2011 m. birželio 22 d., trečiadienis • Nr. 49–50 (9068–9069) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis• Charizmatiškasis televizijos

ir radijo laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis neieško žodžio kišenėje. Nuo nepatogių klausimų gudriai iš-sisuka, o juokaudamas ir žurnalistą kartais į kvailio vietą pastato.

Ūkininkų žinios• Daugiau lėšų ir pastangų

ankstyvosioms bulvėms išauginti įdėję kai kurie augintojai savaite anksčiau pradėjo bulviakasį.

Sodyba

•. Dažnas svajojantis apie gy-venimą nuosavame name svarsto galimybę statytis rąstinį namą. Ta-čiau ne visiems pasiseka su tokio namo statyba.

Bičių avilys

• Dėl daug kur iššalusių rapsų, menkesnio sodų žydėjimo nesitiki-ma gausaus medaus derliaus.

Iš Lietuvos išvykus daugiau nei 400 tūkst. piliečių, grėsminga našta tenka ne tik „Sodros“ siste-

mai, bet ir Konstitucijoje įtvirtin-tai piliečių teisei į referendumus. Vyriausioji rinkimų komisija pri-pažįsta, kad dabar surengti re-ferendumą šalyje jau beveik ne-įmanoma.

Nukelta į 3 p.

Konstitucinė referendumo butaforija

Vargo ir smurto aukas palieka likimo valiai

Daug moterų ir vaikų kenčia nuo smurto, didėja skurdas, tik nenorima to matyti. Matyt, valdininkams ramiau gyventi, kai tų problemų niekas nekelia.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nuo 1991 m. Lietuvoje įvyko tik 7 referendumai, kuriuose 4 kartus piliečiai priėmė pasiūlytas nuostatas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Aukšti mūsų šalies valdininkai pamaloninami tūkstantinėmis priemokomis prie algų, o šimtams vargstančiųjų ciniškai atsukamos nugaros.

Vida Tavorienė. Išsamiau skaitykite 2 p.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje įvyko tik 7 referendumai. Net 14 kartų iniciatyvinės grupės mėgino rinkti parašus referendumui, bet nesu-gebėjo surinkti 300 tūkst. piliečių parašų.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Kitas VL numeris išeis trečiadienį, birželio 29 d.

2 2011 m. birželio 22 d. • Nr. 49–50 (9068–9069)Valstiečių laikraštis

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Smurtautojų aukas, atstumtus vaikus ir alkstančius varguolius ke-liolika metų glaudžiančiuose Pa-nevėžio šeimos ir Vaikų paramos namuose – slogios nuotaikos. Val-dininkai nusprendė, kad tokios įs-taigos gali gyvuoti ir be biudžeti-nės paramos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atmetė šias so-cialines įstaigas vienijančios agen-tūros „SOS vaikai“ parengtą pro-jektą. O daugelį metų jų išlaikymą rėmusi Panevėžio miesto savival-dybė šiemet nusprendė nutraukti įprastą fi nansavimą.

Pasiūlė verstis patiems

Panevėžio šeimos ir Vaikų para-mos namai gerai žinomi šimtams vargą ir skurdą kenčiančių žmonių. Krizės metais kelią į šiuos namus pramynė šimtai panevėžiečių, netekę pragyvenimo šaltinio. Gurgiantys pil-vai prie labdaringų pietų stalo atvedė būrį žmonių, anksčiau niekada ne-varsčiusių socialinių įstaigų durų.

„Nuo spalio, kai prasidės šildymo sezonas, gali tekti pakabinti spynas. Šeimos namų pastatas kūrenamas malkomis, tai gal kaip nors versimės. O Vaikų paramos namų patalpo-se yra centrinis šildymas, tad ne-išsimokėsime. Geri žmonės atneša maisto, drabužių, tačiau pinigų mo-kesčiams nesurinksime“, – apgailes-tavo šių namų įkūrėja gydytoja Ma-rija Zabulionienė.

Jautrios sielos moteris netikra dėl fi nansavimo, kurį skirdavo Panevė-

žio miesto savivaldybė. Nors iš biu-džeto kasmet būdavo atseikėjama menka – apie 20 tūkst. litų – suma, jos užtekdavo sumokėti už šildymą, elektrą, ryšio paslaugas ir kt. Šiemet vietos valdžia nusprendė, kad taip fi nansuoti Šeimos ir Vaikų paramos namų negali.

M.Zabulionienė apstulbo, kai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė „tvarkie-tė“ Kristina Vareikienė esą pareiš-kė, kad socialinės įstaigos turi pa-naudos sutartį, todėl privalo pačios išsilaikyti.

„Kaip tokiai organizacijai išsilai-kyti? Nebent pasidėjus kepurę elge-tauti. Pajutau, kad mūsų paslaugos miestui nereikalingos“, – su ašaro-mis akyse iš savivaldybės išėjo liki-mo ir gyvenimo nuskriaustus žmo-nes globojanti gydytoja.

Gautas Europos Sąjungos fi nan-savimas Šeimos namams atnaujin-ti. Tačiau kol nėra užtikrintos lėšos pastatui išlaikyti, M.Zabulionienė nedrįsta įgyvendinti projekto.

Ministerija paliko likimo valiai

Panevėžio agentūrą „SOS vaikai“ likimo valiai paliko ir Socialinės ap-

saugos ir darbo ministerija (SADM). Panevėžiečių parengtas projektas, skirtas padėti smurtą patiriantiems žmonėms, fi nansavimo negavo.

Anot M.Zabulionienės, tai buvo tęstinis projektas, kuriam jau keletą metų SADM skirdavo lėšų. Šiemet projektas atmestas. Ministerijos atsto-vai tvirtina, kad jis neatitiko keliamų reikalavimų.

Kol valdininkai žiūri į popierius ir nustatinėja reikalavimus, labdaringai veiklai atsidavusios moters pastango-mis veikiančiose įstaigose verda kler-kams nepažįstamas gyvenimas.

Šeimos namuose kasmet apgyven-dinama apie 80 moterų su vaikais. Čia priglaudžiamos ir miesto, ir Panevė-žio rajono sumuštos ir psichologiškai palūžusios moterys. Tik rajono val-džia jokios paramos šiai įstaigai nėra suteikusi.

Šeimos namuose smurtą patyru-sios moterys gyvena skirtingą laiką – kai kurioms pakanka tik pernakvoti, kitos glaudžiasi ir metus.

Iš Vaikų paramos namų labdarą įvairiais daiktais, drabužiais per metus išsineša apie pusė tūkstančio gyvento-jų. O labdaros valgykloje pamaitina-ma šimtai alkstančių vaikų ir suaugu-siųjų. Čia netikrinami dokumentai ir nenustatinėjami reikalavimai. Iš akių

ir kūno kalbos matosi, kam reikalin-ga pagalba.

„Daug moterų ir vaikų kenčia nuo smurto, didėja skurdas, tik nenorima to matyti. Matyt, valdininkams ra-miau gyventi, kai tų problemų niekas nekelia“, – apmaudavo ir nuskriaus-tais vaikais, ir smurtą bei nepriteklius patiriančiomis moterimis besirūpi-nanti M.Zabulionienė.

Net po valdžios akibrokšto gy-dytoja pasiryžusi nenuleisti rankų ir toliau ieškoti būdų, kaip padėti so-cialiniame užribyje atsidūrusiems žmonėms.

Pareigūnai veža smurto aukas

Dėl Šeimos ir Vaikų paramos namų likimo susirūpinę ir policijos pareigūnai. Panevėžio apskrities vy-riausiojo policijos komisariato virši-ninkas Rimantas Bobinas teigė, kad M.Zabulionienės vadovaujamos or-ganizacijos veikla labai padeda ir tei-sėsaugos institucijoms, ir savivaldybės socialinėms tarnyboms.

„Jei ne ši įstaiga, nežinotume, kur dėti smurtautojų aukas. Iškiltų dide-lė problema, nes niekas daugiau tokių paslaugų neteikia. Mūsų pareigūnai dažnai veža moteris su vaikais į šiuos namus. Čia niekada nebuvo joms už-darytos durys“, – sakė R.Bobinas.

Anot Panevėžio apskrities vyriau-siojo policijos komisariato viršininko, ši visuomeninė organizacija be didelių iš-laidų suteikia labai reikalingą pagalbą.

Svarbiau darbas su popieriais

Panevėžio miesto meras Povi-las Vadopolas tvirtino, kad agentū-ros „SOS vaikai“ įstaigų fi nansavimą nuspręsta nutraukti dėl teisinių ne-sklandumų.

„Teisininkai išaiškino, kad taip pat kaip anksčiau fi nansuoti nega-lima. Reikės rasti kitų būdų, kaip tą padaryti. Mes jau sutarėme, kad orga-nizaciją paremsime. Administracijos direktorė jau skyrė 6 000 litų. Kam čia dar pučiamas burbulas“, – stebė-josi miesto galva.

Tačiau išrinkus naujos kadencijos merą, administracijos direktorė liko ta pati K.Vareikienė. Išgirsti jos poziciją VL nepavyko. Panevėžio miesto savi-valdybės administracijos direktorė ne-rado tam laiko. Sekretorė informavo, kad K.Vareikienė tądien dirbo su do-kumentais ir vaikščiojo po skyrius.

Aktualijos

Įžvelgė biurokratinių trūkumųLina Bušinskaitė, SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Ministerijoje atrinkti geriausi pro-jektai, kurie labiausiai atitiko keliamus tikslus ir buvo argumentuoti – pateik-ti reikalingi dokumentai bei pagrįsta, kaip bus teikiamos projekte nurodytos paslaugos. Išties labai gaila, kad šįkart nebuvo galimybės fi nansuoti agentū-ros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus pateikto projekto, nes jis nesurinko minimalaus balų skaičiaus – neper-žengė 55 balų ribos, reikalingos gauti fi nansavimą. Jei projekto veiksmų pla-nas yra nedetalus, jame nepagrįstas projekto vykdymo nuoseklumas, nėra išsamaus veiksmų aprašymo, nede-talizuotas lėšų apibūdinimas ir pan., tokiems projektams skiriama mažiau balų. Deja, tokie trūkumai užfi ksuoti ir šiame projekte. Šiemet iš dalies fi nan-suotas 21 projektas įvairiuose mies-tuose, o 13 projektų nesurinko reikia-mo balų skaičiaus. Iš viso projektams skirta apie 449 tūkst. litų. Ekonominio sunkmečio laikotarpiu projektų fi nan-savimas iš valstybės biudžeto sumažė-jo beveik tris kartus.

Viena efektyviausių organizacijųDeimantė Žebrauskaitė, Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorė

Tai dar vienas pavyzdys, kaip efek-tyviai veikianti ir visuomenei reikalinga organizacija negali išgyventi. Lengviau-sia pasakyti, kad nėra pinigų arba yra tam tikros kliūtys ją remti. Agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius – viena efektyviausiai veikiančių organizacijų. Tokioms organizacijoms gauti paramą iš įmonių ir išgyventi be biudžetinės paramos, ypač Panevėžyje, sudėtinga. Nevyriausybininkai dažnai pasvarsto, kodėl savivaldybės, valstybė negalėtų pirkti paslaugų iš tokių organizacijų, kurios yra reikalingos visuomenei ir teikia svarbią pagalbą.

Kol valdininkai žiūri į popierius ir nustatinėja reikalavimus, labdaringai veiklai atsidavusios moters pastangomis veikiančiose įstaigose verda klerkams nepažįstamas gyvenimas.

Vargo ir smurto aukas palieka likimo valiai

(Užs. 381)

Smurtą patyrusios moterys šeimos namuose gyvena skirtingą laiką – kai kurioms pakanka tik pernakvoti, kitos glaudžiasi ir metus.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32011 m. birželio 22 d. • Nr. 49–50 (9068–9069)Valstiečių laikraštis

Partijos vaikosi politinių dividendų

Rolando Pakso vadovaujama par-tija „Tvarka ir teisingumas“ inicijuoja referendumą dėl Visagino atominės elektrinės (AE) statybos.

Būgštaujama, kad Vyriausybė su „strateginiu investuotoju“ sudarys tokį pat nenaudingą sandėrį, kokį A.Kubiliaus ministrų kabinetas su-darė 1999 m. „Mažeikių naftą“ par-davęs „Williams“ kompanijai.

Paradoksalu, bet dabar šalies pilie-čiams beveik neįmanoma pasinaudoti referendumo teise, įtvirtinta Konsti-tucijoje, kurią jie 1992 m. spalio 25 d. priėmė būtent referendumu. Todėl „tvarkiečių“ bandymas inicijuoti re-ferendumą yra pasmerktas nesėkmei ir tėra tik vienas iš būdų gauti papil-domų politinių dividendų.

Dar iki šiemet surengto visuotinio gyventojų surašymo buvo aišku, kad surinkti 300 tūkst. piliečių parašų re-ferendumui buvo itin sudėtinga.

„Aš ir tada sakiau, ir dabar karto-ju, kad dabartinėmis sąlygomis yra be galo mažai galimybių surengti re-ferendumą, o jo siekiantys politikai neretai referendumo iniciatyvą pa-naudoja kaip priemonę mėginant patraukti į save visuomenės dėme-sį“, – teigė Vyriausiosios rinkimų ko-misijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Po išankstinių surašymo duome-nų paskelbimo, kai paaiškėjo, kad iš Lietuvos emigravo 400 tūkst. žmonių, tapo akivaizdu, kad surinkti reikiamą parašų skaičių yra apskritai beveik ne-įmanoma.

Tautos balsas liko Seime

Konstitucijoje labai aiškiai apibrėž-tos piliečių teisės į referendumus.

„Svarbiausi valstybės bei tautos gy-venimo klausimai sprendžiami refe-

rendumu (...). Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne ma-žiau kaip 300 tūkstančių piliečių, tu-rinčių rinkimų teisę“, – rašoma Kons-titucijos 9 straipsnyje.

Suprantama, kad referendumas dėl Visagino AE galėtų būti laiko-mas itin svarbiu tautai klausimu, nes nuo šio projekto priklausys kiekvieno namų ūkio ir verslo gerovė bent jau artimiausius 20–30 metų. Vyriausy-bė iki šiol neatskleidžia, kiek pabrangs elektra vartotojams, kai „strateginis investuotojas“ pradės Visagino AE statybas. Referendumą gali paskelb-ti ir Seimas. Tam pakaktų 36 iš 141 parlamentarų parašų, kad Seimas pa-prasta balsų dauguma spręstų klausi-mą dėl referendumo.

VRK vadovo Z.Vaigausko teigi-mu, referendumo kaina siekia apie 14–15 mln. Lt.

Atsidūrė aklavietėje

Žmogaus teisių stebėjimo institu-to direktorius Henrikas Mickevičius

mano, kad Konstitucijoje įtvirtinta pi-liečių teisė į referendumą yra fi ktyvi.

„Atsidūrėme aklavietėje, nes pi-liečiai dėl per griežtų Konstitucijos reikalavimų neturi galimybių pakeis-ti tos pačios Konstitucijos, tad mūsų teisių įgyvendinimo ateitis priklauso tik nuo politikų brandumo“, – neabe-joja H.Mickevičius.

Darbo partijos frakcijos Seime se-niūnas Vytautas Gabšys tikino, kad piliečių teisėms sustiprinti būtina ma-žinti Konstitucijoje įtvirtintus reika-lavimus referendumams.

„Mes net savo partijos programoje įtvirtinome, kad parašų skaičių reikėtų mažinti iki 150 tūkst. ar dar mažiau, – kalbėjo V.Gabšys. – Nors jei mes orga-nizuotume referendumą, surinktume tikrai daugiau nei 300 tūkst. parašų.“

Jis nesiryžo pasakyti, ar būtinas re-ferendumas dėl Visagino AE.

„Jei elektros kaina padidės tris kar-tus, o nacionalinis saugumas nepa-didės, tai kam ta elektrinė? Bet kai televizijoje pasakai rinkėjams, kad re-

ferendumas kainuos 15 mln. litų, tai iš karto kyla nerimas, kodėl švaistomos lėšos. Tad būtų geriau, jei referendu-mo iniciatyva kiltų iš pačios visuome-nės“, – sakė V.Gabšys.

„Kam tie referendumai? Yra pigesnių būdų“

Seimo valdančiosios TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis RAZMA „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, esą referendumai yra be galo brangus malonumas, o Konstitucijoje įtvir-tinto 300 tūkst. parašų reikalavimo nereikėtų švelninti.

Referendumui inicijuoti Konsti-tucija reikalauja 300 tūkst. piliečių parašų. Kaip manote, gal vertėtų su-rengti referendumą dėl Visagino AE statybos? Juk italai, šveicarai būtent referendumais atsisakė atominės ener-getikos.

Referendumui inicijuoti turime dar pakankamą žmonių skaičių ir dėl to gy-ventojų sumažėjimo tikrai neverta keis-ti Konstitucijos. Su Statistikos depar-tamento atstovais dar kalbėsimės, ar iš tiesų jie tiksliai nustatė, kiek yra išvyku-sių žmonių, kiek jų buvo nerasta. Skai-čiai bus tikslesni.

Mažėjimo prasme?Tai, kas buvo skelbta spaudoje, mums

ne visai aišku, kodėl trūksta tų 400 tūks-tančių, tad nedrįsčiau teigti, kad Lietu-va neteko tiek žmonių.

Bet ar reikalingas referendumas dėl Visagino AE statybos?

Matote, žinant, kad žmonės neak-tyviai dalyvauja rinkimuose ir referen-

dumuose, yra tam tikra manipuliavi-mo referendumu galimybė. Rezultatas priklausys nuo to, kaip suformuluosime klausimą.

Pavyzdžiui, ar pritariate naujos Visagino AE statybai?

Kitą rezultatą gausite klausdami: „Ar nepritariate Visagino AE staty-boms?“ Manau, kad yra pigesnių būdų sužinoti visuomenės nuomonę.

Kokių?Patikima sociologinė apklausa gali

pasakyti, kokia yra žmonių nuomonė.

Bet gal tiesiogiai vertėtų paklaus-ti?

Tai aš ir sakau, kad jeigu nori su-žinoti žmonių nuomonę, pakankamai tiksliai ji nustatoma sociologinėmis ap-klausomis. Jas galima užsakyti net kelias. Nebūtų logiška dabar rengti referendu-mą, kai nežinome, kokios bus statybos sąlygos ir kaina. Iki Atominės elektrinės įstatymo (2007 m.) gyventojų apklausos buvo palankios statybai.

Emigracija padarė įtaką rezultatams

Pasak VRK pirmininko Z.Vai-gausko, norint Lietuvoje surengti referendumą būtina turėti ne tik idėją, kuri skatintų žmones pasira-šyti, bet ir turėti stiprią organizacinę grupę, renkančią parašus.

„Nesu tikras, ar referendumas dėl Visagino AE įvyktų, nes kol kas ne-matyti visuomeninio judėjimo, kuris bent mėgintų subrandinti šią idė-ją“, – sakė Z.Vaigauskas.

Jis prisiminė, kad po nepriklau-somybės atkūrimo šalyje per trumpą laiką būdavo surenkami parašai bet kokiam referendumui. „Pavyzdžiui, kad ir referendumas dėl to, jog so-vietų kariai negalėtų rinkti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos. Parašai buvo surinkti akimirksniu“, – sakė Z.Vaigauskas.

Paskutinis referendumas šalyje buvo rengiamas 2008 m. kartu su Seimo rinkimais. Nors už Ignalinos AE darbo pratęsimą tuomet pasisa-kė beveik 90 proc. piliečių, referen-dumas laikytas neįvykusiu, nes jame balsavo mažiau kaip 50 proc. balsa-vimo teisę turinčių piliečių. Tąsyk prie balsavimo urnų atvyko 48,43 proc. piliečių, bet tada nebuvo įver-tintas didžiulis emigracijos mastas. Tad ir jo rezultatai abejotini.

Nuo 1991 m. Lietuvoje įvyko tik 7 referendumai, kuriuose 4 kartus piliečiai priėmė pasiūlytas nuosta-tas. Net 14 kartų iniciatyvinės gru-pės mėgino rinkti parašus referen-dumui, bet nesugebėjo surinkti 300 tūkst. piliečių parašų.

Aktualijos

Dabar įsitvirtinusiai partinių klanų „demokratijai“ nereikalingas referendumas. Viskas, kas priklauso ne nuo klano valios, o nuo laisvo piliečių pasirinkimo, taip pat ir referendumas, klanui yra įtartina.

Konstitucinė referendumo butaforija

Rimanto Dovydėno piešinys

Pilnatis.Saulė teka 4.41, leidžiasi 22.00.

RytojŠiandien

Ši diena greičiausiai bus maloniausia per visą savaitę. Bus gana saulėta, o lietaus tiki-mybė menka. Pūs švelnus pietvakarių vėjas. Temperatūra irgi bus vasariška: 20–25 laips-niai šilumos. Deja, šis orų pagerėjimas labai trumpas. Jau ketvirtadienio naktį pajūrį pasieks atmosferos frontas, vėl prognozuojami lietūs. Debesuota naktis bus šilta – 11–16 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio dieną lietaus zona keliaus per centrinę ir rytų Lietuvą. Vyraus trum-palaikiai lietūs, vietomis galima perkūnija. Vėjas vėl suksis iš pietvakarių, bus vidutinio stip-rumo. Šiluma išliks vasariška – 19–24 laipsniai. Vakarop orai visur gerės. Joninių naktį dides-nėje šalies dalyje lietaus neprognozuojama, nebent rytiniuose rajonuose kur ne kur iš vakaro dar gali palyti. Vėjo beveik nesijaus. Temperatūra svyruos tarp 9–14 laipsnių. Joninių dieną daugelyje rajonų vėl numatomi trumpi lietūs, antroje dienos pusėje griaudės perkūnija. Ši-luma pamažu trauksis: vakariniuose rajonuose temperatūra jau nesieks 20-ties, rytiniuose dar spės sušilti iki 21–24 laipsnių. Savaitgalį išsilaikys vakariniai orų srautai, tad greičiausiai bus vėsoka ir tikrai neišvengsime lietaus.

Dieną: +20 +25°

Naktį: +11 +16°

Dieną: +19 +24° Dieną: +21 +24°

Naktį: +9 +17°Naktį: +11 +16°

Poryt

Teresė Kaunienė

Neofi cialus referendumas jau įvykoMindaugas Kubilius, Vilniaus univer-siteto Filosofi jos fakulteto lektorius

Jeigu Lietuvoje piliečių laisvė būtų mūsų demokratijos ašis, tikrai nebūtų tiek žmonių išvykę iš Lietuvos. Dabar įsi-tvirtinusiai partinių klanų „demokrati-jai“ nereikalingas referendumas kaip piliečių laisvės saviraiškos faktas. Vis-kas, kas priklauso ne nuo klano valios, o nuo laisvo piliečių pasirinkimo, taip pat ir referendumas, klanui yra įtarti-na. Iš esmės politika, kaip piliečių laivės ir bendrabūvio raiška, Lietuvoje nebeeg-zistuoja. Mūsų krašte yra vertinamas galios turėjimo faktas, o ne pats pilie-tis. Emigracija yra tik pasekmė. Galima sakyti, kad neofi cialiame referendume už ar prieš Lietuvos valstybę nubalsavo tie 400 tūkst. mūsų piliečių, kurie išvy-ko iš šalies. Jie balsavo prieš savo buvi-mą mūsų bendruomenėje. Tai reiškia ir tai, kad Konstitucijoje suprojektuotas bendrabūvis nebeatspindi tikrovės. Pati Konstitucijos galia su už jos slypinčia pi-liečių valia jau nyksta.

Negirdime tautos balsoVytautas Radžvilas, politologas

Kad Lietuvoje praktiškai nebeįmanoma surengti referendumo, yra savaip dės-ninga. Gelminė ir svarbiausia priežastis yra ta, jog visa Lietuvos politinė sistema yra sukonstruota taip, kad būtų maksi-maliai apribotos piliečių galimybės iš-reikšti savo valią. Kalbant aiškiau, po demokratinės valstybės iškaba iš tikrųjų buvo sukurta visai kita politinė sistema ir tai įtvirtinta net Konstitucijoje, kurio-je reikalavimai referendumui surengti yra sąmoningai padaryti labai dideli. Lygiai taip pat yra nedemokratiška ir rinkimų sistema. Tad sustiprėjus emig-racijos bangai ir taip menkutės piliečių galimybės veikti šalies politinį gyveni-mą visiškai sumažėjo. Absoliuti šalies gyventojų dauguma irgi nesuvokia šios problemos svarbos. Mes negirdime iš tautos jokių reikalavimų politinę sistemą pertvarkyti demokratiškiau. Protestuo-ti kokiomis nors kitomis formomis pas mus neįprasta, nes visuomenė yra be galo pasyvi. Tai labai primena Rusiją. Piliečiai mieliau pasirenka emigraciją, o ne protesto formas.

Atkelta iš 1 p.

4 2011 m. birželio 22 d. • Nr. 49–50 (9068–9069)Valstiečių laikraštisKomentarai

Kai apaštalas Paulius, skelbdamas nukryžiuotą ir prisikėlusį Kristų, at-vyko į Atėnus, čia sutiko, atrodytų, labai religingus žmones. Areopage tarp daugybės stabų buvo net aukuras „Nežinomam Dievui“. Paulius kalbė-jo, kad tai, ką atėniečiai garbina kaip

nežinomą Dievą, yra Jėzus Kristus. Pradžioje žmonės klausėsi įdėmiai, bet kai Paulius pradėjo kalbėti apie mirusiųjų prisikėlimą ir amžinąjį gy-venimą, atėniečiai šaipydamiesi pa-reiškė, kad apie tai jie pasiklausysią kitą kartą.

Labai panašų reiškinį matome šiandien. Save religingais, net krikš-čionimis vadina dauguma lietuvių, tačiau daugelio jų religija tokia, ku-rioje, regis, nėra vietos tikram Die-vui. Apie žmonių Dievo suvokimą

daug ką pasako jų teigiamas požiū-ris į burtus, astrologiją ir kitus nau-jojo amžiaus prietarus. Apie tai, kad žmonės turi tik religiją be Dievo, ryškiausiai kalba su tikėjimu nesu-derinamas jų elgesys.

Praėjusią savaitę net 61 Seimo na-rys balsavo už įstatymą, kuris, jei po antro balsavimo bus priimtas, leis nai-kinti žmogiškąją gyvybę. Dievas sako: nežudyk, todėl, jei Jį būtų tikima, nie-kam net mintis neateitų priimti įsta-tymą, leidžiantį manipuliuoti gyvybe, net ją žudyti. Deja, šių žmonių Die-vas nėra asmuo, kurį reikėtų mylėti ir Jo valios paisyti, bet tik kažkokia

neaiški jėga, su kuria kartais galima pabendrauti, atliekant religines ap-eigas, tarsi kyšiu, bandant laimėti jos palankumą, o kasdieniame gyvenime ją ignoruoti.

Švč. Trejybės sekmadienį Dievo žodžio skaitiniai mums pristato nors ir mįslingą, bet pakankamai aiškų Dievo suvokimą. Dievas nėra abs-trakti jėga ar energija, bet mus be galo mylintis asmuo. Jėzus Kristus apie šį asmenį šitaip kalba: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo

viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną-jį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pa-smerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“ ( Jn 3, 16-17).

Ar galima būtų ką nors aiškiau pasakyti apie Dievo esmę? Turbūt ne. Dievas yra tas, kuris mus myli ir kuris nori, kad mes būtume išgelbė-ti. Jis ne tik nori mus padaryti lai-mingus, bet ir konkrečiai tai daro – siunčia savo Sūnų paskelbti Gerąją Naujieną ir sumokėti mūsų nuodė-mių kainą – mirti ant kryžiaus, kad mes amžinai nebemirtume. Jėzus

ne kartą aiškiai įvardijo, kad Tėvas ir Sūnus yra viena: „Tikėkite mani-mi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje“ ( Jn 14, 11).

Maža to, Jėzus pažadėjo, kad įžen-gęs į dangų, atsiųs Globėją, Tiesos Dvasią. „Kai ateis Globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, – jis toliau liudys apie mane“ ( Jn 15, 26). Apaštalų dar-bų knyga pasakoja apie Sekminių ste-buklą, kai Šventoji Dvasia ugnies pa-vidalu nužengė ant apaštalų ir kaip

jos nušviesti jie drąsiai ėjo į priešišką pasaulį skelbti apie žmones mylin-tį Dievą.

Ne iš žmonių fi losofi nių pamąsty-mų, bet iš šio Dievo apreiškimo Baž-nyčioje susiformavo aiškus tikėjimas vieną Dievą, veikiantį trijuose asme-nyse. Šiandien Švč. Trejybės šventė-je mes garbiname vieną ir triasmenį Dievą. Dievą, mus sukūrusį, Dievą, už mus mirusį ant kryžiaus, Dievą, per Krikštą apsigyvenantį žmogaus širdyje, kad būtų jo tiesa ir gyveni-mo kelias.

Mus mylintis Dievas laukia laisvo mūsų meilės atsako. Tačiau galime ir neatsakyti į Dievo meilę ir mylėti pasaulį. Apie šį nelemtą pasirinkimą apaštalas Jonas rašo: „Kas daro nuo-dėmę, tas iš velnio, nes velnias visas nuodėmėse nuo pat pradžios. Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų. Kas yra gimęs iš Dievo, nedaro nuodėmės, nes jame laikosi Dievo sėkla“ (1 Jn 3, 8-9).

Todėl svarbiausias mūsų rūpestis – patikti triasmeniam Dievui. Kaip tai įvykdyti, aiškiai kalba mylimiausias Jėzaus mokinys Jonas: „Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo mei-lės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pa-saulio“ (1 Jn 2, 15-16). O apaštalas Paulius ragina: „Broliai, džiaukitės, būkite vieningi, taikiai gyvenkite, ir meilės bei ramybės Dievas bus su ju-mis“ (2 Kor 13, 11).

Stasys Jokūbaitis

Vis labiau dvelkia artėjančiais Sei-mo rinkimais. Kad ir kaip būtų tautos nemylimos partijos, bet jos, norime to ar nenorime, ir toliau suksis mūsų gy-venime, nes kito kelio, kaip demok-ratiniais pagrindais sutvarkyti valsty-bės valdymą, pasaulis dar nesugalvojo. Nors iki mūsų parlamento rinkimų dar visi metai, partijos jau šiandien rikiuoja savo gretas – vienos skiria-si, kitos jungiasi, ieško įtakingesnio prieglobsčio arba kažkur dingusios savo tapatybės.

Praėjusį savaitgalį pelnytai galima pavadinti politiniu, nes sprendėsi net kelių partijų likimai. Krizės ir žmonių pasitikėjimo stiprokai aplamdyta Tė-vynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laižėsi atsivėrusias žaizdas, dar sykį konstatavo, kad partijos pir-mininku išrinktas Andrius Kubilius, dalijosi likusius partinius portfelius ir braižė optimistinius planus ateičiai.

Net 16 šios partijos suvažiavimo priimtų rezoliucijų įvardijami TS-LKD prioritetai 2012–2014 m. – energetinė nepriklausomybė, eko-nomika, šalies finansai, valstybės

valdymas ir teisėsauga, kova su ko-rupcija, Lietuvos gynybinis pajėgu-mas, žemės ūkio politika, užsienio politika, aplinkos apsauga, švietimas ir kultūra, sveikatos apsauga.

Neabejotina, kad tai ne tik parti-jos gairės perrinktos partinės valdžios kadencijai, bet ir kelrodis artėjantiems Seimo rinkimams. Galima būtų pa-girti valdančiuosius, kad jie pagaliau praregėjo ir pamatė ekonomikos kri-zės ir savo darbo vaisius – katastro-fi šką lygį pasiekusią emigraciją ir jau žada imtis priemonių jai mažinti.

Tačiau kai kurios iš tų 16 rezoliu-cijų, pavyzdžiui, dėl sveikatos apsau-gos ir švietimo, primena tuščių, net deramai neapgalvotų frazių rinkinį, kurį perskaičius suvoki, kad šiose sri-tyse kokių nors reikšmingesnių po-slinkių tikėtis neverta. Dar keisčiau atrodo, kai rezoliuciją dėl kovos su korupcija stiprinimo teikia valstybės ir asmeninius interesus supainiojęs ir dėl to turėjęs palikti ministro postą Dainius Kreivys.

Tačiau jau kitą dieną Tėvynės są-jungą-Lietuvos krikščionis demok-ratus pasiekė nemaloni žinia: iš jų partinio aljanso traukiasi Tautininkų frakcija, kurioje yra apie 400 narių. Jie nusprendė atsiskirti ir jau šį ru-denį ar kitų metų pradžioje atkurti Tautininkų partiją, kurią buvo prariję konservatoriai.

Nutraukti veiklą valdančiojoje par-tijoje Tautininkų frakcija nusprendė po to, kai nesugebėjo įtikinti konser-vatorių vadovybės atkurti savo vadovų

narystę partijoje. Pavasarį iš partijos pašalintas tautininkų lyderis Ginta-ras Songaila, kiek anksčiau sustab-dyta Kazimiero Uokos narystė, pa-žeista Steigimo deklaracija, pradedant nuo lietuvių kalbos, švietimo dalykų, baigiant konstitucinėmis vertybė-mis – teisingumu, netgi etninių lie-tuvių žemių problemomis – perpildė tautininkų kantrybės taurę. „Frakci-ja neteko savo lyderių, Seimo narių.

Tai paralyžiuoja Tautininkų frakcijos veiklą TS-LKD ir daro ją neįmano-mą“, – guodėsi tautininkai savo pri-imtame nutarime.

Praėjęs politinis savaitgalis reikš-mingas dar vienu įvykiu – Naujoji są-junga (socialliberalų) suvažiavime nu-tarė įsilieti į Darbo partiją. Akivaizdu, kad, kaip ir prognozavo kai kurie po-litologai, netrukus socialliberalai iš-nyks iš politinio Lietuvos žemėlapio. Tiesa, kai kurie Naujosios sąjungos atstovai dar purkštauja, ketina per-bėgti pas liberalcentristus, bet šiaip ar taip partijos jau nebėra.

Ką visa tai rodo? Pirmiausia, kad partijų vadai jau gyvena ateinančių rinkimų nuotaikomis ir kuria naujas

strategijas ir taktikas. Duris didžiau-sioje valdančiojoje partijoje trinkte-lėjusiems tautininkams bus nelengva. Tačiau ar jie turėjo kokį nors kitą pa-sirinkimą, pašalinus iš partijos jų va-dus? Patekti į Seimą reikia 5 proc., arba maždaug 66 tūkst., rinkėjų bal-sų. Tiek atskirai veikdami tautininkai niekuomet nesurinkdavo. Trūko pa-trauklių lyderių, idėjų, nes jungė vie-nintelė tautiškumo ir lietuviškumo

idėja. Tiesa, dabar, kai daug kas yra nusivylę eurointegracija ir kosmopo-litizmu, kai vėl svarbus tapo tautišku-mas, tautininkai šansų turi šiek tiek daugiau, bet nesuvienijus jėgų su ki-tomis panašios ideologijos partijomis, jų ateitis gali būti miglota.

Socialliberalų situacija šiek tiek ki-tokia. Nors ir atskirai veikdama, parti-ja jau buvo praradusi viską, ką galima buvo prarasti, likę tik vadai ir jų arti-miausi bendraminčiai. Todėl Naujo-sios sąjungos išnykimas liks beveik nepastebėtas, o „darbiečiai“ savo gre-tas papildys tiktai kai kuriomis visuo-menėje daugiau ar mažiau žinomomis asmenybėmis, pabūgusioms, kad kitu atveju vėl gali likti už Seimo durų.

Seimo rinkimai už metų, bet partijos jau šiandien rikiuoja savo gretas – vienos skiriasi, kitos jungiasi, ieško įtakingesnio prieglobsčio arba kažkur dingusios savo tapatybės.

Apie žmonių Dievo suvokimą daug ką pasako jų teigiamas požiūris į burtus, astrologiją ir kitus naujojo amžiaus prietarus. Apie tai, kad žmonės turi tik re-ligiją be Dievo, ryškiausiai kalba su tikėjimu nesuderinamas jų elgesys.

Savaitės komentaras

Dievo meilės gelmė

Ne visos skyrybos liūdnos, ne visos jungtuvės linksmos

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA (8 5) 210 0044

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 10 sp. lan kų. Ti ra žas 30 184 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr.745. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

6 2011 m. birželio 22 d. • Nr. 49–50 (9068–9069)Valstiečių laikraštisAktualijos

Mečislovas ZasčiurinskasSeimo narys

Priimtos pensinio amžiaus to-linimo pataisos pasėjo daug ne-žinomųjų. Pensijų lygties spren-dimas, pagal kurį tiek vyrams, tiek moterims pensijos amžius iki 2026 m. bus tolinamas nuo 62,5 m.vyrams ir nuo 60 m. moterims iki vienodos ribos – 65 m., – labai mig lotas. Pasvarstykime.

Senjorų nebus kam išlaikyti

Tikimasi, kad pakeitimai sudarys sąlygas gauti didesnę pensiją ateityje, tačiau tyrimai rodo, kad net atitolinus pensinį amžių iš pirmosios (įmokų „Sodrai“) ir antrosios (pensijų fon-dų) pakopų kartu sudėjus susidarys

tik apie 40 proc. buvusio vidutinio darbo užmokesčio. Tai skaičiai, tikrai nežadantys orios ir ramios senatvės. Nesiimant adekvačių priemonių, pi-liečio pensija 2050 metais gali tesiekti 32,8 proc. buvusio uždarbio.

Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje dirbančių asmenų ir pensinio amžiaus žmonių santy-kis yra labai mažas – vienam dirban-čiajam tenka 1,6 senjoro. Šis skai-čius, numatoma, dar labiau (iki 1,1) sumažės jau netolimoje ateityje. Ką tai reikš? Ogi tai, kad, padaugėjus pensinio amžiaus žmonių, mažės jų gaunamos išmokos, nes nebus, kam mokėti įmokų „Sodrai“. Be to, būti-na atsižvelgti ir į mažėjantį Lietu-vos gyventojų skaičių apskritai, di-delį migracijos mastą. Kas ateityje išlaikys senjorus, kai visuomenė vis sensta, o darbingo amžiaus lietuviai dėl nepalankių gyvenimo sąlygų lai-mės ieško svetur?

Gali nelikti kam mokėti pensijas

Lietuvos gyventojų vidutinė gy-venimo trukmė šiuo metu yra trum-piausia Europos Sąjungoje: vyrų – 67,5 m., moterų – 78,5 m. Šie skaičiai iki 2026 metų, kai pensinis amžius sieks 65 m., nedaug tepakis. Tad gali-

ma daryti išvadą, jog iš esmės sociali-nio draudimo situacija nepagerės. Be to, Lietuva 2,5 karto lenkia Europos Sąjungos šalis pagal mirtingumo vi-durkį. Mūsų visuomenė senėja, todėl naivu tikėtis, kad atitolintas pensinis amžius išgelbės nuo demografi nės krizės, tuo labiau – suteiks užtikrin-tumo būsimiems senjorams. Statisti-ka taip pat rodo, kad vidutiniškai nuo 55 metų daugėja gyventojų, gaunan-čių invalidumo išmokas. Vadinasi, fi -

nansinė našta vis tiek perkeliama ant jaunesnių dirbančių asmenų pečių, nes didelė dalis vyresnio amžiaus pi-liečių gauna išmokas iš „Sodros“.

Būtina atkreipti dėmesį, kad pri-imti pakeitimai valdančiuosius dar labiau įpareigoja. Kadangi pensinis amžius atitolintas, vadinasi, reikia užtikrinti tokias socialines garanti-jas, kad vidutinė gyvenimo trukmė tikrai ilgėtų. Nors prognozuojamas vidutinės gyvenimo trukmės Lietu-voje augimas (iki 80,4 m. vyrams ir iki 86,9 m. moterims), tačiau dar rei-

kia padirbėti, kad neatsitiktų taip, jog nebus kam mokėti pensijų. Jei gy-venimo trukmės augimo prognozės nepasitvirtins, pensijos nesulauks be-veik 50 proc. vyrų Lietuvoje. Nors ir tikėtina, kad, priėmusi šį siūlymą, valstybė „sutaupys“, tačiau tai ji pa-darys senjorų mirties sąskaita. Toks sprendimas nepateisinamas. Būtent todėl siūliau, kad pensinį amžių ati-tolinantis įstatymas įsigaliotų ir būtų taikomas Lietuvoje tik tada, kai tiek vyrų, tiek moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasiektų Vokie-tijos, Norvegijos, Šveicarijos ir kitų šalių lygį.

Senatvė netaps oresnė

Valdantieji, vis sekdami Vakarų šalių pavyzdžiu, neretai pamiršta, kad Lietuvoje nėra užtikrinta ir pakan-kama sveikatos apsauga. Pavyzdžiui, Švedija sveikatos apsaugai skiria vi-dutiniškai 32 proc. bendrojo vidaus produkto, Prancūzija – 31,5 proc.,Danija – 30,1 proc. Bendras Europos Sąjungos vidurkis sveikatos priežiū-ros išlaidoms siekia 27,2 proc., o Lie-tuvoje, deja, tik 13,2 proc. Tai lemia medikų emigraciją, likusiųjų kom-petencijos smukimą, eilių sveikatos priežiūros įstaigose didėjimą, medi-cinos paslaugos brangimą.

Atitolinus pensinį amžių iki 65 m.,reikia užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių nuolatinį mokymąsi, nes da-bartinė situacija liudija, kad dirbantys vyresnio amžiaus asmenys laikui bė-gant praranda įgūdžius, todėl sunkiau

prisitaiko prie darbo rinkos pokyčių. Beje, pensinio amžiaus atitolinimas savaime neužtikrina didesnės būsi-mos pensijos. Esminė problema vis tiek išlieka darbo rinkoje. Svarbiau-sia – numatyti priemones ir sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje santykis tarp dirbančių asmenų ir pensininkų ne-mažėtų.

Jei nebus imtasi priemonių pra-gyvenimo lygiui kelti ir socialinėms garantijoms užtikrinti, pensininkų pajamų lygis ateityje nedidės. Jau dabar Lietuva pagal išmokas pensi-

ninkams gerokai atsilieka nuo kitų Europos šalių. Pas mus vidutinė sena-tvės pensija dabar siekia apie 800 Lt,o, pavyzdžiui, Latvijoje – 1 000 Lt, Lenkijoje – per 1 400 Lt, Danijoje – beveik 5 000 Lt, Liuksemburge – per 10 000 Lt. Tai nenumaldomai perša mintį, kad ateityje pensinio amžiaus žmonėms teks balansuoti ties išliki-mo riba.

Nauda ne žmogui, o verslui

Kam iš tiesų naudingas pensinio amžiaus tolinimas? Priimtas įstaty-mas turės įtakos piliečių, sudariusių pensijų kaupimo sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis, teisėms. Su-darydami šias sutartis, atsižvelgdami į nustatytą senatvės pensinį amžių, asmenys turėjo galimybę pasirinkti, ar sulaukę 60 m. (moterys) ir 62,5 m. (vyrai) jie toliau kaups pensijų dalį mokėdami socialinio draudimo įmo-kas ar pasinaudos teise gauti išmo-kas. Pratęsus senatvės pensinį am-žių, šios galimybės nebeliks, pensijų kaupimo trukmė automatiškai prasi-tęs dar 2,5–5 m. Užuot pradėję gau-ti išmokas, gyventojai privalės toliau kaupti įmokas ir atitinkamai toliau mokėti pensijų fondams administra-vimo mokestį, siekiantį iki 10 pro-centų dalyvio vardu įmokėtų įmokų. Vargu ar senatvės pensinio amžiaus tolinimas, sutrikdant pensijų kaupi-mo sutarčių šalių pusiausvyrą pensi-jų fondų naudai ir nesiimant dėl to jokių kitų reguliavimo priemonių,

atitinka valstybės ir jos piliečių in-teresus. Atsižvelgiant į Lietuvos gy-ventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę – 65 m., senatvės pensinio amžiaus nustatymas Lietuvoje yra vi-siškai nepateisinamas – naudos turės ne Lietuvos pilietis, o verslo subjek-tai – pensijų fondai ir gyvybės drau-dimo bendrovės.

Iki šiol negrąžinta neteisėtai su-mažinta pensijų dalis. Konstitucinio Teismo sprendimai ignoruojami – senjorai ir toliau gauna Laikinuoju įstatymu sumažintas pensijas.

Baubas, vardu Pensija

Jei nebus imtasi priemonių pragyvenimo lygiui kelti ir socialinėms ga-rantijoms užtikrinti, pensininkų pajamų lygis ateityje nedidės. Lietuva pagal išmokas pensininkams gerokai atsilieka nuo kitų Europos šalių.

Atitolinus pensinį amžių iki 65 m., reikia užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių nuolatinį mokymąsi, nes dabartinė situa-cija liudija, kad dirbantys vyresnio amžiaus asmenys laikui bėgant praranda įgūdžius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pagal vartotojų kainų indek-są, kurį kiekvieną mėnesį skai-čiuoja Statistikos departamentas, 2011 m. sausį, palyginti su atitin-kamu praėjusių metų laikotarpiu, viešbučių kainos sumažėjo 3,7 proc., vasarį – 5 proc., kovą – 1,8 proc., balandį – 1,3 proc.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Eval-da Šiškauskienė sakė, kad nuo sausio 1 dienos sumažinus PVM, nemaža dalis asociacijai priklausančių vieš-bučių metų pradžioje kainas suma-žino gerokai daugiau, tačiau ne visi viešbučiai galėjo mažinti kainų dėl kreditorinių įsipareigojimų bankams, be to, įtaką apgyvendinimo paslaugų kainoms darė gerokai pabrangusios šildymo, maisto ir kitos kainos.

„Kainas diktuoja rinka, o vieš-bučių sektoriuje konkurencija labai

didelė. Todėl gaila, kad kai kurios mūsų šalies institucijos diskutuojant dėl sumažinto PVM daromos tei-giamos įtakos verslui mato tik kai-nas. O juk sumažintas PVM padeda kurti naujas darbo vietas, investuoti, atnaujinti viešbučius, plėtoti ne tik viešbučių, bet visą turizmo sektorių. Tai supranta visa Europa. Sumažin-tą PVM tarifą apgyvendinimo pas-laugoms taiko 24 iš 27 ES šalių. Net sunkioje ekonominėje padėtyje atsi-dūrusi Graikija PVM viešbučiams nuo šių metų pradžios sumažino iki 6,5 proc., o Airija paskelbė tai pada-rysianti nuo liepos 1 dienos“, – sakė LVRA prezidentė.

„DnB Nord“ banko vyriausia-sis ekonomistas Rimantas Rudzkis žiniasklaidai teigė, kad sumažintas PVM apgyvendinimo paslaugoms sugrąžino šalies viešbučiams kon-kurencingumą. Teigiamą sumažinto

PVM įtaką atspindi ir ofi ciali sta-tistika.

Statistikos departamento duome-nimis, pirmą 2011 m. ketvirtį viešbu-čiuose ir svečių namuose apgyven-dinta 26,1 proc. daugiau svečių, iš jų užsieniečių – 40,8 proc. daugiau nei per tą patį 2010 m. laikotarpį. Vieš-bučių pajamos išaugo 26,7 proc., dirbančiųjų viešbučiuose padaugėjo maždaug 2 proc.

Tai duoda didelę naudą ir valstybės biudžetui. Valstybinės mokesčių ins-pekcijos (VMI) duomenimis, kuriuos ji pateikė Finansų ministerijai, pirmą 2011 m. ketvirtį, palyginti su atitinka-mu praėjusių metų laikotarpiu, viešbu-čiai į VMI sąskaitas faktiškai sumokėjo 30,4 proc. daugiau įvairių mokesčių. Iš viso – per 9,7 mln. litų.

Asociacija taip pat gauna vis daugiau pranešimų iš viešbučių apie sukurtas naujas darbo vietas, vieš-

bučių atnaujinimą, kitas investici-jas. Pavyzdžiui, viešbutis „Ramada Hotel&Suites Vilnius“ nuo metų pradžios įdarbino 9 naujus darbuo-tojus, 5 proc. pakėlė atlyginimus, at-naujino pusryčių salės įrangą.

Viešbutis „Palangos vėtra“ pra-nešė, kad šiais metais į viešbučio at-naujinimą investuos iki 1 mln. Lt, taip pat tam tikroms darbuotojų kategorijoms keliamas darbo už-

mokestis. Viešbučių tinklas „Am-berton“ per šių metų pirmą ketvirtį išleido 210 tūkst. Lt kambarių re-montui ir naujai patalynei bei rankš-luosčiams, priėmė naujų darbuotojų. Vilniaus „Žemaitės“ viešbutis pra-nešė planuojantis kambarių atnauji-nimo darbams skirti apie 100 tūkst. Lt, o jei ekonominė situacija gerės, ketina investuoti dar daugiau.

balsas.lt

Viešbučių kainos mažėjo keturis mėnesius iš eilės

Statistikos departamento duomenimis, pirmą 2011 m. ketvirtį viešbučiuose ir svečių namuose apgyvendinta 26,1 proc. daugiau svečių. VL archyvo nuotrauka

Importines bulves pridengia lietuviška kilme

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

15 p.

Filipinuose klesti šeimos kultasir kišenvagių tradicijos

23 p.

SodybaBičių avilys

Nelabai užsispyręs ir neromantiškasCharizmatiškasis televizijos ir radijo laidų vedėjas Min-daugas Stasiulis, neieško žodžio kišenėje. Nuo ne-patogių klausimų gudriai išsisuka, o ir žurnalistą juo-kaudamas kartais į kvailio vietą pastato.

Filipinų Respublika – valstybė, įsikūrusi 7 107 salose Ramiojo vandenyno vakaruose, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo žemyninės Azijos. Tai vienintelė Pietryčių Azijos valstybė, neturinti sausumos sienų su kaimynėmis.

Vita Morkūnienė

Nešykštėkite dėmesio vasarojui

29 p.25 p.

Jau aišku, kad šiemet di-džiausią dalį grūdų ir rap-sų derliaus gausime iš va-sarojaus, todėl šiuo metu labai svarbu neleisti jiems toliau prastėti. Be to, bū-tina siekti padidinti viduti-nį pasėlių derlingumą.

Daugiau lėšų ir pastangų ankstyvosioms bulvėms išauginti įdėję kai kurie augintojai šiemet savai-te anksčiau pradėjo bul-viakasį.

Vida Tavorienė

Ūkininkų žinios

Bitės sezoną pradėjo kukliai

11 p.

Šiemet dėl daug kur išša-lusių rapsų, menkesnio sodų žydėjimo nesitikima gausaus medaus derliaus.

Saulius Tvirbutas

Rąstinis namas – ir džiaugsmas, ir vargas

7 p.

Dažnas svajojantis apie gyvenimą nuosavame name svarsto galimybę statytis rąstinį namą. Ta-čiau ne visiems pasiseka su tokio namo statyba.

Nijolė Baronienė