2014 m. birželio 14 d., šeštadienis • Nr. 48 (9376) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien skaitykite:

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

• Beveik kiekvienas augalų mė-gėjas anksčiau ar vėliau supranta, kad visų gėlių, dekoratyvinių krū-mų, medžių net ir labai norėdamas nesurinks ir savo sklype neįkurdins.

• Daugumoje Europos Sąjun-gos šalių nepamatysi prie sodybų rūkstančių lauželių. Vis mažiau jų ir Lietuvoje, nes žmonės nori nenori paiso aplinkosaugininkų keliamų reikalavimų. Turintieji me-džių, kuriuos reikia nuolat genėti, įsigyja šakų smulkintuvus ir taip išsprendžia problemą.

• Išvydęs kine ar teatre Alek-są Kazanavičių, įsidėmėsi jį visam gyvenimui, o jo balso nesupainiosi su kitu. Tačiau, sutikęs aktorių gat­vėje, galbūt jo nė nepastebėsi, o užkalbinęs palaikysi staliumi, kuris turbūt kalba rankomis.

• Lauke ruošti maistą ne taip lengva, kaip namie, tačiau ir iš-kylaujant gamtoje būtina laikytis pagrindinių higienos taisyklių.

SODYBA, 7 p.

SODYBA, 7 p.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

SVEIKATA, 21 p.

Pasaulyje badauja apie milijardą mūsų planetos gyventojų, o sočiai gyvenantieji išmeta apie treč-dalį maisto, kuriam pagaminti išeikvojama daugy-bė energijos. Alkstantiesiems norima įpiršti valgyti lervas, skėrius, svirplius, skruzdes ir kitus gyvius.

Ateities maistas alkstantiesiems

Nukelta į 3 p.

Valdas Kvedaras VL žurnalistas

Mažeikiškiai sako patyrę, kad dažniausiai poną I.J.Fąfarą galima sutikti Varšuvoje vaikščiojantį cen-trinės būstinės koridoriais ir pasa-kojantį, kaip jis dirbo iki atvykimo į Lietuvą ir buvo pavaldus dabar-tinei pirmajai vicepremjerei Elž-bietai Bienkowskai. „Gal tai būdas sau artimus žmones išsiųsti kuo toliau, kad kuo mažiau matytųsi jų trūkumai?“ – svarstė nenorintis būti atskleistas pašnekovas. Gal-būt todėl šalies kaimynės Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų vadai, ką jau kalbėti apie paties koncer-no vadovybę, negali daryti įtakos verslo sprendimams – juk už viso to slypi politika.

Anksčiau mielai �nansiškai rė-musi ne tik savus darbuotojus, bet ir įvairius renginius Mažeikiuo-se, lenkų kapitalo įmonė savotiško Lietuvos reketo griebėsi šių metų pradžioje. Pareikšta, kad didėja OL nuostoliai dėl „besitęsiančių nepalan-kių makroekonominių sąlygų ir dėl to itin žemame lygyje besilaikančios naftos perdirbimo maržos visoje Eu-ropoje“, ir tam, kad būtų sumažinti nuostoliai, valstybės valdoma bend-rovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) privalo sumažinti krovinių perveži-mo tarifus. Kitaip sakant, Lietuvos biudžetas OL turėtų per metus „pa-aukoti“ apie 100 mln. Lt. LG sutinka padaryti maždaug 35 mln. Lt nuolai-dų. Galėtų suteikti ir didesnių, tačiau su sąlyga, kad įmonė padidins naftos perdirbimą (šiuo metu OL dirba tik 60 proc. pajėgumu). Deja, I.J.Fąfara nesileidžia į jokias kalbas.

Imitavo laidotuves

Nuo Mažeikių iki Juodeikių kai-mo, kur įsikūrusi OL, – veik 20 km. Šia atkarpa praėjusią savaitę kasdien buvo išsitęsusi virtinė automobilių, judančių vos 40 km per valandą greičiu. Tokia neskelbta akcija OL darbuotojai protestavo prieš įmonės vadovybės bandymus apkarpyti dar-bo užmokesčio fondą ir socialinių garantijų mažinimą.

Nukelta į 2 p.

Politika su naftos tvaikuLietuvos naftos gigantas „ORLEN Lietuva“ (OL) sprendžia: būti ar ne-būti? Nors garsiai apie tai nekalbama, gamyklos vadovybės su gene-raliniu direktoriumi Ireneuszu Janu Fąfara priešakyje laikysena aiškiai sako: arba Lietuva suteikia nuolaidų, arba stabdome gamybą. Ben-drovė priartėjo prie bankroto slenksčio.

fotodiena.lt nuotrauka

(Užs. 394)

2 2014 m. birželio 14 d. • Nr. 48 (9376) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Darbuotojų ir darbdavio nesutari-mų priežastis – derybos dėl naujo ko-lektyvinės sutarties projekto ar galimo senosios kolektyvinės sutarties galioji-mo pratęsimo. Ankstesnė kolektyvinė sutartis baigėsi birželio 12-ąją.

„Derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties vyksta labai sunkiai. Darb-davys mums siūlo pasirašyti nesuta-rimo protokolą. Dabar mes studijuo-jame tekstą, tad nežinau, ar siūlomas variantas bus priimtinas. Nesutaria-me todėl, kad darbdavys neišklauso mūsų pasiūlymų. Siūlome kompro-misą – galbūt būtų galima atsisakyti kai kurių socialinių lengvatų, pavyz-džiui, nemokėti laidotuvių pašalpų ar panašiai, tačiau darbdavys kompro-miso atsisako. Argumentuojama tuo, kad įmonės padėtis katastro�ška, tad reikia visur taupyti“, – sakė bendrovės OL profesinės sąjungos tarybos pir-mininkė Virginija Vilimienė.

I.J.Fąfaros vadovaujama bendrovės administracija siūlo atsisakyti 15 proc. atlyginimo priemokos, numatytos mokėti už gerus darbo rezultatus. Rei-kalavimas ją išsaugoti, V.Vilimienės teigimu, – pagrindinis šiose derybo-se: „Ši priemoka – stimulas darbinin-kams geriau dirbti, būti atsakingiems už jiems patikėtą darbo barą.“

Informacija slepiama

Pasak V.Vilimienės, šiais metais OL atleido 158 darbuotojus. Dar be-veik dvi dešimtis planuojama atleisti galbūt vasaros pabaigoje. „Taip, liku-siems darbuotojams darbo krūvis gero-kai padidėjo. Pastebiu, kad, sakykime, administracijos darbuotojai neišnaudo-ja net jiems skirtos pietų pertraukos – atbėga į valgyklą, vos ne stovėdami pa-valgo ir skuba atgal. Juk darbą reikia nudirbti. O ir šiaip pertraukėlės, kurias numato Darbo kodeksas, įmonėje veik neegzistuoja“, – pasakojo V.Vilimienė.

Nors darbuotojų sumažėjo smar-kiai, likusiesiems atlyginimai nepa-didėjo. Pasak įmonės profesinės są-jungos lyderės, eiliniai darbuotojai, sudėjus iki šiol mokėtas priemokas už gerus darbo rezultatus, naktinį darbą ir kitką, per mėnesį gauna vidutiniš-kai 2,5–2,6 tūkst. Lt į rankas. Ne-maža dalis specialistų gauna dar ma-žesnius, nė 2 tūkst. Lt nesiekiančius, atlyginimus. Taupant lėšas, įmonėje panaikintos kai kurios pareigybės ir

pakeistos žemesnėmis. Taigi tą patį darbą atliekantiems specialistams teks susitaikyti su mažesniu atlygiu.

2012 m. pabaigoje bendrovė „Hay Group“ atliko darbo rinkos tyrimą 249 įmonėse, iš kurių 63 proc. – tarp-tautinės, 37 proc. – vietinės. Iš pateiktų rezultatų matyti, kad OL dirbantiems darbininkams ir administratoriams mokama gerokai daugiau nei rinkoje, o specialistams ir vadovams – pagal rinkos medianą (mediana yra viduri-nis skaičių eilės elementas – red. past.).

2012 m. pradžioje OL skelbė, kad vidutinis darbo užmokestis įmonėje yra 4 765 Lt. Ši suma ap-skaičiuota pagal 2009–2011 m. ko-lektyvinės sutarties nustatytą tvarką.

Jei eiliniai darbininkai teuždirba vos po pustrečio tūkstančio litų, o ty-

rimų rezultatai rodo gerokai dides-nius skaičius, koks tokiu atveju yra pagrindinių vadovų atlygis „pagal rin-kos medianą“? Ar ir jie su I.J.Fąfara priešakyje susimažino atlyginimus? V.Vilimienė sakė, kad tokia statistika eiliniams darbuotojams yra paslaptis.

„Manau, ne vienoje užsienio valstybėje dirbančiųjų naftos pra-monėje atlyginimas keliskart dides-nis negu Mažeikiuose. Net nerei-kia toli ieškoti pavyzdžių – toje pat OL kontroliuojančiojoje bendrovėje Lenkijoje darbininkai uždirba ge-rokai daugiau“, – sakė V.Vilimienė.

Ignoruoja ištiestą ranką

LG įsitikinę, kad mažeikiškius sudė-tingoje situacijoje visgi gelbėtų papildo-mos naftos perdirbimo galimybės. LG teigia turintys informacijos, kad naujas klientas OL yra pateikęs siūlymą dėl papildomo naftos perdirbimo. Jei Ma-žeikių įmonė su nauju klientu pasirašy-tų sutartį ir ją įgyvendintų, LG sutiktų metams padidinti Mažeikių bend-rovei siūlytą ir jos atmestą 12,9 proc. nuolaidą tarifui iki 16,4 proc. Taip pat būtų svarstoma galimybė atsiimti Vil-niaus apygardos teismui pateiktą ieš-kinį dėl 9 mln. Lt nepriemokos. „Su-prantame, kad mūsų indėlis gerinant

OL būklę negali būti esminis. Tačiau pagal savo galimybes sutinkame prisi-dėti prie Mažeikių bendrovės veiklos išsaugojimo“, – teigė LG generalinis direktorius Stasys Dailydka. Pasak jo, LG siūloma nuolaida galiotų iki kitų metų liepos mėnesio, bet tik tuo atve-ju, jei naujo kliento perdirbamos naf-tos apimtis būtų reikšminga.

„Esame įsitikinę, kad ne mažes-nė logistikos paslaugų kaina, o papil-domos naftos perdirbimo galimybės gali gelbėti sunkumų patiriančią OL bendrovę. Jei mūsų pasiūlymas būtų įgyvendintas, svarstytume galimybę atsiimti praėjusią savaitę pateiktą ieš-kinį, dėl kurio šiuo metu yra areštuo-tas OL turtas“, – sakė S.Dailydka.

OL taikomų tarifų sumažinimas 16,4 proc. Mažeikių bendrovei užtik-rintų papildomas nuolaidas, kurių dydis būtų maždaug 35 mln. Lt per metus. Deja, geležinkelininkų įmonės vadovo ištiestos rankos I.J.Fąfara taip ir nepaspaudė. Gal neturėjo laiko?

Keista statistika

OL informavo, kad, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, įmonė gavo 43 proc. mažiau pajamų, produk-cijos pardavė 40 proc. mažiau. Pelnas iki palūkanų, mokesčių, amortizaci-jos ir nusidėvėjimo atskaitymų tebuvo 21 mln. JAV dolerių (53,5 mln. Lt), o tai yra 60 mln. JAV dolerių (153 mln. Lt) mažiau nei pirmą 2013 m. ketvirtį.

„2014 m. I ketvirtį neigiamas mak roekonominis naftos perdirbi-mo sektoriaus klimatas toliau veikė bendrovės OL rezultatus, todėl bu-vome priversti sumažinti Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamy-klos įrenginių išnaudojimą iki būti-nojo minimumo – 60 proc. Bendrovės �nansinius rodiklius smarkiai blogino ir didelės logistikos sąnaudos. Nors įgyvendinome restruktūrizavimo ini-ciatyvų, 2014 m. I ketvirtį grynasis OL veiklos rezultatas buvo neigia-mas ir 41 mln. JAV dolerių blogesnis

nei 2013 metų I ketvirtį. Šis pokytis puikiai rodo, jog vidinės optimizavi-mo galimybės yra išnaudotos, todėl siekiame Lietuvos valdžios paramos, ypač mažesnių pervežimo geležinke-liais tarifų klausimu“, – OL interneto tinklalapyje cituojamas šios bendro-vės generalinio direktoriaus I.J.Fąfaros alibi, kartu ir savotiškas ultimatumas Lietuvos Vyriausybei. Teigiama, jog

tolesnei naftos perdirbi-mo produktų gamyklos veiklai užtikrinti būtini skubūs sprendimai, kad būtų „sumažinti geležin-keliais gabenamų bend-rovės krovinių tarifai, kurie yra didesni, nei moka bendrovės kon-kurentai iš Baltarusijos bei Rusijos“.

Pasak LG atstovo Vidmanto Gudo, dabar taikomi tokie tarifai: pervežei daugiau kro-vinių – gavai didesnių nuolaidų. Tačiau OL nori nuolatinių mažų tarifų. „Jie nori maksi-malios nuolaidos, nepri-

klausomai nuo pervežamų krovinių kiekio“, – sakė V.Gudas.

Registrų centro duomenimis, 2013 m. OL patyrė 245,3 mln. Lt nuostolį. Tad kyla klausimas, kodėl, šiemet gavus nors ir nedidelio pelno, vienu atveju pripažįstama jo turėjus ir praėjusių metų pradžioje, kitu atveju trimituojama apie katastro�šką ben-drovės padėtį.

Dar viena Registrų centro statistika bado akis. Antai 2012 m. bendrovės apyvarta buvo per 21,6 mlrd. Lt, gau-ta 216 mln. Lt pelno. 2013 m. bend-rovės apyvarta sumažėjo maždaug 0,7 mlrd. Lt, tačiau patirta net 245 mln. Lt nuostolio. Kaip būtų galima paaiškinti tokią skaičių ekvilibristiką?

„Mes ne kartą įmonės vadovybės, I.J.Fąfaros prašėme paviešinti įmo-nės ekonominę statistiką, paaiškinti kartais keistus ir nesuprantamus ro-diklius, tačiau konkrečių paaiškinimų nesulaukėme. Viskas buvo suvedama į vieną – nepalankias makroekonomi-kos sąlygas“, – paprašyta pakomen-tuoti keistąją statistiką V.Vilimienė prisipažino taip pat jos nesuprantanti.

Retas svečias

„Na, per savaitę gamykloje būna gal valandą, gal dvi, – V.Vilimienė patvirtino savaitraščio turimą infor-maciją, kad generalinis direktorius I.J.Fąfara Mažeikiuose pasirodo kaip jaunas mėnulis. – Bet gal su juo palai-komas nuolatinis ryšys? Kai susiren-ka visa vadovybė, susidaro nuomonė,

kad ir generalinis direktorius, ir pa-valdiniai kalba vienu choru.“

„Neoficialiuose pokalbiuose su Mažeikių įmonės vadovais, netgi len-kų tautybės, visi kaip vienas sutinka, kad didžiausia problema yra ne mak-roekonominės problemos, o pats ge-neralinis direktorius I.J.Fąfara. Nuo to momento, kai šis žmogus pradėjo vadovauti įmonei, Mažeikiuose – vien nuostoliai. Jis neturi jokio tolesnių veiksmų ar įmonės gelbėjimo plano. Žmogus, įmonėje turintis absoliučią galią ir asmeniškai atsakingas už ne-sėkmes, į darbą žiūri atsainiai: nesu-geba vesti derybų, diskutuoti naftos, jos produktų pardavimo ar kitais pro-fesiniais klausimais“, – teigė nenorin-tis viešai prisistatyti OL specialistas.

I.F.Fąfara šiais metais bendrovės valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi dvejų metų laikotarpiui buvo išrinktas trečią kartą. 2010-aisiais, kai jis pradėjo vadovauti bendrovei, OL deklaravo patyrusi 81 mln. Lt nuosto-lio. Pirmos kadencijos pabaigoje jam pavyko ne tik gerokai sumažinti nuos-tolius, bet ir gauti pelno. Antros vado-vavimo bendrovei kadencijos pirmais metais pelnas perkopė per 216 mln. Lt. Kas 2013-aisiais bendrovę įstūmė į gi-lią ekonominę prarają, į kurią ir toliau ritamasi? Gal statistika – tik popierinė?

Indėlis pervertinamas

Beveik 30 proc. visos šalies apdir-bamosios pramonės sudaro OL pro-dukcija. Jos apyvarta, palyginti su kitų Lietuvos pramonės įmonių, – labai didelė, tačiau įtaka šalies bend rajam vidaus produktui tokia nėra. Impor-tuojama nafta perdirbama, ir tai nėra labai aukštą pridėtinę vertę kurianti pramonės šaka. Didžioji dalis pro-dukcijos eksportuojama. Tačiau įmo-nė svarbi, nes dėl jos gerėjo Lietuvos užsienio prekybos balansas, ji yra di-delė darbdavė regione. Vienas naftos pramonėje dirbantis žmogus sukuria 20 naujų darbo vietų.

Visgi OL nėra viena didžiausių mo-kesčių mokėtojų. Įmonė, kaip didme-nininkė, parduodama degalus beveik visoms Lietuvos degalinėms, sumoka akcizus. Būtų ar ne OL, iš esmės ak-cizus sumoka galutiniai vartotojai. Jei OL ryžtųsi stabdyti gamybą, degalai būtų importuojami iš užsienio, ir biu-džetą akcizai vis tiek pasiektų. „Vals-tybės �nansams įtaka yra mažiausia ir dėl to reikėtų mažiausiai nerimauti“, – yra viešai pasakęs ekonomistas Neri-jus Mačiulis. Jo teigimu, dėl nepalan-kių išorinių aplinkybių ir nepakankamų investicijų OL yra tiesiog nekonku-rencinga, galinti „sukelti regioninių problemų, bet didelės įtakos visai Lie-tuvos ekonomikai tikrai nedarys“.

Aktualijos

Pilnatis.Saulė teka 4.44, leidžiasi 21.55.

RytojŠiandien

Šiandien numatomas ilgalaikis lietus. Bus debesuota, didžiausia pragiedru-lių tikimybė šiaurės rytiniuose rajonuose. Temperatūra kils iki 14–19 laipsnių. Šilčiausia turėtų būti šiaurės rytiniuose rajonuose. Sekmadienį lietaus bus dar mažiau, jis bus trumpalaikis ir intensyvesnis. Daugiausia lis pietrytinėje šalies pusėje. Išliks stiprokas šiaurės vėjas, tačiau turėtų dažniau pasirodyti saulė. Nak-tį oras atvės iki 8–13 laipsnių, dieną bus 17–22 laipsniai šilumos. Kitos savaitės pradžioje numatomi kiek sausesni, bet nešiltesni orai.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +17 +22°

Naktį: +8 +13°

Dieną: +14 +19°

Naktį: +7 +12°

PorytDieną: +15 +20°

Naktį: +7 +12°

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.13 proc.

29 proc.

29 proc.

Ar planuojate vasaros atostogas?

29 proc.

Pradedu planuoti žiemą. Susirūpinu, kai jos artėja.

Kasmet atostogauju taip pat. Vasarą nesiilsiu.

Politika su naftos tvaiku

Anksčiau mielai finansiškai rėmusi ne tik sa-vus darbuotojus, bet ir įvairius renginius Ma-žeikiuose, lenkų kapitalo įmonė savotiško Lie-tuvos reketo griebėsi šių metų pradžioje.

fotodiena.lt nuotraukos

„ORLEN Lietu-va“ generalinis direktorius I.J. Fąfara Ma-žeikiuose pasi-rodo kaip jau-nas mėnulis.

32014 m. birželio 14 d. • Nr. 48 (9376) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Žmonija susirūpinusi, kad gam-tos ištekliai senka. Juos valdantys turtingieji kuria strategijas, kaip, nemažinant savo augančių porei-kių, pamaitinti badaujančius pa-saulio gyventojus. Jungtinės Tautos siūlo vieną iš išeičių – valgyti vabz-dieną: esą tai padės kovoti su alkiu, tausoti išteklius ir mažinti užterš-tumą. Suprantama, kad mūsų ūki-ninkams tokie siūlymai atrodo kaip anekdotas. Tačiau šiais laikais aps-tu anekdotiškų siūlymų ir sprendi-mų, kurie net direktyvomis bruka-mi į mūsų gyvenimą.

Siūlė ragauti skėrių

Nevienareikšmiškai skamba Jungtinių Tautų Organizacijos ra-ginimas į valgiaraštį įtraukti vabz-džius, kai Europos Sąjunga kvoto-mis ir kitais būdais riboja žemės ūkio produktų gamybą. Tačiau vabzdiena vis labiau populiarinama. Prieš me-tus Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija pristatė valgomų vabzdžių programos ataskaitą, ku-rioje teigiama, kad žiogai, skruzdės ir kiti vabzdžiai maistingumu prilygsta mėsai ir žuviai, todėl turėtų būti au-ginami žmonių maistui.

Šiemet birželio 4 d. buvo kvie-čiama mėgautis šiais gyviais pasau-liniu mastu. Australijoje, Amerikoje, Europoje vykusiame tarptautinia-me projekte dalyvavo ir Lietuvos sostinė. Vilniuje vienai dienai buvo atidarytas vabzdžių restoranas, ku-riame buvo siūloma ragauti lervų, skėrių, svirplių ir kitų gyvių.

Teigiama, kad šiuo metu net 2 mlrd. planetos gyventojų valgo įvairius vabzdžius. Jų daugiausia Azijoje, Ramiojo vandenyno regi-one ir kitur. Ragintojai į maisto ra-cioną įtraukti vabzdžius teigia, kad tokiam maistui populiarinti Vakarų šalyse trukdo išankstinis neigiamas potencialių vartotojų nusistatymas. Suprantama, kad, norint ką nors iš-populiarinti liaudyje, reikia pradėti nuo viršaus – nuo tų, kurie diktuo-ja madas ir į kuriuos lygiuojamasi.

Skonis nesužavėjo

„Ko gi mes vargstame kovodami su kenkėjais, – reikia juos auginti, dauginti, o po to – šveisti. Nebe-reikės nei karvių, nei kiaulių, kurių ir taip jau nebelieka Lietuvoje“, – leipo juokais ne vienas ūkininkas, paklaustas apie vabzdžių auginimą maistui. Buvęs žemės ūkio minis-tras, Lietuvos žemės ūkio bendro-vių asociacijos prezidentas Jeroni-mas Kraujelis prisipažino ragavęs vabzdžių, tačiau jų skoniu itin ne-susižavėjo.

„Jungtinės Tautos apie tai kal-ba. 2050-aisiais, kaip prognozuoja-ma, planetoje bus 9 mlrd. gyvento-jų. Todėl jau dabar svarstoma, kaip jie galės išsimaitinti. Azijos ir kitų regionų gyventojams valgyti sliekus ir visokius vabzdžius priimtina, o mes turime savo mitybos ir maisto gamybos tradicijas. Vargu ar mes, lietuviai, pakeisime mitybos įpro-čius“, – pečiais gūžčiojo J.Kraujelis.

Anot jo, mums reikėtų pasi-stengti padidinti tradicinės žemės ūkio produkcijos gamybą ir azijie-čiams prie vabzdžių pasiūlyti pieno bei kitų produktų. „Turėdami apie 3 mln. žemdirbystei tinkamų hek-tarų žemių, privalome jas išnaudo-ti ir plėtoti tradicines šakas. Jei po 20 metų vabzdžiai maistui taps la-bai populiarūs, gal kas ir iš to galės verstis“, – svarstė buvęs žemės ūkio ministras.

Tačiau gaminti daugiau neska-tina Briuselis. Parama už ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos, tiesioginės išmokos „so-fos“ ūkininkams pastūmėjo kaimo gyventojus į valstybės išlaikytinių gretas ir sumažino besiverčiančiųjų žemės ūkio gamyba. Dabar iš ūki-ninkų bus reikalaujama dalį laukų palikti pūdymuoti, laikytis nusta-tytų žalinimo taisyklių. O ateityje galbūt bus pasiūlytos išmokos už vabzdžių auginimą.

Manipuliuoja žmonėmis

Mitybos ir kulinarijos eksper-tas, mikrobiologijos mokslų dakta-ras Vincentas Sakas, paklaustas apie vabzdieną, nelaikė emocijų ir ironi-zavo: „Labai gera mintis. Jei nemo-kame užsiauginti bulvių, išsikepti duonos ir pasigaminti lašinių, val-gykime tuos gyvius. Dar pridurčiau, kad kai žemės ūkis bus sunaikintas ir kai valstiečiai neteks žemės bei noro dirbti, tada patys galės tapti vabzdžių grobiu.“

Anot mikrobiologijos mokslų daktaro, manipuliuojant žmonių są-mone galima ką tik nori jiems įdiegti ir kaip tik nori suformuoti elgseną, padaryti juos paklusnius ir priklau-somus. „Manau, kad 84 proc. ligų le-mia mityba, taigi, tai veikia ir protą. Jei tampame bepročiais, mums gali-ma bet ką įsiūlyti. Kažkas užsimanė įdiegti šią nesąmonę ir gali būti, kad įdiegs, kaip ir visokias lytines orien-tacijas“, – piktinosi V.Sakas.

Lenkai tyrinėjo lervas

Mūsų kaimynai lenkai jau tyri-nėjo vabalų maistinę vertę. Lietu-vos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros docentė Gintarė Zaborskienė re-cenzavo lenkų straipsnį, kuriame buvo aprašyti didžiojo milčiaus ler-vų maistinės vertės tyrimai.

Didysis milčius yra juodvabalių šeimos vabalas, kuris veisiasi san-dėlių, kepyklų, gyvenamųjų namų tamsiose, drėgnose, nevėdinamo-se kertėse. Ir vabalai, ir lervos min-ta grūdų produktais, ypač miltais, džiovintais vaisiais, juos užteršia iš-matomis, išnaromis.

„Mes žinome, kad didysis mil-čius yra parazitinis kenkėjas. Bet, pasirodo, jis labai maistingas. Mil-čiaus lervos verdamos, džiovinamos ir malamos. Jų miltelių pudra tin-kama maistui: pabarstyti salotas ir kitaip naudoti“, – pastebėjo LSMU Veterinarijos akademijos docentė.

Lenkijoje atliktam tyrimui buvo naudojamos trijų mėnesių amžiaus 25–30 mm ilgio milčiaus lervos. Jos buvo 3 minutes verdamos, paskui džiovinamos 60 laipsnių temperatū-roje. „Nustatyta, kad šviežios lervos baltymingumu prilygsta vištienai: jose yra 18 proc. baltymų, riebalų – 22 proc. Įdomu tai, kad lervose yra net 1,55 proc. pelenų, t. y. minera-linių medžiagų. Pavyzdžiui, vištie-noje, kiaulienoje pelenų yra mažiau. O lervų milteliuose buvo dvigubai daugiau baltymų, riebalų ir minera-linių medžiagų. Tad, pasirodo, šios

lervos labai maistingos“, – sakė G.Zaborskienė.

Tyrimo išvadose teigiama, kad lervų milteliai – naujoviškas mais-tas. Tačiau neaišku, kokių neigiamų pasekmių toks maistas galėtų sukel-ti žmonėms, nes kenkėjai – daugy-bės ligų platintojai.

Siūlo auginti mechanizuotai

Vabzdienos liaupsintojai pabrė-žia, kad vabzdžiai efektyviai paver-čia pašarą maistu. Jie pateikia tokius duomenis: norint gauti kilogramą valgomos vabzdžių masės, reikia vi-dutiniškai dviejų kilogramų paša-ro. O kilogramui galvijų mėsos už-auginti reikia aštuonių kilogramų pašaro. Be to, esą paranku tai, kad vabzdžiai minta ne tik žemės ūkio pašarais, bet ir maisto atliekomis, kompostu. Pateikiamas ir dabar la-bai madingas argumentas: dauguma vabzdžių išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Teigiama, kad dauguma valgomų vabzdžių šiuo metu surenkama miš-kuose, o specialiai maistui juos au-gina nedaug šeimos įmonių. Jungti-

nės Tautos siūlo vabzdžių auginimą mechanizuoti ir stipriai padidinti produkcijos gamybą.

Maistas netaupomas

Žmonija susirūpinusi, kad sen-ka gamtos ištekliai. Valdantieji iš-teklius ir kapitalą maisto nepritek-lių jaučiantiems gyventojams nori įpiršti valgyti lervas, skėrius, svir-plius, skruzdes ir kitus gyvius, nors patys vargu ar yra pasirengę mažinti savo poreikius.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pa-saulyje išmetama apie trečdalį maisto – maždaug apie 1,3 mlrd. tonų per metus. Europos Komisijos duome-nimis, Europa iššvaisto 89 mln. tonų maisto per metus, nors 79 mln. ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos.

Pasak labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ laikinojo vadovo Vaidoto Ilgiaus, klaidinga būtų ma-nyti, kad maisto švaistymas – vien turtingiausių šalių problema. Lie-tuviai, švaistydami maistą, neatsi-lieka nuo 27 ES valstybių. Tvirtina-ma, kad Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto atliekų. Tai-gi, vienas šalies gyventojas per me-tus išmeta 171 kg maisto.

Duona yra vienas iš dažniausiai išmetamų maisto produktų. „Maisto banko“ tyrimo duomenimis, duoną dažniau ar rečiau į šiukšliadėžes iš-meta pusė visų Lietuvos gyventojų. Tačiau namų ūkiuose susidaro tik 19 proc. maisto atliekų. Kitas mais-tas prarandamas žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos sektoriuose.

Milžiniški išmetamo maisto kie-kiai neigiamai veikia aplinką. Dau-guma maisto atliekų patenka į sąvar-tynus, kur pūdamos išskiria anglies dvideginį ir nuodingas metano du-jas. Gaminant maisto produktus, naudojamas iškastinis kuras, trąšos ir gėlas vanduo. Vienam kilogramui jautienos pagaminti sunaudojama 15 400 litrų vandens, kilogramui duonos – 1 827 litrai. Pasak V.Ilgiaus, ES valdžios koridoriuose vis garsiau kalbama apie būtinybę privalomai audituoti maisto atliekas ar bran-giau apmokestinti maisto atliekas.

Aktualijos

(Užs. 381)

Ateities maistas alkstantiesiems

Žemės ūkio produkcijos gamybą varžantis Briuselis ateityje galbūt pasiūlys išmokas už vabzdžių auginimą. alloverpress.ee nuotrauka

4 2014 m. birželio 14 d. • Nr. 48 (9376)Valstiečių laikraštis

Rūta KlišytėVL žurnalistė

Vis piktinamės, kad mūsų kultūra stekenama, marinama badu, žlugdo-ma, o politikams dėl to galvos neskau-da. O aš manau, kad jie laukia, kad toji kultūra nusišautų pati. Iš valdiško pis-toleto, pasiskolinto iš krašto apsaugos, kuris jai bus paslaugiai įduotas: juk pati ji pinigų ginklui neturi.

Laukti, kol kultūra priims tokį gar-bingą sprendimą, reikės tikrai neilgai, o kad laukimas neprailgtų, politikai laimina Lietuvos kultūros sostines, su-rengia Dainų šventę ir netgi atsakingai paskelbia, kad kultūros darbuotojams pakels atlyginimus. Jau šiemet!

Negirdėtas dalykas. Tačiau kul-tūros ministras Šarūnas Birutis šią savaitę patvirtino, kad jau šių metų biudžete kultūros darbuotojų atlygi-nimams papildomai skirta 25 mln. Lt.

Jau nuo liepos šie pinigai per savival-dybes pasieks adresatus, o kitų metų biudžete atlyginimams didinti bus numatyta papildomai dar 50 mln. Lt.

Regis, ši netikėta ir neįtikėtina ži-nia išplatinta jubiliejinės Dainų šven-tės proga, dėl to tik dar smagiau. Lai kultūros darbuotojai atsakingiau jai ruošiasi, garsiau dainuoja, linksmiau šoka! Lai patriotiškiau atrodo, įsi-gyja skolon tautinius drabužėlius, kad deramai paminėtų Mindaugi-nes, o atsiskaitys su siuvėjais gavę naujus padidintus atlyginimus! Juk 240 Lt kultūros barų darbuotojams (mat užmokestis vidutiniškai padidės 240 Lt) – didžiulis lobis.

Tačiau žodžių junginys „bus nu-matyta“ prie tų papildomų 50 mln. Lt kitąmet neleidžia užsimiršti. Žur-nalistai perpratę politikų žargoną ir žino, kad tokie biudžetinių pinigų „numatymai“ – nelyg kitų metų orų numatymas meteorologijoje.

Aiškumo čia įliejo Virginija Bū-dienė, Prezidentės patarėja švietimo ir kultūros klausimais, įspėjusi, kad atlyginimai kultūros darbuotojams bus pakelti tik... laikinai.

Kaip tai laikinai?! Ar tam, kad ne-priprastų geriau gyventi? Nejau tai reiškia, kad šiemet pridės, o kitąmet lyg niekur nieko nurėš nuo viešai padi-dinto valdiško, ne vokeliuose mokamo atlyginimo? Nejau kitąmet jau numa-

tyta ekonominė krizė, panaši į tą, kuri suvalgė dalį mūsų žmonių pensijų?

Ne, reikalas kur kas paprastesnis: Prezidentės patarėja primena, kad kitų metų biudžete gali būti daugiau negu keblu rasti kultūrininkų algoms reika-lingą sumą: nepamirškime, kad bus didinamas � nansavimas krašto apsau-gai. Seimas ir Prezidentė jau griežtai sutarė dėl laipsniško, bet neišvengia-mo ir užtikrinto kopimo iki tų 2 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto) da-lies krašto gynybos išlaidoms.

Visiškai suprantama, kad tai labai svarbu. Nepalyginti svarbiau, todėl kultūra ir bus paprašyta mandagiai palaukti, užleisti eilę prie biudžeto ka-rybai. O gal jūs, kultūros barų darbi-ninkai, nesate patriotai? Gal manote, kad krašto gynyba tokioje situacijo-je palauks? Tylėkite, net nesiteisinki-te: kai gaudžia patrankos, mūzos tyli!

Abejonių dėl kitų metų nepanei-gė ir Š.Birutis. „Manau, dėl Vyriau-sybės nutarimo problemų neturėtų kilti. Problemų gali kilti dėl atei-ties“, – miglotai pripažino minis-tras. V.Būdienė išsireiškė kur kas aiškiau: iš tikrųjų tai nėra joks at-lyginimų padidinimas, ponai: va-dinkime daiktus tikraisiais vardais.

„Iš tikrųjų tai nėra tikras atlygini-mų didinimas, tai – tik priedai pus-mečiui“, – sakė patarėja Seimo komi-teto posėdyje. Ji kalbėjo apie priedus,

kurie jums buvo pristatyti kaip atly-ginimų padidinimas ir kuriuos jau kitų metų sausį greičiausiai matysite kaip savo ausis be veidrodžio.

O gal tiksliau tą dosnų mostą va-dinti premijomis Dainų šventės pro-ga? Mažytėmis nacionalinėmis pre-mijomis kiekvienam kultūros kareiviui už jo pasiaukojamą darbą pusdykiai. Mat realiam atlyginimų didinimui biudžeto lėšos yra ne „numatomos“, t. y. ne buriamos iš kavos tirščių, o privalomai atidedamos. Kitais metais tuos numatytus kultūrai pinigus, galvą dedu, suvalgys krašto apsauga.

Patarėja pasiūlė Seimo komitetui „kovoti“ dėl realaus atlyginimų pa-didinimo. Kovoti – irgi geras politi-nis terminas: visi mes matome, kaip politikai Lietuvoje lig šiol kovojo dėl kultūros: net atsilošę.

Kai kultūros ministru tapo Šarūnas Birutis, šios srities darbuotojai žvelgė į jį labai viltingai: juk ekonomistas, ne koks nors muzikantas, artistas ar kom-pozitorius, neišmanantis apie pinigus, net nežinantis, kur jie padėti! Pagaliau kultūrą vairuos ūkiškas vyras!

Tačiau ekonomistai pinigų ne-spausdina, o ministrai prie atrišto biu-džeto maišo rikiuojasi pagal nerašytą rangą. Š.Birutis nekart aiškino, kad iždo pinigus seikėja � nansų minis-tras, o jis tik įteikia lapelį su tam tikra suma. Matyt, ant šio lapelio yra ne-ištrinamas prierašas: „Gali palaukti.“

Žinoma, ministras nenuleidžia rankų. Dėl kultūros kovoja ir prem-jeras Algirdas Butkevičius, taip, kaip yra pamėgęs: dar pernai jis tam su-

darė darbo grupę (irgi geras termi-nas, matyt, reiškiantis, kad kitos gru-pės Seime bimbalą mušinėja). Darbo grupė parengė kultūros ir meno dar-buotojų darbo užmokesčio didinimo 2014–2016 m. programą. Pagal ją šis vidutiniškai padidėtų 45 proc., o net mažiausiai apmokamų mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1 732 Lt. Nuostabu! Tačiau am-bicingai programai įgyvendinti lėšų šių metų biudžete... Atspėjote: ne-nu-ma-tyta!

O gal ir kultūrininkai dar gali pa-laukti? Juk jie įpratę gyventi taupiai, be jokių lizingų ir paskolų. Ir darbas jų švarus, nealinantis, bibliotekinin-kas darbe gali net knygą paskaity-ti, taip sutaupydamas savų pinigų. Chorvedį dirigavimas šildo, muzika nuotaiką pakelia, muziejininkas sėdi kasdien apsuptas prabangos lyg koks grafas, aktorius scenoje atsipalaiduo-ja, pyktį išlieja... O menininkas darbe net kartais patiria, kas politikui visiš-kai nepasiekiama!

Kaip matyti, kultūros darbuotojai nėra mulkiai, nors ir tenkinasi mažu. Todėl nesiųskite jiems, ponai poli-tikai, savo evangelijų, nemulkinkite geromis naujienomis. Pripažinkite, kad apie kultūros darbuotojų atlygi-nimų augimą paleidote tik antį. Rie-bią, apetitą keliančią – tokios net Ru-sijos dezinformacijos kepėjai iškepti nesugalvotų. Verčiau paskolinkite kultūrai pistoletą iš krašto gynybai skirtų lėšų. Kultūrai pačiai nusišovus (būtų gražu, kad tai įvytų po Dainų šventės), galėsite jį susigrąžinti.

Per Sekmines mes maldaujame: „Atsiųsk, Viešpatie, savo Dvasią ir atnaujinki žemės veidą!“ Atnaujink Lietuvos žemės veidą! Atnaujink mano gyvenimo veidą! Maldaujame todėl, kad žmogus be Dievo yra ne-pajėgus atnaujinti nei savęs, nei kitų.

Prieš 21 metus šventasis popie-žius Jonas Paulius II Kauno Santa-koje aukojo Mišias, skirtas Šven-tosios Dvasios garbei, ir kvietė su Dievo pagalba atnaujinti Lietuvos veidą – visuomeninį, šeimų, asme-ninį ir tautinį gyvenimą. Popiežius linkėjo: „Linkiu jums, kad šis tikė-jimas visada būtų jūsų galia, kuria galėtumėte dvasiškai ir išoriškai at-

kurti savo tėvynę, savo gyvenimą, savo lietuviškąjį ir krikščioniškąjį identitetą.“ Ar išgirdome šį kvie-timą?

Šventasis Raštas pirmomis ei-lutėmis kalba apie Dievo Dvasią. „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę ir dva-sia iš Dievo dvelkė viršum vandenų“ (Pr 1, 1–2). Dievo Dvasia sukūrė visa, ką matome žemėje nuostabaus, taip pat ir patį žmogų.

Be Dievo Dvasios esame kaip ta dyka, nevaisinga žemė, kurią gaubia tamsa, tačiau kiekvieno mūsų širdy-je gali sužaliuoti nuostabus rojus, kuriame bus pilna gyvybės ir švie-sos, jei tik atsiversime Šventosios Dvasios veikimui.

Senajame Testamente randame daug vietų, kur kalbama apie Die-vo Dvasios veikimą. Pranašas Izai-jas sako: „Viešpaties Dievo dvasia su manimi, nes Viešpats patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdie-niams. Jis siuntė mane guosti pris-lėgtųjų, skelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams“ (Iz 61, 1).

Kol mumyse neveikia Šventoji Dvasia, mūsų gyvenimas yra pa-našus į kalėjimą, kuriame nesijau-čia tikros laisvės dvelksmo. Kodėl

šiandien dauguma lietuvių blo-gai jaučiasi? Jie aplink save mato daug blogio, su kuriuo nepajėgia susitvarkyti. Tačiau ir negali būti kitaip, nes žmonės bando kaž-ką gero sukurti tik savo jėgomis. Dykynę žaliuojančiu ir vaisius ve-dančiu rojumi gali sukurti ne kokia nors žmonių sukurta struktūra, bet tik Dievo Dvasia, kuriai leidžia-ma veikti.

Dievas pranašo Ezekielio lūpo-mis kalba: „Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išim-siu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį. Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumė-te pagal mano įstatus, laikytumėtės mano įsakų ir juos vykdytumėte“ (Ez 36, 26–27). Mūsų Tėvynei la-biausiai reikia žmonių su naujomis širdimis, žmonių, kurie būtų nesa-vanaudžiai ir gyventų pagal Die-vo meilės įsakymą. Tik tuomet ga-lėsime atgimti ir nesigąsdinti dėl ateities.

Švč. Mergelė Marija yra ryškiau-sias Dievo Dvasios veikimo pavyz-dys. Angelas pranešė Marijai, kad Šventoji Dvasia nužengs ant jos, ji pradės įsčiose ir jos sūnus taps Aukš-čiausiojo Sūnumi. Vos tik palai-mintajai Mergelei Marijai pasakius „taip“ Šventosios Dvasios veikimui, Dievo Sūnus tapo žmogumi – priėmė žmogaus prigimtį ir liki-mą. Užteko vieno žodžio, kad pa-saulį užtvindytų Šventosios Dva-sios šviesa.

Prieš žengdamas į dangų, Jėzus pažadėjo atsiųsti Šventąją Dvasią:

„Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kad liktų su jumis per amžius, – Tiesos Dvasią“ ( Jn 14, 16). „Kai ant jūsų nužengs Švento-ji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais <...> lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 8). Ši ti-krovė išsipildė per Sekmines.

Apaštalų darbų knygoje skaito-me: „Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vieto-je. Staiga iš dangaus pasigirdo ūže-sys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežu-

viai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kal-bėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti“ (Apd 2, 4). Se-kminių stebuklas buvo skirtas ne tik Kristaus apaštalams ir ne tik žmo-nėms, atskubėjusiems pasižiūrėti, kas anuomet įvyko. Sekminių ste-buklas yra skirtas visiems mums, kurie esame pasiryžę sekti paskui Kristų ir atsiverti Dievo Dvasios veikimui.

Šventąją Dvasią Šv. Raštas va-dina Patarėja ir Guodėja, nes ji yra pats geriausias draugas, kuris yra šalia mūsų, mus myli ir visuomet pasiruošęs padėti. Kokia nuostabi tikrovė, kuria reikia tik pasinau-doti!

Kai pirmąją Sekminių dieną žmonės klausinėjo Petrą, ką jie tu-rėtų daryti, šis atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės, tada gausite Šven-tosios Dvasios dovaną“ (Apd 2, 38). Norint gauti Šventosios Dvasios dovaną, reikia būti nuolat atsigrę-žus į gėrį. Reikia atgailos – mūsų gyvenimą temdančio blogio išsi-žadėjimo. Jausdami savo silpnumą tai padaryti, dažnai maldaukime: „Ateik, Šventoji Dvasia, ir atnaujink žemės veidą! Atnaujink ir perkeisk mano gyvenimą!“

Komentarai

Reklamos ČIA neišjungsi Dėl reklamos „Valstiečių laikraštyje“ kreipkitėsel. paštu reklama@valstietis.lt,

tel. 8 685 69 496.

Savaitės komentaras

Kultūra nusišaus pati

Atnaujinki žemės veidą!

Kol mumyse neveikia Šventoji Dvasia, mūsų gyvenimas yra panašus į kalėjimą, kuriame nesijaučia tikros laisvės dvelksmo.

SveikataNors jūra iki kelių, bet ir ji pavojinga

Skiedros naudingesnės nei pelenai

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

21 p.

9 p.7 p.

21 p.

Beveik kiekvienas auga-lų mėgėjas anksčiau ar vėliau supranta, kad visų gėlių, dekoratyvinių krū-mų, medžių net ir labai norėdamas nesurinks ir savo sklype neįkurdins.

Nijolė Baronienė

Daugumoje Europos Są-jungos šalių nepamaty-si prie sodybų rūkstan-čių lauželių. Vis mažiau jų ir Lietuvoje, nes žmonės nori nenori paiso aplinko-saugininkų keliamų reika-lavimų. Turintieji medžių, kuriuos reikia nuolat ge-nėti, įsigyja šakų smulkin-tuvus ir taip išsprendžia problemą.

Rapolas Tamošiūnas

Pamilo paunksnių karalienes

Kaip ant grotelių saugiai iškepti kepsnius?

Lietuvoje paskęsta beveik 7 kartus daugiau žmonių nei kitose ES šalyse, taigi, šioje srityje esame lyderiai. Kitose ES šalyse dažniausiai nuskęsta senyvi žmonės, o pas mus – darbingo am-žiaus, bet, žinoma, girti.

Aušrinė Šėmienė

Jei keliaudami pirmenybę teikiate egzotikai, būtinai aplankykite Albaniją. Visą pusę amžiaus apie šią šalį beveik nieko nebuvo ži-noma: nei albanai savo teritorijos riboženklį per-žengdavo, nei pas juos kas atvykdavo. Ši šalis žavi, stebina, baugina...

Nijolė Petrošiūtė

17 p.

Kuklus sielos gelmių žvalgytojas

Lauke ruošti maistą ne taip lengva, kaip namie, tačiau ir iškylaujant gam-toje būtina laikytis pa-grindinių higienos tai-syklių. Todėl iš anksto reikėtų pagalvoti, ar ga-lėsite maistą laikyti šaltai, ar bus galimybė nusiplau-ti rankas ir t. t.

Angelė Sederevičienė

Albanija ima pažinti pasaulį

Išvydęs kine ar teatre Aleksą Kazanavičių, įsidė-mėsi jį visam gyvenimui, o jo balso nesupainiosi su kitu. Tačiau, sutikęs akto-rių gatvėje, galbūt jo nė nepastebėsi, užkalbinęs palaikysi staliumi, kuris turbūt kalba rankomis. O už A.Kazanavičių kalba jo vaidmenys teatre ir kine.

Rūta Klišytė

11 p.