2011 m. rugsėjo 24 d., šeštadienis • Nr. 76 (9095) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis• Lietuviškos estrados riteris.

Taip dainininką Aleksą Lemaną, rugsėjį atšventusį 70-ies metų ju-biliejų, titulavo šmaikščioji Zita Kel-mickaitė. Populiarus dainininkas nusipelnė scenos veterano poilsio, tačiau dar nesudėjo ginklų, nors, tiesa, teturi vieną – puikų balsą.

Sodyba• Norinčiųjų apdrausti savo

būstą daugėja po kiekvieno gam-tos šėlsmo – audros, potvynio ar žaibo, tačiau kol kas namų draudi-mu yra pasirūpinę tik ketvirtadalis gyventojų.

• Šiaurės Skandinavijoje ap-želdinti stogai turi šimtametę is-toriją. Tačiau Lietuvoje ir Mažojoje Lietuvoje taip pat būta panašios tradicijos.

Bičių avilys• Bitininkai nuo seno buvo lai-

komi dorais ir sąžiningais. Tačiau šiandien kažin ar visais kopinėjan-čiais medų galima pasitikėti?

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Paramą varguoliams dalijantis Lietuvos „Caritas“ ir Lietuvos Rau-donojo Kryžiaus draugija kategoriš-

kai atsisako „Maisto bankui“ mokėti vadinamąjį maisto tvarkymo mokes-tį. O „Maisto banko“ vadovai tikina, kad „neišvengiamai naujovei“ prieši-nasi tik saujelė nepatenkintųjų.

Nukelta į 3 p.

Nemelioruojama dirbama žemė virsta neįžengiamais pelkynaisMelioratoriai ir ūkininkai jau skambina pavojaus varpais – daugybė žemės ūkio paskirties laukų skęsta vandenyje ir jau tampa netinkami ūkininkauti.

Saulius Tvirbutas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Melioracijos priežiūrai ir remontui iki 2008 m. buvo skiriama 82 mln. Lt per metus. Per pastaruosius trejus metus ši suma yra sumenkusi iki 28 mln. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Naujasis mokestis sukiršino labdaros organizacijas

Ar pavyks nukirpti partijų bambagysles?

Partijos šiuo metu, atrodo, susi-rūpinusios ne juokais. Tik pagalvo-kite, Prezidentė užsimojo nukirpti jas maitinančias bambagysles – iš ko maitinsimės, kaip gyvensime, juk ant nosies jau Seimo rinkimai. Tikra tiesa, netrukus prabus netgi popierinės partijos.

Žiūrimiausias Europos čempionatas istorijoje

2011-ųjų Europos čempiona-tas įeis į istoriją kaip žiūrimiausias krepšinio įvykis žemyne. Taip tei-gia „FIBA Europe“. Tiesioginę fi nalo tarp Ispanijos ir Prancūzijos rinkti-nių transliaciją „La Sexta“ kanalu stebėjo 4,73 mln. ispanų, arba 10 proc. visų šalies gyventojų.

(Užs. 170)

Apie tai – 20 p. Apie tai – 4 p.

Didžiausios šalyje labdarą teikiančios organizacijos pasijuto reketuojamos dėl „Maisto banko“ sumanyto maisto tvarkymo mokesčio.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosTėviškės šviesaMoters pasaulis

2 2011 m. rugsėjo 24 d. • Nr. 76 (9095)Valstiečių laikraštis

Saulius TvirbutasVL žurnalistas saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Dvi iš eilės lietingos vasaros skandino ūkių laukus ir atnešė daugybę nuostolių. Jų būtų buvę gerokai mažiau, jei laukai būtų numelioruoti. Tačiau pastaraisiais metais ir taip menkos lėšos melio-racijai dar labiau mažėjo. Specialis-tai sako, kad jei tokia padėtis liks ir toliau, vėliau sausinimo įrenginių sutvarkymas bus dar brangesnis, sumažės dirbamos žemės plotai, o melioracijos įmonės, jau dabar gyvenančios iš kitų darbų, ilgainiui atsisakys specifi nės įrangos.

Laukai skęsta

Radviliškio rajone bulves auginan-ti Zina Staškūnienė pasakojo, kad jos laukus lietingesnėmis vasaromis daž-nai apsemdavo ir dalis derliaus supū-davo. „Kartais telkšodavo tokios balos, kad neįvažiuodavo kombainai ir bul-vės likdavo laukuose, – kalbėjo ūki-ninkė. – Viename iš savo laukų patys sutvarkėme melioracijos įrenginius ir jame net po pastarųjų lietingų va-sarų nepatiriame nuostolių.“ Tačiau kitame lauke susidėvėję melioracijos įrenginiai eina per kaimynų žemę ir juos remontuoti reikėtų bendrai. O su jais kol kas bulvių augintojai nesusi-tarė, todėl ten po pastarųjų lietingų vasarų neišvengė nuostolių.

Dėl susidėvėjusios melioracijos įrenginių daugelio ūkininkų laukai pavirsta tvenkiniais ir derlius pražūva.

Šiemet daugiau ar mažiau nukentė-jo dauguma daržovių augintojų, lie-tus nuniokojo ir dalį javų, rapsų der-liaus.

Pasvalio rajone apie 100 ha javais ir rapsais apsėjantis Aurimas Garlaus-kas dėl drėgmės kasmet prarasdavo apie 20 proc. derliaus. Pernai su kitais dviem ūkininkais jis įkūrė asociaciją ir gavo ES paramą remontuoti meliora-cijos įrenginius. Į ūkininkų laukus in-vestuota apie 1 mln. Lt ES paramos ir 10 proc. jų pačių lėšų. „Anksčiau apie

20 ha derliaus tekdavo palikti balose, o dabar sąlygos ūkininkauti geros, to-dėl pastangos gauti ES paramą ir as-meninės investicijos tikrai atsipirks“, – tvirtino žemdirbys.

Lėšų nepakanka

Melioracijos priežiūrai ir remontui iki 2008 m. buvo skiriama 82 mln. Lt per metus. Per pastaruosius trejus metus ši suma yra sumenkusi iki 28 mln. Lt. O specialistų teigimu, tam reikėtų mažiausiai 100 mln. Lt.

Situaciją šiek tiek gelbėjo ES pa-rama, į kurią galėjo pretenduoti aso-ciacijas įkūrę ūkininkai. Iš pradžių tam buvo skirta 131 mln. Lt, paskui pavyko paramos sumą padidinti dar 75 mln. Lt. Tačiau ir dabar pagal turi-mą paraiškų kiekį papildomai reikėtų 86 mln. Lt. Jų tikimasi surinkti iš kitų nepanaudotų paramos priemonių.

Žemės ūkio ministerijos Meliora-cijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vy-tautas Byla sakė, kad šalyje remontuo-ti reikia apie 17 tūkst. km drenažo, o melioracijos laukia 220 tūkst. ha že-mės. „Rūpesčių kelia ne tik susidėvė-jusių, apleistų įrenginių renovacija, bet ir atnaujintųjų priežiūra, – pasakojo V.Byla. – Dabar tik gavę paramą me-

lioracijai ūkininkai įpareigoti 5 metus užtikrinti gerą drenažo būklę. Kitų priversti tai daryti nėra teisinių gali-mybių, nes įrenginiai priklauso vals-tybei, o žemės plotai, per kuriuos jie nuvesti, dažniausiai nedeklaruojami kaip žemdirbio nuosavybė.“

Pasak vedėjo, vilčių gali teikti kuria-mos paramos programos pakrančių ir šlaitų priežiūrai. „Siūlome, kad ūkinin-kai, tvarkantys pašlaites, tarp jų ir me-

lioracijos tranšėjas, gautų 400–500 Lt už ha išmokas, – kalbėjo V.Byla. – Tikimės, kad melioracijos tvarky-mui bus numatyta paramos lėšų ir po 2014 m.“

Specialistai traukiasi

Lietuvoje veikia 60 melioracijos darbus galinčių atlikti įmonių. Tačiau dauguma jų jau seniai gyvena iš kito-kios veiklos. Pasak Lietuvos meliora-cijos įmonių asociacijos pirmininko Kazio Sivickio, jų veikloje melioraci-ja vidutiniškai sudaro gal tik 8 proc. „Šios bendrovės dalyvauja įgyvendi-nant statybos, aplinkos apsaugos įren-ginių, vandentvarkos projektus“, – aiš-kino K.Sivickis.

Jo teigimu, ES teikta parama pa-gelbėjo tik trečdaliui visų remontuo-tinų melioracijos sistemų. Asociacijos duomenimis, aktyviausiai ES parama pasinaudojo Pasvalio, Biržų, Panevė-žio rajonų ūkininkai.

„Valstybės kasmet skiriami 28 mln. Lt tėra ašaros. Jų tikrai ne-pakanka ne tik remontuoti, bet ir 50 tūkst. km ilgio drenažo sistemai prižiūrėti – šienauti, iškirsti krū-mus“, – tvirtino pirmininkas.

K.Sivickis perspėjo, kad metams bėgant melioracijos įrenginių tin-klas vis labiau dėvisi ir jį atnaujinti ateityje kainuos dar brangiau. „Me-lioracijos įmonės jau seniai neperka daugiakaušių kasimo mašinų, kurios reikalingos tiesti drenažą, nes jos kai-nuoja milijoną litų, o pagal dabartinę darbų apimtį ši technika vidutiniškai panaudojama gal tik savaitę per me-tus“, – pasakojo jis.

Kol kas įmonės išlaiko senąją tech-nika, bet metams bėgant gali nelikti ir jos. „Tada melioracijos atnaujinimas kainuos dar daugiau, nes nebus tech-nikos ir teks kviesti užsieniečius“, – mano K.Sivickis.

Aktualijos

Valstybės kasmet skiriami 28 mln. Lt tėra ašaros. Jų tikrai nepakanka ne tik remontuoti, bet ir 50 tūkst. km ilgio drenažo sistemai prižiūrėti – šienauti, iškirsti krūmus.

Nemelioruojama dirbama žemė virsta neįžengiamais pelkynais

Tiksinti bombaBronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas

Gerai matau, kokia tragiška situacija su-sidarė pajūryje po šios vasaros. Ir aš ten turiu ūkį, kurio dalį pasiglemžė vanduo. Ten kitais metais jau nieko nebus. Su-prantu, kad melioracijos atnaujinimas labai brangus, bet dėl liūčių kasmet pa-tiriama vis daugiau nuostolių, mažėja ūkininkauti tinkamos žemės plotai. Tai tiksinti bomba žemės ūkyje, ir būtina ieškoti išeities.

Melioracija būtinaAudrius Petkevičus, Žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos viceprezidentas

Lietuva yra tokioje klimato juostoje, ku-rioje lietaus prilyja daugiau nei išgaruo-ja, todėl našiam ūkininkavimui meliora-cija būtina. Sausinimo įrenginių reikia 80 proc. šalies dirbamos žemės. Melio-ruotame sklype sulaukiama vidutiniškai 20 proc. didesnio derliaus. Be abejo, to-kie žemės ūkio paskirties sklypai turi ir didesnę vertę rinkoje.

73 proc.

22 proc.

5 proc.

Kaip vertinate Vyriausybės siūlymą padidinti minimalią

algą 50 litų?Tokį klausimą buvome pateikę interneto

puslapyje valstietis.lt.

Blogai, iš tokio menko padidinimo

niekam nebus naudos.

Gerai, realiai minimali alga

padidės maždaug trisdešimt litų – vis

šiek tiek daugiau.

Man tai neaktualu.

(Užs. 608)

K.Sivickis perspėjo, kad melioraci-jos įrenginių tinklas vis labiau dėvi-si ir jį atnaujinti ateityje kainuos dar brangiau. VL archyvo nuotrauka

Šalyje remontuoti reikia apie 17 tūkst. km drenažo, o melioracijos laukia 220 tūkst. ha žemės. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32011 m. rugsėjo 24 d. • Nr. 76 (9095)Valstiečių laikraštis

Mokestį laiko nepriimtinu

Lietuvos katalikų bažnyčiai pri-klausantis „Caritas“ teigia, kad ilgai trukęs bendradarbiavimas su „Maisto banku“ gali būti visiškai sustabdytas.

„Caritas“ pasipriešino „Maisto ban-ko“ siekiui labdaringoms organizaci-joms taikyti maisto tvarkymo mokestį, kuris esą reikalingas padengti sandėlių nuomos ir transportavimo išlaidas.

„Maisto banko“ noras pasipelnyti iš kitų labdaros organizacijų yra ne-priimtinas, pažeidžiantis solidarumo ir teisingumo principus“, – teigė „Ca-rito“ vadovas kunigas Robertas Gri-gas.

„Caritas“ kasmet pasirūpina apie 430 tūkst. varguolių (apie 80 proc. nuo bendro skaičiaus), neatlygintinai dalija maisto produktų paketus.

Maždaug 70 tūkst. žmonių pare-mia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, o 35 tūkst. vargingų piliečių pamaitina labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, kuriam negendan-čius maisto produktus gyventojai pa-prastai suaukoja didžiuosiuose preky-bos centruose „Maxima“, „Iki“ ir kt.

Visos šios organizacijos pamaiti-na daugiau kaip pusę milijono skurs-tančiųjų. Dabar dėl nustatyto maisto tvarkymo mokesčio labiausiai nuken-tės varguoliai.

Labdarą vainikuoja savanorystė

Lietuvos „Caritas“ įsitikinęs, kad socialinėje veikloje negali būti jokių komercinių santykių.

„Suprantu, kad „Maisto bankas“ bando kaip nors kompensuoti maisto produktų sandėliavimo ir kitas išlai-das, bet toks mėginimas taikyti ko-mercinius santykius teikiant labdarą mums yra visiškai nepriimtinas“, – akcentavo R.Grigas.

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad „Maisto bankas“ už atvežamus besi-baigiančio galiojimo maisto produk-tus iš visuomeninių organizacijų, pa-dedančių varguoliams, nuo liepos 1 d. renka 11–12 centų už kilogramą vadi-namąjį maisto tvarkymo mokestį.

„Maisto banko“ vadovė Deiman-tė Žebrauskaitė tikino, esą šį mokestį atsisako mokėti tik 3–4 organizacijos iš 150, gaunančių maisto produktus iš „Maisto banko“ – Kauno samariečių draugija, Lietuvos pagyvenusių žmo-nių asociacija, Panevėžio Raudonojo Kryžiaus draugija.

Tačiau „Valstiečių laikraštis“ iš-siaiškino, kad ne mažiau nei „Ca-ritą“ šis mokestis papiktino ir Lie-tuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją (LRKD) – antrą pagal dydį organi-zaciją, padedančią sunkiai gyvenan-tiems piliečiams.

„Koks dar gali būti mokestis, neva leidžiantis tvarkyti maistą. Tai visiš-ka nesąmonė“, – kategoriškai kalbė-

jo LRKD pirmininkas Romualdas Konstantinas Dobrovolskis.

Pasak jo, labdaros teikimas, mais-to dalijimas ir socialinė pagalba re-miasi savanorystės, o ne komerciniais principais.

„Svarbiausia, kad žmonės dirba kaip savanoriai ir dar kažkokį mokes-tį jie turi mokėti?“ – retoriškai klausė R.K.Dorbrovolskis.

Gąsdina antrąja krizės banga

Anksčiau D.Žebrauskaitė teigė, kad „Maisto bankas“ negauna jokio fi nansavimo, o „pinigų reikia dega-lams, mokesčiams už sandėlių, ku-riuose laikomi maisto produktai, nuomą ir organizacijos darbuoto-jų algoms“. Pasak jos, naują mokes-tį įteisinti buvo būtina, nes socialiai

atsakingų bendrovių paramos esą jau nebepakanka.

Jos nuomone, pakartotina krizė dar labiau padidintų varguolių gre-tas, todėl išlaidos maistui dalyti ge-rokai išaugtų.

Iš naujo mokesčio „Maisto bankas“ tikisi kasmet surinkti iki 80 tūkst. Lt.

„Ši suma padengtų tik dešimtadalį išlaidų“, – sakė D.Žebrauskaitė.

Praėjusiais metais „Maisto ban-kas“ išdalijo 2 529 t maisto produktų už maždaug 10,1 mln. Lt. Transpor-tavimo ir kitos išlaidos sudarė apie 700 tūkst. Lt.

„Carito“ atsisakymą mokėti mais-to tvarkymo mokestį „Maisto ban-ko“ vadovė D.Žebrauskaitė pavadino „karštakošišku“.

Mėgina didinti įtaką?

Paklausta, kokią paramą „Maisto bankas“ gauna iš valstybės, jo vadovė D.Žebrauskaitė tikino, esą gaunamos paramos nepakanka.

„Tikėtina, kad kitais metais 80–90 proc. sumažės Europos Bendrijos fi nansavimas pagal Maisto iš inter-vencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims progra-mą, todėl didelė dalis žmonių, dabar

gaunančių paramą kruopomis ir ki-tais produktais, jos negaus“, – sakė D.Žebrauskaitė.

Per pastaruosius trejus metus pagal šią programą „Maisto bankas“ gyven-tojams išdalijo produktų maždaug už 5 mln. Lt.

Tačiau šios programos lyderis – ne „Maisto bankas“. Lietuvos „Caritas“ maisto produktų yra išdalijęs už 53,3 mln. Lt, o Lietuvos Raudonojo Kry-žiaus draugija – už 15,8 mln. Lt.

Visoms šioms organizacijoms, įskaitant ir „Maisto banką“, ES kom-pensuoja 1 proc. išlaidų nuo išdalytų produktų vertės.

Už transportavimo, sandėliavi-mo ir administracines išlaidas kom-pensuojama ir iš valstybės biudžeto. Rinkos reguliavimo agentūra vien „Maisto bankui“ per trejus metus kompensavo 85,8 tūkst. Lt, todėl sunkiai suvokiama, kodėl „Maisto bankas“ iš labdaros organizacijos virsta elementaria komercinių pas-laugų teikėja.

Fondui išsilaikyti vis sunkiau

D.Žebrauskaitė aiškino, kad lab-daros ir paramos fondui „Maisto bankas“ kiekvieną mėnesį reikia apie 1 000 litrų degalų. Čia dirba 140 sa-vanorių, o darbo užmokestis moka-mas 14 darbuotojų.

„Užklupus ekonomikos krizei, pa-ramos gauname apie 25 proc. mažiau, o maisto tvarkymo mokestį rekomen-davo įvesti ir Europos Bendrijos ša-lys“, – tikino D.Žebrauskaitė.

Paprašyta patikslinti, kurios ša-lys rekomendavo tai daryti, D.Žeb-rauskaitė kalbėjo jau kitaip. „Šį mo-kestį siūlo taikyti Europos Sąjungos „Maisto banko“ federacija“, – paaiš-kino D.Žebrauskaitė.

Be kita ko, ji įsitikinusi, kad mais-to tvarkymo mokesčio istorija nepa-kenkė „Maisto banko“ dalykinei re-putacijai.

Tačiau specialistai konstatuoja, kad „Maisto bankas“ užima tik nedidelę nišos dalį socialinės paramos srityje. Fondas užsiima maisto produktų su-rinkimu ir išdalijimu, o po mokesčio atsiradimo – jau ir maisto produk-tų perdavimu organizacijoms, kurios

maisto paketus pristato konkretiems varguoliams.

Dosniai fi nansuoja socialinius projektus

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterija (SADM) teigia, kad labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ nefi gūruoja jokiuose SADM projek-tuose, o „Caritas“ gauna gana dosnų fi nansavimą įvairiuose projektuose.

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ motinos ir vaiko globos namai už 106 tūkst. Lt teikia socialinę ir psichologi-nę pagalbą vienišoms bei smurtą paty-rusioms motinoms. 44 tūkst. Lt „Cari-tui“ skirti teikti pagalbą prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms.

Klaipėdos Marijos Taikos Ka-ralienės parapijos „Caritas“ už 9,42 tūkst. Lt teikia psichosocialinę pa-galbą smurto aukoms, o savanorys-tei skatinti SADM „Caritui“ šiemet skyrė iš viso 40 tūkst. Lt.

Aktualijos

„Caritas“ pasipriešino „Maisto banko“ siekiui labdaringoms organizacijoms taikyti vadinamąjį maisto tvarkymo mokestį, kuris esą reikalingas padengti sandėlių nuomos ir transportavimo išlaidas.

Tvarką nustato patys sandorio dalyviaiRasa Virvilienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja

Atsiskaitymo tarp civilinio sandorio da-lyvių tvarką nusistato patys sandorio dalyviai. Labdaros ir paramos fondas apmokėjimą už suteiktas paslaugas pavadino maisto tvarkymo mokes-čiu, tačiau tai nereiškia, kad Valstybi-nė mokesčių inspekcija tokį mokestį administruoja. Taikant Pelno mokes-čio įstatymo nuostatas fondo gautas apmokėjimas už suteiktas paslaugas priskiriamas šio fondo pajamoms, ap-skaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Jeigu dalis apmokėjimo būtų panau-dota maistą tvarkantiems asmenims apmokėti, panaudotoji dalis, apskai-čiuojant apmokestinamąjį pelną, būtų atimama iš fondo pajamų. Pelno ne-siekiančių organizacijų kriterijams ati-tinkančių vienetų, taip pat ir labdaros ir paramos fondų, pajamų apmokesti-nimas priklauso nuo to, kokiems tiks-lams panaudojamas apmokestinama-sis pelnas. Jeigu jis naudojamas ūkinės komercinės veiklos plėtrai – apmokes-tinamasis pelnas apmokestinamas pel-no mokesčiu, jeigu skiriamas įstatuo-se numatytos visuomenei reikalingos veik los išlaidoms padengti – pelno mo-kesčiu neapmokestinamas.

Naujasis mokestis sukiršino labdaros organizacijas

Atkelta iš 1 p.

(Užs. 647)

Delčia.Saulė teka 7.07, leidžiasi 19.14.

RytojŠiandien Poryt

Šiandien orai bus sausesni, dažniau švies saulė. Lietus žemę sudrėkins tik kai ku-riuose rajonuose. Temperatūra išliks rudeniška. Naktį bus 7–12 laipsnių šilumos, dieną numatoma 13–17 laipsnių. Sekmadienį Lietuvą pasieks anticiklonas, tad orai bus ra-mūs. Lietaus nesulauksime. Naktis numatoma vėsi, temperatūra nukris iki 4–9 laips-nių. Tik prie jūros bus truputėlį šilčiau. Dieną oras sušils iki 14–19 laipsnių šilumos. Pirmadienį bus šilta ir saulėta. Naktį numatoma 8–10, dieną – 17–19 laipsnių šiluma. Antradienį beveik visoje Lietuvoje palynos. Naktį numatoma 9–11, dieną – 15–17 laipsnių šiluma. meteo.lt, VL inf.

Labdaros organizacijoms, įskaitant ir „Maisto banką“, ES kompensuoja 1 proc. išlaidų nuo išdalytų produktų vertės. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Dieną: +13 +17°

Naktį: +7 +12°

Dieną: +14 +19° Dieną: +17 +19°

Naktį: +8 +10°Naktį: +4 +9°

4 2011 m. rugsėjo 24 d. • Nr. 76 (9095)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Partijos šiuo metu, atrodo, susi-rūpinusios ne juokais. Tik pagalvo-kite, Prezidentė užsimojo nukirpti jas maitinančias bambagysles – iš ko maitinsimės, kaip gyvensime, juk ant nosies jau Seimo rinkimai. Tik-ra tiesa, netrukus prabus netgi po-pierinės partijos, kurios po ankstes-nių nepavykusių bandymų patekti į valdžios olimpą dažniausiai ramiai snaudžia iki kitų rinkimų.

Bambagyslių nukirpimas, išvertus į biurokratinę kalbą, reiškia draudi-mą juridiniams asmenims, kitaip ta-riant, įmonėms, bendrovėms fi nan-siškai remti politines partijas. Kaip tai joms gali atsiliepti, nesunku su-prasti. Partijos neteks šimtų tūkstan-čių, o kai kurios net milijonų litų.

Prezidentės Seimui pateiktose Po-litinių partijų ir politinių kampanijų fi nansavimo ir fi nansavimo kontrolės įstatymo pataisose siūloma visiškai už-drausti juridiniams asmenims aukoti partijoms ir politinėms kampanijoms, perpus – nuo 20 iki 10 vidutinių mėne-sio darbo užmokesčių – sumažinti leis-tiną aukos dydį fi ziniams asmenims.

Dar siūloma nustatyti, kad auka negalėtų viršyti 10 proc. aukotojo dek-laruotų metinių pajamų, tačiau auko-jantiesiems mažas sumas leisti aukoti supaprastinta tvarka, t.y. nereikalauti iš tokių žmonių deklaruoti pajamas. Prezidentės pataisos taip pat braukia prievolę iš biudžeto partijoms kom-pensuoti dalį patirtų rinkimų išlaidų.

Kodėl Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė savo įstatymo projektu pasiūlė nukirpti šias bambagysles? Į tai iš dalies galėtų atsakyti vieno stambaus Vidurio Lietuvos ūkinin-ko pasakojimas.

„Artėjant rinkimų kampanijoms, pradedu neatsiliepinėti į politikų te-lefono skambučius, nes puikiai žinau, ką išgirsiu. Kartais tiesiog kone vo-romis traukia ir įvairūs pasiuntiniai.

Ir visų prašymai beveik vienodi: pa-remkite mūsų partijos rinkimų kam-paniją, atėję į vadžią tikrai neliksi-me skolingi... Kai kas dar ir įvairių sandėrių rinkimų reklamai pasiūlo... Atvirai tariant, nusibodo. Ir atsisakyti to partinio reketavimo nelengva, ką žinai, kuris kokioje valdžioje atsidurs, gali ir nemalonę užsitraukti.“

O vienas gerai žinomas Lietuvos

verslininkas tokiu atveju daro taip: pinigų duoda net kelioms paramos paprašiusioms partijoms, visiškai ne-kreipdamas dėmesio į jų ideologines nuostatas. Tiesa, padalija ne po mili-joną, o po keliasdešimt tūkstančių. Ir neprašauna: visus pamalonina, o tarp jų paprastai būna ir rinkimų nugalė-tojų, kurie anksčiau žadėjo „atėjus į valdžią nepamiršti“.

Kas galėtų dabar paneigti, kad kai kurie ir nepamiršta. Taip kartais ir gimsta tam tikri įstatymai, kiti teisės aktai, kuriuos vėliau skaityda-mi žmonės klausia, kas už jų stovi. O stovi tie, kuriems reikia, kaip ber-nui už maistą, atidirbti už fi nansinę paramą, gautą rinkimams.

Dar bjauriau viskas atrodo, kai par-tijas paslėptai ar atvirai fi nansiškai re-

mia valstybinės įmonės ir bendrovės. Ir dažniausiai tas, kurių atstovai yra tų įmonių vadovai. Ar ne todėl po rinki-mų į tokias įmones tuoj pat bandoma susodinti nors neretai ir nelabai kom-petentingus ir protingus, bet savus?

Todėl galima suprasti Prezidentės siekį pakeisti įstatymą taip, kad poli-tinės partijos, kurių atstovai patenka į valdžią, būtų nepriklausomos nuo fi -

nansinių rėmėjų įtakos jų politiniams sprendimams, kad būtų užtikrintas deramas atstovavimas visuomenei, skatinama politinių partijų idėjinė, o ne fi nansinė konkurencija.

Iš tiesų, pažiūrėkime, kiek ikišio-liniuose rinkimuose būdavo tuščio šurmulio, kiek iššvaistoma pinigų tik tam, kad į vieną ar kitą partiją kas nors atkreiptų dėmesį. O juk rinki-muose turėtų rungtis ne pinigai, bet idėjos, partijų programos. Gal tuomet rinkėjai lengviau galėtų atpažinti, kas yra kas, ir apsispręsti, už ką balsuoti.

Ar išvys šie įstatymo pakeitimai dienos šviesą? Nors ir labai mur-mėdami ir aštriai kritikuodami šį projektą Seimo narai, kurių kaden-cija baigiasi jau kitąmet, 68 balsais už, dviem prieš, šešiolikai susilaikius pritarė joms po pateikimo. Dabar šį projektą taršys visi komitetai, už jį bus dar du kartus balsuojama.

Šiuo metu tikrai sunku patikė-ti, kad storiausia partijų fi nansinio maitinimo bambagyslė bus nukirs-ta kaip kirviu. Juo labiau kad pernai balandį svarstydamas naujos redak-cijos šį įstatymą Seimas atmetė pa-siūlymą uždrausti juridiniams as-menims aukoti partijoms.

Ir dar vienas klausimas rusena: ar partijų nepriklausomumas nuo fi -nansinių rėmėjų nepareikalaus naujų milijonų, tik šį kartą iš niekaip ne-subalansuojamo valstybės biudže-to? Akivaizdu, kad iš dviejų blogy-bių neišvengiamai teks rinkti vieną, tą kuri mažesnė.

Evangelija pasakoja apie darbi-ninkus, laukiančius, kad vynuogyno šeimininkas juos pasamdytų ir jie gautų užmokestį. Šeimininkas davė darbo visiems – atėjusiems ankstų rytą ir vėlyvą popietę ir atsilygino vienodai – po denarą. Vieni gavo, kiek buvo verti, o kiti – tai, ko ne-

buvo uždirbę – už tris darbo valan-das dienos užmokestį. Šiuo palygi-nimu Jėzus sako labai svarbią tiesą: Dievas yra ne tik teisingas, bet ir gailestingas. Jo meilės gali tikėtis kiekvienas žmogus, atsigręžiantis į Jį net paskutinę gyvenimo valandą. Tik mes skubame nuteisti žmones ir nepaliekame vilties, kad jie gali prisikelti iš savo nuodėmių. Šalia Jėzaus nukryžiuotas plėšikas patyrė Dievo gailestingumą prieš pat mir-tį. Prikaltas prie kryžiaus jis pripa-žino savo kaltę ir iš paties Jėzaus išgirdo: „Dar šiandien su manimi būsi rojuje.“

Tačiau negalima piktnaudžiauti Dievo gailestingumu, kaip žmonės neretai daro. Jie kalba: kai pasensiu, tuomet eisiu į bažnyčią ir atliksiu iš-pažintį, o dabar reikia „pagyventi“. Tą pagyvenimą supranta kaip mė-gavimąsi nuodėme. Šitaip mąstyti labai pavojinga, nes tai sukietina šir-dį ir gali tapti kliūtimi patirti Dievo gailestingumą.

Apaštalas Pauliaus įtikėjusius į Kristų ragina būti vieningus ir ko-voti už Evangeliją. Tuo metu, kai rašė laišką, jis buvo įkalintas ir lau-kė mirties nuosprendžio. Paulius buvo tas žmogus, kuris atėjo į Vieš-paties vynuogyną ne ankstų rytą, bet kur kas vėliau. Iš pradžių jis

buvo uolus Įstatymo saugotojas ir nesidžiaugė matydamas, kad Kris-taus Evangelija susižavi vis daugiau žmonių. Iki kaulų smegenų Pau-lius tada buvo radikalus fariziejus, o krikščionys jam atrodė kaip pavo-jinga sekta, kurią reikia naikinti. Ir jis tai darė krikščionis suimdamas ir įkalindamas.

Tačiau Dievo gailestingumas pasitiko Paulių pačiu netikėčiau-siu būdu. Jojantį suimti krikščionių prie Damasko vartų apšvietė Dievo šviesa, ir jis išgirdo balsą: „Sauliau, Sauliau, kodėl mane persekioji!“ Į žemės dulkes nuo arklio nukritęs

Saulius klausė, kas kalba. Balsas at-sakė: „Aš esu Jėzus Nazarietis, kurį tu persekioji.“ Po šio regėjimo Sau-lius susirado krikščionis, pasikrikšti-jo ir tapo uoliausiu Kristaus Evan-gelijos skelbėju pagonių kraštuose.

Pranašas Izaijas sako: „Ieškokite Viešpaties, kai galima jį rasti, šau-kitės jo, kai jis yra arti“ (Iz 55, 6). Žodžiais – „ieškokite Viešpaties, šaukitės jo“ – yra nurodoma kryp-tis, kurios turi laikytis kiekvienas žmogus, trokštantis patirti Dievo gailestingumą. Krikščionis perse-kiojusį Saulių neatsitiktinai palietė Dievo gailestingumas. Saulius klydo persekiodamas, bet elgėsi taip, kaip buvo įsitikinęs. Jam rūpėjo Dievo

reikalai. Jis ieškojo Viešpaties, nors ir ne ten, kur reikėjo.

Šiandien šalia sutinkame žmo-nių, kurie neturi tinkamo Evange-lijos pažinimo. Yra netgi krikščio-nių, dažnai paraidžiui besilaikančių Evangelijos ir mus, katalikus, lai-kančių klystančiais. Neskubėkime smerkti šių žmonių: jeigu jie nuo-širdžiai, nors ir klaidingai, yra įsiti-kinę. Turėkime vilties, kad Dievas juos, panašiai kaip Paulių, apšvies ir patrauks į savo meilės glėbį.

Pranašo Izaijo raginimas „ieško-kite Viešpaties“ visų pirma reiškia kvietimą gyventi tiesoje ir meilėje.

Visiška priešingybė tam yra žmogaus gyvenimas mele ir neapykantoje. Kai žmogus atsiduria šių nuodėmių ap-suptyje ir nieko nedaro, kad iš jos iš-siveržtų, tuomet tikrai jo padėtis la-bai sunki ir blogiau būti negali. Šiuo atveju žmogus yra nuodėmės šalyje, labai toli nuo Dievo. Pranašas Izai-jas ragina tokius kuo greičiau palikti nuodėmės kelią: „Tepalieka nedorėlis savąjį kelią ir nusidėjėlis – savuosius kėslus! Tegrįžta jis pas Viešpatį, kad jo pasigailėtų, pas mūsų Dievą, nes jis labai atlaidus“ (Iz 55, 7).

Jėzaus Kristaus pasakojime apie vynuogyno šeimininką labai įsidėmė-tini yra žodžiai: „Paskutinieji bus pir-mi, o pirmieji – paskutiniai.“ Tai pri-minimas mums, nuo Krikšto dienos esantiems Kristaus Bažnyčioje ir to-dėl galintiems save laikyti pirmaisiais. Tai įspėjimas budėti, kad netaptume paskutiniais. Pakrikštijus vaikelį, gali-ma nepasirūpinti jo krikščionišku ug-dymu. Priėmus Sutvirtinimą, galima pasiduoti nepavyzdingų draugų įtakai ir išbarstyti Dievo dovanas. Priėmus Santuokos sakramentą, galima neiš-saugoti prisiimtos ištikimybės. Dau-geliu atvejų galima tapti paskutiniais – gerai pradėti ir blogai užbaigti.

Apaštalas Paulius pagal Jėzaus palyginimą buvo paskutinis, nes persekiojo Kristaus Bažnyčią. Sugrį-žęs prie Kristaus, jis jau niekuomet jo neišdavė. Kalinamas ir laukda-mas mirties, apaštalas rašė savo ti-kėjimo broliams: „Kristus bus viešai išaukštintas mano kūne – nesvarbu, ar gyvenimu, ar mirtimi. Man gy-venimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas“ (Fil 1, 20–21).

Komentarai

Savaitės komentaras

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius 8 5) 210 0092

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 29 252 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1176. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Ar pavyks nukirpti partijų bambagysles?

„Man gyvenimas – tai Kristus“

Negalima piktnaudžiauti Dievo gailestingumu, kaip žmonės neretai daro. Jie kalba: kai pasensiu, tuomet eisiu į bažnyčią ir atliksiu išpažintį, o dabar reikia „pagyventi“. Tą pagyvenimą supranta kaip mėgavimąsi nuodėme.

Politinių partijų ir politinių kampanijų fi nansavi-mo ir fi nansavimo kontrolės įstatymo pataisose siūloma visiškai uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms ir politinėms kampanijoms.

52011 m. rugsėjo 24 d. • Nr. 76 (9095)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Vilniaus oro uostas po nepriklauso-mybės atkūrimo keitėsi menkai. Tačiau per pastaruosius trejus metus jo vei-das gerokai pasikeitė. Oro uostas ne tik išgražėjo, tapo daug jaukesnis po rekonstrukcijos, bet ir pasipildė par-duotuvėmis, kavinėmis, suvenyrų pre-kyvietėmis. Čia galima pavalgyti, atsi-gerti, įsigyti kelionei reikalingų prekių ar lauktuvių. Kai kurių ten esančių pre-kių nerasite netgi didžiuosiuose Lie-tuvos miestuose. Vien šiais metais čia atsidarė vardinių laikrodžių, mobiliųjų telefonų ir elektronikos priedų, lietu-viškų suvenyrų bei kitų kelionės prekių parduotuvės, duris atvėrė ir dvi naujos maitinimo įmonės.

Gerokai padaugėjo parduotuvių

Dabar Vilniaus oro uoste veikia 6 „Duty Free& Travel Value“ parduotuvės. Parduo-tuvių tinklą valdančios „Travel Retail Vil-nius“ direktorė Orinta Ambrazevičienė sakė, kad tokio tipo parduotuvės siūlyda-mos platų tarptautinių vardų parfumeri-jos, alkoholinių gėrimų bei neapmokestin-tų tabako gaminių asortimentą turi ir kai-nų pranašumą, palyginti su vietos rinka.

Vienoje pirmųjų „duty free“ parduo-tuvių Vilniaus oro uoste, „Fragrances In-ternational“ parduotuvėje, galima įsigy-

ti selektyviosios kosmetikos gamintojų „Chanel“, „Dior“, „Gyvenchy“, „Kenzo“, „La Prairie“ ir kitų gaminių pačiomis pa-traukliausiomis kainomis. Liepos mėne-sį atsidariusioje laikrodžių parduotuvėje „Luxury Travel“ prekių vardų pasirinki-mas yra netgi platesnis nei mieste.

Lauktuvių – tautinio paveldo gaminiai

Prieš porą savaičių savo prekybos pa-viljoną oro uoste atidarė tautinio paveldo produkcija prekiaujanti įmonė LTASTE. „Augant keleivių srautui pagaliau ga-

lėjome realizuoti savo idėją ir pasiūlė-me lauktuvėms, dovanoms, išvykstan-čiam pirkėjui skirtą kokybišką lietuvišką, kruopščiai atrinktą asortimentą, kuriuo norisi didžiuotis ir kurį išvydę net patys lietuviai nustemba“, – sakė LTASTE va-dovė Jūratė Panumienė. Dauguma ga-minių yra Lietuvos tautodailininkų ran-kų darbo, sertifi kuoti tautinio paveldo sertifi katais.

Daugiau vietų pailsėti ir pasistiprinti

Į skrydį vežėjai paprastai kviečia at-vykti prieš kelias valandas, o maisto ar gėrimų į vadinamąją sterilią zoną įsinešti negalima, taigi užkąsti ar at-sigerti laukiant skrydžių tampa aktu-alu. Šiuo metu Vilniaus oro uoste vei-kia 6 maitinimo taškai – pasaulyje po-

puliaraus „Heineken“ prekės ženklo alaus baras, kavinė „Juta Jazz“, pice-rija „Ricardo“ ir kt. Čia galima įsigyti gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų, salotų, picų, užkandžių, desertų ir kitų ga-minių. Ypač skubantys keleiviai gali greitai nusipirkti gėrimą, užkandį, spaudos ar kitų būtiniausių dalykų 5 „R-kiosk“ prekybos vietose.

„Keleivių patogumui oro uoste veikia nemokamas belaidis internetas, galima rasti telefonų ir nešiojamųjų kompiute-rių įkrovimo stovus, neįpareigojančią sėdmaišių laukimo zoną, vaikų žaidimo aikštelę, maldos kambarį, žymiausių Lie-tuvos aviatorių alėją ir įvairias kitas er-dves, sukurtas tam, kad keleivis prieš skrydį galėtų maloniai be streso pra-leisti laiką“, – sakė Vilniaus oro uosto Neavia cinių paslaugų skyriaus vadovas Justinas Stepšys.

Vilniaus oro uostas – atsinaujinęs ir patogesnis

Dabar Vilniaus oro uoste veikia 6 „Duty Free& Travel Value“ parduotuvės. Oro uosto nuotraukos

Atnaujintame sostinės oro uoste turistai galės įsigyti tautodailininkų darbų ir lietuviškų maisto gaminių.

Didžiąją Britaniją sukrėtė skandalas – Prestono mieste or-ganizuotos 5–9 m. vaikų kovos be taisyklių. Mažamečiai grum-davosi be šalmų, vilkėdami vien marškinėlius ir šortus, o suaugu-sieji juos fi lmuodavo. Medikai ra-gina drausti vaikus traumuojan-čias muštynes.

Britanijos medikai ir teisėsaugi-ninkai ne tik pakraupę dėl to, kad su-augusieji inicijavo tokias barbariškas grumtynes, bet ir todėl, kad be šalmų vaikams grėsė sunkios smegenų trau-mos, dėl kurių jie galėjo mirti. Vai-kų imtynės trukdavo apie 10 min., jos niekuo nesiskirdavo nuo suaugusiųjų – buvo ir arbitrai, ir bikinius vilkinčios

merginos, laikančios lenteles su raun-do numeriu. Imtynėse dalyvaudavo ir medikai. Tinkline tvora aptvertame ringe vaikų muštynes stebėdavo de-šimtys suaugusiųjų, tarp jų net maža-mečių tėvai, kurie neįžvelgė pavojaus savo atžaloms. Muštynių organizato-rius profesionalus imtynininkas Steve-nas Naitingeilas Britanijos žiniasklai-

dai teigė, kad šis sportas nepavojingas ir vaikams labai patinka. Iniciato-rius patvirtino, kad kovose dalyvau-ja vaikai nuo 5 m. Į klausimą, kodėl per vienas imtynes verkė berniukas, S.Naitingeilas atsakė, kad jis pirmą kartą pralaimėjo ir labai susikrimto. Britanijos medikų asociacija paragino uždrausti grumtynes. Specia listai pa-brėžė, kad vaikams reikalingas sportas, tačiau ne toks žiaurus.

VL, BBC, „Daily Mail“ inf.

Didėja aukų skaičius Jemene. Susi-rėmimai tarp opozicijos ir vyriausybės pajėgų Jemeno sostinėje Sanoje tęsiasi jau beveik savaitę, o aukų priskaičiuo-jama daugiau nei 100.

Švietimo sistemos krizė drebi-na Čilę. Per protestus, kuriuose buvo reikalaujama geresnės švietimo siste-mos, Čilėje ketvirtadienį vėl kilo riau-šės. Sostinėje Santjage baigiantis de-šimčių tūkstančių žmonių eitynėms, nedidelės užsimaskavusių jaunuolių grupelės pradėjo svaidyti į policinin-kus akmenis ir padeginėti padangas. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Suimta 50 de-monstrantų.

Irano prezidentas užsipuolė Va-karus. Irano prezidentas M.Ahma-dinedžadas pareiškė, jog turėdamas inžinieriaus patirties jis mano, kad vien lėktuvai negalėjo sugriauti Pa-saulio prekybos centro pastatų. Inter-viu metu po savo kalbos Jungtinių Tau-tų Generalinėje Asamblėjoje, kai po-sėdžio dalyviai protestuodami išėjo, M.Ahmadinedžadas sakė, kad turėjo įvykti koks nors sprogimas. Irano pre-zidentas pasmerkė Izraelį ir pareiškė abejones dėl holokausto. Jis labai kri-tiškai kalbėjo apie operaciją, kai buvo nukautas Osama bin Ladenas.

VL, Eltos inf. ir nuotrauka

Pasaulio pulsas

Po dviejų mėnesių pertraukos trečiadienio vakarą žmonės Mins-ke ir kituose Baltarusijos miestuo-se vėl dalyvavo tyliojo protesto akcijoje, tačiau šįkart ji buvo to-kia tyli, kad net sunku pasakyti, kiek žmonių susirinko išreikšti ne-pasitenkinimo Aleksandro Luka-šenkos režimu, praneša tinklala-pis naviny.by.

Protestus inicijuojanti grupė „Re-voliucija per socialinius tinklus“ ra-gino šįkart nei ploti, nei skanduoti, o vaikščioti tam tikrose vietose, tad kar-tais protestuotojus buvo sunku atskirti nuo paprastų praeivių.

Manoma, kad Minske protestuo-tojų buvo apie 300, o Breste – apie 50. Minske keliose vietose buvo ir ploja-ma, ir skanduojama, tačiau šįkart mi-licija ir saugumas elgėsi itin santūriai ir nieko nesulaikė.

Baltarusių žurnalistai tvirtina, kad milicijos ir saugumo pasirengi-mai buvo tokie pat rimti, kaip ir per vasaros protestus, tačiau aiškiai pa-sikeitė jų taktika. Politikos apžval-gininkas Pavliukas Bykovskis teigia, kad šįkart tylusis protestas vyko akylai stebint Europos Sąjungai (ES). Nau-joji ES atstovė Baltarusijoje Maira Mora piketo išvakarėse teigė, kad mitingas bus A.Lukašenkos dekla-ruojamo santykių su ES „perkrovi-mo“ išbandymas. „Išbandymas išlai-kytas nesunkiai, nes akcija buvo itin negausi. Naujumo žavesys prapuo-lė, kūrybinis parakas išnaudotas. Val-džia pažabojo interneto bendruome-nių administratorius, kitus aktyvistus, potencialiai revoliucingai nusiteiku-sius studentus“, – naujienų svetainei naviny.by sakė P.Bykovskis.

Eltos inf.

Baltarusiai šįkart protestavo itin tyliai

Užsienyje

Anglijoje – vaikų kovos be taisyklių

Manoma, kad Minske protestuotojų buvo apie 300, o Breste – apie 50. EPA-Eltos nuotrauka

6 2011 m. rugsėjo 24 d. • Nr. 76 (9095)Valstiečių laikraštisVerslas

Vygintas Čeikauskas

Šiuolaikiniuose pramonės ir že-mės ūkio pastatų statybos projek-tuose labai svarbu suderinti me-džiagų kokybę ir kainą. Juk nuo protingai paskirstytų investicijų priklauso verslo sėkmė. Tai įrodė kompanija EternitBaltic, gaminan-ti beasbesčius pluoštinio cemento stogo lakštus. Ji šiais metais padėjo įgyvendinti solidų projektą – kai-myninėje Latvijoje brangiakailių žvėrelių fermos stogus uždengti Naujosios Akmenės gamykloje pa-gamintais banguotais lakštais.

Universali stogo dangaStogo dangų pardavimo rinkoje pa-

prastai akcentuojamos gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pas-tatams skirtos dangos. O universalios stogo dangos, tinkančios tiek gyvenamo-

jo sektoriaus, tiek tech-

n i -

nės paskirties pastatams, prekės ženklą galima rasti tik vieną kitą. Atsigaunant pramoninių Europos šalių ekonomikai įgyvendinama vis daugiau pramonės ir žemės ūkio projektų. Paukštininkystės, žvėrininkystės fermų, masyvių angarų ir garažų, grūdų saugyklų stogams dengti ieškoma kokybiškų ir nebrangių stogo dangų. Viena tokių dangų, atitinkančių universaliosios kategoriją, yra pluoštinio cemento banguotieji lakštai.

Pavyzdinis universalios stogo dangos projektas įgyvendintas brangiakailių žvė-relių fermose, esančiose Iecavos kaime, Latvijoje. Šių fermų plotas išties įspūdin-gas – jos užima net 14 ha. Šiuo metu pa-statyta 50 fermų. Netrukus bus pradėtos eksploatuoti dar 25 fermos. O iki metų pabaigos bus pabaigtos likusios fermos ir visiškai sutvarkytas net 100 audinių auginimo fermų kompleksas.

Šių ypatingos paskirties pastatų sto-gams dengti naudojamas kompanijos EternitBaltic sukurtas produktas Klasika XL, skirtas ūkiniams pastatams. Vienas šios dangos lapas yra net 2,5×1,13 m dy-džio ir uždengia net 2,6 kv. m stogo plo-tą. Projekto partnerė bendrovė BalticDe-von Mink iš kompanijos EternitBaltic įsi-gijo 10 200 lakštų. Banguotieji lakštai ide-

aliai tiko audinių fermoms. Vienos fer-mos konstrukcija – ilgas (141 m)

ir neaukštas pastatas su dvišlaičiu stogu. To-

kia konstruk-cija leido

pa-

togiai tvirtinti lakštą visu ilgiu be trum-pinimo ar sudūrimo. Taigi vieno pastato stogo matmenys yra 5×141 m.

Nekenksmingi aplinkaiKaip sakė bendrovės BalticDevon

Mink direktorius Leifas Mogensenas, sta-tybos pradėtos 2006 m., o pabaigtuvės suplanuotos 2011 m. lapkritį.

EternitBaltic Klasika XL lakštais deng-tos fermos buvo pastatytos per rekor-diškai trumpą laiką – 6 mėnesius, stogo dengimo darbai truko vos mėnesį. Pa-klaustas, kodėl pasirinko EternitBaltic sukurtą produktą, L.Mogensenas išvar-dijo kelis dalykus. Pasak jo, pirmiausia lakštas idealiai atitiko stogo šlaito aukštį. Kitas svarbus dalykas – dėl greta esan-čios gamyklos Naujojoje Akmenėje buvo sutaupyta transportavimo lėšų. Aišku, daug lėmė ir lakštų kokybė – jie yra ne-kenksmingi gamtai ir žvėreliams. Kad gyvūnai būtų auginami tinkamai, fermos turi būti sausos. Todėl stogo konstrukci-ja turi būti sumontuota taip, kad ant jos ir po ja nesikauptų drėgmė ir konden-satas. Fermos turi būti ventiliuojamos, iš jų šalinami amoniako garai, kurie gali susidaryti. Taigi fermos turi būti pasta-tytos iš chemiškai atsparių medžiagų. Be to, banguotieji lakštai – gana sunki, inertiška medžiaga, atspari mechaniniam liūčių, vėjo, audrų poveikiui.

Kaip papasakojo L.Mogensenas, fer-mų konstrukcija buvo nuolat tobulina-ma. Pirmose 50 fermų viename segmen-te buvo sutalpinti 8 audinių narveliai, o naujose fermose narvelių skaičius pa-didintas iki 10. Dėl to gerokai pagerėjo žvėrelių laikymo sąlygos. Pirmos fermos buvo uždengtos paprastais beasbesčiais lakštais, kurie yra 1,87×1,15 m dydžio ir vos 1,79 kv. m naudingo ploto. Taigi

klojant stogo dangą buvo įdėta daugiau darbo. Dėl projekto techninių patobuli-nimų ir patogesnio tvirtinimo šiuo metu statomų fermų stogams pasirinkti lakš-tai Klasika XL, kurie yra didesni – 2 500×1 130 mm dydžio ir 2,46 kv. m naudin-go ploto. Taigi, pasirinkus EternitBaltic lakštus Klasika XL buvo laimėta daugiau ploto (stogo šlaitas nusileidžia žemiau) ir, žinoma, sutaupyta lėšų.

Žavi vieno lakšto dydisKlasika XL – tai pinigus ir laiką tau-

pantis pasirinkimas. Vienu lakštu užden-giamas net pustrečio kvadratinio met ro plotas. Tai leidžia greitai uždengti didelio ploto stogus. Šiais lakštais galima dengti ir sienas. Pluoštinis cementas pirmiausia yra ilgaamžė medžiaga, kuri tarnauja 40–50 metų. Stogas iš banguotų lakštų yra atsparus atmosferos poveikiui: šalčiui,

drėgmei, temperatūros svyravimams, jį lengva prižiūrėti – nereikia dažyti, valyti ar plauti. Verslininkus iš Latvijos šie ga-mintojų argumentai įtikino.

Nesudėtingas darbo procesas

Pluoštinio cemento banguotuosius lakštus labai paprasta tvirtinti – juos ga-lima prisriegti keturiais varžtais arba pri-kalti vinimis prie laikančiosios medinės konstrukcijos. Statant Latvijos fermas naudoti 6×10 cm dydžio tašai. Kaip sakė UAB EternitBaltic komercijos direktorius Giedrius Zeniauskas, dirbti su pluoštinio cemento stogo danga Klasika XL nesudė-tinga, svarbiausia, gerai išnagrinėti spe-cifi nes lakštų montavimo taisykles. Lakš-tus galima pjaustyti metaliniu pjūkleliu arba greitų apsisukimų gaubtu pjūkleliu su universaliais pjovimo dantukais.

Banguotųjų lakštų stogų danga nebrangi ir kokybiška.

Ne bet koks brangiakailių žvėrelių namų stogas

Techninės lakštų savybėsBanguotieji lakštai Klasika XL gaminami iš natūralių medžiagų: cemento,

celiuliozės ir silano. Vietoj kenksmingo asbesto naujos technologijos lakš-tuose naudojamas sintetinis pluoštas iš Japonijos PVA. Jis suteikia lakštams tvirtumo ir lankstumo.

Naudojama žaliava – pluoštinis cementas (DIN EN 12467).Matmenys – 2 500×1 130 mm.Naudingas plotas – 2,46kv. m/vnt.Storis – 6 mm.Svoris – 36 kg.Galimas stogo nuolydis – nuo 7 iki 90 laipsnių.Statybinės medžiagos klasė – nedegi, A1-s1, d0 (DIN EN 13501-1).

Rinkos tyrimų bendrovės „Ge-mius Audience“ duomenimis, rugpjūtį populiariausių šalies naujienų portalų trejetuke įvyko esminių pokyčių. Pirmąsias tris vietas pasidalijo naujienų porta-lai „delfi .lt“, „balsas.lt“ ir „Lry-tas.lt“. Jie per rugpjūčio mėnesį atitinkamai pasiekė 53,28 proc., 39,62 proc. ir 38,98 proc. mėne-sio Lietuvos interneto naudotojų auditorijos.

Naujienų portalas „balsas.lt“ iš trečiosios lankomiausių naujienų portalų pozicijos šoktelėjo į antrą ir aplenkė šioje vietoje kelis mėne-

sius įsitvirtinusį portalą „Lrytas.lt“. Rugpjūtį „balsas.lt“ aplankė daugiau kaip 763 tūkst. unikalių lankytojų, „Lrytas.lt“ – daugiau kaip 751 tūkst. Vadinasi, savo konkurentą „balsas.lt“ aplenkė daugiau kaip 8 tūkst. uni-kalių lankytojų. Portalas „delfi .lt“ sulaukė daugiau kaip 1 mln. inter-neto naudotojų dėmesio.

Ketvirtoje pozicijoje jau trečią mėnesį iš eilės lieka naujienų porta-las „15min“, kuris sulaukė kiek dau-giau nei 741 tūkst. unikalių lankyto-jų. Penktoji reitingo pakopa atiteko naujienų portalui „alfa.lt“, kuris su-domino per 653 tūkst. lankytojų.

balsas.lt

Vilniaus Antakalnio kapinėse pagerbtas Pasaulio tautų teisuolio Antono Šmido atminimas.

Austrijos pilietis A.Šmidas, bū-damas Vokietijos kariuomenės Ver-machto seržantu, 1941–1942 m. iš-gelbėjo šimtus Vilniaus geto žydų, buvo už tai nuteistas ir sušaudytas. Jam Antakalnio kapinėse atidengtas paminklinis ženklas.

„Šis nacių Vokietijos kariuomenė-je tarnavęs austras išdrįso nepaklusti beprotiškiems įsakymams, ir gelbėda-mas šimtus mirčiai pasmerktų žydų, buvo pasmerktas mirčiai pats“, – sakė ceremonijoje dalyvavusi užsienio rei-kalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė.

„Tokie žmonės, neišdavę huma-nizmo idealų net žiaurių represijų akivaizdoje, ir yra tikrieji didvyriai. Jie mūsų pasaulio gelbėtojai nuo vis-ką griaunančio blogio jėgų ir mora-linės žmonijos erozijos“, – teigė vi-ceministrė.

Vokietijoje įsigalėjus nacizmui, dar nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė 1938 m. kelis kartus buvo pareiškusi ofi cialius protestus prieš žydus dis-kriminuojančius įstatymus ir „Kriš-tolinės nakties“ pogromą. Tais pačiais

metais Lietuva priėmė žydų pabėgė-lius iš Austrijos, kurie čia rado prie-globstį nuo nacių persekiojimo. Na-ciams okupavus Lenkiją, daugiau kaip 12 tūkst. Lenkijos žydų su Lietuvos konsulinių pareigūnų pagalba taip pat prisiglaudė Lietuvoje.

„Skirtingai nuo daugelio to meto šalių, Lietuva neinternavo žydų pa-

bėgėlių. Naudodamiesi Lietuvos Vy-riausybės išduotais dokumentais, Ja-ponijos konsulo Lietuvoje Čijūnės Sugiharos išduotomis vizomis, šim-tai žydų pabėgėlių išsigelbėjo nuo visa naikinančios nacių karo mašinos“, – kalbėjo A.Skaisgirytė-Liauškienė.

2011-ieji yra paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.

Minint Lietuvos žydų genoci-do aukų atminimo dieną, Lietuvoje vyko tragiškų įvykių minėjimo rengi-niai. Prie Holokausto aukoms atmin-ti skirtos skulptūros „Vilties liepsna“ vyko Vilniaus geto aukų pagerbimas, vėliau Vilniaus „Lėlės“ teatre sureng-tas atminimo koncertas „Siela nieka-da nenutyla“. Šv. Kotrynos bažnyčio-je visą dieną buvo skaitomi Vilniaus žydų gete kalintų žmonių vardai.

Vakar atidengta atminimo len-ta mokslininkui Zalmanui Reize-nui, vyko Holokausto aukų pager-bimo ceremonija Aukštųjų Panerių memoriale. Vakare Vilniaus rotušėje surengtas koncertas „Aš visados gy-vensiu Viešpaties namuose“, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre vyko teatralizuotas koncertas „Sielų švytėjimas“.

Eltos inf.

„balsas.lt“ tapo antru pagal lankomumą naujienų portalu Lietuvoje

Paminklinis ženklas žydus gelbėjusiam Vermachto seržantui

Prie Holokausto aukoms atminti skir-tos skulptūros „Vilties liepsna“ vyko Vilniaus geto aukų pagerbimas.

Eltos nuotrauka

(Užs. 646)

Gero medaus vis mažiau

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Vyrų vasara ant Islandijos ledynų

19 p.

Sodyba

Bičių avilys

Lietuviškos estrados riterio ruduoRiteriu Aleksą Lemaną, rugsėjį atšventusį 70-ies metų jubiliejų, titulavo šmaikščioji Zita Kelmic-kaitė.

Rūta Klišytė

Toliau į šiaurę – tik ledinė Arktis, čia pat – poliarinis ratas. Turistai veržiasi į šiauriausią šios šalies tašką – Hraunhafnartangi, ir džiaugiasi it vaikai, jeigu pavyksta nusviesti akmenėlį už poliarinio rato. Islandijoje paaiškėja, kad žmogus tėra aikštingas gamtos vaikas.

Rūta Klišytė

Išsaugotoje tėvų sodyboje dūzgia bitės

23 p.23 p.

7 p.

Prieškario ūkininko sodyba buvo neįsivaizduojama be bičių avilių. Bitininkauti mokėjo kiekvienas tokio užsiėmimo sumanęs imtis vyras. O sukauptos žinios buvo perduodamos iš kartos į kartą.

Stasys Palaukys

Bitininkai nuo seno buvo laikomi ypač dorais ir sąžiningais. Tačiau šiandien kažin ar visais kopinėjančiais medų galima pasitikėti?

Nijolė Baronienė

Ne kiekvienas sklypas tinkamas namui ręsti

9 p.

Įsigyjant sklypą namui, labai svarbu domėtis ne vien tik jo kaina. Norintieji įsikurti ilgam, o tokių dauguma, nepatingi išsiaiškinti, kokia tos vietos istorija, kurioje sklypo dalyje pastačius namą lydės sėkmė ir gera savijauta.

Jonas Jukonis

Apdrausti pastatai žaibo nebijoGamtos stichijos vis dažniau kėsinasi į žmonių turtą.

Daiva Šalc