(Užs. 671)

2011 m. spalio 1 d., šeštadienis • Nr. 78 (9097) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis• Šiuo metu rašytoja Renata

Šerelytė yra Vienoje, savo romano „Mėlynbarzdžio vaikai“, išleisto vokiečių kalba, pristatyme. Prime-name, kad pernai knyga laimėjo „Austria Bank Literaris“ premiją, atveriančią laureatui kelią į pa-saulio leidyklas.

Sodyba• Pasivaikščiojus po svaigina-

mai žydintį jurginų lauką abejingų šioms įstabioms gėlėms nelieka.

• Vis labiau vėstant orams, laimingi tie, kurie namuose gali užsikurti židinį. Tačiau šiai interjero detalei reikia nemažai priežiūros.

Sveikata• Rudenį, ėmus sparčiai trum-

pėti dienoms, vis dažniau apima bloga nuotaika. Tačiau tokia bū-sena nebūtinai yra depresijos pranašas.

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Nuo kitų metų pradžios žada-ma vėl mokėti tokias pensijas, kokios buvo iki krizės, tačiau kompensacijas už dvejus metus nemokėtą pensijų dalį siūloma atidėti iki geresnių laikų.

Pensininkai apmaudauja, kad ne vienas jų taip ir nesulauks

prievarta valstybei paskolintų pensijų, o ir atkurtosios nesušil-dys, nes šuoliuojančios produktų kainos ir artėjantis dar branges-nis šildymas gali tapti nepakelia-ma našta.

Ekonomistai perspėja, kad poli-tikų pažadus gali pakoreguoti gre-sianti antra nuosmukio banga.

Nukelta į 3 p.

Tik nuo kalbų apie biokurą šilumos kainos tikrai nesumažėsNeskatindama gluosnių, žilvičių ir kitų energinių želdinių augintojų, galinčių šilumos tiekėjams tiekti pigų biokurą, Vyriausybė bus priversta skirti milijonus kompensacijoms už šildymą.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Lietuvoje pakaktų energiniais augalais apsodinti maždaug 300 tūkst. hektarų, tuomet nereikėtų verkšlenti apie energetinę priklausomybę nuo Rusijos. UAB „Renergija“ archyvo nuotrauka

Valdžios nusavintų pensijų kompensacijos virsta miražu

Pražystantis politikų gerumas

Ar pastebėjote, kokios geros, įsijaučiančios į paprastų žmonių rūpesčius pastaruoju metu tapo mūsų partijos? Jau ir nusavintas pensijas žada mokėti tokias, ko-kios buvo iki tos nelemtos krizės, ir minimalų atlyginimą kilstelėti. Pa-žerta ir daugiau įvairių pažadų.

Miškų ir sodų mylėtojai traukė į Kauną

Aleksandro Stulginskio univer-siteto teritorijoje vyko ketvirta paroda „Sprendimų ratas 2011“. Tai vienintelė paroda, kur galima susipažinti su medžioklės reikme-nų, miškininkystės naujovėmis, įdomybėmis, aplinkos tvarkymo produktais.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

Apie tai – 10 p. Apie tai – 4 p.

2 2011 m. spalio 1 d. • Nr. 78 (9097)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Dar prieš porą metų Naciona-linė mokėjimo agentūra (NMA) per pagrindinius televizijų ka-nalus trimitavo apie milijonus, skiriamus ūkininkams, auginan-tiems bioenerginius augalus, ak-tyviai ragino ūkininkus visa galva pasinerti į bioenergetiką, tačiau dabar ši parama nutraukta, re-miamas tik energinių gluosnių įveisimas. Biokuro augintojai pa-sijuto apgauti.

Liko tik pažadai

„Žmonės buvo raginami augin-ti žilvičius, net ir parama iš pradžių jiems buvo žadėta, bet vėliau ji dingo. Likusi parama už energinių gluos-nių įveisimą yra skiriama ir net pa-ramos intensyvumas buvo padidintas 10 proc., tačiau atsirado kita rim-ta kliūtis – labai trumpas paraiškų surinkimo laikotarpis, kuris nelei-do ūkininkams suplanuoti sodinimo darbų“, – VL guodėsi ūkininkas.

„Dar įdomiau, kad užaugus pirma-jam derliui nėra specialių mašinų jam

nuimti, o valstybė neremia šios tech-nikos įsigijimo“, – rašoma ūkininko skunde „Valstiečių laikraščiui“.

Sunku patikėti, kad Lietuva, ES įsipareigojusi iki 2020 m. atsinauji-nančios energijos dalį bendrame ener-getikos „krepšelyje“ padidinti nuo 15 iki 23 proc., ne tik kad neremia, bet net ir slopina biokuro plėtrą.

Nėra kuo nuimti

„Gluosnius auginame nuo 2003 m. ir iš valstybės nesame gavę nė cen-to“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė UAB „Jūsų sodai“ direktorius Petras Basalykas.

Valstybės požiūrį į biokuro gamy-bą P.Basalykas pavadino baisiu.

„Augintojams nėra jokios para-mos, o juk Lietuvoje pakaktų ener-giniais augalais apsodinti maždaug 300 tūkst. hektarų, tuomet nereikė-

tų verkšlenti apie energetinę prik-lausomybę“, – sakė P.Basalykas.Lietuvoje gluosniai ir žilvičiai au-ginami tik maždaug 1 000 hektarų. Pirmą derlių žemdirbiai nuima po ketverių metų.

UAB „Renergija“ turi didžiausias gluosnių plantacijas, užimančias apie 150 hektarų. Tai sudaro maždaug

15 proc. energinių želdinių rinkos Lietuvoje. „Apie energinius augalus tik madinga kalbėti, teikiama tik da-linė parama už jų įveisimą. Tai apgai-lėtinas faktas“, – teigė „Renergijos“ direktorius Donatas Gustas.

Jis tikino, kad įmonė jau prieš ke-letą metų turėjo nuimti pirmą gluos-nių derlių, bet NMA atsisakė suteik-ti pagalbą technikai įsigyti, nors vien specializuotas kombainas kainuoja apie 1 mln. Lt.

„Atradome alternatyvų spren-dimą – prie traktoriaus kabinamą gluosnių nupjovimo ir smulkinimo mašiną, kainuojančią apie 300 tūkst. Lt, bet mūsų paraišką NMA atme-tė, nes esą jau esame gavę paramą už gluosnių pasodinimą“, – pasako-jo D.Gustas.

Kad apeitų biurokratines kliūtis, „Renergija“ įsteigė dukterinę įmonę ir paraišką teikė iš naujo.

NMA atstovė Aistė Mileikaitė pa-tvirtino, kad parama už energinių žel-dinių auginimą ES šalims narėms ne-beteikiama nuo 2010 m. sausio 1 d.

„Tai reglamentinė nuostata, – tiki-no A.Mileikaitė. – Per visą paramos teikimo laikotarpį (2007–2009 m.) parama pasinaudojo 5 018 pareiškėjų, o išmokėta buvo 40,35 mln. Lt.“

Tačiau „Valstiečių laikraščiui“ tiks-linant šiuos NMA teiginius, agentū-ros atstovė vis labiau painiojosi.

Priešingai nei aiškino A.Mileikaitė, Europos Komisijos dokumente, kurį ji nurodė, juodu ant balto parašyta: „Nuo to laiko, kai buvo priimtas Reglamen-tas (EB) Nr. 1782/2003, žemės ūkio sektoriuje iškilo daug naujų ir sunkių problemų, pavyzdžiui, klimato kai-ta ir vis didėjanti bioenergijos svarba (...)“. Maža to, Lietuva iki 2020 m. įsiparei gojo atsinaujinančios energijos dalį padidinti nuo 15 iki 23 proc.

Į tai NMA atsakė, esą pagrindo skirti specialią paramą už energinius augalus nėra, nes „labai išaugo tokių produktų poreikis tarptautinėse rin-kose“. Kitaip tariant, jei biokuro pa-klausa tarptautinėse rinkose didžiulė, ūkininkai gluosnių plantacijas plės ir be paramos! Tačiau aiškėja, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m.

programos veiklos sritį „Trumpos ro-tacijos plantacinių želdinių įveisimas“ 2008–2009 m. parama pasinaudo-jo tik 11 ūkininkų, o ne 5 018. Jiems išmokėta parama siekė tik 710 tūkst. Lt, o ne dešimtis milijonų, kaip iš pra-džių teigė NMA.

Pirkėjai – tarpininkai

Tikėtina, kad tik Lietuvoje taip slopinami energinių želdinių augin-tojai.

UAB „Jūsų sodai“ direktorius P.Basalykas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad įmonė gluosnių sodi-nukų daugiau parduoda kaimynams latviams, o ne Lietuvos ūkininkams.

„Žinote, mes auginame tik sodi-nukus, bet gatavai produkcijai (gluos-nių skiedroms) poreikis yra milžiniš-kas. Man skambina latviai ir prašo 380 tūkst. kietmetrių skiedrų, skambina len-kai ir prašo 800 tūkst. kietmetrių, o kiti prašo net 2 milijonų kietmetrių. Bet mes juk tik sodinukus auginame“, – ak-centavo P.Basalykas. Jo teigimu, ener-ginių želdinių šaka itin perspektyvi, bet valstybė kažkodėl nepadeda žmonėms bent verslo pradžioje.

Kad nuo ūkininkų lupami trys kailiai, paliudijo ir „Renergijos“ ben-drovė. „Mes negalime tiesiogiai kati-linėms parduoti gluosnių skiedrų, o tarpininkai už jų kietmetrį „Rener-gijai“ sumoka tik apie 70 litų“, – pa-sakojo UAB „Renergija“ direktorius D.Gustas.

Katilinėse konkursus laimi šilumi-ninkų dukterinės įmonės, kurios, iš gluosnių augintojų nupirkusios gluos-nių skiedras, jas katilinėms parduoda už dvigubai didesnę kainą.

Pigesnės šilumos nereikia

„Valstiečių laikraštis“ netruko įsiti-kinti, kad ūkininkai kalba tiesą. Vie-na didžiausių Lietuvoje šilumos tie-kėjų UAB „Litesko“ šilumą tiekia Alytaus, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir dar penkių miestų gyventojams.

Biokurą, įskaitant ir gluosnių skied ras, „Litesko“ perka centralizuo-tai (skelbdama konkursą). Šį konkur-są yra laimėjusi UAB „Bionovus“, kuri už grašius iš gluosnių augintojų su-perka produkciją ir ją perparduoda UAB „Litesko“. Už kokią kainą?

„Tai komercinė paslaptis“, – sakė UAB „Litesko“ fi lialo „Marijampo-lės šiluma“ direktorius Juozas Bar-taškevičius.

Savo ruožtu UAB „Litesko“ į šilu-mos tarifus gyventojams įkalkuliuoja kuro įsigijimo sąnaudas. Minėtus ta-rifus tvirtina Valstybinė kainų ir ener-getikos kontrolės komisija.

Bendrovės „Bionovus“ generalinis direktorius Audrius Vaitkevičius pri-pažino, kad įmonė neužsiima ener-ginių augalų auginimu. „Šalies miš-kuose ir pievose apstu įvairių biokuro rūšių, todėl šiuo metu „Bionovus“ neaugina energinių augalų“, – teigia A.Vaitkevičius. Jis akcentavo, kad ben-drovė aptarnauja 20 Lietuvos miestų.

Nieko keista, kad būtent UAB „Bi-onovus“ laimėjo „Litesko“ konkursą, nes yra glaudžiai susijusi su „Litesko“.

Bendrovė priklauso „Icor group“ (buvusi „Rubicon“), kuriai priklauso ir daugiabučius administruojanti kom-panija „City Service“, šeimininkaujanti gyventojų šilumos punktuose. Tai apie kokias gluosnių augintojų galimybes konkursuose galima kalbėti?!

Jei UAB „Litesko“ tiesiogiai iš augintojų pirktų gluosnių skie-dras, šildymas gyventojams at-pigtų 25–30 proc. Be to, valstybei nereikėtų nepasiturintiems gyven-tojams skirti tiek daug kompensa-cijų už šildymą ir karštą vandenį. Socialinės apsaugos ir darbo minis-terija „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad šioms kompensacijoms 2008 m. Vyriausybė skyrė 38 mln. Lt, 2009 m. – 66 mln. Lt, 2010 m. jau 99 mln. Lt, o šiemet prognozuo-jamas net 135 mln. Lt poreikis.

Akivaizdu, kad nenoras Lietuvoje išplėsti energinių želdinių plantacijas perša mintį apie neskaidrius politikų ryšius su šilumos tiekimo monopo-lininkais.

Aktualijos

Dar įdomiau, kad užaugus pirmajam derliui nėra specialių mašinų jam nuimti, o valstybė neremia šios technikos įsigijimo.

Tik nuo kalbų apie biokurą šilumos kainos tikrai nesumažės

34 proc.

44 proc.

14 proc.

8 proc.

Kaip pasiruošėte artėjančiam

šildymo sezonui?Tokį klausimą buvome pateikę interneto

puslapyje valstietis.lt.

Taupau mokesčiams už šildymą ir dujas

Apsirūpinau malkomis, anglimis

ir kitokiu kuru

Dar nepasirengiau, yra laiko

Man tai neaktualu

(Užs. 608)

UAB „Renergija“ turi didžiausias gluosnių plantacijas, užimančias apie 150 hektarų. UAB „Renergija” archyvo nuotrauka

32011 m. spalio 1 d. • Nr. 78 (9097)Valstiečių laikraštis

Pensininkai žada mitinguoti

Vyriausybė siūlo nuo 2012 m. mo-kėti ankstesnio dydžio, t. y. gautojo iki krizės, senatvės, netekto darbingumo ir valstybines pensijas. Rinkimų nuo-taikomis jau gyvenantys parlamenta-rai greičiausiai pritars. Skaičiuojama, kad tam prireiks apie 600 mln. Lt.

„Atkurti pensijas – garbės reika-las“, – teigė Seimo Socialinių reika-lų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

„Negalime išleisti daugiau, nei tu-rime, tačiau pensijas atstatyti būti-na“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Riman-tas Jonas Dagys.

Pensininkų organizacijų atstovai viliasi, kad artėjantys rinkimai pri-vers ir valdančiuosius, ir opozicijos politikus atsigręžti į pagyvenusius žmones.

„Rinkimai gali paskatinti politi-kus, tačiau ko vertos bus tos pensijos, kai prekių ir paslaugų kainos auga va-landomis. Žmonių akyse vis didesnis nusivylimas, nes šalyje klesti neteisy-bė. Vieni maudosi piniguose, gauna solidžius atlyginimus, priedus ir dar keliauja po užsienius, o kiti, sąžinin-gai pradirbę visą gyvenimą, skursta ir badauja. Su dideliu nerimu laukiame šildymo sezono, nepasitenkinimas, įtampa auga, spalio pabaigoje pensi-ninkai gali išeiti į gatves“, – perspėjo Lietuvos pagyvenusių žmonių aso-ciacijos prezidentė Grasilda Marke-vičienė.

Nuo 2010 m. didesnės nei 650 Lt senatvės pensijos buvo sumažintos vi-dutiniškai 5 proc. – nuo 3 iki 12,4 proc., o dirbančių pensininkų – nuo 2,5 iki 70 proc. (priklausomai nuo gauna-mo atlygio).

„Sodros“ skyles užlopys negreitai

Seimas turės apsispręsti ir dėl Vy-riausybės teikiamo senatvės, netek-to darbingumo ir valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projekto.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos parengtame projekte siū-loma sumažintas pensijas pradėti kompensuoti tuomet, kai „Sodros“

biudžetas bus subalansuotas, o šalis atitiks Mastrichto kriterijus. Tik kada tai bus ir ar dabartiniai pensininkai, kuriems prievarta buvo nurėžtos pen-sijos, sulauks tų laikų?

Pagrindiniai šių kriterijų nusta-to, kad šalies biudžeto defi citas ne-gali sudaryti daugiau kaip 3 proc. BVP, valstybės skola neturi viršy-ti 60 proc. BVP, o infl iacija negali būti 1,5 procentinio punkto didesnė už trijų ES valstybių narių, kurio-

se kainos yra stabiliausios, infl iaci-jos vidurkį.

Šių kriterijų Lietuva dabar neati-tinka, o „Sodros“ biudžeto defi citas šiemet planuojamas apie 2,2 mlrd. Lt. Panašaus defi cito tikimasi ir kitais metais.

Kompensacijos už per krizę sutau-pytas pensijas sieks apie 1,033 mlrd. Lt. Jas išmokėti siūloma per penkerius metus nuo proceso pradžios.

Parlamentaras R.J.Dagys tvirtino, kad subalansuotą „Sodros“ biudže-tą turėsime ne anksčiau kaip po 2–3 metų. „Jei norime greičiau, turime di-dinti mokesčius ir socialinio draudi-mo sistemos pajamas. Tačiau visuo-menė to nepalaikys, todėl privalome suktis iš to, ką dabar turime“, – kalbė-

jo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

Pensijas kompensuoti siūloma pa-našiu principu kaip jos buvo mažina-mos – mažesnes pensijas didinti ma-žesniu procentu, didesnes – didesniu. Numatytas spartesnis pensijų kom-

pensavimo mechanizmas vyresniems nei 75 metų asmenims ir papildomas koefi cientas dirbusiems pensininkams. Mirusių pensininkų kompensacijos nebus skiriamos jų palikuonims. Įsta-tymo projekte nenumatyta ir indek-suoti dėl infl iacijos nuvertėjusias kom-pensacijas. Taigi nusavintų pensijų kompensavimo vilkinimas valstybei naudingas. Kuo ilgiau bus atidėlioja-ma, tuo mažesnę pinigų sumą reikės grąžinti, nes dalis pensininkų jau bus persikraustę į anapilį.

Milijardų siūlo ieškoti kitur

„Jei politikai turi nors kiek sąži-nės, turi būti prisiimta skola pensi-ninkams. Nerimtai atrodo pažadai, kad nusavintas pensijas grąžins, kai ateis geresni laikai. Jei taip ir toliau valdys šalį, niekada geriau negyvensi-me. Nesąžininga ir nusikalstama, kai vieni švaisto pinigus, o kiti badauja“, – piktinosi G.Markevičienė.

A.Sysas neabejoja, kad sumažintų pensijų kompensacijų grąžinimas už-sitęs. „Pavasarį patvirtinome pensijų reformos gaires, kur įtvirtintos nuos-tatos, kad nebus plečiamas valstybinių pensijų gavėjų ratas. Deja, komitetas pritarė pateiktiems siūlymams jį iš-plėsti. Iš vienų atimame ir negrąži-name, o kitiems pridedame“, – teigė Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto narys.

Parlamentaras siūlo būdą, kaip greičiau subalansuoti „Sodros“ biu-džetą. „Jei „Sodrai“ nebus paramos iš valstybės biudžeto, procesas gerokai užsitęs“, – pareiškė A.Sysas.

Ir pensininkų organizacijų atstovai mato išeitis, kaip galima valstybei su-taupyti neverčiant pagyvenusių žmo-nių badmiriauti.

„Sodros“ biudžeto defi citas – iki 3 mlrd. Lt, o viešiesiems pirkimams išeina apie 11 mlrd. Lt. Ar sunkme-čiu reikia tiek mėtytis pirkimams?!“ – parlamentarų klausė pensininkų ben-drijos „Panevėžio bočiai“ pirmininko pavaduotojas Bonifacas Sutulas.

Panevėžietis parlamentarams pa-teikė ir kitus skaičiavimus „Klausiau jų, iš kur atsirado 600 mln. Lt, ku-rių reikia pensijoms atkurti. Šalyje yra 528 tūkst. senatvės pensininkų, kurių pensijoms grąžinti reikia tik 228 mln. Lt. Kiti milijonai išeina ki-toms pensijoms. Gal jas reikėtų atsi-joti?“ – samprotavo B.Sutulas.

Aktualijos

Prievarta nusavintų pensijų kompensavimo vilkinimas valstybei naudingas. Kuo ilgiau bus atidėliojama, tuo mažesnę pinigų sumą reikės grąžinti, nes dalis pensininkų jau bus persikraustę į anapilį.

Pensijų atkūrimas pagyvintų vartojimąRimantas Rudzkis, ekonomikos ir fi nansų analitikas

Vyriausybė turi būti atsargi, nes situ-acija pasaulyje keičiasi, gali prasidėti nauja recesijos banga. Tik ar valstybė turi taupyti skriausdama pensininkus? Manau, kad atlikus struktūrinę biudže-to išlaidų analizę atsirastų kitų taupy-mo šaltinių. Pavyzdžiui, galima būtų sumažinti pernelyg didelį verslą kon-troliuojančių įstaigų tinklą, viešuosius pirkimus. Statistika rodo, kad pernai visas valdžios sektorius (švietimas, tei-sėtvarka, valstybės valdymas ir pan.) yra nupirkęs tarpinio vartojimo prekių ir paslaugų už daugiau nei 6 mlrd. Lt. Pensijų atkūrimas pagyvintų vidaus vartojimą. Pensininkai perka ne pra-bangos, o būtinojo vartojimo prekes.

Įsiteikti pensininkams – politinis triukasAušra Maldeikienė, ekonomikos eks-pertė, Vilniaus universiteto docentė

Turime matyti ne tik pensininkus, bet ir jaunimą, bedarbius. O dabar gyve-name iškreiptų veidrodžių pasaulyje. Nenormalu, kad jauno žmogaus, kuris turi mažų vaikų ir dažnai neturi būs-to, minimali alga mažesnė nei vidutinė pensija. Taigi jaunimui išgyventi tokio-mis sąlygomis nepalyginamai sunkiau. Dabartinė dirbanti karta nuo 40 iki 60 metų gali likti be jokių pensijų. Pagyve-nę žmonės paprastai turi būstą, gauna kompensacijas už šildymą, vaistus. Lie-tuviškais mastais jie labiausiai socialiai apsaugoti. Taip, dabar jų skurdo lygis padidėjo. Bet kaip gyvena bedarbiai? Noras įsiteikti pensininkams – politinis triukas, nes pagyvenę žmonės – vieni stabiliausių rinkėjų.

Valdžios nusavintų pensijų kompensacijos virsta miražu

Atkelta iš 1 p.

Jaunatis.Saulė teka 7.20, leidžiasi 18.56.

RytojŠiandien Poryt

Spalis – tipiškas rudens mėnuo. Dienos jau kur kas trumpesnės. Nuo liepos pirmųjų dienų iki spalio pradžios diena sutrumpėja šešiomis valandomis, o sau-lė vidurdienį vis mažiau pakyla virš horizonto ir jos nuožulnūs spinduliai menkai bešildo žemę. Oras sparčiai vėsta, vidutinė spalio mėnesio temperatūra 5–6 laips-niais žemesnė negu rugsėjo.

Šiandien – be didesnio lietaus. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, 6–11 m/s. Tem-peratūra naktį – 9–14, dieną – 14–19 laipsnių šilumos.

Sekmadienį – be lietaus. Naktį ir rytą numatomas rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 2–7, dieną – 13–18 laipsnių šilumos.

Pirmadienį vietomis palynos, naktį bus 8–10, dieną – 13–15 laipsnių šilumos.Antradienį vyraus panašūs orai. Naktį numatoma 7–9, dieną – 16–18 laips-

nių šiluma.meteo.lt, VL inf.

Dieną: +14 +19°

Naktį: +9 +14°

Dieną: +13 +18° Dieną: +13 +15°

Naktį: +8 +10°Naktį: +2 +7° „Nematau nė vienos priežas-

ties, kodėl jaunas politikas Gintas Tamošiūnas, neseniai išrinktas mūsų partijos sostinės Antakal-nio grupės vadovu, negalėtų sėk-mingai balotiruotis toje vienman-datėje rinkimų apygardoje, kur savo kandidatūrą kelia premjeras Andrius Kubilius, ir kodėl nega-lėtų pastarojo nugalėti“, – teigia Darbo partijos rinkimų štabo va-dovas Vytautas Gapšys.

Pasak V.Gapšio, partija sveikina tokių jaunų žmonių ėjimą į politiką ir sudaro jiems visas sąlygas veikti. Tiek

V.Gapšys, tiek pats naujasis grupės pirmininkas tikino, kad naujas po-litikos veidas yra pranašumas, o ne trūkumas.

G.Tamošiūnas, kuriam dabar 35 metai, savarankiškai dalyvavo 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas. Jis surin-ko 1 180 balsų Vilniaus miesto apy-gardoje. Tai antras nepriklausomo kandidato rezultatas Vilniuje ir ke-tvirtas visoje Lietuvoje.

Pats G.Tamošiūnas neslepia am-bicijų balotiruotis būtent vienman-datėje apygardoje. „Pradėsime nuo to,

kad aiškinsimės Antakalnio gyvento-jų lūkesčius, padidinsime grupės narių skaičių bent dvigubai. Patirtis, kurią įgijau savivaldos rinkimuose, dar bus labai naudinga, nes vienas iš tikslų – kova vienmandatėje apygardoje. Rim-tų konkurentų gali būti ir daugiau, o ne vien premjeras, kurio žinomumas ir įvaizdis jau yra veikiau trukdis, nei privalumas“, – sakė jaunasis politikas.

Antakalnio apygardoje paskutinių Seimo rinkimų metu balotiravosi ne tik premjeras ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ly-deris A. Kubilius, bet ir tuometinis Liberalų ir Centro sąjungos vadovas Gintautas Babravičius, Lietuvos so-cialdemokratų partijos atstovas Al-girdas Sysas, vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Arūnas Štaras.

balsas.lt

Darbo partija: A.Kubilių gali nugalėti G.Tamošiūnas

Rimanto Dovydėno piešinys

4 2011 m. spalio 1 d. • Nr. 78 (9097)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Ar pastebėjote, kokios geros, įsi-jaučiančios į paprastų žmonių rū-pesčius pastaruoju metu tapo mūsų partijos? Jau ir nusavintas pensijas kitąmet žada mokėti tokias, kokios buvo iki tos nelemtos krizės, ir mi-nimalų atlyginimą kilstelėti ne rea-liais trisdešimt keliais litais, o iki viso tūkstančio. Pažerta ir daugiau įvairių pažadų.

Kas atsitiko? Iš esmės nieko. Tik jau padvelkė rinkimais. Iki jų dar ly-giai metai, bet daugelis partijų jau rikiuoja būsimus kandidatus į Sei-mo narius, vienur taikiai, kitur konf-liktuodami kolegos dalijasi vien-mandatėmis rinkimų apygardomis. Natūralu, kad sparčiai rinkimams besiruošiantys politikai jau pradeda pražysti gerumu, paslaugumu savo būsimiems rinkėjams.

Nė viena mūsų valstybės insti-tucija nėra taip koneveikiama kaip politinės partijos, Seimas, Vyriausy-bė. Visuomenės apklausų lentelėse šią kadenciją jos taip ir neišlipo iš dugno. Tačiau trokštančiųjų užimti

šias vietas netrūksta nė per vienus rinkimus. Priešingai – siekiančiųjų įsikurti Seimo rūmuose būna tiek, kad tokio konkurso galėtų pavydė-ti pati populiariausia šalies aukštoji mokykla.

Štai tada ir kyla klausimas, ko-dėl taip veržiamasi į tokią valdžią, kuri žmonių yra labiausiai ne-mėgstama. Gal todėl, kad norima kažką pakeisti, sumažinti socia-linę atskirtį tarp valdžios ir tau-tos? Nedrįsčiau tvirtinti, kad to-kių nėra. Tačiau dauguma veržiasi į valdžią toli gražu ne tarnauti žmo-

nėms, kaip dažnai deklaruoja per rinkimų kampanijas, o todėl, kad į ją patekusiesiems gyventi ne taip jau blogai netgi gūdžiausios kri-zės metais.

Garantuotas solidus atlyginimas, apie kurį didžioji tautos dalis gali tik pasvajoti, visų mokesčių mokė-tojų pinigais apmokamas politinis turizmas į egzotines šalis, dar įvairūs priedai prie atlyginimų „už didelius

darbo krūvius“ arba dalyvavimą pat-riotiniuose renginiuose – Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir kitokiuo-se minėjimuose, kaip praėjusią ka-denciją būdavo Kaune.

Nieko nuostabaus, kad, kaip toje reklamoje, vieną kartą paragavę val-džios, jau negali sustoti. Ar tai ne-patvirtina neseniai spaudoje pasi-rodžiusių žinių, kad net apie šimtas dabartinių parlamentarų pasiryžę artėjančiuose rinkimuose grumtis ir dėl kitos kadencijos Seimo narių mandatų? Ir tik mažiau kaip treč-dalis vėl patekti į Seimą dėl įvairių

priežasčių bandyti neketina. Vieni aiškiai neturi šansų, kiti, matyt, pa-tys suprato įsėdę ne į tas roges.

Tačiau dauguma pasiduoti ne-žada. Politiniame užribyje atsidūrę socialliberalai susirado naujas ni-šas – dauguma perbėgo į raumenis auginančią Darbo partiją, kiti – pas socialdemokratus, nes būnant šiose partijose kur kas daugiau galimybių išlikti valdžioje.

Iš politinio žemėlapio, kaip ir prognozuota, išnyks jau kelis kar-tus skilę Arūno Valinsko „prisi-kėlėliai“, dabar įsiliejantys į libe-ralcentristų gretas. Frakcija Seime jau pakeitė pavadinimą, tuoj ne-beliks ir pačios juokdarių partijos. Tik kažin ar jie sustiprins įvairių išbandymų ir netekčių kamuo-jamą Liberalų ir centro sąjungą. Gali atsitikti netgi priešingai – dėl prisijungusių liūdnai pagarėjusių „prisikėlėlių“ dalis rinkėjų nuo li-beralcentristų gali ir nusigręžti. Nei Liberalų sąjūdis, nei Artūro Zuoko judėjimas kol kas, atrodo, neketina bičiuliautis su liberalcen-ristais, tad to stipraus trečiojo kelio gali ir nebūti.

Šiandien, likus metams iki rin-kimų, sunku būtų prognozuoti, kas kitą kadenciją perims svarbiausias valdžios vadeles. Jei rinkėjų nuo-taikos nepasikeis, daugiausia gali-mybių patekti į Seimą ir tapti val-dančiaisiais turi socialdemokratai, Darbo partija, „tvarkiečiai“ ir Tė-vynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Tačiau kas galiausiai iš jų atsi-durs politiniame olimpe, o kas bus priverstas lindėti opozicijos apka-suose, dabar pasakyti dar būtų ri-zikinga, nes į Seimą tikriausiai dar pateks ir kitų politinių partijų ar judėjimų atstovų, galinčių būsimas politines svarstykles nusverti į vieną ar kitą pusę.

Apaštalas Paulius džiaugėsi ma-tydamas didėjantį įtikėjusiųjų Kristų skaičių, tačiau jo džiaugsmą temdė nesutarimai ir nesantaikos, kurios trukdė jaunai krikščionių ben-druomenei augti. Todėl apaštalas ne kartą krikščionis perspėjo sau-gotis susiskaldymų ir vaidų, kurių priežastimi dažniausiai būna žmo-nių puikybė – noras susireikšminti ir pirmauti.

Šis apaštalo Pauliaus perspėji-mas yra labai aktualus mūsų da-barčiai. Susipriešinimas ir kaltini-mai temdo mūsų tėvynės padangę, verčia žmones nusivilti laisve. Jeigu žmones, kaip teigiama, gali suvie-nyti tik krepšinis, tokia vienybė – labai trapi ir laikina, kaip trapios ir krepšinio pergalės. Tikra visuome-nės jungtis gali būti tik aukštesnė už patį žmogų jėga. Ši jėga – tikėjimas Jėzų Kristų, iš kurio galime ir priva-lome išmokti, kaip reikia mylėti ir būti vieningiems.

Lankydamasis savo tėvynėje popiežius Benediktas XVI kalbėjo: „Vienybės pamatas yra tikėjimas. Mūsų tikėjimo rimtumas priklauso nuo to, kiek rimtai mes gyvename pagal Dievo žodį, kiek rimtai mes

stengiamės tarnauti tam Jo kūriniui, kurį Jis sutvėrė pagal savo paveikslą ir panašumą.“

Dievo žodis, kuriuo remiasi mūsų tikėjimas, mums atskleidžia tikros, žmones vienijančios meilės esmę. Apaštalo Pauliaus laiške fi lipiečiams rašoma: Jis, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Die-vu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmo-nės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties (Fil 2, 6–8). Štai kokia yra Jėzaus meilė, kuri peržengia Dievą ir žmogų ski-riančią nuodėmės bedugnę, bet kad tai padarytų, turi apiplėšti save, pri-imdamas žmogaus prigimtį, nusiže-

mindamas iki mirties ant kryžiaus. Tokia yra tikroji meilė, bet daugelis jos nepažįsta.

Prieš dvylika metų mirė kunigas Algirdas Mocius. Jis paliko taurų pavyzdį, kaip reikia Kristaus pavyz-džiu mylėti žmones. Sunkiais poka-rio metais, rizikuodamas laisve, jis partizanams rinko maisto produk-tus. Nuteistas dešimčiai metų, ku-nigas lageryje kaliniams išdalyda-vo gautus siuntinius, nors pats buvo panašus į skeletą. Atlikęs bausmę ir grįžęs į Lietuvą, vėl uoliai dirbo ir

vėl buvo nuteistas dešimčiai metų. Tačiau net pačios sunkiausios ka-linimo sąlygos nepakeitė jo tvirtos krikščioniškos nuostatos – pirmiau-sia matyti žmones ir jų vargus, o tik paskui pasirūpinti savimi. Šitaip geri tėvai myli savo vaikus.

Šiomis dienomis Lietuvoje buvo paminėtos žydų genocido 70-osios metinės. Kai naciai žudė žydus, gel-bėti pasmerktuosius reiškė rizikuoti savo gyvybe. Nepaisydami didžiu-lės grėsmės, tūkstančiai lietuvių at-liko meilės žygdarbį – rizikavo, slėpė ir gelbėjo nekaltus žmones. Septy-niems šimtams šių gelbėtojų yra su-teiktas Pasaulio teisuolio vardas. To-kia yra tikroji meilė, kuri išauga ant tikėjimo uolos.

Šios Kristaus meilės vedamas po-piežius Benediktas XVI šiomis die-nomis lankėsi Vokietijoje. Daugybė žmonių šiltai sveikino Šventąjį Tėvą, bet netrūko ir priešiškumo. Daug kas norėtų, kad popiežius pritartų nekrikščioniškam žmonių elgesiui, kurio sekuliarizuotoje Vokietijoje, kaip ir visoje Europoje, apstu. Jei popiežius tai padarytų, žiniasklai-da jam keltų ovacijas. Tačiau ištiki-mybė Bažnyčiai ir meilė žmonėms neleidžia popiežiui daryti kompro-misų, todėl jis aiškiai formuluoja,

koks turi būti tikėjimas. Jis kalba: „Dievo nepaisymas mūsų visuome-nėse vis labiau akivaizdus. Vis ma-žiau rūpi Apreiškimo istorija, apie kurią mums kalba Šventasis Raštas. Tad gal ir mes turėtume pasiduoti sekuliarizmo spaudimui ir atskie-dę savo tikėjimą tapti moderniais žmonėmis? Žinoma, kad tikėjimas būtų šiuolaikiškas, reikia jį vis iš naujo permąstyti ir naujai juo gy-venti. Tačiau tikėjimo atskiedimas mums nepadės. Mums reikia tikėji-mo visumos. Tokiu tikėjimu turime šiandien gyventi.“

Šie popiežiaus žodžiai nepapras-tai aktualūs ir Lietuvai. Pas mus taip pat netrūksta pasimetimo tikėjimo srityje. Daug kam atrodo, kad Baž-nyčia laimėtų, jei sušvelnintų ne-lengvus moralinius reikalavimus, jei daugiau atsižvelgtų į žmonių nuo-

monę. Benediktas XVI labai taikliai atsako: „Jei mes patys susikurtume tikėjimą, jis neturėtų jokios vertės. Mes neišrandame tikėjimo ir nesu-sitariame dėl to, ką tikėti ir ko ne. Tikėjimas – pamatas, ant kurio mes stovime.“

Maldoje prašykime Viešpatį, kad tvirtai stovėtume ant krikščioniš-ko tikėjimo pamato ir kad būtume pilni tikros meilės mus supantiems žmonėms.

Komentarai

Savaitės komentaras

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius 8 5) 210 0092

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 28 691 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1208. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Pražystantis politikų gerumas

Jis apiplėšė pats save

Jeigu žmones, kaip teigiama, gali suvienyti tik krepšinis, tokia vieny-bė – labai trapi ir laikina, kaip trapios ir krepšinio pergalės. Tikra vi-suomenės jungtis gali būti tik aukštesnė už patį žmogų jėga.

Dauguma veržiasi į valdžią toli gražu ne tar-nauti žmonėms, kaip dažnai deklaruoja per rinkimų kampanijas, o todėl, kad į ją pateku-siesiems gyventi ne taip jau blogai netgi gū-džiausios krizės metais.

52011 m. spalio 1 d. • Nr. 78 (9097)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Edita Kulpaitė

Pasaulio didmiesčių triukšmas ir smogas – mums tolima proble-ma, jei apskritai ją turėsime. Visgi negalime pasigirti, kad Lietuvo-je gyvename miestuose, kuriuo-se harmoningai dera ekonomi-nė nauda ir gyventojams palanki aplinka.

Labiausiai teršia automobiliai

„Miestai teikia didžiausias pasirin-kimo galimybes gyventojams. Juose sukuriama didžioji šalies BVP dalis. Tačiau čia kyla ir didžiausios proble-mos, susijusios su žmogaus veikla“, – sako Roma Žakaitienė, Lietuvos savi-valdybių asociacijos direktorė.

Aplinkosaugos požiūriu pagrin-dinė miestų problema – tarša. Ypač didžiuosiuose miestuose prie inten-syvaus eismo gatvių. Statistikos de-partamento duomenimis, daugiausia teršia lengvieji automobiliai, kurie keliuose sudaro apie 88,6 proc. visų transporto priemonių. „Transporto keliamai taršai savivaldybėse skiria-mas ypatingas dėmesys, rengiamos oro kokybės valdymo programos, kuriose numatytos taršos mažinimo priemonės, daug dėmesio skiriama transporto srautams valdyti“, – sako R.Žakaitienė.

Miestų savivaldybėms taip pat tenka sudėtingas uždavinys spręsti atliekų tvarkymo, triukšmo mažini-mo, urbanistinės plėtros ir daug kitų klausimų.

Dirbti reikia ne tik dėl naudos

„Jei norime miesto, kuriame būtų gera gyventi, turime pamirš-ti didžiausios naudos vaikymąsi“, – mano viena projekto-konkurso „Dar-ni miesto plėtra“ vadovių Aldona Ar-malė. „Verslas, jo nauda yra svarbu, bet ji būtų didesnė, jeigu architek-tai, statytojai, transporto specialis-tai, miesto savivaldos valdininkai ir politikai, priimdami sprendimus, daž-niau galvotų apie miestą kaip visu-mą, mėgintų įsivaizduoti, ar mies-

tas, kurį jie kuria, yra patrauklus jo gyventojams dirbti, mokytis, auginti vaikus, pramogauti, ar jo viešosios erdvės patogios, orientuotos į gy-ventojus, ar urbanistinis kraštovaiz-dis harmoningas, ar miesto oras ne-užterštas“, – svarsto ji.

„Mes skatiname miestų bendruo-menes aktyviau įsitraukti į miesto plėtros planavimą, kurti, siūlyti savo miesto vizijas ir pagal galimybes pri-sidėti jas įgyvendinant“, – projekto tikslus įvardija viena iš jo vadovių.

Anot A.Armalės, seniai pribren-do reikalas Lietuvos miestams turėti perspektyvinį plėtros planą, nes tik taip galima tikėtis sumažinti taršą ir energijai bei transportui išleidžiamas sumas. Daugelį miestui svarbių pro-jektų įmanoma įgyvendinti tik koo-peruojant valstybės ir verslo lėšas, plėtojant partnerystę.

Pasak jos, svarbus ir gyventojų

suvokimas, kad jie gali lemti savo miesto ateitį. Vienas iš pavydžių – daugiabučių renovacijos klausimas. Būsto reikmėms naudojamos ener-gijos efektyvumas Lietuvoje yra apie 1,8 karto mažesnis negu daugely-je Europos Sąjungos valstybių. Gy-ventojai kiekvienas atskirai stengia-si apšiltinti butus – įstatyti sandarius langus, duris, bet pasenusių šilumos sistemų patys nepakeis. Tik daugia-bučių bendrijos kartu su savivaldybe gali iš esmės spręsti būstų apšiltini-mo klausimą.

Ne vien Lietuva

Darnios miestų plėtros problemas sprendžia ne vien Lietuva. 2007 m. ES valstybės pasirašė Leipcigo tva-riųjų Europos miestų chartiją. Joje rašoma, kad ilgalaikėje perspektyvo-je miestai nebegalės atlikti socialinės pažangos ir ekonomikos augimo va-riklio vaidmens, jeigu nepavyks išlai-kyti socialinės pusiausvyros miestuo-se ir aplink juos, užtikrinti kultūros įvairovės ir nustatyti aukšto miestų dizaino, architektūros ir aplinkos ap-saugos lygio.

Ateitis – tik darniame miesteLietuvos savivaldybių asociacija kartu su Nekilnojamojo turto plėtros asociacija bei Lietuvos žurnalistų sąjunga pradėjo įgyvendinti projektą-konkursą „Darni miesto plėtra“.

Miestų savivaldybėms taip pat tenka sudėtingas uždavinys spręsti atliekų tvarkymo, triukšmo mažinimo, urbanistinės plėtros ir daug kitų klausimų.

(Užs. 670)

(Užs. 669)

6 2011 m. spalio 1 d. • Nr. 78 (9097)Valstiečių laikraštisPrenumerata

Depresijos gniaužtuose skauda sielą

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Brangus Europos rojus

19 p.

Sodyba

Tylus atkakliosios Šerelytės bėgimasŠiuo metu rašytoja Renata Šerelytė yra Vienoje, savo ro-mano „Mėlynbarzdžio vaikai“, išleisto vokiečių kalba, pri-statyme. Apie tai atsitiktinai prasitarė jos sutuoktinis. Jis ir priminė, kad pernai žmonos knyga laimėjo „Austria Bank Literaris“ premiją, atveriančiąlaureatui kelią į pasaulio leidy-klas: prestižinė premija teikia-ma geriausiam prozos kšrinio autoriui iš Rytų ir Vidurio Eu-ropos, o Renata pernai įveike net 140 pretendentus.

Rūta Klišytė

Sostinės „Židinio“ suaugusiųjųgimnazijos germanistas Edvinas Šimulynas rugpjūtį aplankė Šveicariją ir darbą suderino su malonumu. Kaip Lietuvos atstovas Edvinas dalyvavo Pasaulinės vokiečių kalbosmokytojų draugijos konferencijoje ir keliavo po šalį. Tiesa, šiam brangiam malonumui mūsų pedagoguitenka taupyti ištisus metus,tačiau įspūdžiai atsiperka. Juk pagaliau norisi dar gyvam patekti į rojų, tegu ir mokamą!

Rūta Klišytė

SveikataSąnarius maudžia ne tik dėl sunkaus darbo

23 p.23 p.

7 p.

Ir jaunam žmogui kremzlės irimas gali tapti problema.Daiva Šalc

Per vienus metus sergančiųjų depresija mūsų šalyje padaugėjoapie 16 proc.

Almutė Blaževičiūtė

Tvarkingo židinio liepsna kaitresnė

7 p.

Vis labiau vėstant orams, laimingi tie, kurie namuose gali užsikurti židinį. Tačiau šiai interjero detalei reikia nemažai priežiūros.

Rapolas Tamošiūnas

Margaspalviai jurginai – atgaiva sielaiRudenį pasivaikščiojus po svaiginamai žydintį lauką abejingų šioms įstabioms gėlėms nelieka.

Vida Tavorienė