Transcript
Page 1: Valstiečių laikraštis 2014 06 07

Šiandien skaitykite:--

-

-

--

-

SODYBA, 7

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

-

-

-

-

--

--

-

-

-

--

-

Iš tikrųjų pastaraisiais metais įvy-ko smulkiems gamintojams palankių pokyčių. Šalies turguose galima nusi-pirkti paukštienos, triušienos, kiauši-nių, pieno produktų, pagamintų ne-dideliuose ūkiuose. Ūkininkams buvo

leista įsirengti nedideles skerdyklas ir gamybos cechus. Tačiau kiaulių, avių, galvijų augintojams skerdimo ir gamy-bos reikalavimų kartelė neįveikiama.

„Vis kartojama, kad švelninamos sąlygos, bet kai nueini pasiteirauti, iš-girsti, jog iš esmės niekas nepasikeitė, gal tik keli punktai, kurie nėra labai aktualūs ūkininkams, ypač smulkie-siems. Nesvarbu, ar turi keliasdešimt, ar tūkstančius kiaulių, privalai jas skersti didelių įmonių standartus ati-tinkančiose skerdyklose. Joms įsireng-ti, žinoma, reikia nemažų investicijų, apie kurias smulkieji ar vidutiniai ūki-ninkai tegali pasvajoti. Todėl ir nyksta

gyvulininkystės sektorius, kurį dabar reikia gaivinti“, – sakė daug valdžios padėkų ir apdovanojimų už pažangų ūkininkavimą sulaukęs Kėdainių ra-jono ekologinio gyvulininkystės ūkio savininkas Donatas Vaitelis.

Ūkininkas nesupranta, kodėl nelei-džiama savo ūkiuose paskersti iki 50 ar 100 kiaulių per metus. Jis įsitikinęs, kad tvarkingai dirbantys augintojai, bendradarbiaudami su veterinarijos specialistais, galėtų saugiai skersti ir kiaules, ir avis, ir veršelius. O vartoto-jai džiaugtųsi galėdami pigiau įsigyti natūralių produktų.

2

alloverpress.ee

Page 2: Valstiečių laikraštis 2014 06 07

2 Nr. 46

Atkelta iš 1 p.

D.Vaitelis mano, kad nedidelius kiekius kiaulių ar galvijų galima būtų leisti skersti tokiomis sąlygomis, ko-kiomis sumedžiotus laukinius gyvūnus doroja medžiotojai. „Per sezoną vieno būrelio nariai sumedžioja nuo 100 iki 300 šernų. Medžiotojai savo laimikį gali doroti lauko sąlygomis, laikyda-miesi tam tikrų nesudėtingų reikalavi-mų. Visoje Lietuvoje susidaro nemaži taip išdorotos žvėrienos kiekiai. Ją val-go ir politikai, ir stambūs verslininkai, dėl to nekyla jokių problemų. O ūki-ninkui savo ūkyje kažkodėl negalima paskersti net kelių kiaulių“, – dvejopas požiūris glumina jauną ūkininką.

Jis įsitikinęs, kad ir veršelius galima būtų leisti skersti ūkyje. „Juk medžio-tojai sėkmingai doroja stirnas, elnius, briedžius. O norint paskersti kelis galvijus per mėnesį, reikia, kad ūkyje būtų taikomi reikalavimai, prilygstan-tys didelės skerdyklos reikalavimams. Manau, kad tokie reikalavimai ne-logiški. Kodėl medžiotojams galima doroti laimikį paprastesnėmis sąly-gomis, o ūkininkams savo gyvulių – ne?“ – paaiškinimo nerado D.Vaitelis.

Gyvulius ekologiškai auginantys ūkininkai patiria dar vieną problemą. Norėdami rinkai tiekti ekologišką mėsą, gyvulius privalo skersti ekolo-gine pripažintoje skerdykloje, o to-kių Lietuvoje – vos kelios. „Neseniai skambino iš vaikų darželio ir prašė ekologiškos kiaulienos. Atsakiau, kad

ekologiškai auginu kiaules, tačiau kas jas paskers? Jei bus skerdžiama pa-prastoje skerdykloje, negalima bus skelbti, kad kiauliena ekologiška. To-kiu atveju restoranai, kavinės nurodo, kad mėsa iš ekologinio ūkio“, – pa-vyzdį, kaip ekologiškai mėsai iš nedi-delių ūkių trukdoma patekti į rinką, nurodė ūkininkas.

Ūkininkas įsitikinęs, kad jei smul-kiesiems augintojams būtų sudarytos sąlygos ūkyje skersti kiaules, dabar miestiečiai kiaulienos pirkti važiuo-tų ne į prekybos centrus, o į kaimus.

„Miesto gyventojai nori natūralios kiaulienos, jautienos. Patys važiuotų į nedidelius ūkius, pamatytų, kaip ūki-ninkas dirba, kaip augina gyvulius. Dar įsigytų ir daržovių, kiaušinių, vaikai pa-lakstytų po kiemą, paglostytų kokį gy-vuliuką. Visiems būtų ir naudinga, ir malonu bendrauti. Ūkininkai jaustų daugiau atsakomybės, pirkėjai žinotų, kam pareikšti priekaištus, jei kas ne-

patiktų. O dabar smulkieji augintojai nyksta“, – apgailestavo D.Vaitelis.

Lauko stovykloje lietuviškų veislių riestauodeges auginantis kėdainiškis taip ir bendrauja su ekologiškos kiau-

lienos mėgėjais. Per metus jis išaugina ir parduoda apie 200 paršelių ir beko-nų. Miestiečiai iš anksto užsisako be-konų, kuriuos ūkininkas padeda nu-vežti į skerdyklą, o paršelius parduoda gyvus. Daug patogiau būtų, jei kiaules galėtų skersti savo ūkyje.

Tiesa, šiemet kėdainiškis buvo priverstas išskersti visas kiaules, nes dėl kiaulių maro pavojaus negalėjo jų laikyti lauko sąlygomis. Tačiau rudenį tokie suvaržymai bus atšauk-ti, ir ūkininkas vėl galės auginti lie-tuviškas riestauodeges.

Dėl griežtų reikalavimų savo ūkyje skersti negali ir avių auginto-jai. „Jei patys galėtume skersti, būtų didžiulis palengvinimas ir, be abejo-nės, privalumas“, – užtikrino Rokiš-kio rajono ūkininkė Dalia Lūžienė.

Avių augintoja norėjo įsirengti skerdyklą savo ūkyje, tačiau dėl dau-gybės reikalavimų, kuriuos norint ati-tikti reikia nemažai investicijų, nu-

leido rankas. „Jau nebeprisimenu, ką galėjome ir ko negalėjome išpildyti, – buvo nemažas sąrašas. Pavyzdžiui, atliekų utilizavimo reikalavimai. Mes turime tris didelius šunis. Daug ką

galėtume sušerti šiems sargams, ta-čiau tai draudžiama. Žinoma, reikia laikytis tvarkos, bet viskas turėtų būti pamatuota“, – sakė D.Lūžienė.

Lūžų ūkyje yra avių veislynas, tad parduodama nemažai veislinių avių. O į skerdyklą per metus nuvežama apie 150 avinukų. Skerdimo paslau-ga kainuoja 60 Lt.

„Tai reikšminga suma. Gerai, kad skerdykla yra netoli ūkio, tad mažiau išleidžiame degalams. Jei skerstume savo ūkyje, vartotojas pigiau mokė-tų už mūsų avieną. Apskritai jei būtų mažiau visokių suvaržymų, smulkūs ūkininkai ir kaimas atgytų. Jei tik ap-simokėtų, jaunuoliai tuoj rastų nišą ir ne vienas grįžtų į kaimą“, – įsitikinusi D.Lūžienė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia, kad jau ga-lioja nemažai teisės aktų, kurie leidžia ūkininkams ir smulkiesiems versli-ninkams lengviau bei greičiau pradė-ti veiklą. Sąlygos palengvintos pieno produktų gamybai ūkiuose, mažoms paukščių ir triušių skerdykloms, ar-batžolių bei prieskonių ir pirminių negyvūninių maisto produktų ga-mybai, kaimo turizmo veiklai. Dabar rengiami nauji projektai dėl papras-tesnių reikalavimų nedidelėms sugau-tų žuvų ir mėsos produktų gamybos įmonėms. Kokie tie palengvinimai, VMVT kol kas neinformuoja.

Pasvalio VMVT viršininkas Vy-gaudas Bružas sakė, kad kai kurie ūkininkai pasinaudojo palengvini-mais, pradėjo savo ūkiuose gaminti produkciją ir ją tiekti vietos rinkai, o kai kurie pieno produktus veža ir į ki-tus miestus. „Keletas paukščių, triušių augintojų savo ūkyje skerdžia šiuos gyvūnus ir pardavinėja mėsą turguje. Taip 3 ar 4 ūkininkai gamina pieno produktus. Visi šie ūkiai tikrinami, kaip laikomasi higienos ir kitų rei-kalavimų“, – teigė V.Bružas.

Kiaules ūkininkai veža skersti į skerdyklą. Maždaug prieš 20 metų Pasvalio rajone buvo 11 skerdyklų, o dabar liko tik viena. Ir ši ne visa-da dirba visu pajėgumu. Mažėjant kiaulių augintojų, nebeliko darbo ir skerdykloms. Vienintelė skerdykla yra įsikūrusi netoli Pasvalio, tad ve-žioti po kiaulę ar kelias į ją iš rajono pakraščių ūkininkams neapsimoka.

„Kaip ir visur, kiaules laikančių kaimo gyventojų mažėja. Didžiausias mūsų rajone – danų kapitalo kiaulinin-

kystės kompleksas, kuriame auginama 20 tūkst. kiaulių. Vienas ūkininkas lai-ko apie pusšimtį, dar vienas kitas – po 10, 20 kiaulių“, – teigė V.Bružas.

Pasvalio VMVT viršininkas suti-ko, kad nustatytus standartus atitin-kanti skerdykla nedideliam ūkiui – ne pagal pečius. „Tam reikia gero-kai didesnių investicijų, nes turi būti išpildyti ir gyvūnų gerovės, ir sani-tarijos, ir kitokie reikalavimai. Tam reikia daugiau patalpų, veterinarijos specialistų priežiūros, nedidelės la-boratorijos. Laikant nedaug kiaulių, neapsimokėtų tiek daug investuoti“, – samprotavo valstybinis veterinarijos inspektorius.

Anot VMVT, nors smulkiesiems gamintojams našta yra sumažinta, pa-vyzdžiui, gamybos patalpose durys ar langai gali būti mediniai, sūrį leidžia-ma brandinti senoviniuose rūsiuose, taip pat naudoti tradicinius medi-nius gamybos įrankius ar įrangą, ta-čiau verslininkai ir ūkininkai priva-lo užtikrinti, kad vartotoją pasiektų saugūs produktai. VMVT pabrėžia, kad svarbiausiems higienos reikala-vimams nuolaidų ir jokių palengvini-mų netaikys.

Aktualijos

Priešpilnis.

21.48.

RytojŠiandien

-

orai.lt, VL inf.

+18 +23°

+12 +17°

+20 +25°

+7 +12°

Poryt +18 +23°

+10 +15°

56 proc.

22 proc.

12 proc.

10 proc.

--

-

-

----

--

-

-

-

Už dešimties dienų pasibaigsian-čio žemės ūkio naudmenų ir pasė-lių deklaravimo statistika patvirtina akivaizdžią tendenciją – Lietuvos ūkiai stambėja. Šiuo metu deklaruo-tas plotas yra beveik tokio pat dydžio kaip pernai, o štai pareiškėjų yra net 3 tūkst. mažiau. Tikslūs duomenys bus žinomi pasibaigus deklaravimui bei suskaičiavus ir pavėluotas paraiškas, kurias galima pateikti iki liepos 10 d.

Žemės ūkio informacijos ir verslo centro duomenimis, iki šios dienos jau yra pateiktos 101 049 paraiškos, dekla-ruotas 1 483 935 ha plotas. Daugiausia dirbamos žemės – 62 333 ha – dekla-ravo Kėdainių rajono pareiškėjai, juos vejasi Vilkaviškio (58 856 ha), Raseinių

(55 015 ha), Radviliškio (48 610 ha), Šakių (48 090 ha), Joniškio (47 028 ha) rajonų pareiškėjai.

Žmonės paraiškas gali pateikti at-vykę į seniūniją, kurioje įregistruota žemės ūkio valda. Jeigu pareiškėjas ne pirmą kartą deklaruoja pasėlius, jam te-reikia išsimatuoti laukus, žinoti, kur ir ką pasėjo. Planus ir kitus dokumentus reikia atsinešti tik tiems, kurie paraiškas pildo pirmą kartą. Seniūnijos specialis-tas padės elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių plotus ir užpildyti paraišką.

Kaip rodo patirtis, paskutinėmis deklaravimo dienomis seniūnijas už-plūdę pareiškėjai priversti laukti eilė-je, nes darbuotojai dėl didelio darbo

krūvio negali priimti visų atėjusiųjų. Žemės ūkio ministerija kviečia žem-dirbius nelaukti paskutinės dienos ir kuo skubiau teikti paraiškas.

Turintieji galimybių naudotis el. banko paslaugomis paraiškas gali pateikti savarankiškai, jungdamiesi prie VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruoja-mos Paraiškų priėmimo informaci-nės sistemos adresu https://paseliai.vic.lt. Jie sistemoje ras išsamų nau-dotojo vadovą, o kilus klausimų galės kreiptis į centro Bendrosios pagalbos skyrių (tel. (8 5) 266 0620, el. paštas [email protected]).

ŽŪM inf.

Page 3: Valstiečių laikraštis 2014 06 07

3Nr. 46

Atkelta iš 1 p.

Lietuvos gyvybės draudimo įmo-nių asociacijos atliktos apklausos duomenimis, 71 proc. respondentų yra pagalvoję apie įvykį, kurio metu netektų gyvybės ar taptų neįgalūs. Labiausiai gyventojai baiminasi pa-kliūti į avariją ar susirgti nepagydo-ma liga. Eismo įvykį, kaip tikėtiną nelaimę, nurodė 66 proc. apklaustų-jų, neišgydomą ligą – 51 proc. Re-čiausiai gyventojai minėjo nelaimės darbe tikimybę: tai, kad yra galvoję apie tokio įvykio galimybę, tvirtino 29 proc. apklaustųjų.

Apie poveikį artimųjų finansinei gerovei, kai dėl nelaimingo įvykio būtų prarastas darbingumas ar gy-vybė, susimąsčiusiųjų buvo mažiau – 59 proc. apklaustųjų. Kiti gyventojai sakė apie tai niekada nesusimąstę. Dažniausia jų paminėta priežastis – noras galvoti vien apie pozityvius da-lykus (39 proc.). 16 proc. apklaustųjų sakė apie tai negalvojantys, nes ne-žinojo, ką tokioje situacijoje galėtų padaryti, 9 proc. tvirtino tuo nesi-rūpinantys, nes gyvena šiandiena, o 8 proc. buvo įsitikinę, kad nelaimė jų

neištiks. Tik mažiau nei trečdalis ap-klaustųjų atsakė, kad ištikus nelaimei jų artimieji jokių finansinių sunku-mų nepatirtų arba jie būtų nedideli.

Lietuvos gyvybės draudimo įmo-nių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko teigimu, Lietuvos gyven-tojai nepakankamai rūpinasi savo fi-nansiniu saugumu. Pasak jo, tai yra ne tiek ekonominis klausimas, kiek požiūrio, o kartu ir įpročio, reikalas.

„Lietuvoje turime taupymo re-zervų, tačiau augant gyventojų pa-jamoms, o su jomis – ir vartojimui, pamirštame rūpintis ateitimi. To-dėl nemaža mūsų visuomenės da-lis, ištikus nelaimei, taptų finansiš-kai pažeidžiama: netekę nuolatinių pajamų ar reikšmingos jų dalies ir neturėdami atsarginio plano, gyven-tojai būtų priversti skolintis, par-duoti turimą turtą ar prašyti sociali-nės paramos. Tačiau kyla klausimas, ar atsitikus nelaimei pakaks tų iš-mokų, kurias mūsų valstybė išgali suteikti gyventojams? Pavyzdžiui, našlio pensija Lietuvoje – tik 70 litų“, – komentuodamas tyrimo re-zultatus „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Bakšinskas.

Pašnekovas pabrėžė, kad finansi-nį šeimos saugumą lemia finansinė drausmė, gebėjimas nuolat „juodai“ dienai atsidėti net ir nedidelę dalį savo pajamų bei draudimo apsauga, kuri padėtų užtikrinti skubią finan-sinę pagalbą, šeimą ištikus nelaimei.

Remiantis draudimo statistikos duomenimis, lietuviams automo-bilis, ko gero, yra pats brangiausias

turtas. „Per praėjusius metus gyven-tojai sudarė beveik 152 tūkst. su-tarčių savanoriškai apdrausti auto-mobilį, o gyvybės draudimo – vos 58 tūkst. sutarčių“, – pabrėžė Lietu-vos gyvybės draudimo įmonių aso-ciacijos prezidentas.

Pasak jo, Vakarų šalyse įprasta apdrausti šeimos maitintojo gyvybę ir taip visus šeimos narius apsaugoti nuo skaudžių finansinių nelaimin-go įvykio padarinių. „Vakarų šalyse, kur stiprios taupymo ir investavimo tradicijos, taip pat įprasta gyvybės draudimo priemonę naudoti ir kaip santaupų kaupimo įrankį. Toks tau-pymas yra efektyvesnis, nei santau-pų kaupimas einamojoje banko sąs-kaitoje ar namuose, kur laisvos lėšos ilgainiui dėl infliacijos praranda ver-tę“, – apie europiečių teikiamą prio-ritetą gyvybės draudimui „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo A.Bakšinskas.

Gyvybės draudimu šiuo metu yra apsidraudę vos 15 proc. Lietuvos gy-ventojų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 41 proc. apklaustųjų imtis veiksmų iš anksto pasirūpin-ti finansinio saugumo priemonėmis paskatintų padidėjusios pajamos. 25 proc. gyventojų sakė, kad finansine apsauga susirūpintų po to, kai skau-di nelaimė nutiktų jų artimiesiems ar draugams, o 22 proc. respondentų paveiktų šeimos narių paraginimas.

„Valstiečių laikraštis“ teiravosi, kokios priežastys lemia, kad Lietu-

vos gyventojai, net jei ir pripažįs-ta, kad nelaimingas įvykis neigiamai paveiks finansinį šeimos stabilumą, nesirūpina apsaugos priemonėmis. Psichologas, ISM vadybos ir ekono-

mikos universiteto socialinių mokslų dr. Arvydas Būta mano, kad priežas-

čių yra nemažai. Pasak jo, svarbiau-sios priežastys yra nepasitikėjimas institucijomis, nedidelės pajamos ir nepakankamas išprusimas.

Psichologo teigimu, lietuviai linkę atsakomybę permesti kitam. „Kam draustis, jei ugniagesiai, baž-nyčia, švietimas, kariuomenė, po-licija, „Sodra“ ir sveikatos apsauga pasirūpins? – retoriškai, pateikda-mas respondentų atsakymus, klau-sė A.Būta. – Regis, homo sovieticus ar bent jau kai kurie jo požymiai vis dar gyvi. Kam rūpintis savimi, jei tuo pasirūpins Vyriausybė ir vals-tybės institucijos? Lietuviai neven-gia permesti atsakomybę kažkam,

ypač jei kas nors jau atsitiko. Rasti kaltus ar kaltą mes mokame greitai ir tobulai. Dažnai girdime klausimą, kodėl. Ir puikiai mokame į jį atsa-kyti, rasdami kaltus.“

A.Būta taip pat pastebėjo, kad tai, jog lietuviai daugiau draudžia turtą, o ne gyvybę, gali rodyti, kad turtas jiems svarbiau, nei jie patys sau. „Lietuviams turėti turto yra svarbesnis, vertingesnis savasties įrodymas nei pats buvimas, gyvybė ir sveikata. Jiems vis dar atrodo, kad yra nepažeidžiami ir nemirtingi, nes juk net kalbėti apie mirtį jiems labai sudėtinga, dažnai net tabu“, – tyri-mo rezultatus apibendrino A.Būta.

Aktualijos

--

frontline.co.ke nuotrauka

Page 4: Valstiečių laikraštis 2014 06 07

SveikataVaikų sveikatą gadina ne traškučiai

Menas – vertinga investicija

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

21 p.

7 p.7 p.

21 p.

Olandijoje, netoli Hagos, esantį Madurodamą vie-ni vadina miestu, kiti – parku, treti – muziejumi. Kelių hektarų teritorijoje 1:25 masteliu galima pa-matyti visą Olandiją...

Nijolė Baronienė

Išsirinkti meno kūrinį na-mams – nemenkas darbas, tad svarbu ne tik domė-tis menu, bet ir nuspręs-ti, kokią funkciją namuose kūrinys atliks. Kaip tinka-mai papuošti savo namus meno kūriniais, pataria me-nininkė Jūratė Rekevičiū-tė, menotyrininkė Ramu-tė Rachlevičiūtė ir interjero salono „Kemenos namai“, esančio „Domus galerijoje“, vadovė Rita Tėvainienė.

Šalis, kurioje visi pasijunta guliveriais

Lietuviai mėgsta gydytis brangiai

Tikriausiai ne kartą vaiko rankoje matėte butelį sal-daus gaiviojo gėrimo ar pakelį traškučių. Tokie „pi-etūs“ – įprastas dalykas, tačiau, specialistų teigimu, vaikams labiausiai kenkia ne greiti ir saldūs užkan-džiai, o nereguliari mityba.

Vilniaus festivalį iškilmingai baigs G.F.Händelio oratorija „Aleksandro puota“ birželio 20 d. ir 21 d., kuri taps ir paskutine Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) sezono premjera.

17 p.

Metafizinis Jūratės Onaitytės teatras

Lietuvoje naujas skandalas – brangsta vaistai. Diabetu sergan-čios moterys piktinasi, neva už vaistus turėjusios primokėti per pusantro šimto litų, nors anksčiau visai nereikėdavo atverti piniginės. Ligonių kasų, Farmacijos depar-tamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai ir dauguma vaistų gamintojų tik gūžčioja pe-čiais: jų skaičiavimu, už mėnesiui vartoti reikalingus vaistus daugiau-sia gali tekti primokėti 10 litų. Ta-čiau sveikatos apsaugos ministras mojuoja popieriaus lapu, kuriame – pavyzdys: insulinas kaimyninė-je šalyje kainuoja 62,94 Lt, o pas mus – 97,09 Lt.

Aušrinė Šėmienė

Barokinė muzika su aukštosios mados inkrustacijomis

„Tikėjimas man yra baisi rizika“, – yra pripažinęs Antanas Maceina, žymiau-sias mūsų filosofas, kurio visas gyveni-mas buvo tikėjimo Dievą išbandymas. Turbūt ne šiaip sau viena ryškiausių mūsų aktorių Jūratė Onaitytė savo ju-biliejinį vakarą pradėjo nuo mažai kam žinomos A.Maceinos poezijos skaitymo. Tikėjimą teatru, savo profesija ši aktorė išsaugojo nebodama jos keliamos rizi-kos, kuri menkesnio intelekto aktorę, pasikliaujančią vien išore, ilgainiui pa-pjauna be peilio.

Rūta Klišytė

11 p.


Top Related