Ūkininkų žinios• Sodinant ąžuoliukus nepalan-

kiose girių galiūnams augti vieto-se, švaistomos Europos Sąjungos paramos lėšos.

• Kai saulelė rudeniop, taip ir pasipila skundai dėl piktžolėtos kaimynystės.

Moters pasaulis• Laimė Kiškūnė ne tik pati do-

misi kvapais, bet šia aistra užkrečia ir kitus. Jos įkurtose kvepalų dirbtu-vėse studentų sparčiai daugėja.

• Norite pakeisti savo būsto interjerą, neišleidžiant viso mėne-sio atlyginimo? Išeitis – dekoruoti vieną ar kelias kambario sienas.

2011 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis • Nr. 67 (9086) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Sveikatos apsaugos ministerijos planuojama nauja greitosios medicinos pagalbos tvarka rajonų medikams kelia nerimą – skubi pagalba gali dar labiau nutolti nuo provincijos gyventojų.

Vida Tavorienė. Išsamiau skaitykite 2 p.

Šių metų rugpjūtis nelepina gerais orais. Ne tik ūkininkams tenka gaudyti derliui nuimti pa-lankias valandas – ir statybininkai

darbus planuoja atsižvelgdami į sinoptikų ir meteorologų prog-nozes. Tačiau beveik visi mūsų pašnekovai sako, kad neverta dejuoti dėl patiriamų nuostolių – reikia tiesiog prisitaikyti prie kap-rizingo lietuviško klimato.

Nukelta į 3 p.

Valdininkus būtina premijuoti?

Apie tolesnį taupymo režimą vis kalbančio Lietuvos premje-ro Andriaus Kubiliaus tarnyboje kuriama nauja valdininkų priedų prie atlyginimų tvarka, kuri leistų mokėti dvigubai didesnes vien-kartines išmokas.

Kanojininkams – pasaulio auksas!

Vengrijoje besibaigiančio pa-saulio baidarių ir kanojų irklavi-mo čempionato dviviečių kanojų varžybų 200 m distancijoje fi nale Lietuvos atstovai Raimundas La-buckas ir Tomas Gadeikis iškovojo aukso medalius.

Rugpjūčio lietūs permerkė Lietuvą

Apie tai – 4 p. Apie tai – 5 p.

Dėl liūčių kai kurių regionų žemdirbiai patirs didžiulių nuostolių.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Neapibrėžtumas slegia šalies apskričių centruose esančius greitosios medicinos pagalbos medikus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Mūsų valstybės teritorija nedidelė, tačiau meteorologų fi ksuojami duomenys labai skiriasi – vienur lietaus norma vos pasiekta, o kitur – dvigubai viršyta.

Greitosios medicinos pagalbos pertvarka skendi migloje

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaBičių avilys

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

2 2011 m. rugpjūčio 24 d. • Nr. 67 (9086)Valstiečių laikraštisAktualijos

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Priekaištų dėl operatyvumo ir neracionalaus lėšų panaudoji-mo sulaukusi Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) siste-ma nuo kitų metų pradžios cen-tralizuojama – 10 apskričių centrų steigiamos dispečerinės tarnybos. Pokyčiai numatyti jau po keturių mėnesių, o rajonų GMP medikai tvirtina, kad pertvarkai visiškai ne-pasiruošta. Nežinia, kas ją fi nan-suos ir kaip jį veiks.

Slegia neapibrėžtumas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina, kad turima techni-nė ir programinė įranga nepakanka-ma GMP plėtrai, greitosios pagal-bos automobiliuose esančiomis ryšio priemonėmis negalima užtikrinti centralizuoto duomenų perdavimo dispečeriams ir optimalaus pagalbos teikimo valdymo, o dabartinėmis te-lekomunikacijų priemonėmis neį-manomas nepertraukiamas ryšys su Bendruoju pagalbos centru (BPC). Sunku patikėti, kad iki metų pabai-gos šie trūkumai bus įveikti.

„Norint efektyviai pritaikyti vaka-rietišką GMP teikimo modelį, reikia daug investicijų. Dabar tokiai per-tvarkai nepasiruošta nei techniškai, nei technologiškai. Greitosios pagal-bos automobiliuose nėra atitinkamos įrangos. Visiškai nesuprantama, kaip centralizuota sistema veiks jau nuo kitų metų pradžios? Kam tokia sku-ba?“ – nuostabos neslėpė VšĮ Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Auksė Mackonie-nė.

„Kol kas daug neaiškumų, todėl ir komentuoti negaliu“, – sakė Zarasų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Dalia Muraškienė.

Neapibrėžtumas slegia ir šalies ap-skričių centruose esančius greitosios medicinos pagalbos medikus.

„Dar daug dalykų neišspręsta. Kol kas niekas neatsako, iš kokių lėšų bus įsigyta kompiuterių, kitos reikalingos įrangos? Juk tam reikia didelių pinigų“, – tvirtino Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios pagalbos skyriaus vyriau-sioji slaugos administratorė Jūratė Rinkevičienė.

Nukenčia operatyvumas

Greitosios pagalbos medikai tvirti-na, kad dar nežino, ar centrinės GMP dispečerinės įsikurs prie sveikatos priežiūros įstaigų, ar bus įjungtos į Bendrosios pagalbos centro sistemą.

GMP medikai jau dabar nėra pa-tenkinti BPC darbu. Jie skundžia-si, kad į bendrosios pagalbos sistemą patekę skambučiai apsunkina greitųjų keliones pacientų link.

„Kai iš telefono 112 perduoda-mi kvietimai, neretai nukenčia mūsų operatyvumas, nukenčia ir pacientai. Anksčiau iš rajono policijos komisa-riato galėjome paprašyti palydovo psi-chiniam ligoniui vežti, dabar tiesiogi-nis ryšys su pareigūnais nutrūko. BPC prašymą perduoda Utenos pareigū-nams, šie perduoda molėtiškiams –

taip gaištamas laikas. Be to, praran-damas telefono numeris, iš kurio skambinta, todėl negalime pasitikslin-ti kelio“, – aiškino A.Mackonienė.

Viskas sklandu tik teoriškai

Medikai nuogąstauja, kad greito-sios pagalbos pertvarkai neparengta ir mūsų visuomenė. Įdiegus kompiu-terinius algoritmus, dispečeriai užda-vinėtų kryptingus klausimus ir taip diferencijuotų iškvietimus. Kompiu-teris nurodytų, ar pacientui reikalinga greitoji pagalba ar tik šeimos gydytojo konsultacija.

Technologijos leistų dispečeriui nustatyti greitosios pagalbos auto-mobilių buvimo vietą ir į nelaimės vietą pasiųsti arčiausiai esantįjį. Vadi-nasi, greitųjų kelias iki pagalbos kvie-čiančiųjų turėtų sutrumpėti.

Tačiau GMP medikai mano, kad viskas sklandu tik teoriškai. Kad per-tvarka sklandžiai veiktų, reikia inves-tuoti ir paruošti gyventojus.

„Pagal tokį modelį dirba skandi-navai. Dispečeriai turės vadovautis bendru GMP iškvietimų algoritmu ir užduoti atitinkamus klausimus. Pir-miausia bus klausiama adreso, pas-kui – skambinančiojo telefono nu-merio. Po tokių pirmų klausimų mūsų žmonės gali pradėti plūstis“, – sam-protavo J.Rinkevičienė.

Provinciją stumia į užribį

SAM numatomoje GMP pertvar-koje medikai mato ir daugiau spragų.

„Kas iš to, kad įsteigs centrines dispe-čerines? Daug svarbiau turėti gerus automobilius, įrangą ir specialistus. Mes jau kelerius metus nesulaukia-me naujų automobilių. Esant dabar-tiniam krūviui, kai tenka nuvažiuoti dvigubai ar trigubai daugiau kilome-trų, mašinų parkas labai greitai dėvi-si“, – teigė Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausia-sis gydytojas Valentinas Misiūnas.

Anot GMP teikėjų, rajonų ligoni-nėse uždarius akušerijos, chirurgijos, reanimacijos skyrius, greitosios ligo-nius veža į didesnes ligonines, todėl skubios pagalbos žmonėms tenka il-giau laukti.

Rajonuose dirbantys medikai ne-slepia nusivylimo nesibaigiančiomis pertvarkomis ir liūdnomis jų pasek-mėmis. Jie puse lūpų kalba, kad val-dininkų kabinetuose pagal vakarietiš-kus modelius rengiamos reformos ne visada tinka mūsų socialinės atskirties pažeistiems regionams.

„Gal didesnių miestų gyventojams ir geriau, tačiau rajonuose medicinos paslaugos tolsta nuo žmonių. Lėšos taupomos paprastų gyventojų sveika-tos ir gyvybių sąskaita. Niekas nenori ir žinoti, kokios socialinės problemos kamuoja nustekentą provinciją. Vis-kas nuleidžiama iš viršaus, mes nega-lime pasipriešinti. Taip visose srity-se“, – kartėlio pilni ne vieno atokesnių rajonų mediko žodžiai.

Ministerija fi nansavimo nekomentuoja

Apie GMP pertvarką rajonuose ir jos fi nansavimą SAM atstovai ne-apibrėžtai komentavo ir „Valstiečių laikraščiui“.

Kaip tvirtino SAM Asmens svei-katos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriau-sioji specialistė Asta Einikienė, vado-vaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, GMP dispečeri-nių tarnybų funkcijas nuo 2012 m.

sausio 1 d. vykdys Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių centrų GMP pas-laugas teikiančios įstaigos.

„Jei šios įstaigos kitų metų pra-džioje neturės techninių galimybių centralizuotai vykdyti dispečerinės tarnybos funkcijų visoje apskrityje, savo aptarnaujamoje teritorijoje jas at-liks GMP paslaugas teikiančios įstai-gos“, – raštu informavo A.Einikienė. Kas fi nansuos „technines galimybes“, SAM atstovė nekomentavo.

Ligonių kasos dėl GMP dispeče-rinių paslaugų apmokėjimo sutartis sudarys su 10 apskričių centrų tar-nybų. Su pastarosiomis tokias sutartis turės sudaryti rajonų greitosios pagal-bos teikėjai.

Pasak A.Einikienės, ateityje GMP dispečerinių funkcijas turės perim-ti BPC. Šiemet vasarą sveikatos ap-saugos ir vidaus reikalų ministrai pa-tvirtino bendradarbiavimo veiksmų planą, pagal kurį lapkričio pabaigoje turi būti užtikrinama BPC ir GMP sąveikos plėtra ir jos įgyvendinimas Klaipėdos apskrityje.

Tikinama, kad tam papildomų lėšų nereikės. Kaip informuoja SAM, Klaipėdos apskrities viešosioms svei-katos priežiūros įstaigoms, teikian-čioms GMP paslaugas, bus perduo-ti europinės paramos lėšomis įsigyti GMP automobiliai, aprūpinti medi-cinine ir kompiuterine GPS įranga.

Tokius automobilius turi GMP paslaugas teikiančios Vilniaus aps-krities viešosios sveikatos priežiūros įstaigos. Iki metų pabaigos minėta įranga numatoma aprūpinti Kau-no miesto GMP paslaugų teikėjus ir kaip bandomąjį įdiegti dispeče-rio veiksmų planą ,,Priority dispatch system“.

Šiuo metu Lietuvoje GMP pas-laugas teikia 56 viešųjų įstaigų stotys ir skyriai, kurių steigėjai yra savivaldy-bės ir 4 privačios GMP tarnybos.

Greitosios pagalbos medikai tvirtina, kad dar nežino, ar centrinės dispečerinės įsikurs prie sveikatos priežiūros įstaigų, ar bus įjungtos į Bendrosios pagalbos centro sistemą.

Integracijai pasirengtaArtūras Kedavičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldaus Bendrojo pagalbos centro viršininkas

Mes techniškai ir technologiškai GMP paslaugų teikimo integracijai esame pasiruošę, o organizacinius ir kitus klausimus sprendžia SAM ir sveikatos priežiūros gydymo įstaigų steigėjai. Klaipėdoje jau įrengtos ir darbo vie-tos, kur gali dirbti GMP dispečeriai. Šiandien BPC skambučius priima iš 85 proc. Lietuvos gyventojų.Klaipėdos centre skambučiai priimami iš trijų ap-skričių – Klaipėdos, Tauragės, Telšių.

Priešinamasi iš inercijosNedas Jasinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Ekstremaliosios medicinos katedros asistentas

Kitų šalių patirtis rodo, kad efektyvu sujungti mažas greitąsias, kurios ne-pajėgios užtikrinti kokybiškų paslau-gų. Centralizavus sistemą, išvengia-ma tokių atvejų, kai skubios pagal-bos žmones nesulaukia dėl teritori-nio pasiskirstymo. Jei, tarkim, visos greitosios pagalbos brigados užimtos ir prireikia važiuoti į dar vieną iškvieti-mą, skubios pagalbos iš kito rajono ar miesto nesulaukiama. Pertvarkos mi-nusai įžvelgiami dėl inercijos. Bet ko-kiai naujovei lengviausia priešintis.

Greitosios medicinos pagalbos pertvarka skendi migloje

Delčia.Saulė teka 6.10, leidžiasi 20.31.

RytojŠiandien

Šiandien Vilniuje bus giedra, dieną termometrai rodys 26 laipsnius. Kaune irgi švies saulė. Dienos metu sušils iki 22 laipsnių, debesys trumpam pridengs saulę. Pajūryje temperatūra svyruos apie 14 laipsnių. Ketvirtadienį papūs pietų vėjas. Vilniuje dieną temperatūra pakils iki 25 laipsnių. Kaune naktį be lietaus, sušils iki 14 laipsnių. Ryte giedra, oro temperatūra sieks 17 laipsnių. Dienos metu tempe-ratūra pakils iki 25 laipsnių, lietaus nenumatoma. Pajūryje naktį ir ryte bus giedra, sušils iki 15–16 laipsnių, dienos metu – iki 19 laipsnių. Penktadienį ir vėl drąsiai danguje šypsosis saulė. Paskutinius žiedus glostys ramus pietryčių vėjas. Vilniuje naktį giedra, sušils iki 16 laipsnių. Rytas išauš saulėtas, temperatūra svyruos apie 19 laipsnių. Dienos metu bus karšta – 27 laipsniai šilumos. Kaune naktį galimas negausus lietus, ryte bus jau giedra, sušils iki 15–18 laipsnių. Dienos metu tempe-ratūra sieks 26 laipsnius, išliks giedra.

PorytDieną: +22 +26

Naktį: +11 +15

Dieną: +22 +25 Dieną: +24 +27

Naktį: +12 +16Naktį: +10 +14

Šiuo metu Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 56 viešųjų įstaigų stotys ir skyriai, kurių stei-gėjai yra savivaldybės ir 4 privačios GMP tarnybos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32011 m. rugpjūčio 24 d. • Nr. 67 (9086)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Klimato atšilimo įtaka

Šį mėnesį po stiprių liūčių plaukė ne vieno miesto gatvės, tačiau aštriau-siai akis badė keli potvyniai Vilniuje ir Klaipėdoje. Kas atsitiko?

Meteorologai atsargiai primena apie globalinį atšilimą. Pastebima, kad temperatūra kyla. Tiesa, nedaug – tik šimtosiomis dalimis, tačiau tokie pasi-keitimai fi ksuojami. Daugėja kritulių, jų daugiau iškrinta šaltuoju metu, o pavasariais jų net stinga. Šįmet žem-dirbiai jau buvo išsigandę, nes pasėjus labai trūko lietaus.

„Daugėja smarkesnių liūčių, per-kūnijų, škvalų ir jie vis stipresni. Pa-stebime, kad mus pasiekia tokie reiš-kiniai, kokie anksčiau buvo būdingi Lenkijai. Vis dažniau mus pasiekia subtropinio klimato protrūkiai“, – sakė Biržų meteorologijos stoties vir-šininkas Bronius Medinis.

Pasak Šiaulių meteorologijos sto-ties viršininko Gyčio Černiausko, šį mėnesį Šiaulių krašte labai stiprių liū-čių nebuvo, tačiau nelietingų dienų buvo labai nedaug, todėl ūkininkams tai buvo sudėtingas mėnuo. Štai Vi-

durio Lietuvoje rugpjūčio 11–18 d. lijo kasdien, todėl javapjūtės darbai praktiškai nevyko. Drėgmės kiekis 0–20 cm dirvožemio sluoksnyje sie-kė net 15–17 proc.

Suvalkijoje dalį derliaus nukū-lė kruša. Kai kuriuose laukuose žie-minių rapsų nuostoliai siekė net iki 60 proc.

Statybininkai darbus planuoja su meteorologais

Vėjuoti bei lietingi orai trukdė ir statybininkams, ypač Klaipėdos re-gione.

„Patikėkite – kiekvienos dienos darbų planus rengiu įvertindamas orų prognozes“, – kalbėjo bendro-vės „Ranga“ darbų vykdytojas Vin-cas Rekešius.

Praėjusį penktadienį Klaipėdoje dirbantiems bendrovės statybinin-kams teko kelis kartus jungti vandens siurblius, tačiau apskritai statybinin-kai nesiskundžia, nes tokiems netikė-tumams ruošėsi.

Duomenys apie kritulius patei-kiami milimetrais. Įsivaizduokime, jeigu vanduo nenutekėtų, nesusiger-tų į žemę, tai tiek milimetrų pasiek-tų žemę.

„Kartais mums skambina statybi-ninkai projektuotojai, kuriems svarbu, kokias pralaidas vandens nutekėjimui įrengti, ir klausia – kiek vidutiniškai lyja. Kai pasakome milimetrais, jiems neaišku, tada juokaujame – jeigu rei-kia, galite apskaičiuoti ir kibirais arba kubais. Nesudėtinga – plotą padau-ginkite iš milimetrų ir žinosite ku-bais“, – juokėsi B.Medinis.

Mėnuo – dvigubai lietingesnis

Lietuva nedidelė, tačiau meteoro-logų fi ksuojami duomenys labai ski-riasi. Štai Biržų rajone didelių svy-ravimų nebūta, o Žemaitijoje jie itin ryškūs – meteorologai juokauja, kad Žemaitijoje jau šios savaitės pradžioje buvo „prilyta pusantro rugpjūčio“, tai-gi manoma, kad mėnesio norma bus dvigubai viršyta.

Pasak Klaipėdos hidrometeoro-logijos tarnybos meteorologės Ju-ditos Navašinskienės, uostamies-tyje rugpjūtį paprastai prilyja 83 mm (liepos mėnesį – vidutiniškai 73 mm).

„Populiariai galime sakyti, kad į kvadratinį metrą iki rugpjūčio 23 d. jau prilijo 130 kibirų, taigi iki mėne-sio pabaigos galimai iškris dviguba norma. Toks pat lietingas rugpjūtis buvo 2010 m., 2008 m., 2007 m. (tri-guba norma) ir 2005 m., o 2003 m. ir 1999 m. – pusantro karto daugiau lyta nei vidutiniškai. Tačiau 2004 m.

ir 2006 m. rugpjūtį kritulių beveik nebuvo“, – sako J.Navašinskienė.

Per 30 metų meteorologijos srityje dirbantis Biržų meteorologijos stoties viršininkas B.Medinis sakė, kad la-biau turėtume stebėtis, jeigu rugpjūtį nelytų. Mes klaidingai manome, kad lietingiausias mėnuo yra liepa. Netie-sa. Rugpjūtis yra gerokai lietingesnis. Kolegai pritaria ir J.Navašinskienė: „Remdamasi daugiamečių stebėjimų rezultatais, galiu patvirtinti, kad liepos mėnuo Žemaitijoje paprastai yra sau-sesnis nei rugpjūtis. Beje, rugpjūtis yra net „šlapesnis“ nei spalis.“

Kaupiasi rasa

Kitas šiam rugpjūčiui būdingas reiškinys – žemė labai įmirkusi, todėl kaupiasi labai didelė rasa.

„Saulutė leidžiasi, o rasa jau kau-piasi ant žolės. Ryte ji labai sodri, to-dėl neretai iki pietų dar nespėja iš-džiūti, o po pietų, tarp 15–18 val., iš susikaupusių debesų jau palyja. Taip bandoma ūkininkų kantrybė“, – sakė B. Medinis.

Kaip susidaro rasa? Santykinė oro drėgmė gana aukšta, o kai saulė nusi-leidžia, paprastai temperatūra nukrin-ta. Garų pertekliui nėra kur dėtis, jis kondensuojasi ir nugula ant žemės. Kuo giedriau – tuo rasa didesnė, nes dirvos paviršiuje temperatūra labai nukrinta.

Įdomus reiškinys. Pasak B.Me-dinio, ore neretai dar būna 5 laips-niai šilumos, žemės temperatūra gali būti 0,5 laipsnio šilumos, o štai 2 cm aukštyje nuo dirvos gali būti net apie 2 laipsniai šalčio.

„Rudenį tokie atvejai dažni. Tada mes ir sakome, kad gali būti šalna dir-vos paviršiuje, t.y. 2 cm aukštyje“, – priduria B.Medinis.

Kokios prognozės?

Meteorologai VL tikino, kad šian-dien Lietuvą pasieks aukštas slėgis. Jis jau antradienį formavosi Lenkijoje bei Čekijoje ir užčiuopiama tenden-cija, kad pajudės Lietuvos link.

„Tačiau nesitikėkime, kad visur Lie-tuvoje bus giedra. Paprastai anticiklono centre vyrauja giedras oras, tačiau ry-tiniu pakraščiu eina vėsuma, o vakari-niu – šiluma. Tikimės, kad anticiklono vakarinis pakraštys užslinks ant Lietu-vos ir turėsime kelias vasariškai šiltas dienas“, – teikia vilties B.Medinis.

Taigi nuo trečiadienio iki šešta-dienio bus saulėta, šiluma sieks iki 25 laipsnių. Tai ir bus trumpa proga žemdirbiams išvažiuoti į laukus.

Nesiskųskime be reikaloAdakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Žmonės įprato skųstis, tačiau aš manau, kad šių metų liepa ir rugpjūtis tiesiog yra lietuviški. Lietingas oras statybininkams, žinoma, nepadeda, tačiau nieko nepakei-si, su tuo reikia susitaikyti. Štai prisimenu 1978- uosius, kai mane „ištrėmė“ į Mažei-kius statyti naftos perdirbimo gamyklos. Tų metų rugpjūtis ir ruduo buvo baisūs – lijo be perstojo, o kraštas – pelkėtas, tai klampojome iki kelių, o paskui staiga už-šalo. Tokį darbą buvo galima vadinti štur-mu. Dar prisimenu, kai jaunystėje dirbau darbų vykdytoju statant Garliavos remon-to mechaninę gamyklą. O juk ten molin-gas gruntas. Kranus iki statybos aikštelės tempdavome su vikšriniais traktoriais. Ta-čiau tokia yra statybininkų duona. Žinoma, dabar dirbti jau lengviau, pasikeitė techni-ka. Po liūčių potvyniai gatvėse? Priežastys įvairios. Gal užsikemša, o gal nenumatyti reikiami kanalizacijos vamzdynų skers-menys. Tokių vamzdynų staigiai nepa-keisi, tačiau tai daroma. Štai klaipėdiečiai skundėsi, kai praėjusią savaitę plaukė jų gatvės. Taip yra ir statybos objektuose. Ta-čiau kol kas pasaulio pabaiga dar neatėjo, nesiskųskime be reikalo.

Reikia pasimokytiZigmantas Aleksandravičius, Kupiškio r. ūkininkas

Jeigu Dievas išklausytų visų mūsų aima-navimus, jis išprotėtų. Javų augintojai skundžiasi, kad jiems lietaus per daug, o agurkų augintojams – drėgmės per ma-žai, ir kiekvienam reikia vis kitokių sąlygų. Manau, kad mums reikia prisitaikyti prie būdingų gamtinių sąlygų. Kitaip tikrai ne-bus ir dejavimai nepagelbės. Aš bandau tai daryti, gal todėl man šiemet pasise-kė – baigiu nuimti paskutinį derlių, jis la-bai geras. Jau ruošiamės sėti žiemkenčius. Ne visur taip yra, todėl aš užjaučiu savo kolegas ūkininkus, kurie negali įvažiuoti į savo laukus. Tačiau iš nesėkmių galime pasimokyti. Šiemet daugelis supratome arba suprasime, kad labai apsimoka turėti daug galingos žemės ūkio technikos. Štai šią savaitę sinoptikai žada 3–4 palankias derliui nuimti dienas, per jas reikia atlikti 10 dienų darbus. Ar visi suspės? Nesuspės, nes neturi tiek daug technikos. Pagailėjo lėšų. Derlių nuėmus tiems ūkininkams pa-tarsiu paimti į rankas pieštukus ir apskai-čiuoti – kiek derliaus prarado ir kiek būtų kainavęs papildomas kombainas.

Meteorologai atsargiai stebi globalinio atšilimo reiškinius – daugėja subtropiniam klimatui būdingų stiprių liūčių ir perkūnijų, škvalų ir viesulų.

Pasiimame savo transportu visoje Lietuvoje * PERKAME MAISTINES AVIŽASPERKAME MAISTINES AVIŽAS

Supirkimo kainas galite rasti www.malsena.lt Dėl kitų kultūrų informacija tel.: 8 686 30 664, 8 614 07 543

UAB „Malsena plius“ Stoties g. 65, Vievis* – (ne mažiau 25 t)

Užs. 571)

Rugpjūčio lietūs permerkė Lietuvą

Liaudies pastebėjimai:• Koks rugpjūtis – toks vasaris.• Perkūnija, dažni škvalai rugpjūtį

pranašauja giedrą rudenį.• Rudens orus buria ir Šv. Baltra-

miejaus diena. Jei gandrai pirma Baltramiejaus išskrido, o gulbių skrydis žemas, bus ankstyvas ruduo, žiema.

• Anksti išskrendančios kregždės, o mėnesio pabaigoje – gervės žada būsiant šaltą žiemą, po jos – šaltą vasarą.

• Jei rugpjūtį išskrenda gervės – bus ankstyva žiema.

• Jei pradeda dygti kelmučiai, va-sara baigiasi.

• Jei ąžuoluose daug gilių – bus šalta žiema.

Didžiausias paros kritulių kiekis

250 mm 1980 m. liepos 2 d., Dusetos (Sartai)

Didžiausias mėnesio kritulių kiekis

291,1 mm 1978 m. rugpjūtis, Šilutė

Mažiausias mėnesiokritulių kiekis

0,0 mm 1994 m. liepa, Klaipėda, Palanga, Šilutė, Telšiai2002 m. rugpjūtis, Laukuva, Palanga, Raseiniai

Didžiausias metinis kritulių kiekis

1109,2 mm 1981 m., Šilutė

Mažiausias metinis kritulių kiekis

355,7 mm 1964 m., Ukmergė

Meteorologiniai rekordai Lietuvoje

Šį mėnesį po stiprių liūčių plaukė ne vieno miesto gatvės, tačiau aštriausiai akis badė keli potvyniai Vilniuje ir Klaipėdoje. www.klaipedadiena.lt. nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

4 2011 m. rugpjūčio 24 d. • Nr. 67 (9086)Valstiečių laikraštisAktualijos

Stasys Jokūbaitis

Už savaitės prasidės didžioji krep-šinio aukso karštligė. Tiesa sakant, ji prasidėjo, kai Kaune po ilgų tūpčiojimų buvo pagaliau atidaryta didžiausia Bal-tijos valstybėse „Žalgirio“ sporto arena ir netgi ta proga krepšinio aikštelėje nugalėti pasaulio ir Europos čempionai ispanai. O gal net dar anksčiau, kai su-žinota, kad Europos čempionatas vyks Lietuvoje, o fi nalinės batalijos – buvu-sioje laikinojoje sostinėje.

Dar nežinia, kaip iš tiesų bus su tuo auksu. Žmonės mąsto įvairiai. Viena mūsų apklausa parodė, kad dalis tautiečių įsitikinę, jog auksas vis dėlto bus mūsų, kita, lygiai tokia pati, – kad iš viso liksime be meda-lių. Kaip bus iš tiesų, pamatysim. Su kiekviena diena artėjantis Europos krepšinio čempionatas vis labiau už-valdo Lietuvą.

Liepos 6 dieną Kaune prasidėjo žygis „Varom už Lietuvą“. Oranžinis krepšinio kamuolys jau aplankė 102 miestus ir miestelius, įveikė daugiau nei 2100 kilometrų. Apkeliavęs visą šalį, prieš pat Europos vyrų krepšinio čem-pionatą kamuolys bus įteiktas Lietuvos rinktinės vyrams kaip tautos pažadas – už Lietuvą žaidžia trys milijonai.

Į šią akciją įsijungė ir Preziden-tė Dalia Grybauskaitė. Pirmadienį ji sutiko kamuolio varymo estafetės „Varom už Lietuvą“ dalyvius. Šalies vadovė S.Daukanto aikštėje priėmė kamuolį iš Vilniaus universiteto stu-dentų ir vėliau perdavė jį jauniesiems Vilniaus krepšininkams. Krepšinį Prezidentė įvardijo kaip pasitikėji-mo ir vienybės šventę.

Iš tiesų, kažin ar šiuo metu kas nors gali labiau suvienyti tautą negu krepšinis (žinoma, tik ne „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ tarpusavio rungty-nės). Labiau suvienytų nebent naujas „Baltijos kelias“, kurio sukaktį šiomis dienomis minime. Tačiau ir jį dabar organizuoti būtų sunku, nes tam nėra būtinumo. Savo kelią jau seniai pasi-rinkome, tik reikėtų užtaisyti atsivė-rusias gilias jo duobes.

Lietuvos krepšinio federacijos pre-zidentas, buvęs ilgametis Kauno „Žal-

girio“ vyriausiasis treneris Vladas Ga-rastas, daug davęs šalies krepšiniui, praėjusią savaitę nedrąsiai užsiminė, kad geriausia dovana jo artėjančiam aštuoniasdešimtmečiui būtų Europos čempionų medaliai, įteikti Lietuvos komandai.

Suprantama šalies krepšinio fe-deracijos vadovo svajonė matyti savo valstybės nacionalinę ekipą ant nu-galėtojų pakylos. Krepšiniui jis atida-vė kone visą savo gyvenimą. Kas gali labiau išgarsinti Lietuvą, jei ne aukso medaliai Europos čempionate? Juk pusiau juokais, pusiau rimtai krepšinį

vadiname antrąja religija. Net ir nauji rūmai, kaip prieškaryje Kauno sporto halė, pastatyti tokiam triumfui. Ar jis pasikartos?

Gali, bet yra toks „mažmožis“ – reikia parklupdyti visus varžovus. Ta-čiau būtent šis darbas ir bus sunkiau-sias. Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kem-zūra neslepia, kad problemų koman-dai netrūksta. Didžiausias jo galvos skausmas – gynyba. Pasiruošimo čempionatui planus jaukia ir žaidėjų traumos. Visai neseniai treneris suko galvą, kaip iš nemažo būrio preten-

dentų atrinkti geriausią dvyliktuką, o dabar svarstoma, kaip apskritai jį su-rinkti, jei ir toliau žaidėjus taip per-sekios traumos.

O Lietuva vis vien apsėsta auk-so karštligės. Sukasi visi, kas tik gali, kaip kas išmano ir sugeba. Lažybų organizatoriai, pasitelkę uždegančią reklamą, savotiškai ragina ir krepši-ninkus, ir lošėjus siekti tik pergalių ir statyti tik už auksą Lietuvai. Žino-ma, ne vien iš patriotizmo... Kavinių ir aludžių savininkai masiškai perka naujus televizorius – tik ateikit, ger-kit, užkandžiaukit ir žiūrėkit.

Net seniausios pasaulyje profesijos atstovės sujudo – atvažiuos šitiek tur-tingų žmonių, kaip tuo nepasinaudo-si. Policija irgi rikiuoja savo pajėgas, grasindama griežtai bausti ir tokias paslaugų teikėjas, ir jomis besinaudo-jančius vyrus. Krepšinio čempionato metu dirbs sustiprintos policijos pa-jėgos, planuojama stiprinti viešbučių, stoties prieigų priežiūrą.

Žodžiu, dabar visi turi savų rū-pesčių. Juk tokia aukso karštligė, kuri krečia beveik visus tris milijonus Lie-tuvos gyventojų, nors ir ne visus vie-nodai, būna ne kasmet.

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Seimo opozicija šiame projekte įžvelgia dvigubus standartus ir ga-limybę pamaloninti „savus“. O eks-pertai pastebi, kad valdininkams nepagrįstai skiriamos priemokos už kasdienius darbus ir nežinia ko-kios svarbos užduotis tik erzina vi-suomenę ir didina nepasitikėjimą valdžia.

Premijos gali padvigubėti

Ministro Pirmininko tarnyba pa-rengė naują Vienkartinių piniginių iš-mokų valstybės tarnautojams skyrimo

aprašo redakciją, pagal kurią keičiama valdininkų skatinimo tvarka.

Joje nenumatyta iki šiol buvusių vienkartinių vieno atlyginimo dydžio siekiančių išmokų švenčių, gyvenimo ir darbo jubiliejų, sukakčių progomis. Tačiau naujoje aprašo redakcijoje at-sirado skatinimas už pagrįstus išskir-tinius politinio pasitikėjimo ir statu-tinio valstybės tarnautojo metinius rezultatus ir atliktas vienkartines ypa-tingos svarbos užduotis.

Išskirtinius tarnautojus galima bus

pamaloninti ne tik 100 proc. darbo užmokesčio dydžio sumomis, bet ir dvigubai didesnėmis išmokomis.

Taip pat numatyta skirti išmo-kas už tarnautojo kasmetinį gebėji-mų įvertinimą. Jei gebėjimai atlikti pareigas bus įvertinti 4 balais, į valdi-ninko kišenę keliaus vieno atlyginimo dydžio suma, jei 5 balais – 200 proc. atlyginimo dydžio išmoka.

Per kalendorinius metus vienkar-tine išmoka galima būtų skatinti ne daugiau kaip 15 proc. valstybės, savi-valdybės ar įstaigos tarnautojų. Tačiau šie apribojimai nebūtų taikomi įstaigų ir jų administracijų vadovams.

Pokytis ir tas, kad vienkartinėms išmokoms nebereikės taupyti darbo

užmokesčio lėšų, jos valdininkams ga-lės būti skiriamos iš darbo užmokes-čio fondo.

Kyšo dvigubi standartai

Ministro Pirmininko tarnyba pa-brėžia, kad nauja vienkartinių išmokų skyrimo tvarka susieta su tarnautojų darbo rezultatais ir siekiu apriboti va-dovų galimybes skirti vienkartines iš-mokas neribotam skaičiui darbuotojų. Taip pat akcentuojama, kad apie vien-

kartinių išmokų skyrimą privalu bus viešai informuoti visuomenę.

Tačiau Seimo opozicijos atstovai naujoje vienkartinių išmokų skyrimo tvarkoje linkę įžvelgti dvigubų stan-dartų politiką, kuri gali būti palanki „saviems“.

„Tai dar vienas tokios politikos pa-vyzdys. Premjeras pareiškė, kad lai-kinos taupymo priemonės, išskyrus pensijas, taps nuolatinės, tačiau su-tinka dvigubinti vienkartines išmo-kas. Anksčiau valdininkai per metus gaudavo 13 atlyginimų, dabar gaus 14. Panašu, kad išmokos bus skiria-mos „saviems“ ir „geriems“, – pareiškė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ se-niūnas Valentinas Mazuronis. Anot parlamentaro, mokėti valdininkams priedus už darbus, kuriuos jie privalo atlikti ir gauna už tai atlygį, mažų ma-žiausiai nepadoru ir nesąžininga. Ypač tokiu metu, kai daugybė Lietuvos gy-ventojų nesuduria galo su galu.

Keisti skatinimo kriterijai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-čionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Masiulis labai

palankiai vertina pasiūlytą naują vien-kartinių išmokų skyrimo tvarką.

K.Masiulis nesutiko, kad dar ne metas dvigubinti valdininkus skati-nančias išmokas. „Vis skatinam le-gendas, kad esame skurdo valstybė. Dauguma Lietuvos gyventojų gyve-na normaliomis sąlygomis. Reikėtų mažiau visiems dejuoti ir daugiau pa-galvoti apie tai, ką kiekvienas padarė, kad gyventų geriau. Kiekvieno žmo-gaus pragyvenimo lygis visų pirma priklauso nuo jo pastangų“, – pareiškė Seimo narys.

Strateginio valdymo konsultan-tas Gintas Umbrasas įsitikinęs, jog valstybės tarnautojų skatinimo sis-tema efektyviai veikia tik esant ge-ram ir atviram įstaigų ir jų darbuoto-jų darbo planavimui. Kitaip premijos tik pabrangina viešojo administravi-mo paslaugas, sumažina paskatinimo negavusių kitų tarnautojų motyvaciją dirbti, maža to, suerzina visuomenę ir kelią nepasitikėjimą valdžia.

Pasak konsultanto, kartais susidaro įspūdis, kad vienus tarnautojus nori-ma premijuoti už tai, kad jie gerai at-lieka savo funkcijas, o kiti tenkinasi tuo, kad ateina į darbą.

Krepšinį Prezidentė įvardijo kaip pasitikėjimo ir vienybės šventę. Iš tiesų, kažin ar šiuo metu kas nors gali labiau suvienyti tautą negu krepšinis.

Ekspertai pastebi, kad valdininkams nepagrįstai skiriamos priemokos už kasdienius darbus ir nežinia kokios svarbos užduotis.

Aukso karštligė Tiesiai šviesiai

Valdininkus būtina premijuoti?

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 794 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1042. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Išskirtinius tarnautojus galima bus pamaloninti ne tik 100 proc. darbo už-mokesčio dydžio sumomis, bet ir dvigubai didesnėmis išmokomis.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Apie taupymo režimą vis kalbančio premjero tarnyboje kuriama nauja valdininkų priedų prie atlyginimų tvarka, kuri leistų mokėti dvigubai didesnes vienkartines išmokas.

52011 m. rugpjūčio 24 d. • Nr. 67 (9086)Valstiečių laikraštis Sportas

Vengrijoje besibaigiančio pa-saulio baidarių ir kanojų irklavi-mo čempionato dviviečių kanojų varžybų 200 m distancijoje fi nale Lietuvos atstovai Raimundas La-buckas ir Tomas Gadeikis iškovojo aukso medalius.

Lietuvos irkluotojai fi nale dis-tanciją įveikė per 37,101 sek. ir už antrąją vietą užėmusius rusus Vik-torą Melantjevą bei Nikolajų Lip-kiną buvo pranašesni 0,312 sek.Bronzą iškovojo baltarusiai Dmi-trijus Rabčenka ir Aleksandras Vov-čeckis (+0,498 sek.).

Penkiskart Europos čempionai R.Labuckas ir T.Gadeikis pasaulio čempionais tapo trečius metus iš eilės.Vienviečių kanojų fi nale Lietuvos

atstovas Jevgenijus Šuklinas fi nišavo penktas (39,879 sek.).

Vienviečių baidarių B fi nale (10–18 vietos) Egidijus Balčiūnas užėmė ketvirtąją vietą (36,583 sek.) ir galu-tinėje įskaitoje liko 13-as.

Dviviečių baidarių C fi nale (19–27 vietos) Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas fi nišavo treti (33,129 sek.) ir galutinėje įskaitoje užėmė 21 vietą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pa-sveikino Raimundą Labucką ir Tomą Gadeikį, Vengrijoje trečiąkart iš eilės tapus pasaulio čempionais.

Pasak sportininkų, iškovoti trofė-jai svarbūs tik jiems patiems. „Lie-tuvai mūsų medalių nelabai reikia, ir sporto funkcionieriams jie nereikalin-gi. Sau juos iškovojome. Dėmesio iš

valdžios nesulaukiame“, – sakė atletai.Seimo pirmininkė Irena Degutienė apgailestauja, kad Vyriausybė ir Kūno kultūros ir sporto departamentas ne-atsižvelgė į jos siūlymą tinkamai įver-tinti Lietuvos kanojininkus ir prašo dar kartą apsvarstyti sprendimą dėl triskart pasaulio ir penkiskart Eu-ropos čempionų įvertinimo, praneša Seimo pirmininkės sekretoriatas.

Prašydama tobulinti dabar galio-jančią tvarką Seimo pirmininkė krei-pėsi į Vyriausybę dar šių metų liepos 4 dieną po kanojininkų pergalės Ser-bijoje vykusiame Europos baidarių ir kanojų čempionate, tačiau gavo LR kūno kultūros ir sporto departamen-to atsakymą, kad to padaryti neleidžia teisės aktai ir biurokratinės kliūtys.

VL,Eltos inf.

Šalis Auksas Sidab-ras

Bronza

1. Kinija 75 39 312. Rusija 42 44 453. Pietų

Korėja27 20 30

4. Japonija 23 26 385. JAV 17 22 106. Italija 12 5 137. Ukraina 11 19 148. Tailan-

das7 2 9

9. Taivanas 6 9 1510. Jamaika 6 2 111. Lenkija 5 7 812. Turkija 5 7 713. Lietuva 5 5 3...

37. Estija 1 1 1

Autolenktynininkas P.Ples-kovas – trečias. Vengrijoje vykusia-me aštuntajame Europos automobi-lių kroso čempionato etape „Touring Autocross“ klasėje Lietuvos atstovas Paulius Pleskovas („Ford Fiesta“) užė-mė trečiąją vietą. 34 metų klaipėdiečiui atiteko 15 įskaitinių taškų. Nugalėjo če-kas Vaclavas Feifaras („Škoda Fabia“, 20 tšk.). Antras liko lyderis vengras Tama-šas Karajus („Škoda Fabia“, 17 tšk.). Li-kus dviem etapams, T.Karajus turi 122 taškus. Antrąją vietą užima V.Feifaras, surinkęs 115 taškų. Trečiojoje vietoje – P.Pleskovas. Jo sąskaitoje – 97 taškai. Devintojo etapo varžybos vyks rugsėjo 17–18 dienomis Prancūzijoje. Čempio-natas baigsis rugsėjo 25 dieną.

Šokėjai D.Vėželis ir L.Chatke-vičiūtė – treti. Štutgarte (Vokietija) vy-kusio atvirojo Vokietijos sportinių šokių čempionato klasikinių šokių profesio-nalų varžybose Lietuvos atstovai Dona-tas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė užėmė trečiąją vietą. Nugalėjo italai Domeni-kas Soalė ir Džola Čerazoli. Antrąją vie-tą užėmė Rusijos atstovai Federikas di Toras ir Anastasija Tarlykova.

Lietuvos orientacininkai pasaulio čempionate – šešti. Prancūzijoje vy-kusio pasaulio orientavimosi sporto čempionato vyrų estafetėje Lietuvos komanda – Vilius Aleliūnas, Simonas Krėpšta ir Jonas Vytautas Gvildys – už-ėmė šeštąją vietą. Mūsų šalies sporti-ninkai nuo nugalėtojais tapusių Pran-cūzijos atstovų (1 val. 53 min. 48 sek.) atsiliko 9 min. 31 sek. Antrąją vietą užėmė Norvegijos orientacininkai (+4.04), o bronzą iškovojo Švedijos ekipa (+4.15).

Lenktynes laimėjo estas E.Piut-sepas. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykusias pirmąsias daugiadienes dvi-račių lenktynes „Baltic Chain Tour“ (637,6 km) laimėjo 35 metų estas Erkis Piutsepas iš Latvijos komandos „Alpha Baltic“. Aukščiausią vietą iš lietuvių už-ėmė Lietuvos rinktinės narys Raimon-das Rumšas. Trečiąjį etapą laimėjęs 39 metų dviratininkas liko šeštas. Jis nuo nugalėtojo atsiliko 7 min. 4 sek.

Pirmauja Vilniaus „Žalgiris“. Lie-tuvos futbolo A lygos čempionato 23-iojo turo rungtynėse nugalėtojo titulą ginantis Panevėžio „Ekranas“ namuose 2:1 (1:1) įveikė Klaipėdos „Atlanto“ fut-bolininkus. „Ekranas“, po 21 rungtynių turintis 50 taškų, turnyro lentelėje žen-gia antras. Jis nuo pirmaujančio Vilniaus „Žalgirio“ klubo atsilieka trim taškais. Tiesa, žalgiriečiai yra sužaidę dvejomis rungtynėmis daugiau. Vilniaus „Žalgi-ris“ savo aikštėje 2:0 (0:0) nugalėjo Kau-no „FBK Kauną“.

VL, Eltos inf., Eltos nuotraukos

Žinių sprintas

Bronzos apdovanojimą pirma-dienį 26-ojoje studentų vasaros universiadoje Kinijoje iškovo-jus krepšinio rinktinei, Lietuvos delegacija komandų rikiuotėje iš dvyliktosios vietos smuktelė-jo į tryliktąją. Lietuvos studentų sąskaitoje jau yra 13 medalių – 5 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos.

Žaidynių lydere lieka jau 145 medalius iškovojusi universiados šeimininkė Kinijos komanda (75 aukso, 39 sidabro, 31 bronzos), len-kianti antroje vietoje įsitvirtinusius Rusijos (42, 44, 45) studentus.

Trečiąją poziciją užima Pietų Korėjos (27, 20, 30) atletai.

Per dvylika universiados dienų medalius iškovojo jau 64 valstybių sportininkai.

VL,Eltos inf.

Kanojininkams – pasaulio čempionato auksas!

Vilniuje pristatytas šių metų Eu-ropos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) naudingiau-siam žaidėjui atiteksiantis apdo-vanojimas.

Unikalią naudingiausio „Eurobas-ket 2011“ žaidėjo taurę sukūrė meni-ninkas Donaldas Andziulis. Iš juodo granito pagrindo iškylančioje stiklinė-je kompozicijoje įtvirtinti trys meda-liai – aukso, sidabro ir bronzos. Tau-rės viduje išgraviruotas užrašas „MVP Eurobasket 2011“ bei „Eurobasket 2011, Lithuania“ logotipas. Trofėjuje įkomponuoti medaliai yra iš unika-lios serijos, skirtos „Eu-robasket 2011“ amba-sadoriui ir žymiausiam visų laikų Lietuvos krepšininkui Arvydui Saboniui įamžinti.

„Man didelė garbė pri-sidėti prie Europos čempi-onato ir pristatyti šį trofėjų visiems Lietuvos krepšinio sirgaliams. Linkiu, kad ši taurė ir po čempionato liktų mūsų šalyje“, – sakė naudingiausio

„Eurobasket 2011“ žaidėjo prizą pri-statęs A.Sabonis. Legendinis Lietu-vos krepšininkas savo sąskaitoje turi 1985 metų Europos pirmenybių nau-dingiausio žaidėjo apdovanojimą.

Naudingiausio „Eurobasket 2011“ žaidėjo prizas bus eksponuojamas „Omnitel“ salone Vilniaus prekybos centre „Akropolis“.

Beje, Europos vyrų krepšinio čem-pionatui besirengianti Lietuvos rink-tinė šeštąsias kontrolines rungtynes penktadienį Panevėžyje, „Cido“ are-noje, 80:88 pralaimėjo Rusijos krep-šininkams.

Septintosiose kontrolinėse rung-tynėse lietuviai taip pat Panevėžio „Cido“ are-noje 95:75 nugalėjo Lat vijos krepšininkus.

Primename, kad Lie-tuvos rinktinė iš septyne-rių draugiškų rungtynių laimėjo trejas. Kitas kont-rolines rungtynes lietuviai žais šiandien Liublianoje

su Slovėnijos komanda.

VL,Eltos inf.,Eltos nuotrauka

Naudingiausio žaidėjo laukia unikali taurė

Įspūdingas Lietuvos sportininkų medalių kraitis

Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis trečią kartą tapo pasaulio čempionais. EPA–Eltos nuotrauka

6 2011 m. rugpjūčio 24 d. • Nr. 67 (9086)Valstiečių laikraštisUžsienyje

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Po šešis mėnesius trukusių mū-šių pirmadienį sukilėliai Libijoje pasiekė Tripolio centrą. Žaliojoje aikštėje jie kartu su gyventojais šventė sostinės užėmimą. Įvai-rios televizijos stotys rodė šimtus džiūgaujančių žmonių. Vakarams spaudžiant Muamarą Kadafį pasi-duoti, antradienį iš sukilėlių rankų netikėtai pabėgo du diktatoriaus sūnūs. O Angola ir Zimbabvė dik-tatoriui yra pasirengusios suteikti politinį prieglobstį.

Sukilėliai neišsaugojo M.Kadafi o sūnų

Žygiuojant į sostinę suki-lėliams teko įnirtingai kau-tis su M.Kadafi o šalininkais. Per Libijos Vyriausybės atsto-vo spaudos konferenciją, ku-rią tiesiogiai transliavo BBC, buvo pranešta, kad vien sekma-dienį Tripolyje žuvo apie 1 300 žmo-nių, apie 5 000 buvo sužeisti. „Li-goninėse net nebėra vietų“, – sakė Vyriausybės atstovas.

Jis teigė, kad tai, kas dabar vyksta Tripolyje, yra baisus nusikaltimas šio miesto žmonėms. Vyriausybės vado-vas sakė, kad NATO privalo tuoj pat sustabdyti karinius veiksmus, ir kvie-tė pradėti taikos derybas, priešingu atveju Libijos sostinėje kraujas dar labiau liesis ir „įvyks tragedija“.

Spaudos konferencijos pabaigoje jis sakė, kad Libijos Vyriausybės pa-jėgose – tūkstančiai karių, kurie pasi-ruošę kautis toliau, tad jeigu neįvyks taikos derybos, greitos karo pabaigos negalima laukti.

„Žmonės bijo to, kas gali atsitikti, jeigu miestą paims sukilėliai“, – sakė jis. Vyriausybės spaudos atstovas pareiškė, kad sukilėliai Tripolyje žudo nekaltus žmones, padega namus, plėšia parduo-tuves. „Pasaulis tai turi žinoti, dabar jūs nebegalėsite sakyti, kad nežinojote, kas čia vyksta“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas anks-tų pirmadienio rytą Briuselyje sakė, kad atėjo metas kurti naują, demo-kratišką Libiją. Aljansas esą stebės M.Kadafi o pajėgas ir bombarduos, jei jos kels grėsmę civiliams.

O sukilėliai pirmadienį paskelbė, kad jų rankose yra trys diktatoriaus sūnūs. Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiasis prokuroras Luisas

Mo-r e n a s Okampas pirmadienį patvirtino, kad su-imti M.Kadafi o sū-nūs. Tačiau dviem visgi pavyko pabėgti.

Ankstų antradienio rytą Saifas al Islamas atvyko į „Ri-xos“ viešbutį, kuriame apsistoję dauge-lis užsienio žurnalistų, ir atrodė labai energingas, kupinas pasitikėjimo savimi. M.Kadafi o sūnus pridūrė, kad įsiveržę į Tripolį sukilėliai „pateko į spąstus“.

Su žurnalistais susitikęs S. al Isla-mas tvirtino, kad jam nerūpi, jog Tarp-tautinis baudžiamasis teismas Hagoje dėl nusikaltimų žmoniškumui yra iš-davęs jo arešto orderį. Paklaustas, ar pats M.Kadafi s vis dar yra Tripolyje, sūnus atsakė: „Savaime suprantama.“

Skelbiama, kad sukilėlių rankose nėra ir kito diktatoriaus sūnaus Mo-hamedo. Jis paspruko nuo jį saugoju-sių sukilėlių Bengazyje. Tai patvirtino aukštas M.Kadafi o priešininkų atsto-vas. Priešingai nei jo brolis, Moha-medas nevaidino politinio vaidmens, jis buvo verslininkas.

Džiaugsmo kulkos neša mirtį

Vietoje dirbantys žurnalistai pra-neša, kad sukilėlių pajėgos Tripolio

pr iemies-čiuose buvo sutiktos džiūgaujančių žmonių, o sukilėlių kariai į orą pa-leido sveikinimo salves.

„Sukilėliai tikėjosi kur kas dides-nio pasipriešinimo, – pasakojo „Sky News“ korespondentas. – Jie yra tik-ri, kad įveikė M.Kadafį, ir vienintelis klausimas lieka, kaip jis pasitrauks.“ Sukilėliai šį įsiveržimą į Tripolį vadi-na „paskutine kova už Libiją“.

BBC susisiekė su Tripolio gyven-toju, kuris pasakojo, kokiomis nuo-taikomis dabar gyvena Libijos sosti-nės gyventojai. Jis sakė, kad žmonės džiaugiasi, gatvėse vyksta šventė. „Si-tuacija visiškai kontroliuojama, su-kilėliai beveik nesutiko pasiprieši-nimo“, – pasakojo jis. Vyrui kalbant nuolatos girdėjosi šūviai. Tripolio gy-ventojas sakė, kad tai pergalės šūviai – žmonės šaudo į orą. Vyriškis išreiškė viltį, kad M.Kadafi s bus sučiuptas ir stos prieš teismą.

Tačiau specialistai teigia, kad toks džiaugsmo išraiškos būdas yra pavo-jingas, o dažnai kulkos netgi nužudo žmones.

Karšta pirmadienio naktis

Pirmadienį 2 val. nakties BBC pranešė, kad, nepatvirtintais duome-nimis, M.Kadafi s suimtas. Tai neva turėtų būti patikslinta artimiausiu metu. Tačiau „Reuters“ šį pranešimą, nors buvo patys pranešę, paneigė.

Už pusvalandžio, 2.30 val., CNN pranešė, kad viešbutį, kuriame gy-vena užsienio žurnalistai, paliko

M.Kadafi o kariai. Žur-nalistai apsirengė neper-

šaunamas liemenes su užra-šais „Presa“, manydami, kad tokiu būdu pavyks apsisaugoti nuo galimų išpuolių.

Pirmadienio rytą M.Kadafi o ša-lininkai sudėjo ginklus. „Al Jazeera“ rodė kadrus, kuriuose matyti, kaip jaunimas plėšo diktatoriaus nuotrau-kas, gatvėse nevaldomas džiaugsmas, žmonės šaukia: „Mes laisvi!“

Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi televizijos „Al Jazeera“ duomenimis, pranešė, kad pirmadie-nio rytą Libijos sukilėliai jau perėmė beveik viso Tripolio kontrolę. Vyriau-sybinių pajėgų rankose liko tik nedi-

delis Bab al Azizijos kvartalas, kuria-me stovi M.Kadafi o rezidencija.

Televizijos kanalo „Al Arabiya“ žurnalistas iš Tripolio pranešė, kad M.Kadafi s pirmadienio rytą buvo Tadžuros kardiologijos ligoninėje. Ar jis yra gydomas šioje ligoninėje, ar tiesiog nusprendė pasislėpti joje, nėra žinoma.

Tuo pat metu AFP pranešė, kad Bab al Azizijos kvartale ir jo apy-linkėse girdėti šūviai. Manoma, kad vyksta lemiamas mūšis dėl diktato-riaus tvirtovės.

„Al Jazeera“ pranešė, kad NATO aviacija pastaruoju metu pakeitė taktiką ir virš Tripolio barsto ne tik bombas, bet ir propagandinius lape-lius, kuriuose M.Kadafi ui ištikimi ka-riai raginami sudėti ginklus ir prisi-jungti prie sukilėlių.

Pagalbos ranką tiesia Afrikos šalys

Sukilėliai Libijoje nežino, kur ga-lėtų būti šalies lyderis, ir šiuo metu stengiasi tai išsiaiškinti, pranešė Pereinamosios nacionalinės sukilė-

lių tarybos vadovas Musafas Abdu-las Džalilas.

„Niekas nežino, kur jis yra. Mes stengiamės tai išsiaiškinti“, – sakė ta-rybos vadovas „Al Arabia“ televizijai. Pasak žiniasklaidos, M.Kadafi s vis dar gali būti Tripolyje.

Kaip praneša „Al Jazeera“, politinį prieglobstį M.Kadafi ui pasiruošusios suteikti dvi šalys: Angola ir Zimbab-vė. TV kanalas tvirtina, kad tuo pat metu vedamos derybos ir su Pietų Afrikos Respublikos (PAR) vado-vybe. O šios šalies URM neigia tokią galimybę. Vis dėlto PAR Vyriausybė tvirtina, kad nepripažins sukilėlių val-džios, jei M.Kadafi s bus sutriuškintas ir nuverstas.

Beje, pastaruosius keletą mėne-sių buvo viešai kalbama apie tai, kad kapituliacijos atveju diktato-rius gali bėgti į Venesuelą. Šios ša-lies prezidentas H.Chavesas yra ar-timas M.Kadafi o bičiulis. Juos sieja karinė praeitis ir įtempti santykiai su JAV.

Įvardijamos ir kitos šalys, į kurias galėtų bėgti M.Kadafi s. Tai Alžyras ir kaimyninis Čadas. O Rusija skelbia, kad niekada nesuteiks Libijos lyde-riui saugaus prieglobsčio.

„Rusija niekada nesuteiks prie-globsčio M.Kadafiui. Jis prarado mūsų pasitikėjimą, kai kariškiams įsakė atakuoti taikius demonstran-tus. Mes nepriimsime nei M.Kadafi o, nei kitų, susijusių su nekalto kraujo praliejimu“, – teigė Michailas Mar-gelovas.

Diplomatiniai šaltiniai nau-jienų agentūrai AFP tvirtina, kad M.Kadafi s tebėra savo rezidencijo-je. Pats Libijos lyderis jau kelis mė-nesius viešai nesirodė – visuomenei per radiją ir televiziją transliuojamos tik jo su sukilėliais kautis raginan-čios kalbos.

Krauju plūstanti Libija atsikrato diktatoriaus

Įvairių šalių televizijos rodo kadrus, kuriuose matyti, kaip Libijos jaunimas plėšo diktatoriaus nuotraukas, gatvėse nevaldomas džiaugsmas, žmonės šaukia: „Mes laisvi!“

Libijos žmonės džiaugiasi, gatvėse vyksta šventė, leidžiami pergalės šūviai; sukilėliai išreiškė viltį, kad M.Kadafi s bus sučiuptas ir stos prieš teismą.

Politinį prieglobstį M.Kadafi ui pasiruošusios suteikti dvi šalys: Angola ir Zimbabvė. EPA-Eltos nuotraukos

Laimė Kiškūnė ne tik pati domisi kvapais, bet šia aistra užkrečia ir kitus. Jos įkurtose kvepalų dirbtuvė-se studentų sparčiai dau-gėja.

Eglė Valionienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Paterų kaime (Veisiejų sen., Lazdijų r.) gyvenan-tis Jonas Sidaravičius turi ekstensyvų avių ūkį. 54 metų ūkininkas pernai laimėjo Pasaulio gamtos fondo ir Lietuvos gamtos fondo kasmet organizuo-jamus aplinką labiausiai tausojančio Baltijos ūki-ninko rinkimus ir pelnė nacionalinio nugalėtojo ti-tulą.

Ieva Rupšytė

9 psl.

Svarbiausia – tikėti tuo, ką darai

Moters pasaulis

15 psl.

Panirusi į kvapų pasaulį

16 psl.

Slyvos pranašauja artėjantį rudenį

Ąžuolų sodinimas pakvipo pasipelnymu

Po šešis mėnesius trukusių mūšių pirmadienį sukilėliai Libijoje pasiekė Tripolio centrą. Žaliojoje aikštėje jie kartu su gyventojais šventė sostinės užėmimą. Įvairios televizijos stotys rodė šimtus džiūgaujančių žmonių. Vakarams spaudžiant Muamarą Kadafį pasiduoti, antradienį iš sukilėlių rankų netikėtai pabėgo du diktatoriaus sūnūs. O Angola ir Zimbabvė diktatoriui yra pasirengusios suteikti politinį prieglobstį. Vismantas Žuklevičius

6 psl.

Krauju plūstanti Libija atsikrato diktatoriaus

Užsienyje

Pirmadienį Vilniaus miesto2-ajame apylinkės teisme nagrinėta Irmos Jurgelevičiūtės baudžiamojibyla. Dainininkė kaltinama vagystėmis iš šokių projekto „Šok su manimi“ dalyvių. Tačiau ji neigia vogusi. Vieni Irmą vadina auka, kiti – nusikaltėle.

Vismantas Žuklevičius

18 psl.

Dainininkė teisme neigė savo kaltę

Sodinant ąžuoliukus nepa-lankiose girių galiūnams augti vietose, švaistomos ES paramos lėšos.

Vida Tavorienė

Prieblandos

Jau daugiau kaip 2 tūkst. metų žmonės savo soduo-se augina slyvas. Tai viena populiariausių sodo kultūrų. Lietuvoje slyvos noksta nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Įvairių spalvų vai-siai ne tik skanūs, bet ir nau-dingi. Slyvose daug ląstelie-nos ir B grupės vitaminų. Jos puikiai valo organizmą. Taip pat šie kaulavaisiai ge-rina virškinamojo trakto ir žarnyno veiklą, stiprina ner-vų sistemą, gerina protinę veiklą, didina darbingumą bei atsparumą stresui.