Vida TavorienėVL žurnalistė

Valdžia žada visokeriopai rem-ti gyvulininkystę, tačiau gyvulių augintojams išgyventi darosi vis sunkiau. Vietos gyvulių supirkė-jai ir perdirbėjai niekada nelepino žemdirbių geromis kainomis. Jos dažniausiai ūgtelėdavo, kai pa-gyvėdavo prekyba eksporto rin-kose. Prieš keletą metų mėsiniai galvijai furgonais buvo ekspor-tuojami į Turkiją. Bet augintojai

neilgai džiaugėsi sėkmingu eks-portu ir šalies rinkoje išaugusio-mis kainomis. Dabar dėl politinių vėjų prarandamos svarbios eks-porto rinkos Rusijoje, o naujos ne taip greitai užkariaujamos.

Neadekvačios kainos

Pastaruoju metu gyvulių au-gintojai vėl sprendžia hamletiškus klausimus: parduoti mažus veršelius, auginti juos iki tinkamo skersti svo-rio ar atsisakyti galvijų?

Pasak Lietuvos žemės ūkio bend-rovių asociacijos direktoriaus Jono Sviderskio, prieš metus 100 kg jautį augintojas parduodavo už 1 159 Lt,o dabar parduoda už 887 Lt. Per metus gyvulių supirkimo kaina kri-to ketvirtadaliu. Atitinkamai suma-žėjo ir veršelių supirkimo kaina – nuo 8–9 Lt iki 4–6 Lt už kilogramą.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA)direktoriaus Dariaus Dzekčioriaus teigimu, kaip visada, labiausiai nu-kenčia smulkūs augintojai, kuriems

gyvulių supirkėjai te-siūlo 3,5 Lt už kilogramą gyvojo svorio. Tokia kaina mokama už prastesnės kokybės mėsą, tačiau vietos rinkoje neadekvačiai vertina-ma ir kokybiška galvijiena.

„Dabar yra didelės kainų žirklės –nuo 3,5 Lt iki beveik 6 Lt už kilo-gramą gyvojo svorio. Tai nerealiai mažos kainos tiek už prastesnius, tiek už gerus grynaveislius galvi-jus ar mišrūnus. Be to, dar vėluoja-ma atsiskaityti su augintojais. Jiems dabar vėl sunkus metas“, – sakėLMGAGA vadovas.

Nukelta į 2 p.

2014 m. gegužės 28 d., trečiadienis • Nr. 43 (9371) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

• Nežinia dėl paramos nau-juoju fi nansiniu laikotarpiu slegia ūkininkus. Jauna ekologinio ūkio savininkė Ieva Stragytė svarsto, ar jai pavyks įgyvendinti planus ir kokia kryptimi eiti toliau.

• Po nesėkmingų bandymų apmokestinti nuomotojus – že-mės savininkus, VMI savo strėles nutaikė į žemės nuomininkus – ūkininkus.

• Vaistažoles kaimo žmonės renka nuo neatmenamų laikų. Jomis gydo ir artimuosius, ir gy-vulius. Kai kurie žoliavimą pa-vertė verslu, o penkios Pagėgių krašto bendruomenės įsitikino, kad gamtos turtai, senolių patir-tis ir bendra veikla gali suvienyti kaimynus.

• Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ lietuviška vidurinė mokyk-la pasirengusi tapti gimnazija. Ši mokykla, esanti netoli valstybės sienos, nuveikia stebėtinai daug.

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

TĖVIŠKĖS ŠVIESA, 11 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

Šeštadienį VL su priedais:SodybaŠeštadienisBičių avilys

(Užs. 126)

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Jau pirmosiomis papildytoLR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įsigaliojimo dienomis (įstatymas įsigaliojo gegužės 1 d.) žemdirbiai prisimi-nė posakį apie antrą lazdos galą. Ir tas lazdos galas jau kad tvojo, tai tvojo. Dabar Lietuvoje įsigyti arba parduoti žemės ūkio paskir-ties žemę yra, ko gero, sunkiau nei kurioje nors kitoje ES vals-tybėje, o juk dar „neįjungti“ visi įstatyme numatyti vadinamieji saugikliai.

Riboja užstatą žeme

Jau aiškėja, kad įstatymo vėzdas padaužys daugelio kupras. Tačiau dabar turėsime laiko laižytis žaiz-das ir iš naujo rengti įstatymo pa-keitimus, kuriuos Seimui galėsime pateikti po pusmečio. Tada į pasiū-lymus kibs Seimo nariai ir geriausiu atveju prieš kitą sėją vėl aptarinėsi-me naują kūrinį.

Įdomu tai, kad dabar iniciatyvos ėmėsi Vyriausybė, pasiūliusi pirmiau-sia ištaisyti tris akį rėžiančius apribo-jimus, nors, pasak ūkininkų, įstatymą reikėtų peržiūrėti iš pagrindų. „Vals-tiečių laikraščio“ pakalbinti ūkininkai be didelių išimčių pritarė siūlymui itin griežtai netaikyti vadinamųjų saugiklių, jei įsigyjamos žemės plo-tas neviršija 5 ha (įstatyme numaty-ta „saugiklių“ netaikyti, jei įsigyjamos žemės plotas – iki 10 ha).

Nukelta į 3 p.

Greičiau klumpes sunešiosi nei žemės nusipirksi

Atrodo, kad įstatymo pakeitimai priimti šaukiant „dangus griūva“ ir baiminantis referendumodėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pigių galvijų medžioklė

VL archyvo ir alloverpress.ee nuotraukos

Gyvulininkystės sektorius atsidūrė aklavietėje: ūkininkai raginami auginti daugiau gyvulių ir sukurti didesnę pridėtinę vertę, bet dabar išaugintus galvijus tenka pardavinėti pusvelčiui.

2 2014 m. gegužės 28 d. • Nr. 43 (9371) Valstiečių laikraštisAktualijos

Atkelta iš 1 p.

Nuosmukis dėl prarastos rinkos

D.Dzekčiorius teigė, kad jau-tienos supirkimo kainų nuosmukis prasidėjo, kai užsidarė Rusijos rinka. Tačiau mėsinių galvijų augintojai įtaria, kad galvijų supirkėjai ir per-dirbėjai gali naudotis tokia situacija.

„Juk į Rusiją buvo vežama ne mėsinių, o pieninių galvijų mėsa. Tad kodėl sumažėjo kokybiškos mėsinės galvijienos supirkimo kai-na? Europoje mėsinių galvijų su-pirkimo kainos yra gana stabilios. Eurostato duomenimis, vidutinė buliaus skerdenos kilogramo kaina yra 3,7 euro (12,76 Lt). Peržvelgus šios ES statistikos tarnybos pasta-rųjų mėnesių duomenis matyti, kad galvijų supirkimo kainos keičiasi la-bai nedaug: pakyla arba krinta ma-žiau nei 1 proc. O Lietuvoje už R3 kategorijos skerdenos kilogramą perdirbėjai dabar moka nuo 8,7 Lt iki 9–9,7 Lt“, – kainas palygino mė-sinių galvijų augintojams atstovau-jančios organizacijos vadovas.

UAB „Agaras“ komercijos direk-torė Daina Butėnė patvirtino, kad galvijų supirkimo kainos smunka nuo metų pradžios. Anot jos, kainos sumažėjo 13 proc., o dabar laikosi stabiliai. „Mums teko taikytis prie rinkos pokyčių. Dėl problemų su Rusija tenka ieškoti kitų eksporto rinkų, o tai – nelengvas ir negreitas procesas. Visa tai atsiliepė supirki-mo kainoms“, – aiškino D.Butėnė.

Anot jos, dabar „Agaro“ ekspor-tas į Rusiją sumažėjo iki 15 proc., nors pernai bendrovė šioje šalyje parduodavo apie ketvirtadalį savo produkcijos. Buvo metas, kai Biržų rajone įsikūrusi skerdykla į Rusi-ją išveždavo pusę savo produkcijos.

„Agaro“ komercijos direktorė pa-tvirtino, kad sumažėjo ir pieninių, ir mėsinių galvijų supirkimo kainos. Ji atmetė augintojų priekaištus, kad esą pastariesiems nėra priežasties mažinti kainų: „Negalime mokė-ti brangiai tik už mėsinius galvijus, nes realiai jų mėsos atskirai beveik neparduodame. Lietuvoje mėsinių galvijų nėra tiek daug, kad galėtu-me eksportuoti dideles jų partijas. Be to, supirkimo kainos krito viso-je Europoje, nes ji daug galvijienos veža į Rusiją.“

D.Butėnė tarstelėjo, kad įmonei pavyko rasti naujų rinkų, bet ko-kiose šalyse, neatskleidė. Vis dėlto augintojams džiaugtis dar anksti. „Stebime, kaip rinkoje elgiasi mūsų konkurentai. Nematyti, kad kas nors kainas didintų“, – supirkimo kainų pokyčio kol kas nežadėjo „Agaro“ komercijos direktorė.

Pasak Lietuvos mėsos perdir-bėjų asociacijos direktoriaus Egi-dijaus Mackevičiaus, pernykštis jautienos eksportas, palyginti su 2012 m., susitraukė perpus – nuo 200 mln. Lt iki 100 mln. Lt. „Kol pernai tris mėnesius negalėjome eksportuoti į Rusiją, mūsų jau-tieną pakeitė mėsa iš Pietų Ame-rikos. Argentinoje, Brazilijoje ją pigiau pagaminti, tad mums konkuruoti ir susigrąžinti rinkas sunku. Negalime į Rusiją išvež-ti ir kiaulienos. Netekę ekspor-to rinkų, gamintojai netenka ir

pelno, nes vietos rinkoje renta-bilumas yra vos 1–2 proc. O vi-daus rinkoje vartojimas nedidė-ja. Be to, trečdalis vartotojų mėsą perka turguje, kur daugiausia yra lenkiškos produkcijos“, – aiškino E.Mackevičius.

Maži maitina didelius

Anykščių rajono ūkininkai Kai-riai augina daugiau mėsinių limu-zinų – apie 100 galvijų, tad mėsos perdirbėjai jiems siūlo didžiausias kainas. „Jau kelerius metus galvi-jus parduodame Utenoje įsikūrusiai įmonei, kuri mums moka gana pa-

lankiai. Gal dabar kaina kiek ir su-mažėjo, bet tiksliai negalėčiau pasa-kyti. Šveicarai moka daugiau, bet jie reikalauja atitinkamos kokybės“, – sakė ūkininkė Nerija Kairienė.

Anykštėnai dalyvauja Lietu-vos kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ drauge su Šveicarijos ūki-ninkų organizacija „Vianco“ vyk-domame projekte „Baltijos lankų galvijiena“ ir po keletą savo gryna-veislių galvijų parduoda šveicarams. Tiesa, šveicarai perka tik pačias ska-niausias ir brangiausias galvijienos dalis ir reikalauja, kad augintojai ir skerdėjai laikytųsi jų nustatytų są-lygų.

Didesnį mėsinių galvijų kiekį lai-kančių augintojų Lietuvoje nėra tiek daug, nors pastaraisiais metais gry-naveislių mėsinių galvijų ir mišrūnų padaugėjo. Daug galvijų supirkė-jai ir perdirbėjai superka iš smulkių ūkininkų, kuriems gerų kainų nėra ko tikėtis – jie sulaukia tik priekaiš-tų dėl prastesnės kokybės. Bet su-pirkėjai važinėja po kaimus ir gana pigiai susirenka furgonus galvijų. Lietuvos skerdyklos ir mėsos per-dirbėjai dirba ne visu pajėgumu, tar-pusavyje konkuruoja ir dėl rinkų, ir dėl gyvulių, tačiau lyg būtų susitarę siūlo vienodai mažas kainas.

„Su mažiukais niekas nesidera: už kiek pasiūlo, už tiek jie ir par-

duoda. O smulkių ūkininkų, kurie augina po gyvulėlį kitą, yra labai daug. Tokia situacija gana palan-ki supirkėjams. Pigiai superkama smulkių ūkių žaliavinė produkcija maitina ir pieno, ir mėsos perdir-bėjus. Gali būti, kad jie susitaria ir dėl kainų, ir dėl sąlygų. Štai aikšte-lėje prie Kryžkalnio dažnai galima pamatyti mėsos perdirbėjų mašinų ir gyvulių furgonų. Įvairioms įmo-nėms priklausančios mašinos važi-nėja po kaimus ir surenka galvijus, o paskui juos pakrauna į vieną furgo-ną. Galima daryti prielaidą, kad tai yra kažkokie bendri susitarimai, dėl kurių galbūt nukenčia augintojai“, –

samprotavimais pasidalijo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius.

Pasigenda partnerystės

Nuolatiniai ūkininkų, ypač smulkiųjų, skundai dėl mažų že-mės ūkio produkcijos supirkimo kainų rodo, kad tarp žemdirbių, perdirbėjų ir supirkėjų nėra part-nerystės. „Tai – tiesa. Augintojai pasigenda abiem pusėms palankaus bendradarbiavimo, ilgalaikių vi-siems naudingų sutarčių. Su vietos įmonėmis sudėtinga susitarti. Jei kartais ir pavyksta, tai būna vien-kartiniai susitarimai. Bėda ta, kad perdirbėjams rūpi tik pelnas“, – apgailestavo D.Dzekčiorius. Anot jo, jei ne užsienio partneriai, ku-riuos susiranda augintojų orga-nizacijos, kooperatyvai, vietos ūkininkai būtų nuolat marinami mažomis kainomis.

„Agaro“ komercijos direktorė atmetė priekaištus ir tikino, kad jų įmonė glaudžiai bendradarbiauja su galvijų augintojų asociacijomis, kooperatyvais, žemės ūkio bendro-vėmis. Bet pabrėžė, kad privačios įmonės – ne labdaros organizaci-jos. „Visi nori uždirbti, taip pat ir augintojai. Kai mums būna nepa-lankios rinkos ir mes nematome ga-

limybių uždirbti, mažiname supirki-mo kainas“, – sakė D.Butėnė.

Siūlo šlietis prie didesnių

R.Docius mano, kad mažes-niems ūkininkams reikėtų šlietis prie didesnių. „Kai į stambų ūkį at-važiuoja mašina, kaimynai galėtų įsiūlyti kartu parduoti ir savo vieną kitą gyvulį. Susikooperuoti ne taip lengva, bet reikėtų nugalėti lietuviš-ką būdą ir bent tarpusavyje kaimy-niškai susitarti. Žinoma, tokiu atve-ju reikėtų prisiderinti prie kokybės reikalavimų. Bet tai įmanoma pada-ryti – tereikia noro“, – samprotavo Kelmės rajono žemdirbiams atsto-vaujantis ūkininkas.

Pasvalio rajono pieno gamintoja Marija Steponavičienė netiki, kad Lietuvos perdirbėjai kada nors tar-sis su ūkininkais. „Pieno rinkoje gal kas ir pasikeis, kai bus pastatyta ko-operatinė pieno perdirbimo įmonė. Tačiau ir tai kelia abejonių, nes ne-seniai kooperatyvams taip pat pra-dėjo mažinti pieno supirkimo kai-nas. Abejoju, ar kada nors Lietuvoje bus pažaboti pramonininkai, supir-kėjai“, – mintis išsakė aktyvi ūki-ninkė, LŪS Pasvalio skyriaus tary-bos narė.

Kartu su vyru ūkininkaujanti ir apie pusšimtį melžiamų karvių

laikanti pasvalietė su širdgėla ste-bi, kaip mažėja smulkių ūkininkų. „Žmonės atsisako gyvulių, nes ne-apsimoka juos auginti. Išsilaiko tik stambieji ūkiai. Jie gali gauti para-mą, investuoti, o mažiukai traukia-si“, – pastebėjo M.Steponavičienė.

R.Docius įsitikinęs, kad jei nebus remiami smulkūs ūkininkai, kaimas visiškai ištuštės. „Jei nebus daugiau paramos natūriniams ūkiams, ne-dideli šeimos ūkiai neišgalės išsi-laikyti, vadinasi, trauksis iš kaimų. Mūsų rajono savivaldybė turi fon-dą, kuris remia smulkius ūkinin-kus, jaunas ūkininkaujančias šeimas. Nors fonde nedaug lėšų – šiemet 50 tūkst. Lt, kasmet paremiame apie 25 ūkininkus, kurie perka pa-dargus, melžimo agregatus“, – sakė į rajono savivaldybės tarybą išrink-tas ūkininkas.

Priekaištai diplomatams

Ūkininkai meta priekaištus ir užsienio ambasadose dirbantiems atašė, iš kurių pasigenda pagalbos ieškant naujų eksporto rinkų. „Pa-tys ūkininkai nepajėgūs to padary-ti, o pagalbos nesulaukiame“, – sakė D.Dzekčiorius.

Mėsinių galvijų augintojai daug tikisi iš projekto, įgyvendinamo kar-tu su šveicarais. „Ūkininkai nori, kad jis būtų greičiau vykdomas. Šveicarams reikia kokybės, o mes turime prie to derintis“, – aiškino LMGAGA vadovas.

Ūkininkai viliasi, kad pavyks daugiau galvijų eksportuoti į Egip-tą ir Libaną. Į pastarąją šalį metų pradžioje jau buvo išplukdytas laivas su daugiau kaip tūkstančiu galvijų. Nedaug mėsinių galvijų išvežama į Vokietiją ir Italiją. „Išvežti galvi-jus į kitas šalis nėra geriausias va-riantas, nes nesukuriama pridėtinė vertė mūsų šalyje. Tačiau auginto-jai neturi kitos išeities“, – pabrėžė D.Dzekčiorius.

Lietuvišką galvijieną galima būtų siūlyti ir kitoms musulmoniškoms šalims, tačiau jos pirktų tik pagal jų religines tradicijas paskerstų galvijų mėsą. O ritualinis skerdimas mūsų šalyje uždraustas.

Pigių galvijų medžioklė

Ūkininkai pripažįsta, kad eksportuoti gyvus galvijus – ne geriausia išeitis. alloverpress.ee nuotraukos

Musulmoniškos šalys sutiktų pirkti tik pagal jų religines tradicijas pa-skerstų galvijų mėsą.

32014 m. gegužės 28 d. • Nr. 43 (9371) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Sudėtingiau bus diskutuoti dėl užstato žeme ribojimo panaikinimo bankams ir kredito unijoms, nors Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sakė jau sulaukęs ūkininkų nusiskundi-mų: „Daugelis ūkininkų skolinasi iš bankų ar kredito unijų apyvartinėms lėšoms, tačiau jau artimiausiomis dienomis nebegalės turimą žemę panaudoti kaip užstatą kreditui gau-ti. Priežastis paprasta – pagal įsta-tymą bankas ar kredito unija nuo-savybės teise gali turėti ne didesnį kaip 500 ha žemės plotą. Kai ban-kai surinks tiek ploto, kiti ūkininkai žemės nebegalės užstatyti“, – sakė J.Talmantas.

Praėjusią savaitę Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo nariai pa-siūlė be išimčių atsisakyti šio riboji-mo. O štai LŪS prezidiumo nariai įžvelgė ir galimų pavojų. Pavyzdžiui, LŪS Joniškio skyriaus vadovė Lili-ja Šermukšnienė patarė neperlenk-ti lazdos į kitą pusę, kad bankai ir kredito unijos nesusigundytų pikt-naudžiauti, kad nekiltų noras tokiu būdu specialiai sukaupti daugiau že-mės ir ją parduoti ar kaip nors ki-taip perleisti kokiais nors ryšiais su bankais susijusiems asmenims. Lie-ka pridurti, kad minėtus reikalavi-mus ketinama atšaukti tik bankams ir kredito unijoms, o visoms kitoms kredito įstaigoms „saugiklių“ tvarka nebus keičiama.

Pirmieji vaisiai

Pirmasis ar vienas iš pirmųjų jau įsigaliojus įstatymo pakeitimams 4 ha žemės ūkio paskirties žemės įsigijo LŪS Pakruojo skyriaus pir-mininkas Alvidas Vasiliauskas. Kaip jam sekėsi?

„Sunkiai. Tris mėnesius užtrukęs procesas prasidėjo galiojant vienam įstatymui, o baigėsi galiojant jau pa-pildytam. Iš savo patirties padariau išvadą, kad įsigaliojus naujam įsta-tymui žemės pardavimas labai sulė-tės, o daugeliu atvejų žmonėms net pritrūks kantrybės laukti. Politikai išsigando referendumo pasekmių ir persistengė, be reikalo neatsižvel-gė į ūkininkų pasiūlymus“, – sakė V.Vasiliauskas.

LŪS Kupiškio skyriaus pirmi-ninkas Zigmantas Aleksandravičius iš esmės pritaria saugiklių idėjai, ta-čiau sako, kad kartu buvo įteisin-ta ir daug absurdiškų reikalavimų, kuriuos reikės taisyti. „Įstatymai turi netrukdyti kaime gyvenan-tiems žmonėms įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Juk „saugik liai“ buvo kuriami kitam tikslui. Dabar įsigyti žemės labai sunku“, – sakė Z.Aleksandravičius.

Vis dėlto kupiškėnas apgailes-tavo, kad įstatyme neliko apribo-jimo pirkti žemę tik tame rajone, kuriame žmogus ūkininkauja ir ra-jone, kuris su jo žeme ribojasi. „Jau pastebėjau žemės savininkų veiks-mus. Štai kai kurie Kupiškio rajo-no ūkininkai šį mėnesį gavo pra-nešimų, kad žemės nuomos kaina nuo 2015 m. liepos 1 d. bus didi-nama. Ir ūkininkai bus priversti že-mės atsisakyti, nes nuomos kaina didinama iki protu nesuvokiamos ribos. Kas toliau? Sklypai bus kon-soliduojami ir parduodami“, – pa-sakojo Z.Aleksandravičius.

Painiava dėl kontrolės

Minėtame įstatyme numatyta, kad įsigyti žemės ūkio paskirties žemės gali tik gavusieji Naciona-linės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) padalinio

pagal žemės buvimo vietą išduotą leidimą. Leidimas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisaky-mas jį išduoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo jį išduo-ti gavimo NŽT padalinyje. Tačiau įstatyme plačiau neaiškinama, kad NŽT nesuteiks leidimo, kol spren-dimui nepritars rajonuose sudarytos papildomos komisijos leidimams iš-duoti ar juos prižiūrėti.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjo kaimo ir teri-torijų planavimo klausimais Gedi-

mino Vaičionio, savivaldybių admi-nistracijos neturi nei techninių, nei £nansinių, nei žmogiškųjų išteklių sudaryti tokias komisijas ir juolab kontroliuoti, kaip ūkininkai laiko-si įstatyme numatytų reikalavimų.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis irgi kritiškai ver-tina tokį sumanymą. „Iš įvairių or-ganizacijų narių sudarytai komisijai netrūktų subjektyvumo, asmenišku-mų, leidimų išdavimas užtruktų, be to, neaišku, kas būtų atsakingas už priimtus sprendimus“, – dėstė jis.

Tačiau Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis tikino, kad jo vadovauja-mos organizacijos nariai beveik vi-suose rajonuose tokio pobūdžio komisijose jau dalyvavo ir jokių prob-lemų nekilo. Tačiau ir V.Juodsnukis pritarė pasiūlymui, kad tokioms ko-misijoms vadovautų NŽT.

Užgrius sandorių lietus?

Idėja į komisijas pritraukti ben-druomenių bei kitų savivaldos orga-nizacijų narius jau prieš 5–7 metus gimė ŽŪR. Tuometis ŽŪR pirmi-ninkas ir dabartinis vicepirmininkas Bronius Markauskas šios idėjos ne-atsisako ir dabar. „Visi pritarėme šiai senosiose ES šalyse paplitusiai visuo-meninių organizacijų kontrolės for-mai, todėl siūlau nekeisti nuomonės. Žinoma, galime diskutuoti dėl komi-sijos sudėties“, – sakė B.Markauskas.

Lietuvos grūdų augintojų asocia-cijos pirmininkas Romas Majauskas viliasi, kad komisijų darbe dalyvau-siantys visuomeninių organizacijų nariai daug nesugaiš, nes laikui bė-gant žemės pirkimo sandorių turė-tų mažėti. Tačiau LŪS pirmininko Jono Talmanto duomenys kitokie: „Mano žiniomis, pavyzdžiui, Kė-dainių rajone kiekvieną dieną re-gistruojama 30–50 žemės pirkimo ir pardavimo sandorių. Taigi ta ko-misija turėtų dirbti nuolat, kiekvie-ną dieną. Kas turės tokių galimybių? Tokiu atveju žemės ūkio skyriaus vedėjai ar seniūnai negalėtų atlikti savo pareigų. Ir ūkininkų organiza-cijų nariai negalėtų skirti tiek laiko.“

Be kita ko, LŪS pirmininkas nuogąstauja ir dėl galimo asmens pasirinkimo teisių pažeidimo: „Nie-kas žmogaus neturi teisės privers-ti žemę parduoti konkrečiam as-meniui. Žinau ne vieną atvejį, kai,

pavyzdžiui, ūkininkas Petras nori žemę parduoti, bet dėl kažkokių asmeninių priežasčių nesutiktų jos parduoti ūkininkui Antanui. Ir jo-kia komisija jo nuomonės nepakeis ir neprivers elgtis taip, kaip elgtis jis nenori“, – pasakojo J.Talmantas.

Iš esmės jam pritarė ir ŽŪR vice-pirmininkas S.Dimaitis: „Jei žmogus turi teisę parduoti žemę, o kitas turi teisę pirkti, tai ar įmanoma tokį pro-cesą sustabdyti? Žmonės būtų pri-versti kreiptis į teismą. Ir daugiausia problemų kiltų smulkiesiems ūkinin-kams, nes jie neturėtų lėšų bylinėtis.“

Galvojo apie spekuliantus

Atrodo, kad ilgai diskutavę ŽŪR prezidiumo nariai rado racionalų pasiūlymą. „Kurti komisijas siūlė-me galvodami apie apsigynimą nuo spekuliantų žeme, todėl smulkių sandorių tokios komisijos neturėtų nagrinėti. Siūlau, kad komisijos na-grinėtų didesnius nei 100 ha žemės pirkimo ar pardavimo sandorius bei atvejus, kai parduodamas visas ūkis“, – pasiūlė ŽŪR pirmininkas Andrie-jus Stančikas.

Iš esmės jam pritarė ir ūkininkas R.Majauskas: „Norintis žemę parduo-ti savininkas nurodo konkrečius duo-menis ir pateikia prašymą NŽT, tada apie mėnesį procesas būna sustojęs. Štai per tą mėnesį komisija ir turėtų patikrinti planuojamą žemės pirki-mo–pardavimo sandorį. Manau, kad komisijai tektų per mėnesį susirinkti 1–3 kartus, o ateityje – ir dar rečiau.“

ŽŪR prezidiumo nariai siūlo va-dovaujantį vaidmenį tokioje komi-sijoje palikti NŽT, o jai talkinti ga-lėtų žemės ūkio skyrių vadovai bei dar 1–3 ūkininkų interesus ginančių organizacijų nariai.

Atsakomybė komisijai

Austrijoje komisijas leidimams žemei pirkti sudaro savivaldos or-ganizacijų nariai. Tačiau šioje šalyje žemės nuosavybė jau nusistovėjusi, žemės pardavimo–pirkimo sando-riai itin reti. Prancūzijoje šiuos klau-simus sprendžia konkrečioje vietovė-je esančių visuomeninių organizacijų paskirtų narių komisija. Be jos suti-kimo žemė negali būti parduodama. Vokietijoje irgi veikia tokio pobūdžio komisijos. Tačiau pedantiškieji vokie-čiai dėl tokių komisijų sprendimų la-bai dažnai kreipiasi į teismą.

„Net apie 90 proc. neigiamų ko-misijos sprendimų Vokietijoje toliau nagrinėja teismai. Jei teismas nusta-to, kad komisija priėmė įstatymams prieštaraujantį sprendimą, jos nariai turi kompensuoti ūkininko patir-tus nuostolius“, – sakė J.Talmantas. Kažin ar pavyktų kiekviename Lie-tuvos rajone suformuoti komisijas, jei ant jų narių pečių būtų užkrauta tokia atsakomybė?

Aktualijos

Šiandien šiaurinių krypčių vėjas atneš dar vėsesnius orus, bus 15–20 laipsnių šilu-mos. Lietaus tikimybė maža.

Ketvirtadienį daug kur trumpai palis, vietomis nugriaudės perkūnija. Naktį bus 4–9 laipsniai, o dieną – 13–18 laipsnių šilumos. Susilpnėjęs vėjas pūs iš šiaurės vakarų.

Penktadienį išliks debesuoti nešilti orai. 5–10 laipsnių numatoma naktį, o dieną tvyros 15–20 laipsnių šiluma. Naktį vietomis, o dieną daug kur trumpai palis, kai kur nugriaudės perkūnija.

Savaitgalį oro temperatūra beveik nesikeis, galimi trumpi lietūs. orai.lt, VL inf.

Delčia.Saulė teka 4.57, leidžiasi 21.36.

RytojŠiandien Poryt

Naktį: +7 +12o Naktį: +5 +10oNaktį: +4 +9o

Dieną: +13 +18o Dieną: +15 +20oDieną: +12 +20o

Žemdirbiai siūlo, kad papildomos komisijos nagrinėtų tik didesnius nei 100 ha žemės pir-kimo ar pardavimo sandorius bei atvejus, kai parduodamas visas ūkis.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Greičiau klumpes sunešiosi nei žemės nusipirksi

Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai tikrins pieno perdir-bimo įmonę Vilkyškių pieninę dėl jos produkcijoje aptiktų žarnyno lazdelių.

Rusijos veterinarijos tarnybai („Rosselchoznadzor“) pranešus, kad bendrovės pagamintoje grie-tinėlėje rasta žarnyno lazdelių, pie-ninėje bus atlikta patikra. „Kai tik

gausime o£cialų raštą, kuriame bus nurodyta informacija apie produk-cijos partiją, atliksime patikrinimą įmonėje. (...) Aiškinsimės, kurio-je gamybos grandinėje galėjo atsi-rasti pažeidimų – dėl temperatūros pokyčių transportuojant produktus ar dėl kitų priežasčių, taip pat pa-tikrinsime darbuotojų higieną“, – sakė VMVT Veterinarijos sanitari-jos skyriaus vedėjas Deividas Kliu-činskas.

Jis teigė, kad bakterijų pro-dukcijoje galėjo atsirasti dėl dide-lių karščių arba patekti transpor-tuojant produkciją į Rusiją. Pasak D.Kliučinsko, atlikus tyrimą, apie jį bus informuoti ir Rusijos kole-gos. „Rosselchoznadzor“ atstovai perspėjo, kad, pasikartojus tokiems atvejams, bus apribotas Vilkyškių pieninės gaminių importas.

BNS inf.

Veterinarai tikrins Vilkyškių pieninę

Jauni ūkininkai atsidūrė kryžkelėje

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Painiava dėl mokesčio už žemės nuomą

Moters pasaulis

15 psl.

Nežinia dėl paramosnaujuoju fi nansiniulaikotarpiu slegia ūkininkus.Jauna ekologinioūkio savininkėIeva Stragytė svarsto,ar jai pavyks įgyvendintiplanus ir kokiakryptimi eiti toliau.

Jolita Žurauskienė

UžsienyjeAktualijos

Jau trečius metus Valstybinė mokesčių ins-pekcija prie Finansų ministerijos (VMI) bando priversti žemės ūkio paskirties žemę nuomo-jančius savininkus sumokėti gyventojų pa-jamų mokestį už žemės nuomojimą. Nelen-gva užduotis, nes šalyje yra beveik 900 tūkst.

žemės savininkų, tačiau iki šiol niekas negali tiksliai pasakyti, kiek jų ūkininkams nuomoja savo žemę ir moka mokesčius valstybei.

Albinas Čaplikas

4 psl.

Per rinkimus Lietuva pakrypo į dešinę

16 psl.

Iš konditerijos į politiką

Žalių lapelių viliotinisŠpinatai pas mus atkelia-vo iš Kaukazo. Iki šiol ten bei Vidurinėje Azijoje sa-vaime auga kelios jų rū-šys, panašios į kultūrinius špinatus. Į Europą špina-tus atvežė arabai. Jie la-bai vertino šią daržovę, o arabų mokslininkai ža-liuosius lapelius net buvo pavadinę daržovių kara-liumi.

Tuo pat metu, kai Lie-tuvos piliečiai rinko ša-lies vadovą ir kandidatus į Europos Parlamentą, Ukrainoje vyko išanksti-niai prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo turtin-giausiu Ukrainos žmogu-mi tituluojamas Petro Po-rošenka.

Marius Eidukonis

7 psl.

Vaistažoles kaimo žmo-nės renka nuo neatme-namų laikų. Jomis gydo ir artimuosius, ir gyvulius. Kai kurie žoliavimą paver-tė verslu, o penkios Pagė-gių krašto bendruomenės įsitikino, kad gamtos tur-tai, senolių patirtis ir ben-dra veikla gali suvienyti kaimynus.

Aušrinė Šėmienė

7 psl.

Praėjusį savaitgalį Lietuva rinko šalies vadovą, kuris Simono Daukanto aikštėje esančiuose rūmuose šeimininkaus dar penkerius metus, ir 11 Europos Parlamento (EP) narių, atstovausiančių šaliai aukščiausiose ES institucijose..

Marius Eidukonis

13 psl.

Bendruomenes suvienijo vaistažolės