Transcript
Page 1: Valstiečių laikraštis 2014 02 01

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

fotodiena.lt

SODYBA, 7

, 21

-

-

Nurimus kalėdiniams ir nauja-metiniams fejerverkams į jungti-nį posėdį susirinko du Seimo ko-mitetai – Teisės ir teisėtvarkos bei Informacinės visuomenės plėtros. Susirinko ir dar pasikvietė daug svarbių personų iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Bendrojo pa-galbos centro (BPC), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), greitosios pagalbos ir t. t.

Garbūs ponai susirinko pasikal-bėti, ką čia padarius, kad nepasi-kartotų Dembavos tragedija. Ne-pasakosime iš naujo visos fabulos, tik priminsime, kad šis įvykis tapo dingstimi reikalauti dar daugiau pi-nigų, rengti klausimynus, gamintis politinį ir kitokį kapitalą.

Susirinkusi kompanija atrodė daug maž kaip visada – iš šalies žiū-rint tik tąsymasis ir tampymasis tarp žinybų: rodomos skaidrės, aptariama daugybė beprasmių techninių deta-lių bei bandoma aiškintis, kas kaltas, kad nuo 2008-ųjų pinigus ryjantis 112 štabas iki šiol tinkamai nefunkcionuo-ja. Parlamentarai, pasibaigus šio sun-kiai nusakomo žanro renginiui, atvi-rai pripažino: „Trūkt už vadžių, vėl iš pradžių.“ Kada BPC pagaliau užteks pinigų ir bendras pagalbos numeris pradės tinkamai veikti, nepaaiškėjo. Tačiau peršasi išvada, kad juo ilgiau tas neaiškumas tęsiasi, tuo jis pelnin-gesnis ne kokiai nors balutei, o priva-čioms struktūroms.

Taigi apie pinigus. 80 mln. valdiškų ir europinių litų, kuriuos valstybė su-kišo į garsųjį pagalbos telefono nume-rį 112 ir jo priežiūrą, jau apdainuoti.

2

--

-

--

-

Kol kas žengtas tik pirmas žings-nis – svarstyta, kaip reikėtų perskirstyti tiesiogines išmokas už 2014-uosius.

Page 2: Valstiečių laikraštis 2014 02 01

2 Nr. 10 (9338)

Atkelta iš 1 p.

Vienos įrangą tiekusios ir paslau-gas teikusios bendrovės akcininkams susipykus ir tyčia ar ne bankrutavus, atsirado kita, kurioje dirba iš esmės tie patys žmonės. Naujoji bendrovė ir toliau sėkmingai laimėjo konkursus darbams, kuriuos formaliai padarius sistema vis tiek liko šleiva. Tai, jog valstybė ieško dar 113 mln. litų, kad sistema veiktų tobulai, irgi žinoma. Gal iš tikrųjų davus papildomų mi-lijonų pagaliau užtektų? Aiškėja, kad apetitas tik auga, o „prasmingo“ in-vestavimo krypčių yra daugiau.

Girdėta ir tai, kad medikai nori atskiro numerio 113, mat 70 proc. skambučių, kuriais iškviečiama grei-toji medicinos pagalba (GMP), ateina ne per 112, o per tiesioginius nume-rius, kurių, priklausomai nuo teleko-munikacijų operatoriaus, yra net trys. Modelių pasaulyje yra įvairių, tačiau Lietuvoje galiojančiais teisės aktais įtvirtintas ir dideliais pinigais apmo-kėtas aiškus uždavinys – centralizuo-tai, viename tinkle valdyti visas pag-rindines tarnybas, tarp jų – ir GMP.

Nedaug kas žino, kad į „alterna-tyvų“ projektą patyliukais jau inves-tuota bemaž 20 mln. litų, kurie su-krito į vienos nedidelės bendrovės, pavadinimu „Dekbera“, sąskaitą. Jos akcijos priklauso vienam žmogui – Albertui Dekinui, o dirba joje viso labo 9 socialiai drausti darbuotojai. Maža to, tie beveik 20 mln. litų – tik pradžia. Pinigai, žinoma, iš Pri-valomojo sveikatos draudimo fondo.

Nuo 2011 metų pavasario iki 2013-ųjų vasaros Lietuvos GMP stotys iš UAB „Dekbera“ įsigijo pas-laugų už beveik 20 mln. litų. Tai dis-pečerinė įranga, mobiliojo spec. ryšio

(Tetra) mobiliųjų brigadų valdymas, skambučių priėmimas iš BPC nu-merio 112 ir t. t. Įdomu, kad Šiaulių, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos, Alytaus, Jonavos GMP Tetra tin-klą iš bendrovės nuomojasi trejiems metams. Vėliau, suprantama, reikės naujų konkursų, pirkimų ir milijo-nų. Vilniaus GMP Tetra terminalus „Dekbera“ irgi prižiūrės 36 mėnesius, tad jau šiemet reikės naujų sutarčių.

Sveikatos apsaugos ministras Vy-tenis Povilas Andriukaitis iš esmės bejėgiškai skėsčioja rankomis. Mat jo įtakos Vyriausybėje, atrodo, nepa-kanka, kad būtų priimti atitinkami sprendimai ir mokesčių mokėtojų pinigais bei europine parama, kurios antrą kartą tam pačiam reikalui nie-kas neduos, apmokėtai sistemai ne-būtų kuriamos absurdiškos alterna-tyvos. Reikalas tas, kad GMP stotys

yra viešosios įstaigos, kurių steigėjai – savivaldybių administracijos. Mi-nisterija joms – ne rodiklis. „Šiandien GMP stoties veiklą gali kontroliuoti tik savivaldybės administracija, dar teritorinė ligonių kasa gali patikrinti, kaip vykdoma sutartis, bet tai ir vis-kas. Situacija, žinoma, klostėsi ilgus metus, kai valstybėje įsigalėjo nuos-tata, jog privatus būtinai yra geresnis už valstybinį. Visa tai vyksta mokes-čių mokėtojų ir pacientų sąskaita“, – teigė V. P.Andriukaitis ir prisipažino, jog paaiškėjus skaičiams pakraupo.

Skėsčioja rankomis ir vidaus reika-lų viceministras Žimantas Pacevičius. Ko čia neskėsčioti, jei, jam vadovau-jant Specialiųjų tyrimų tarnybai, BPC viešųjų pirkimų ypatumai liko įdomūs nebent žurnalistams. Šiandien jis sako nesuprantąs, kodėl kuriamas alterna-tyvus Tetra tinklas, kai vienas jau su-kurtas ir apmokėtas visai nepigiai.

Naujasis BPC vadovas Jūris Tar-gonskas neatmeta galimybės, kad gali

tekti grąžinti ir europinius pinigus. „Eurodirektyva ir įstatymas, kurie nu-mato, kad skubi pagalba teikiama vie-nu numeriu 112. Aš, kaip paprastas valstybės tarnautojas, manau, kad įsta-tymo vykdymas neturi kelti diskusijų arba diskusija turi keltis į Seimą. Ge-ras ar blogas tas įstatymas, turi nutar-ti parlamentarai, o kol kas jis galioja. <...> Nėra duomenų, kad nepakanka skaitmeninio radijo ryšio tinklo, kurį yra įdiegusi Vidaus reikalų ministeri-ja (VRM), galingumo ar pan. Galima naudotis jau įdiegtu tinklu, niekam ne-reikėtų mokėti už jokias nuomas. <...> Jei mes valstybėje pradėsime eiti skir-tingomis kryptimis, visaip gali būti ir su tais europinės paramos pinigais, bet aš tikiuosi, kad visi susiprotės ir pradės žiūrėti valstybiškai“, – vylėsi jis.

Galbūt, bet gali taip ir nebūti. Jau minėtame pasitarime, kuris labiau priminė graužatynes ir tulžies lieji-mą, išskirtinę poziciją užėmė Vilniaus GMP stoties vadovas Tadeušas Rod-zas. Direktorius nervingai šypsojosi, negailėjo kandžių replikų ir pagiežin-gai atsikirtinėjo BPC bei VRM kler-kams ir Seimo nariams. Jis atrodė la-bai savimi pasitikintis ir nė neslėpė, kad jo vadovaujama viešoji įstaiga net neketina integruotis į BPC sistemą. „Mums juokinga“, – kartojo jis. Ne-buvo lengva atspėti, ar kalba už plates-nį ratą asmenų, ar tai tiesiog didybės manijos apsėsto žmogučio polinkis pritaikyti sau karališkąją daugiskaitą.

Remiantis surinktais duomeni-mis, T.Rodzas, kurio vadovaujamo-je įstaigoje lenkų tautybės asmenys jau senokai užima svarbiausias po-zicijas, turi nemenką Lietuvos len-kų rinkimų akcijos paramą, o ir su minėtu verslininku A.Dekinu, atsi-tik tu man taip, 2012 metų gegužę privačiai viešėjo ne tiek jau dažnai Marijos žemės piliečių lankomoje

Kuboje. Šalis patogi derinti įvairius dalykus, nesibaidant kokių nors mū-siškių tarnybų sekimo ar klausymosi.

Verslininkas minėtos kelionės fak-to nė nemėgino neigti, tačiau bet ko-kių sąsajų su sėkme keliuose iš eilės Vilniaus GMP konkursuose, žinoma, kratėsi. „O Jėzau Marija, kokius jūs juokingus dalykus keliat. Čia juk sa-vaime aišku, kad žmogus pats apsimo-kėjo“, – vaizdavo nustebusį A.Dekinas. Tiesa, ar ponas T. Rodzas jam yra se-nas draugas, ar giminaitis, nepatikslino.

Čia pat jis pripažino, kad negalė-jimas integruoti GMP į BPC siste-mą yra pinigų klausimas ir stumdy-masis, kas kontroliuos pinigų srautus. A.Dekino nuomone, BPC ir VRM tarp medikų ieško atpirkimo ožių, nes dešimt metų nesugeba įdiegti to, kas įsipareigota. „Policija deda skersą ant jų, – šaipėsi verslininkas iš fakto, kad BPC nevaldo net policijos eki-pažų. – Kuo čia dėta medicina? Mes esame privati kompanija ir į politi-nius žaidimus nesikišame.“

Nežinia, kišasi ar nesikiša, tačiau problema yra nacionalinio masto ir politinio lygmens, o kad klausimas visų pirma susijęs su pinigais, neslepia ir T.Rodzas, kuris Seimo vestibiulyje žodžių apie oponentus nesirinko: „Pa-cevičius yra Baniulio vaikystės drau-gas, kuris jam uodegą dengia“, (Ži-mantas Pacevičius – vidaus reikalų viceministras, Remigijus Baniulis – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas – aut. past.), „svarbu babkes išplauti“, „tegul jie savo policiją suvaldo“ ir t. t. Tiek jis, tiek jo kelionių draugas tvirtina, kad VRM sistemoje įdiegtas skaitmeni-nis tinklas greitosioms netinka – esą privatus geriau.

Dėl vieno T.Rodzas tikrai teisus. „Dėti skersą“ dabartinėje sistemoje yra labai lengva. Policija „deda sker-są“ ant BPC, medikai ima iš jos pa-vyzdį, milijonai kapsi, kontroliuoti nėra kam, o galai, panašu, kur nors Kuboje. Mūsų suneštus milijonus vartančios įstaigos vadovų privačių interesų deklaracijos netgi nėra vie-šos, tad kodėl gi „nepadėjus“ tiesiog ant visų aplink. Antai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pasitei-ravus, ar minėtas pasivažinėjimas į Kubą buvo deklaruotas, sulaukta siū-lymo skambinti į savivaldybę, kuri yra Vilniaus GMP steigėja. Čia aps-kritai nelabai suprato, ko mes ieško-me, paprašė užklausos raštu ir paža-dėjo „kuo nors pagelbėti“.

Ministras V.P.Andriukaitis sakė valdąs minėtą informaciją ir ketinąs inicijuoti GMP sistemos suvalstybini-mą bei centralizavimą. Jeigu, žinoma, suspės, nes nei savivaldybės, nei patys viešųjų įstaigų vadai, galintys tvarkytis savo ūkiuose kaip privačių UAB‘ų di-rektoriai, šito labai nenori. Vyriausybės nariai, kaip žinoma, po prezidento rin-kimų gali ir pasikeisti, o pirkimai vyk-domi toliau, tad ta „balutė“, apie kurią kalba Seimo narys, tik gilės.

Aktualijos

-fotodiena.lt nuotraukos

-

--

„Kaip vieną alternatyvų finansų ministras pasiūlė akcizo padidini-

mą iki 20 proc.“, – vakar interviu radijui „Laisvoji banga“ sakė Lore-ta Graužinienė.

Pasak Seimo pirmininkės, val-dančiųjų Politinė taryba dar svars-tys, kiek konkrečiai turi didėti ak-cizas alkoholiui. Posėdis, anot L.Graužinienė, dėl to vyks, kai fi-nansų ministras pateiks skaičia-vimus dėl akcizo kėlimo poveikio

biudžetui. „Spręs atskirai Politinė taryba, kokį projektą ruoš“, – sakė L.Graužinienė.

Valdančiosios koalicijos Politi-nė taryba šią savaitę nusprendė, kad sumažintos senatvės pensijos iš da-lies bus kompensuojamos iš pajamų, kurios į valstybės biudžetą pateks iš alkoholio akcizo. Jeigu Seimas pa-taisas dėl alkoholio akcizo didinimo priimtų kovą, jos įsigaliotų po pus-mečio – nuo rudens.

BNS inf.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Page 3: Valstiečių laikraštis 2014 02 01

3Nr. 10 (9338)

Atkelta iš 1 p.

Beje, perskirstymo tvarką bus ga-lima kasmet keisti. Kaip jau rašė-me, Žemės ūkio ministerija pasiūlė papildomai remti visų ūkių pir-muosius 30 ha ir šiai paramai skirti

10 proc. viso tiesioginių išmokų voko. Lietuvos ūkininkų sąjun-ga (LŪS) bei Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), kurios, ne paslaptis, gina stambių-jų ūkių interesus, siūlė šia EK su-teikta galimybe nepasinaudoti, nors, pavyzdžiui, LŪS posėdžiuose būta karštų ginčų. Lietuvos šeimos ūki-ninkų sąjunga (LŠŪS), kuri gina smulkiųjų ūkininkų interesus, siūlė paramą perskirstyti maksimaliai, t. y. už pirmuosius 30 ha mokėti net 30 proc. viso paramos voko. Taigi ra-dikaliai išsiskyrus nuomonėms Sei-mo KRK nariai pasirinko tarpinį va-riantą – pasiūlė pirmiesiems 30 ha skirti 20 proc. viso paramos voko.

Apskaičiuokime konkrečiau, t. y. procentus paverskime litais. Pa-sak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Iš-mokų už plotus skyriaus vedėjo Ka-rolio Anužio, jei perskirstymo vo-kas būtų 10 proc. storio, kokį siūlo ŽŪM, tai 2014 m. kiekvienas ūkis gautų vidutiniškai apie 392 Lt už ha pagrindinę tiesioginę išmoką ir 101 Lt už ha perskirstymo išmoką. Sei-mo KRK pasiūlytu variantu pagrin-dinė išmoka sumažėtų, o perskirs-tymo išmoka išaugtų iki 202 Lt už ha. Reikia pabrėžti, kad perskirs-tymo išmoką už pirmuosius 30 ha gautų visi ūkiai – turintys ir 30 ha, ir 60 ha, ir 1 000 ha žemės. Tačiau skaičiuojant išmokas už visą plo-tą santykinai daugiausia už tą patį ploto vienetą gautų iki 30 ha turin-tys ūkiai.

Kiek prarastų stambieji? Pasak K.Anužio, pavyzdžiui, 1 000 ha ūkis perskirstant išmokas už ha gautų 3 Lt mažiau. O štai smul-kiam ūkiui tai būtų labiau apčiuo-piama parama: 10–20 ha dydžio ūkis iš viso tiesioginių išmokų gautų 493 Lt už ha.

Oficiali nuomonė tokia: valdi-ninkai ir politikai remiasi Lietu-vos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) atlikta analize, pagal kurią ūkiuose iki 30 ha laikoma daugiau

gyvulių nei ūkiuose per 30 ha. O gyvulininkystei, kaip jau ne kartą sakyta, teikiamas prioritetas.

Be to, 2013 m. deklaracijos duo-menimis, apie 90 proc. visų pareiš-kėjų deklaruoja mažiau kaip 30 proc. viso ploto ir tie pareiškėjai turi ūkius iki 30 ha. Taigi tikimasi, kad perskirstymo atveju papildoma parama pasiektų net iki 90 proc. ša-lies ūkininkų. Tiesa, kyla klausimas, kas tie ūkininkai, ar jie tikrai užsi-ima žemės ūkiu, ar jie, kaip ironiš-kai sakoma, yra tik vadinamieji so-fos ūkininkai.

Lietuvos ekologinių ūkių asoci-acijos vadovas Saulius Daniulis pa-sigedo daugiau informacijos apie smulkiuosius ūkininkus, pavyzdžiui, kiek iki 30 ha turintys ūkiai augi-na gyvulių. K.Anužis rėmėsi LAEI atlikta analize. Lietuvos žemės sa-vininkų sąjungos atstovas Gintaras Nagulevičius patikslino, kad po to, kai Lietuvoje iš savininkų buvo pa-reikalauta laikyti gyvulius, daugelis jų arba taip ir padarė, arba pradė-jo nuomoti savo žemę ūkininkams.

Ūkininkas Vidmantas Doniela sakė abejojantis perskirstymo nau-da: „Štai 30 ha ūkis papildomai gaus 3 000 Lt. Ką už tokią sumą jis nusi-pirks? Pravalgys. O juk tokiu atveju

stambieji ūkininkai ir bendrovės ne-gaus dešimčių milijonų!“ Ūkininkas šiek tiek perlenkė. Pasak K.Anužio, stambieji ūkiai prarastų tik 3 Lt už ha. „Išmokos gali būti ir pravalgomos, bet gali būti ir investuojamos. Gal stambiam ūkiui 3 000 Lt yra nedaug, bet smulkiajam tai būtų nemaža pa-pildoma parama“, – sakė K.Anužis.

Stambiųjų užspeistas LŠŪS va-dovas V.Juodsnukis buvo kandus: „Suskaičiuokite, kiek kastuvų žmo-nės įsigijo parduotuvėse, ir žinosite, kiek yra smulkiųjų ūkininkų. Dides-niems pirkiniams jie neturėjo lėšų, nes visą ES paramą iki šiol gaudavo tik stambieji ūkininkai.“ Ūkininkas Jonas Vilionis kaltino ir ankstesnę, ir dabartinę valdžias: „Perskirstymo išmokas pasiims neūkininkaujantys žemės savininkai, o tarp jų daugiau-sia yra ministerijų departamentų va-dovų, ministrų, teisėjų bei prokuro-rų.“ Ūkininkas neatskleidė, kokiais šaltiniais paremta ši informacija, bet siūlė imtis radikalių priemonių: jei Seimas ir Vyriausybė nevykdys ŽŪR pasiūlymo neperskirstyti tiesioginių išmokų, ragins sušaukti žemdirbių suvažiavimą ir priversti valdžią tai padaryti.

Kol vyrai ginčijosi, svarstė, ko-kie ūkiai kiek gaus papildomai litų, „Luksnėnų sodų“ vadovė Elena Žilinskienė pažvelgė giliau: „Vyrai, jūs be reikalo ginčijatės. Kitaip ne-bus, nes artėja rinkimai į Europos Parlamentą. Siūlau paaukoti tuos 10 proc. ir pritarti ŽŪM variantui, nes kitaip bus pasirinktas griežtes-nis Seimo KRK pasiūlymas.“

Apie artėjančių rinkimų reikš-mę kalbėjo ir LŽŪBA prezidentas

Jeronimas Kraujelis: „Perskirstymo galimybė atsirado tik 2013 m. bir-želį, kai Europos Parlamento na-riai prisiminė artėjančius rinkimus. Todėl ir Seimo nariai taip lengvai perskirstė apie milijardą litų. Dabar politikai važinės po kaimus ir kalbės apie paramą smulkiesiems.“

Seimo KRK narys Kazys Star-kevičius pasidalijo prisiminimais: „Prieš metus Briuselyje jau buvo-me pradėję tartis dėl aktyvaus ūki-

ninko statuso, tačiau netikėtai visos diskusijos baigėsi. Kodėl? ES že-mės ūkio ir kaimo plėtros komi-saras rumunas Dačianas Čiolosas nusprendė pretenduoti į Rumuni-jos prezidentus, todėl visos jo pa-

stangos buvo skirtos suvilioti kuo daugiau rinkėjų.“

Taigi politikų pasirinkimo prie-žastis akivaizdi, bet ar reikėtų tuo stebėtis? Juk dabartinė Seimo dau-guma rinkimų metu aiškiai išsakė siekius remti smulkiuosius ir vi-dutinius ūkius. Kita vertus, Seimo KRK svarstė ir pritarė ne savo, bet opozicijoje esančio Liberalų sąjū-džio nario Eugenijaus Gentvilo pa-siūlymui.

Aktualijos

valstietis.lt.

Jaunatis.

16.56.

-

-

orai.lt, VL inf.

--

-

-

--

--

-

-

---

-

-

-

--

--

-

-

-

Page 4: Valstiečių laikraštis 2014 02 01

Trokšta vis daugiau komforto

Vasaris jau kvepia pavasariu

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Sveikata

21 p.

7 p.7 p.

21 p.

Kiekvienas prie namų turintis didesnį ar mažesnį šiltnamį yra bandęs auginti ne tik pomidorus, agurkus, bet ir saldžiąsias bei aitriąsias paprikas.

Nijolė Baronienė

Žiema parodė nagus, tačiau vasaris – permainingų orų mėnuo, tad tikėtina, kad šiltesnį orą nešantys ciklonai užsuks ir į Lietuvą. Tada bus galima sode padirbėti, kai ką ir namie pasėti.

Rapolas Tamošiūnas

Pati nevalgo, bet augina

Ant plauko pakibusią gyvybę gelbsti greitis

Spalvinga originali Lino Adomaičio, profesionalaus dainininko, kompozitoriaus, prodiuserio, muzika papras-tai pakelia ūpą, praskaid rina nuotaiką, tačiau kūrinys „Aš pavydžiu sau“ – iš kitos ope-ros.

Rūta Klišytė

11 p.

Lietuvos moterys gali gimdyti Vakarų standartus atitinkančiose klinikose, tačiau besivaikydamos madų jos iš medikų reikalauja daugiau.

Alė Sima

Augustinas Žemaitis, tin-klaraščio augustinas.net autorius, net nebando slėpti, kad kelionės jam – daugiau nei pomėgis, tadkiekvienai iš jų vaikinas ruošiasi labai kruopščiai. Ne išimtis – ir kelionė į Iraną: noro nukeliauti į persų civilizacijos tėvynę nenuslopino net plačiai paplitę stereotipai apie Iraną.

Rūta Juozaponytė

19 p.

Pamintų stereotipų šalisLinas sapnus surašo ant penklinės

Jei ne sumani giminaitė ir tikslus bei profesionalus medikų darbas, lentvariškė Aleksandra Junevičienė galėjo likti neįgali arba nebegyventi. Bet dabar močiutė sveika iš ligoninės iškeliavo namo ir vėl galės rūpintis mylimu šuniu Meškiu. Apie tai, kas jai nutiko, nė neprisimins.

Aušrinė Šėmienė


Top Related