Transcript
Page 1: valstiečių laikraštis 2014 06 18

--

--

-

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

-

p.

-

---

-

-

-

-

-

Pasak Lietuvos žemės ūkio bend rovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Jeronimo Kraujelio, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, atstovau-jantis Lietuvai byloje dėl tiesiogi-nių išmokų už 2013 metus suma-žinimo, atsisako supažindinti su Europos Komisijos (EK) pateiktu atsiliepimu.

„Ir Lietuvos, ir mūsų, žemdir-bių, bylomis prieš EK siekiama to paties tikslo – užtikrinti teisingos žemės ūkio politikos įgyvendini-mą tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. Abi bylos susijusios, tad EK atsi-liepimas gali būti labai naudingas ir mums, kad galėtume geriau pa-siruošti ginti bendrą interesą. Bet žemdirbiams tos medžiagos nerodo. Negana to, kad dėl vienodų išmokų kaunamės su Briuseliu, dar turime kovoti ir šalies viduje. Argi ne juo-kingos kliūtys?“ – nuostabos neslė-pė J.Kraujelis.

LŽŪBA kreipėsi į teisingumo ministrą Juozą Bernatonį prašyda-ma, kad jis paragintų Europos tei-sės departamentą bendradarbiauti su žemdirbiais ir leisti susipažinti su minėta medžiaga. Kol kas atsa-kymo iš ministro negavo.

2 p.

Page 2: valstiečių laikraštis 2014 06 18

2 Nr. 49 (9377)

Atkelta iš 1 p.

Vieninteliai pasipriešino

Lietuvos žemdirbiai vieninte-liai iš ES valstybių naujokių žem-dirbių pasipriešino 2012-ųjų liepą EK priimtam sprendimui taiky-ti tiesioginių išmokų moduliaciją. LŽŪBA, kuri teisme atstovauja ne tik žemės ūkio bendrovėms, bet ir ūkininkams, iš viso 135 pareiškė-jams, iš pradžių kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o vėliau – į Europos Sąjungos Ben-drąjį teismą dėl išmokų sumažini-mo panaikinimo.

Žemdirbiams, gaunantiems dau-giau kaip 5 000 eurų (17 263 litus), išmokos buvo sumažintos 10 proc., o tiems, kuriems priklausė daugiau nei 300 000 eurų (1 035 804 litai), – dar 4 proc. Įdomu tai, kad taikant moduliaciją buvo sudėtos ir europi-nės, ir papildomos nacionalinės tie-sioginės išmokos, o sumažinta suma išskaičiuota iš šalies biudžeto mo-kamų išmokų krepšelio.

Išmokos turėjo būti mažinamos tada, kai Bendrijos naujokams mo-kamos išmokos prilygsta senbuvių ūkininkų gaunamai tiesioginei pa-ramai. Pasak mūsų žemdirbių, jie gauna kur kas mažesnes išmokas nei jų kolegos iš ES senbuvių ša-lių. Tad ir moduliacija neturėjo būti taikoma. Tačiau Briuselis skaičiuo-ja kitaip.

Lietuva turėjo teisę per du mė-nesius apskųsti šį sprendimą, bet buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė to nepada-rė. Tad ūkininkams buvo sumažin-tos išmokos ir už 2012, ir už 2013 metus.

J.Kraujelis mano, kad Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriau-sybė taip pat galėjo nepaisyti EK sprendimo ir iš savo biudžeto mo-kėti visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas. „Juk tai – mūsų valstybės pinigai ir Briuselis netu-

rėtų dėl to jaudintis. Aišku, dėl to turėjo sutarti ir tam pritarti aukš-čiausi šalies vadovai. Bet Vyriausy-bė nepasipriešino EK ir vykdė jos nurodymą“, – apgailestavo LŽŪBA prezidentas.

Žemdirbiai patenkinti, kad da-bartinė Vyriausybė vis dėlto palai-kė jų iniciatyvą ir Europos Sąjungos Bendrajam teismui pateikė analo-gišką ieškinį dėl sumažintų išmokų už 2013 metus. Bet dabar LŽŪBA susirūpino, ar Lietuvos valdžia eina petys petin su žemdirbiais.

Paskandino popieriuose

„Cirkas buvo, kai ruošėme ieški-nį Vilniaus apygardos administraci-niam teismui. Dabar vėl kažkokie formalumai gali pakišti koją. Gal EK atsiliepime nurodomos kokios nors smulkmenos, kurios gali turėti nemažai įtakos“, – dėl bylos baigties susirūpinęs sakė J.Kraujelis.

Pernai vasarą LŽŪBA buvo pa-skendusi popieriuose. Vilniaus apy-gardos administracinis teismas ben-drą žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų skundą išskaidė į 135 bylas – tiek,

kiek buvo pareiškėjų. „Mes buvome priversti parašyti teismui 135 beveik identiškus skundus, kurių bendra ap-imtis – net 26 tūkstančiai puslapių! Šiuos skundus gavusios kitos bylos ša-lys – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Vyriau-sybė, Žemės ūkio ministerija – turėjo parašyti 135 beveik vienodus atsilie-pimus ir t. t. Mes vos nepaskendome popieriuose. O kiek tam buvo sugaišta laiko! Kažkoks absurdas!“ – pernykš-tės vasaros vargus prisiminė LŽŪBA prezidentas.

Žemdirbiams apmaudu, kad jiems tiesioginės išmokos buvo sumažin-tos būtent tada, kai jie su kolegomis iš Lat vijos ir Estijos Briuselyje mitin-gavo dėl diskriminacinės žemės ūkio politikos ir jiems mokamos mažiau-sios tiesioginės paramos. Grįžę namo žemdirbiai sužinojo, kad ši parama dar bus „numoduliuota“.

Išmokų moduliacija smogė gyvuli-ninkystės ūkiams, nes beveik visos pa-pildomos nacionalinės tiesioginės iš-mokos skiriamos už pieną ir gyvulius.

LŽŪBA duomenimis, išmokos buvo sumažintos daugiau kaip 9 600 pieno gamintojų ir gyvulių augintojų. Žemės ūkio ministerija ramino, kad mažiau išmokų iš biudžeto gaus stambūs ūki-ninkai. Tačiau papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos buvo sumažintos ir smulkiems ūkiams – tiems, kuriuose laikomi daugiau kaip 9 galvijai.

Kupiškio rajono pieno gamintoja Genė Žilinskienė dėl moduliacijos

per dvejus metus neteko 14 tūkst. litų. Anot ūkininkės, tai – reikšmin-ga suma. Kupiškėnės pieno ūkis – vidutinis, jame laikoma apie pusant-ro šimto galvijų.

„Praradome nemažai paramos. Juk mūsų ūkis nėra toks didelis, kad reikėtų mus bausti ir mažinti išmo-kas. Bet ką kalbėti apie mus, jei nu-kentėjo ir mažesni ūkiai. Mūsų ra-jone daug pieno gamintojų, kuriems buvo sumažintos papildomos nacio-nalinės tiesioginės išmokos. Susidaro įspūdis, kad ir mažus, ir vidutinius ūkius norima sunaikinti. Turbūt nori palikti tik pačius didžiausius. Kitaip sunku pateisinti tokius sprendimus ir apskritai vykdomą žemės ūkio po-litiką“, – sakė gyvulininkystės ūkius diskriminuojančiais sprendimais nu-sivylusi ūkininkė.

Anot G.Žilinskienės, pieno ga-mintojus šiemet vėl užgriuvo vargai. Dėl stipriai sumažintų pieno supir-kimo kainų ūkininkams nusviro ran-kos. „Nežinome nė ką daryti. Mes, pieno gamintojai, esame labai pa-vargę ir dėl darbo be poilsio ir šven-čių dienų, ir dėl dažnai stipriai ma-žinamų kainų. Dirbame, planuojame, investuojame ir niekada nežinome, kada ir kas mums suduos smūgį. Blo-giausia, kad žmonės pavargo priešin-tis ir ginti savo interesus. Tarsi kažko-kia apatija visus apėmusi. Matyt, jau nebetikime, kad kažką galime pakeis-ti. Nebėra lyderių, kurie mus įkvėp-tų, arba mūsų nepasiekia informacija apie jų veiksmus. Kai jau visai išseks kantrybė, išpjausime gyvulius“, – kai-me tvyrančias slogias žemdirbių nuo-taikas atskleidė ūkininkė.

G.Žilinskienė, kaip ir dar nema-žai Kupiškio rajono ūkininkų, yra viena iš LŽŪBA inicijuoto ieškinio prieš Europos Komisiją dėl suma-žintų tiesioginių išmokų pareiškė-jų. „LŽŪBA geranoriškai priėmė ir mus, ūkininkus, į draugiją, ir padė-jo parengti ieškinius. Gal ir pavyks mums įrodyti, kad mums nereikė-jo nurėžti paramos“, – vylėsi pieno gamintojas.

Ir daugiau pieno gamintojų ti-kisi, kad Europos Sąjungos Bend-rajame teisme pavyks įrodyti, jog Lietuva savo žemdirbiams modu-liacijos taikyti neprivalėjo. Be to, šis procesas bus gera patirtis, jei ateityje žemdirbiams pasirodytų, jog reikia ginti savo teisėtus interesus.

Europos teisės departamento at-stovai informavo, kad LŽŪBA yra pateiktas atsakymas, kad, remian-tis Reglamentu Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, EK atsi-liepimo į Lietuvos ieškinį atskleisti negali. LŽŪBA prašymas yra per-siųstas EK, kuri jį išnagrinės ir nu-spręs, ar žemdirbiai galės susipažinti su dokumentu.

Aktualijos

---

orai.lt, VL inf.

Pilnatis.

21.56.

RytojŠiandien Poryt

+4 +9o +8 +13o+6 +11o

+17 +22o +16 +21o+16 +21o

ne tik Briuselis

-

-

--

-

„Lietuvos pozicija iki šiol buvo gana konservatyvi ir atsargi, ir manau, kad teisinga. GMO poveikis žmogaus sveikatai, ypač ilgesniu laikotarpiu, nėra iki galo ištirtas. Todėl mūsų po-

zicija – nereikia skubėti, turi būti gana griežtos sąlygos. Kiek įmanoma, reikia saugoti valstybę ir aplinką nuo GMO. Geriau natūralūs produktai“, – dien-raščiui „Verslo žinios“ sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Per praėjusią savaitę vykusį ES aplinkosaugos ministrų susitikimą svarstytame direktyvos dėl GMO projekte sudaromas teisinis pagrin-das šalims narėms apriboti ar už-drausti GMO kultivavimą valstybės teritorijoje, taip pat ir dėl priežasčių,

nesusijusių su sveikatos bei aplinko-saugos aplinkybėmis.

BNS inf.

Page 3: valstiečių laikraštis 2014 06 18

3Nr. 49 (9377) Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Lietuvoje kuriama nauja vers---

me afrikinius šamus! Šiuo metu ---

-

Dėl žmogaus veiklos didėjant jūrų ir vandenynų užterštumui, kasmet sugaunama vis mažiau žuvų. Lieka vienintelė išeitis – daugiau jų auginti uždarose sistemose. Jungtinių Tau-tų Maisto ir žemės ūkio organizacija atliko tyrimus ir paskelbė, kad šiuo metu jūrose ir vandenynuose sugau-nama apie 70 proc., o uždarose sis-temose – 30 proc. žuvų, tačiau jau po 10–20 metų net 70 proc. maistui reikalingų žuvų bus privalu auginti uždarose sistemose. Šias prognozes „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino ži-nomas žuvininkystės necirkuliacinėse sistemose specialistas, asociacijos „Al-ternatyvioji akvakultūra“ tarybos pir-mininkas Algirdas Domarkas: „Kiti mokslininkai ragina net labiau sku-bėti – jau iki 2020-ųjų žuvų augini-mą dirbtinėmis sąlygomis padidinti apie 500 proc. Tai liečia ir Lietuvą.“

Žuvies perdirbėjų ir augintojų asociacijos direktorius Tomas Le-gačinskas kalbėjo apie kitą ES už-sakymu atliktą tyrimą, kurio autoriai padarė išvadą, kad šiai perspektyviai šakai būtent Lenkija, Lietuva, Latvi-ja ir Estija galėtų skirti daugiau lėšų, nes įmanoma sėkmingai konkuruoti su Vakarų šalimis. Be to, šis verslas galėtų būti papildomas tradiciškai ūkininkaujantiesiems.

Lietuvius vis dar galime apibūdinti kaip žmones, mėgstančius valgyti bul-ves ir mėsą. O žuvies ir jos produktų kiekvienas lietuvis per metus viduti-niškai suvartoja 13 kg. Pavyzdžiui, ES kiekvienas gyventojas vidutiniškai su-vartoja po 23 kg, o kiekvienas japonas – net po 70 kg žuvies bei jos produk-tų. Taigi akivaizdu, kad žuvies varto-jimas augs ir Lietuvoje. Žuvininkys-tės specialistai įsitikinę, kad dar labiau augs afrikinių šamų paklausa. Pasak A.Domarko, asociacijos „Alternaty-vioji akvakultūra“ nariai 2012 m. užau-gino 23,5 tonos, o 2013 m. – 34,4 to-nos afrikinių šamų. Tiesa, dar šių žuvų užaugina ir asociacijai nepriklausantys

keli augintojai, tačiau net Lietuvos rin-kos paklausa nepatenkinama.

Akivaizdu, kad šamų augintojai dar nepasiekė savo projektuose pla-nuotų auginimo pajėgumų. „Per ar-timiausius metus Lietuvoje šamų pa-

siūla gerokai išaugs. Jau 2017-aisiais tikimasi užauginti 700 tonų, o 2020-aisiais – apie 2 000 tonų af-rikinių šamų, tačiau paklausos ne-patenkinsime“, – sakė A.Domarkas.

Mūsų kalbinti šamų auginto-jai puoselėja dar gražesnius planus. Štai Audrius Liepa, su dviem ben-draminčiais Prienų rajone įkūręs MB „Auvyli žuvis“, šamus dar tik prade-da auginti, o po penkerių metų tikisi užauginti 500 tonų per metus. UAB „Baisogalos bioenergija“ direktorius Vytautas Praninskas šamus pradėjo auginti prieš mėnesį: „Projektinis pa-jėgumas – 100 tonų per metus, tačiau pirmaisiais metais džiaugčiausi, jei užaugintume 60 tonų šamų.“

UAB „Šamų rojus“ direktorius ir asociacijos „Al-ternatyvioji

akvakultūra“ prezidentas Vi-dutis Monginas Elektrėnų savivaldy-bėje Gilūšio kaime uždarąją necirku-liacinę sistemą įsirengė 2012 m. ir jau pasiekė 26 tonų per metus pajėgumą, jis gali dar per 30 proc. padidinti afri-kinių šamų auginimo pajėgumą.

Asociacijai nepriklausanti Ute-nos rajone įsikūrusi UAB „Giedru-pė“ 2013 m. užaugino 22,5 tonos šamų. Pasak bendrovės direktoriaus Artūro Merkio, galimybių plėsti verslą yra gerokai daugiau.

Kokia afrikinių šamų paklausa Lietuvoje? Vykdant projektą „Užda-rųjų recirkuliacinių sistemų produk-

cijos rinkos“ 2010 m. buvo atlikta gyventojų apklausa. Paaiškėjo, kad Lietuvoje per metus būtų galima nesunkiai parduoti beveik 850 tonų afrikinių šamų, o pirkėjai pasiruo-šę išleisti per 14 mln. Lt. Kita ver-

tus, lietuviai dar nedrąsiai valgo šias vertingas žuvis. Tai-gi, augant žuvies vartojimo kultūrai, augs ir jos paklausa.

Kai kurie vartotojai mano, kad švariausia ir vertingiausia yra tik jū-rose ir vandenynuose sugauta žuvis. Kaip yra iš tikrųjų? „Vandenynai ir kai kurios jūros labai užterštos. Pa-vyzdžiui, Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūrų planetoje. Šios išvados padarytos tiriant su-gautas žuvis. Baltijos jūroje sugau-

tų žuvų kepenys būna

pažeistos būtent dėl dide-lio užterštumo“, – sakė Žuvies perdir-bėjų ir augintojų asociacijos di-rektorius T.Legačinskas.

Pasak A.Domarko, Balti-jos jūroje pagautos žuvys būna užterštos net sunkiaisiais meta-lais, gyvsidabriu. Uždarosiose sis-temose žuvys auginamos švariai. Kita vertus, pirkėjas, atėjęs į preky-bos centrą, negali žinoti, iš kur at-vežta produkcija. Kol kas vietiniai šamų augintojai su prekybos cen-trais mažai bendradarbiauja. Taigi šamai įvežami. Iš kur? Gal iš Lenki-jos, kur afrikinių šamų užauginama labai daug, tačiau jie paprastai eks-portuojami į Vakarus. Kodėl pateko į Lietuvą ir dar palyginti nebrangiai parduodami? „Gal todėl, kad šios produkcijos nepavyko parduoti vi-daus rinkoje ir ji netinkama ekspor-tuoti į Vakarų šalis dėl prastesnės kokybės. O gal jie reeksportuoti net iš Vietnamo ar Kinijos, kur buvo auginti pesticidais užterštuose tven-kiniuose“, – įspėjo A.Domarkas.

Bet kuriuo atveju net ko-kybiškai už-auginti šamai

iš kaimyninės Lenkijos prekysta-lį Lietuvoje pasiektų tik per parą. O iš augintojų Lietuvoje galima

užsisakyti šviežutėlių šamų. Pasak A.Merkio, jo užaugintų šamų pir-kėjai žino, ką valgo: „Mūsų šamai šiek tiek brangesni nei importuoti, tačiau kokybę garantuojame.“

Recirkuliacinė sistema – tai įren-gimų kompleksas, kuriame uždaru ratu nedideliuose baseinuose cir-kuliuoja filtruojamas vanduo, palai-kant pageidaujamą deguonies kiekį ir temperatūrą. Tokiuose baseinuose negali ir neturi būti naudojami jokie

chemikalai. „Uždarajai sistemai įreng-ti nereikia nei didelių

žemės plotų, nei

gausių van-dens išteklių. To-kia sistema sudaro są-lygas auginti prekinę žuvį ištisus metus“, – sakė T.Legačinskas. Įreng-ti recirkuliacinę sistemą galima net 60 kv. m plo-te (o kai kurie pradėjo nuo 35–40 kv. m ploto) ir per metus užaugin-ti apie 10 tonų afrikinių šamų. Pasak A.Domarko, 1 kubinia-me metre baseino per metus galima užauginti 1 toną afri-kinių šamų.

A.Domarkas sakė, kad šias žuvis auginti palyginti paprasta, jos

mažai serga, todėl kaip tik patarti-na auginti pradedantiesiems: „Šios žuvys nelepios. Net jei šamas iš-šoks iš baseino ir visą naktį prabus ant grindinio, jam nieko nenutiks. Ryte įmesite į baseiną ir jis toliau sėkmingai augs. Gamtoje augantys šamai gali iki kito vandens telkinio nušliaužti net kelis šimtus metrų, o jei sausros metu pritrūksta vandens, jie įsirausia į dumblą ir laukia, kol vėl jo atsiras.“

Žemdirbių terminais galima sakyti, kad per metus įmanoma imti du šamų der-

lius. Per še-šis mėnesius afriki-

nis šamas užauga iki 1 kg, o kaip tik tokio dydžio šamus mėgs-

ta pirkėjai. Tiesa, lietuviai kol kas la-biau mėgsta didesnius ir riebesnius šamus. Atpras. „Normaliai dirbant galima pasiekti 20–30 proc. pelnin-gumą. Taigi afrikinius šamus par-duodant nors po 15 Lt už kilogra-mą, investuotos lėšos gali atsipirkti per 2–3 metus“, – sakė A.Domarkas.

Nuo ko pradėti? Nuo idėjos, ži-nių rinkimo, konsultavimosi su jau turinčiais patirties ir nuo lėšų kau-pimo. Pradedantieji šamų auginto-jai gali pretenduoti į ES paramą su-paprastinta tvarka – 174 tūkst. Lt. Tačiau tiek neužteks. „Įsigyti įran-gą ir pradėti verslą prireiks mažiau-siai 300 tūkst. Lt, jei planuojama per metus užauginti apie 30 tonų šamų. Taigi metinė apyvarta turė-tų būti apie 450 tūkst. Lt“, – sakė A.Domarkas.

Pagal verslo projektus ES para-ma yra gerokai didesnė, ji gali būti 3,5–5 mln. Lt. ES paramos intensy-vumas 2007–2013 m. buvo 60 proc., o nuo 2014 m. numatyta 50 proc. Taigi reikia turėti nemažai savo lėšų.

Beveik visi „Valstiečių laikraščio“ kalbinti šamų augintojai ir specia-listai teigė, kad, sukaupus reikiamą sumą lėšų, verslą įmanoma pradė-ti per 6 mėnesius. A.Liepa Prie-nų rajone iš pradžių savo tvenki-niuose augino europinius šamus. Sudomintas bendraminčių, ap-silankė afrikinių šamų augini-

mo ūkiuose Olandijoje bei Izraelyje ir trise su-

manė imtis šio verslo. Fizikas ir aistringas povandeni-

nio pasaulio tyrinėtojas A.Merkys šio verslo ėmėsi, kad suderintų savo pomėgius ir darbą. Ir pasisekė. Jis vienas pirmųjų šalyje 2009 m. pra-dėjo auginti šamus. Patirties sėmė-si Suomijoje, Lenkijoje, Danijoje ir Latvijoje. Paruošiamieji darbai vie-niems iš pirmųjų šamų augintojų užtruko net ketverius metus. Visus darbus finansavo savo lėšomis, tik pastaraisiais metais gavo ES paramą supaprastinta tvarka. V.Praninskas atviravo, kad mėgsta naujoves, iš-šūkius, todėl kai kartą bičiuliai vil-niečiai pakišo šią idėją, ją pagriebė kaip alkana žuvis.

1 kubiniame metre baseino per

alloverpress.ee nuotraukos

Page 4: valstiečių laikraštis 2014 06 18

Cukrinių runkelių augintojai neatgauna savo pinigų

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Augalų apsaugos priemonės jau nevisagalės?

Moters pasaulis

15 psl.

Suvalkijos žemdirbiai sunerimę, nes iki šiol jie neatgauna pinigų už praėjusių metų cukrinių runkelių derlių. UAB „Arvi cukrus“ ūkininkams skolinga daugiau kaip 7 mln. litų.

Jolita Žurauskienė

UžsienyjeAktualijos

Praėjusią savaitę Lietuvos agrarinių ir miškų moks-lų centro Žemdirbystės institute vyko tradicinė mokslinė konferencija „Augalininkystės mokslo naujovės ir technologijų plėtra“.

Jolita Žurauskienė

4 psl.

„Gazprom“ papustė padus

16 psl.

Ukrainoje ramybės dar teks palaukti

Kvapus laužo dūmas ir grynas oras sukuria ypa-tingą Joniniųnakties nuotaiką. Kad plukdydami vainikus ir ieškodami paparčiožiedo neišalktumėte, teks padengti šventinį stalą. Žinoma, tokiąnaktį niekam nesinori stovėti prie puodų, tad geriau užkandžiųparuošti iš anksto ir po trumpiausios metų nak-ties smagiai sutiktiaušrą.

Apie 34 tūkstančius ukrai-niečių buvo priversti pa-likti namus dėl prorusiškų separatistų sukilimo šalies Rytuose. Vien JungtinėsTautos (JT) nustatė, kad19 tūkstančių žmonių iš-sikėlė iš Ukrainos, o vieti-nės savivaldybės nurodė, kad iš JT pareigūnams ne-prieinamų teritorijų pasi-traukė dar 15 tūkstančių žmonių.

Marius Eidukonis

7 psl.

484 tūkst. žmonių turė-tų nudžiugti – Seimas pri-ėmė įstatymą, kaip bus kompensuojamos sun-kmečiu sumažintos se-natvės ir netekto darbin-gumo pensijos. Tačiau iki Naujųjų metų ne visi su-lauks maždaug penkta-dalio prarastos sumos: dirbę pensininkai, kurie neteko didžiausios dalies pensijos, kompensacijos dar negaus.

Aušrinė Šėmienė

7 psl.

Rusijos dujų milžinė kompanija „Gazprom“ traukiasi iš mūsų šalies – rusai už 417,1 mln. Lt parduoda Lietuvos energetikos įmonių akcijas. Dešimtmetį Lietuvos dujų sektoriuje veikę rusai ir toliau liks vieninteliai dujų tiekėjai iki tol, kol dujas galėsimeatsigabenti per Klaipėdoje rudenį turėsiantį pradėti veikti suskystintųjųgamtinių dujų terminalą.

Vismantas Žuklevičius

13 psl.

Atliekamų pinigųvalstybės biudžetepensininkams nėra

Aušros laukti neprailgs


Top Related