Transcript
Page 1: Valstiečių laikraštis 2011 08 06

2011 m. rugpjūčio 6 d., šeštadienis • Nr. 62 (9081) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

Paminklas subliušku-siems užmojams

Šiomis dienomis apsispręsta bent pajudinti iš mirties taško už-strigusias Valdovų rūmų statybas. Vilniaus pilių direkcija pasirašė 1,3 mln. Lt vertės sutartį su Pane-vėžio statybos trestu ir tikrąja ūki-ne bendrija „Vilniaus papėdė“.

Šiandien VL su priedu

Šeštadienis• Profesija – archeologas, gy-

venimo būdas – archeologinis, pomėgis ir aistra – archeologija, žmona – archeologė… Tačiau Vilniaus universiteto profesorius Aleksiejus Luchtanas nėra senove kliedintis fanatikas, už seno puo-do šukę galintis atiduoti viską.

• Kuo skiriasi sala nuo žemyno, pasakytų ir pradinukas: palyginti su žemynu, ji gali būti visai ma-žytė. Tačiau verslininkas Antanas Urbonas tvirtina, kad Graikijoje skirtumas tarp žemyno ir salų kur kas ryškesnis.

Sveikata

• Dirbantieji biure žino – karštą dieną išsėdėti darbe be oro kon-dicionieriaus arba ventiliatoriaus beveik neįmanoma.

• Porą dienų badauti nepa-kenks, bet ilgai badauti savaran-kiškai nevertėtų.

Vorele – kontroliuoti verslo

Esminis lūžis įvyktų tuomet, jei sumažėtų būtent tų kontrolierių, kurie visuomet sugalvoja, kaip pateisinti savo veiklą, todėl ir prikuria įvairiausių kon-trolės mechanizmų ir vis naujų taisyklių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Per du dešimtmečius įsteigta 80 verslą kontroliuojančių įstaigų, Vyriausybei prižadėjus jų skaičių sumažinti, dabar tam prireiks ne mažiau kaip dešimties metų.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, [email protected]

Žemės grąžinimą Birštono savi-valdybėje vėl persekioja skandalai. Gyveno žmogus ramiai prie Nemu-no ir tikėjosi visą gyvenimą taip ramiai nugyventi. Nepavyko.

Į šią ramybės oazę įsisukę Birš-tono valdininkai viską sujaukė. Tačiau žmogus nenuleidžia rankų. Jeigu Lietuvos institucijos nesu-gebės sutvarkyti šios makalynės, žmogus ketina pagalbos ieškoti Europos Sąjungos struktūrose.

Nukelta į 3 p.

Pleška pirtelės

Per septynis šių metų mėne-sius Lietuvoje užsiliepsnojo net 113 pirčių. Priešgaisrinės apsau-gos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien paskutinį lie-pos savaitgalį šalyje įregistruoti 4 gaisrai, o pernai ugniagesiams teko gelbėti net 191 pirtį.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 10 p.

Žemėtvarkos slibinai užsiaugino naujas galvasBirštono žemėtvarkininkai ir savivaldybės admi-nistracija purtosi atsakomybės dėl suformuoto itin įtartinos formos žemės sklypo prie Nemuno.

„Tėvai ir seneliai eidavo šiuo keliu prie upės, o Birštono valdininkai panoro mano sodybą nuo jos atkirsti“, – piktinasi Birštone gyvenantis J.Beleška.

Autoriaus nuotrauka

Page 2: Valstiečių laikraštis 2011 08 06

2 2011 m. rugpjūčio 6 d. • Nr. 62 (9081)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, [email protected]

Ekonomikos krizės įkarštyje valdžia į kairę ir į dešinę švaistė vi-suomenei pažadus. Vienas jų – pa-lengvinti dalią naktinės mokesčių reformos prispaustam verslui ir iki 2011 m. sumažinti verslą kontro-liuojančių institucijų nuo 150 iki 8–9 įstaigų. Tačiau kol kas neatrodo, kad šie pažadai greitai bus ištesėti.

Kalbos buvo gražios

Beveik prieš dvejus metus tuome-tis ūkio ministras Dainius Kreivys ir teisingumo ministras Remigijus Ši-mašius spaudos konferencijoje vers-lininkams pranešė džiugią žinią – iki 2011 m. verslą kontroliuojančių ins-titucijų sumažės nuo 150 iki devynių ar net aštuonių įstaigų, tai yra įmonės bus tikrinamos rečiau.

„Įsukdami verslą kontroliuojan-čių įstaigų pertvarkos smagratį tiki-mės esminio dalyko – ne susilpninti verslo kontrolę, o padaryti ją stiprią, skaidrią ir efektyvią“, – tuomet žadė-jo D.Kreivys.

Ministrai kalbėjo, kad bendroves turi tikrinti ne šimtai kontrolierių, o tik vieną ar du kartus per metus, institucijos privalo derinti apsilanky-mus įmonėse, kuo mažiau trikdyda-mos verslininkų darbą.

„Iniciatyva tikrai buvo labai svei-kintina, nes kiekvienas bet kurios įs-taigos tikrintojo apsilankymas papras-tai sujaukia visą įmonės darbą“, – sako banko DnB NORD vyriausiasis ana-litikas Rimantas Rudzkis. – Tikrinto-jui reikia skirti ypatingą dėmesį, ben-drauti su juo. O jūs įsivaizduokite, kas būna, jei tokių prievaizdų per metus ateina dvidešimt ar daugiau.“

Institucijas sumažino tik popieriuje

Kaip iki 2011 m. vidurio įgy-vendinami pažadai, kai per tą laiką D.Kreivys skandalingai atsistatydi-no iš ministro posto, pats įsivėlęs į neskaidrias Europos Sąjungos pini-gų dalybas savo motinos įmonei, o R.Šimašius, į ministro postą patekęs po 13 metų darbo Lietuvos laisvosios rinkos institute (iš kurių 2006–2008 m. buvo jo prezidentu), tyliai ir ramiai vadovauja Teisingumo ministerijai?

Visgi šis bei tas nuveikta, tiesa, daugiau teoriškai, o ne praktiškai.

Ūkio ministerija „atsijojo“ 150 ins-titucijų nurodydama, kad verslą tiesio-giai kontroliuoja tik 79. Jos buvo po-pieriuje suskirstytos į devynias sritis.

Daugiausia prievaizdų verslas turi produktų saugos srityje – 19 kontro-liuojančių įstaigų. Šiek tiek mažiau

jų yra aplinkos apsaugos (17) ir vi-suomenės bei sveikatos saugos (15) srityse.

Po daugybės posėdžių ministerija institucijas išskirstė į devynias kontro-liavimo sritis, tad teoriškai D.Kreivio ir R.Šimašiaus pažadai „sumažinti“ kontrolierių skaičių tarsi ir įvykdyti.

Deja, ekspertai praktikoje mato ką kita. Banko DnB NORD vyriausia-sis analitikas R.Rudzkis pabrėžia, kad savo pažadus valdžia pamiršo, nes nie-kas nepasikeitė.

„Ir toliau yra piktnaudžiavimų, renkamos „duoklės“, nes kontro-liuojančios įstaigos nesuinteresuo-

tos bendradarbiauti. Kiekviena iš jų į įmonę nori ateiti atskirai“, – sako R.Rudzkis.

Ministrų paskelbta reorganizacija irgi pažengė ne ką toliau.

Pagaliau suvokė verslo naudą

Lietuvos verslo darbdavių konfe-deracijos (LVDK) generalinis direk-torius Danas Arlauskas tikina, kad iš pradžių verslininkus labai nudžiugi-no ministrų iniciatyva, bet ilgainiui ja buvo nusivilta.

„Gaila, bet tie pažadai žarstomi jau 20 metų! Aišku, negali sakyti, kad viskas visai blogai, nes jaučiame, kad, pavyzdžiui, Valstybinės mokes-čių inspekcijos ir Valstybinės veteri-narijos bei maisto tarnybos pareigūnai pagaliau suvokė, kad būtent verslas tempia visą Lietuvos ekonomiką ir jei

vien bausi verslininkus, tai visi kartu ir nugarmėsime į dugną“, – kalbėjo D.Arlauskas.

Jo žodžiais, „bendrame kontekste šių žygių vis tiek nepakanka ir reikia, kad verslo naudą suprastų dar ir mi-nisterijos bei politikai“.

„Deja, D.Kreivys dirbo ne verslui, o savo paties reklamai. Mes jam siūlė-me daugelį dalykų, kad ir statybų lei-dimų išdavimo kelią nuo A iki Z, bet buvome ignoruojami, o biurokratijai mažinti siūlėme pritaikyti JAV Teksa-so valstijos modelį, kai elementari ko-misija naikina bet kokias kliūtis vers-lui“, – pasakojo D.Arlauskas.

LVDK vadovas teigia, jog versle viską lemia greitis, todėl dėl biuro-kratinių barjerų Lietuva ir nepritrau-kia užsienio investicijų.

Panaikino vienuolika, įsteigė keturias

Ūkio ministerijos atstovė Asta Ramoškaitė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad įgyvendinant „D.Kreivio ir R.Šimašiaus planą“ buvo sujungta 11 institucijų, jas reorganizavus į 4, o šiemet planuojama sujungti dar 9 institucijas, jų vietoje bus 3.

Ji negalėjo pasakyti, ar valstybė apskritai pasiekė bent kokį ekono-minį efektą, nes „Ūkio ministerija turi informaciją tik apie savo srities regu-liavimo institucijas“.

Keista, nes Seimo Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokra-tų frakcijos seniūnas Jurgis Razma sakė pats savo akimis matęs minėtų reorganizavimų „ekonominį pagrin-dimą“.

„Valstiečių laikraštis“ suskaičiavo, kad per 2009–2011 m. verslą kontro-liuojančių institucijų realiai sumažėjo tik 7, o beveik visi panaikintų įstai-gų darbuotojai buvo įdarbinti naujai įsteigtoje institucijoje.

Sujungus Valstybinę tabako ir al-koholio kontrolės tarnybą bei Narko-tikų kontrolės departamentą į Nar-kotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą buvo atleisti tik 5 dar-buotojai. Išeitinėms išmokoms skir-ta 113,6 tūkst. Lt. Šių metų balandį į departamentą buvo priimti 3 nauji tarnautojai.

Panašus „efektas“ pasiektas ir Vals-tybinėje miškų tarnyboje (VMT), į kurią buvo sujungtos Miško geneti-

nių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, Miško sanitarinės apsaugos tarnyba ir Valstybinė miškotvarkos tarnyba.

Pasak VMT direktoriaus pava-duotojo Pauliaus Zolubo, fi nansinis reorganizacijos efektas siekė apie 520 tūkst. Lt.

Tačiau tarnautojų VMT beveik nesumažėjo. Šiuo metu tarnyboje dirba 65 darbuotojai, o iki reorgani-zacijos jų buvo 70.

Užtarimo ieško Seime

Didžiausia pažanga pasiekta įstei-gus Valstybinę augalininkystės tarny-bą vietoje panaikintų Valstybinio au-galų veislių tyrimo centro, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos ir Valstybi-nės sėklų ir grūdų tarnybos.

Čia kontrolierių realiai sumažėjo net 84. Jiems atleisti išmokėta kom-pensacijų už 623 tūkst. Lt.

Seimo narys J.Razma akcentuoja, kad ministrų planas nebuvo įgyven-dintas ir todėl rudenį bus kalbamasi su Vyriausybe, kaip paspartinti proce-są, nes dalis institucijų vadovų prieši-nasi reorganizacijoms.

„Jie visuomet randa daugybę užta-rėjų Seime, todėl nėra taip lengva įgy-vendinti užsibrėžtus tikslus“, – sakė J.Razma.

Jo teigimu, kad ir kaip būtų, per tuos dvejus metus valstybės požiūris į verslą jau pasikeitė.

Šiais metais reformos laukia varto-tojų teises tarsi turinti užtikrinti Vals-tybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kurios vadovė Diana Korsakaitė šią savaitę viešai verkšleno dėl esą per mažo fi nansa-vimo.

VKEKK planuojama su Ryšių re-guliavimo tarnyba ir Valstybine ener-getikos inspekcija apjungti į Infras-truktūrų reguliavimo tarnybą.

Nesunku paskaičiuoti, kad jei ir to-liau tokiais tempais kaip iki šiol bus pertvarkomos verslą kontroliuojančios institucijos, tam prireiks ne mažiau kaip dešimties metų.

Aktualijos

Biurokratai visada pateisins savo veikląGitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Bendras fonas išlieka toks pat ir jis nie-kada nebuvo palankus verslui. Įmonių vadovai nuolat pabrėžia, kad yra per daug kontroliuojančių institucijų, paki-busių jiems virš galvos – pradedant lie-tuvių kalbos kontrole ir baigiant visais kitais. Tad šia prasme net po ministrų iniciatyvos, kuri tarsi žadėjo tam tikrą revoliuciją po dvejų metų, niekas nepa-sikeitė. Jei ir įvyko kas nors, tai vertin-čiau tik kaip tam tikrą, niekieno nepa-stebėtą evoliuciją. O juk atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus mažėjimą, galima drąsiai sakyti, kad biurokratų padau-gėjo. Manau, kad esminis lūžis įvyktų tuomet, jei sumažėtų būtent tų kontro-lierių, kurie visuomet sugalvoja, kaip pateisinti savo veiklą, todėl ir prikuria įvairiausių kontrolės mechanizmų ir vis naujų taisyklių. Juk pakaktų tik pritai-kyti Didžiosios Britanijos, Airijos, kitų šalių patirtį, ir valstybinis reguliavimas būtų gerokai sustambintas, o ne išskai-dytas į smulkias institucijas, kurioms vis trūksta pinigų išgyventi.

Kontrolieriai priešinasi reformomsKęstutis Daukšys, Seimo narys, buvęs ūkio ministras

Verslo kontrolę reikėtų keisti iš pagrin-dų. Pavyzdžiui, stambioms įmonėms, kuriose naudojami ne tik sudėtinges-ni įrengimai, bet ir apskritai yra aukš-tesnio lygio verslo santykiai, reikėtų daugiau kontroliuojančių institucijų, o smulkesniam verslui reikėtų visiškai atskiros sistemos. Jam kontroliuoti gal net pakaktų specialios inspekcijos, kuri atliktų šiuo metu 10–20 kontroliuojan-čių institucijų funkcijas. Kad į įmonę at-eitų tik vienas inspektorius, kuris patik-rintų ir darbų saugą, ir maisto saugą, ir priešgaisrinę sistemą. Suprantama, kad toks inspektorius turėtų būti labai kvalifi kuotas, bet kitos išeities nema-tau. Blogiausia tai, kad visoms įmo-nėms reikalavimai yra vienodi, nesvar-bu, didelė ar maža įmonė. Bet juk ne visų įmonių galimybės yra vienodos ir ne visuomet reikia iš įmonių reikalau-ti aukščiausių standartų. Bėda ta, kad kiekviena iš kontroliuojančių institucijų nori būti reikšminga ir iš paskutiniųjų priešinasi reformoms.

Pakaktų tik pritaikyti Didžiosios Britanijos, Airijos, kitų šalių patirtį, ir valstybinis reguliavimas būtų gerokai sustambintas, o ne išskaidytas į smulkias institucijas, kurioms vis trūksta pinigų išgyventi.

Vorele – kontroliuoti verslo

Priešpilnis.Saulė teka 5.37, leidžiasi 21.12.

RytojŠiandien PorytDieną: +22 +27°

Naktį: +9 +14

Dieną: +22 +27° Dieną: +20 +23°

Naktį: +15 +17Naktį: +12 +17

Rugpjūčio pradžioje nuo Skandinavijos Lietuvos link išplito aukštesnio slėgio sri-tis. Dėl to naktimis tapo lengviau kvėpuoti, dienomis būti darbingos nuotaikos.

Šiandien orai pamažu keisis, nors lietaus dar nenumatoma. Pietryčių vėjas pūs 3–8 m/sek. greičiu. Temperatūra naktį bus 9–14, dieną – 22–27 laipsniai.

Sekmadienį pajusime ciklono įtaką. Daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Pūs vidutinis pietų, pietvakarių vėjas. Temperatūra naktį svy-ruos nuo 12 iki 17, dieną – 22– 27 laipsnių.

Pirmadienį dieną beveik visoje Lietuvoje lis, naktį bus 15–17, dieną – 20–23 laips-niai. Antradienį palis kur ne kur, naktį bus 12–14, dieną – 19–21 laipsnis šilumos.

Kur šiemet atostogaujate?

Savo sodyboje, sode

Namuose

Prie jūros, Lietuvos kurortuose

Užsienyje

Neatostogauju

19 proc.

20 proc.

8 proc.

16 proc.

37 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Lietuvoje verslas mūsų valdžios yra pernelyg kontroliuojamas ir skriaudžiamas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

(Ka. 235)

Page 3: Valstiečių laikraštis 2011 08 06

32011 m. rugpjūčio 6 d. • Nr. 62 (9081)Valstiečių laikraštis

Sodybą atkirto nuo upės

Daug metų prie Nemuno gy-venantis Justinas Beleška dabar gal ir galės prieiti prie upės, tačiau val-ties prie kranto jau nepririš. Jo skly-pą nuo Nemuno ketinama atskirti naujai suformuotu originalios for-mos 5–8 m pločio ir apie 180 m il-gio sklypu.

Kaip kilo tokia geniali idėja?Birštono savivaldybės Architek-

tūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo sako, kad tokios įspūdingos formos sklypas suformuo-tas vadovaujantis įstatymais: „Žemės sklypą Justino broliui reikia grąžin-ti natūra, o minėta teritorija laisva, štai ir suformavome sklypą. Ar daž-nai formuojame tokios formos skly-pus? Mes nepažeidžiame įstatymo, o tai svarbiausia“.

Kodėl suformuotas tokios keistos formos sklypas?

„Aš irgi nesuprantu, kodėl Justino brolis nori atsiimti žemę būtent šioje vietoje – mes jam pasiūlėme daugiau variantų“, – sako architektas.

O gal yra gilesnių priežasčių?„Kokios gali būti priežastys? Toje

juostoje net suoliuko negalima pasta-tyti. Be to, per šį žemės ruoželį turi teisę iki upės prieiti, pavyzdžiui, žvejai ar turistai“, – tikina architektas.

Žemėtvarkininkai: atsakinga savivaldybė

Kas tikrasis tokios originalios for-mos sklypo sumanytojas? Gal Lie-tuvoje pagarsėjęs Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius, kuriam prieš ke-lerius metus vadovavo Dalė Gulijeva? Dabar minėta valdininkė jau ne ve-dėja, o tik vyriausioji specialistė, tiesa, pikti liežuviai plaka, kad ji ir dabar, lyg pilkasis kardinolas, vadovauja skyriui, o naujoji vedėja Vilma Aleknavičienė yra tik vaizdui pagražinti.

Naujoji Žemėtvarkos skyriaus ve-dėja atostogauja, todėl apie originalio-jo sklypo formavimą VL informavo skyriaus vyriausiasis specialistas Vai-das Mazuronis. Tarnautojas pripa-žino, kad sklypo forma yra keistoka, tačiau žemėtvarkininkai esą nieko ne-galėję pakeisti: „Sklypą projektavo ir kadastrinio matavimo planus paren-gė Birštono savivaldybė, o paskui juos patvirtino administracijos direktorius ir pateikė Žemėtvarkos skyriui. Tada mes parengėme įsakymą dėl nuosa-vybės teisių atkūrimo.“

Taigi žemėtvarkininkai kratosi at-sakomybės.

Savivaldybė: atsakingi žemėtvarkininkai

Birštono savivaldybės administ-racijos direktorius Valentinas Vin-

cas Revuckas labai gerai žino su šiuo sklypu susijusias aplinkybes, nes prieš mėnesį kartu su Birštono mere lankė-si konfl ikto židinyje.

„Šis konfl iktas kilo seniai, aš dar nedirbau administracijos direkto-riumi, tačiau dabar sklypas sufor-muotas, nes žemėtvarkininkai mus įpareigojo atkurti Justino Beleš-kos broliui Jadziui nuosavybę na-tūra, tai mes ir atlikome“, – sako V.V.Revuckas.

Pakartojame klausimą: „Tikrai tai daryti įpareigojo žemėtvarkininkai?“

„Taip, taip“, – patvirtina administ-racijos direktorius.

Taigi atsakomybės neprisiima nei žemėtvarkininkai, nei savivaldybės administracija. Gera formulė – kai nėra atsakingų, nėra ir kaltininkų. Plu-ša visi, bet niekas už nieką neatsako.

Savivaldybės atstovai tvirtina, kad Justinas Beleška net neprašęs įsigyti nors kelis metrus žemės prie upės.

„Tai netiesa. Kai atgavau 0,54 ha sklypą, žemėtvarkininkų prašiau, kad prie sklypo prijungtų tą plotelį, tačiau man buvo pasakyta, kad upės apsau-gos zona neparduodama“, – teisina-si Justinas.

„Prašė? Tai tik žodžiai. Jokio raš-tiško dokumento nėra“, – kerta ar-chitektas.

„Jeigu man pasakė, kad negaliu įsi-gyti šio ploto, tai ir nerašiau raštiško prašymo. Argi turėjau rašyti?“ – ste-bisi Justinas.

Ragina kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą

Valdininkai tikina, kad Justinas Beleška gali prieiti prie Nemuno.

„Aš ten buvau ir žinau, kad tokia galimybė yra. Reikėtų ir jums pama-tyti savo akimis, kad jūsų neklaidin-tų“, – ragina administracijos direk-torius.

Apsilankėme. Tereikėtų 10 metrų „pastumti“ sklypą ir konfl iktas būtų išspręstas, tačiau dabar Justinui Beleš-kai paliktas itin status skardis ir jokių galimybių tą skardį kaip nors pataisy-ti, pavyzdžiui, įrengti laiptus.

„Jeigu jie sako, kad aš be reikalo prašau priėjimo prie upės, tai tegul dar kartą atvažiuoja ir įsitikina savo akimis“, – stebisi valdininkų teiginiais Justinas Beleška.

Kokia išeitis?Administracijos direktorius

V.V.Revuc kas pataria Prienų ir Birš-

tono žemėtvarkininkų arba Biršto-no savivaldybės klaidą taisyti pačiam Justinui Beleškai: „Tegul jis kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašo, kad ši tarnyba nederintų suformuoto sklypo, tada dokumentai mums būtų grąžinti ir mes ieškotume kito spren-dimo.“

Nacionalinės žemės tarnybos versija

Kaip šį skandalingą atvejį vertina Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT)? Tikėjomės, kad ši tarnyba bent paban-dys išsiaiškinti susidariusias aplinkybes ir nustatyti tikrąsias priežastis. Be rei-kalo. NŽT Žemės tvarkymo departa-mento direktorius Algis Bagdonas VL atsiuntė valdininkams būdingą (pačia blogiausia prasme) atsakymą. Tikėki-mės, kad šis raštas šios tarnybos refor-ma užsiimančiai komisijai bus tarsi papildomas argumentas kuo greičiau pakeisti šią sustabarėjusią struktūrą.

Pasak A.Bagdono, NŽT nega-li priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo neturėdama savivaldybės administracijos direk-toriaus pritarimo – nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto natūra grąži-namo žemės sklypo plano.

NŽT direktorius priimti spren-dimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir par-duoti valstybinę žemę įgaliojo tar-nybos teritorinių žemėtvarkos sky-rių vedėjus, šiuo atveju – Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus ve-dėją Vilmą Aleknavičienę. Taigi prieita aklavietė.

Kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, NŽT laikinasis vadovas Vi-tas Lopinys informavo Justiną Beleš-ką, kad sklypo projektuotojai privalės numatyti servituto kelią nuo jo sody-bos iki upės.

Aktualijos

Prienų ir Birštono savivaldybėse įsigaliojo tarsi nerašytas susitarimas – žmonėms, kurie negali atgauti sklypų Birštone arba Prienuose, kompensuojama sklypais prie Nemuno pakrančių.

(Užs. 541)

Einama lengviausiu keliuArnoldas Taujanskas, nuo priėjimo prie Nemuno atkirstas Šaltinėnų kai-mo gyventojas

Birštone galioja toks tarsi nerašytas susitarimas – žmonėms, kurie nega-li atgauti sklypų Birštone arba Prie-nuose, kompensuojama sklypais prie Nemuno pakrančių. Žinau net penkis tokius atvejus, kai prie Nemuno gyve-nantieji buvo tiesiog atkirsti nuo upės naujai suformuotais sklypais. Einama lengviausiu keliu – Birštone sklypai brangūs, todėl žmonėms suformuoja-mi iš tikrųjų neverti sklypai prie upės, kartu dar ir kiršinami nauji savininkai ir čia gyvenantys žmonės.Apskritai prieš kelerius metus, kai į Birštoną atvyko Seimo nario Rimanto Dagio vadovaujama komisija tirti že-mėtvarkininkų savavaliavimo, buvo nustatyta labai daug pažeidimų. Tada žemėtvarkininkai buvo išsigandę, o dabar jie vėl atsigauna, suranda nau-jus veiklos būdus.

Žemėtvarkoje įsitvirtino senoji gvardijaRimantas Jonas Dagys, Seimo Antikorupcijos komisijos narys

Žemėtvarkininkų savavaliavimo siste-ma buvo gal net visuotinė. Prisipažin-siu – manėme, kad problemas galėsi-me išspręsti pakeisdami šios struktūros pavaldumą, tačiau dabar akivaizdu, kad šios viltys nepasiteisino. Matyt, atėjo lai-kas perorganizuoti visą žemėtvarkos sis-temą. Tą ir darysime, nes iki šiol ir Na-cionalinėje žemės tarnyboje, ir kitose struktūrose buvo įsitvirtinusi vadinamoji senoji gvardija, kuri naudojosi tarnybine padėtimi ir dėsniu: „Ranka ranką plau-na“. Taip neturi būti. Deja, iki šiol visi val-dininkų keitimai naudos nedavė. Padėtis kaip toje pasakoje – nukerti vieną slibino galvą, bet jos vietoje netrukus išauga kelios. Daugelis žmonių manęs klausia, kodėl Birštono žemėtvarkos skyriuje te-bedirba visų žinoma D.Gulijeva. Manau, kad artimiausiu laiku šioje srityje bus la-bai daug pasikeitimų.

Daug metų prie Nemuno gyvenantis Justinas Beleška dabar gal ir galės prieiti prie upės, tačiau valties prie kranto jau nepririš. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Žemėtvarkos slibinai Žemėtvarkos slibinai užsiaugino naujas galvasužsiaugino naujas galvas

Page 4: Valstiečių laikraštis 2011 08 06

4 2011 m. rugpjūčio 6 d. • Nr. 62 (9081)Valstiečių laikraštisKomentarai

Kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį tūkstančiai pi-ligrimų automobiliais ir pėsčiomis keliauja į Kryžių kalną, kur švenčia-

ma Kristaus kryžiaus išaukštinimo šventė. Nuo senų laikų lietuviai sta-tė kryžius ant Meškuičių piliakalnio kaip savo tikėjimo, vilties ir meilės ženklus. Buldozerinis ateizmas šiuos ženklus naikino, vildamasis, kad su naikinamais kryžiais bus sunaikin-tas ir tikėjimas. Tačiau buvome liu-dininkai, kaip tos viltys neišsipildė: prievartos sistema subyrėjo, o Kry-žių kalnas tebestovi ir traukia ne tik Lietuvos piligrimus – jį lanko tikin-tieji iš viso pasaulio.

Pirmąjį rugpjūčio šeštadienį į Dubysos slėnį prie Ariogalos susi-renka tūkstančiai Lietuvos tremtinių, jų vaikų ir vaikaičių. Tiesa, kasmet tikrųjų tremtinių vis mažėja, nes kai kurie jau būna užbaigę šios žemės kelionę. Tremtiniai į Dubysos slėnį neveža ir nestato kryžių. Žilagalviai tremtiniai čia atvyksta su savo išgy-venta kančia, savo neštais kryžiais ir ne tik su jais. Atvyksta su savo ti-kėjimu, kuris juos stiprino žiaurios prievartos ir neteisybės metais, su

meile, kuriai įpareigoja krikščioniš-kas tikėjimas. Tremtiniai nesišaukia dangaus keršto savo buvusiems kan-kintojams, bet meldžia Dievo gai-lestingumo sau ir visiems, taip pat ir savo skriaudėjams. Tik toks gali būti tikinčio žmogaus atsakas į pa-tiriamas neteisybes.

Iš visų Lietuvos kampelių susi-rinkę tremtiniai, dalyvaudami Mi-šių aukoje, dėkoja Dievui už malonę, kad kryžiaus kelias per Sibiro taigas, Kazachstano dykumas ir Užpoliarės

speigus parvedė į Tėvynę ir leido su-laukti laisvės ryto.

Laimingas žmogus, kuris, išgy-venęs daug vargų, bet išlaikęs Dievo meilę, gali Mišių aukos metu savo gy-venimo kryžių pastatyti šalia Kristaus kryžiaus. Kodėl laimingas?

Bet koks kryžius visuomet skau-džiai sužeidžia, panašiai, kaip jis žei-dė Jėzų Kristų. Ant kryžiaus prikaltas Viešpats dejavo: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai!“ Kančia atveria žmogaus širdyje sunkiai gy-jančią žaizdą, tačiau kai ji padedama prie Kristaus kryžiaus, siela nurims-ta, nes Dievo meilė yra stipresnė už bet kokį blogį. Padėdami savo kry-žių prie Kristaus kryžiaus, mes daly-vaujame žmonijos išganymo misijo-je. Išsipildo tai, ką apaštalas Paulius

rašė apie savo kentėjimus: „Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia“ (Kol 1, 24). Štai kodėl laimingas yra kiekvienas kenčiantis žmogus, jeigu tik jis yra nušviestas Kristaus kryžiaus šviesos.

Tačiau vargas žmogui, jei jis ken-čia be Kristaus. Tuomet jo širdyje įsi-viešpatauja nusivylimas ir pyktis, kuris ne kuria, bet griauna. Klaikias jau-nų žmonių žudynes surengęs žudi-

kas Norvegijoje niekada nebūtų galė-jęs pasirinkti neapykantos ir žudymo kelio, jei būtų buvęs nušviestas Kris-taus kryžiaus šviesos. Be tos šviesos jis manė žudymu pasitarnausiąs savo tėvynei.

Ar ne panašiai elgėsi bolševikai, kurie galvojo, kad sunaikindami vi-sus, kurie, jų supratimu, buvo liaudies priešai, likusius padarys laimingus? Negailestingai naikino ne tūkstan-čius, bet milijonus visiškai nekal-tų žmonių, net vaikus. Tremčiai pa-smerkti mūsų tautiečiai buvo kalti tik tiek, kad netinginiavo, negirtuokliavo, rūpinosi savo vaikais, o Tėvynė jiems buvo brangus žemės kampelis. Nea-pykanta visuomet yra akla ir jos au-komis dažnai tampa visiškai nekalti žmonės.

Kristaus kryžiaus šviesoje nepabu-vę žmonės drauge nėra pažinę paties svarbiausio dalyko – begalinės Dievo meilės. Ši meilė žmogų padaro labai stiprų. Kančia ateina ir praeina, bet meilė palieka ir gydo visas žaizdas.

Kryžių kalnas dėl to ir traukia žmones, čionai jie atneša ne tik savo kryžius, bet ir savo tikėjimą. Kryžių kalnas – tai tikėjimo, vilties ir meilės kalnas. Tai liudija kiekvienas kryžius ir kryželis, kurį pastato mylinčios šir-dys. Todėl kryžių nederėtų statyti, jei iš širdies dar nepašalintas pyktis ir ne-atleista visiems skriaudėjams.

Ačiū tau, Viešpatie, už mūsų kan-čios kelią, nes tu ėjai ir eini drauge su mumis. Tu juo ėjai pirmas ir tavo meilė pasiekia visas žmonių kartas.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, [email protected]

Šiomis dienomis apsispręsta bent pajudinti iš mirties taško užstrigusias Valdovų rūmų statybas. Vilniaus pilių direkcija pasirašė 1,3 mln. Lt vertės sutartį su Panevėžio statybos trestu (PST) ir tikrąja ūkine bendrija „Vil-niaus papėdė“. Už šias lėšas teks per-braižyti elektros laidų, vamzdynų ir kitų inžinerinių tinklų išdėstymą, at-skiriant juos nuo neįrengtos rūmų da-lies. Mat ankstesniame projekte vis-kas buvo numatyta vienam pastatui, o dabar norima pabaigti bent pusę Valdovų rūmų. Ir tam reikės ne ma-žiau kaip 30 mln. Lt.

Likusios rūmų dalies likimas vis dar neaiškus, bet akivaizdu, kad už-springome savo užmojais ir Vilniaus širdyje dar ilgus metus turėsime pas-tatą vaiduoklį. Deja, pildosi prieš de-šimtmetį skambėjusių skeptikų balsai, kad gal neverta užsiimti gigantiško-mis, abejotinos istorinės vertės staty-bomis. Juk neišlikę nei tikrų brėžinių, nei išsamių techninių aprašymų, tik pavienės dailininkų graviūros.

Bet valdžia tada buvo politiškai valinga. Tuo labiau kad palaikymo sulaukta ir iš didelės dalies visuome-

nės, išeivijos. Įkurtas fondas, ieškan-tis rėmėjų ir aukotojų, kai kurie vers-lininkai pradėjo gaminti produktus, kuriuos pirkdami galėjome paremti statybas.

Nuspręsta nepagailėti 114 mln. Lt ir iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio 2009 m. pastatyti rū-mus, kurie taptų didinga valstybės re-prezentacine vieta ir muziejumi. Da-bar ta suma jau neatrodo milžiniška. Netgi juokinga, kai palygini su jau iš-leistais 230 mln. Lt ir dar reikalingais 110 mln. Lt. To ir didžiausi skeptikai nesitikėjo.

O kur dar vienas po kito pasipy-lę skandalai: ekspertai suabejojo, ar už milijonus perkami antikvariniai daiktai tikrai atitinka savo vertę, o kai kurie istorikai pareiškė, kad pirkiniai išvis nesusiję su Lietuvos istorija. Pas-kui įsižiebė aistros dėl išlaidų statybų darbams. Valstybės kontrolė atlikusi auditą konstatavo, kad darbai vyko neskaidriai, naujoms statyboms tai-kyti restauraciniai įkainiai. Žodžiu, tipiškas lietuviškas scenarijus, kuris kartojasi ten, kur pradedami leisti valstybės pinigai.

Kai kurie aštrialiežuviai skambiai pavadino statomus rūmus korupcijos muziejumi. Generalinė prokuratūra turės atsakyti, ar šis sarkastiškas pava-dinimas pagrįstas. Nors mažai tikėti-na, kad dabar įmanoma atsekti visus galus. Rangovas PST savo ruožtu tei-gia, kad kaltas nenuoseklus fi nansa-vimas. Dėl to statybos užtruko, o per tą laiką gerokai pabrango statybinės medžiagos ir darbo jėga, nes prasidėjo nekilnojamojo turto bumas. Tad gal

tiksliau būtų pavadinti šį objektą pa-minklu subliuškusiems užmojams.

Kad ir kaip ten buvę, burtas jau mestas ir apgailestauti dėl to, kad esa-me neatsparūs gigantomanijai, da-bar jau ne laikas. Būtina ieškoti lėšų ir tęsti darbus. Tačiau Vyriausybė tik nutraukė procesą ir be kritikos anks-tesnei valdžiai nieko daugiau nesu-galvoja.

Dėl nuvilnijusių skandalų neišven-giamai retėja ir rėmėjų gretos. Pavyz-džiui, saldainių „Valdovų rūmai“ ga-mintojai, nuo kiekvienos parduotos saldumynų dėžutės rūmų statyboms skyrę po litą ir iš viso šiam reikalui

pervedę 300 tūkst. Lt, teigia, kad da-bar šios prekės paklausa smarkiai nu-krito.

Sužlugus planams atidaryti rūmus 2009 m., tikimasi bent pusę jų už-baigti iki 2013 m., kai Lietuva pirmi-ninkaus ES ir ten galės rengti įvairius tarptautinius renginius, posėdžius. Valdovų rūmų paramos fondo pir-mininkas Algirdas Vapšys abejoja, kad tai pavyks net ir pradėjus naujus mu-ziejaus projektavimo darbus. Pasak jo, iki šiol nepanaudotas nė vienas litas iš paskirtų šiems metams 16 mln. Lt. Pasak jo, jei vietoje tuščių kalbų, dis-kusijų ir trypčiojimo tęstume darbus

bent muziejaus patalpose, per šiuos ir kitus metus pirmas etapas būtų baig-tas. Dabar gi teks dirbti paknopstomis ir rizikuoti statinio kokybe arba nu-kelti muziejaus atidarymą tolesniam laikotarpiui.

Kita rūmų dalis, kurioje pastatytos tik sienos ir uždengtas stogas, kelia dar daugiau rūpesčių. Praėjusią žie-mą ten jau skilinėjo tinkas. Kai kurie kaltina statybininkus, kad jie pridarė broko, o šie aiškina, jog tai tik dėl to, kad statybos nevyksta kaip priklauso, statinys nešildomas. Galima tik spė-lioti, kaip pastatas atrodys po ateinan-čios žiemos ir ką galėsime dėl to kal-

tinti – valdžią ar statybininkus. Aišku viena – išsipūtusi sąmata dar augs ir augs, nes teks daug ką perstatyti, re-montuoti, vėl perprojektuoti. Grei-čiausiai turėsime amžinas statybas, jas lydinčias politines intrigas arba už-konservuotą statinį, kitaip tariant, dar vieną miesto vaiduoklį.

Mūsų valdovai, jei galėtų pama-tyti, ką išdarinėjame su jų atminimo vieta, tikriausiai primygtinai patartų atidžiau ir racionaliau pasverti kitą gigantišką, daug brangesnį projektą, kuriam vėl optimistiškai užsimojo-me – atominės elektrinės statybą. Ar neužspringsime ir ja?

Akivaizdu, kad užspringome savo užmojais ir Vilniaus širdyje dar ilgus metus turėsime pastatą vaiduoklį.

Klaikias jaunų žmonių žudynes surengęs žudikas Norvegijoje niekada nebūtų galėjęs pasirinkti neapykantos ir žudymo kelio, jei būtų buvęs nušviestas Kristaus kryžiaus šviesos.

Savaitės komentaras

Kryžių kalnas ir Dubysos slėnis

Paminklas subliuškusiems užmojams

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Aurelija Meškaitė (8 5) 210 0044

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas [email protected].

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 ([email protected]). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 ([email protected]). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 ([email protected]) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 29 139 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 958. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

[email protected]

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Page 5: Valstiečių laikraštis 2011 08 06

52011 m. rugpjūčio 6 d. • Nr. 62 (9081)Valstiečių laikraštis

Rūta Mažaitė

Celsijaus stulpeliui vasarą šokte-lėjus aukščiau, kai kuriuose namuo-se pasidaro karšta kaip pirtyje. Net ir uždengus langus nuo tiesioginių saulės spindulių, temperatūra vidu-je būna tokia pati ar net aukštesnė nei lauke. Kodėl taip yra? Specia-listų teigimu, namai prikaista pir-miausia dėl netinkamai parinktos ir įrengtos stogo konstrukcijos – tokiu atveju saulės įkaitintas stogas ilgam prišildo namus.

Netinkama stogo konstrukcija lemia šiltnamio efektą

Vidas Jaškauskas, Šiaulių valstybi-nės kolegijos Aplinkos ir statybos in-žinerijos studijų katedros vedėjas, pa-žymi, kad vasarą šlaitinis stogas yra naudingesnis nei sutapdintas – dėl geresnių vandens nutekinimo savy-bių ir mažesnio saulės šilumos per-davimo į patalpas. Vis dėlto palėpė-se gyvenamąsias patalpas įsirengę

namų savininkai susiduria su karščio problema.

Specialistas teigia, kad pastato įkai-timą iš esmės lemia jo termoizoliaci-ja – jeigu besiribojančios su išore pas-tato konstrukcijos yra tinkamai įreng-tos ir apšiltintos, tuomet namas vasa-rą neįkais.

Stogo dangos skirtingai reaguoja į karštį

Anot V.Jaškausko, netinkama stogo danga gali pakenkti visos stogo konstruk-cijos funkcionalumui, todėl reikėtų rinktis atmosferos poveikiui (temperatūros skir-

tumams, drėgmei) atsparias dangas. Pa-vyzdžiui, šiuo metu metaliniai stogai Lie-tuvoje yra vieni populiariausių – gražiai atrodo, didelė jų spalvų ir formų įvairovė.

Vis dėlto dėl savo fi zinių ir cheminių me-džiagos savybių jie turi daug ir trūkumų.

„Visiems puikiai žinomas fi zikos dės-nis, kad šildomas metalas plečiasi. Meta-linė stogo danga dėl temperatūros svy-ravimų nuolat juda. Net lengvas brizas ar užslinkęs debesis gali lemti stogo dan-gos traukimąsi. Temperatūrai pakilus 10 laipsnių, 20 metrų ilgio metalo lakštas pailgėja 20 centimetrų. Norint, kad me-talinis stogas tarnautų kaip galima ilgiau, itin geros jungtys turi sudaryti jam sąly-gas laisvai judėti. Kitu atveju stogas bus nesandarus, ims rūdyti, o izoliacinė me-džiaga sudrėks ir praras savo savybes.“

Be to, stogdengiai pabrėžia, kad

karštomis dienomis dengti stogą me-talo danga labai sunku – tai panašu į prisilietimą prie visą dieną saulėje sto-vėjusio automobilio.

Stogai ima minkštėtiLietuvoje šlaitiniams stogams deng-

ti dar naudojamos dviejų tipų bitumi-nės dangos – bituminiai lapai ir prily-doma danga. Bituminiai stogai, anot V.Jaškausko, gerai izoliuoja karštį, tačiau pats bitumas dėl aukštos temperatūros pradėda skystėti – panašiai kaip vasarą suminkštėja asfaltas.

Kadangi bituminiai lakštai yra minkš-ti, juos montuojant į kiekvieną lapo ban-gą reikia įkalti po vinį, o į kai kurias ban-gas netgi po dvi, priešingu atveju lakštai nepageidaujamai susibanguos. O pluoš-tinio cemento lakštams užtenka viso labo dviejų vinių. „Kuo daugiau jungčių, tuo didesnė nesandarumo grėsmė“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos Aplin-kos ir statybos inžinerijos studijų kate-dros vedėjas.

Kitos stogų dangos – banguoti lakš-tai (populiariai vadinami šiferiu), čer-pės – tokių savybių kaip metaliniai ir bituminiai stogai neturi. Banguoti lakš-tai, gaminami iš natūralių medžiagų (ce-mento, celiuliozės, kenksmingąjį asbes-tą pakeitusios pluoštinės armuojančios medžiagos PVA bei stabilumą užtikri-nančio silamo), pasižymi gera šilumos izoliacija, todėl per karščius nesukelia minėtų problemų.

Renkantis stogo dangą būtina pasirūpinti ventiliacija

V.Jaškausko teigimu, stogo ventiliacija yra labai svarbi – ji iš namo konstrukcijų ir apšiltinimo medžiagos pašalina per-teklinę drėgmę. „Jei ventiliacija nėra pa-

kankama, stogo konstrukcijos dėl susi-kaupusios drėgmės greičiau sensta, o termoizoliacinė medžiaga praranda savo savybes. Tuomet ima kauptis grybeliai ir

pelėsiai, kurie yra kenksmingi žmogaus sveikatai“, – pažymi specialistas.

Metalinių stogų dangų lakštų jung-tys nepraleidžia oro, todėl toks stogas reikalauja papildomos ventiliacijos. Di-desnė ventiliacija, pasak specialisto, yra būtina ir dėl apatinėje metalinių lakš-tų pusėje besikaupiančio kondensato. Dengiant stogą danga, pasižyminčia geresnėmis šilumos izoliacinėmis savy-bėmis, šios problemos neiškyla.

Prilydoma stogo danga šlaitiniams stogams (Lietuvoje dar žinoma kaip „mida“) yra visai nelaidi vandens ga-rams ir montuojama ant plokštės, o tokiems stogams taip pat būtina tin-kamai sumontuota ventiliacija.

Difuziškumu, tai yra vandens garų praleidimu, pasižymi banguoti lakštai, todėl jais dengtame stoge nesikaupia drėgmės kondensacija. Čerpės taip pat nekaupia drėgmės kondensato, nes jos sumontuojamos taip, kad netrukdytų sklisti orui.

Stogai – pagal regiono specifi kąNusprendus atnaujinti nuosavą

namą, didžiausią dėmesį reikia skirti kokybiškam stogui, kuris vasarą padė-tų būstui neprikaisti, o žiemą – išlaikytų šilumą namuose. Renkantis stogų dan-gą, labai svarbu įvertinti ir regiono kli-mato sąlygas. Stogo konstrukciją vei-kia labai daug išorinių poveikių – tem-peratūros svyravimai, drėgmė, rūgštūs lietūs, taip pat ir tenkančios apkrovos – į visą tai būtina atsižvelgti.

Banguoti lakštai, keraminės ar beto-ninės čerpės atsparios karščiui ir vėjui, taigi nesukelia tiek nepatogumų, kiek ki-tos dažniausiai naudojamos stogų dan-gos. Tiesa, keraminės čerpės yra bran-gesnės, o betoninės – nemažai sveria. Vienas iš tinkamiausių ir patogiausių va-riantų – banguoti lakštai, kurie yra at-sparūs ultravioletiniams spinduliams, ugniai, pelėsiams ir įvairiems kenkėjams, be to, juose vyksta drėgmės saviregu-liacija, todėl tokiems stogams nereikia brangios ventiliacinės sistemos.

Aktualijos

Karštis stogą keliaKarštis stogą kelia

Netinkama stogo danga gali pakenkti visos stogo konstrukcijos funkcionalumui.

Nusprendus atnaujinti nuosavą namą, didžiausią dėmesį reikia skirti kokybiškam stogui, kuris vasarą padėtų būstui neprikaisti, o žiemą – išlaikytų šilumą namuo-se. Renkantis stogų dangą, labai svarbu įvertinti ir regiono klimato sąlygas.

(Užs. 546)

AB „Agrowill Group“ (AWG) dukterinė kompanija UAB „Agro Management Team“ (AgroMT) perima žemės ūkio paskirties tur-to valdymo paslaugas, teikdama jas tiek AWG žemės ūkio bendro-vėms, tiek išoriniams klientams. „Agrowill Group“ toliau plėtoja veiklą gamybos srityje – pieno ūkyje bei gyvulininkystėje.

„UAB „Agro Management Team“ pagrindinis tikslas – padėti tiems, ku-rie nori išnuomoti ar parduoti savo že-mės ūkio paskirties turtą (statinius ir žemės sklypus), ir tiems, kurie nori įsi-gyti žemės ūkio paskirties turto Lietu-voje ir jame pradėti ūkinę veiklą arba ją plėtoti. „AgroMT“ teiks tarpininka-vimo paslaugas bei kasdien bend-raus ir su ieškančiaisiais, ir su siūlan-čiaisiais, todėl galės lengvai pasiūlyti savo klientams tinkamiausią žemės sklypą ar statinių kompleksą“, – teigė AB „Agrowill Group“ valdybos pirmi-ninkas Vladas Bagavičius.

UAB „Agro Management Team“ direktorius Marius Žutautas nesle-pia, jog žemės ūkio paskirties turto valdymo paslaugų perkėlimas į nau-jąją kompaniją siejasi ir su kur kas didesniu motyvu. „Sieksime aišku-mo Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, visas jėgas sutelksime stengdamiesi išgryninti ir standartizuoti Lietuvos žemės ūkio veiklą, suburti ūkininkus ir turto valdytojus, įrodyti jiems tur-to nuomos sutarčių naudą“, – teigia M. Žutautas.

Pradėjo veikti „ AgroMT“ interne-to svetainė www.agromt.lt. Joje skel-biama informacija apie Lietuvos že-

mės ūkio nekilnojamojo turto kainas įvairiuose Lietuvos teritorijos regio-nuose. Ūkininkai galės susipažinti su re a lia informacija apie kainų pokyčius bei patys juos įvertinti. „Bendra sis-tema pagerintų ne tik ūkininkų veik-lą, bet ir pagyvintų šią rinką“, – sakė M.Žutautas.

2003-aisiais įkurta AB „Agrowill Group“ yra centralizuotai valdoma ir viena didžiausių pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimančių įmo-nių Rytų Europoje. Kompanija siekia ne tik tapti moderniausia savo srityje, jos tikslas – naudojantis masto eko-nomija, pasiekti, kad vienos karvės pieno kiekis, grūdų kiekis, tenkantis hektarui, bei technikos vieneto darbo valandų skaičius būtų vieni didžiau-sių ES. Tą įmanoma pasiekti tinkamai planuojant gamybą, išnaudojant esa-mą infrast ruktūrą bei aptarnaujant iš-orinius klien tus. Šiuo metu „Agrowill Group“ jungia daugiau nei 40 įmonių, kurios nuosavybės ir nuomos teise val-do apie 32 tūkst. hektarų dirbamos žemės, daugiau nei 700 vienetų įvai-rios technikos, 250 000 kv. m įvairios paskirties pastatų, kuriuose vyksta įvairūs gamybiniai procesai ir laiko-ma daugiau nei 2,6 tūkst. melžiamų karvių. AB „Agrowill Group“ didžiausi akcininkai: „Vretola Holdings Limited“, „Volemer Holdings Limited“, UAB „Eas-tern Agro Holdings“. Bendrovės akci-jos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje bei NASDAQ OMX Vil-niaus vertybinių popierių biržoje.

(Užs. 525)

Jūs dirbate žemės ūkyje, staty-bose, siuvykloje ar kavinėje, kertate mišką, remontuojate automobilius ar užsiimate kita veikla?

Tačiau jei dirbate be darbo sutar-ties ar kitaip ofi cialiai pagal įstaty-mus nedeklaravęs (neįregistravęs) savo darbo (veiklos), tai dirbate nele-galiai! Dirbančiojo nelegaliai sveika-tos, gyvybės, teisės į darbo užmokes-tį negina jokie darbo įstatymai.

Dirbant be darbo sutarties darb-davys Jums gali neatlyginti už dar-bą. Susirgus nebus mokama pašalpa, susižalojus darbe nebus atlyginama žala. Žuvus darbo vietoje, artimieji ne tik netektų brangaus žmogaus, bet ir negautų piniginių išmokų.

Dėl nelegalaus darbo valstybės, socialinio draudimo, savivaldybių biudžetai, kuriais taip pat kiekvienas iš mūsų naudojamės, negauna paja-mų; nelegalus darbas kenkia ir vers-

lininkui, nes ofi cialiai neregistruotu darbu sukuriama nusikalstama kon-kurencija.

Žinote, kur dirbama nelegaliai? Praneškite Valstybinės darbo ins-pekcijos pasitikėjimo telefonu Vil-niuje 213 9750, el. paštu [email protected] arba elektroniniu laišku iš Valstybinės darbo inspekcijos in-terneto svetainės www.vdi.lt tituli-nio puslapio.

Valstybinė darbo inspekcija primena

Nelegalus darbas – apvagi save, savo vaikus ir savo ateitį!

Lietuvoje veiklą pradėjo „Agro Management Team“

(Užs. 547)

„Energetikos ministras Arvy-das Sekmokas teigia, kad atei-nančią žiemą vartotojai už cen-tralizuotą šildymą mokės ne daugiau nei praėjusią arba šilu-mos kaina bus tik truputį dides-nė. Manau, ministrai turėtų ne liežuvauti, o savo teiginius pa-grįsti konkrečiais faktais“, – pik-tinasi Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniū-nas Vytautas Gapšys.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija leido didinti ši-

lumos ir karšto vandens kainą Vil-niaus, Kauno, Klaipėdos bei Panevė-žio gyventojams, tad nuo rugpjūčio brangiau už šilumą ir karštą vandenį mokės ne tik didžiųjų miestų, bet ir Kėdainių, Rokiškio, Pasvalio, Kupiš-kio, Zarasų miestų ir rajonų vartoto-jai. Dar neprasidėjus šildymo sezonui, šilumos kaina kyla pusei Lietuvos gy-ventojų, kai kur ji padidės beveik iki 7 proc., tačiau A. Sekmokas atkakliai tvirtina, kad sieks, jog šilumos kaina nedidėtų, palyginti su praėjusiu šil-dymo sezonu.

Anot V.Gapšio, opozicija vis dar laukia, kad A.Sekmokas ištesėtų pa-žadą – pasiekti susitarimą su Rusijos monopolininku „Gazprom“ dėl dujų kainos sumažinimo 15 proc., tačiau keista, kad, kalbėdamas apie šildymo kainas, ministras apie tai jau neužsi-mena. „Susidaro įspūdis, kad energe-tikos ministras perkaito saulėje ir jam atėjo laikas pailsėti. Manau, kad visi ministrų kabineto nariai galėtų išeiti atostogų, kad bent vasarą šalis galėtų atsipūsti“, – teigė opozicijos lyderis.

VL inf.

Energetikos ministras perkaito saulėje?

Page 6: Valstiečių laikraštis 2011 08 06

6 2011 m. rugpjūčio 6 d. • Nr. 62 (9081)Valstiečių laikraštisŽemės ūkis

Kokybė ir lankstumas – pa-grindinės mūsų kompanijos tai-syklės. Pagerinę savo paslaugų kokybę ir ėmęsi lanksčiau dirb-ti, tikimės dar glaudesnio bend-radarbiavimo su mūsų partne-riais ūkininkais. Jiems siūlome šias naujoves.

Pinigų apmokėjimas

Žemdirbiui svarbiausia – pasi-rinkti patikimą partnerį, kuris lai-ku atsiskaitytų ir vykdytų abiejų šalių susitarimus. UAB „Agrokon-cerno grūdai“ pavyko užsitikrinti dvigubai didesnį finansavimą, to-dėl jos galimybės labai išaugo. Su-prasdami žemdirbį, kaip jam svar-bu greitai gauti pinigus, mes paža-dame už atvežtus grūdus ir rapsus atsiskaityti iš karto. Mūsų šūkis – „Pinigus sumokėsime taip grei-tai, kiek trunka įforminti mokė-jimo pavedimą ir sutikrinti reika-lingų dokumentų sąrašus“. O už išankstinius kontraktus atsiskai-tysime per greitesnį terminą nei esame pasirašę sutartyse. Tikimės, kad tai bus didėlė pagalba visam Lietuvos žemės ūkiui.

Elevatorių sąrašas

UAB „Agrokoncerno grūdai“ galės sandėliuoti didžiausią kiekį grūdų Lie-tuvoje – daugiau kaip 350 tūkst. t ir pasiūlyti plačiausią supirkimo vietų tinklą. Stengsimės pagelbėti trans-portavimo klausimais.

Darbo laikas

Suprasdami, kad ūkininkui derlių būtina nuimti kuo skubiau geriausio-mis oro sąlygomis, sezono metu mes pailginome nuosavų supirkimo vie-tų darbo laiką nuo 7.00 val. iki 22.00 val., o esant poreikiui dirbsime ir il-

giau. Dirbdami grūdų augintojui pa-togesniu grafi ku, taupysime ir bran-gų javapjūtės laiką.

Aptarnavimo kokybė

Javapjūtės metu žemdirbiui svarbi kiekviena minutė, kartais nerandama laiko net atsigerti kavos, arbatos. Juk darbai nelaukia.

Mes tuo pasirūpinsime! Atvykę į „Agrokoncerno grupės“ elevatorių Jūs būsite pavaišinti gėrimais, kuriuos galėsite išsirinkti iš gausaus sąrašo. Tikimės, kad garuojanti kava, arbata, sultinio puodelis, lengvas užkandis Jums tikrai pakels nuotaiką.

Kokybės telefonas

Norėdama užtikrinti kokybišką bend radarbiavimą bei operatyvų pro-blemų sprendimą, UAB „Agrokoncerno grūdai“ skelbia kokybės aptarnavimo telefoną, kuriuo paskambinęs žemdir-bys galės išsiaiškinti jam aktualius klau-simus, problemas, susijusias su grūdų supirkimu, bei išdėstyti savo pasiūly-mus, kaip pagerinti abiejų šalių tarpu-savio ryšį. Ši naujovė padės greičiau re-aguoti ir šalinti susidariusias kliūtis.

NEMOKAMAS KOKYBĖS APTARNAVIMO TELEFONAS –(8 8 00) 00118

Grūdų saugojimas

Visų ūkininkų, abejojančių dėl esamos supirkimo kainos, grūdus priimsime saugoti. Grūdai priimami saugoti nemokamai.

Nuolaidos elevatoriaus paslaugoms

Ūkininkams, atvežusiems grūdus į mūsų įmonių grupės supirkimo vie-

tas, taikysime nuolaidas už paslau-gas. Visą reikiamą informaciją su-teiks Jūsų regiono vadybininkas.

Bendradarbiaudami su koopera-tyvu „Rapsų centras“, „Agrokoncer-no grupės“ grūdų supirkimo vietose visiems kooperatyvo nariams taiky-sime išskirtines elevatoriaus paslau-gų nuolaidas – ir ne tik rapsams, bet ir kviečiams, miežiams, rugiams bei kvietrugiams.

Vadybininkų sąrašas

Ūkininkams, galintiems atvežti ir paruošti grūdus bei rapsus, atitinkan-čius Lietuvos standartus, pasiūlysime didesnes kainas pristatant į Klaipė-dos, Liepojos arba Rygos uostus.

Visais klausimais galite kreiptis į savo vadybininką. Jei su mūsų įmone dirbti dar neteko, pasirinkite vadybi-ninką, paskirtą Jūsų rajonui, arba kreip-kitės į supirkimo punkto vadovą.

Tikimės, kad šios naujovės pa-gerins mūsų elevatorių paslaugų kokybę, sustiprins mūsų ryšį su augintojais ir tęsime savo bendra-darbiavimą dar ne vienerius me-tus.

Išsami supirkimo punktų informacijaKombinatas Punktas Telefonai kontaktams Adresas

Vadovo Bendras

UAB „Agrokoncernas”

Pavenčiai 8-687-70789 8-687-70789 Ventos g. 79 B,, Kuršėnai, Šiaulių r.

Šiaulių elevatr.

8-686-35183 8-686-35183 Kupiškio g. 13, Šiauliai

Tauragė 8-618-24046 8-606-83119 Pramonės g. 16 G, Tauragė

UAB „Agrokoncerno grūdai”

Mauručiai 8-615-13128 8-615-13128 Mauručių k., Prienų r.

Pakruojis 8-611-24231 8-611-24231 Karašilio k., Pakruojo r.

KB „Mažeikių grūdai”Mažeikiai 8-652-86252 8-686-35174 Gamyklos g. 45

B, MažeikiaiKėdainiai 8-687-27026 8-687-27026 Metalistų g. 2 B,

KėdainiaiUAB „Vilkaviškio agrocentras”

Lakštučiai 8-698-26530 8-698-26530 Lakštučių k., Vilkaviškio r.

UAB „Raseinių grūdai” Raseiniai 8-699-49311 8-699-49311 Žieveliškės k., Raseinių r.

UAB „Marijampolės agrocentras”

Šventragis 8-687-45523 8-687-45523 Šventragio k., Marijampolės r.

UAB „Šiaulių agrocentras”

Šeduva 8-687-45844 8-687-45844 Gel.stoties g. 11, Šeduva, Radviliškio r.

AB „Jonavos grūdai”Jonava 8-685-12588 8-349-52778 Darbininkų g. 21,

JonavaUkmergė 8-656-03159 8-340-63494 Stoties g. 1,

UkmergėAB „Rokiškio grūdai” Rokiškis 8-686-55202 8-458-71046 Pramonės g. 6,

RokiškisKoop. Gerkonių elevatorius

Rokiškis 8-615-50302 8-458-32440 Pramonės g. 9 A, Rokiškis

UAB „Žemaitijos grūdai“

Plungė 8-620-60732 8-448-71687 Salantų g. 16, Plungė

KB „Joniškio aruodas” Joniškis 8-603-28601 8-426-61104 Sandėlių g. 2, Joniškis

UAB „Malsena Plius” Vievis 8-614-51371 8-528-26169 Stoties g. 65, Vievis

UAB „Agrojavai” Kupiškis 8-687-27025 8-459-35404 Technikos g. 10, Kupiškis

Stonkuvienės agrosevisas

Šakiai 8-687-32521 8-345-20001 Tupikų k., Šakių r.

UAB „Žemaitijos pašarai”

Viduklė 8-682-22936 8-618-21104 Virgainių k., Raseinių r.

AB „Amilina” Pasvalys 8-687-97416 8-451-34070 Geležinkeliečių g. 9, Pasvalys

UAB „AGROKONCERNO GRŪDAI“ ATSTOVAI REGIONUOSERajonas Vadybininkas Telefono Nr. El. paštasRadviliškis Tomas Pranckus 8 (686) 49 838 [email protected] Aurimas Maršalka 8 (686) 93 656 [email protected]Šiauliai Giedrius Mitkus 8 (618) 87 973 [email protected]škis, Biržai, Kupiškis, Utena, Zarasai Irina Barauskienė 8 (698) 36 382 [email protected]ščiai, Kaišiadorys, Molėtai, Ukmergė Ramūnas Juška 8 (614) 84 874 [email protected]ėdainiai Ada Štelmokienė 8 (610) 63 917 [email protected]ėda, Kretinga, Skuodas, Plungė, Šilutė

Stasė Šimkienė 8 (618) 15 862 [email protected]

Raseiniai Jonė Matkienė 8 (687) 70 818 [email protected], Šilalė, Tauragė Mindaugas Butkus 8 (687) 11 746 [email protected]škis, Marijampolė Dainius Aušrotas 8 (620) 38 328 [email protected]ė, Kelmė, Mažeikiai, Telšiai Snieguolė Krivickienė 8 (686) 83 476 [email protected] Rima Šiaulienė 8 (686) 93 659 [email protected] Audrutė Skudrienė 8 (611) 17 655 [email protected], Panevėžys Mindaugas Kuncė 8 (682) 55 675 [email protected]škis Vyginta Kalinauskienė 8 (656) 91 492 [email protected]Šakiai Mindaugas Narauskas 8 (614) 25 449 [email protected], Elektrėnai, Ignalina, Šalčininkai, Širvintos, Švenčionys, Trakai, Vilnius, Varėna

Kazimieras Poškus 8 (698) 25 763 [email protected]

Marijampolė, Lazdijai, Prienai Povilas Viganauskas 8 (618) 87 965 [email protected]

„AGROKONCERNO GRUPĖS“2011 m. derliaus grūdų ir rapsų supirkimo naujovės

(Užs. 548)

Lietuvoje vėl bus didinami mo-kesčiai už gamtos išteklius. Nuo kitų metų mokesčiai už durpes, žvyrą ir kitas iškasenas šoktelės 2–3 kartus. Verslininkai nuogąs-tauja, kad dėl to brangs statybinės medžiagos.

Naudingosios iškasenos Lietuvoje apmokestintos tik simboliškai. Taip mano valdantieji, nusprendę priblokš-ti karjerų ir durpynų valdytojus.

Aplinkos ministerija jau parengė Valstybinių gamtos išteklių įstatymo pataisas. Dolomito, smėlio, žvyro, sta-tybinio grunto mokesčiai kils du kar-tus, durpių – tris. Dėl to jau sutarė Vyriausybė, o Seimas turi apsispręs-ti rudenį.

„Valdininkai mokesčius kelia neiš-eidami iš kabinetų. Bent atvažiuotų į durpyną, pamatytų, kaip gyvename ir kas bus, kai mus dar labiau apmo-kestins“, – kvietė įmonės „Durpeta“ vadovas Jonas Kantautas.

Tris kartus padidintas mokestis už durpes, pasak jo, pribaigs šią pramo-nės šaką. Mokestis už šias iškasenas jau didėjo šių metų pradžioje – iki 62 centų už kubinį metrą. Nuo kitų metų jis sieks 2 Lt.

Biudžetą lopys žemės turtai

Kauno rajono savivaldybė paskel-bė geriausiai besitvarkančių seniūni-jų apžiūrą – konkursą. Juo siekiama skatinti seniūnijas puoselėti kai-mų, miestų ir miestelių gyvenamo-sios aplinkos tvarkymo ir priežiūros kraštovaizdžio kūrimo tradicijas ir etnografi niams regionams būdingų bruožų tęstinumą, ugdyti seniūnijų kūrybingumą bei išradingumą tvar-kant joms priskirtas teritorijas.

„Pasistengti verta, nes seniūnijos nugalėtojos laukia puikus prizas – traktoriukas su šienavimo ir snie-go valymo įranga, o dviejų antrųjų vietų laimėtojoms atiteks savaeigės vejapjovės“, – sakė seniūnijų apžiū-ros-konkurso komisijos pirmininkas, rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis.

Vertinant seniūnijas, daugiau-sia dėmesio bus kreipiama į tai, kaip tvarkoma ir prižiūrima visa seniūnijos užimama teritorija (drauge su privačia žeme). Bus vertinama kelių, pamiškių, vandens telkinių pakrančių priežiūra ir tvarkymas, seniūnijos ir bendruome-nės dalyvavimas prižiūrint ir tvarkant seniūnijos teritoriją, teritorijas prie daugiabučių ir valstybei priklausančių (socialinio būsto) gyvenamųjų namų, viešųjų teritorijų (parkų, vandens tel-kinių ir kt.). Taip pat bus domimasi, ar puoselėjami etnografi niai elementai ir mažosios architektūros formos – kop-lytstulpiai, kryžiai, nuorodos, suoleliai, žibintai ir kt., kaip tvarkomi ir prižiū-rimi želdynai bei gėlynai.

VL, Eltos inf.

Varžysis dėl traktoriuko ir vejapjovių

VL archyvo nuotrauka

Page 7: Valstiečių laikraštis 2011 08 06

Oro kondicionieriai atpučia ne tik šaltą orą

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sielos gydymas Dodekanese

20 p.

Aleksiejus Luchtanas:„Jaučiuosi LDK piliečiu“Profesija – archeologas, gyvenimo bū-das – archeologinis be jokių patogu-mų, pomėgis ir aistra – archeologija, žmona – archeologė… Tačiau Vilniaus universiteto profesorius Aleksiejus Luchtanas nėra senove kliedintis fana-tikas, už seno puodo šukę galintis ati-duoti viską. Jis, kaip reta, šiuolaikiškas, gal net ateities žmogus, tiesiog vado-vaujasi principu, kurį perskaitė ant da-bar jau subombarduoto Kabulo na-cionalinio istorijos muziejaus sienos: „Tauta, nepažįstanti savo praeities, ne-turi ateities“.

Kuo skiriasi sala nuo žemyno, pasakytų ir pradinukas: palyginti su žemynu, ji gali būti visai mažytė. Tačiau verslininkas Antanas Urbonas tvirtina, kad Graikijoje skirtumas tarp žemyno ir salų kur kas ryškesnis. „Žemyninėje šalies dalyje siautėja krizė, neslūgsta socialinė įtampa, o jos salose ir salelėse gyvenimas teka ramia, palaiminga vaga. Būtent salų gyventojai saugo rimtį ir atkakliai puoselėja tradicines vertybes, prisilietimas priekurių veikia išties gydomai“, – neabejoja pašnekovas.

Rūta Klišytė

SveikataBadas badui nelygus

23 p.23 p.

Pora dienų bado nepa-kenks, bet ilgai badauti savarankiškai nevertėtų.

Aurelija Meškaitė

Dirbantieji biure žino – karštą dieną išsėdėti dar-be be oro kondicionie-riaus arba ventiliatoriaus beveik neįmanoma.

Elena Lukšaitė

Grybais apsinuodyti nesunku

24 p.

Kad neapsinuodytų, grybautojai turėtų būti atsargūs ir rinkti tik gerai pažįstamus jaunus grybus.

Vida Dubinskienė

Pleška pirtelės

10 p.

Per septynis šių metųmėnesius Lietuvojeužsiliepsnojo net113 pirčių.

Vismantas Žuklevičius

Rūta Klišytė


Top Related