-

-

-

-

Prasilenkia su

„Už tuos pačius nusižengi-mus galime būti net 3 kartus nu-bausti! Ar kas norės užsiimti gy-vulininkyste ir investuoti į šią

sritį? Sugalvotos naujos sankcijos už aplinkos apsaugą reglamentuo-jančių nuostatų pažeidimus prasi-lenkia su Vyriausybės skelbiamu prioritetu gyvulininkystės sektoriui.

--

-

Pamažu auga ir kainos. Vil-niuje gegužės mėnesį vidutinė kvad ratinio metro kaina perkopė 4 400 Lt ir nuo žemiausio kainų ly-gio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, ji išaugo 10,7 proc., arba 425 Lt

už kvadratinį metrą. Kaune vidutinė kvadratinio metro kaina gegužę pa-siekė 3 235, Klaipėdoje – 3 376 Lt. Metinis kainų augimas užfiksuotas ir Šiauliuose bei Panevėžyje.

„Sandorių kiekis auga visur, ta-čiau kainos labiausiai kyla Vilniu-je: šių metų gegužės mėnesį kainos buvo maždaug 7 proc. didesnės negu pernai. Kituose didžiuo-siuose miestuose kainos ūgtelė-jo iki 3 proc., o Kaune, kur kainų kilimas mažiausias, jos paaugo tik 0,4 proc.“, – sakė „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų depar-tamento vadovas Saulius Vagonis.

--

-

-

-

-

p.

p.

p.

p.

SodybaŠeštadienisSveikata

p.

2 p.

-

fotodiena.lt nuotrauka

2 Nr. 55 (9383) Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Jis per pastaruosius 20 metų bai-gia nunykti“, – įsitikinę Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) ir Lietuvos kiaulių au-gintojų asociacijos (LKAA) vadovai.

Jiems susidarė įspūdis, kad norė-ta kuo greičiau prastumti pakeitimus, kuriuose numatytos, žemdirbių aki-mis, drakoniškos sankcijos. Tačiau įstatymo pakeitimų rengėjams teko sėsti prie derybų stalo su žemdirbių organizacijų atstovais, siekiančiais, kad rengiamos įteisinti baudos būtų su-švelnintos.

Žemdirbių manymu, gresian-čios ekonominės sankcijos stipriai atitrūkusios nuo realaus gyvenimo. „Numatyti pakeitimai negyvenimiš-ki. Už menkiausius nusižengimus numatytos didžiulės baudos net ne-įspėjus. Jei aplinkosaugininkai net ir nedideliame plote rastų pamestos plėvelės ar špagato gabalą, būtų ski-riamos baudos. Jei, vežant mėšlą, jo pasibarstytų, – vėl didelės sankcijos. Juk tai gali būti netyčiniai atvejai, o baudėjams tai – nė motais“, – apie naujas aplinkosaugininkų pinkles žemės ūkiui pasakojo LŽŪBA di-rektorius Jonas Sviderskis.

Aplinkos apsaugos įstatymo pa-keitimo įstatymo projekte numaty-tos ekonominės sankcijos, kurios gali būti pritaikytos žemės ūkio įmonėms, yra nuo kelių šimtų iki keliolikos, ke-liasdešimties ar net 120 tūkst. litų.

„Aplinkosaugininkų klausėme, kas atsitiko Lietuvoje, kad reikia šitaip drastiškai bausti. Juk tokios baudos gali sužlugdyti žemės ūkiu – gana jautria veikla tiek dėl gamtos sąlygų, tiek dėl subsidijavimo tvar-kos – besiverčiančias įmones. Tačiau jie mums nepateikė rimtų argumen-tų“, – sakė LKAA vadovas Algis Ba-ravykas, nesuprantantis aplinkosau-gininkų užmojo bausti žemdirbius.

Abiejų asociacijų vadovai pabrėžė, kad už pažeidimus gresiančios naujos sankcijos diskriminuoja juridinius as-menis, nes fiziniams asmenims, taip pat ir pareigūnams, remiantis Admi-nistracinių teisės pažeidimų kodeksu (ATPK), už tuos pačius nusižengimus taikomos kur kas mažesnės baudos. Štai už mėšlo ir srutų tvarkymo reika-lavimų nesilaikymą Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte juridiniai asmenys gali būti nubausti nuo 500 iki 16 tūkst. litų bauda. Už netinkamą srutų ir mėšlo paskleidimą juridinius asmenis numatoma baus-ti nuo 500 iki 15 tūkst. litų, o fizinius asmenis – 300–1 500 litų bauda. Ma-žesnės ir pareigūnams ATPK nustaty-tos sankcijos – nuo 800 iki 4 000 litų.

Už mėšlo ir srutų laikymo, trans-portavimo ir perdavimo pažeidimus juridiniai asmenys būtų baudžiami nuo įspėjimo iki 16 tūkst. litų, fizi-niai asmenys – nuo 100 iki 400 litų, o pareigūnai – nuo 200 iki 800 litų baudomis. Didžiausios baudos – iki 60 tūkst. litų, o už pakartotinį pa-žeidimą – iki 120 tūkst. litų – nu-matytos už veiklos vykdymą netu-rint Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo. Ne-turint šio leidimo, baudžiama iki

20 tūkst., o už pakartotinį pažeidi-mą – iki 40 tūkst. litų bauda. O fizi-niai asmenys už šiuos nusižengimus atsipirktų nuo 1 000 iki 2 000 litų bauda.

„Yra ūkininkų, kurių ūkiai pa-našūs į bendrovių, tačiau už tuos pačius pažeidimus jie sulauktų ke-lis kartus mažesnių baudų nei že-mės ūkio įmonės. Akivaizdu, kad taip sudaromos nevienodos kon-kurencijos sąlygos“, – iškreiptą konkurenciją įžvelgė A.Baravykas. Anot J.Sviderskio, įteisinus dideles baudas už aplinkosaugos ir gam-tos išteklių naudojimo pažeidi-mus, Lietuvos žemės ūkio bend-rovėms bus sunkiau konkuruoti ir su kaimyninių šalių žemės ūkio produkciją gaminančiomis įmo-nėmis. „Kiek žinome, kaimyninėse šalyse tokių ekonominių sankcijų nėra“, – sakė jis.

Žemdirbiai įsitikinę, kad mėšlas ir srutos yra trąša, o ne tarša. Anot jų, ši trąša būtina dirvai ir yra beveik vienintelė veiksminga priemonė prastėjančio Lietuvoje dirvožemio struktūrai gerinti. „Ar mėšlo ir srutų panaudojimas yra tręšimas, ar terši-mas, gali būti subjektyviai vertina-ma. O tai gali brangiai atsieiti žem-dirbiams“, – įsitikinęs A.Baravykas.

Pasak LKAA vadovo, nemažai siū-lomų įtvirtinti sankcijų yra visiškai ne-proporcingos ir neadekvačios pažei-dimų pavojingumui, o atsakomybė numatyta neįvertinus praktinių ūkinės veiklos aspektų. „Štai TIPK nurodyta, kiek įmonėje per metus gali susidaryti atliekų. Sakykime, kiaulių pašarai bus pradėti pakuoti į kitos rūšies ir kitokio svorio pakuotes, todėl gali padaugėti atliekų. Dėl priežasčių, kurios nedaro

jokio reikšmingo poveikio aplinkai, įmonė būtų ne tik priversta pradėti TIKP leidimo pakeitimo procedūrą, kuri trunka ilgai ir reikalauja papildo-mų sanaudų, bet ir būti nubausta nuo 2 000 iki 5 000 litų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 10 tūkst. litų bauda, jei po derybų su aplinkosaugininkais šios sankcijos nebūtų sumažintos“, – pavyzdį pateikė A.Baravykas.

Jis įsitikinęs, kad lyg iš lubų buvo nukabintos ir sankcijos už klaidin-gus duomenis atliekų susidarymo apskaitoje. Toks suklydimas įmo-nei galėjo kainuoti nuo 5 000 iki 10 tūkst. litų. Po žemės ūkio įmonių interesus ginančių atstovų kritikos šios baudos buvo sumažintos.

„Sunku paaiškinti ir tai, kad už to-kios apskaitos netvarkymą buvo nu-matyta bausti švelniau nei už klaidas, kurių galėjo būti apskaitoje. Neprotin-gai atrodė ir sankcijos už vėlavimą pa-teikti aplinkos monitoringo duome-nis. Už tai norėta bausti nuo 3 000 iki 10 tūkst. litų baudomis, bet gali būti, kad ir jos bus švelnesnės, – šios ir daug kitų Aplinkos apsaugos įstatymo pa-keitimo įstatymo projekte numatytų sankcijų LKAA vadovui atrodė nea-dekvačios. – Gal taip siekiama įbau-ginti žemdirbius, kad, išvydę aplinko-saugininkus, jie imtų drebėti?“

A.Baravykui abejonių kelia ir tai, kad visiems juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo jų dydžio, veik-los ir pelningumo, numatytos vieno-dos sankcijos. „Tokio pat dydžio bau-da gali būti nubausti ir naftininkai, ir chemijos gamykla, ir nedidelė žemės ūkio įmonė. Didelės baudos gali su-žlugdyti mažesnį gamintoją“, – įsta-tymo projekto rengėjų siūlymus kri-tikavo LKAA direktorius.

Žemės ūkio įmonių interesus gi-nančių organizacijų atstovai pateikė dar vieną argumentą, kodėl ekono-minės sankcijos gali itin skaudžiai smogti žemdirbiams. „Už tą patį nusižendimą galime būti nubausti net tris kartus!“ – dėl žemės ūkio bendrovėms gresiančių baudų lavi-nos nuogąstavo J.Sviderkis.

Jis priminė, kad, nesilaikant mėš-lo ir srutų tvarkymo taisyklių, kaip ir kitų aplinkosaugos, valdymo, ge-ros agrarinės būklės, taip pat ir au-galų apsaugos priemonių naudojimo reikalavimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministeri-jos žemdirbiams taiko griežtas finan-sines sankcijas – 5 proc. nuoskaitą nuo visos tiesioginių išmokų sumos. Įmonių vadovai gali būti baudžiami ir remiantis ATPK. Be to, atlygin-ti reikia ir už padarytą žalą gamtai.

LŽŪBA direktorius sakė, kad aplinkosaugininkus pavyko įtikinti kai kurias baudas sumažinti 2 kar-tus. Tačiau jie liko nepajudinami dėl baudų už mėšlo bei srutų tvarky-mo pažeidimus. Dar susitarta, kad aplinkos sergėtojai atsiųstų raštiš-ką paaiškinimą, dėl ko žada baus-ti. Įstatymo rengėjai aiškina, kad administracinių baudų taikymas ju-ridinio asmens vardu veikiantiems fiziniams asmenims nėra efekty-vi pažeidimų prevencija, nes išlai-dų dėl paskirtos administracinės nuobaudos patiria tik individualūs asmenys (vadovai ar kiti atsakin-gi asmenys), o įmonė ar bendrovė ekonominio poveikio nepatiria.

Bronius Markauskas,

-

-

-

-

--

-

-

-

-

-

-

-

Nr. 55 (9383) 3

Pasak jo, nors statybų tempai di-deli – vien Vilniuje šiemet planuo-jama pastatyti apie 2 600 butų, vėl tapo populiaru rezervuoti būstą dar nepastatytame name. Tačiau dau-guma įsigyjamų butų – net Vilniuje tokių apie 70 proc. – senos statybos namuose. Priežastis paprasta – iš-skyrus didžiuosius miestus, nauji butai beveik nestatomi.

Ekspertų teigimu, įtakos būsto rinkos suaktyvėjimui turi atsigau-nanti ekonomika. Žmonės jau nebi-jo, kad ryt ar poryt gali netekti dar-bo, todėl drąsiau ryžtasi didesnėms investicijoms, o darbdaviai, siekda-mi išlaikyti specialistus, didina jų atlyginimus.

„Pernai įvyko lūžis darbo rinko-je. Didėjant darbo užmokesčiui, ku-ris pernai augo sparčiausiai nuo pat 2009 m., didėja namų ūkių pajamos ir auga vartotojų lūkesčiai, skati-nantys priimti sprendimus įsigyti nekilnojamojo turto“, – teigia DNB banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Gyventojai penkerius metus beveik nepirko NT ir dabar, ma-tydami gerėjančią makroekono-minę situaciją, mažėjantį nedar-bą, didėjančius darbo užmokesčius, drąsiau priima sprendimus įsigyti NT“, – pritaria banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, sujudimą būsto rinkoje lemia ir tai, kad lietuviai visuomet pirmenybę teikė nuosavam, o ne nuomojamam būstui – įsigyti butą yra patraukliau negu nuomotis.

„Dabar beveik visuose miestuo-se nuomos pajamingumas (meti-nių nuomos pajamų santykis su NT kaina – red. past.) yra išaugęs. Pa-vyzdžiui, Vilniuje jis yra apie 6 proc. Vadinasi, vidutinį butą nuomojantis asmuo per metus sumoka 6 proc. jo kainos. Vidutinės būsto paskolų pa-lūkanos šiuo metu yra 2,6 proc., to-dėl akivaizdu, kad įsigyti butą, net skolintomis lėšomis, daug pigiau ir patraukliau, negu jį nuomotis“, – teigia N. Mačiulis.

Nepaisant to, pastebi S.Vagonis, gyventojų galimybės įsigyti būstą vis dar yra ribotos. „Naujos staty-bos butai kokybiškesni, noras pirkti išaugo, bet, palyginę kainas ir savo pajamas, dalis žmonių renkasi pi-gesnius senus butus – jų galimybės įsigyti NT neatsigauna taip sparčiai. Tai riboja ir kainų kilimą – sandorių skaičius auga dešimtimis procentų, o kainos – procentais arba jų dali-mis“, – pastebi jis.

Per pirmus penkis šių metų mėnesius bankai suteikė maždaug trečdaliu daugiau būsto paskolų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau eksper-tai pastaruoju metu pastebi ir nau-ją tendenciją. 2008 m. apie pusę sandorių buvo finansuojami sko-lintomis lėšomis, o dabar, Lietu-vos banko duomenimis, tik trečda-

lis visų NT sandorių finansuojami imant paskolas, už du trečdalius at-siskaitoma santaupomis. NT plė-tros specialistų teigimu, didesniems ekonominės ar vidurinės klasės bu-tams įsigyti pirkėjai ima paskolas, o savo lėšomis dažniausiai įsigy-ja 1–2 kambarių butus. Tam nau-dojamos ir santaupos bankuose, ir grynieji pinigai.

„Nuo šių metų pradžios grynųjų pinigų kiekis apyvartoje sumažė-jo 800 mln. Lt. Dalis tų pinigų at-sidūrė einamosiose sąskaitose, nes gyventojai ruošiasi valiutų pasikei-timui, bet dalis tų pinigų investuo-jami – įsigyjama NT arba kokių nors kitų vertingų prekių“, – paste-bi „Swedbank“ vyriausiasis ekono-mistas N.Mačiulis.

Jam pritaria ir „Ober-Haus“ at-stovas S.Vagonis. „Nemažai san-dorių yra grandininiai, kai žmo-gus parduoda jau turimą būstą ir už gautus pinigus įsigyja kitą, pri-dėdamas nedidelę sumą arba net sutaupydamas, jei perka mažesnį butą. Dėl to taip pat gali mažė-ti paskolų: pirmasis pirkėjas gau-na finansavimą banke, o kitas per-ka jau už nuosavus pinigus. Todėl

manau, kad tikrovėje bankai fi-nansuoja šiek tiek daugiau negu 30 proc.“, – teigia jis.

Ekspertai įvardija ir daugiau priežasčių, skatinančių gyventojus traukti pinigus iš kojinių. Mažos

palūkanos yra papildoma paska-ta tiems, kurie nusprendžia san-taupas panaudoti būstui įsigyti. Ir nebūtinai sau. Nors oficialios statistikos nėra, o Lietuvoje būsto nuomos verslas daugiau ar mažiau šešėlinis, ekspertai pripažįsta, kad dalis būstų šiuo metu įsigyjama ne sau, o kaip investicija – vėliau jie bus nuomojami.

Tačiau spėliones, kad pirkti bu-tus skatina artėjantis euras, nes bai-

minamasi, kad, perėjus prie bendros ES valiutos, NT kainos kils, jie laiko nepagrįstomis.

„Dabartinis rinkos suaktyvėji-mas leidžia manyti, kad baimina-masi, jog įvedus eurą būstas brangs. Taigi, jei planuojama įsigyti NT, stengiamasi tai padaryti iki euro įvedimo. Paprasčiausiai investuo-ti lėšas. Tačiau tokie lūkesčiai nėra

racionalūs, nes euro įvedimas yra tik „techninis slenkstis“, ir vienos valiutos keitimas kita ekonomi-nio poveikio ūkio raidai tikriau-siai neturės“, – teigia DNB banko vyriausioji ekonomistė Indrė Ge-nytė-Pikčienė.

„Euras – tik papildomas veiks-nys. Logika tokia: turiu pinigų, no-riu įsigyti būstą, be to, dar bus euras. Daug svarbesnis veiksnys – mažos palūkanos, nes dalis žmonių iš in-vesticijų į NT tikisi didesnės grą-žos. Kiti gal tiesiog nerimauja, kaip bus keičiamos santaupos“, – prita-ria S.Vagonis.

Kita vertus, dabartinio rinkos su-aktyvėjimo ir didėjančios atsiskaity-mų grynaisiais pinigais dalies, eks-pertų nuomone, nereikėtų sieti su noru prieš įvedant eurą legalizuoti ne visai švarias lėšas.

„Jeigu tai nelegalios pajamos, kurių kilmės žmogus negali įro-dyti, nesvarbu, ar jis bandys įsigyti NT, ar bandys išsikeisti į kitą valiu-tą, tai vis tiek užfiksuos atsakingos institucijos. Gal būt dalis sumos ir sumokama „į rankas“, bet nema-nau, kad tai turi didelės įtakos NT kainai. Oficiali statistika nerodo, kad NT kainos mažėtų, todėl ma-nau, kad bent jau dauguma sando-rių sudaroma už tokią sumą, kokia oficialiai deklaruojama“, – svarsto N.Mačiulis.

S.Vagonis taip pat sako negalin-tis atmesti, kad dalis žmonių susi-taria „parodyti“ mažesnę kainą ir panaudoti nesąžiningai uždirbtus pinigus, tačiau tai negali būti ma-sinis reiškinys. „Mes sekame ne tik įvykusių sandorių, bet ir pasiūlos kainas, o jų augimo tempai nėra di-desni negu sudarytų sandorių , gana santūrios yra ir skelbimuose nuro-domos kainos“, – pastebi jis.

Dėl to, kas NT rinkos laukia prieš pat euro įvedimą ir kelis mė-nesius po to, ekspertai buvo vienin-gi: sandorių skaičius sumažės ir rin-ka aprims, o kainos priklausys nuo ekonominės situacijos.

„Kokios jos bus, prognozuoti sunku, nes neaišku, kiek jas įsuks dabartinė nepagrįstais lūkesčiais besiremianti euforija“, – pastebi I.Genytė-Pikčienė. Tuo metu at-sigaunanti statybų rinka turėtų ap-saugoti nuo kainų augimo dėl per menkos pasiūlos, o bankų sektorius paskolų į kairę ir dešinę nedalys, tad prielaidų naujam burbului susidary-ti, pasak N.Mačiulio, nėra.

Kai po tradicinio žiemos stabte-lėjimo ateis pavasaris, žmonės jau bus susivokę, kiek jie išleidžia eu-rais kasdieniams poreikiams ten-kinti, ir vėl galės spręsti dėl didelių pirkinių, o euro įtaka NT rinkai bus lygiai tokia pati, kokia bus jo įtaka šalies ekonomikai“, – apibendrina S.Vagonis.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

-

Pavadinimas Kodas Valiutos kiekis Santykis

1

10 000

CZK 10

GBP 1

USD 1

10

100

UAH 10

SEK 10

10

-

-

orai.lt, VL inf.

Priešpilnis.

21.54.

RytojŠiandien Poryt

+14 +19o +7 +9o+7 +9o

+24 +28o +21 +26o+25 +29o

Prakiuręs dangus virkdė ūkininkus

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ankštinės kultūros – perspektyvios

Moters pasaulis

13 psl.

Lietinga vasara vienus žemdirbius varo į neviltį, o kitus skatina sumaniau ūkininkauti. Vieni jau skaičiuoja nuostolius, kiti sako, kad skųstis turėtų poilsiautojai, o ne ūkininkai. Jie žino, kad nori nenori turi prisitaikyti prie klimato pokyčių, o ne verkšlenti ir skųstis.

Vida Tavorienė

Mūsų svetainėSportas

Žemdirbiai plečia sėjomai-ną žirniais ir pupomis. Tiki-masi, kad kitais metais dėl ES reikalavimų šių kultūrų bus auginama dar dau-giau. Mokslininkai paste-bi, kad ankštinės kultūros labai gerai auga, be to, jų pasėliuose nėra daug kenkėjų, todėl ūkininkai ti-kisi neblogo derliaus.

Jolita Žurauskienė

16 psl.

K.Nacickaitė: Lietuvos moterų krepšiniui reikia pinigų

6 psl.

Paskaitau, ką parašiusi, ir – už skalpelio

Kai 1–3 metų mažylis jau trečią kartą per dieną pradeda spiegti, trenkia žemyn viską, kas pasitai-kė po ranka, arba krinta ant grindų, norisi bėgti iš namų, tačiau, žinoma, to nepadarote. Ta akimirka, kai vaikas šaukia, pyks-ta ir spardosi, užtrunka amžinybę ir labai erzina. Išeitis – suvokti, kad pyk-čio priepuoliai – normalu, ir į juos žiūrėti su humo-ru bei nuostata, kad tai – puiki proga išmokti ko nors naudingo.

Garsi mūsų rašytoja Vy-tautė Žilinskaitė nemėgs-ta viešumos, o tuščių paviršutiniškų pokalbių vengia kaip ugnies. Bet jeigu jau prabyla, tai kal-ba apie reikalo esmę ir niekuo neišsiduoda esan-ti humoristė. Pokalbis su ja primena šachmatų, ku-riais Žilinskaitė mėgsta žaisti, partiją.

7 psl.

Videomeno, skulptūros ir instaliacijos srityse dir-banti menininkė Patricija Gilytė šiemet tarptautinė-je parodoje „White noi-se, black words“, kuri lie-pos 4 d. buvo atidaryta Vilniaus rotušėje, pristatė savo kūrinį „Baltumo ba-lansas“.

Žydrė Dargužytė

7 psl.

Lietuvoje visi sporto aistruoliai ant rankų nešioja vyrus krepšininkus, o moterys tuo pasigirti nė iš tolo negalėtų. Praėjusiais metais lietuvės patyrė fiasko – nepateko net į antrą Europos krepšinio čempionato etapą, beje, kaip ir galingosios rusės.

Evelina Žičkevičiūtė

13 psl.

Idėjos gimsta stebint ir apmąstant Stebuklingas vaistas nuo „ožiukų“

Dr. Austėja Landsbergienė