2011 m. liepos 20 d., trečiadienis • Nr. 57 (9076) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios• Jonavos rajone – jau trečias

kiaulių maro židinys, o veterina-rijos specialistai ir prokurorai dar neturi atsakymo, kaip virusas pa-teko į fermas.

• Verslininkai įtaria, kad kelią žaliajai energetikai Lietuvoje už-kerta energetikų klanas.

• Lietuvos arimo varžybose lyderiai liko tie patys kaip ir per-nai. Jie vyks į pasaulio artojų pir-menybes.

Moters pasaulis

• Šimtus jurginų užmiesčio sodyboje auginanti moteris savo laisvalaikį paskyrė augalams.

• „Viskas yra įmanoma. Sė-kmė gali aplankyti kiekvieną“, – įsitikinusi didžiulį verslą valdanti gležnutė moteris.

Finansų ministerija sukurpė planą, kaip iš šešėlinės ekonomikos ištraukti maždaug 20 tūkst. smulkiųjų verslininkų, dirbančių pagal verslo liudijimus.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavorienė@valstietis.lt

Seimas iš esmės pritarė Prezi-dentės Dalios Grybauskaitės siūly-mui, kad medicinos įstaigų vadovai būtų keičiami rotacijos būdu, o jų kadencijos ribojamos, tačiau ga-

lutinį sprendimą nukėlė į rudens sesiją. Prezidentės teigimu, ydin-ga vadovų skyrimo tvarka tapo di-džiausiu sveikatos reformos stab-džiu. Tam prieštaraujantis gydymo įstaigų vadovai sako, kad per daug ir staigiai užsimota.

Nukelta į 3 p.

Austrijos spjūvis Lietuvai

Lietuva sulaukė itin nemalo-naus kitos ES narės, Austrijos, akibrokšto: šioje šalyje sulaikytas ir labai greitai paleistas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas, kuris per sausio 13-osios įvykius vadovavo televizijos bokštą štur-mavusiam būriui „Alfa“ .

Ledo karas tirpdo Arkties ledynus

Tirpstantys Arkties ledynai – ne tik baltųjų lokių ar arktinių lapių galvos skausmas. Traukiantis ledams, keičiasi amžinojo įšalo forma, o kartu auga aplink Arktį esančių valstybių apetitas. Kuriai gi atiteks milžiniški gamtos tur-tai – naftos ir dujų klodai?

Siūloma drausti turintiesiems verslo liudijimus tiekti prekes ir teikti paslaugas įmonėms, užsiimti didmenine prekyba, tiekti prekes kitiems liudijimų turėtojams.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų laukia nerami vasara. Rudenį Seimas žada įteisinti jų rotaciją, apriboti darbo kadenciją, o nuo kitų metų bus reguliuojami ir jų atlyginimai.

Prezidentė dešimtmečiais to paties žmogaus valdomas ligonines ir polikli-nikas pavadino savotiškomis karalijomis, kuriose viską lemia asmeniniai interesai ir pažintys. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Girgžda gydymo įstaigų vadovų kėdės

„Šimonytės planas“ grasina smulkiajam verslui saulėlydžiu

Apie tai – 5 p. Apie tai – 7 p.

2 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@vastietis.lt

Vyriausybė deklaruoja, kad ge-rins verslo sąlygas smulkiajam verslui, o Finansų ministerija siūlo griežtinti veiklą pagal verslo liu-dijimus. Verslininkai ir specialistai teigia, kad šis, taip pat kiti Vyriau-sybės jau priimti nutarimai tik blo-gina smulkiojo verslo aplinką.

Diskusija su parengtu projektu

Finansų ministerija viešai diskusi-jai teikia veiklos pagal verslo liudiji-mus apribojimus, kurie įsigaliotų nuo 2012 metų.

Apribojimai paliestų statybos, projektinius-konstrukcinius darbus, žemės ūkio, kaimo turizmo, gyvulių priežiūros ir šėrimo, vertimo paslau-gas, pynimui skirtų augalų auginimą, žuvų gaudymą ir kitką.

Siūloma drausti turintiesiems vers-lo liudijimus tiekti prekes ir teikti pas-laugas įmonėms, užsiimti didmenine prekyba, tiekti prekes kitiems verslo liudijimų turėtojams.

„Kai kurių veiklų, sumokant fi k-suotą pajamų mokestį, apribojimas tik neženkliai pakoreguos bendrą veiklų su verslo liudijimais sąrašą“, – ramina Finansų ministerija.

Pakeitimai esą galios tik 14 veiklų (iš 105), bet ministerija pati skelbia, kad 2011 m. verslo liudijimai išduoti 57,3 tūkst. šalies gyventojų, o 33 proc. visų liudijimų sudaro įvairi prekyba. Populiarios ir kirpyklų, kosmetikos kabinetų, soliariumo paslaugos, stati-

nių atstatymo ir remonto, automobi-lių techninės priežiūros darbai.

Panašu, kad diskusija rengiama tik dėl akių, nes Finansų ministerijos svetainėje kruopščiai išdėstyti „klau-simai ir atsakymai“. Be to, akcentuo-jama, kad nuo 2012 m. įsigalios rei-kalavimas verslo liudijimų turėtojams regist ruotis PVM mokėtojais, jei jų apyvarta viršys 150 tūkst. litų ribą.

Kelis kartus veltui beldėsi

Apie Finansų ministerijos „disku-siją“ smulkieji verslininkai sužinojo iš spaudos ir tai juos dar labiau pa-piktino.

„Jei pakeitimai bus įgyvendinti, jie dar labiau suvaržys smulkųjį verslą“, – neabejoja Lietuvos smulkiųjų versli-ninkų ir prekybininkų asociacijos va-dovė Zita Sorokienė.

Jos teigimu, nederėtų apsunkinti verslo sąlygų, kai nedarbo lygis šaly-je vis dar labai didelis, o nerandan-tys išeities gyventojai masiškai emig-ruoja.

„Galbūt siekiama tik išgryninti rinką ir apskritai išgyvendinti indivi-dualią veiklą“, – svarstė Z.Sorokienė.

Verslininkų lyderė stebisi, kam tada Vyriausybė po verslininkų bado akcijos prie Seimo sukūrė darbo gru-pę. „Pasirašėme memorandumą, kad darbo grupė į pirmą posėdį susirinks rugpjūčio 19 d. ir svarstys verslo liu-dijimų klausimą. Kam tada reikėjo ją kurti, jei viską už mus nuspren-dė Finansų ministerija?“ – stebėjosi Z.Sorokienė.

Ji pabrėžė, kad anksčiau su Vyriau-sybe buvo sutarta peržiūrėti veiklos rūšių porūšius, o ne pačias veiklų rūšis. Pavyzdžiui, statybos veikloje yra apie 150 porūšių. „Mes ir patys kelis kartus Ūkio ministerijai siūlėme kai ką iš jų išbraukti, bet apskritai kalbant veiklų

sąrašą reikėtų plėsti, o ne siaurinti“, – sako Z.Sorokienė.

Močiutės nenukentės

Atostogaujanti fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė „Valstiečių laik-raščiui“ teigė, kad pakeitimais siekia-ma verslo liudijimus išduoti tik už-siimantiems mažmenine veikla. Esą nei didmeninė prekyba, nei sandoriai su juridiniais asmenimis negali būti smulkusis verslas.

„Pakeitimai neturėtų kelti jokių problemų absoliučiai daugumai da-bartinių smulkiųjų verslininkų. Verslo liudijimas turi būti taikomas tik smul-kiausios veiklos atveju, o tokia veikla yra veikla parduodant prekes ir tei-kiant paslaugas galutiniam vartoto-jui“, – aiškina I.Šimonytė.

Ministrės teigimu, verslo liudiji-mas apskritai nėra vienintelė ir netgi

ne pati patraukliausia pajamų mokes-čio mokėjimo forma. Ji verslininkams siūlo alternatyvą – registruoti indi-vidualią veiklą pagal pažymą, kuriai nuo 2011 m. taikomas tik 5 proc. ta-rifas realiam veiklos pajamų ir sąnau-dų skirtumui.

Ministrė taip pat priduria, kad fi k-suotų mokesčių praktika nėra papli-tusi pasaulyje ir „Lietuva čia yra vei-kiau išimtis nei taisyklė“.

Stumia žmones į šešėlį

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva iš dalies pateisina Finansų ministeri-jos siūlymus.

„Jie tarsi padėtų užkirsti kelią ga-limiems piktnaudžiavimams indi-vidualia veikla, bet neaišku kodėl, užkirtus kelią piktnaudžiavimams, siūloma panaikinti kai kurias veiklos rūšis“, – klausia K.Leontjeva. Pavyz-džiui, apgyvendinimo paslaugų tei-kimą norima panaikinti grindžiant tuo, kad užsiimant šia veikla gali būti uždirbamos didelės pajamos. „Tačiau nuo 2012 m. įsigalios draudimas 150 tūkst. litų apyvartos ribą pasiekusiems

žmonėms verstis veikla pagal verslo liudijimą, todėl lieka neaišku, kodėl norima uždrausti žemesnę apyvar-tą turintiems gyventojams verstis šia veikla“, – sako K.Leontjeva.

Ji daro prielaidą, kad, panaikinus apgyvendinimo paslaugų veiklą, šių paslaugų teikėjai veiks nelegaliai, to-dėl kai kurių veiklų naikinimas yra są-moningas žmonių stūmimas į šešėlį.

Nutyli esminius dalykus

Iš verslo liudijimų sąrašo norima pašalinti kai kurias veiklas, pavyzdžiui, vertėjo, nes esą jos vadinamos „laisvo-siomis profesijomis“.

„Gyventojų pajamų mokesčio įsta-tyme pateikta laisvųjų profesijų sąvo-ka yra nekonkreti, tinkama dauge-liui profesijų – juk dauguma veiklų žmonės verčiasi „asmeniškai, atsa-kingai ir profesiniu atžvilgiu nepri-klausomai“, – aiškina LLRI ekspertė K.Leontjeva.

Pasak jos, laisvųjų profesijų atstovai raginami vykdyti individualią veiklą pagal pažymas ir susivilioti 5 proc. gy-ventojų pajamų mokesčiu, tačiau tuo pat metu nutylima, kad tokią veiklos formą pasirinkusieji privalo mokė-ti 37,5 proc. siekiančias privalomo-jo sveikatos draudimo (PSD) ir „So-dros“ įmokas (mokamas nuo pusės apmokestinamųjų pajamų).

„Siūlantieji išbraukti laisvąsias pro-fesijas iš verslo liudijimų veiklos sąrašo negalvoja apie žmogų, kuriam smar-kiai išaugtų mokesčių našta“, – akcen-tuoja K.Leontjeva.

Ji teigia, kad būtina didinti verslo liudijimų patrauklumą, o ne riboti jį,

kaip daro Finansų ministerija. „Tai galima padaryti apskritai atsisakant sąrašo veiklos sričių. Tai reikštų, kad daugiau žmonių galėtų imtis indivi-dualios veiklos – jiems būtų atverti vartai į smulkiojo verslo pasaulį“, – neabejoja K.Leontjeva.

Smulkieji verslininkai aiškina, kad Finansų ministerijos užmojai suduos didelį smūgį smulkių paslaugų tei-kėjams.

Tiems gyventojams, kurie norės nusisamdyti plytelių klojėją kad ir 2 kv. m plytelių iškloti arba pageidaus, kad sutaisytų išklerusią tvorą, pagal Vyriausybės sumanymą teks samdyti įmonę, mat tokių paslaugų teikimo verslo liudijimų veiklų sąraše nebus numatyta.

Jei žmogus norės būti sąžiningas, jam šios statybininkų paslaugos kai-nuos 30–40 proc. brangiau. Esant dabartinėms gyventojų pajamoms, taip pat žinant, kad statybų bendro-vės kratosi smulkių darbų kaip vel-nias kryžiaus, gyventojai neišvengia-mai patys skatins šešėlinę veiklą ir ją visapusiškai pateisins.

Aktualijos

Negražu ir neteisingaEduardas Šablinskas, smulkiųjų verslininkų atstovas

Mes parašėme Finansų ministerijai raš-tą, kad šitaip elgtis yra ne tik negražu, bet ir neteisinga. Juk kartu su ministre I.Šimonyte kažkada mėginome ištrauk-ti verslininkus iš šešėlio ir sukūrėme tas verslo liudijimų veiklas. O kas iš to išėjo? Prieš tai privertė žmones nau-doti kasos aparatus. Dabar tuos pa-čius žmones inspektoriai smaugia, kad neva per mažai išduoda kvitų. Bet kur jie išduos daugiau, jei pirkėjų sumažė-jo, o tų smulkiųjų pardavėjų vietas užė-mė stambieji mėsos perpardavinėtojai. Jie išsipirko ne tik vietas turgavietėse (po 10–15 vietų), bet ir nupirko žmo-nes kartu su jų verslo liudijimais. Val-džia jau pripažįsta, kad kasos aparatų istorija nepasiteisino ir to milijardo iš šešėlio neištrauks.

Oligopolijos daro spaudimą VyriausybeiDanas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Pastebime, kad statybos sektoriaus in-teresų grupės siekia, kad iš verslo liu-dijimų sąrašo apskritai būtų išbraukta visa statybų veikla. Smulkiojo ir viduti-nio verslo taryboje mes sutikome, kad kai kurie veiklų porūšiai (o ne veiklų rū-šys) tikrai gali neturėti nieko bendra su smulkiuoju verslu. Asmenys, besinau-dojantys įstatymų spragomis, iškraipo rinką. Sutikite, kad joks smulkusis vers-lininkas nepadarys statybos darbų už 400 tūkst. Lt, o tokių pavyzdžių mes jau žinome. Stambieji verslininkai tiesiog nuperka verslo liudijimus statybinin-kams ir taip mėgina laimėti konkur-sus. Jeigu mums nepavyks susitarti su Finansų ministerija dėl porūšių, o bus išbrauktos ištisos veiklos rūšys, Lietu-voje suklestės oligopolijos. Konkuren-cijos taryba neseniai visuomenę apie tai irgi įspėjo.

„Jei pakeitimai bus įgyvendinti, jie dar labiau suvaržys smulkųjį verslą“, – neabejoja Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.

„Šimonytės planas“ grasina smulkiajam verslui saulėlydžiu

Finansų ministrė I.Šimonytė teigė, kad pakeitimais siekiama verslo liudiji-mus išduoti tik užsiimantiems mažmenine veikla. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Finansų ministerija viešai diskusijai teikia veiklos pagal verslo liudijimus apribojimus, kurie įsigaliotų nuo 2012 metų. Apribojimai paliestų statybos, projektinius-konstrukcinius darbus, žemės ūkio, kaimo turizmo paslaugas.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Gyventojų pajamų mokesčio įsta-tyme pateikta „laisvųjų profesijų“ sąvoka yra nekonkreti“, – aiškina LLRI ekspertė K.Leontjeva.

VL archyvo nuotrauka

32011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Lietuvos gydytojų vadovų są-jungos teigimu, įteisinus gydy-mo įstaigų vadovų rotaciją, per vienus metus postų netektų iki 80 proc. dabartinių vadovų, o dėl sumažintų atlyginimų esą sunku būtų prisikvieti naujų. Be to, dėl teisinių niuansų gali įsisukti teis-mų karuselė.

Susiliejo su vietos valdžia

Seimo Sveikatos reikalų komite-tas, Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos gydytojų sąjunga palaiko šalies vadovės iniciatyvą. Tačiau kar-tu pastebima, kad parengtos Svei-katos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos iš peties smogtų sveikatos priežiūros sistemai.

„Pritariu pasiūlymams, nes da-bar kai kurie vyriausieji gydytojai, perdėm susilieję su vietos valdžia ir gaudami didelius atlyginimus su-kompromitavo gydymo įstaigų va-dovų vardą. Steigėjų nejudinami va-dovai pradėjo priešintis bet kokioms reformoms, net diktuoti sveikatos apsaugos politiką“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmi-ninkas Antanas Matulas.

Anot parlamentaro, medicinos įstaigų steigėjai ir dabar galėjo pa-keisti netinkamai dirbančius vado-

vus, tačiau tokia teise nesinaudojo. „Kai visi kartu medžioja, priklauso kokiam svarbiam klubui, tuomet su-silieja interesai. Rotacija ir kaden-cijos atgaivintų nusistovėjusią sis-temą“, – įsitikinęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Prezidentė dešimtmečiais to pa-ties žmogaus valdomas ligonines ir poliklinikas pavadino savotiškomis karalijomis, kuriose viską lemia as-meniniai interesai ir pažintys. To-kios gydymo įstaigos nesuinteresuo-tos nei pokyčiais, nei darbuotojų ar pacientų gerove.

Sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio teigimu, vadovai turėjo išskirtines sąlygas. Pokyčiai atvertų galimybes vadybinių gebė-jimų turintiems jauniems specialis-tams, užtikrintų efektyvesnį įstaigų valdymą, o tai turėtų teigiamos įta-kos ir pacientams teikiamų paslau-gų kokybei.

Įžvelgia teisinių prieštaravimų

Pagal Prezidentės teiktas Svei-katos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, vadovų rotacija vyktų kas penkerius metus, o vadovauti įstai-goms jie galėtų ne ilgiau kaip dvi kadencijas (10 metų). Dalyvauti konkurse ir pretenduoti į tos pa-čios įstaigos vadovus galima būtų

ir trečią kartą, tačiau tik tuomet, kai po antros kadencijos yra praėję ne mažiau kaip 5 metai. Apibrėžtas ir amžius: vadovauti įstaigoms negalė-tų vyresni nei 65 metų asmenys.

A.Matulo manymu, tokios pa-taisos yra per kategoriškos, todėl kai kurias reikėtų dar patobulinti. Įsiga-liojus joms, per vienus metus tektų pakeisti didžiąją dalį (per 80 proc.) dabartinių gydymo įstaigų vadovų, o tai gali daug kainuoti šalies biu-džetui. Mat gali tekti mokėti ne tik išeitines kompensacijas, bet ir byli-nėtis teismuose.

Lietuvos gydytojų vadovų są-jungos (LGVS) prezidentas Stasys Gendvilis tvirtino, kad parengtame įstatymo pakeitimo projekte įžvel-giami teisiniai prieštaravimai.

„Jei tokie pakeitimai įsigaliotų, pirmiausia būtų pažeistos valstybės ir savivaldybių kaip sveikatos įstaigų steigėjų teisės pasirenkant vadovus. Skaičiuojant ankstesnius vadovavi-mo metus būtų pažeista konstituci-nė nuostata, jog teisės aktai negalio-ja atgaline data. Taip pat įžvelgiama diskriminacija dėl amžiaus cenzo, darbo sutarčių terminuotumo, nes dalis vadovų dirba pagal netermi-nuotas darbo sutartis“, – vardijo S.Gendvilis.

Pasak A.Matulo, kad neįsisuk-tų teismų karuselė, pataisos tobu-linamos. Siūloma ilgamečių vado-vų buvusį vadovavimo laiką laikyti

viena kadencija ir suteikti galimybę konkuruoti dar dėl vienos kadenci-jos, mažų įstaigų vadovams neribo-ti kadencijų.

Parlamentaro manymu, nerei-kėtų taikyti ir amžiaus cenzo. Jei 65-erių sulaukęs vadovas gerai dir-ba, įstaigos rezultatai geri, nevertė-tų užkirsti kelio toliau vadovauti. Dabar, anot A.Matulo, po įstatymo dalgiu pakliūtų efektyviai ligoni-nėms ir poliklinikoms vadovaujan-tys vyriausieji gydytojai.

Kad kai kurie siūlomi pokyčiai yra per griežti, pripažįsta ir vadovų

kaitai bei kadencijų nustatymui pri-tarianti Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS). „Įvedus kadencijų apriboji-mus, mažose įstaigose nebus kam vadovauti. Jau dabar rajonuose stin-ga specialistų“, – teigė LGS vadovas Liutauras Labanauskas.

LGS siūlo mažose gydymo įstai-gose, kuriose dirba iki 30 specialistų, netaikyti numatytų kadencijų.

Gali likti be vadovų

LGVS siūlo alternatyvą – vietoj rotacijos ir kadencijų įvedimo taikyti vadovų atestaciją. Anot S.Gendvilio, toks kelias duotų daugiau naudos, nes dabartiniai siūlymai gali suduoti smū-gį visai sveikatos apsaugos sistemai.

„Sveikatos priežiūros įstaigos yra specifi nės, jos vienos didžiausių darb-davių ir paslaugų teikėjų, todėl joms vadovauti turi brandūs vadovai. Tokių per 5 metus neišugdysi“, – įsitikinęs S.Gendvilis.

Anot LGVS prezidento, daug da-bartinių vadovų per ilgesnį laikotarpį išpuoselėjo įstaigas, kurios aprūpintos šiuolaikine technika, nestokoja gy-dytojų, sulaukia mažai pacientų nu-siskundimų. O per krizę šie vadovai įstaigas ištempė iš gresiančių ban-krotų.

S.Gendvilis nuogąstavo, kad situ-aciją dar labiau komplikuos Seimo sprendimas nuo kitų metų reguliuoti gydymo įstaigų vadovų atlyginimus. Mažinti juos paskatino krizės įkaršty-je paviešinta ir visuomenę pribloškusi informacija apie kai kurių poliklini-kų, ligoninių vadovų gana solidžius atlygius.

„Nusprendus mažinti medicinos įstaigų vadovų atlyginimus, nebeliks norinčiųjų vadovauti rajonų gydymo įstaigoms. Jau dabar jose stinga spe-cialistų. Kai kur vadovai gaus mažiau, nei skyrių vedėjai ar gydytojai. Tad nebeliks motyvacijos siekti šių parei-gų“, – teigė LGVS prezidentas.

LGVS susirūpinusi, kaip postų netekę ir gydymo įgūdžius praradę ilgamečiai vadovai grįš į gydomą-jį darbą.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezi-dento L.Labanausko manymu, buvę vadovai neturėtų nuogąstauti dėl pra-rastų įgūdžių, nes SAM numato ga-limybes kvalifi kaciją atgaivinti. Pasak LGS prezidento, nemažai vadovų dir-ba ir gydytojais, tad įgūdžių nėra pra-radę. „Be to, jų patarimų gali prireikti naujiems vadovams. Tokių pavyzdžių yra buvę“, – sakė L.Labanauskas.

Aktualijos

Pilnatis.Saulė teka 5.09, leidžiasi 21.41.

RytojŠiandien

Trečiadienį daugelyje mūsų šalies rajonų numatomi trumpi lietūs, per-kūnija. Perkūnijos metu kai kur kils škvalas, galima kruša. Temperatūra naktį 13–18, dieną 25–30 laipsnių karščio.

Ketvirtadienis Lietuvoje bus karštas, tvankus, su trumpais lietumis, per-kūnija. Jos metu vėjas gūsingas, kai kur lis smarkiai. Temperatūra ketvir-tadienio naktį 18–20, dieną – 28–30 laipsnių karščio.

Penktadienį turėtų palyti beveik visoje Lietuvoje, vietomis – itin smar-kiai. Temperatūra naktį bus 18–20, dieną – 25–27 laipsniai.

Šeštadienį orai mūsų šalyje šiek tiek atvės – naktį bus 16–18, dieno-mis – 21–24 laipsniai šilumos.

VL inf.

PorytDieną: +25 +30°

Naktį: +13 +18°

Dieną: +28 +30° Dieną: +25 +27°

Naktį: +18 +20Naktį: +18 +20

Girgžda gydymo įstaigų vadovų kėdės

„Įvedus kadencijų apribojimus, mažose įstaigose nebus kam vadovauti. Jau dabar rajonuose stinga specialistų“, – teigė Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas.

Atkelta iš 1 p.

Asmenims, kurie dalyvavo lik-viduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ar statant Slavutičiaus miestą Ukrai-noje, siūloma suteikti teisę su 50 procentų nuolaida įsigyti vienkarti-nį tolimojo susisiekimo autobusais arba terminuotą vardinį važiavi-mo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais, troleibusais, keleivi-niais traukiniais ir keltais bilietą.

Tokį Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Vydas Gedvilas (nuotraukoje).

Likviduoti 1986 m. pavasarį įvy-kusios Černobylio atominės elek-trinės avarijos padarinių ir staty-ti Slavutičiaus miestą Ukrainoje iš Lietuvos buvo pasiųsta apie 7 tūks-tančius žmonių.

„Visi jie gavo didesnes ar mažesnes radioaktyvaus apšvitinimo dozes. Da-lis jų neišgyveno, nemaža dalis sunkiai susirgo, tapo nedarbingi, jiems tenka išgyventi kitus nepriteklius. Nuken-tėjusieji nuo Černobylio katastrofos priversti lankytis sveikatos priežiū-ros įstaigose bent kartą per metus, o kitiems ir kelis kartus tenka vykti

į Černobylio medicinos centrą Vil-niuje. Stipriai padidėjusios transpor-to, taip pat gydymosi, vaistų ir kitos išlaidos tampa didele našta černo-byliečių šeimų biudžetams“, – sako V.Gedvilas.

VL, Eltos inf.

Siūloma suteikti transporto lengvatą černobyliečiams

Eltos nuotrauka

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento L.Labanausko manymu, buvę va-dovai neturėtų nuogąstauti dėl prarastų įgūdžių, nes SAM numato galimy-bes kvalifi kaciją atgaivinti. Raimundo Šuikos nuotrauka

Įsigaliojus pataisoms, per vienus metus tektų pakeisti didžiąją dalį dabarti-nių gydymo įstaigų vadovų, o tai gali daug kainuoti šalies biudžetui.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

4 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Prieš metus Lietuvoje buvo pa-naikintos apskritys, bet jose dirbę valdininkai atsidūrė kitose vals-tybės institucijose. Tikslių apskai-čiavimų, ar ši reforma pasiteisino, kol kas nėra.

Sumažėjo valdininkų

Lygiai prieš metus, 2010 m. liepos 1 d. šalyje išnyko apskričių viršininkų administracijos. Tuomet Vyriausybės sprendimui pritarė ir Seimo valdan-tieji, ir opozicija. Kas pasikeitė per šiuos metus?

Vidaus reikalų ministerijos, kuri koordinavo apskričių naikinimo eigą, duomenimis, anksčiau apskrityse buvo patvirtintas maksimalus 2 546 valsty-bės tarnautojų pareigybių skaičius.

„Nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo pa-tvirtintas didžiausias leistinas valsty-bės tarnautojų pareigybių skaičius – 1 400. Per reformos laikotarpį parei-gybių skaičius sumažėjo 1 146 parei-gybėmis“, – aiškina VRM atstovai.

Ministerija neturi duomenų, kiek konkrečiai žmonių iš apskrities vir-šininkų administracijų buvo perkelta į kitas institucijas ir įstaigas, nes po apskričių panaikinimo per 100 funk-cijų buvo perduota savivaldybėms, o dalis jų buvo centralizuota.

Žemės grąžinimu ėmė rūpintis Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), statybomis (įskaitant ir nelegalio-mis) – Aplinkos ministerija. Tačiau esminis klausimas, ar reforma eko-nomiškai buvo naudinga, iki šiol lie-ka neatsakytas.

Valstybės kontrolė audito metu įver-tino, kaip likviduojant apskritis buvo valdomas valstybės turtas ir lėšos.

Beveik metus plušę auditoriai nu-statė atvejų, kai apskričių prisiimti įsiskolinimai rangovams už statybos darbus „pakibdavo ore“. Tik vėliau įmonės išsireikalaudavo iš savivaldy-bių arba Vyriausybės, kad valstybė apmokėtų už suteiktas paslaugas.

Dar kitais atvejais valstybės turtas būdavo tiesiog nurašomas. Taip Tau-ragės apskrities valdininkai, neturėda-mi Vyriausybės sutikimo, nurašė apie 60 tūkst. Lt kainavusius du sklandy-tuvus L13 BLANIK. Tikėtina, kad panašių praradimų būta bent kelias-dešimt, nes Valstybės kontrolė tyrė tik nedidelę dalį panašių sprendimų.

Abejoja nauda

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė abejo-ja, ar po apskričių reformos valstybė bent kiek sutaupė pinigų.

„Didžiąją dalį globos įstaigų per-ėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri pristei-gė papildomų etatų, todėl fi nansinis efektas mums kelia didelių abejo-nių“, – sakė R.Žakaitienė.

SADM teigimu, 45 perimtose globos ir priežiūros įstaigose esą buvo patvirtinta tik 11 naujų etatų. Jiems išlaikyti 2011 m. numatyta 306,9 tūkst. Lt.

R.Žakaitienė pridūrė, kad visai

be reikalo žemės grąžinimo klausi-mai buvo patikėti NŽT.

Po apskričių reformos šalies savivaldybėms buvo perduotos 106 biudžetinės įstaigos, kurių kapitalo ir turto vertė siekia 423 mln. Lt.

Skundų padaugėjo

Seimo kontrolierius Romas Va-lentukevičius, kuris nagrinėja gyven-tojų skundus, susijusius su valstybės ir savivaldybės įstaigų veikla, teigė, kad per pirmą šių metų pusmetį jo

vadovaujama įstaiga gavo apie 900 skundų, arba 270 skundų daugiau nei per 2010 m. pirmą pusmetį.

„Gyventojų skundų ne sumažėjo, o atvirkščiai – padaugėjo. Bet skun-dų gausą galima būtų paaiškinti ir

psichologiniais veiksniais. Girdi, apskritys panaikintos, todėl užtari-mą galiu rasti pas Seimo kontrolie-rių“, – tikino R.Valentukevičius.

Atleistiems apskričių viršininkams ir jų pavaldiniams Vyriausybė išmo-kėjo 3,36 mln. Lt išeitinių kompen-sacijų, o bendrai šioms reikmėms vi-siems atleistiesiems Vyriausybė skyrė 18,6 mln. Lt. Dar apie 9 mln. Lt kai-navo steigiamos papildomos pareigy-bės prie ministerijų, kurios perėmė kai kurias apskričių funkcijas.

Buvę apskričių viršininkai vienus metus dirbo premjero Andriaus Ku-biliaus patarėjais regioniniais klau-simais, bet nuo šių metų liepos 1 d. vėl buvo atleisti su išeitinėmis kom-pensacijomis.

Stasys Jokūbaitis

Seimo valdančioji Tėvynės sąjun-ga-Lietuvos krikščionys demokratai gali džiūgauti – jų gretas netrukus papildys klaipėdiškis konservatorius Naglis Puteikis. Naujasis Seimo na-rys prieš kurį laiką buvo pagarsėjęs nelabai gražiais skandalais, bet kaip sakoma, nugalėtojai neteisiami.

Per sekmadienį vykusį pakar-totinį balsavimą N.Puteikis, pre-liminariais duomenimis, surinko 58,97 proc. balsų. Įspūdingai atrodo šie skaičiai, tiesa? Juo labiau kad jo varžovas antrame ture socialdemo-kratų kandidatas Aloyzas Každai-levičius gavo gerokai mažiau – tik 38,46 proc. rinkėjų balsų. Išrinktasis Seimo narys prisieks ir visas Tautos atstovo teises įgis, kai Seimas susi-rinks į rudens sesiją.

Laisva vieta parlamente atsirado liberalui Vytautui Grubliauskui Sei-mo nario mandatą iškeitus į Klai-pėdos miesto mero postą. Liberalų sąjūdžio frakcija Seime dabar suma-

žėjo vienu nariu. Per liepos 3 d. vy-kusį pirmą rinkimų turą Danės rin-kimų apygardoje Seimo nario, kaip žinome, išrinkti nepavyko, nes nė vienas iš kandidatų nesurinko dau-giau kaip pusės balsuoti atėjusių (o buvo labai nedaug, vos dešimtadalis esančių sąrašuose) rinkėjų balsų

Seimo rinkimų įstatyme parašyta labai aiškiai: jeigu rinkimuose daly-vavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakarto-tinis balsavimas.

Per pakartotinį balsavimą išrink-tu laikomas kandidatas, gavęs dau-giau balsų, neatsižvelgiant į rinki-muose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą bal-suojant buvo gavęs daugiau balsų.

Taigi viskas pagal įstatymą. Tačiau žinant, kad ir antrame rinkimų rate balsuoti į Danės rinkimų apygardą atvyko dar mažiau negu dešimtadalis rinkėjų, ši pergalė atrodo komiškai. Juk iš esmės parlamentarą išsirinko saujelė konservatorių gerbėjų, kurie, anot vieno lietuviškos politikos mo-

hikano, visada ateis – lis ar snigs, pūs vėjas ar trankysis žaibai.

Jokiu būdu negalima smerkti to-kių žmonių, priešingai – gerai, kad partija turi savo nuolatinį elektoratą. Tegul ir kitos išsiugdo. Tačiau ar tai nepanašu į rinkimų farsą? O jeigu į antrą turą netyčia būtų patekę ne tra-dicinių partijų kandidatai, bet nedi-delių partijėlių atstovai, kurių gerbėjų ratas visai mažytis ir tik jie būtų atėję balsuoti? Tada, ko gero, Seimo narys galėtų būti išrinktas ir vos kelių pro-centų apygardos rinkėjų. Jiems ir ats-tovautų parlamente. O kas kitiems?

Žinoma, galima sakyti: patys kal-ti, reikėjo ateiti balsuoti. Galime va-dinti tai demokratija, žmogaus teise

apsispręsti ir pasielgti taip, kaip jis mano reikalinga. Tačiau nuo to ne lengviau. Tūkstančiai litų iš visų mo-kesčių mokėtojų kišenės išmesti kaip į balą, o apygardos rinkėjams parla-mente atstovaus žmogus, turintis vos penktadalio žmonių pasitikėjimą.

Ar tai nėra tuščias pinigų švais-tymas? Seimo nario rinkimai Danės vienmandatėje rinkimų apygardoje Klaipėdoje kainavo apie pusę milijo-no litų. Jei už kandidatą balsuoja vos

keli procentai iš mažiau kaip dešimta-dalio atvykusiųjų į rinkimus, vadinasi, kažkas čia negerai. Gal partijos nerado įspūdingesnių kandidatų ir nusivylę žmonės nutarė visai neiti balsuoti? Gal jie nematė prasmės likus vos metams rinkti naują savo atstovą parlamente, nes netiki, kad jis kadencijai visai ri-tantis į pabaigą ką nors nuveiks.

Gal tokiais atvejais reikėtų va-dovutis protingumo kriterijais ir, li-kus tiek mažai laiko, vienmandatė-je apygardoje visai nerengti Seimo nario rinkimų arba apsiriboti vienu turu. Norėjote – išsirinkote, neatė-jote, vadinasi, nenorėjote ir žadate tuos likusius mėnesius apsieiti be savo atstovo parlamente. Vis vien jis

kalnų nenuvers ir po kelių mėnesių jau rengsis naujiems rinkimams. O jei šį kartą juose nepavyks, jam dar teks išmokėti ir kompensaciją.

Žinoma, vien protingumo kriteri-jaus čia nepakanka. Reikia tai įtvirtin-ti įstatymu. Tačiau to tikriausiai ne-bus, nes iš karto bus bandoma dengtis demokratijos skydu, visiškai nepai-sant, kad tokia rinkimų demokratija, kokia buvo Klaipėdoje, yra tik fi kcija arba savęs pačių apgaudinėjimas.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Aurelija Meškaitė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 765 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 895. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Aktualijos

Ar neapgaudinėjame patys savęs? Tiesiai šviesiai

Tūkstančiai litų iš mokesčių mokėtojų kišenės išmesti, o rinkėjams parla-mente atstovaus žmogus, turintis vos penktadalio žmonių pasitikėjimą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė abejoja, ar po ap-skričių reformos valstybė bent kiek sutaupė pinigų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atleistiems apskričių viršininkams ir jų pavaldiniams Vyriausybė išmokėjo bendrai net 18,6 mln. litų.

Apskritys panaikintos, netvarka liko

52011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Lietuva sulaukė itin nemalo-naus kitos ES narės, Austrijos, aki-brokšto: šioje šalyje sulaikytas ir labai greitai paleistas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas, kuris per sausio 13-osios įvykius vadovavo televizijos bokštą štur-mavusiam būriui „Alfa“.

Grįžęs į Maskvą įtariamasis sau-sio 13-osios žudynių byloje pareiš-kė, esą Viena suprato apie jam tei-kiamų kaltinimų nepagrįstumą.

Politologai neabejoja, kad Aus-trija pasidavė Rusijos spaudimui, ir teigia, jog Lietuvos diplomatijos laukia nelengvas išbandymas gi-nant valstybės orumą.

Austrai nusižemino

Politologas Tomas Janeliūnas mano, kad Austrija, paleidusi sulai-kytą jos teritorijoje M.Golovatovą, atskleidė savo silpnumą. „Ši valstybė parodė, kad negerbia pagrindinių tei-sės principų ir pati savęs, pasiduoda-ma kitos valstybės spaudimui“, – įsi-tikinęs politologas.

Pasak T.Janeliūno, Lietuva teisin-gai reagavo įteikdama notą Austrijos ambasadoriui ir kreipdamasi į kitas ES institucijas. „Paleistas ne koks nors kišenvagis, o už nusikaltimus žmo-niškumui ieškomas asmuo, – aiškino jis. – Būtina reikalauti ES, kad sausio 13-osios įvykiai būtų prilyginti Balka-nų karo nusikaltimams. Taip pat būti-na ES priminti, kad visi nusikaltimai turi būti vertinami vienodai.“

Drastiškos priemonės negelbės

Politologas Algis Krupavičius mano, kad šis precedento neturintis įvykis taps Lietuvos diplomatijos iš-šūkiu. „Susikerta kelių šalių intere-sai. Austrai bandys viską sumenkinti iki teisinių dalykų ir nesusipratimų, nors akivaizdu, kad tai buvo politinis sprendimas, padiktuotas ekonominių interesų“, – įsitikinęs A.Krupavičius.

Jo nuomone, Seimo Užsienio rei-kalų komiteto pirmininko Emanu-elio Zingerio mintys, kad gali tek-ti nutraukti diplomatinius santykius ar imtis kitų sankcijų, nevirs realybe. „Greičiausiai tai ir liks tik griežtomis deklaracijomis, be to, tai nieko gero ir neduotų, – įsitikinęs A.Krupavičius. – Geriausias kelias – visą šį reikalą per-kelti į platų tarptautinį lygį ES val-džios struktūrose.“

Sujudino politikus

„Lietuva ir toliau visomis išgalė-mis sieks, kad sausio 13-osios žudi-kai nesijaustų saugūs, kad ir kur jie būtų“, – sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji išsiuntė laišką Europos Parlamento pirmininkui ir parlamen-tarams, kuriame klausia, ar po tokių įžūlių Austrijos teisėsaugos akibrokš-tų kitai ES narei ES vis dar vienija bendra teisingumo samprata, ar ats-kiroms ES narėms taikomos skirtin-gos teisės normos.

E.Zingeris iš pat pradžių paskelbė, kad reikia nutraukti diplomatinius san-tykius, reikalauti kitų šalių apriboti Aus-trijos valdymą ES organuose. Bet vėliau buvo atsižvelgta į opozicijos pasiūlymus ir tonas sušvelnintas. Pasiūlyta NATO ir ES šalims tik įvertinti tokį Austrijos elgesį. Užsienio reikalų ministerija savo ruožtu įteikė notą Austrijos ambasa-doriui, taip pat atšaukė konsultacijoms Lietuvos atstovą Austrijoje.

Yra ir mūsų kaltės?

Buvęs euroderybininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius nemano, kad toks savanaudiškas ir silpnava-liškas Austrijos sprendimas rodo visos ES silpnumą. „Tiesa, ES padorumo skraistė plyšinėjo, kai teko fi nansiniai išbandymai per krizę, o dabartiniai įvykiai parodė, kad nesilaikoma su-

tartų dalykų, – pripažino politikas. – Bet tai nereiškia, kad reikia trenkti durimis ir visiems išsiskirstyti. Prie-šingai, išryškėjančios ES negerovės turi mobilizuoti rimtam darbui ir pa-stangoms kuriant vieningesnę ir prin-cipingesnę Europą.“

P.Auštrevičius pastebi, kad sausio 13-osios byloje būta ir mūsų proku-

ratūros darbo trūkumų. „Man nesu-prantama, kaip siunčiant arešto orderį iškart nepasirūpinta vertimu į vokie-čių kalbą, to turėjo prašyti Austrijos pareigūnai, – stebėjosi jis. – Manau, kad tirdami tokią svarbią mums bylą, prokurorai privalo nuolat savo stalčiu-je turėti orderio ir kaltinimo vertimus į kelias Europos kalbas, o ne laukti, kol to atskirai paprašys kitų valstybių pareigūnai.“

P.Auštrevičiaus teigimu, būtina ne tik apgailestauti, bet ir visapusiš-kai įvertinti šį įvykį, kuo daugiau iš jo pasimokyti.

Prokurorai sako padarę viską

Pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį M.Golovatovas Vienoje buvo sulaikytas ketvirtadienį. Apie jo sulaikymą, neatskleisdama įtariamojo pavardės, kitą dieną pranešė Gene-ralinė prokuratūra, bet jau savaitgalį M.Golovatovas ilsėjosi Maskvoje.

Generalinis prokuroras Darius Valys mano, kad Lietuva laikėsi visų procedūrų, kurios numatytos tarp-tautinėse sutartyse dėl ekstradicijos. Austrai į Lietuvos pareigūnus kreipė-si du kartus: jie paprašė išversti Eu-ropos arešto orderį į vokiečių kalbą ir sukonkretinti įtarimo turinį. D.Valio teigimu, tai ir buvo padaryta.

Generalinis prokuroras teigė pa-sirašęs kreipimąsi į Austrijos tei-singumo ministrą klausdamas, ko-kių duomenų trūko sprendžiant

M.Golovatovo laikino sulaikymo pratęsimo klausimą.

„Taip pat paklausiau, kodėl nesi-kreipta papildomų duomenų į Ge-neralinę prokuratūrą, kokiomis normomis vadovaujantis priimtas sprendimas paleisti M.Golovatovą ir kas tokį sprendimą priėmė“, – tei-gė D.Valys.

Užsienio reikalų ministras Audro-nius Ažubalis sakė, kad po notos įtei-kimo Austrijos ambasadoriui lauk-siantis įtikinamo argumento, kodėl priimtas sprendimas įtariamąjį pa-leisti taip greitai. „Valstybė, kuri pra-šo kitos valstybės – ES narės – išduoti asmenį, sulaikytą pagal šitą Europos arešto orderį, turi iki 40 dienų laiko terminą pateikti informaciją valstybei, kuri yra sulaikiusi tą asmenį“, – aiški-no A.Ažubalis.

(Užs. 458)

Austrijos spjūvis LietuvaiES precedento neturintis įvykis tapo išbandymu šalies diplomatijai.

Politologas Algis Krupavičius mano, kad šis precedento neturintis įvykis taps Lietuvos diplomatijos iššūkiu.

VL archyvo nuotrauka

Prie Austrijos ambasados Vilniuje protestavo šimtai žmonių. Eltos nuotrauka

P.Auštrevičiaus teigimu, būtina ne tik apgailestauti, bet ir visapusiš-kai įvertinti šį įvykį, kuo daugiau iš jo pasimokyti. Raimundo Šuikos nuotrauka

6 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštisSportas

Laurynas Gri-gelis triumfavo JAV, Kalifornijos valstijoje, vyku-siame Teniso profesionalų asoci-acijos (ATP) „Challenger Tour“ se-rijos turnyre „The Comerica Bank Challenger“, kurio prizų fondą sudarė 100 tūkst. JAV dolerių. Tai didžiausias 19-mečio lietuvio pa-siekimas per visą karjerą.

L.Grigelis fi nale 6:2, 7:6 (7-4) nu-galėjo 239-ą pasaulio raketę 25-erių serbą Iliją Božoljacą.

Lietuvos tenisininkui, kuris pa-saulio reitinge užima 373-ią vietą, už pergalę atiteko 100 ATP reitingo taškų ir 14 400 JAV dolerių (apie

35 000 Lt) premija.Pakeliui į fi nalą L.Grigelis

įveikė Pietų Korėjos, Taiva-no, Australijos ir Rusijos

tenisininkus. Beje, pus-fi nalyje lietuvis nugalė-jo 62-ą pasaulio raketę

29-erių rusą Igorį Ku-nicyną.Lietuvos tenisininkas

L.Grigelis po pergalės turnyre JAV Teniso profesionalų asociaci-

jos (ATP) reitingų lentelėje šokte-

lėjo per 133 pozicijas – iš 373-iosios vietos į 240-ą. Tai aukščiausia lietuvio vieta per visą karjerą.

19-mečio Lietuvos tenisininko taškų kraitis padidėjo beveik dvigu-bai – nuo 109 iki 209.

Nuo kovo pabaigos turnyruose ne-dalyvavęs 21 metų Ričardas Beran-kis (484 tšk.) iš 113-os vietos nukri-to į 115-ą.

19-metis Dovydas Šakinis (5 tšk.) iš 1110-os pozicijos nukrito į 1116-ą.

Reitingo lyderiu išlieka serbas No-vakas Džokovičius (13 155 tšk.). An-trą vietą užima ispanas Rafaelis Na-dalis (11 270 tšk.), o trečią – šveicaras Rodžeris Federeris (9 230 tšk.).

Iš viso klasifi kuotas 1 879 tenisi-ninkai.

VL, Eltos inf.

Namų sienas Europos vyrų krepšinio čempionate ginsianti Lietuvos rinktinė užvakar Drus-kininkuose kibo į pasirengimo darbus. „Buvo gera, darbinė nuo-taika. Krepšininkai nebuvo užsi-sklendę savyje, juokavo. Tiesa, vėliau, kai gavo didesnį krūvį, juokų sumažėjo“, – po pirmos fi zinio pasirengimo treniruotės stadione šypsojosi ekipos vyriau-siasis treneris Kęstutis Kemzū-ra. O ekipos kapitonas Robertas Javtokas pabrėžė, kad padidėję lūkesčiai verčia ir krepšininkus dirbti atsakingiau.

Dėmesys rinktinei – išskirtinis

Aštuoniolika rinktinės kandida-tų, gausios trenerių ir personalo pa-jėgos bei dar didesnis žiniasklaidos atstovų būrys – prasidėjusi pirma nacionalinės komandos treniruočių stovykla iš karto padvelkė ažiotažu, kurį jau ne pirmą mėnesį Lietuvoje kelia artėjantis Europos krepšinio čempionatas.

„Matosi, kad dėmesio sulaukia-me daugiau nei pernai. Prieš pra-ėjusių metų pasaulio čempionatą buvo jaučiama daugiau skepticiz-mo, o šiemet į mus žiūrima visai ki-taip. Kitaip mus vertins ir varžovai, kuriems bus garbės reikalas nukau-ti pirmenybių šeimininkus“, – teigė K.Kemzūra.

Prieš metus debiutavęs rinkti-nės stratego pareigose ir savo au-klėtinius pakylėjęs ant trečio plane-tos čempionato nugalėtojų pakylos laiptelio, specialistas kol kas nesi-ryžta atsakyti į klausimą, kada – pernai ar šiemet – jo širdyje kirbėjo daugiau nerimo.

„Nebuvo lengvas ir debiutas, bet dabar jaučiame padidėjusius lūkes-čius, norą namuose pasirodyti kuo geriau... Sunku palyginti, juk dar tik pradėjome darbą“, – teigė rinktinės vyr. treneris K.Kemzūra.

Prisijungs ir Š.Jasikevičius

Tradiciniu rinktinės šūkiu „Mes už Lietuvą!“ palydėtoje treniruotė-je dar nedalyvavo gynėjas Riman-tas Kaukėnas, kuris dėl šeimyninių aplinkybių į Druskininkus atvyko po paros, ir įžaidėjas Šarūnas Jasike-vičius, prie komandos prisidėsiantis po savaitės.

Užtat pajudėti su kolegomis iš Kauno atvyko po kelio operacijos sveikstantis puolėjas Jonas Mačiu-lis, dėl traumos praleisiantis žemy-no pirmenybes.

„Pirmas įspūdis – geras. Nema-tau nė vieno krepšininko su ants-voriu. Pavyzdžiui, Darius Songaila išvis atrodo lieknas kaip savo jau-nystės metais“, – apie pirmas praty-bas atsiliepė K.Kemzūra. Pasak jo, rinktinės pasirengimo planas nuo pernykščio smarkiai nesiskirs.

„Stengsimės padaryti dar geriau, bet pasiruošimo principus išlaikysi-me tokius pačius. Laiko yra pakan-kamai, bet ne per daug. Norisi, kad viskas vyktų sklandžiai, kad netruk-dytų gamtos sąlygos. O svarbiausios vis tiek bus krepšinio treniruotės,

kurių metu lipdysime savo taktiką, gynybos ir puolimo principus. Sten-giamės parinkti tokius derinius, kad galėtume išryškinti dabartinių rink-tinės žaidėjų stiprybes ir paslėpti silpnybes“, – aiškino komandos vy-riausiasis treneris.

Lietuviai sieks daugiau nei bronzos

Rinktinės kapitonu vienbal-siai perrinktas vidurio puolėjas R.Javtokas pabrėžė, kad jo ir ko-

mandos draugų nuo pat pasirengi-mo pradžios laukia intensyvus dar-bas. „Pirma treniruotė visada būna sunki. Šiemet ji dar kiek sunkesnė, nes ir lūkesčiai didesni. Pernai pa-saulio čempionate užėmėme trečią vietą, šiemet bandysime kilti aukš-čiau, todėl ir treniruotis sunkiau.

Kol kas negalime pažadėti jokių konkrečių vietų – tik tiek, kad ati-duosime visas jėgas. Žinoma, žai-džiant namuose tikslai turi būti maksimalūs, noras – taip pat. Bet sunku apie galimybes kalbėti, kai dar nebuvo nė vienos treniruotės salėje“, – dėstė aukštaūgis.

„Dedovščinos“ komandoje nėra

Vidurio puolėjas R.Javtokas ne-slėpė, kad netausoti jėgų pasirengi-

mo metu krepšininkus vers ir vidinė konkurencija.

„Manau, kad kova dėl vietos rinktinėje bus arši. Tai tik padės pa-gerinti komandos rezultatus ir to-liau tobulėti. Kol dirbame stadione, tos konkurencijos dar nesijaučia, bet salėje bus kitaip. Kai tiek daug žmo-nių, treniruotis bus nelengva: dabar galime žaisti net keturiais penketais, todėl pratybų kokybė kiek nuken-tės“, – svarstė žaidėjas.

Kapitonas taip pat patikino, kad komandos debiutantų labiau paty-rę krepšininkai neformaliomis pa-reigomis neapkraus. „Mūsų rink-tinėje dedovščinų nėra: ar veteranai, ar jaunimas – visi vienodi. Visi turi įrodyti, kad yra verti rinktinės. To-dėl nei dainų dainuoti, nei bulvių skusti ar krepšių nešioti niekam ne-reikia“, – juokėsi R.Javtokas.

Druskininkuose rinktinė stovyk-laus savaitę. Liepos 24 d. naciona-linės komandos kandidatai išvyks į pajūrį, kur praleis dar kelias savaites ir rugpjūčio 4 d. sužais pirmas kon-trolines rungtynes su Slovėnija.

VL, delfi .lt inf.

Disko metikas V.Alekna iškovo-jo pergalę Italijoje. Italijoje vyku-sių 25-ų lengvosios atletikos varžy-bų „Meeting Citta di Padova“ vyrų disko metimo rungtį laimėjo dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alek-na. 39-erių lietuvis sėkmingiausiu, ketvirtu, bandymu diską nusviedė 67 m 5 cm.

V.Alekna pirmu bandymu diską numetė 65 m 7 cm, antru – 66 m 88 cm, penktu – 66 m 86 cm, šeš-tu – 66 m 82 cm, o trečias lietuvio mėginimas nebuvo įskaitytas.

„Žalgirio“ futbolininkai pralai-mėjo Izraelio klubui. Lenkijoje be-sitreniruojantys Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai draugiškose rungtynė-se 0:1 (0:1) pralaimėjo Izraelio aukš-čiausioje lygoje žaidžiančiai Ber Še-vos „Hapoel“ komandai.

Šiandien „Žalgiris“ susitiks su „FC Ermis“ (Kipras) komanda, o penkta-dienį žais su Varšuvos „Legia“ (Len-kija) futbolininkais.

Lietuvos lengvaatletė Europos čempionate iškovojo du sidabro medalius. Turkijoje vykusiame 8-ame Europos kurčiųjų ir neprigirdinčių-jų lengvosios atletikos čempionate Lietuvos atstovė Larisa Voroneckaja iškovojo du sidabro medalius.

Mūsų šalies sportininkė buvo an-tra rutulio stūmimo (12 m 86 cm) ir disko metimo (42 m 67 cm) varžy-bose.

Pasaulio futbolo čempionate – Japonijos rinktinės triumfas. Vokie-tijoje vykusį šeštą pasaulio moterų futbolo čempionatą laimėjo Japoni-jos rinktinė. Ji fi nale Frankfurte prie Maino po 11 m baudinių serijos įvei-kė JAV futbolininkes.

Po 90 min. kovos rezultatas buvo lygus 1:1, o per pratęsimą abi ko-mandos įmušė dar po įvartį. Baudinių seriją japonės laimėjo 3:1. Japonijos rinktinė pasaulio čempione tapo pir-mą kartą. Rezultatyviausia čempio-nato žaidėja tapo japonė Homarė Sava. Ji įmušė penkis įvarčius.

Bronzą iškovojo Švedijos rinktinė, rungtynėse dėl trečios vietos 2:1 (1:0) įveikusi Prancūzijos komandą.

32 čempionato rungtynes stadio-nuose stebėjo 845 711 žiūrovų (vidu-tiniškai – 26 428).

Bronza. Sakramente (JAV) vykusio pasaulio veteranų lengvosios atleti-kos čempionato vyrų (iki 55 metų) metimų penkiakovės varžybose Lie-tuvos atstovas Saulius Svilainis pelnė bronzos medalį.

52-ejų vilnietis surinko 3 489 tšk. (kūjis – 33 m 85 cm, rutulys – 13 m, diskas – 45 m 28 cm, ietis – 43 m 3 cm, svoris – 14 m 49 cm).

VL, Eltos inf.

Žinių sprintas

Rinktinė pradėjo rengtis Europos čempionatui

EPA-Eltos nuotrauka

„Kol kas negalime pažadėti jokių konkrečių vietų – tik tiek, kad atiduosime visas jėgas“, – sako kapitonas Robertas Javtokas.

Lietuvos krepšininkai Europos čempionatui rengiasi Druskininkuose. basketnews.lt nuotrauka

Lietuvos tenisininkas laimėjoprestižinį turnyrą

72011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis 7Užsienyje

Indonezijoje dukart išsiveržė ugnikalnis. Pirmadienį Indonezijos Sulavesio saloje du kartus per pus-valandį išsiveržė suaktyvėjęs Lokono ugnikalnis. Ugnikalnis išspjovė pele-nus į 600 metrų aukštį. Kelerius me-tus Lokono ugnikalnis buvo ramus, tačiau neseniai prabudo, prieš kelias dienas paskelbtas pavojaus signalas. Nuo praėjusio savaitgalio į saugesnes vietas evakuota apie 5 tūkst. žmonių, jiems išdalyti respiratoriai. 1580 met-rų Lokono kalnas yra vienas akty-viausių Indonezijos teritorijoje.

Totoriai pagerbė žuvusiųjų atmi-nimą. Kazanės gyventojai sekmadie-nį paleido į padangę 114 oro balionų ir 114 balandžių. Gedulo ceremonija Totorijos sostinėje 7-ąją dieną po mo-torlaivio katastrofos buvo surengta laikantis musulmonų papročių. Tarp motorlaivio „Bulgarija“ keleivių ir įgu-los narių buvo daug Totorijos gyven-tojų musulmonų. Akcijoje dalyvavo įvairių tautybių ir religinių konfesijų žmonės. Senas turistinis laivas nu-skendo liepos 10 dieną Kuibyševo vandens saugykloje, žuvo 208 žmo-nės, išsigelbėti pavyko tik 79. Dar 15 žmonių tebeieškoma.

Afganistane nužudytas prezi-dento patarėjas. Per ataką savo na-muose Kabule žuvo Afganistano pre-zidento Hamido Karzajaus vyresnysis patarėjas Džanas Mohamadas Kanas. Šis išpuolis įvyko praėjus mažiau nei savaitei po prezidento H.Karzajaus brolio Ahmado Valio Karzajaus nu-žudymo.

V.Putinas negaus vokiečių ap-dovanojimo. Dėl aštrios kritikos Vokietijos organizacija „Werkstatt Deutschland“ nusprendė nebeskirti Rusijos premjerui Vladimirui Putinui prestižinio „Quadriga“ apdovanojimo. V. Putinui šis apdovanojimas turėjo būti suteiktas už indėlį į Rusijos „sta-bilumą per gerovės, ekonomikos ir identiteto sąveiką“, taip pat už Vokie-tijos ir Rusijos santykių patikimumą.

Iranas atmetė Rusijos pasiūly-mą. Irano parlamentas atmetė Ru-sijos pasiūlymą dėl jo branduolinės programos kaip bandymą atgaivinti pačios Maskvos politinę įtaką regio-ne. Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas siūlė Iranui atgaivinti de-rybas su TATENA (Tarptautinė atomi-nės energijos agentūra) ir, kaip atlygį, sumažinti jam taikomas sankcijas.

Somalis sulaukė pagalbos. Jung-tinės Tautos (JT) pristatė pirmąją pa-galbos dalį į islamistų valdomas So-malio sritis. Ši sausra Rytų Afrikoje baisiausia per 60 metų. JT padėtį pa-vadino humanitarine katastrofa. Di-džioji Britanija pažadėjo Somaliui su-teikti pagalbos už 52,25 mln. svarų sterlingų (205,62 mln. Lt).

VL, Eltos, Bild.de, CNN inf., EPA-Eltos nuotraukos

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevičius@valstietis

Tirpstantys Arkties ledynai – ne tik baltųjų lokių ar arktinių lapių galvos skausmas. Traukiantis le-dams, keičiasi amžinojo įšalo forma, o kartu auga aplink Arktį esančių valstybių apetitas. Kuriai gi atiteks milžiniški gamtos turtai – naftos ir dujų klodai? Vis agresyvesnes pre-tenzijas reiškia Rusija. Kitos šalys nelinkusios ramiai nusileisti.

Dislokuos karines brigadas

Gegužę Grenlandijoje susirinkusi Arkties šalių taryba deklaravo susi-rūpinimą aplinkosaugos padėtimi ir demonstravo menamą vienybę sie-kiant apsaugoti Arktį nuo ekologinių katastrofų. Tačiau iš tikrųjų šalys tik karštligiškai lenktyniauja dėl gamti-nių išteklių.

Ledynų traukimasis kartu su tech-nologijų pažanga atvėrė kelią prie naftos, mineralinių ir gamtinių dujų telkinių, kurie anksčiau buvo įkalin-ti po storu amžinojo įšalo sluoksniu. Šiuo metu vyksta arši konkurencija dėl Arkties gamtos turtų.

Viena šalčiausių Žemės vietų tam-pa karšta zona. Aplinkinės šalys čia leidžia povandeninius laivus, vykdo-mos atnaujintos ledlaužių operaci-jos, o Rusija nukreipusi ir strategi-nius bombonešius. Gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas birželį pareiš-kė, kad Arkties regione, greičiausiai Murmanske ir Archangelske, kur jau yra gerai įrengta karinė infrastruktū-ra, bus dislokuotos dvi arktinės kari-nės brigados.

Taip pat statoma nauja jūrų bazė Jamalo pusiasalyje, Sabetos uoste. Šių metų sausį buvo pranešta, kad „Gaz-prom“ su japonais čia statys antrą Ru-sijoje suskystintų dujų gamyklą, kuri 2016 m.gamins 15–16 mln. tonų dujų per metus.

Iš šių strategiškai patogių punktų apie 2 tūkst. gerai treniruotų specia-liosios paskirties karių bet kada ga-lės nuvykti į galimo konfl ikto rajo-ną. Jūrų pėstininkus ir desantininkus sustiprins sraigtasparnių, priešlėktu-vinės gynybos, raketiniai padaliniai,

cheminės ir bakteriologinės gynybos tarnybos. Žadama, kad brigados bus aprūpintos specialiomis per pelkes, ledynus ir sniegynus galinčiomis per-kelti transporto priemonėmis – dvie-jų grandžių vikšriniais transporteriais „Vitiaz“ ir keturių modelių visurei-giais „Petrovič“.

Kodėl vyksta toks sujudimas? Tik-rai ne be reikalo.

Svarbu ne žmonės, o kas po ledu

Pasak įvairių šalių Arkties tyri-nėtojų, po ledynais slepiasi maždaug 90 milijardų barelių neatrastų naf-

tos ir beveik 1,55 trilijono kub. metrų dujų klodų. Skaičius po atlikto tyri-mo patvirtino ir JAV geologijos tar-nyba. Tarnybos duomenimis, atšiau-rioje Arktyje yra net trečdalis pasaulio gamtinių dujų.

Ir tai dar ne viskas! Arkties regio-ne aptikta daug mineralinių uolienų pėdsakų. Geras pavyzdys yra šiauri-nė JAV kaimynė Kanada. Šalis isto-riškai niekad negamino deimantų, o dabar yra trečia pagal dydį deimantų gamintoja pasaulyje. Jeigu ir toliau išliks globalinio atšilimo tendencijos, tirpstantis ledas apnuogins vis dau-giau gamtos turtų, o aplinkinės šalys ištekliais tikrai nesidalys.

Kas tos konkuruojančios dėl Ark-ties išteklių šalys? Tai Šiaurės šalys, turinčios priėjimą prie Arkties vande-nyno. Visų pirma tai Kanada, Rusija, JAV ir Danija. Ne mažiau pretenzijų į turtinguosius ledynus turi ir Norve-gija, Islandija, Švedija ir Suomija. Šios šalys sudaro Arkties tarybą, kuri atsa-kinga už mažai žinomo regiono vys-tymąsi ir ateities perspektyvas.

Ofi cialiai visos tarybos šalys rū-pinasi Arkties gyvūnų bei ledynuose gyvenančių tautų (eskimų ir lapių) iš-saugojimu. Tačiau Aliaskos Fairbank-so universiteto profesorius ir Arkties ekspertas Lausonas Brighamas sako,

kad tarybos veikla vyksta „po ledu“.„Šalys narės niekada glaudžiai

nebendradarbiavo spręsdamos eko-loginius Arkties klausimus. Šalims taip pat nėra aktualūs ten gyvenan-čių žmonių reikalai. Valstybėms svar-biau, kas yra po ledu, t.y. gamtos ištek-liai“,– sakė L. Brighamas.

Rusai ir kanadiečiai įrodinėja, kad Arktis – jų žemyninės plokštės da-lis. Danai valdo didžiausią pasaulyje Grenlandijos salą ir teigia, kad Ark-tis – jos tąsa. JAV brėžia savo teritoriją aukščiau Aliaskos. Islandai, švedai ir suomiai turi savo „tiesas“.

Rusai 2006 m. iškėlė vėliavą netoli Šiaurės poliaus, kad pademonstruo-

tų pretenziją į Arkties žemyną ir jo gamtinius išteklius. Geras metodas: iškėliau vėliavą, ir teritorija jau mano. Tačiau pačios Rusijos pretenzijos iš tiesų yra tarsi plonas ledas.

Rusija agresyviai militarizuoja Arktį

Maskvos pretenzijos į Arkties vandenyno jūros dugną yra parem-tos jos kontroliuojamais Lomono-sovo ir Mendelejevo kalnagūbriais, dviem povandeninėmis geologi-nėmis struktūromis, kurios įsikiša į vandenyną iš Rusijos žemyninio šelfo. Tačiau panašu, kad kalnagūb-riai nėra išsikišę tiek, kad pagrįstų Maskvos pretenzijas toliau nei jos 200 mylių ekonominė zona, nes ir kitos šalys reiškia pretenzijas į tos pačios srities kontrolę.

Arkties ekspedicijos lyderis Ar-turas Čilingarovas, Rusijos Dūmos deputatas, jau prieš kelerius metus kategoriškai paskelbė: „Arktis yra

mūsų ir mūsų buvimas ten turi būti akivaizdus.“ Rusijos Arkties ir An-tarkties institutas paskelbė: „Tai tas pat, kas įsmeigti vėliavą į Mėnulį“ – pamiršdamas, kad JAV niekada ne-reiškė pretenzijų į Mėnulį kaip į savo teritoriją.

„Mes atviri dialogui su užsienio partneriais, su visais Arkties regiono kaimynais, bet, žinoma, savo geopoli-tinius interesus ginsime tvirtai ir nuo-sekliai“, – savo partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime Jekaterinburge kalbėjo Rusijos premjeras Vladimi-ras Putinas.

V.Putinas strateginei ginkluo-tei modernizuoti per ateinančius 10

metų pažadėjo skirti beveik 800 mlrd. dolerių. Nemaža dalis šių lėšų atiteks Rusijos „nacionaliniams interesams Arktyje ginti“.

Arkties valstybėms išlieka svar-bus nacionalinio saugumo klausimas regio ne. Rusija šiuo atveju veikia vie-našališkai, siekdama įtvirtinti savo ka-rinę galią Šiaurėje bei tokiu būdu ga-rantuoti teritorijos saugumą.

O Norvegijos ir Kanados tikslas – garantuoti savo sienų apsaugą, tačiau abi valstybės pasirengusios vystyti ir konstruktyvius santykius su kaimy-nėmis ar kitomis pasaulio valstybėmis saugumo klausimais. JAV labiau ba-lansuoja tarp šių dviejų pozicijų, nes, viena vertus, ji yra pasirengusi veikti vienašališkai (supergalybės statusas), tačiau, kita vertus, – linkusi bendra-darbiauti.

Yra teigiama, kad regiono stabi-lumo ir valstybių tarpusavio santykių klausimas priklauso tik nuo šalių, ypač Rusijos ir JAV, noro bendradarbiauti ir siekti bendrų ar pavienių tikslų.

Planetos pulsasLedo karas tirpdo Arkties ledynus

Ledynų traukimasis Arktyje kartu su technologijų pažanga atvėrė kelią prie naftos, mineralinių ir gamtinių dujų telkinių, kurie anksčiau buvo įkalinti po storu amžinojo įšalo sluoksniu.

Arktis – sritis aplink Šiaurės ašigalį, sudaryta iš Arkties vandenyno ir trijų aplinkinių žemynų (Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos) pakraščių. Šiaurės ašigalį supa milžiniški ledynai, didesni už Europą. Tūkstančius metų čia gyvena žmonės: Šiaurės Amerikoje – eskimai, Europoje – la-piai. Per pastaruosius metus Arkties ledynai labai sumažėjo.

Viena šalčiausių Žemės vietų tampa karšta zona. Aplinkinės šalys čia leidžia povandeninius laivus, vykdomos atnaujintos ledlaužių operacijos, o Rusija nukreipusi ir strateginius bombonešius. EPA-Eltos nuotrauka

8 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštisPrieblandos

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijolė.petrošiūtė@valstietis.lt

Įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo paskelbtas nuosprendis Kelmės rajono Akmenių vienkie-mio senukų žudikams. Už plėši-mą, dokumentų pagrobimą, iš-žaginimą, nužudymą bei turto sunaikinimą keturių jaunuolių laukia ilgi metai už grotų.

Sudegė nepastebėti

Apie nelaimę Kelmės rajono Akmenių vienkiemyje sužinota 2010 m. balandžio 21-ąją. Tądien, kaip įpras-tai, prie Puidokų namų atvažiavo au-tomobilinė parduotuvė. Čia turėjo at-eiti ir Pranciška Grigolienė. Močiutei buvo jau 75-eri, bet ji nepraleisdavo tos vienintelės savo gyvenimo pramogos – aplankyti automobilinę parduotuvę.

Tačiau balandžio 21-ąją senutės nebuvo. Tik jos šunytis, tarsi norė-damas kažką pasakyti, suko ratelius, nubėgdavo namų link ir vėl grįžda-vo, it kviesdamas eiti paskui jį. So-dybos šeimininkę nusmelkė bloga nuojauta. Juo labiau kad Pranciška ne kartą buvo guodusis, jog esanti

skriaudžiama visokių užklystančių į jos vienkiemį girtuoklių ir vagių.

Atskubėję pareigūnai šaltoje gais-ravietėje rado du neatpažįstamai sude-gusius kūnus. Niekas tuokart negalėjo tiksliai pasakyti, kada atsitiko nelai-mė. Paskutinioji Prancišką matė laiš-kininkė balandžio 14-ąją, kai atnešė jai pensiją. Keletas Vaiguvos miestelio gy-ventojų prisiminė 15-osios naktį toje pusėje matę į gaisrą panašią pašvaistę.

Vaiguvos seniūnas Alvydas Luko-šius VL iš karto pasakė, kad netiki vien gaisro versija. Dėl netvarkingos

elektros instaliacijos namas užsidegti negalėjo, nes šiame vienkiemyje nie-kada nebuvo elektros (VL netgi rašė, kaip XXI a. žmonės gyvena be elekt-ros).

Nuo žibalinės lempos užsidegti negalėjo, nes senoliai gana anksti ei-davo gulti ir vėlyvo pavasario metą papildomos šviesos jiems nereikėjo. Ir troba tokiu metų laiku nebešildo-ma. Nebent Pranciškos gyvenimo

draugas, 76-erių Gintautas Baltru-šaitis, būtų neatsargiai rūkęs. Bet ir ta mintis seniūnui nelipo, nes gais-ravietėje abi senukų kaukolės gu-lėjo greta, tad neįtikėtina, jog nei gerianti, nei rūkanti Pranciška prie svetimos cigaretės būtų glaudusis.

Skriaudė kas tik norėjo

Nelaimingo atsitikimo versi-ją tirpdė ir tai, kad šio vienkiemio žmones skriaudė visi, kas tik tam ūpo turėjo. Prieš keletą metų su seniūnu A.Lukošiumi lankėmės Pranciškos vienkiemyje, ši, vos pamačiusi savą žmogų, skubėjo guostis: „Seniūne, jei būtum nors kiek anksčiau atvažiavęs, tą banditą dar būtum radęs. Ką tik išvažiavo. Ana ten, prie krūmo, veži-mą su arkliu buvo pasistatęs. Mušė tol, kol šimtą litų daviau.“

Seniūnas A.Lukošius nė neban-dė skaičiuoti, kiek kartų jis kalbino Prancišką kraustytis į senelių namus. „Gyventum sau šiltai, švariai, sočiai, būtum pavalgiusi, daktarų prižiūrima, niekas tau nerūpėtų. Ir sūnui būtų ra-miau, su juo ne kartą apie tai kalbė-

jau. Jis labai norėtų, kad mama paliktų vienkiemį“, – tikino senolę seniūnas.

Pranciška, išgirdusi, kad tai patik-tų ir jos sūnui, tarsi suklusdavo, bet paskui vėl sunerimdavo: o kur karvę paliks? Žadėdavo, kad pasibaigus ga-niavai ją parduos ir paliks vienkiemį. Bet rudenį teisindavosi, jog daug šie-no turi, tad palauksianti pavasario... O pavasarį būdavo daug mėšlo, tai kaip jo ant laukų neveši...

Išrengė ir išžagino senutę

Pareigūnai netruko išsiaiškinti gali-mus senukų žudikus. Vaiguviškiai leng-viau atsikvėpė išgirdę, kad tai – ne jų krašto žmonės, nors vieno jų šaknys – būtent tose apylinkėse. Netrukus buvo išsiaiškinta, kad kaukėti Viliauis Bal-kaičio atvežti niekšai į senukų namus įsilaužė balandžio 15-osios naktį, iš-kart, kai Pranciška gavo pensiją.

Įsilaužėliai senukus ėmė žiauriai mušti, spardyti, reikalavo, kad pensi-ninkai atiduotų pinigus. A. Terasas ir J.K. Dirgėla senutę dar išrengė ir išža-gino. Teisme konstatuota, kad abu ža-gintojai nusikaltimo įvykdymo metu buvo apsvaigę nuo psichotropinių me-džiagų. Paskui A.Terasas pasiūlė pa-slėpti nusikaltimo galus – sudeginti namą. Tam pritarė ir kiti sėbrai.

Namo vidų, drabužius, kitus tro-belėje buvusius daiktus jie aplaistė degiu skysčiu ir padegė. Ekspertai nustatė, kad senukai prieš padegant namą dar buvo gyvi. Palikę pensi-ninkus sudegti, nusikaltėliai pagro-bė jų dokumentus, cigarečių ir kitų smulkių daiktų, nes jokio vertinges-nio turto senukai tiesiog neturėjo.

Visi kaltinamieji prisipažino įvykdę nusikaltimą. Jie atsiprašė nu-žudytųjų artimųjų ir teigė, kad yra pasirengę atlyginti padarytą žalą. Tik V. Balkaitis tikino, kad nežino-jo, jog veža draugus plėšti senukų.

Anksčiau tris kartus teistas 18-metis kelmiškis Aurimas Tera-sas kalės 10 metų, jo bendraamžis, antrąkart teisiamas Julius Karolis Dirgėla už grotų praleis taip pat 10 metų. 19-metis Mindaugas Malukas už savo bendrus kalės ketvertu mė-nesių ilgiau – 10 metų ir 4 mėnesius, o 18-metis kelmiškis Remigijus Ne-meikšas – 9,5 metų.

20-metis Vilius Balkaitis už pa-galbą įvykdant šį baisų nusikaltimą laisvę prarado vieneriems metams. Visi penki nuteistieji nužudytųjų ar-timiesiems solidariai turės atlyginti 130 tūkst. litų turtinę bei neturtinę žalą. Žmogžudžius nuo dar griež-tesnės bausmės išgelbėjo tai, kad nusikaltimo metu trys jų: A.Terasas, J. K.Dirgėla ir R.Nemeikšas – buvo nepilnamečiai.

Žmogžudysčių ugnis nepaslėpė

Kauno miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuospren-dį baudžiamojoje byloje, kurioje devynias moteris Kauno Eigulių mikrorajone apiplėšęs dvidešimt ketverių metų R. Š. pataisos na-muose turės praleisti septynerius metus ir aštuonis mėnesius.

„Baudžiamasis kodeksas už plėši-mą numato maksimalią šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas pa-grįstai už kiekvieną nusikalstamą vei-ką R.Š. skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, tačiau jas subendrinus dali-nio sudėjimo būdu, įvertinus kaltina-mojo asmenybę, padarytą nusikalsta-mų veikų kiekį ir pavojingumo laipsnį, pagrįstai R.Š. skirta griežtesnė laisvės

atėmimo bausmė"‚ – teismo spren-dimą komentavo ikiteisminį tyrimą kontroliavusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė.

Valstybinį kaltinimą byloje palai-kiusi prokurorė teisme pateikė kartu

su Kauno miesto Žaliakalnio poli-cijos komisariato tyrėjais surinktus įrodymus, kad kaltinamasis R.Š. per du mėnesius, panaudodamas fi zi-nį smurtą, apiplėšė devynias Kau-no miesto gyventojas, iš kurių atėmė rankines, kai kurias jų sužalojo.

„Moterys buvo užpultos netoli jų namų neapšviestose vietose. Iš jų buvo atimtos rankinės su asmeni-niais daiktais. Moterims padaryta apie 9 tūkst. litų turtinė žala"‚ – įvy-kio detales vardijo prokurorė.

Teismas taip pat patvirtino nu-kentėjusiųjų pateiktus civilinius ieš-kinius neturtinei ir turtinei žalai at-lyginti – kaltinamasis turės atseikėti apie 29 500 litų. R. Š. taip pat pri-valės atlyginti daugiau nei 10 tūkst. litų padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai bei Valstybinio sociali-nio draudimo fondo valdybai už nu-kentėjusiųjų gydymą bei joms mokė-tą ligos pašalpą.

VL, Kauno apygardos prokuratūros inf.

Šiais metais nuskendo net 103 žmonės. Ugniagesiai gelbėto-jai nuo metų pradžios surado ir iš-traukė nuskendusius 103 žmones, tarp jų – 5 vaikus. Skaudi nelaimė pirmadienio pavakare įvyko Kėdai-nių rajono Rukų kaime. Kaimo so-dyboje esančioje kūdroje nuskendo vaikas. Jį iš vandens ištraukė tėvas, atvykę medikai niekuo padėti ne-begalėjo.

Pareigūnams kyšį siūlė girtas vagis. Į Anykščių rajoną atvykęs ir per vieną dieną dukart nusikal-tęs – apsivogęs ir davęs kyšį pa-reigūnams 37 metų molėtiškis L.B. sulaukė 10 mėnesių laisvės atėmi-mo bausmės. Birželio 30 d. Molė-tų rajono Toliejų gyventojas L.B., atvažiavęs į Anykščių rajono Bur-biškio dirbtuves pagaląsti pjūklų, kol meistras dirbo, suspėjo pavogti ant stalo padėtą pjūklo dantų ma-tavimo prietaisą. Paskui L.B. savo automobiliu, kurį vairavo draugas, nuvažiavo į Rubikių kaimo kavinę papietauti. Kavinėje abu ne tik pie-tavo, bet ir išgėrė alkoholio. Polici-jos pareigūnai, sustabdę automo-bilį, prie vairo sėdėjusiam savinin-ko draugui nustatė 2,59 promilės girtumą. L.B., pamatęs, kad parei-gūnas rašo administracinių teisės pažeidimų protokolą už automo-bilio vairavimą neblaiviam, pasiū-lė susitarti ir pamėgino įduoti 400 litų kyšį. Nors pareigūnas perspėjo, kad už siekimą papirkti yra numa-tyta baudžiamoji atsakomybė, L.B. pinigus įdėjo į automobilyje buvu-sią dėtuvę. Už valstybės tarnautojo papirkimą įstatymas numato lais-vės apribojimą, baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki dvejų arba ketverių metų.

Savaitgalį – 165 neblaivūs vai-ruotojai. Praėjusį savaitgalį, lie-pos 15–17 dienomis, policijos pa-reigūnai šalies keliuose vėl tikrino transporto priemonių vairuotojų blaivumą. Buvo patikrintas 7 214 transporto priemonių vairuotojų blaivumas. Išaiškinti 165 neblaivūs vairuotojai: lengvas girtumo laips-nis nustatytas 67, vidutinis – 58 ir sunkus girtumo laipsnis –- 40 vai-ruotojų (2,3 proc. patikrintųjų buvo neblaivūs).

VL, LKPT, Panevėžio apygardos prokuratūros, VPGT inf.

Įvykiai trumpai

Klaudijaus Driskiaus, Martyno Vidzbelio nuotraukos

Jaunas plėšikas sulaukė griežčiausios bausmės

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pareigūnai netruko išsiaiškinti galimus senukų žudikus. Vaiguviškiai lengviau atsikvėpė išgirdę, kad tai – ne jų krašto žmonės.

Sudegindami senolių namą, plėšikai tikėjosi sunaikinti nusikaltimo įkalčius. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Pirmoji apie nelaimę sužinojo kaimynė, pamačiusi nuodėgulių krūvas.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Kėdainių rajone, Valinavos kaime, dvi dienas traktoriai su apverčiamaisiais ir tradiciniais plūgais vagojo Lietuvos agrari-nių ir miškų mokslo centro fi lialo Žemdirbystės instituto laukus.

Staigmenų čempionatas ne-pateikė – laimėjo tie patys arto-jai kaip ir pernai. Tačiau šiemet sulaukta daugiau kaip dvigubai gausesnio dalyvių būrio.

Nugalėtojai tie patys

14-osios Lietuvos artojų varžy-bos vyko Dotnuvos seniūnijoje 50 ha plote. Artojų verčiamas vagas vertino ir balus skyrė 39 teisėjai, o jiems vadovavo Aleksandro Stul-ginskio universiteto mokslininkai Vaclovas Bogužas, Darija Jodau-gienė ir Lietuvos artojų asociaci-jos prezidentas bei Lietuvos že-mės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistas Alfonsas Malinauskas.

Apverčiamųjų plūgų kategorijo-je nugalėtoju tapo daugkartinis ša-lies arimo čempionas Kazys Gen-čius iš Kretingos rajono, antra vieta atiteko Viliui Janeliūnui iš Kauno rajono, trečia – Robertui Vyšniaus-kui iš Skuodo rajono.

Tradicinių plūgų varžybose ant-rus metus iš eilės triumfavo Aud-rius Plerpa iš Pakruojo rajono, ant-rą vietą užėmė Andrius Baublys iš Šilalės rajono, trečią – Egidijus Sa-lišas iš Kėdainių rajono. Absoliu-taus varžybų čempiono taurę lai-mėjo K.Genčius.

Pirmų vietų laimėtojai kitais metais važiuos į Kroatijoje ren-giamą pasaulio artojų čempio-natą.

Juose Lietuvos atstovai dalyvau-ja nuo 1999 m. Geriausias rezul-tatas buvo pasiektas 2008 m., kai K.Genčius parvežė bronzos me-dalį, kurį laimėjo žalienos arimo rungtyje.

Nukelta į 11 p.

Daugiausia dalyvių rinkosi apverčia-muosius plūgus. Autoriaus nuotrauka

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS

Ūkininkų žinios 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 29 (168)

Redaktorė Meilė Taraškevičienėmeile.taraskeviciene@valstietis.lt

Priedas apie žemės ūkį, ekonomiką, rinkąIšeina trečiadieniais

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Įsisukęs maras ir aukštos pa-šarų kainos kiaulininkystės sek-toriaus nepaleidžia iš krizės gniaužtų. Uždraudus gyvų kiau-lių eksportą, jų augintojai kas mėnesį patiria 3 – 4 mln. litų nuostolių. „Situacija prastes-nė nei manoma. Saugodamiesi maro patiriame dar daugiau iš-laidų. Tad geresnių laikų sulauks tik stipriausieji“, – įsitikinę kiau-lių augintojai.

Aplink fermas tveria tvoras

Birželio pradžioje Beržų komp-lekse pratrūkęs klasikinis kiaulių maras nenurimo. Netrukus kiau-lės pradėjo kristi bendrovės „Miva“ fermoje, o vėliau virusas pasiekė ir Pauliukų žemės ūkio bendro-vės kiaulių kompleksą. Dėl mirti-no viruso utilizuota arti 40 tūkst. Jonavos rajono fermose laikytų kiaulių.

„Kiaulininkystės sektoriuje siaučia maras visomis prasmėmis. Virusas šienauja kiaules, o aukš-tos grūdų kainos ir kiaulių eks-porto ribojimai retina augintojų gretas. Gal jau trečdalis jų išsker-dė kiaules. Kiti skaičiuoja pasku-tinius grašius ir laukia gero naujo derliaus, kuris gal atpigins paša-rus. Klausimas tik toks – kiek au-gintojų sulauks geresnių laikų“, – apmaudžiai kalbėjo UAB „Jara“ direktoriaus pavaduotojas Vladas Gindrėnas.

Nukelta į 10 p.

Kiaulių ūkis krizės ir maro gniaužtuoseJonavos rajone – jau trečias kiaulių maro židinys, o veterinarijos specia-listai ir prokurorai dar neturi atsakymo, kaip virusas pateko į fermas.

Kiaulininkystės sektoriuje siaučia maras visomis prasmėmis. Virusas šienauja kiaules, o aukštos grūdų kainos ir kiaulių eksporto ribojimai retina augintojų gretas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Geriausi šalies artojai nepasikeitėLietuvos arimo varžybose lyderiai liko tie patys kaip pernai. Jie vyks ir į pasau-lio artojų pirmenybes.

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Praėjusią savaitę „Ūkininkų ži-niose“ išspausdintas straipsnis „Atsinaujinanti energetika sunkiai skinasi kelią“ sulaukė daug atsilie-pimų. Raseiniškis Robertas teira-vosi, ar jis galėtų pats savo žemė-je pasistatyti vėjo jėgainę ir savo reikmėms naudoti jos pagamintą elektros energiją – tada jis taptų nepriklausomas nuo elektros tinklų monopolininkų. Kėdainiškis Anta-nas svarstė, kodėl tiek daug barjerų reikia įveikti ūkininkams, sumaniu-siems pasistatyti vėjo jėgainę.

Pirmas niuksas

UAB „Wind Farm Development“ vadovas Mindaugas Miškinis sakė, kad, matydami viso civilizuoto pasau-lio žingsnius žaliosios energetikos sri-tyje, jie nusprendė pradėti vystyti šią verslo šaką. Bet iškart gavo niuksą.

Nukelta į 12 p.

Po to, kai rašėme

Atsinaujinančios energetikos plėtra prieinama tik išrinktiesiemsVerslininkai įtaria, kad kelią žaliajai energetikai Lietuvoje užkerta energetikų klanas.

Kai kurie verslininkai įsitikino, kad tik lobistinius santykius palaikantieji plėtoja atsinaujinančią energetiką Lietuvoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

10 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 9 p.

Saugodamiesi maro kiaulių au-gintojai priversti daugiau investuoti į biosaugą. „Ko nepadarėme, dabar skubame atlikti. Tveriame tvoras, papildomų lėšų reikia ir dezinfekci-jos priemonėms. Tačiau vis tiek ne-ramu: marą gali užnešti ir atskridęs balandis“, – teigė V.Gindrėnas.

Dėl aukštų pašarų ir žemų kiau-lių supirkimo kainų „Jara“ kiaulių

skaičių sumažino nuo 11 tūkst. iki 5 tūkst.

„Jau antri metai, kai sunkiai ver-čiamės. Tik geras grūdų derlius arba didesnės kiaulių supirkimo kainos gali išgelbėti kiaulininkystės sekto-rių. Kai nebeliks kiaulių, nereikės ir pašarinių grūdų, o į dešras dėsime vokišką ar lenkišką mėsą. Situacija daug prastesnė nei manoma“, – tvir-tino bendrovės „Jara“ direktoriaus pavaduotojas.

Kenčia visi augintojai

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovo Algio Ba-ravyko, dėl maro įvestų apribojimų ir situacijos rinkoje šalies augintojai kas mėnesį patiria 3–4 mln. litų nuostolių. Mūsų kiaulių augintojai į Rusiją eks-portuoja nemažai gyvų kiaulių. Pernai jų išvežta apie 250 tūkstančių.

„Dar reikėtų įvertinti nuostolius tų įmonių, kurių fermose nustatytas maras. Štai Beržų kompleksas, utili-zavęs kiaulęs, neteko 5–6 mln. litų. O kiek dar sudaro išlaidos dezinfek-cijai, nuostoliai dėl veiklos sustab-dymo ir kt. Draudimas padengs tik dalį jų“, – aiškino A.Baravykas.

Draudimas įvežti ir išvežti gyvas kiaules iš šalies galios iki spalio pabai-gos. Apribojimai gali būti sušvelninti, jei maro židiniai nesiplės ir bus sėkmin-gai įvykdytos reikiamos priemonės.

„Krizę išgyvena visos Europos kiaulininkystės sektorius. Mūsų au-gintojams tapo dar sudėtingiau dėl kiaulių maro protrūkio“, – pastebėjo LKAA vadovas.

Užkratas galėjo pasklisti nuo transporto

Kaip klasikinio maro virusas pateko į kiaulių fermas, aiškinasi ne tik veteri-narijos specialistai, bet ir prokurorai.

2009 m. klasikinio kiaulių maro ži-dinys buvo nustatytas Panevėžio rajone esančioje danams priklausančioje ben-drovėje „Pasodėlė“. Tuomet maras neiš-

plito už šios bendrovės ribų, tačiau šios ligų priežasčių nustatyti nepavyko.

Tada, kaip ir šiemet, į pagalbą buvo pasitelktas klasikinio kiaulių maro specialistas iš Europos. Jis ne-galėjo atsistebėti, kad aukšto bio-saugos lygio kiaulių komplekse ga-lėjo išplisti maras.

„Dabar svarbiausia išsiaiškinti, kaip virusas pateko į pirmąjį židinį – Beržų kompleksą. Vaizdas šiek tiek aiškėja. Preliminariai nustatyta, kad virusas į fermą galėjo patekti vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Mano-me, kad užkratas galėjo pasklisti nuo transporto ar vairuotojo palikto mais-to likučių, kurių galėjo patekti kiau-lėms. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad panašiu metu į bendrovės teri-toriją atvykusi transporto priemonė nebuvo pakankamai dezinfekuota“, – aiškino Valstybinės maisto ir veteri-narijos tarnybos direktoriaus pava-duotojas Vidmantas Paulauskas.

Dėl aktyvaus eksporto į Rusi-ją šalies kiaulių augintojai privalė-jo sustiprinti apsaugos priemones nuo galimo užkrato patekimo. Ta-čiau Rusijoje neretai užfi ksuojamas afrikinis kiaulių maras, o Lietuvoje nustatytas klasikinis kiaulių maras. Būtent toks štamas išplito ir „Pa-sodėlėje“. Tad aiškinamasi, ar nėra ryšio tarp dabartinių ir 2009 m. bu-vusių kiaulių maro protrūkių.

Neatmetama ir tyčinio užkrėtimo versija. Galbūt susiklosčius nepalan-kiai situacijai rinkoje, kai kiaulių au-ginti neapsimoka, augintojams nau-dingesnės draudimo kompensacijos? O gal tokių priemonių imasi konku-rentai ar priešininkai? Dėl to Valsty-binė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Lietuvoje kiaulių maro protrūkiai buvo užfi ksuoti 1990, 1991, 1992 ir 2009 metais.

Ūkininkų žiniosNaujienos trumpai Kiaulių ūkis krizės ir

maro gniaužtuoseAtsistatydino Nacionalinės žemės tarnybos vadovas

Iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus pareigų dėl as-meninių priežasčių atsistatydino jos vadovas Kazys Maksvytis, NŽT direk-toriumi dirbęs nuo 2002 m. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patenkino K.Maksvyčio prašymą.

Esant tarnybinei būtinybei, lai-kinai NŽT direktoriaus pavaduoto-ju paskirtas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministe-rijos direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys. Jam pavesta laikinai vykdyti NŽT direktoriaus funkcijas.

Konkursas eiti NŽT direktoriaus pareigas įvyks įstatymų nustaty-ta tvarka.

Ne tik paganyti akis, bet ir įsigyti

Siekiant skatinti auginti veislinius gyvūnus ir juos dauginti, 2011 m. rug-sėjo 16–17 d. Algirdiškėse, Panevėžio r., Žemės ūkio rūmai organizuoja veis-linių gyvūnų parodą-mugę (aukcioną). Šio renginio metu pristatomi geriausi veisliniai gyvūnai, o norintieji galės jų įsigyti aukciono būdu.

Paroda-mugė (aukcionas) yra vienas populiariausių veislinių gy-vūnų pardavimo būdų Europoje. Be to, tai ir puiki reklama. Lietuvo-je auginama nemažai veislinių gy-vūnų, tad norima, kad ateityje čia būtų organizuojama visų trijų Bal-tijos šalių veislinių gyvūnų paroda-mugė (aukcionas) ir sudaromos są-lygos pritraukti užsienio pirkėjų.

Parodoje-mugėje (aukcione) Algirdiškėse kviečiami dalyvauti ir veislinius gyvūnus pristatyti galvi-jų, žirgų, arklių, avių, ožkų ir kitų gyvūnų augintojai bei visos suinte-resuotos organizacijos.

Parodos-mugės (aukciono) da-lyvių registracija vyks iki liepos 25 d. Registruotis ir gauti informaci-jos galima el. paštu arba telefonu (Virginija Šetkienė, virgute@zur.lt, 8 610 64 152).

Kreditų garantijų poreikis nemažėja

Per pirmą šių metų pusmetį Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredi-to įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 102,8 mln. Lt kreditų suteikė 261 garantiją už 64,2 mln. Lt. Bendra šiems ūkio subjek-tams suteiktų garantijų suma jau sie-kia 923 mln. Lt – tai leido šiems ūkio subjektams iš kredito įstaigų pasisko-linti daugiau nei 1,5 mlrd. Lt.

„Palyginti su praėjusių metų pirmo pusmečio rezultatais, matome kad ga-rantijų poreikis auga ir toliau, – pasa-koja Žemės ūkio paskolų garantijų fon-do direktorė Danguolė Čukauskienė. – Jau pernai buvo kone dvigubas kreditų garantijų poreikio augimas, palyginti su 2009 metais. Per praėjusių metų pirmą pusmetį žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams buvo suteikta 180 garan-tijų už 38,2 mln. Lt, šiemet garantijų suteikta dar 70 proc. daugiau.“

ŽŪM inf.

Pasak A.Baravyko, dėl maro įvestų apribojimų ir situacijos rinkoje šalies augin-tojai kas mėnesį patiria 3–4 mln. litų nuostolių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Nuomonė

Aušrys MacijauskasŽemės ūkio viceministras

Pastaruoju metu labai su-aktyvėjo diskusijos apie žem-dirbių savivaldos stiprinimą ir funkcijų perdavimą žemdirbių organizacijoms. Ši diskusija ne nauja. Jau keletą metų apie tai diskutuojama įvairiausiuose pa-sitarimuose, posėdžiuose, foru-muose ar šiaip ūkininkų susiė-jimuose. Visi suprantame, kad žemės ūkio sektoriui atstovau-jančios organizacijos ne visada atstovauja savo nariams taip, kaip jie tikisi.

Ši Vyriausybė savo programoje yra numačiusi sustiprinti žemdirbių savi-valdą ir perduoti kuo daugiau žemės ūkio sektoriaus administravimo patiems žemdirbiams. Šiandien valstybė daro daug dalykų, kuriuos senosiose Euro-pos Sąjungos valstybėse jau seniai at-lieka patys žemdirbiai per savo įmones ir organizacijas. Geriausi to pavyzdžiai gali būti veislininkystės sistemos valdy-mas ar žemdirbių konsultavimas.

Asmeniškai domėjausi, kaip veis-lininkystė valdoma Skandinavijos kraštuose. Reikia pripažinti, kad mes nuo jų esame labai atsilikę. Bet dar ne beviltiškai. Dar galime spėti į vis labiau įsibėgėjantį traukinį ir išsau-

goti savo nacionalinę veislininkystę. Tačiau to padaryti be pačių žemdir-bių, kuriems pirmiausia ir reikalinga ši sistema, neįmanoma. Jei ūkininkai nesupras, kad be veislininkystės, pro-duktyvumo kontrolės ir pieno tyri-mų neįmanoma konkuruoti ir siekti aukštų rezultatų, tai jokia valdžia ir jokios Vyriausybės programos jų ne-privers dalyvauti šioje sistemoje.

Skandinavijos šalių ūkininkai yra susivieniję į vieną veislininkystės or-ganizaciją – „Viking genetics“. Net trijų valstybių ūkininkai yra susijun-gę į vieną organizaciją. O pas mus viskas atvirkščiai – vien Lietuvoje veikia keliolika organizacijų, užsii-

mančių ar deklaruojančių, kad užsi-ima, veislininkyste. Ir kiekviena iš jų skelbiasi esanti pati svarbiausia. O kur dar užsienio spermos pardavėjai, siūlantys ne visada geriausios koky-bės prekę! Žemdirbiai prašo perduoti jiems veislininkystės įmones, kurios dabar valdomos valstybės. Sutinka-me. Tačiau kam perduoti?

Atvažiavę iš Marijampolės ūki-ninkai reikalauja jiems perduoti UAB „Marijampolės veislininkys-tė“, nes ši įmonė – jų. Tačiau ūki-ninkai iš Telšių, Skuodo, Kėdainių, Biržų ir kitų rajonų kategoriškai su tuo nesutinka ir teigia, kad ši įmonė reikalinga visiems Lietuvos žemdir-biams. Ir jie teisūs. Mes žengiame pirmą žingsnį – sujungiame veisli-ninkystės įmones į vieną – į UAB „Lietuvos veislininkystė“. Dabar ka-muolys ūkininkų rankose – kai bus viena asociacija, galėsime sėsti prie stalo ir aptarti perdavimo sąlygas. Tačiau ūkininkai turi suprasti, kad veislininkystė – ne tik spermos ga-myba ir pardavimas (gana neblogas verslas!).

Bet prieš tai kiekvienas galvijų augintojas turi suprasti, kad be ši-tos sistemos ateityje mes neatlaikysi-me konkurencijos ir neišgyvensime. Kiek vienas turi suprasti ir būti pasiry-žęs prisidėti prie šios sistemos išlaiky-mo (pvz., Suomijoje daugiau kaip 96 procentai pieninių bandų savininkų savanoriškai dalyvauja šioje sistemoje ir ją išlaiko savo lėšomis). Tai nelengvi namų darbai mūsų savivaldai ir, pir-miausia, Žemės ūkio rūmams.

Mes už funkcijų perdavimą žemdirbių savivaldai

Jei ūkininkai nesupras, kad be veislininkystės, produktyvumo kontrolės ir pieno tyrimų neįmanoma konkuruoti ir siekti aukštų rezultatų, jokia valdžia ir jokios Vyriausybės programos neprivers jų dalyvauti šioje sistemoje.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

112011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 9 p.

Savo traktoriaus neturi

Nuolat pirmas vietas laimin-tis K.Genčius neturi nei nuosavo traktoriaus, nei plūgo ir dirba mėsos perdirbimo transporto inžinieriumi. „Man tai yra pomėgis, dėl jo nuken-čia ir šeima, nes pasaulio čempio-natuose dalyvauju per atostogas, – pasakojo arimo meistras. – Daug padeda mane remianti įmonė „Lau-metris“, ji ir sudaro sąlygas treniruo-tis, parūpina visą įrangą.“

Užsienyje nieko nestebina varžy-bų dalyviai, kuriems arimas yra tik sportas, o ne pragyvenimo šaltinis.

Pasak K.Genčiaus, dalyvaujant arimo varžybose labai svarbu įver-tinti lauką, atitinkamai sureguliuoti plūgą ir sėkmingai juo išarti nuro-dytą plotą.

Antrą kartą į pasaulio čempiona-tą deleguojamam A.Plerpai arimas yra ir tiesioginis darbas. „Dirbu Ly-gumų žemės ūkio bendrovėje kombai-nu ir traktoriumi, bendrovės laukuo-se rengiuosi ir varžyboms, – kalbėjo A.Plerpa. – Pirmiausia išmokau arti tradiciniais plūgais ir nors dirbu apver-čiamuoju, tradicinis yra arčiau širdies, todėl jį renkuosi ir per varžybas.“

Varžybose tradiciniais plūgais arė 10 dalyvių, apverčiamaisiais – 18. Pas-tarieji daug labiau paplitę ir ūkiuose.

Sulaukta daug dalyvių

Atvykusieji į varžybas džiaugėsi ne tik galintys pasigrožėti gražiais arimais, bet ir paklausyti liaudiš-kos muzikos ansamblio „Dauman-

tai“ bei pašokti, dalyvauti įvairiuose žaidimuose ir laimėti prizų. Šiemet sulaukta daug daugiau dalyvių nei pernai, kai rungėsi 12 artojų. Šiais metais susirinko 28. Kai kuriuos aktyviai palaikė artimieji. Pakruojo rajono ūkininko Gitano Dumbrio motina, teta ir pusbrolis su šeima visą varžybų laiką buvo užsikabinę plakatus su užrašu „Mes – už Dum-brį“. „Smagu jausti aktyvų artimųjų palaikymą“, – šypsojosi G.Dumbrys. Jis ūkininkauja 400 ha plote.

LŽŪKT direktoriaus pavaduo-tojas Saulius Cironka sakė, kad šiemet leista atsivežti ir nuosavus plūgus. „Todėl galėjome pamatyti ne tik iki tol naudotus vien dviejų ir trijų korpusų plūgus, bet ir pen-kių bei šešių korpusų. Manau, šis taisyklių pakeitimas ir paskatino didesnį dalyvių susidomėjimą var-žybomis“, – mano S.Cironka.

Geras arimas – pusė darbo

A.Malinauskas minėjo, kad po pastarųjų metų permainingų orų vėl daug kur grįžtama prie tradicinio arimo. „Plūgų paklausa rinkoje pa-didėjo 5 kartus, nes ne visur įmano-ma taikyti naują technologiją – ne-ariminę žemdirbystę“, – teigė jis.

V.Bogužas minėjo, kad ir patyrę meistrai daro nemažai klaidų. „Daž-niausios varžybų dalyvių klaidos yra per aukštos sumestinės ir per žemos išmestinės, – pasakojo pasibaigus rungtynėms teisėjas. – Dalyviai galėjo arti 16–20 cm gylio vagas, bet daugu-ma arė 20 cm gyliu, nors daug eko-nomiškiau ir paprasčiau yra rinktis 16 cm. Be to, jos ir atrodo gražiau.“

Ūkininkų žinios

Geriausi šalies artojai nepasikeitė

Į pasaulio čempionatą kitais metais važiuos K.Genčius (kairėje) ir A.Plerpa.

Dalyvius palaikė ir gausūs artimųjų būriai. Ypač didelė komanda parėmė ar-toja E.Dumbrį (priekyje). Sauliaus Tvirbuto nuotraukos

Pasaulio gamtos fondas kartu su Lietuvos gamtos fondu ir ban-ku „Swedbank“ skelbia konkursą „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2011“. Tokiu būdu nori-ma įvertinti šalies ir regiono ūki-ninkų pastangas mažinti ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų patekimą į aplinką ir taip prisidėti prie vandens telkinių, pirmiausia Baltijos jūros, eutrofi kacijos (žy-dėjimo) mažinimo.

„Ūkininkai dažnai kaltinami pri-sidedantys prie Baltijos jūros eutrofi -kacijos, tad be aktyvaus jų įsitraukimo šios problemos neišspręsime. Apdova-nojimais norime paskatinti ūkininkus plėtoti veiklą aplinkai nekenksmin-gu būdu, taip pat pasidalyti gerosios praktikos pavyzdžiais su kitais“, – sako

rinkimus Lietuvoje organizuojančio Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.

Be pastangų mažinti ūkiuose su-sidarančių maisto medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką, anot jo, taip pat bus vertinamos ir kitos ūkiuo-se taikomos aplinkai mažiau kenks-mingos priemonės, pavyzdžiui, pesti-cidų naudojimo mažinimas, energijos ir kuro taupymo ar biologinę įvairovę saugančios priemonės.

Konkurse gali dalyvauti tiek ekolo-giniai, tiek tradiciniai žemės ūkiai. Gali būti vykdoma augalininkystės, gyvuli-ninkystės arba mišri žemės ūkio veikla.

Ketvirtus metus iš eilės skelbiami ūkininkų rinkimai vykdomi dviem etapais. Pirmiausia Lietuvoje ir kitose devyniose Baltijos jūros regiono ša-

lyse išrenkami nacionaliniai konkur-so nugalėtojai. Rudenį jie kviečiami į tarptautinę konferenciją vienoje iš Bal-tijos jūros regiono šalių, kur paskelbia-mas pagrindinis konkurso nugalėtojas. Konkurse dalyvaujantiems ūkinin-kams įteikiami „Swedbank“ įsteig-ti piniginiai prizai – tūkstantis eurų kiekvienoje šalyje išrinktam aplinkai draugiškiausiam ūkininkui, taip pat apmokama kelionė į konferenciją, o pagrindiniam konkurso nugalėtojui atitenka didysis 10 tūkst. eurų prizas.

Šiemet konkurso pagrindinis infor-macinis rėmėjas – „Valstiečių laik raštis“. „Ūkininkų žinių“ priede pateiksime re-portažus apie konkursų dalyvių ūkius ir pristatysime naują nugalėtoją. Taip pat pasisvečiuosime pas pernai Lietuvoje aplinkai draugiškiausiu ūkininku pripa-žintą Joną Sidaravičių iš Paterų kaimo, Veisiejų seniūnijos (Lazdijų r.).

Pernai Baltijos jūros regiono šalių pagrindiniu konkurso laimėtoju tapo švedai Teri ir Hakanas Eriksonai. Gal šiemet labiau pasiseks ir lietuviams.

Norintieji šiemet dalyvauti kon-kurse, paraiškos formą ir papildomos informacijos apie konkursą ras inter-nete adresais www.glis.lt/konkursas ir www.valstietis.lt.

APLINKAI DRAUGIŠKIAUSIAS BALTIJOS ŪKININKAS 2011KONKURSO DALYVIO ANKETA

1. Konkurso dalyvis (vardas, pavardė, amžius; jeigu teikia keli asmenys, išvardyti visus):_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

2. Ūkio geografi nė padėtis ir adresas

a. Parašyti rajoną/savivaldybę, seniūniją, kaimą, pilną pašto adresą, telefoną, el. paštą._______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

b. Trumpas ūkio aplinkos aprašymas: būdingi dirvožemiai, reljefas (lygus, kalvotas), miškingumas, arti-miausi vandens telkiniai ir pan. _______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

3. Ūkio ekonominis apibūdinimas

a. Ūkio dydis, užauginamos produkcijos rūšys ir gyvulių veislės, ūkininkavimo forma (tradicinė, organi-nė), iš kokių veiklų gaunamos pagrindinės pajamos, šalutinės pajamos.

_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

b. Ūkio valdymo forma: kooperatyvas, ūkininkas (valdo vienas ūkininkas ar šeima)._______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

c. Ūkio įkūrimo metai _______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

VL archyvo nuotrauka

Konkursas

Renkamas labiausiai aplinką tausojantis ūkininkas

12 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 9 p.

„Dar prieš imdamiesi šios veiklos buvome perspėti, kad nieko mums su tokiomis užmačiomis neišdegs, nes Lietuvoje veikia energetikų kla-nas. Jei nesi įtakingas politikas, įta-kingas veikėjas ar pan., jis tavęs nė artyn neprisileis. Bet mes vylėmės, kad gyvename jau civilizuotoje, tei-sinėje šalyje“, – dėstė M.Miškinis.

Pasak pašnekovo, pirmąjį niuk-są jie gavo 2008-ųjų pabaigoje, kai tuometinei Vakarų skirstomųjų tin-klų (VST) vadovybei įteikė prašymą išduoti išankstines sąlygas keturioms vėjo elektrinėms (VE) prijungti. Kiekvienos jos generuojamoji galia būtų buvusi 250 kW. Vadovaujantis tuo laiku galiojusiais teisės aktais, tai buvo maksimalus remtino 30 centų tarifo kinetinę energiją generuojan-tis įrenginys. Tačiau tada atsakyta, kad prisijungti nebus leidžiama. Ir tik pasitelkus teisininkus vėliau pa-vyko gauti palankų atsakymą. „Ta-čiau ir toliau trukdžių nestigo, – pa-sakojo M.Miškinis. – Šilutės rajono savivaldybės Architektūros ir urba-nistikos skyrius net nesiteikė tarybai paduoti mūsų pateiktų dokumentų, kad būtų priimtas sprendimas leisti keisti žemės ūkio paskirties sklypo paskirtį į inžinerinės struktūros te-ritoriją, nes tik tuomet galima gau-ti sąlygų sąvadą detaliajam planui rengti. Ir jei ne tuometinė Vyriau-sybės atstovė Klaipėdos apskričiai, viskam būtų tekę padėti tašką.“

Slėpė prisijungimo galimybes

M.Mškinis sako, kad su didžiuliu pasipriešinimu jie susidūrė ir dėl trijų vėjo jėgainių prijungimo prie skirsto-mojo elektros tinklo. „VST mūsų pa-

teikti dokumentai buvo peradresuoti AB „Lietuvos energija“, kuri išdavė iš-ankstines technines sąlygas prisijung-ti prie elektros perdavimo tinklo. Tik nereikia galvoti, kad šįkart mums pa-sisekė. Priešingai, jei būtume gavę teisę jungtis prie skirstomojo tinklo, išlaidos

sudarytų apie 100 tūkst. eurų, o prie perdavimo tinklo – apie 2 mln. eurų. VST minėtą mūsų prašymą „Lietu-vos energijai“ persiuntė mums nieko nepranešdama, nuslėpdama informa-ciją apie realias prisijungimo galimy-bes. Po kurio laiko per kančias gavome raštą – girdi, VST mūsų prijungti prie perdavimo tinklų negali dėl pajėgumų trūkumo. Bet ir tai buvo melas.“

Pasak M.Miškinio, energetikai iš jų tiesiog tyčiojosi: skirstomojo tink-lo operatorius subendrino atskirai pateiktus prašymus išduoti išanks-tines projektavimo sąlygas ir nuro-dė bendrą pageidaujamų prijung-ti vėjo jėgainių generuojamą galią – taip atsikratė pareigos informuo-ti apie galimybę prijungti nors vie-ną elektrinę. „Dar skaudžiau matyti, kad kitiems toje pačioje zonoje VST išdavė išankstines technines sąlygas bei projektavimo sąlygų sąvadus. Ki-tiems galima, o mums – ne. Kai pa-kartotinai kreipėmės, pernai gegužę mums buvo išduotos techninės sąly-gos dviem vėjo jėgainėms prijungti, kurių kiekvienos bendra galia – po 0,85 MW. Bet juk tai – tiesiog pa-sityčiojimas, nes mes prašėme pri-jungti dvi jėgaines po 2 MW. Rašte net nebuvo jokių paaiškinimų, ko-dėl tinklo operatorius vienašališkai nusprendė, kad mums derėtų statyti būtent tokio galingumo jėgainę. Bet ir tai – dar ne viskas: kai vėl kreipė-mės į VST, klausdami, kodėl mums išduotos prašymo neatitinkančios sąlygos, gavome atsakymą, kad išvis

nėra jokių galimybių prisijungti nė vienos jėgainės, netgi tų, kurių sąly-gas siuntė mums anksčiau, ir pasiūlė pasirinkti kitą Lietuvos vietovę savo projektams įgyvendinti.“

Pašnekovas tvirtina, kad nė vienas energetikų raštas nebuvo atsiųstas lai-ku. Nusiuntus paklausimą prasidėda-vo tuščių susirašinėjimų mėnesiai.

Užtarė Prezidentūroje

M.Miškinis sako, kad jie, maty-dami atvirą tyčiojimąsi ir negalėda-mi skirti lėšų teisminiams ginčams, kreipėsi į LR Prezidento kanceliari-ją, premjerą, Energetikos ministeriją bei Generalinę prokuratūrą. Surea-gavo tik Prezidentūra ir Generali-nė prokuratūra, bet galutinis rezul-tatas vis tiek liko nulinis. Šiandien, anot M.Miškinio, po pustrečių metų bergždžio baladojimosi į kalbančiųjų apie atsinaujinančią energetiką duris, galima teigti, kad tik lobistinius san-tykius palaikantieji plėtoja atsinauji-nančią energetiką Lietuvoje. „Tai įro-do ir jau veikiančių daugumos vėjo jėgainių parkų savininkų grupelė, kuri tik viena ir sugebėjo tyliai susi-pirkti „viešųjų aukcionų būdu“ par-davinėtas kvotas, pasistatyti parkus bei jau spėti juos parduoti Rytų kai-mynų (rusų kapitalo) kompanijoms, – kalbėjo M.Miškinis. – Galbūt toks ir buvo pagrindinis planas – elimi-nuoti visus kitus, ne savus žaidėjus tam, kad ši sritis Lietuvoje būtų val-doma valdžios ir interesų santykiais susijusių monopolininkų. Smulkieji atsinaujinančios energijos verslinin-kai sušuko „valio“, kai buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuris esą viską turėtų su-reguliuoti. Deja, mūsų patirtis rodo, kad viskas jau seniai „sureguliuota“.

Ūkininkų žinios

Atsinaujinančios energetikos plėtra prieinama tik išrinktiesiems

Šalyje alternatyviąją energetiką sėkmingai plėtoja tik grupelė vėjo jėgai-nių parkų savininkų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4. Techninių aplinkosauginių priemonių taikymas ūkyjea. Aprašyti pagrindines naudojamas technines priemones, kurių dėka ūkio veiklose atsirandančios maisto medžiagų (azoto, fosforo) nuotėkos į vandenį ir gruntą yra sumažinamos, taip pat amoniako išgaravimo sumažinimas. ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

b. Aprašyti taikomų (a) techninių apsaugos priemonių efektą (galima akivaizdžiai pamatyti, yra atliekami matavimai ir pan.). _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

c. Jeigu yra galimybė, pateikite organizacijų, kurios gali patvirtinti taikomų priemonių aplinkosauginį efektą, patvirtinimus ar nuorodas. __________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________5. Kitų aplinkosauginių priemonių taikymas

a. Aprašyti, ar yra naudojami (ribotai, neribotai), ar visai nenaudojami pesticidai; kokios taikomos prie-monės ir metodai biologinei įvairovei išsaugoti ar pagausinti, ar yra naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai ir pan. ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

b. Parašyti, ar ūkis yra ekologiškai sertifi kuotas, jei ne, ar yra laikomasi geros žemdirbystės praktikos ko-dekso. Tai pat pažymėti, ar ūkis buvo nubaustas ir kada už aplinkosaugos standartų nesilaikymą. ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

c. Pateikiama papildoma informacija (nuotraukos, brėžiniai ir pan.), kuri padėtų įvertinti, kaip ūkyje yra laikomasi aplinkosauginių reikalavimų. ______________________________________________________________________________________________________________________________________

d. Kita papildoma laisvai pasirinkta informacija/medžiaga, galinti pasitarnauti įvertinime. _______________________________________________________________________________________________

Paraiška pateikiama adresu: Lietuvos gamtos fondas, Algirdo g. 22-3, LT-03228 Vilnius arba faksu (8-5) 2310441, el. pašto adresu: nerijus.z@glis.lt Paraiškos priimamos iki 2011 m. rugsėjo 30 dienos!

Už pieną mokėjo mažiau

Birželio mėnesį vidutinė natūralaus (3,95 proc. riebumo ir 3,21 proc. bal-tymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 919,2 Lt už t. Per mėnesį (bir-želį, palyginti su š. m. geguže) viduti-nė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 8,7 proc. (nuo 1 006,4 iki 919,2 Lt už t). Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina birželį, palyginti su 2011 m. geguže, sumažėjo 6,7 proc.

Palyginti vidutinę 2011 m. bir-želio mėnesio natūralaus pieno su-pirkimo kainą su 2010 m. birželiu, ji padidėjo 13,5 proc. (nuo 809,7 iki 919,2 Lt už t).

Per birželio mėn. buvo supirkta 125,3 tūkst. t natūralaus pieno, t. y. 1,9 proc. mažiau negu 2010 m. birželį (127,8 tūkst. t). Šių metų birželio mėn. natūralaus pieno, už kurį mokant ne-buvo taikyta nuoskaitų, supirkta 119,4 tūkst. t, arba 95,3 proc. viso tą mėnesį supirkto natūralaus pieno. O pieno, už kurį mokant buvo taikyta bent viena Pieno supirkimo taisyklėse nustatyta nuoskaita dėl kokybės, supirkta 5,8 tūkst. t, t. y. 4,7 proc. viso tą mėnesį supirkto natūralaus pieno.

Per tris 2011–2012 kvotos metų

mėnesius nacionalinė pardavimo per-dirbti kvota įvykdyta 19,15 proc. Pernai tuo pat metu pardavimo perdirbti kvo-ta buvo įvykdyta taip pat 19,15 proc.

Grūdai atpigo

Lietuvoje sumažėjo grūdų supirki-mo kainos, pavyzdžiui, kviečių viduti-nė supirkimo kaina 2011 m. 26 savaitę sudarė 863,0 Lt už t ir buvo 1,5 proc. mažesnė negu 25 savaitę (06 20–26). O miežių vidutinė supirkimo kaina minėtu laikotarpiu sumažėjo 5,2 proc. ir sudarė 684,7 Lt už t. Tačiau, paly-ginti su prieš mėnesį buvusia kaina, kviečių supirkimo kaina buvo didesnė 7,2 proc., o miežių – 0,5 proc.

Remiantis ilgalaikiais vidaus ir už-sienio rinkos stebėjimo duomenimis, artimiausioje perspektyvoje grūdų su-pirkimo kainos Lietuvos rinkoje turė-tų mažėti. Numatoma, kad prasidėjus javapjūtei kviečių kaina bus apie 700 Lt už t, rugių – apie 550–600 Lt už t, o miežių – apie 650 Lt už t. Kainoms didelę įtaką turės oro sąlygos, ypač derliaus nuėmimo metu tiek Lietu-voje, tiek kaimyninėse šalyse.

ŽŪM, VL inf.

Supirkimo kainos

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

132011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Andrius LukoševičiusAB „Linas Agro“ vadybininkas

prof. Albinas Šiuliauskas

Prasidėjo antrasis liepos de-šimtadienis. Vasaros vidurys. Po dviejų savaičių kombainai jau kuls žieminius miežius, rapsus bei kviečius. Vasarojaus branda, ypač vasarinių miežių, taip pat turėtų prasidėti dar šį mėnesį.

Noksta nevienodai

Žinoma, ne visuose laukuose ja-vai ir rapsai subręs liepos pabaigoje. Nokimo sparta labai priklauso nuo orų temperatūros, drėgmės režimo, nuo dirvožemių savybių, naudoja-mos agrotechnikos. Štai šalies šiau-rėje esančiame Pasvalio rajone, kurį lietaus debesys tik labai retai pasiekia, matėme žieminių kviečių bei kvietru-gių pasėlius su visiškai išdžiūvusiomis varpomis bei stiebais. Pernai Lietu-voje sausra išdžiovino javų pasėlius pieninės-vaškinės brandos tarpsniu, o šią vasarą kai kuriuose laukuose žie-miniai javai karštų bei sausų orų buvo išdžiovinti net nesibaigus jų pieninei brandai. Galime pasiguosti tik tuo, kad šią vasarą prieš laiką nudžiūvusių pasėlių tikriausiai nebus daug – 1–2 tūkst. hektarų. Ir didžioji tokių pasė-lių dauguma yra Pasvalio, Pakruojo bei Joniškio rajonuose. Kituose šalies

regionuose, kuriuose vietomis lietaus buvo net per daug, taip pat matėme mažus javų plotelius su jau nudžiū-vusiais augalais. Jiems didesnę įtaką turėjo ne sausra, o ligos.

Javapjūtė artėja ir ji prasidės visa savaite anksčiau nei įprastai.

Rapsai atrodo nekaip

Šią vasarą žieminių rapsų pasė-liai bene prasčiausi per pastaruosius 10 metų. Mūsų stebėjimų duomenys rodo, kad šiemet vos 7–10 proc. žie-

minių rapsų pasėlių būklę būtų gali-ma įvertinti 8 ir didesniu kiekiu balų. Nematėme nė vieno žieminių rap-sų pasėlio, kuris atitiktų 10 (puikiai) balų įvertinimą. Tuo tarpu 2008–2009 metų vasaromis buvo beveik 40 proc. labai gerų pasėlių. Šią vasarą žieminiai

rapsai ne tik smarkiai išretėję ir labiau piktžolėti, bet ir nepakankamai išsi-vystę. Jie beveik 25 proc. žemesni nei anksčiau būdavo, turi mažiau šaluti-nių žiedynų, kai kurie iš jų net neiš-augę virš augalų lapijos.

Nemažai matėme labai skirtingo iš-sivystymo augalų pasėlių. Vienų augalų ankštaros parudavusios, o jų sėklos jau pakeitusios savo spalvą. Kitų, išaugusių iš šaknų pumpurų, ankštaros dar ža-lios, o sėklos – vandeningos. Skirtumas tarp brandos laipsnio siekia net 12–18 dienų. Ką daryti su tokiais pasėliais? Klausimas nelengvas. Norėdami iš-siaiškinti, turime prisiminti rap-sų fi ziologijos dėsnius. Žaliųjų ankštarų fazės žieminiai rap-sai per parą padidina savo sėklų masę apie 0,5 g, arba 100 kg/ha-1, sėklų der-liaus. Todėl tokių pasėlių priešlaikinis nudžiovini-mas glifosatais būtų per daug nuostolingas. Tačiau ilgiau laukti taip pat nega-lima, nes normalių stiebų perbrendusios ankštaros gali išbarstyti daug sėk lų iki pjūties. Siūlymas būtų toks: leisti žieminių rapsų pasėliams toliau brandinti nor-malių augalų ankštaras iki jų visiškos

brandos, o toliau nupurkšti pasėlius desikantais (geriausiai reglonu – 4 l/ha-1). Per 5 dienas visi augalai (subren-dę ir dar tik blizgančių ankštarų fazės) išdžius ir bus galima pradėti pjūtį pa-tiriant mažiausių nuostolių. Tyrimais yra įrodyta, kad suvėlavus subrendu-sių rapsų pjūtį iki 5 dienų nuostoliai būna labai maži.

Pjūčiai reikia ruoštis iš anksto

Po praėjusios žiemos neatsigavo dalis visų rūšių žieminių javų. Pa-grindinis veiksnys, nulėmęs atski-rų rūšių žiemkenčių sėkmingesnį peržiemojimą, buvo sniego dangos storis didžiųjų šalčių metu. Antras veiksnys – veislės žiemkentiškumo lygis. Pasiteisino lietuviškos selekci-jos veislės. Mūsų ekspedicinių tyrimų duomenys rodo, kad tikintis pakar-totinių šaltų žiemų nereikėtų sėti tų veislių sėklų, kurių žiemkentiškumas įvertintas žemesniu nei 8,5 balo. Ir jokių išlygų. Iš žieminių rugių daug sėkmingiau žiemojo hibridinės veis-lės. Trečias veiksnys – agrotechnika. Sėkmingiau peržiemojo optimalaus sėjos laiko ir gausiau patręšti fosforo ir kalio trąšomis pasėliai.

Žiemkenčiai labai pagražėjo ge-gužės mėnesį. Pasėliai netgi sutan-kėjo. Pirmiausia dalis augalų ataugo iš žemėje esančių krūmijimosi maz-gų. Ypač tai buvo pastebėta žieminių kviečių bei žieminių kvietrugių pa-sėliuose. Kita dalis pasipildė iš krū-mijimosi metu suformuotų šalutinių ūglių. Tačiau išliko ir daug smarkiai išretėjusių pasėlių. Retuose pasėliuo-se suvešėjo piktžolės. Iš krūmijimosi mazgų pavasarį išaugę augalai dabar atsilieka savo išsivystymo laipsniu. Be to, tose pasėlio vietose, kuriose mažai augalų, užsitęsia javų branda. Apskritai Lietuvoje mažai rasime pasėlių, kurie būtų tolygūs tiek tankumo, tiek atski-rų augalų išsivystymo požiūriu. Taigi yra tikimybė patirti didesnių derliaus

nuostolių javapjūtės metu. Norint juos sumažinti, teks imtis papildomų prie-monių. Paprastai siūloma pasėlius nu-purkšti glifosatais likus 10 dienų iki pjūties. Reikėtų sukonkretinti šį siū-lymą. Purkšti žieminių javų pasėlius glifosatais reikia tada, kai didesnė dalis javų pasiekia kietosios brandos tarps-nį. Ruoštis javapjūtei reikia jau dabar. Norime jums priminti šių metų gali-mas atskirų javų rūšių kietosios bran-dos datas (žr. lentelę).

rapsai.lt

Patarimai

Lietuvos bankas nuo 2011 metų liepos 19 dienos nustato tokius lito ir užsienio valiutų santykius. * – ofi cialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantis nuo 2002 m. vasario 2 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002, Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais.

Pavadinimas Kodas Valiutos kiekis Santykis

Euras* EUR* 1 3,4528 Baltarusijos rublis BYR 10 000 4,9168Didžiosios Britanijos svaras sterlingų GBP 1 3,9598JAV doleris USD 1 2,4589Latvijos latas LVL 1 4,8686Lenkijos zlotas PLN 10 8,5499Rusijos rublis RUB 100 8,7257Ukrainos grivina UAH 10 3,0833Švedijos krona SEK 10 3,7348

Lito ir užsienio valiutų santykiai

Šios savaitės degalų kainos (Lt)Degalinės 95 98 dyz. dujos

4,52 – 4,15 2,16

4,72 – 4,37 2,294,69 4,75 4,34 –

Rinka

Ūkininkų žinios

Javapjūtė jau ne už kalnų

Javų ir rapsų technologinės brandos (pjūties pradžios) prognozuojamos datos

Augalų rūšis Daugiametės datos 2011 metų prognozėJavai Žieminiai kviečiai 08 01–10 07 22–27Žieminiai kvietrugiai 08 05–10 07 25–08 05Žieminiai rugiai 08 05–10 07 25–08 05Žieminiai miežiai 07 20–25 07 18–25Vasariniai miežiai 07 25–08 05 07 22–27Vasariniai kviečiai 08 10–15 08 01–10Vasariniai kvietrugiai 08 10–15 08 01–10Žirniai 08 01–05 07 25–30Žieminiai rapsai 07 23–30 07 20–25Vasariniai rapsai 08 15–20 08 07–15

Pieno gamyba didės

Maisto ir žemės ūkio organizaci-ja FAO kartu su Ekonominio bendra-darbiavimo ir vystymosi organizacija (OECD) prognozuoja, kad iki 2020 m. kasmet pasaulinė pieno gamyba tu-rėtų didėti po 1,9 proc. Tikimasi, kad išaugs sviesto gamyba. 2020 m. pa-saulyje bus pagaminta 27 proc. dau-giau šio gaminio nei 2008–2010 m. laikotarpiu, nenugriebto pieno mil-telių gamyba turėtų išaugti 26 proc., sūrių – 19 proc. Mažiausiai (15 proc.) turėtų padidėti nugriebto pieno mil-telių gamyba.

2020 m., palyginti su 2008–2010 m. laikotarpiu, turėtų didėti ir pieno gaminių kainos. Pavyzdžiui, prog-nozuojama, kad sviesto kaina iš-augs 11 proc., sūrių – 5 proc., išrū-gų miltelių – net 46 proc. Organi-zacijos prognozuoja, kad dėl eko-nomikos augimo daugelyje pieno gaminius importuojančių šalių, to-kių kaip Kinija, Šiaurės Afrika, Ar-timieji Rytai, Lotynų Amerika, iš-augs pieno gaminių paklausa. Šio-se šalyse pieno gamyba yra ribota, tad pieno gaminių trūkumą valsty-bės kompensuos importuodamos šiuos gaminius. Kainų augimą taip pat lems kasmet didėjančios išlai-dos pašarams ir energijai. Numa-toma, kad pieno gaminių paklausa pasaulyje augs sparčiai kartu su au-galinio aliejaus, mėsos bei cukraus paklausa.

Rusija dar ribos paukštienos importą

Rusija planuoja didinti paukštie-nos gamybą ir eksportą, o iki 2014 m. dar labiau apriboti paukštienos importą. Importuota paukštiena neturėtų visiškai išnykti iš Rusijos rinkos, jos turėtų likti tik labai maža dalis. Prognozuojama, kad 2014 m. paukštienos importas sudarys tik 7 proc. viso suvartojamo paukš-tienos kiekio.

Kasmet didėjant gamybos ap-imčiai, šalis bus visiškai apsirū-pinusi vidaus rinkoje pagaminta paukštiena. Per pastaruosius pen-kerius metus paukštienos gamyba Rusijoje padidėjo 75 proc. 2011 m. sausio–gegužės mėn. paukštienos gamyba buvo 10,5 proc. didesnė, palyginti su analogišku 2010 m. pe-riodu. 2011 m. paukštienos impor-to kvota sumažinta iki 350 tūkst. t. Svarbiausios paukštienos tiekėjos į Rusijos rinką yra JAV, Brazilija ir ES šalys. Tikimasi, kad sparčiai augant gamybai 2012–2013 m. padidės ir eksportas.

Lietuvoje pagamintos paukš-tienos eksportas į Rusiją pastarai-siais metais kasmet mažėjo. 2009 m. Lietuva į Rusiją eksportavo 427 t paukštienos, 2010 m. – 347 t, o 2011 m. sausio–balandžio mėn. – 274 t.

ŽŪMPRIS, VL inf.

Baigia bręsti žieminiai rapsai ir javai.

Purkšti žieminių javų pasėlius glifosatais reikia tada, kai didesnė dalis javų pasiekia kietosios brandos tarpsnį. Raimundo Šuikos nuotrauka

Pernai Lietuvoje sausra išdžiovino javų pasėlius pieninės-vaškinės bran-dos tarpsniu, o šią vasarą kai kuriuose laukuose žieminiai javai karštų bei sausų orų buvo išdžiovinti net nesibaigus jų pieninei brandai.

Javapjūtė artėja ir ji prasidės visa savaite anksčiau nei įprastai.

VL archyvo nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

14 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Vaida Levytė

Augalininkystės produkcijos, pieno bei mėsos produktų per-dirbimu ir (ar) rinkodara užsii-mančios įmonės ir kooperatyvai gali pretenduoti į Europos Sąjun-gos (ES) paramą. Nors antrasis paraiškų rinkimo etapas jau eina į pabaigą, žemės ūkio produktų perdirbėjai iki liepos 29 dienos dar gali suskubti ir pateikti pa-raiškas paramai gauti.

Parama teikiama pagal Lietu-vos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pri-dėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“.

Šios paramos gali siekti bendro-vės, norinčios modernizuoti perdir-bimo ir rinkodaros procesus. Para-ma teikiama įvairaus dydžio įmo-nėms, taip pat žemės ūkio koope-ratyvams.

Teikia paslaugas žemdirbiams ir bendrovėms

Kupiškyje veikianti uždaroji ak-cinė bendrovė „Agrojavai“ teikia paslaugas grūdus parduodantiems ūkininkams ir juos superkančioms bend rovėms – javus priima, iškrau-na, išvalo ir išdžiovina.Į bendrovę „Agrojavai“ derlių

atvežęs žemdirbys gali pasirinkti,

kuriai bemaž iš 10 įmonių parduoti grūdus. Toks javų pardavimo mo-delis, anot bendrovės „Agrojavai“ direktoriaus Jono Matulionio, labai naudingas ūkininkams. Esą taip grū-dus superkančios bendrovės grei-čiau atsiskaito, be to, žemdirbiai gali pasirinkti palankiausią kainą siūlan-čią įmonę.

„Agrojavai“ – labai maža įmo-nė. Sezono metu joje dirba iki 20 darbuotojų. „Nuolat įmonėje dirba apie 16 žmonių. Bendrovėje beveik visa veikla mechanizuota, palygin-ti nedaug rankų darbo“, – aiškina J.Matulionis.

Įmonės gaunamos pajamos pri-klauso nuo to, ar derlingi buvo me-tai. Kai grūdų derlius geras, bend-rovės pajamos siekia iki 1,5 mln. litų. Prastesniais metais, tokiais kaip pernykščiai ar užpernykščiai, – apie 1,1 mln. litų. „Kokios bus pajamos šiemet, sunku pasakyti. Vasariniai javai lyg ir geri, gražiai atrodo ir žie-miniai javai. Mano vertinimu, Kupiš-kio krašte derlius nebus pats ge-riausias, bet tikrai geresnis nei per-nykštis“, – savo spėjimu pasidalijo J.Matulionis.

ES parama – 270 tūkst. litų

Įmonė „Agrojavai“ teikia grūdų ruošimo ir sandėliavimo paslau-gas. Iki bus paruošti, javai laikomi specialiuose bokštuose. Jų įmonė turi tris. J.Matulionio teigimu, anks-čiau, neturėdama bokštų ir galingos įrangos, bendrovė per parą galėjo priimti apie 300 tonų grūdų, o da-bar – apie 600 tonų. „Jei pasistatysi-

me dar kelis bokštus, jokių eilių pas mus nebus“, – tvirtino „Agrojavų“ direktorius.

Už modernizuotą veiklą bendro-vė dėkinga ir ES paramai, teikia-mai pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pri-dėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“. ES pa-ramos lėšomis įmonė pasinaudojo du kartus.

Patvirtinta paramos gavėja, bend-rovė „Agrojavai“ pasistatė tris grū-dų sandėliavimo bokštus, nusipirko jiems veikti būtiną įrangą, tarp jų – ir laboratorinę. „Įsigijus automatinį grūdų ėmiklį, laborantei nebereikia dėti ypatingų pastangų norint paim-ti mėginį“, – pagerėjusiomis darbo sąlygomis džiaugėsi J.Matulionis.

Šiems dviem projektams įgy-vendinti bendrovė „Agrojavai“ iš-leido apie 500 tūkst. litų. ES para-

mos lėšomis fi nansuota pusė visų išlaidų.

Paramos siekia ir šiemet

Įmonė „Agrojavai“ paraišką ES paramai gauti pagal KPP priemo-nės „Žemės ūkio produktų perdir-bimas ir pridėtinės vertės didini-mas“ pirmąją veiklos sritį patei-kė ir šiemet – pirmuoju paraiškų rinkimo etapu. Pasak J.Matulionio,

bendrovė su ES pagalba nori įsi-gyti daugiau modernios laborato-rinės įrangos: svarstyklėles, malū-nėlį, aparatą grūdų kritimo skaičiui nustatyti. „Taip pat norėtumėme pastatyti dar porą bokštelių grū-dams ruošti“, – aiškino UAB „Agro-javai“ direktorius.

Jis žino, kad šiemet pasinaudo-ti ES parama pirmajame paraiškų rinkimo etape siekia itin daug pa-reiškėjų. Tačiau J.Matulionis tikisi,

kad jo vadovaujamos įmonės pa-raiška bus įvertinta teigiamai, nes bendrovė tenkina nemažai pirmu-mo kriterijų. „Agrojavai“ yra maža įmonė, planuojanti diegti inovaci-jas, numatomo įsigyti turto grąža yra didelė.

Finansuojama iki 40 proc. išlaidų

Pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pri-dėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produk-tų perdirbimas ir rinkodara“ para-mos gali kreiptis ne trumpiau kaip 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo žemės ūkio produktus perdirbančios ir (ar) jų rinkodara užsiimančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, taip pat ben-drovės, turinčios mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apy-varta yra mažesnė kaip 690 mln. 560 tūkst. litų. Parama teikiama ir pripažintiems žemės ūkio koope-ratyvams. Svarbu, kad jie atitiktų labai mažoms, mažoms ir viduti-nėms įmonėms keliamus reikalavi-

mus bei iki paramos paraiškos pa-teikimo veiktų ne trumpiau kaip 18 mėnesių.

Skiriama parama priklauso nuo įmonės dydžio. Labai mažoms ir ma-žoms įmonėms vienam projektui gali būti suteikiama maksimali 4 mln. 833 tūkst. 920 litų parama. Vidutinės ir didesnės negu vidutinės įmonės vie-nam projektui gali tikėtis iki 9 mln. 667 tūkst. 840 litų paramos.

Didžiausia paramos suma paukš-tininkystės ūkiams 2007–2013 metų laikotarpiu negali viršyti 30 mln. litų.

Finansuojama iki 40 proc. tinka-mų fi nansuoti projekto išlaidų. Di-desnėms negu vidutinės įmonės – iki 20 proc. projektui įgyvendinti tin-kamų išlaidų.

Prašoma paramos suma siekė per 120 mln. litų

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) šiuo metu baigia vertinti paraiš-kas, surinktas pirmuoju paraiškų rinkimo etapu. Priminsime, kad jis vyko balandžio mėnesį. Šiame eta-pe žemės ūkio produktų perdirbė-jai pateikė 45 paraiškas. Jose pra-šoma paramos suma siekė per 120 mln. litų.

Norima gerokai daugiau nei yra skirta

Daugiausia paramos prašoma augalininkystės produkcijai per-dirbti ir rinkodarai. Iš viso buvo pa-teiktos 27 paraiškos, jose prašoma apie 73,7 mln. litų paramos. Mėsos ir pieno perdirbimui modernizuoti pateikta 18 paraiškų. Jose prašoma paramos suma siekia daugiau nei 45,7 mln. litų.

Šiemet priemonės pirmajai veik-los sričiai įgyvendinti buvo skirta 79 mln. litų. Kadangi prašoma gero-kai daugiau paramos nei yra skirta, visos surinktos paraiškos vertina-mos taikant veiklos sričiai nustaty-tus pirmumo kriterijus.

Grupuojamos pagal prioritetinius sektorius

Visos pagal KPP priemonės „Že-mės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ surinktos paraiškos yra grupuojamos pagal prioritetinius sektorius.

Prioritetiniais laikomi du sekto-riai: augalininkystės bei mėsos ir pieno. Augalininkystės sektoriuje remiamos dvi veiklos rūšys. Pirmoji pagal svarbą yra vaisių, uogų, dar-žovių ir grybų perdirbimas ir (ar) rin-kodara, atliekų perdirbimas. Antroji veiklos rūšis – kitų augalininkystės šakų produkcijos perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas.

Mėsos ir pieno sektoriuje remia-mos trys veiklos rūšys. Pirmoji – mėsos perdirbimas ir (ar) rinkoda-ra. Antroji – pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas. Paskutinė pagal svarbą šio sekto-riaus veiklos rūšis – trečiosios kate-gorijos šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimas.

(Užs. 232)

Perdirbėjai dar gali spėti į paraiškų rinkimo traukinį

Įmonė „Agrojavai“ paraišką ES paramai gauti pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų per-dirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį pateikė ir šiemet – pirmuoju pa-raiškų rinkimo etapu. Pasak J.Matulionio, bendrovė su ES pagalba nori įsigyti daugiau moder-nios laboratorinės įrangos: svarstyklėles, malūnėlį, aparatą grūdų kritimo skaičiui nustatyti.

Jonas Matulionis džiaugiasi paramos lėšomis pastatytais grūdų laikymo bokštais. Asmeninio albumo nuotrauka

Šeši pirmumo kriterijaiIš viso KPP priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyti šeši

pirmumo kriterijai. Pirmiausia paramos gali tikėtis pareiškėjai, kurie dar nėra gavę ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kai-mo plėtrai. Pirmenybė teikiama ir pripažintiems žemės ūkio ko-operatyvams, taip pat mažoms įmonėms ir projektams, kuriems įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo. Penktasis pirmumo kriterijus – ūkyje diegiamos inovacijos. Pagal šeštąjį pir-mumo kriterijų pirmenybė bus teikiama projektams, kurių turto grąža yra didesnė.

Pagal šiuos pirmumo kriterijus bus reitinguojamos ir dabar vyks-tančiame antrajame rinkimo etape surinktos paraiškos. Atkreip-tinas dėmesys, kad liepos mėnesio paraiškoms rinkti Žemės ūkio ministerija papildomai skyrė 47,9 mln. litų. Ši suma per pusę pa-dalyta augalininkystės bei mėsos ir pieno sektoriams.

ES parama

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS

Moters pasaulis RedaktorėEglė Valionienėegle.valioniene@valstietis.lt

2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)

Mielos skaitytojos,

nutarėme pakeisti

laikraščio priedo

moterims „Sodietė“

pavadinimą ir praplėsti

tematiką. Nuo šiol

jis vadinsis „Moters

pasaulis“. Čia rasite

daugiau informacijos

apie grožį, madą ir kūno

priežiūrą. Dažniau

rašysime ir apie vaikus,

jų auginimą, auklėjimą,

aptarsime įvairias

kasdienines situacijas.

Kaip ir anksčiau,

kiekvieną savaitę

pristatysime po vieną

ar kelias istorijas apie

moteris. Nepamiršime

skaitytojų jau pamėgtų

temų apie namus, jų

tvarkymą. Išliks ir

moterų mėgstamos

receptų bei rankdarbių

skiltys, pateiksime

įvairių patarimų.

Nuo šiol „Valstiečių

laikraštyje“ moterys

ras daugiau jų sieloms

artimų temų. Juk tai –

„Moterų pasaulis“!

Redaktorė

Eglė ValionienėVL žurnalistė, egle.valioniene@valstietis.lt

„Gyvenu jurginų ritmu“, – pla-čiai šypsodamasi sako vilnietė Ja-nina Čaplinskienė, kurios užmies-čio sodyboje auga daugiau nei 400 veislių įvairiaspalvių jurginų. Nors toks pomėgis yra brangus, atima daug fi zinių jėgų ir nepa-lieka laiko pramogoms, moteris džiaugiasi kiekviena sodyboje praleista minute.

Reikia laiko ir jėgų

Dideles jurginų kolekcijas tu-rinčių žmonių Lietuvoje nedaug – J.Čaplinskienė galėtų juos suskai-čiuoti ant vienos rankos pirštų. To priežastis – Lietuvoje nėra gėlininkys-tės tradicijų, o ir valstybės politika gė-lininkams itin nepalanki. „Nepaisant to, jurginų augintojų Lietuvoje daugė-ja“, – džiaugiasi gėlininkė. Tačiau mo-teris mano, kad ne kiekvienas gali au-

ginti jurginus. Nors jų priežiūra nėra labai sudėtinga, reikia turėti daug lais-vo laiko, jėgų ir noro. Sunkiausia juos ne prižiūrėti, o išlaikyti. Mat spalį, pa-sibaigus jurginų žydėjimo sezonui ir prasidėjus šalnoms, jų gumbus reikia iškasti ir palikti žiemoti vėsioje vėdi-namoje patalpoje. „Su jurginais yra panašiai kaip su bulvėmis. Tik jurginų gumbai yra didesni, todėl juos iškas-ti daug sunkiau“, – patirtimi dalijosi J.Čaplinskienė. Dažniausiai jurginus augina sunkumų ir iššūkių nebijantys žmonės. Tokia yra ir Janina.

Sodyboje – visas pasaulis

Žemaitijoje užaugusi moteris dar būdama maža mergaitė turėjo dvi konkrečias svajones – gyventi Vilniuje ir turėti užmiesčio sodybą. Šiandien ji laiminga, nes abi svajonės išsipildė. Moteris gyvena ir dirba sostinėje, ta-čiau visus savo savaitgalius ir atosto-gas leidžia Kernavės seniūnijos Kal-nynų kaime esančioje sodyboje. „Man

reikia ir Vilniaus senamiesčio, ir že-mės gabalo, į kurį galėčiau sukišti ran-kas“, – kalbėjo augalų mylėtoja. Prieš 20 metų įsigytoje sodyboje auga ne tik šimtai jurginų, bet ir įvairiausios daržovės, sūnaus mylimi spygliuočiai

augalai. „Ten auga viskas, kas auga po Lietuvos dangumi“, – juokėsi moteris. J.Čaplinskienės jurginų kolekcijoje yra „atvykėlių“ iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Čekijos, Latvi-jos, Japonijos ir net Naujosios Zelan-dijos. Daugiausia veislių atkeliauja iš kaimyninės Latvijos. Ten gilios jur-ginų auginimo tradicijos, nes ši gėlė yra nacionalinė.

Kaimietė, gyvenanti mieste

Rūpintis augalais gėlininkei pade-da jos garbaus amžiaus mama ir sū-nus. Jie sodyboje praleidžia visą šiltąjį metų laikotarpį, nuo Velykų iki Visų Šventųjų. Prižiūrėti dešimties kolek-tyvinių sodų plotą keliems žmonėms nėra lengva. Tarp Vilniaus ir Kalny-nų kaimo kiekvieną savaitę migruo-janti J.Čaplinskienė sako, kad didžiąją dalį darbų atlieka ji pati. „Pramogoms laiko nebelieka, tačiau man tai patin-ka. Toks mano pasirinkimas. Jei pa-vargsiu, imsiu ir parduosiu visus jur-ginus“, – sakė skųstis nemėgstanti gėlininkė.

Švenčių organizavimas, namų dekoravimas, maisto ruošimas, sodininkystė, įmonės valdymas, švenčių organizavimas, rankdar-bių gamyba, knygų bei žurnalų leidyba, televizijos laidų kūrimas, interneto svetainės administravi-mas – visa tai vienos moters veikla. Turbūt skeptiškai kilstelėjote anta-kį ir suabejojote, ar tai įmanoma. Jungtinėse Amerikos Valstijose gy-venanti ir milžinišką verslą įkūrusi Marta Stiuart įrodė, kad taip.

Gyvenimo būdo guru

Šiais metais 70-ą gimtadienį švę-sianti moteris įgyvendino amerikie-tiškąją svajonę. Dabar M.Stiuart pa-jamos siekia 8 mln. Lt per metus, o

verslas įkainojamas beveik 3 mlrd. Lt. Jos įkurtos bendrovės „Martha Ste-wart Living Omnimedia“ veikla itin plati. Kaip jai pavyko savo pomėgį rūpintis namais paversti milijoni-niu verslu?

Pagrindinė moters varomoji jėga – aistra tam, ką daro. „Kai die-vini savo veiklą, niekada nepavargs-ti“, – tvirtina verslininkė. Jau nuo pat mažumės verslininkė žinojo, kas jai patinka. Beliko sugalvoti, kaip iš šio pomėgio užsidirbti. Pasiekti tikslą jai padėjo užsispyrimas. Net ir šiandien, kai verslas yra neabejotinai sėk mingas, pasitaiko dienų, kai mo-teris dirba 18 ar 20 valandų per parą. Asmeniniam gyvenimui laiko beveik nelieka, tačiau tik taip ji sugebėjo at-sidurti ten, kur yra dabar.

Amerikiečiai jau seniai M.Stiuart vadina gyvenimo būdo guru. Susi-daro įspūdis, kad gražią ir jaukią aplinką ji sugeba sukurti iš bet ko. „Vertinu originalius, savitus daik-tus. Žmonių rankomis kurti daiktai turi ypatingą aurą, jie sušildo na-mus. Skatinu moteris kurti“, – pa-sakojo moteris.

Sėkmingo verslo receptas

Įkūrusi didelį pelną duodan-čią įmonę M.Stiuart atvirai kalba apie tai, kaip jai pavyko tai pada-ryti. Norint sėkmingai dirbti, ne-užtenka vien aistros, entuziazmo ir užsispyrimo. Labai svarbu bendrauti su žmonėmis.

Martos Stiuart darbai įkvepia milijonus moterų„Viskas yra įmanoma. Sėkmė gali aplankyti kiekvieną“, – įsitikinusi didžiulį verslą valdanti gležnutė moteris.

Šimtus jurginų užmiesčio sodyboje auginanti moteris savo laisvalaikį paskyrė augalams.

Jurginų karalienė nebijo iššūkių

J.Čaplinskienė jurginams skiria visą savo laisvalaikį.

Jurginų žydėjimo laikas tęsiasi nuo liepos mėnesio iki pirmųjų šalnų. Asmeninio archyvo nuotraukos

M.Stiuart įrodė, kad namų šeimininkės profesija yra įdomi ir gerai atlyginama.VL archyvo nuotrauka

Nukelta į 16 p.

Nukelta į 17 p.

16 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Marinuotos vyšnios

2 l vyšnių su koteliais, 6 kvapieji pipirai, 6 gvazdikėliai, 4 gabalėliai cinamono žievės.

Marinatui reikės:300 ml vandens, 50 ml 9 proc. acto, 150 g cukraus.

Į 0,5 l talpos stiklainius dėkite po 2 pipirus, gvazdikėlius ir gaba-

lėlį cinamono žievės. Truputį pa-trumpinkite vyšnių kotelius, uogas sudėkite į stiklainius ir užpilkite iš-virtu ir pravėsusiu marinatu. Kai-tinkite 85°C temperatūroje 15 min. Sandariai uždarykite.

Vyšnių uogienė2 kg vyšnių, 2,5 kg cukraus.

Išėmę kauliukus vyšnias apibars-tykite cukrumi ir palaikykite 4–6 val. Tada uogas užvirinkite ir nu-kėlę nuo ugnies palikite stovėti 4 val. Tai kartokite 4 kartus. Virdami paskutinį kartą nugraibykite putas. Karštą uogienę supilstykite į stik-lainius ir sandariai uždarykite.

Vyšnios meduje1 kg vyšnių be kauliukų, 200 g me-daus.

Išėmę kauliukus vyšnias sudėki-te į paruoštus stiklainius ir užpilki-te truputį pašildytu suskystėjusiu medumi. Kaitinkite 90°C tempe-ratūroje apie 20 min. Sandariai už-darykite.

Vyšnių kompotas3 kg vyšnių, 700 g cukraus, 2 l vandens.

Nuplautas vyšnias suberkite į stiklainius. Iš vandens ir cukraus išvirkite sirupą ir užpilkite jį ant vyšnių. Kaitinkite 1 l talpos stiklai-nius 85°C temperatūroje 25 min. Sandariai uždarykite.

Vyšnių uogienė su graikiniais riešutais ir medumi1 kg vyšnių be kauliukų, 1 kg me-daus, 1 stiklinė graikinių riešutų branduolių, 1 stiklinė vandens.

Pakaitinkite vandenį ir medų. Suberkite vyšnias ir virkite ant ne-didelės ugnies, kol uogos nugrims į dugną. Baigdami virti suberkite riešutus. Uogienę išpilstykite į stik-lainius ir uždarykite.

Moters pasaulis

Visus kolekcininkus sieja aistra, skiriasi tik objektai. Jurginai yra il-giausiai žydinčios gėlės. Spalvingais žiedais jie pražysta jau liepos mėne-sį ir žydi iki pat šalnų, dažniausiai spalio mėnesio.

Jurginams būdinga ir itin pla-ti spalvinė gama. Paprastai jurgi-nai yra bekvapiai, tačiau neseniai Janinos kolekciją papildė kvepian-čius žiedus kraunanti jurginų veis-lė. Tokių veislių pasaulyje yra vos kelios. „Jurginai – ypatingos gėlės. Kaip gali jų nemylėti?“ – šypsoda-masi klausia agronomės išsilavinimą turinti moteris.

Brangus malonumas

Jurginų žavesiui neatsispiria ne tik moterys, bet ir vyrai. Dauguma vil-nietės klientų yra užsienyje gyvenan-tys lietuviai. Jurginais domisi labai įvairūs ir įdomūs žmonės. Labiausiai lietuviai mėgsta austrų selekcinin-ko išvestą raudonų tamsialapių jur-ginų veislę Black Jack. J.Čaplinskienė jau ne kartą įsitikino, kad šiai gėlei atsispirti neįmanoma. Tačiau gėli-ninkė perspėja, kad meilė įvairias-palviams jurginams gali paploninti piniginę. Jurginų gumbų kaina nėra didelė, tačiau kainuoja ir jų atsisiunti-mas, ir sertifi katai, ir priežiūra, trąšos. Be to, reikia nuolat atidžiai stebėti

kolekciją, pildyti etiketes, prižiūrė-ti, kad konkreti veislė nesiskirtų nuo jos aprašymo. Šiandien itin opi veis-lių sumaišymo problema, o reikala-vimų neatitinkanti veislė yra nieki-nė. Tokių Janinos sodyboje nerasite. Moteris apgailestavo, kad dėl sparčiai plintančių gėlių virusų jos jurginų ko-lekcija sumažėjo visu šimtu vienetų.

Praėjusią vasarą gėlininkės sodyboje augo per 500, o šiais metais liko dau-giau nei 400 jurginų veislių.

Nuostabi gėlė greitai pavergė

J.Čaplinskienė aktyviau domė-tis jurginais pradėjo maždaug prieš

15 metų. Organizuojant gražiausios sodybos aplinkos konkursus, jai tek-davo daug važinėti. Vienoje aplan-kytų sodybų ji pamatė linguojančius jurginus. „Nuo tada nebeįsivaizda-vau savo gyvenimo be jų“, – prisimi-nė vilnietė. Dabar panašius jausmus patiria jos sodybą lankantys žmo-nės. „Jurginai greitai pavergia. Tai išsiskirianti iš kitų, nuostabi gėlė“, – neabejoja moteris. Pamatyti Jani-nos jurginų kolekciją gali visi: kelyje nuo Musninkų į Kernavę yra nuo-rodos į jos sodybą. Jurginų žydėjimo pikas – rugpjūčio mėnuo. Norin-tieji įsigyti tam tikrų veislių gum-bų gali užsirašyti į pageidaujančiųjų eilę „Svajonių lape“. „Jei pasibaigus žydėjimo sezonui lieka papildomų jurginų gumbų, juos parduodu lape užsirašiusiems svajotojams“, – ro-mantišką užsakymo lapo pavadini-mą paaiškina gėlininkė.

Mylima vietos moterų

Jurginus auginanti vilnietė pri-klauso Kernavės bendruomenės moterų klubui, tačiau nėra aktyvi jų veiklos dalyvė. „Moterys mane myli, nes aš myliu gėles ir myliu jas. Tačiau atvykusi į sodybą pirmiausia duoklę atiduodu jurginams. Mote-rims laiko ne visada lieka“, – ap-gailestavo J.Čaplinskienė. Gėlinin-kė nuoširdžiai džiaugiasi Kernavės rajono moterų kūrybiškumu, akty-via veikla, troškimu savo gyvenimus nudažyti įvairesnėmis spalvomis. „Moterų klube jaučiuosi sava, rei-kalinga ir girdima. Turbūt visiems svarbu taip jaustis“, – sakė jurginų karaliene vietos moterų tituluoja-ma Janina.

Atvirų durų dienosSodybos šeimininkai skelbia atvirų durų dienas, kurių metu bus

galima apžiūrėti sodyboje augančius jurginus, pabendrauti su gėli-ninke, gauti patarimų.

Laikas: rugpjūčio 13–14 d. ir rugsėjo 10–11 d.Adresas: Kalnynų kaimas, Kernavės seniūnija, Širvintų rajonas (pu-

siaukelėje tarp Kernavės ir Musninkų).

Pasaulyje žinoma apie 130 vyš-nių veislių. Viena iš seniausių lai-koma kiniška vyšnia, kuri ir da-bar auginama Japonijoje ir Kinijoje kaip dekoratyvinis augalas. Lietu-voje vyšnios auginamos labai se-niai, tačiau kada tiksliai jos atke-liavo į mūsų kraštą ir čia paplito, nežinoma.

Vyšnių sezonas labai trumpas, todėl dabar pats metas pasimėgauti šių uogų skoniu ir teikiama nauda: jose daug organinių rūgščių, karoti-no, vitamino C, folio rūgšties, o rau-donasis uogų pigmentas veikia kaip antioksidantas, t.y. stiprina imuni-tetą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Pasak mokslininkų, 35 suvalgytos vyšnios skausmą malši-

na efektyviau nei aspirinas, nes jose esantys augaliniai pigmentai slopi-na fermentų, sukeliančių uždegimi-nius procesus, veiklą. Tačiau pagrin-dinis šių uogų turtas – kumarinai, medžiagos, reikalingos organizmo tonusui palaikyti. Šių medžiagų kie-kiu vyšnios nusileidžia tik raudo-niesiems serbentams, avietėms ir granatams.

Vyšnių uogos – tikras džiaugs-mas gurmanams. Jos valgomos šviežios, džiovintos, konservuotos. Iš jų daromi kompotai, uogienės, įvairūs sirupai, saldainiai, trauktinė, užpilai, vynas, vaisvandeniai.

Pateikiame kelis receptus, pagal kuriuos galėsite pasigaminti įvairių uogienių ir kompotų žiemai.

Vilnietės sodyboje auga daugiau nei 400 jurginų veislių iš viso pasaulio. Asmeninio archyvo nuotrauka

Vyšnių sauja skausmą malšina geriau nei aspirinas

Jurginų karalienė nebijo iššūkių

Atkelta iš 15 p.

Vyšniose daug imunitetą stiprinančių medžiagų. VL archyvo nuotrauka

balsas.lt

172011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Plačiabrylės skrybėlės apsaugos nuo saulės

Šią vasarą ypač madingos dide-lės plačiabrylės skrybėlės, kurios savo populiarumo aukštumas buvo pasiekusios dar 1970-aisiais. Jos su-teikia moteriškumo, simbolizuoja laisvę, romantiką, bohemišką gyve-nimo būdą. Tačiau tokias skrybėles galima nešioti ne tik prie vasarinės suknelės ir įsispiriamų basučių. Jos puikiai dera ir prie griežtų kostiu-mėlių ar aprangos, skirtos vakarui mieste. Plačiabrylė skrybėlė ypač tiks paplūdimiui. Nuo vis labiau kaistančių saulės spindulių ji ap-saugos ne tik galvą ir veidą, bet ir pečius bei krūtinę.

Moters pasaulis

„Jei nebendrausite su aplinkiniais, nieko nepavyks pasiekti“, – patarimus žarsto verslininkė. Net ir šiandien ji stengiasi neprarasti ryšių su ištiki-mais jos vardu pažymėtos produk-cijos gerbėjais.

Ne mažiau svarbu tinkamai įver-tinti savo galimybes. Daugiamilijoni-nės kompanijos vadovės tikslai buvo itin ambicingi, tačiau įgyvendinami. „Daugelis pradedančiųjų verslinin-kų neapskaičiuoja savo jėgų ir apsii-ma per daug darbų arba tuometinei rinkai pasiūlo per didelę pasiūlą“, – dažnas verslo naujokų klaidas vardi-jo M.Stiuart.

Pagauti sėkmę už uodegos padė-jo ir profesionalūs padėjėjai. „Vienas nieko nepadarysi. Grupė padedan-čių savo srities žinovų yra būtina sėk-mingo verslo sąlyga“, – teigė moteris. Teisingas darbuotojų parinkimas ir glaudūs ryšiai su jais yra labai svar-būs. Tačiau verslininkė stengiasi išlikti

objektyvi: „Kai tik suprantu, kad dar-buotojas nebetobulėja, stovi vietoje, su juo atsisveikinu.“ Tiesa, M.Stiuart garsėja kaip labai griežta ir reikli va-dovė. Ji tiki, kad versle galioja tokios pačios išgyvenimo taisyklės, kaip ir kalėjime: išsikapanoti pavyks tik tada,

jei turėsite drąsos išbandyti tai, ko ne-žinote.

Penki mėnesiai kalėjime

2004 m. M.Stiuart buvo pripažinta kalta dėl sąmokslo, teisybės vengimo

ir klaidinančių teiginių teisėsaugos at-stovams. Teisėjai verslininkei skyrė 5 mėnesius kalėjimo. Tačiau net ir ne-malonumai su teisėsauga ir kalėjimas neišmušė moters iš vėžių. „Iš tokių situacijų reikia mokytis. Virkavimas neduos jokios naudos“, – tvirtą cha-rakterį tuomet demonstravo moteris. Tiesa, kalėjime ji atliko tik dalį baus-mės. Likusį laiką praleido namuose, kur buvo paskirtas namų areštas. Vos ištrūkusi iš kalėjimo Marta puolė vesti net kelias televizijos laidas. Nemaloni patirtis nesumažino jos populiarumo. M.Stiuart verslą ir toliau sėkmingai plėtoja, entuziazmo ir idėjų jai ne-trūksta. Verslininkės planuose – jos vardu pavadinto interneto universite-to steigimas ir kiti projektai. Kurdama ateities planus amerikietė nepamirš-ta ir gyvenimo nuskriaustųjų, rengia įvairias labdaros akcijas.

Tapo senele

Šie metai M.Stiuart tikrai ypatin-gi. Rugpjūtį jubiliejų minėsianti mo-teris kovą pirmą kartą tapo senele. Po daugybės nesėkmingų bandymų vie-nintelė jos duktė Aleksis susilaukė mergaitės. Tiesa, verslininkė nenori būti vadinama močiute. Moteris tikisi, kad anūkė į ją kreipsis vardu.

Martos Stiuart biografi jos faktai• 1941 m. gimė Naujojo Džersio Valsti-

joje, JAV, šešių vaikų šeimoje.• 1954 m. pradėjo dirbti modeliu.• 1961 m. ištekėjo už teisės studento

Endriu Stiuarto.• 1963 m. baigė „Barnard“ universi-

tetą.• 1965 m. susilaukė dukters Aleksis

Stiuart.• 1968–1972 m. dirbo biržos makle-

re.• 1976 m. įkūrė maisto ruošimo ir tie-

kimo įmonę.• 1982 m. išleido pirmą patarimų kny-

gą „Entertaining“.• 1990 m. išsiskyrė su vyru.• 1991 m. išėjo pirmas žurnalo „Mart-

ha Stewart Living“ numeris.• 1993 m. pradėjo pokalbių laidą te-

levizijoje.• 1997 m. įkūrė bendrovę „Martha

Stew art Omnimedia“, kuri aprėpia visas skirtingas moters veiklos sritis.

• 2004 m. pasitraukė iš įmonės vado-vės pareigų.

• 2004 m. buvo pripažinta kalta dėl sąmokslo, klaidinančių teiginių tei-sėsaugos atstovams ir 5 mėnesius praleido kalėjime.

Galvos apdangalas – būtinas aksesuaras vasarą. Jis ne tik išskiria jus iš minios, bet ir apsaugo nuo saulės spindulių.

Galvos apdangalai niekada neišeina iš mados. Jie madingi visais metų laikais ir įvairiausių stilių.

Martos Stiuart darbai įkvepia milijonus moterų

Sezono viršūnė – turbanai

Įmantriai ant galvos susuktas medžiagos gabalas – vienas popu-liariausių galvos apdangalų šiais metais. Turbanai labai universa-lūs. Jais ne tik apsisaugosite nuo kenksmingų saulės spindulių, bet ir paslėpsite susivėlusius ar nešvarius plaukus. Turbanų būna pačių įvai-riausių – didelių ir mažų, panašių į paprasčiausią galvos juostą. Jų gali-ma pasigaminti pačioms arba įsigy-ti jau pasiūtų. Turbanai dera ir prie ilgų plazdančių vasarinių suknelių, ir prie kelnių aukštu liemeniu. Itin stilingai atrodysite pasirinkę ryš-kios spalvos turbaną.

Šie galvos apdangalai dėvimi jau kelis šimtus metų, tačiau mados ak-sesuaru jie tapo tik XX am-ž i a u s v i d u -ryje.

Fedoros suteiks pasitikėjimo

Vyriškos stiliaus fetrinių skry-bėlaičių spalvos ir faktūros – pačios įvairiausios. Nuo šiaudinės šviesios iki vilnonės languotos. Taigi su-rasti sau tinkamą nebus sudėtin-ga. Jos ypač dera prie kelnių ir šį sezoną taip išpopuliarėjusių tim-pių. Vasarai patariama rinktis švie-sių atspalvių skrybėles. Itin stilin-gai atrodysite, jei fedorą papuošite pačios gaminta medžiagine gėle, įvairiaspalvėmis plunksnomis ar tiesiog apjuosite ją ryškia juostele. Tai suteiks vėjavaikiškumo ir ele-gancijos tuo pačiu metu.

Beretės tinka visoms

Vasarą ypač madingos nertos be-retės. Didžiausias jų privalumas yra tas, kad jos tinka visoms – ir aps-kritaveidėms, ir pailgą ar kitokios formos veidą turinčioms moterims ir merginoms. Be to, beretės bene patogiausias galvos apdangalas. Jų nesunku nusinerti pačioms, tačiau galima ir nusipirkti. Jaunesnio am-žiaus moterims ypač tinka įvairiais blizgiais karoliukais puoštos ryškios beretės. Vyresnėms patariama rink-tis vienspalves, bet įdomios formos arba įdomia aplikacija papuoštas.

Eglė ValionienėVL žurnalistė, egle.valioniene@valstietis.lt

Be spalvingos skrybėlaitės – nė iš vietos

Nors stilistai ir dizaineriai jau seniai kalba, kad įvairūs galvos apdangalai yra itin madingi, reta Lietuvos moteris atsisako įpročio vaikščioti vienplaukė. Tiesa, šią vasarą spalvingomis kepuraitė-mis ar skrybėlaitėmis pasipuošu-sių moterų gatvėse matome vis daugiau. Drąsiausioms pristatome šių metų naujausias tendencijas.

M.Stiuart namų ruošos patarimai tapo gero skonio etalonu. VL archyvo nuotrauka

Atkelta iš 15 p.

Parengta pagal essortment.com ir evancarmichael.com

18 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštisŠeštoji pavara

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Žemuogės, mėlynės, grybai, bul-vės, pomidorai, agurkai, kopūstai ir kitos daržovės, pienas, kiaušiniai ar net šluotos, vantos – tokį prekių asortimentą vasarą siūlo pakelių prekeiviai. Policija perspėja šalies vairuotojus, kad prasidėjus prekybai pakelėse išauga avarijų ti kimybė.

Prekiauja ir vaikai

Pasak Kelių policijos pareigūnų, pakelių prekeiviai blaško vairuotojų dėmesį ir provokuoja avaringas situa-cijas. Vairuotojai, norėdami pasitei-rauti siūlomų prekių kainų, dažniau-siai greitai stabdo, kelioms minutėms automobilį palieka kelio važiuojamo-

joje dalyje ar sustoja kitose neleisti-nose vietose. Neretai išlipę iš trans-porto priemonės keleiviai pavojingai, rizikuodami savo saugumu, kerta va-žiuojamąją kelio dalį.

Savaitgaliais situacijos tokiose pre-kybos vietose dėl intensyvesnio eismo ypač sudėtingos. Daugelis prekeivių – vaikai, kurie taip ne tik sau, bet ir tė-vams uždirba duoną.

Nenuspėjamas prekeivių ir pirkėjų elgesys kelyje gali turėti skaudžių pa-darinių. Nors šiais ir praėjusiais me-tais didesnių nelaimingų atsitikimų neužfi ksuota, tačiau prieš dvejus me-tus dėl prekybos pakelėse žuvo mo-teris ir mažametis vaikas.

„2009 m. dėl eismo dalyvių ne-atsakingumo šalia pakelių prekybos vietų žuvo du žmonės: pavasarį Va-rėnos rajone, kelyje Vilnius–Varė-na–Gardinas, žuvo 48 metų pėsčio-

ji, o vasarą Elektrėnų savivaldybėje, Vievio seniūnijoje, greitkelyje Vil-nius–Kaunas, – pusketverių metų vaikas“, – sakė Lietuvos kelių poli-cijos tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskaitė.

Lietuvos Respublikos saugaus eis-mo automobilių keliais įstatymas reg-lamentuoja, kad eismo dalyviai pri-valo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eis-mo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto

saugumui, aplinkai. Lietuvos Respu-blikos kelių įstatyme nustatyta, kad kelias – inžinerinis įrenginys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eis-mui. Apie kitos veiklos vykdymą ne-užsimenama.

Laimingai pasibaigusi avarija

Pakelių prekeivių klientai – ne tik miestiečiai, bet ir vietos gyventojai. Lančiūnavos (Kėdainių r.) gyventoja Stasė neretai daržovių įsigyja iš ke-lyje „Via Baltica“ prekiaujančių par-davėjų.

„Dažniausiai nusiperku pomidorų, nes pati jų neauginu. Rečiau obuolių, agurkų ar kitų daržovių, vaisių“, – sakė moteris. Paklausta, ar saugu sustoti prie pakelės prekeivių, moteris prisi-minė laimingai pasibaigusią avariją.

„Ties Akademija (Kėdainių r.) stabtelėjome prie pomidorais pre-kiaujančios moters paklausti kainos ir staiga išgirdome trenksmą, o automo-bilis tapo nevaldomas. Nuskriejome į kitą kelio pusę tiesiai priešais vilkiką. Viskas įvyko taip staigiai, nespėjome net susivokti. Laimei, vyras staigiai pasuko automobilį nuo kelio ir su-stojome, kai atsitrenkėme į stovintį kieme automobilį“, – išgąsčio kupiną incidentą prisiminė moteris.

Pasak Stasės, jei bent sekundę automobilis nebūtų buvęs nusuktas į kiemą, gyvos nebūtų beveik visos šeimos. „Išlipę ėjome žiūrėti, ką prida-rėme. Iš pradžių manėme, kad sprogo padanga, tačiau pamatę stipriai įlenk-tą bagažinę supratome, kad kažkas į mus trenkėsi“, – sakė lančiūnavietė.

„Pasirodo, tai buvo apsipirkti no-rėjusi moteris. Ji vietoj stabdžių pa-spaudė greičio pedalą ir stipriai rėžėsi į mus. Laimei, buvo išvengta aukų“, – sakė Stasė ir pridūrė, kad dėl to kalti pakelių prekeiviai.

Gresia baudos

O viena Kauno rajono gyventoja džiaugiasi pakelių prekeiviais. „Pati daržo neturiu, todėl vaisių ir daržovių perku kitur. Jei nebūtų pakelių pre-keivių, dėl stiklainio braškių ar kelių bulvių turėčiau važiuoti į Kauną. Tai labai nepatogu“, – sakė Kauno rajono gyventoja. Nors prekeiviai skelbia, kad prekiauja lietuviškais produktais, kai-mo žmonės teigia, jog „biznieriai“ už-sienietiškų daržovių prisiperka Kauno sandėliuose ir pardavinėja jas kaip lie-tuviškas. Vardo nenorėjęs sakyti Kė-dainių rajono gyventojas teigia, kad bent jau keliose tokiose prekyvietėse produkcija nėra lietuviška.

Ilgainiui nuolatinių klientų įgiję pakelių prekeiviai yra įsitikinę, kad klientų tik daugės. „Prekiaujame švie-žiais vaisiais ir daržovėmis. Juos už-auginome patys arba nusipirkome iš Lietuvos ūkininkų, todėl mūsų pro-duktai yra švieži, lietuviški“, – sakė prie kelio Kaunas–Zapyškis daržo-vėmis ir vaisiais prekiaujantis Myko-las Daubaras.

Pasak Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistų, nereikėtų aklai pasitikėti prekeivių žodžiais. „Šalia judraus ke-lio laikomos daržovės, uogos ir grybai ne tik apdulka, bet ir sukaupia teršalų. Negalima tikėti, kad netoli esančiame darže braškės užaugintos nenaudo-jant jokių chemikalų“, – sakė Mais-to skyriaus vedėja Virginija Griga-ravičiūtė.

Policijos departamentas prie Vi-daus reikalų ministerijos apskričių vy-riausiesiems policijos komisariatams ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai nurodė prižiūrimuose ke-liuose nuolat organizuoti atsitiktinius reidus nesaugiai vykdomai prekybai užkardyti. Nelegaliems prekybininkas gresia baudos nuo 20 iki 100 litų.

Susisiekimo ministerijos pa-rengtame naujame Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pro-jekte siūloma atsisakyti nuostatos dėl laikinojo vairuotojo pažymė-jimo išdavimo ir privalomo visų pradedančiųjų vairuotojų papildo-mo mokymo praktinio vairavimo centruose. Didinant eismo sau-gumą ketinama griežtinti reika-lavimus keturračių ir sunkiasvorių motociklų vairuotojams, siūloma įtvirtinti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atli-kimą prieš jos registraciją.

„Papildomas vairuotojų mokymas turi būti ne privalomas, o tik preven-cinė auklėjamoji priemonė. Todėl pa-pildomą mokymą turėtų baigti tik ne-drausmingi vairuotojai, kaip jau yra dabar, o ne visi laikinų pažymėjimų turėtojai“, – pabrėžė susisiekimo mi-nistras Eligijus Masiulis.

Pasak ministro, vairuotojų papil-domų mokymų organizavimas prak-tinio mokymo centruose būtų per didelė fi nansinė našta visiems pra-dedantiesiems vairuotojams. Todėl

Susisiekimo ministerija siūlo atsisa-kyti nuostatų, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas tik 2 me-tus galiojantis vairuotojo pažymėji-mas, kurį vairuotojas gali pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažy-mėjimą tik užbaigęs papildomus vai-ruotojų mokymus. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad papildomas vairuotojų mokymas turi būti orga-nizuojamas tik praktinio mokymo centruose.

Įsigaliojus naujai įstatymo redakci-jai, valstybės įmonėje „Regitra“ išlai-kiusieji teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus gaus 10 metų galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Laikinus pa-žymėjimus turintys pradedantieji vai-ruotojai, pasibaigus jų galiojimui, VĮ „Regitra“ galės nemokamai gauti 10 metų galiojančius pažymėjimus.

Papildomas vairuotojų mokymas ir toliau būtų organizuojamas tik tiems motorinių transporto priemonių vai-ruotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų.

Siekiant sugriežtinti keturračių motociklų vairuotojų atsakomybę, ke-

tinama panaikinti įstatymo nuostatą, numatančią galimybę keliuose moky-ti šeimos narius vairuoti B1 katego-rijos transporto priemones. Mokyti vairuoti keturratį motociklą yra gana sudėtinga ir mokymo proceso metu negalima užtikrinti eismo saugumo, todėl siekiantieji įgyti teisę vairuoti B1 kategorijos transporto priemones privalės kreiptis į vairavimo mokyklas,

organizuojančias šios kategorijos vai-ravimo kursus.

Įstatymo projekte numatomas dar vienas svarbus pakeitimas – galingieji keturračiai motociklai turėtų būti re-gistruojami ne Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų re-gistre, o Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Be to, juos vairuoti galėtų tik asmenys, su-

laukę 18 metų ir turintys B kategori-jos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimus.

Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra būtų atliekama prieš registraciją, tad transporto priemo-nės registracija ir valstybinio nume-rio ženklo išdavimas patvirtintų, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir tinkama dalyvauti vieša-jame eisme. Nauja tvarka leistų efek-tyviai sumažinti eismo įvykio metu stipriai sugadintų ir iš esmės netinka-mų remontuoti, nesaugių transporto priemonių patekimą į Lietuvos auto-mobilių rinką.

Įstatymo projekte taip pat siūloma patikslinti nuostatą, draudžiančią už-dengti valstybinio numerio ženklus numatant, kad tuo atveju, kai veža-mas prie transporto priemonės už-pakalinės dalies pritvirtintas dviratis uždengia valstybinio numerio žen-klą motorinės transporto priemonės gale, gerai matomoje vietoje turė-tų būti pritvirtinta valstybės įmonės „Regitra“ išduota lentelė su valstybi-niu numeriu.

VL, Susisiekimo ministerijos inf.

Nenuspėjamas prekeivių ir pirkėjų elgesys kelyje gali sukelti skaudžių padarinių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, valstybės įmonėje „Regitra“ išlaikiu-sieji teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus gaus 10 metų galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pakelių prekeiviai kelia grėsmę patys sau ir aplinkiniams

Nenuspėjamas prekeivių ir pirkėjų elgesys kelyje gali turėti skaudžių padarinių. Nors šiais ir praėjusiais metais didesnių nelaimingų atsitikimų neužfi ksuota, tačiau prieš dvejus metus dėl prekybos pakelėse žuvo moteris ir mažametis vaikas.

Nauja pažymėjimų išdavimo tvarka

192011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis Emigracija

Lilija ValatkienėVL žurnalistė, lilija.valatkiene@ valstietis.lt

„Man pati nka čia gyventi “, – sako lietuvė A.Bonniot, septynerius me-tus dirbanti profesionalia vertėja Eu-ropos Komisijoje Liuksemburge.

Pasienio zonoje – pigiau

Kol ji persikraustė į savo svajonių namą, teko pagyventi ir Prancūzijoje, ir Anglijoje. Nuomojami būstai buvo savaip jaukūs ir mieli, tačiau visos šir-dies ir išmonės Asta į juos negalėjo sudėti dėl paprasčiausios priežasties – jie turėjo savo šeimininkus, buvo su-tvarkyti pagal jų skonį ir stilių.

Turėjo praeiti keletas metų, kol lietuvė atsidūrė nedideliame Vivily-je, prisiglaudusiame garsiojo Arlono pašonėje. Per šias miškais ir pilimis apsuptas vietoves kadaise vingiavo se-nasis legendinis romėnų kelias. Čia galima aptikti ne tik gynybinės sienos pamatų liekanų, bet ir išlikusį gyny-binį bokštelį. Turtingiausiais Europo-je laikomi vietos muziejai saugo neį-kainojamus archeologijos ir senosios kultūros lobius, menančius romėnų ir galų laikų epochą.

„Nuo namų slenksčio iki darbo Liuksemburge – apie 30 kilomet-rų. Tą atstumą rytais dėl transpor-to kamščių įveikiu per 50 minučių. Vakare, jeigu pavyksta pabėgti nuo didžiosios spūsties keliuose, namus pasiekiu per 25 minutes“, – pasako-jo Asta.

Ar negaila kelyje praleisto laiko?„Mes sąmoningai nesirinkome

gyvenimo Liuksemburge. Nekilno-jamasis turtas ten ne tik labai bran-gus, bet ir prastos kokybės. Dabar Liuksemburgas yra turtingiausia ES valstybė, tačiau dar prieš 30 metų tai buvo skurdus kraštas. Namai su ma-žais langeliais ir mažiukais kambariu-kais – paveldas, pardavinėjamas fan-tastiškomis kainomis. Dabar paklojęs 500 tūkst. eurų tokį namuką gali griauti ir perstatyti pagal poreikius“, – tikino A.Bonniot.

Lietuviai, kaip ir kiti ES tarnauto-jai, nusprendę įleisti šaknis, dažniau-siai renkasi pasienio zonas Belgijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje.

Namų pirkimo konkursas

„Pirkti namą Belgijoje – visai ne tas pat, kaip Lietuvoje. Mes bend-ravome tik su nekilnojamojo turto agentu. Užpildėme specialią anketą, kurioje turėjome nurodyti savo įsi-

vaizduojamo namo vertę, nežinoda-mi, kiek už jį prašo šeimininkai. To-kiame savotiškame aukcione dalyvavo keletas pirkėjų“, – prisiminė Asta.

Po poros savaičių paaiškėjo, kad Asta su draugu nurungė kitus pirkė-jus, kai pateikė pasiūlymą, kuris buvo arčiausiai šeimininkų geidžiamos su-mos. Lietuvė pasiūlė 257 tūkst. eurų, o namą parduodantys belgai už savo turtą pageidavo 330 tūkst. eurų.

„Pagal taisykles, mums teko sumo-kėti visus 330 tūkst. eurų. Tačiau mes nurungėme žmones, kurie už namą pasiūlė tik trimis tūkstančiais eurų mažiau“, – džiaugėsi A.Bonniot pa-sakodama apie mums negirdėtą, bet Belgijoje seniai praktikuojamą namų pirkimo konkursą.

1970-ųjų architektūros stilistika Lietuvoje neturi daug gerbėjų, tačiau tokie vienaaukščiai namai Belgijoje yra itin populiarūs ir mėgstami dėl savo modernumo, šviesių erdvių, aiš-kių ir švarių linijų.

Gera aura ir gražūs vaizdai

Su namo šeimininkais pirkėjai ar-timiau pasikalbėjo tik tada, kai agen-tas ofi cialiai pranešė, kad konkursą laimėjo A.Bonniot ir jos gyvenimo draugas Žanas Mišelis Renaras.

„Mes su draugu nedelsdami nu-važiavome visko atidžiau apžiūrėti ir susipažinti. 160 kvadratinių met-rų namą parduodantys šeimininkai buvo mieli pensininkai. Jie nuspren-dė išsikraustyti į kitą vietą ir liku-sią gyvenimo dalį praleisti prie jū-ros. Pasijutome apgaubti ne tik geros auros. Namas stovi bažnyčios ir sodų apsuptyje. Tačiau labiausiai mus su-gundė modernus vidinis namo sodas, kurį sumanėme uždengti stikliniu stogu ir paversti bendra gyvenamąja erdve“, – džiaugėsi sumanymu nau-jieji šeimininkai.

Pora nusprendė parduoti iki šiol turėtus savo atskirus butus, o namą rekonstruoti taip, kad jame būtų jau-ku, erdvu, funkcionalu gyventi, ir svar-biausia, kad dvylikametė Astos dukra

Emilija iš pirmosios santuokos turėtų savo atskirą erdvę.

Namo rekonstrukcija kainavo be-veik tiek pat, kiek ir pats pirkinys.

Sodas – artimiausias projektas

„Šis namas yra tipiškas 1970-ųjų modernistinio stiliaus pavyzdys. Sta-čiakampio formos mūrinis viena-aukštis su ilga stikline galerija ir atvi-ru sodu viduje. Tokie namai būdingi arabų kraštams. Už jo projektą bel-gų architektas 1976 m. pelnė specialų prizą“, – prisiminė Asta.

Gavę leidimą, naujieji šeiminin-kai namą dar labiau sumodernino. Išgriovė keletą vidinių sienų, įrengė didesnius miegamuosius su vonio-mis, sumontavo stumdomas stiklo pertvaras, vidinį namo sodą užden-gė stikliniu stogu, apšiltino grindis ir įrengė nuostabią poilsio bei maisto gamybos oazę.

„Erdviame 40 kvadratinių met-rų valgomajame, pereinančiame į svetainę su poilsio zona, verda visas

mūsų gyvenimas. Čia priimame sve-čius, iki išnaktų vakarojame patys. Į miegamuosius išsiskirstome, kai pro stiklinį stogą ima mirkčioti žvaigž-dės“, – džiaugėsi Asta pavykusia re-konstrukcija.

Vietomis paliktos medinės lubos, židinio akmenys su kriauklių inkrus-tacija – tai detalės, kurių naujieji šei-mininkai nusprendė rekonstrukcijos metu nekeisti.

„Jos neleidžia pamiršti, kad na-mas turi senųjų šeimininkų gerąją dvasią“, – prisiminė Asta tvirtinda-ma, kad naujos statybos namai jai ne prie širdies.

Artimiausias poros projektas – su-kurti sodą šalia namo. Asta prisipaži-no, kad norint įrengti sodą nepakan-ka prisipirkti gražių augalų. Nors ji su draugu turi puikiai išlavintą skonį, menišką prigimtį, stiliaus nuojautą, tačiau landšafto dizainerio patarimų ketina klausytis atidžiai.

Interjerą kūrė patys

Namo rekonstrukcijai šeimininkai samdėsi architektus, turėjusius palai-minti techninius sprendimus. Tačiau interjero dizainerio paslaugų nepri-reikė.

„Kreiptis į dizainerį yra tas pat, kas atiduoti galimybę kurti. O kurti mes abu mėgstame. Praturtiname save ieš-kodami naujų sprendimų parodose,

ugdome skonį vartydami specializuo-tus leidinius, lankydamiesi praban-giuose interjeruose, kuriuos sukūrė garsūs specialistai. Interjeras – mano pomėgis. Gal ateityje jis pavirs profe-sija“, – svarstė Asta.

Specialistai sako: kai namui būna suteikta forma, nereikia siekti per trumpą laiką užpildyti jo vidaus.

„Tegul tai virsta mūsų gyvenimo pomėgiu, kuriame atsispindės mūsų patirtis ir nauji atradimai“, – tokiomis taisyklėmis vadovaujasi Asta ir Žanas Mišelis, iš savo senųjų namų atsinešę tris pagrindines spalvas ir vyriškojo bei moteriškojo stiliaus sąvokas.

Kai Asta ir Žanas Mišelis nu-sprendė gyventi kartu, reikėjo sujung-ti ir abiejų interjero vizijas. Jie neno-rėjo atsisakyti vertingos gyvenimiškos patirties, kaip ir vertingų, kiekvieno širdžiai brangių daiktų.

Taip į naujuosius namus atkeliavo mėgstamų dailininkų paveikslai ir kai kurie baldai.

Naudodami spalvas šeimininkai pabandė sujungti savo stilius, patir-tį ir istorijas.

Nors pagrindinė namo kryptis – modernistinė, skirtingų kambarių in-terjere puikiai dera Kinijos meistrų komoda ir krėslas, prancūziško sti-liaus baldai iš tikmedžio.

Gyvenimo ir darbo pasienyje ypatumaiKiekvieną dieną po du kartus Asta Bonniot kerta valstybės sieną. Iš Belgijos pasienyje esančio Vivilio miestelio važiuoja įdarbą Liuksemburge, o vakare kuo greičiau skuba grįžti į jaukų, savo rankomis sukurtą namą.

„Dangus ir sodas visada arti mūsų“, – džiaugėsi A.Bonniot su-manymu vidinį kiemą uždengti stik liniu stogu ir taip pratęsti šiltą, jaukią gyvenamąją erdvę.

Lietuviai, kaip ir kiti ES tarnautojai, nusprendę įleisti šaknis, dažniausiai renkasi pasienio zonas Belgijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje.

Šeima nusprendė parduoti iki šiol turėtus savo atskirus butus, o namą rekonstruoti taip, kad jame būtų jauku, erd vu, funkcionalu gyventi, ir svarbiausia, kad dvylikametė Astos dukra Emilija turėtų savo atskirą erdvę.

Erdviame 40 kvadratinių metrų valgomajame, pereinančiame į svetainę su poilsio zona, verda visas šeimos gyvenimas. Asmeninio archyvo nuotraukos

20 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštisSkelbimai

PARDUODAŽemės ūkio techniką ir padargus

Kombainą NEW HOLLAND CLAY-SON-1545 (3,8 pjaunamoji, be smul-kintuvo). Skambinti tel.: 8 686 56 677, 8 615 45 410.

(SM. 643)

Kombainą CLAAS DOMINATOR-66 (pjaunamoji 3,8, smulkintuvas).Skambinti tel.: 8 686 56 677, 8 615 45 410, Zarasai.

(SM. 644)

Nebrangiai traktorines: bulviakases, trąšų barstytuvus, šienapjoves, šie-no vartytuvus. Arklines: bulviaka-ses, šienapjoves, grėblius, akėčias, pakinktus arkliams, svarstykles.Skambinti tel.: (8 346) 59 144, 8 612 20 892.

(P. p)

(Užs. 440)

Lenkišką bulvių kasamąją (geros būklės, kaina 3 900 Lt).Skambinti tel. 8 616 56 618, Žydrū-nas.

(SM. 645)

DON-1500. Dalimis kombainus: DON, FORTSRIT-516, -514, CLASS DOMINATOR-105, -100. DJ-1050, JE-NISEJ. Traktorius dalimis: K-701, DJ-7810, NEW HOLAND TM-140.Skambinti tel. 8 698 05 909.

(Pa. 185)

Žolės smulkintuvą KIR , 4 t traktoriaus priekabą, šieno vartytuvą DOBILAS.Skambinti tel. 8 686 64 815.

(Pl. 112)

Vyniotuvą KVERNELAND-7517, šie-napjoves JF-245. Pristatome nemo-kamai.Skambinti tel. 8 699 53 268, Ukmer-gė. (AN. 23)

Priekabą 2 PTS-4, sėjamąją SZ-3,6, 9 t priekabos dokumentus.Skambinti tel. 8 630 38 181.

(UD. 24)

Traktorius T-25, LTZ-55 (su krautu-vu, 1997 m.), kasamąsias, kombai-nus ANNA, kratytuvus, krautuvus, plūgus, kultivatorius, lėkštes, frezą (1,85), kombainą FAHR-2,7 K, CLAAS MATADOR (dalimis), ritinių nešiotu-vą, frontalinį krautuvą ir kitą žemės ūkio techniką.Skambinti tel.: (8 315) 42 399, 8 685 58 025, Alytus. (Aln. 72)

Tvarkingą grūdų kombainą JENISEJ, purkštuvus HARDI, grūdų piltuvą, bulvių sodinamąją.Skambinti tel. 8 698 76 649.

(Pa. 181)

Šiaudų briketavimo presą BIOMAS-SER DUO BS-207 (2 vnt.) ir šiau-dų smulkintuvą-malūną TOMAHA-WAK-505 M. Bendra kaina 14,250 EUR + PVM.Skambinti tel. 8 690 01 015.

(Ka. 240)

Javų kombainus: CLAAS DOMI-NATOR-78, -88, -96, -98, DRON-NINGBORG-1250, -1650, -7500.Traktorius: FENDT-615 (185 AG), FENDT-614 (165 AG), FENDT-309 (90 AG), FENDT-310 (100 AG, su krautuvu), IH-1445 XL (145 AG), IH-574 (60 AG), BELARUS-50, -82 FORD-4000 (60 AG). Mini traktorius: JANMAR, ISEKI (12–18 AG, su frezomis). Ekskava-torius FORD-655, -675. 2 eilių naujas ir naudotas bulvių so-dinamąsias, mėšlo kratytuvus (6, 8 t), ryšulinius ir ritininius presus (diržinius, būgninius), grėblius-vartytuvus, žoliapjo-ves (naujas ir naudotas), žolės ir šiaudų smulkintuvus, kulti-vatorius (4–6 m), ekologines akėčias (6, 12 m), germinato-rius (5, 6 m), 2–7 korpusų plū-gus (paprastus ir apverčiamuo-sius, su apsaugomis), javų sėja-mąsias (3, 4, 5 ir 6 m, su žemės dirbimu ir be žemės dirbimo), kukurūzų sėjamąsias (4–8 ei-lių), volus-tankintuvus, purkš-tuvus HARDI (600–3 500 l), 1 ir 2 diskų tręštuvus, 3, 4, 5 ir 6 m skutiklius, 3, 6 t srutvežius, 2 ir 3 ašių traktorines puspriekabes ir priekabas, 1 ir 2 vagų bul-vių kombainus, kitą žemės ūkio techniką bei įvairią naują len-kišką žemės ūkio techniką.Javų kombainus: CLAAS, DRON-NINGBORG, FORTSCHRITT, ku-kurūzų smulkintuvą NEW HOL-LAND-375 (dalimis).Pakiršinys, Baisogalos sen., Ra-dviliškio r.Mob. tel. 8 685 27 800, tel. (8 422) 65 200, www.auridana.lt.

(P. p)

Traktorius iš Vokietijos: MTZ-920, MTZ-820, MTZ su krautuvu, MTZ-82UK, MTZ-80UK, MTZ-82, MTZ-80, MTZ-550, MTZ-52, MTZ-50, svorius prie MTZ, frontalinį krautuvą prie MTZ, daržinius ra-tus, variklį. Galime atvežti.Skambinti tel. 8 608 77 432.

(Ka. 238)

Naujas švediškas miško prieka-bas (7–15 t).Skambinti tel. 8 699 68 814.

(P. p)

MTZ-920, MTZ-1025, MTZ-82 UK, MTZ-80 UK, MTZ-55, T-25, T-40, ekskavato-rių JUMZ, frontalinius krautuvus.Skambinti tel. 8 656 42 963.

(P. p)

Pastaba: skelbimo tekstas siunčiamas viena žinute, iki 160 simbolių. Paslauga veikia „Omnitel“, „Bitė“ ir „Tele2“ tinkluose.

1 Rašykite žinutę:

VL PARDUODU SODINUKUS. ALMA 8 XXX XXXXX 2 Siųskite numeriu 1390. 3 Apie skelbimo priėmimą būsite informuoti SMS žinute.

Žinutės kaina – 10 Lt.

Neturite laiko? Siųskite asmeninį skelbimą „Valstiečių laikraščiui“ mobiliuoju telefonu neišeidami iš namų ar darbo vietos!

1390SKELBIMAITRUMPUOJU NUMERIU

informuoja:

TRAKTORIAI TK („Vladimirec“)

Priekabos šienapjovės-

rinktuvės

Teleskopiniai ir frontaliniai KRAUTUVAI

Priekabos, puspriekabės

Mėšlo kratytuvai, srutvežiai

Ruloniniai presai,vyniotuvai

Plūgai, skutikai,kultivatoriai

Bulvių kasamosios,sodinamosios

Trąšų barstytuvai Sodo ir lauko purkštuvai

Tel.: (8-5)2306178, 2306125, Vilnius

www.agrot iek imas. l tTel.: (8-37) 787022, Kaunas

Augalų smulkintuvai,šienapjovės

(Užs. 498)

212011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis Skelbimai

(Užs. 388)

(Užs. 499)

(Užs. 500)

(Užs. 379) (Užs. 235)

www.horomechanika.ltwww.horomechanika.lt

Šienapjovės „Exact“ (245, 285, 325 pločio) – nuo 17 900 Lt

Mulčeriai „Maxio“ (2,2, 4, 2,8, m) – nuo 12 000 Lt

Grėbliai „Repossi“ (3,6, 4,2, 4,6, 6,5 m) – nuo 9 500 Lt

Presai „Wolagri“ – nuo 52 000 Lt Vyniotuvai „Wolagri“ –

nuo 29 000 Lt Priekabos „Palms“ –

nuo 17 000 Lt HORO MECHANIKA, J.Basanavičiaus g. 101 a,

Šiauliai. Kontaktinis telefonas

8 611 41466.

Aukštos kokybės šienavimo technika:

NAUDOKIS DABAR, sumokėk gavęs paramą

(Užs. 276)

Dviejų vagų prikabinamos

BULVIAKASĖS

Tel. 8 698 21755www.galuotas.lt

Atitinka ES reikalavimus

(Užs. 473)

Šiaudų smulkintuvai kombainams DON ir NIVA, naujos sunkiosios diskinės lėkštės

BDT-3 ir BDT-7, grūdų beica vimo mašinos, dalginių šienapjovių KSF atsarginės dalys.

Remontuojame, balansuojame šiaudų smulkintuvų velenus.

Skambinti tel. 8 687 15 183.(Užs.386)

PARDUODAŽemės ūkio techniką ir padargus

Įmonė parduoda naudotus: 3–6 m pločio diskinius ir noraginius sku-tiklius, trąšų barstytuvus, javų bei kukurūzų sėjamąsias, tankinimo vo-lus, vartomuosius ir paprastus plū-gus, įvairaus galingumo traktorius, kombainus, pakabinamus, prikabi-namus ir savaeigius purkštuvus, ro-tacines šienapjoves su plaušintuvais ir be jų, plėvelės vyniotuvus, ritini-nius presus šienui, šiaudams ir ža-liajai masei, prikabinamus žolės ir kukurūzų smulkintuvus, mėšlo kra-tytuvus, ritinių vežimo priekabas bei kitą techniką. Pristato į bet kurią Lietuvos vietą savo transportu.Skambinti tel. 8 620 66 089, Joniškė-lis, Pasvalio r.Internete: www.agrarines.lt.

(Ka. 178)

Gerus presus ir kombinuotus presus CLAAS-255, -250, -46, WELGER -200, JOHN DEERE -550, -580, KRONE-1250, -130, NEW HOLLAND-644, -650.Skambinti tel. 8 699 49 420.

(P. p)

Parduodami čekų gamybos PANTER motoblokai su įvai-riais priedais (žoliapjovė, kul-tivatorius, sniego valytuvas ir t. t.), savaeigės diskinės žo-liapjovės (tinka aukštai žolei pjauti), moduliaciniai agrega-tai (našumas 0,1–0,9 ha/val.)Daugiau informacijos tel.: (8 37) 33 1073, 8 618 79 433 arba www.juolaina.lt.

(P. p)

Didelį ir našų arpą grūdams, sė-kloms valyti ir rūšiuoti.Skambinti tel. 8 687 66 870.

(Ka. 174)

Parduodami melžimo aparatai ir jų detalės. Remontuojame.Skambinti tel. 8 685 26 204.

(P. p)

Pigiai – įvairią suvirinimo įrangą KEMP, SVARK, TIG, INVERT ir kt. (superka, keičia, konsultuoja, at-vyksta). Skambinti tel.: 8 657 88 851, 8 602 66 666. ww.kempai.visiems.lt.

(P. p)

Dėmesio! Kas savaitę nauja kom-bainų siunta: JOHN DEERE-1085, -1075, -930, CLAAS DOMINA-TOR-85, -76, -75, -38, NEW HOL-LAND-TF44, -8080, -8070, LA-VERDA-3700, -3400, DEUCH-FAHR-1320, SAMPO-650, -410, MASSEY FERGUSON-307, -206, DRONNINBORG -3000, -7000, VOLVO-830, -900, -800, trakto-rius: NEW HOLLAND-8770, TM-150, -8700, LAMBORGINI-1506 (krautuvas), CASE -7130, -7110, -5130, -785, JOHN DEERE-4640, -4450, -4350, -2130, MASSEY FERGUSON-8155, -6170, plū-gus (paprasti ir vartomieji, 2–8 korp.), KVERNELAND, OVERUM, sėjamąsias: VADERSTAD, NORDS-TEN, STENGSTED, TUME, JUKO (2,5–6 m su trąšomis ir be jų), ly-ginimo volus, kultivatorius, dis-kinius skutiklius, germinatorius, trąšų barstytuvus, šieno ir šiau-dų presus (ryšulinius ir ritininius) CLAAS, NEW HOLLAND, JOHN DE-ERE, WELGER, plėvelės vynio-tuvus, šienapjoves, vartytuvus, pašarų dalytuvus, mėšlo kraty-tuvus, srutvežius, purkštuvus, priekabas, miško priekabas, šakų smulkintuvus, atsargines plūgų, sėjamųjų, traktorių dalis ir kt.Vievis, Statybininkų g. 9A, tel.: (8 5) 282 5181 (8–17 val.), 8 699 68 814 (technika), 8 699 68 813 (atsarginės dalys). Šiauliai, Lingailių g. 5, tel.: (8 41) 51 91 16 (8–17 val.), 8 699 49 420 (technika), 8 681 33 309 (atsargi-nės dalys).www.agrotaka.lt. (P. p)

Naują techniką (atinkančią ES programas, taikome lanksčias fi nansavimo sąlygas), prieka-bas, puspriekabes (5–36 t, la-bai įvairi komplektacija), mėšlo kratytuvus PTU (5–36 t), diski-nes, pneumatines ir mechanines sėjamąsias (su dirbimu ir be), frezas, mulčerius, purkštuvus (200–3 000 l), trąšų barstytu-vus, šieno ir šiaudų presus, vy-niotuvus, diskinius plūgus PD, lėkštes, germinatorius, kultiva-torius, šienapjoves, vartytuvus (iki 7,8 m), pašarų dalyntuvus, šluotas, frontalinius krautuvus, sniego peilius.Vievis, Statybininkų g. 9A, tel. 8 699 68 814Šiauliai, Lingailių g. 5, tel. 8 699 54 941. www.agrotaka.lt. (P. p)

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkš-tes, kultivatorius, plūgus, bars-tytuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šieno pūstuvus, va-lomąsias, malūnus, traiškytu-vus, bulvių sodinamąsias, ka-samąsias, srutvežius, rūšiuotu-vus, šutintuvus, dalgines ir ro-tacines žoliapjoves, žolės smul-kintuvus, įvairius presus ir jų adatas, vartytuvus, plėvelės vyniotuvus, mėšlo kratytuvus, špagatą, elektrinius piemenis, atsargines dalis, agregatus ja-poniškiems traktoriams, plū-gą KVERNELAND (vartomas, 5 korpusų su lingėmis), trakto-rių MTZ ir T-25 kabinas. Prista-tome. Tvarkome dokumentus gautai ES paramai.Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028.

(P. p)

Vartomus plūgus KUHN CHE-LENGER (10 k.), KWERNELAND (6, 7, 8 k.), OVERUM (5, 6 k.).Skambinti tel. 8 699 30 380.

(P. p)

MTZ-82 UK, MTZ-820 (2005 m.) (tvarkingi, iš Vokietijos), MTZ-80 UK (su krautuvu), MTZ-80 varikliai, MTZ varomas prieki-nis tiltas.Skambinti tel. 8 699 48 991.

(P. p)

(Užs. 497)

(Užs. 455)

(Užs. 436)

22 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Nebrangiai maistines (senas ir švie-žias) bulves. Didesnį kiekį galime at-vežti. Prienai – Vilnius.Skambinti tel. 8 662 83 653.

(SM. 638)

Parduodu grikius (10 t).Skambinti tel.: 8 615 45 410, 8 687 28 907, Trakai.

(SM. 639)

GyvuliusIšparduodu dedekles vištaites MORA-VIA (10 Lt). Didesnį kiekį pristatome.Skambinti tel. 8 686 79 659.

(SM. 641)

Parduodu melžiamą karvę (rami, 8 m.). Skambinti tel. 8 650 91 459, Vladas.

(SM. 642)

Įvairūs1 000 l plastikiines talpyklas (kontei-nerius) vandeniui, degalams laikyti. Atvežame.Skambinti tel. 8 620 51 489.

(SM. 636)

Skubiai parduodu fermas.Skambinti tel. 8 686 79 659.

(SM. 640)

Darbo kėdes SOLO (ant ratukų, kai-na 200 Lt), stačiakampius darbo sta-lus (ant 4 metalinių kojų, kaina 400 Lt), lenktus darbo stalus (kairinius ir dešini-nius, ant metalinių kojų, kaina 650 Lt).Skambinti tel. 8 652 64 141, Vilnius.

(P. p)

Metalinį garažą nusikelti (išardo-mas, 3x6 m). Atvežame.Skambinti tel. 8 646 79 187.

(P. p)

Parduodamas dviejų kambarių butas Palangoje.Skambinti tel. 8 675 43 362.

(P. p)

PERKAŽemės ūkio techniką ir padargus

Šieno presą KIRGIZTAN, žolės smul-kintuvą KIR, 2-4-6 tonų traktorines priekabas, traktorius T-16, T-25.Skambinti tel. 8 615 12 847.

(Pl. 111)

Presą KIRGISTAN, šienapjovę FORTSCHRITT-E302, -E303, traktorių MTZ-80, -82 (didelėmis kabinomis, gali būti su frontaliniu krautuvu).Skambinti tel. 8 683 52 144.

(Ka. 187)

MTZ-82, -952 arba kitą MTZ markės traktorių, frontalinį krautuvą, mėšlo kratytuvą, priekabą, plūgą KVERNE-LAND, T-40 AM. Skambinti tel. 8 612 72 617.

(Ka. 241)

AugalusGrūdus maišuose: kviečius, miežius, avižas, rugius, kvietrugius, žirnius.

Skelbimai

(Užs. 405)

(Užs. 479)

(Užs. 392)

UAB „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija

PERKAME MIŠKĄ

SU ŽEME ARBA IŠKIRTIMUI Darome miškotvarkos projektus Rėžiame biržes Konsultuojame miško

savininkusKreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787,El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt

(Užs. 20)

PARDUODAŽemės ūkio techniką ir padargus

2–7 korpusų plūgus KVERNELAND, universalias sėjamąsias, purkš-tuvus HARDI (800–2 400 l), trąšų barstytuvus BOGBALLE, AMAZO-NE, šieno presus (ritininius ir ryšuli-nius), žolės smulkintuvus, kultiva-torius, tankintuvus, volus-tankin-tuvus, lėkštes, siloso pjovimo peilį, srutvežį (6,5 t), ekologines akėčias, traktorius NEW HOLLAND-8670, JOHN DEERE-7800, javų kombai-nus DRONNINGBORG-1200, -3000, -4000, -4500, -7000, -7500, JOHN DEERE-985, -1188, -1072, CLA-AS DOMINATOR-98, -108, -88, -78, SAMPO-680, -690, VOL-VO-800, -830, -1110, -1130, LA-VERDA-3650, kombainus dali-mis DRONNINGBORG, CLAAS DO-MINATOR-76, -108, NEW HOL-LAND-1540, JOHN DEERE, VOLVO.Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775.www.gudienostechnika.lt.

(P. p)

Naujus ir naudotus: žolės smulkin-tuvus, šienapjoves, grėblius-varty-tuvus, šieno rinktuvus, traktorius T-25, mėšlo kratytuvus, plūgus, kultivatorius, volus, frezas, lėkš-tines akėčias, bulviasodes, bulvia-kases, bulvių kombainus ANNA, rū-šiuotuvus, kauptuvus, elektrinius piemenis, atsargines dalis ir kitą žemės ūkio techniką. Pristatome.Skambinti tel. 8 682 94 733.

(Ka. 182)

AugalusParduodu 50 t miežių.Skambinti tel.: 8 698 01 685, (8 45) 141 827, Pasvalio r.

(P. p)

3 t ir daugiau pasiimame. Mokame iš karto grynaisiais.Skambinti tel. 8 617 60 548.

(SM. 637)

GyvuliusSuperkame įvairaus amžiaus arklius, galimas keitimas į gerus darbinius.Skambinti tel. 8 648 40 148.

(SM. 646)

Brangiai – bulius, karves, tely-čias. Mokame 6–21 proc. Atsi-skaitome iš karto.Skambinti tel. 8 614 57 417.

(RŽ. 31)

Įvairaus įmitimo arklius (galimas keitimas). Skambinti tel. 8 611 16 161.

(Ka. 232)

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM, sve ria, atsiskaito vietoje. Skambinti tel.: 8 699 90 758, 8 685 51 635.

(Pa. 172)

Galvijus. Sveria, moka už gyvą svo-rį. Atsiskaito iš karto.Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965.

(Vr. 32)

Skerdykla – bulius, telyčias, karves. Sveria, moka priedus. Pasiima.Skambinti tel. 8 612 08 756.

(Pa. 170)

Brangiai įmonė – karves, bulius, telyčias. Sveria, moka priedus.Skambinti tel. 8 616 24 730.

(Pa. 171)

Įmonė nuolat superka įvairaus įmitimo arklius, pasiima savo transportu, moka PVM. Skambinti tel: (8 440) 73 535 8 686 40 593.

(P. p)

ĮvairūsUAB „Dagmedis“ perka mišką su žeme arba išsikirsti.Skambinti tel. 8 698 24 238.

(P. p)

PRANEŠIMAIŠaukiamas pakartotinis neeilinis so-dininkų bendrijos „Pagiriai“ narių susirinkimas. 2011 m. liepos 30 d., 10 val., Vilniaus r. Melekonių km., SB „Pagiriai“.Susirinkimo darbotvarkė: 1. Revizo-rės rinkimai. 2. Valdybos nario Jev-genij Mickevič atšaukimas ir naujo valdybos nario rinkimai. 3. Vasaros vandens tiekimo klausimas ir mo-kesčio už vandenį svarstymas.SB „Pagiriai“ valdyba.

(P. p)

Prarastą L. Pancerovos įmonės (įm. kodas 2388017) apvalų antspaudą laikyti negaliojančiu.

(P. p)

2011 m. rugpjūčio 6 d. (šeštadie-nį), 12.00 val. šaukiamas sodininkų bendrijos ,,Santaka“ narių susirin-kimas, kuris vyks bendrijos vidaus miško aikštelėje.Darbotvarkė: 1. Audito komisijos iš-vados pateikimas ir tvirtinimas. Val-dybos darbo už 2010 m. vertinimas. 2. Bendrijos įstatų projekto svarsty-mas ir tvirtinimas. 3. 2011 m. sąma-tos projekto tvirtinimas. 4. Bendri-jos vidaus tvarkos taisyklių projekto svarstymas ir tvirtinimas. 5. Bendri-jos valdybos, revizijos komisijos narių ir jų pirmininkų rinkimai. 6. Bendrijos valdybos darbo reglamento projekto svarstymas ir tvirtinimas. 7. Dėl sodi-ninkų leistinosios individualios elek-tros galios didinimo. 8. Kiti klausimai.Pakartotinis bendrijos narių susirin-kimas, neįvykus skelbtajam, vyks toje pačioje vietoje pagal tą pačią darbotvarkę 2011 m. rugpjūčio 20 d., 12.00 val.Bendrijos valdyba.

(P. p)

PASLAUGOSJuostiniais gateriais (elektra, ben-zinas, dyzelinas) pjauname medie-ną pas klientą. Parduodame juosti-nį mobilų gaterį.Skambinti tel.: 8 685 69 805, 8 652 42 961.

(P. p)

Sienų ir grindų apšiltinimas į oro tarpus EKO vata, termoputa, polistireno gra-nulėmis. 1 kv. m kaina nuo 7 Lt. Kon-sultuojame, dirbame visoje Lietuvoje.Skambinti tel. 8 689 68 528.

(Vr. 34)

PASLAUGOSJavų ir rapsų nuėmimo paslaugos.Skambinti tel.: 8 605 67 389, 8 616 35 485. (P. p)

Rapsų ir javų kūlimas kombainu CLAAS LEXION.Skambinti tel. 8 671 01 020.

(R. 584)

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z viso-je Lietuvoje ištisus metus! Garanti-ja, priežiūra.Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas.www.melkerlita.lt. (Ka.100)

Kilnojamuoju gateriu pjauna medie-ną (atvyksta į namus). Padeda įsigy-ti medienos. Parduoda pjautą staty-binę medieną (priima užsakymus).Skambinti tel. 8 687 30 551.

(K. 64)(Užs. 466)

(Užs. 115)

232011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis Skelbimai

Pretendentas į butą –(300 000 Lt) 0287546 Nissan Juke (TV) – Jūratė Jankutė Nissan Juke – 0270846 Nissan Juke – 0431431 Ford Fiesta – 0301385 Kelialapis į Maljorką – 0021176 Kelialapis į Graikiją – 0374463 Kelialapis į Turkiją – 02 10 801 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0310319, 0201687, 0175319 0132900, 0601935 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0110425, 0618566, 0617082 Dviračiai „Panther“ – 009*469

LCD televizoriai „Samsung“ – 044*721 Muzikos centrai su DVD „Lenco“ – 001*789 Fotokameros „Kodak“ – 025*657 Cikloninės krosnelės „LR“ – 009*146 Keptuvės „Hot Pan“ – 040*561 TV priedėliai „TV STAR T1000“ – 013*868 GPS navigatoriai „Prestigio“ – 057*803 Kompiuteriai „Samsung“ – 052*855 Pakvietimai į TV: 045*218, 056*116, 024*168.

08 21 63 31 69 35 58 74 55 48 27 05 41 17 46 67 43 07 12 52 59 37 53 04 49 73 34 26 19 40 28 68 13 25 60 – keturi kampai 20 22 50 01 06 – eilutė 32 64 23 03 44 – įstrižainės 30 54 38 10 – visa lentelė

TELELOTO lošimo Nr. 797 (2011 07 17)

Papildomi prizai:

Visa lentelė – 75 620(2 x 37 810) LtĮstrižainės – 10 LtEilutė – 3 LtKeturi kampai – 3 LtPrognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

* – bet koks skaičius

10 000 Lt (tel. 1634, liepos 4 d.) – Remigijus Lidžius iš Tauragės 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 4 d.) – Danutė Miliūnienė iš Varėnos 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 4 d.) – Vanda Kaminskienė iš Vilniaus

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – Gervėčių melioracijos statinių naudotojų asociacija, Kalnalaukio g.101, Širvintų m.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Gervėčių vietovės melioracijos statinių rekonstrukcija

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Gervėčių k., Joniškių k., Alionių I k., Alionių II k., Širvintėlės k., Beržės k., Širvintų r.

4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas priėmė atrankos išvada , kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalo-mas (2011-06-13 rašto Nr. Vr-1.7-996).

5. Gauti informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą ( per 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo), išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB „ Inžinerinis pro-jektavimas „ biure Laisvės pr.77-317, pas vyr. inžinierių Joną Veignerį ,tel. 869980116, el. Paštas jonas@projektavimas.lt darbo dienomis 8.00-17.00.

UAB „ Inžinerinis projektavimas „ direktorius Karolis Mickevičius

Informacija apie „Širvintų rajono Gervėčių vietovės melioracijos statinių rekonstrukcija“ atrankos išvada

(Užs. 494)

PARDUODAME žemės ūkio paskirties

žemės sklypus Šiaulių, Kelmės, Rokiškio,

Kupiškio, Utenos, Ukmergės r. 1 ha kaina – 8 000 Lt.

Tel.: +370 615 60 026, +370 686 80 867.

(Užs. 410)

(Užs. 251)

KreditaiLizingassGarantijaKreditai

Technika pagal žemės ūkio ir miškininkystės programas!

HORO MECHANIKA, J.Basanavičiaus g. 101a, Šiauliai. Kontaktinis telefonas 8 611 41466. www.horomechanika.lt

Traktoriai Belarus 320.4, 820, 892, 952.4, 952.3, 1221.4, 1025.4, 1523.4 – nuo 680 Lt/mėn.,traktoriai Foton 254, 404 – nuo 465 Lt/mėn.,frontaliniai krautuvai FAUCHEUX (kaušai, šakės, griebtuvai) prie BELARUS, CASE, JOHN DEERE, VALTRA ir kitų traktorių – 470 Lt/ mėn.,puspriekabė Palms 307 (7 t, 11 m3, verčia į 3 puses, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 125 (10 t, 13 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 150 (13 t, 16 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 617 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 190 (15 t, 19 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 820 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 1217 (14 t, 18 m3, hidraulinis galinis bortas) – 656 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 1620 (21 t, 27 m3, hidraulinis galinis bortas) – 850 Lt/mėn.,priekabos HM 2-6 ir HM 2-10 (6 t ir 10 t, 9 m3 ir 13 m3, verčia į 3 puses) – nuo 482 Lt/mėn.,mėšlo kratytuvai RUR-60, tinka ganykloms (6 t, 14 m) – 744 Lt/mėn.,vartomieji plūgai VOGEL&NOOT (3, 4, 5 korp.) – 440 Lt/ mėn.,sėjamosios Berestje-4 MD, 4 m, diskinės, su techn. vėž. – 431 Lt/ mėn.,sėjamosios Berestje-6 MD, 6 m, diskinės, su techn. vėž. – 527 Lt/ mėn.,sėjamosios Berestje 4 MD, 6 MD su trašadėžėmis – 623 Lt/ mėn.,germinatoriai (darbinis plotis 3, 3, 6, 4, 5, 6, 7, 8 m) – nuo 372 Lt/mėn.,tankinimo volai 6 ir 10 m pločio – 431 ir 628 Lt/mėn.,diskiniai skutikliai TL 3,0 – 280 Lt/mėn., TL 4,0 – 324 Lt/mėn.,žemės dirbimo frezos „Tonutti“ (2 m) – 218 Lt/mėn.,cisternos vandeniui 10 t – 765 Lt/mėn, 15 t – 942 Lt/mėn.,šienapjovės EXACT (darbinis plotis – 241, 283, 325 cm) – nuo 311 Lt/mėn.,grėbliai „Repossi“ (darbinis plotis – 350, 460, 650 cm) – nuo 215 Lt/ mėn., šienui, žaliajai masei, sniego buldozeris (nuo 2,5 m) – 80 Lt/mėn.,augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Orsi – nuo 230 Lt/mėn.,augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Maxio (plotis 2-3,6 m) – nuo 221 Lt/mėn.,savikrovės miško priekabos PALMS (10 t, siekis – 6,7 m) – 763 Lt/mėn.,medienos atliekų smulkintuvai FARMI CH 160, CH 260 (šakų storis – iki 16/26 cm) – 215 Lt/ mėn.,traktorinė malkų skaldyklė „Farmi Mastersplit“ – nuo 458 Lt/mėn.,purkštuvai MOSKIT (talpa – nuo 400 iki 4000 l, plotis – 10-24 m) – nuo 186 Lt/mėn.,medžių persodinimo technika – nuo 514 Lt/mėn.,prikabinamas greideris žvyrkeliams Stark TL4030 – 2167 Lt/mėn.pašarų dalytuvai ALIMIX (talpa – nuo 5 iki 24 kub.m) – nuo 943 Lt/mėn., ekologinės akėčios (nuo 2,5 iki 9 m) – nuo 275 Lt/mėn.,rulonų presas – nuo 750 Lt/mėn.

LizingassGarantijaKrKrededititaaiLizingasLi iGarantijaKreditaiLizingasGarantijaKreditaiLizingasGarantijaKreditaiLizingas

NA

UJO

S

PR

EKĖ

S:

KreditaiLizingasLizingas

KrKrKrKrededededititititaaiaiaii

g

KreditaiGarantijaGarantijaKreditaiKreditaiGarantijaGarantija

puspriekabė PALMS 2226, 3-jų ašių, 26 t – 1650 Lt/mėn.;mechaninės sėjamosios Erkul 300, 3 m, diskinės, su technologinėmis vėžiomis – 471 Lt/mėn.,mechaninės sėjamosios BM 28, 4,0 m, prikabinamosios, diskinės, su trąšų įterpimu – 318 Lt/mėn.,trąšų barstytuvas GS2 1200 (plotis – 16-24 arba 24-36 m, talpa – 1200 l) – 196 Lt/mėn.,

(Užs. 8)

(Užs. 496)

Visus pageidaujančius nebrangiai apgyvendinsime atnaujintuose bendrabučiuose.Laisvu nuo studijų metu kiekvienas galės pasirinkti norimą sporto šaką: aerobiką,

krepšinį, lengvąją atletiką, stalo tenisą, svarsčių kilnojimą, tinklinį, vandens pramogas kolegijos baseine, lavinti šokio ir dainavimo gebėjimus.

Studentams suteikiamos puikios galimybės pagal mainų programas studijuoti ir atlikti praktiką ES šalyse.

Kviečiame studijuoti Žemaitijos kolegijojeŽemaitijos kolegija – valstybinė aukštoji mokykla Telšių apskrityje, žinoma visoje Vakarų Lietuvoje kaip mokymo institucija, turinti savo tradicijas ir didelę patirtį

ruošiant specialistus praktikus.Žemaitijos kolegijos fakultetai įsteigti Rietave, Telšiuose ir Mažeikiuose. Šiuo

metu siūlomos šios studijų programos:Rietavo fakultetas:• Verslo vadyba• Buhalterinė apskaita• Informacinių sistemų inžinerija• Agroverslų technologijos• Elektros įrenginių eksploatavimas• Automobilių techninis eksploatavimas• Želdynai ir jų dizainas• Geodezija ir žemėtvarka

Daugiau informacijos mūsų tinklalapyje www.zemko.lt arba telefonu (8 448) 68 471.

Telšių fakultetas:• Muzikos pedagogika• Dailės ir technologijų pedagogika• Šokio pedagogika• Kaimo turizmo vadyba• Socialinis darbas• Kultūrinės veiklos vadyba

Tapk Žemaitijos kolegijos studentu ir atskleisk savo galimybes!

Mažeikių fakultetas:• Verslo vadyba

(P.p.)

Betoninės pramoninės grindys.

Skambinti tel. 8 655 66 888.

(Užs. 357)

Traktoriai: KIOTI (nuo 20 iki 90 AG)

ir BELARUS

Meistrų g. 12, Vilnius. Tel. (8 698) 21 755, (8 5) 216 10 61. www.galuotas.lt

Augalų smulkintuvai

Priekabos PTS-6 ir PTS-4(kitos iki 30 t)

Sėjamosios:mechaninės SZ-3,6 ir SZ-5,4

pneumatinės SPU-4 ir SPU-6

Puspriekabės (nuo 3 iki 30 t)

Mėšlo kratytuvai (nuo 3 iki 20 t)

Srutvežiai (nuo 3 iki 25 t)

(Užs. 10)

(Užs. 456)

SIŪLO DARBĄModerniame ūkininko ūkyje reika-lingi traktorininkai, melžėjas (-a), pagalbiniai darbininkai.Skambinti tel. 8 617 32 607.

(P. p)

Ūkininko ūkyje reikalinga moteris, mo-kanti melžti karves, ir vyras (pagalbinis darbininkas). Aprūpiname gyvenamuo-ju plotu, maistu, mokame atlyginimą.Skambinti tel. 8 616 10 911.

(P. p)

Reikalingas darbininkas galvijų ūky-je Telšių r. Pageidautume vyro arba šeimos. Apgyvendiname.Skambinti tel. 8 616 26 542.

(SM. 627)

Ūkyje reikalinga šeima, pageidauti-na be vaikų, mokanti dirbti žemės ūkio darbus. Apgyvendiname.Skambinti tel. 8 698 86 648.

(P. p)

Papildomas darbas kompanijoje konsultantei (-ui) nuo 18 m. (Rytų medicinos papildai, kosmetika), lais-vas darbo grafi kas.

Skambinti tel. 8 627 20 705, Anykš-čiai.

(AN. 22)

Reikalinga moteris, mokanti melž-ti karves, ir vyras (pagalbinis darbi-ninkas). Apgyvendiname.Skambinti tel. 8 678 50 287.

(P. p)

ĮVAIRŪSGerieji žmonės, prašome pagalbos sūnui kojos operacijai. Kiek galite, perveskite į banko sąsk. LT17 7300 0100 0431 9354. Dėkinga mama Vida Bočienė.Skambinti tel.: (8 381) 57 487, 8 617 92 098.

(AN. 24)

Brangiai perku mišką su žeme, arba iškirsti. Atsiskaitau iš karto. Miška-vežio paslaugos.Skambinti tel.: 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

(Ka. 173)

Brangiai perkame mišką. Pigiai ren-giame miškotvarkos projektus.Skambinti tel.: 8 610 08 437, 8 655 29 683. (Pa. 175)

(Užs. 391)

24 2011 m. liepos 20 d. • Nr. 57 (9076)Valstiečių laikraštis

Kaip pasikeistų medicininiai ban-dymai, atliekami su laboratorinėmis pelėmis, jei jos turėtų žmogaus or-ganus? Masačiusetso technologijos

instituto ( JAV) mokslininkai sukū-rė dirbtines kepenis, labai panašias į žmogaus kepenis. Jos gali būti perso-dintos pelėms. Tai leistų tiksliau nu-

statyti tam tikrų vaistų poveikį žmo-gaus organizmui.

Kad sukurtų tokias kepenis, moks-lininkai dirbtinai užaugino žmogaus kepenų ląsteles, veikiamas įvairių aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, kartu su pelės odos ląstelėmis. Tokios ke-penys buvo įsodintos į pelės organiz-mą. Pasak mokslininkų, šis naujas iš-radimas leis tiksliau imituoti žmogaus kepenų funkcionavimą.

Naujasis išradimas suteiks gali-mybę geriau ištirti žmogaus kepe-nis ir surasti veiksmingiausius vais-tus nuo tokių ligų, kuriomis pelės neserga, pavyzdžiui, nuo hepatito C arba maliarijos.

Loterijos organizatorė „Camelot“ patvirtino, kad Didžiojoje Britanijo-je atsirado rekordinės sumos – 161 mln. svarų sterlingų – laimėtojas. Kol kas nėra tiksliai žinoma, ar prizą lai-mėjo vienas žmogus, ar teks pasida-lyti keliems. Jeigu laimingojo bilieto pirkėjas yra vienas asmuo, jis pateks į 430-ąją turtuolių reitingo, kurį suda-ro britų dienraštis „Sunday Times“, poziciją. Būsimasis turtuolis reitin-ge iškart įsitaisys aukščiau už škotų verslininką Angusą Grossartą ir Iriną

Abramovič, Rusijos oligarcho Ro-mano Abramovičiaus žmoną. Pra-ėjusią savaitę laimėta aukso puodo suma kol kas yra didžiausia Euro-pos loterijų istorijoje. Į antrą vietą nustumtas 113 mln. svarų sterlin-gų laimėjimas, atitekęs laimingajam praėjusių metų spalį. Nėra žinoma, ar 161 mln. svarų sterlingų laimėtojas norės paviešinti savo tapatybę, tačiau jau dabar skelbiama, kad jo pirktame biliete sutapo visi 7 lošimo metu iš-traukti numeriai.

Pasaulis margas

VL, Eltos inf. ir nuotraukos

Paleontologai aptiko dinozauro liekaną, kuri, kaip teigia mokslinin-kai, galutinai patvirtino hipotezę, kad dinozaurai išnyko prieš 65 mln. metų nukritus meteoritui. Meteorito kriti-mo hipotezė pirmąkart iškelta 1980 m., kai mokslininkai ištyrė geologi-nį 65 mln. metų sluoksnį, kuriame buvo gausu iridžio – elemento, ran-damo dangaus kūnuose. Vėliau toks elementas buvo atrastas „Chicxulub“ krateryje. Tai patvirtino, kad į Žemę nukrito meteoritas. Mokslininkų tvir-tinimas, kad dinozaurai išnyko nukri-tus meteoritui, padarytas remiantis Montanoje rasta iškasena – 45 cm ilgio ragu. Jį mokslininkai aptiko vos 13 cm žemiau paleogeno ribos. Iš to sprendžiama, kad iki meteorito nu-kritimo dinozaurai gyveno niekieno netrukdomi. Tokios išvados dauge-lio mokslininkų kritikuojamos, nes, anot jų, negalima teigti to kaip fakto remiantis viena iškasena.

Ginčas, kas pražudė dinozaurus, tęsiasi

Prancūzų ekologai išsiaiškino, kad išsiuntus aštuonis elektroninius laiš-kus į atmosferą patenka tiek pat ang-

lies monoksido, kiek automobi-liu nuvažiavus vieną kilometrą. Prancūzijos aplinkosaugos ir energetikos kontrolės agen-tūra (Ademe) atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad elektro-

ninių laiškų siuntimas taip pat prisideda prie atmosferos teršimo. Siunčiant laišką, kurio dydis yra apie 1 megabaitą, į atmosferą patenka 19 g anglies monok-sido. Palyginkime – nuvažia-vus automobiliu vieną kilome-trą, į atmosferą patenka 140 g

ang lies monoksido. Ekologų verti-nimu, išsiuntus 8 elektroninius laiš-kus gamtai padaroma tokia pat žala,

kaip ir kelionė automobiliu vieną ki-lometrą. Ekspertai aiškina, kad prieš patekdamas į adresato pašto dėžutę

laiškas daugybę kartų kopijuojamas skirtinguose serveriuose. Tam naudo-jama daugybė elektros energija maiti-namų sistemų. Ir, savaime aišku, kuo daugiau „sveria“ laiškas, tuo labiau jis teršia atmosferą. Tyrėjų duomenimis, kiekvieną dieną pasaulyje išsiunčiama apie 250 mlrd. elektroninių laiškų, iš jų 80 proc. – brukalai. Prognozuoja-ma, kad 2013 m. šis skaičius gali iš-augti iki 500 mlrd. elektroninių laiškų per dieną. Prancūzijoje vienos kom-panijos darbuotojas vidutiniškai per dieną gauna 58 laiškus ir išsiunčia 33. Jeigu šį skaičių padaugintume iš 250 darbo dienų per metus, rezultatai nu-stebintų, mat vien gaudamas ir rašy-damas elektroninius laiškus toks dar-buotojas į atmosferą „išmestų“ 13,6 tonų anglies monoksido.

Per minutę atsidūrė tarp turtingiausiųjų

Elektroniniai laiškai teršia atmosferą

Rankraštis už 1,6 mln.doleriųSotbio aukcione Londone už 1,6

mln. dolerių parduotas anglų rašyto-jos Džeinės Osten (1775–1817) ro-mano „Votsonai“ rankraštis.

Dž.Osten pradėjo rašyti šį romaną 1804 m., bet nutraukė darbą veikiau-siai dėl tėvo mirties 1805 m. Nebaig-tame romane pasakojama apie ketu-rias seseris, našlio pastoriaus dukteris, kurios stengiasi sumedžioti vyrą. Pa-sak Sotbio atstovų, tai – vienintelis romanistės rankraštis, esantis priva-čiose rankose.

Dž.Osten parašė papročių roma-nus „Puikybė ir prietarai“, „Nuovoku-

mas ir jautrumas“, „Nortangerio aba-tija“, „Mansfyldo parkas“, „Ema“. Jos kūrybai būdingas tikslus buities pieši-nys, psichologizmas, humoras.

Dvokiančių kojinių kvapas gali padėti mokslininkams ko-voti su maliariją sukeliančiais moskitais.

Tinkleliai virš lovų ir patal-pose naudojami purškalai sumažino mirtinų maliarijos atvejų, tačiau kol kas mokslininkams nepavyko surasti efektyvių būdų, kaip kovoti su mos-kitais lauke. Mokslininkas Fredrosas Okumu, Tanzanijos Ifakaros svei-katos institute vykdomo tyrimo vadovas, teigia, kad tam gali pa-sitarnauti gaudyklės, apipurkštos žmogaus kojų prakaito kvapu, mat jos pritraukia keturis kartus daugiau moskitų nei žmogus savanoris. Į gau-

d y -kles pate-

kę moskitai vėliau nunuodijami. Bilo

ir Melindos Geit-sų fondas ir fondas „Grand Challenges Canada“ paskelbė skiriantys F. Oku-mu 775 tūkst. JAV dolerių įperkamai moskitų gaudy-klei, naudojamai

lauke, sukurti.

Kvapas, atbaidantis moteris, bet viliojantis uodus

Vokietė padavė į teismą Amerikos atomines bombas

Kelno administracinis teismas pradėjo svarstyti 68 m. vokietės El-kės Koler ieškinį. Moteris reikalauja išgabenti iš Vokietijos teritorijos 20 Amerikos atominių bombų, laikomų Biuchelio karinių oro pajėgų bazė-je (Reinlando-Pfalco žemė). E.Koler gyvena tik už trijų kilometrų nuo Biu-

chelio ir mano, kad JAV branduoliniai užtaisai kelia jai tiesioginę grėsmę. Pavyzdžiui, bazė gali tapti teroristų atakos taikiniu. Be to, ieškovė teigia, kad Amerikos atominio ginklo buvi-mas Vokietijos teritorijoje prieštarauja šalies Konstitucijai, kurioje Vokietija įsipareigoja išsaugoti taiką.

Pelės su dirbtinėmis žmogaus kepenimis