupia fotochemiškai aktyvius alergi-nius furanokumarinus, tačiau išvengti nudegimų ne visada pavyksta. „Kad ir kiek saugočiausi, vis nusideginu. Die-nos metu jų sulčių patekus ant odos, pirmiausia tą vietą reikia kruopščiai nuplauti vandeniu ir pridengti drabu-žiais, kad nepasiektų šviesa“, – pasiry-žusiesiems naikinti barščius patarė ji.

D.Norkūnienė pastebėjo, kad šiuos invazinius augalus svarbu pradėti nai-kinti, kol jie nepražydo ir neišbarstė tūkstančių sėklų. Mat jos išlieka gy-vybingos keletą metų. „Jei visi augalai iki žydėjimo bus iškapojami, per kokį dešimtmetį jų ištekliai baigsis, ir jie išnyks. Bet ar tai įmanoma padaryti didelėse teritorijose, kur auga barščių sąžalynai?“ – svarstė ekologė.

Ten, kur nėra vertingos augmeni-jos, Sosnovskio barščius galima nai-kinti herbicidais. Tačiau tie, kurie

jais bandė naikinti šį invazinį auga-lą, sako, kad jie nėra panacėja prieš šį klastūną.

Su gyvybingais ir sparčiai plin-tančiais augalais nedideliame plote kovojanti gamtosaugininkė mano, kad Sosnovskio barščių džinas gali būti jau paleistas iš butelio. „Šių au-galų plitimui suvaldyti ir jį išnaikinti reikia didelių ir ministerijų, ir savi-valdybių, ir gyventojų pastangų – pavienės iniciatyvos tebus kova su vėjo malūnu“, – įstikinusi Sartų re-gioninio parko darbuotoja.

Anot D.Norkūnienės, parko te-ritorijoje, Rokiškio rajone, Sosnovs-kio barščiai mažiau ar daugiau iš-plitę apie 20 ha plote, o 3 ha plote sužėlęs tankus jų sąžalynas. Pavojin-gi augalai keroja ir sėklas barsto tiek valstybės, tiek privačiose valdose, ta-čiau neatrodo, kad kas nors labiau stengtųsi juos naikinti.

„Jei priemonių imsis savivaldybė, seniūnijos, o gyventojai neprisidės, darbai nueis šuniui ant uodegos. Pa-vienių žmonių pastangos taip pat bus bevaisės“, – įsitikinusi ekologė.

L.Jonauskas priminė, kad savi-valdybės turi lėšų aplinkosaugos reikmėms. Jos gali ir turėtų būti naudojamos ir invaziniams auga-lams naikinti. Tačiau ar savivaldybės imasi tokių darbų, iš aplinkos vice-ministro pareigų pasitraukęs vyras patvirtinti negalėjo. „Nesu girdėjęs apie didesnius darbus. Tačiau buvo atvejų, kad kai kurios savivaldybės kreipėsi į ministeriją, prašydamos papildomų lėšų baršiams naikinti. Štai ir Vilniuje, Neries pakrantėse,

kur barščiai išplitę, matyti, kad jie šienaujami“, – sakė jis.

L.Jonauskas sakė, kad būtų tikslin-ga nustatyti baudas tiems, kurie leidžia plisti pavojingiems augalams: „Ne-svarbu, kieno žemėje – privačioje, vals-tybės ar kokios nors organizacijos – auga barščiai, jos savininką reikėtų įpareigoti tvarkytis ir nustatyti atsako-mybę už įpareigojimų nesilaikymą.“

Tik ar aplinkosaugininkų nustaty-tos baudos už sklypuose augančius ir sėklas barstančius barščius neprida-rytų daugiau bėdų nei duotų naudos? Bijodami baudų, žmonės imtų juos naikinti ir rizikuotų susižaloti.

Sosnovskio barščiai plinta visoje Europoje, o kovai su jais reikia vis daugiau pastangų ir lėšų. Štai lat viai tam skyrė įspūdingas sumas. Ir Lie-tuvoje gali tekti išleisti nemažai mi-lijonų litų. Mokslininkai pastebi, kad biologinė invazija – viena opiausių nūdienos aplinkosaugos problemų ir viena didžiausių pasaulinio masto grėsmių biologinei įvairovei.

Mūsų šalyje jau seniai pastebėta, kad iš svečios šalies atkeliavę Sosnovskio barščiai išstumia vietinių rūšių augalus ir yra pavojingi žmogui. Nuo 2001 m. jie įtraukti į kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą, o vėliau priskirti prie invazinių Lietuvoje organizmų rūšių. Sosnovskio barščiai – vieni iš labiausiai kitą augmeniją stel-biančių augalų, po jais išnyksta net žolė.

Pasak ekologės D.Norkūnienės, savo tėvynėje Kaukaze Sosnovs-kio barščiai tokių didelių problemų nekelia. Natūraliame areale jie turi konkurentų, todėl taip neišplinta.

Aktualijos

Pilnatis.

21.50.

RytojŠiandien

-

-

orai.lt, VL inf.

+21 +26°

+13 +18°

+19 +24°

+11 +16°

Poryt +18 +23°

+12 +17°

62 proc.

35 proc.3 proc.

0 proc.

--

Nesiseka išvyti okupantus

Rusija pripažįsta, kad Lietuva su afrikiniu kiaulių maru kovoja geriau-siai ES, tačiau apie galimybę atnau-jinti lietuviškos kiaulienos importą

į Rusiją kol kas nekalba. Pasak ve-terinarijos tarnybos („Rosselchoz-nadzor“) atstovo Aleksejaus Alek-sejenkos, pasiektas susitarimas, kad eksportą bus leista atnaujinti aukšto saugos lygio įmonėms. „Darbai vyks-ta pakankamai aktyviai ir intensyviai. Svarbiausia – kad Lietuva su afrikiniu kiaulių maru kovoja ir kitus klausimus sprendžia kur kas aktyviau nei, pavyz-džiui, Lenkija. Lietuvos veiksmai yra aukščiausio lygio iš visų ES šalių“, – sakė A.Aleksejenka. Anot jo, kol kas neaišku, kada bus atnaujintas lietu-viškos kiaulienos eksportas į Rusiją.

„Ne, apie konkrečias datas kalbėti nėra prasmės, bet mes stengiamės ras-ti bendrą kalbą. Štai prieš porą dienų buvo įtempta situacija: nustatyti pa-

žeidimai „Biovelos“ gaminiuose, mes ruošėmės šiai įmonei taikyti laikinuo-sius draudimus, tačiau Lietuvos vals-tybinė maisto ir veterinarijos tarnyba veikė labai greitai. Jau kitą dieną mes gavome šio incidento tyrimo ataskai-tą, buvo nurodytos priimtos konkre-čios priemonės, todėl jokių ribojimų mums taikyti nebereikėjo“, – aiškino Rusijos veterinarų atstovas.

Anot A.Aleksejenkos, jau pa-siektas susitarimas, kad eksportą bus leista atnaujinti iš aukštą sau-gos lygį turinčių šalies įmonių. Jis aiškino, kad afrikinio kiaulių maro židiniai nesudarys papildomų kliū-čių Lietuvai eksportuoti produkciją.

BNS inf.

3Nr. 56 (9384)

Darius Bendoraitis

-

-

-

--

-

-

-

Organizuoja skundus

Gausiai susirinkę žmonės, žvelgdami vienas į kitą, klausė-si Č.Kenstavičiaus cituojamų ano-nimo teiginių ir iš jų reakcijos buvo matyti, kad ne visi norėjo sutikti su tuo, kas parašyta. „Jei parašyta tiesa, kodėl nepasirašyta? Kai mes skun-dą apie tą gydytoją rašėme, tai ir pa-sirašėme“, – pasigirdo komentaras. Kai Č.Kenstavičius pasakė, kad per tris mėnesius dėl V.Užringienės dar-bo gavo keturis skundus dėl pirmi-nės sveikatos priežiūros, pasigirdo komentaras: „Kiek susiorganizavote, tiek ir gavote...“ Č.Kenstavičiaus su-sirūpinimą tuo klausimu parėmė Ta-rybos nariai Sigitas Vaičius ir broliai Šimaičiai, Vaclovas ir Vladislovas, po to vėl išgirdome keistą komentarą: „Ir ko dėl meilės vyrai nepadaro...“ Juri-diniu požiūriu net susirinkimas buvo neteisėtas: Č.Kenstavičius, kaip ko-miteto pirmininkas, negalėjo tokio posėdžio organizuoti be paties komi-teto žinios. Č.Kenstavičius pirmiausia privalėjo apie problemą informuoti komiteto narius, prieš dieną interneto svetainėje paskelbti darbotvarkę ir kt. Bet to nepadarė.

Neteko dalies atlyginimo

PSPC direktorei V.Užringienei pristačius situaciją aptarinėjamu klau-simu, nuaidėjo pritariantys plojimai.

V.Užringienė dar kartą visiems pri-minė, kad gydytoja V.Čiučiulkienė išėjo iš darbo Nemakščių ambulato-rijoje savo noru. Ir visai ne tiesa, kad jai buvo daromas spaudimas, kad at-lyginimas sumažintas iki slaugytojos atlyginimo dydžio ar pan. Jos atlygi-nimas tapo toks, kaip ir kitų gydyto-jų, o įvardyti konkrečią sumą PSPC vadovė sakė neturinti teisės. Tiesiog taip susiklostė, kad gydytoja prarado dalį pacientų, todėl galėjo sumažėti ir atlyginimas. Kol V.Šimaitis dirbo Blinstrubiškių senelių globos namuo-se, o senukų sveikata rūpinosi gydytoja V.Čiučiulkienė, ji turėjo gan didelį pa-cientų skaičių, lėmusį ir didelį atlygini-mą. Kai V.Čiučiulkienė neteko darbo, ji prarado ir apie 200 senelių globos namuose turėtų pacientų, nes šie ati-teko naujai senelių namus prižiūrinčiai gydytojai. Todėl pagal numatytą darbo apmokėjimo tvarką, pagal normaty-vus, kurie numatyti sveikatos minis-tro įsakymuose, buvo perskaičiuotas atlyginimas. „Yra įstaigoje galiojanti darbo apmokėjimo tvarka, parengta pagal galiojančius teisės aktus, ir kon-krečiai nurodyta, koks turi būti pri-sirašiusių pacientų skaičius vienokio ar kitokio dydžio atlyginimui gau-ti. Saviveiklai čia vietos nepalikta“, – sakė PSPC direktorė V.Užringienė. Ar tai reiškia, kad V.Čiučiulkienė už tuos pačius pacientus gavo atlygį ir Blinstrubiškių senelių namuose, ir Nemakščių ambulatorijoje kaip už prisirašiusius pacientus? Blinstrubiš-kiuose ji dirbo pagal atskirą sutartį su tais pačiais pacientais.

Gali atbaidyti jaunus specialistus

Taip, kaip to reikalauja įstatymas, V.Čiučiulkienei buvo įteiktas prane-

šimas apie sutarties sąlygų pakeiti-mus. Ji su tuo nesutiko ir paprašė, kad ją atleistų iš darbo. Tačiau Nemakš-čių žmonės be gydytojo neliko. Šiuo metu ten dirba gydytoja J.Vėgelienė, kuria žmonės džiaugiasi ir nori, kad ji čia visam laikui liktų. Kyla klausimas,

kodėl, jei žmonės patenkinti, nepa-tenkinti politikai. Kaip didelė nuodė-mė Č.Kenstavičiaus cituotame laiške nurodyta tai, kad gydytoja J.Vėgelienė yra ne vietinė, atvažiuoja iš Viduklės (gal 5 km), o V.Čiučiulkienė gyve-no Kaune, kuris nuo Nemakščių yra apie 90 km ir... širšalo kėlėjams tai

nekliuvo. V.Užringienė sakė, kad nuo rudens į Nemakščius turėtų atvykti jauna gydytoja. Nuo rugsėjo čia turėtų grįžti ir odontologė, kuri Nemakščius buvo palikusi dėl nesutarimų su dabar jau buvusia gydytoja V.Čiučiulkiene. Netgi rašydama prašymą dėl atleidi-mo iš darbo ji nurodė priežastį: „Ne-randu bendradarbiavimo su šeimos gydytoja.“ Tačiau šiandien jaunų gy-dytojų sutiktuvėms jau kyla naujas pavojus: ar keisti politiniai skersvė-jai Nemakščiuose neatbaidys jaunų specialistų? Jauno mediko šiandien daug kur laukia išskėstomis rankomis, o brautis į Nemakščius, kur šiandien tiek nesuprantamų aistrų, tuščių am-bicijų ir politikierių noro pasireikšti, jaunam žmogui nepatrauklu. Jau šian-dien jie klausia, kas tuose Nemakš-čiuose darosi? Rašytas žodis juk toli sklinda. Šioje vietoje nereikėtų pa-miršti ir garsiai per visą Lietuvą nu-skambėjusių su žmogaus mirtimi susijusių skandalų, kur dar nėra net galutinis taškas padėtas, dar situaciją

aiškinsis teismas. Nenuneigiama ir tai, kad visai neseniai tos pačios bendruo-menės žmonės prieš V.Čiučiulkienę rašė priešingo turinio raštus ir nea-noniminius, kaip šįkart.

Praeitą lapkritį per Lietuvą nusi-rito skandalas, kai Nemakščiuose už-springęs mirė 61 metų vyras. Žmo-gus užgeso savo namuose, nes jam nepavyko prisišaukti medikų pagal-bos, nors nuo nelaimės vietos iki am-bulatorijos – tik kilometras. Nelai-mės ištiktos šeimos moterys sumojo, kad reikia skambinti ne į Greitosios pagalbos tarnybą, o į šalia įsikūrusią

gyvenvietės ambulatoriją, kuri nuo nelaimės vietos buvo maždaug už kilometro ir medikas prie mirštan-čiojo galėjo atsidurti po minutės ki-tos. Deja, gydytoja V.Čiučiulkienė tik pasakė, kad reikia skambinti į greitąją medicinos pagalbą, nes am-bulatorijos automobilis išvykęs į Ra-seinius ir grįš tik 14 valandą. Bet tuo metu atsirado žmogus, kuris pasi-šovė medikę pavėžėti iki nelaimės vietos. Tačiau pas mirštantįjį atsku-bėjo tik medikai iš Raseinių, kuriems beliko konstatuoti mirtį. Mirusiojo artimieji nekaltina V.Čiučiulkienės dėl mirties, jie kaltina ją dėl požiū-rio į žmogų. Šioje istorijoje taškas dar nepadėtas.

Politikai Česlovas Kenstavi-čius, Sigitas Vaičius, Vladislovas ir Vac lovas Šimaičiai neva reiškė su-sirūpinimą dėl V.Čiučiulkienės ir akivaizdžiai politikavo, o susirin-kusieji tik norėjo, kad jų ambulato-rija išliktų, kad joje dirbtų gydyto-jas, ir visai nesvarbu kuris. Pasirodo, kažkas jau leidžia kalbas, kad, gir-di, ambulatorijos gali nelikti, jei V.Čiučiulkienė negrįš... Žmonės akcentavo, kad jiems gera ir dabar dirbanti J.Vėgelienė, ir jauną gydy-toją, jei toks ateis, mielai pasitiks. O bendruomenės pirmininkė Lina paprašė baigti politikuoti. „Jei po-litikai nesikištų, tokių problemų ir nebūtų“, – sakė ji. Šiuos jos žodžius susirinkusieji palydėjo plojimais.

Aktualijos

--

SveikataŠaltinio, stalo ir mineralinis vanduo – ne tas pats

Taisyklės, kurių reikia laikytis

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

5 p.5 p.

17 p.

Švenčionių kraštas – vie-nas iš rečiausiai gyve-namų šalies rajonų. Tik ar ilgai toks bus, nes vis daugiau norinčiųjų įsikur-ti vaizdingose jo apylin-kėse.

Nijolė Baronienė

Dažnas nuo mažens svajo-ja apie savo namus, svars-to, kokie jie turėtų būti, kaip juos įsirengti, kad čia būtų patogu ir jauku gyventi.

Rapolas Tamošiūnas

Ežero platybes išmainė į kūdrą ir krūmynų džiungles

Gamtos spąstai smalsuoliams

Ne vienas žmogus, par-duotuvėje rinkdamasis vandenį buteliuose, susi-mąsto, kokį – šaltinio, sta-lo ar natūralų mineralinį – pirkti. Kuo jie skiriasi?

Kvapnūs žiedai ir įmantrūskarpyti lapai vilioja, nori-si juos paliesti, pauostyti, tačiau tai daryti ne visada saugu, nes aplinkoje gausu augalų, kurių sėklos, lapai,žiedai ar syvai yra nuo-dingi.

Aušrinė Šėmienė

Lietuvė tapo pasaulinėsšokio mugės veidu

Švenčionių kraštas – vienas iš rečiausiai gyvenamų ša-lies rajonų. Tik ar ilgai toks bus, nes vis daugiau norin-čiųjų įsikurti jo apylinkėse...

9 p.

Turi šansą, kol esi gyvas

18 p.

15 p.