2011 m. birželio 1 d., trečiadienis • Nr. 43 (9062) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios• Veislininkystei numatytas

valstybės paramos lėšas turė-jusi paskirstyti savivalda patyrė fi asko.

• Netoli vilkų gyvenamų plo-tų laikantys gyvulius ūkininkai priversti susitaikyti su praradi-mais.

• Dėl Ukrainos ir Rusijos vy-riausybių sprendimų atsisakyti eksporto ribojimo grūdų kainos turėtų kristi, o dėl sausros Euro-poje – augti. Kaip į šiuos veiks-nius reaguos rinka?

Sodietė

• Nepakartojamas žydėjimo metas skatina kaimo bendruo-menes kurti naujas tradicijas.

„Aš provokuoju – siūlau metus smulkiajam verslui netrukdyti. Tegul pamėgina įsisukti, ir tik po metų tegul pas juos ateina kontrolierius su mokesčių inspektoriumi“, – apstulbino premjerą šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Visuomenės nuomonės ap-klausose Seimo pirmininkė Ire-na Degutienė pagal populiarumą

yra antra – po Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Prieš Tėvynės są-jungos-Lietuvos krikščionių de-mokratų (TS-LKD) pirmininko rin-kimus ji nesutiko duoti interviu. Jos nuomone, tai būtų buvę neetiška. „Valstiečių laikraštis“ apie Lietu-

vos aktualijas su Seimo pirmininke pasikalbėjo jau po partijos vadovo rinkimų, per kuriuos už I.Degutienę balsavo 4,6 tūkst. partijos kolegų, Andrius Kubilius surinko 5,5 tūkst. balsų.

Nukelta į 3 p.

Irena Degutienė: „Su mūsų valstybe kažkas tikrai ne taip“

„Pagal emigracijos mastą antri po mūsų yra lenkai, nors Lenkijoje ekonominė situacija yra nepalyginti geresnė“, – sako I.Degutienė.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Seimo pirmininkė tiki, kad artimiausią dešimtmetį tokių kataklizmų, kokie įvyko per šią ekonomikos krizę, Lietuvoje neįvyks.

Smulkieji verslininkai laukia metinių verslo atostogų

Nors Lietuvoje per pastaruosius 20 metų biurokratinis aparatas sumažėjo, tačiau smulkiajam ir vidutiniam verslui jis dar tebėra lyg akmuo po kaklu. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

2 2011 m. birželio 1 d. • Nr. 43 (9062)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė pradedantiems smulkie-siems verslininkams palengvinti biurokratinę naštą – pirmaisiais metais verslo naujokų netikrinti ir atleisti nuo verslo mokesčių. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse to-kios taikomos lengvatos dar vadi-namos verslo atostogomis.

Išdrįskime mažiau kontroliuoti

Prezidentė priminė, jog sprendi-mas, kad smulkųjį verslą reikia ska-tinti, yra politinis.

D.Grybauskaitė pasiūlė metus smulkiajam verslui netrukdyti. Pasak jos, tegul pamėgina įsisukti, ir tik po metų tegul pas juos ateina kontrolie-rius su mokesčių inspektoriumi, iš-drįskime mažiau kontroliuoti.

Šiuos žodžius apstulbusiam prem-jerui Andriui Kubiliui Prezidentė pa-sakė ne tik kaip politikė, bet ir kaip buvusi fi nansų ministrė bei ES biu-džeto ir fi nansų komisarė. Akivaizdu, kad dabartinė fi nansų ministrė Ingri-da Šimonytė nedrįs kritikuoti pirmta-kės, savo mokytojos pasiūlymo. Praėjo jau savaitė, o fi nansų ministrė tyli. Ir tylės. Nieko nekalba ir naujasis tylusis ūkio ministras Rimantas Žylius.

Kita vertus, ką reiškia Preziden-tės paminėtas „politinis sprendi-mas“? Kas ir su kuo susitarė, juk išgir-dęs Prezidentės pasiūlymą premjeras A.Kubilius neplojo katučių, tik pasa-

kė, kad apie šį pasiūlymą Vyriausy-bė savo nuomonę pateiks po dviejų savaičių.

Atsikvošėjęs premjeras kirto iš peties

Paveiktas Prezidentės siūlymo premjeras atsikvošėjo po dviejų dienų ir jau rėžė iš peties: „Atleidus verslinin-kus nuo mokesčių pagrindinė proble-ma būtų dirbančiųjų socialinis draudi-

mas. Pirmiausia reikia labai konkrečiai susitarti, nes eksperimentuoti nelabai apibrėžiant, su kokiomis nuostatomis eksperimentuosime, būtų gana su-dėtinga. Palikti dirbančiuosius neap-draustus socialinio draudimo mokes-čiu, kažin ar būtų labai išmintinga, nes nuo to nukentėtų patys dirbantieji.“

Premjeras nepraleido progos pri-minti, kad smulkiajam verslui ir taip yra pagerintos sąlygos – sumažintas pelno mokestis, taikomos socialinio draudimo įmokų lengvatos. Be to, pasak A.Kubiliaus, artimiausiu metu dar numatoma svarstyti su tuo susijusį papildomų priemonių paketą.

„Taigi mes ir taip eksperimentuo-jame bei įgyvendiname ilgalaikius dalykus, principus, kuriais siekiame padėti smulkiajam verslui“, – tikino Vyriausybės vadovas.

Anglijoje verslo atostogos prigijo

Smulkusis verslininkas ir Kauno re-giono smulkiųjų ir vidutinių verslinin-kų asociacijos valdybos narys Gied rius Romeika sako, kad Prezidentės pa-teiktą idėją galima laikyti smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos laimėjimu. Šią mintį smulkieji verslininkai iškėlė jau prieš dvejus metus, ir štai pagaliau ji pasiekė valdžios viršūnes.

„Deja, dėl žiaurios biurokratijos įsigalėjimo Prezidentės iškeltą idė-ją įgyvendinti nebus paprasta. Pre-zidentė šį savo pasiūlymą pavadino provokacija. Dabar turėsime galimybę įsitikinti, ar valdžios žmonės išdrįs pa-sitikėti savo piliečiais, tai – didžiausia provokacija“, – sako G.Romeika.

Mums naujasis pasiūlymas atrodo lyg iš fantastikos srities, tačiau tokios lengvatos kitose šalyse – ne naujiena. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje to-kia tvarka taikoma seniai ir ji pasitei-sina, nes prigiję verslininkai rinkoje išlieka ilgam.

Trukdo įstatymų kaita

Pasak jau 20 metų Lietuvoje gy-venančio verslo konsultanto Arūno Pemkaus, Vakarų Europos valstybė-

se ir JAV smulkiajam ir vidutiniam verslui veikti sudarytos kur kas palan-kesnės sąlygos. Lietuvoje verslo ap-mokestinimas yra vienas mažiausių, tačiau darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių ES rinkoje.

Konsultantas pastebi, kad verslui labai kenkia dažnas įstatymų keiti-mas ir biurokratai.

Šį trūkumą pažymi ir G.Romeika: „Dažna įstatymų kaita, netobulas jų parengimas, išaiškinimas pridaro daug bėdos, tačiau niekas neprisiima atsa-komybės. Štai žmogus nuomoja savo sodybą turizmo agentūrai, sudaro il-galaikę 5 metų sutartį, o praėjus me-tams valdžia staiga pakeičia įstatymus. Kaip jam elgtis? Arba pažeisti įstaty-mus, arba nevykdyti ilgalaikėje sutar-tyje numatytų įsipareigojimų.“

Ar įgyvendinus Prezidentės pasiū-lymą smulkusis verslas pajustų efektą?

„Kai kurie verslininkai sakys, kad sukuriamos nelygios sąlygos, atsiras ir norinčiųjų piktnaudžiauti. Naudin-giau būtų visiems sudaryti lygias ir ge-resnes sąlygas“, – svarsto A.Pemkus.

Pirmoji pagalba pradedantiesiems

Kėdainių verslo informacijos centro direktorė Daina Balasevičie-nė sakė, kad pradėti verslą nelengva, todėl pagalba labai reikalinga. Pasak direktorės, pirmaisiais metais mo-kesčių inspektoriai ir kiti kontrolie-riai turėtų būti ne griežti baudėjai, o verslininko konsultantai. Tiesa, nuo balandžio mėnesio pradėta teikti ne-mokama pagalba verslininkams. Pagal projektą „Versli Lietuva“, pradedantys verslininkai gali gauti nemokamą 50 valandų konsultaciją, kaip pasinaudoti virtualaus biuro paslaugomis, mokes-čių, buhalterinės apskaitos sistemo-mis, darbų saugos, Darbo kodekso ir kitais klausimais.

„Pradedantys verslininkai šia gali-mybe domisi. Projektas tikrai naudin-gas, nes viena konsultavimo valanda verslininkui kainuotų apie 100 Lt, o dabar tai daroma nemokamai. Pra-dedantį žmogų pirmosiomis savaitė-mis reikia beveik už rankos vedžio-ti po įstaigas ir viską rodyti, kaip ir ką reikia daryti. Tokia paslauga jiems labai naudinga, o Prezidentės siū-lymas būtų labai efektyvus“, – sako D.Balasevičienė.

Tuo metu Jurbarko verslininkų or-ganizacijos pirmininkas Gintaras Stoš-

kus sako tiesiai: „Prezidentė pasakė, ta-čiau abejoju, ar ji tikisi, kad Vyriausybė rimtai imsis įgyvendinti šį pasiūlymą. Gerais norais labiau patikėčiau, jeigu tokia idėja būtų išsakyta ne kaip pro-vokacija, o kaip rimtas pasiūlymas su įgyvendinimo terminais.“

Verslininkas su kartėliu prisime-na savo pirmuosius žingsnius kuriant verslą 1995-aisiais. Prisimena galybę tikrinimų ir įtarius kontrolierių žvilgs-nius, tarsi jis užsiimtų ne legaliu vers-lu, o bandytų kenkti valstybei. Vėliau G.Stoškus verslo pagrindų mokėsi Švedijoje ir savo akimis pamatė, kaip valstybė gali pagelbėti smulkiesiems verslininkams.

Aktualijos

Turime daug rezervų gerinti verslo sąlygasDonatas Žiogas, Verslo informacijos centrų asociacijos pirmininkas

Prezidentės pasiūlyme galima įžvelgti ir politinių interesų, tačiau akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau tokį sprendimą reikės priimti. Tik laiko klausimas, kuri valdžia ryšis priimti šį sprendimą. Pasaulio banko duomenimis, pagal sąlygas pradėti verslą iš 180 valstybių Lietuva užima 87 vietą, taigi rezervų gerinti sąlygas yra daug. Kai kuriose šalyse pradedančiam versli-ninkui taikomos 1–2 metų vadinamosios mokesčių atostogos, nors tose šalyse mo-kesčiai yra net didesni nei Lietuvoje. Taigi valstybės skatina, kad atsirastų kuo dau-giau būsimų mokesčių mokėtojų.

Lems vykdomosios valdžios pastangosAldas Kikutis, Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų tarybos pirmininkas

Ar Prezidentės pasiūlytą idėją pavyks įgyvendinti, lems vykdomosios valdžios pastangos. Tačiau valdžios keičiasi, to-dėl vien žodinės paramos neužtenka, reikia pasiūlymus įtvirtinti įstatymais. Pradėti verslą reikia lėšų, o jų paprastai labai trūksta, be to, ką tik ėmęsis verslo žmogus jau turi mokėti mokesčius, nors pinigų dar neuždirbo. Jeigu verslas su-sijęs su maisto produktų gamyba, tai prisideda labai daug higieninių reika-lavimų ir leidimų. Be to, įstatymai labai greitai keičiami, papildomi, o naujam verslininkui susigaudyti labai sunku, to-dėl išbandymas pirmaisiais metais būtų labai naudingas.

Pasaulio banko duomenimis, pagal sudaromas sąlygas pradėti verslą iš 180 valstybių Lietuva užima 87 vietą.

Smulkieji verslininkai laukia metinių verslo atostogų

Jaunatis.Saulė teka 4.50, leidžiasi 21.45.

RytojŠiandien

Šiandien orus lemia anticiklonas, tad lietaus tikimybė maža. Pūs pietryčių, rytų, 6–11 m/sek. vėjas. Įdienojus termometrai rodys 25–30 laipsnių karštį. Ketvirtadie-nio naktį vietomis, o dieną jau daug kur nušniokš trumpi lietūs, lydimi ir perkūnijos griausmų. Naktis numatoma labai šilta – 12–17 laipsnių šilumos, dienos metu oras šils iki 24–29 laipsnių šilumos, tik Baltijos pajūryje bus gerokai vėsiau – 18–21 laipsnis ši-lumos. Penktadienį drėgmės zona trauksis ir trumpas lietus prognozuojamas tik pir-moje nakties pusėje ir tik vietomis. Pūs apysmarkis vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/sek. vėjas. Naktis jau bus vėsesnė – 8–13 laipsnių šilumos, gaivesnė bus ir diena, tem-peratūra svyruos tarp 18–23 laipsnių šilumos, pajūryje bus 15–17 laipsnių. Šeštadienį orus vėl pradės valdyti anticiklonas, tad nelis. Pūs vidutinio stiprumo vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Naktį oras atvės iki 6–11 laipsnių šilumos, įdienojus temperatūra pakils iki 19–24 laipsnių šilumos, vėl kiek vėsiau bus prie jūros – 15–18 laipsnių šilumos. Sek-madienį išsilaikys panašūs orai.

Kristina Petraitytė

Dieną: +25 +30°

Naktį: +12 +17°

Dieną: +24 +29° Dieną: +18 +23°

Naktį: +8 +13°Naktį: +12 +17°

Julija Kiško

Praėjusią savaitę balsas.lt rašė apie ne-laimės ištiktą mergaitę Evą, gulinčią Vil-niaus Santariškių ligoninės Vaikų skyriaus reanimacijoje. Jai diagnozuotas vėžys ir, norint išgelbėti Evos gyvybę, reikia tiek fi -nansinės, tiek informacinės paramos.

Neseniai mergaitei buvo nustatyta tiks-li diagnozė – neoplastinė didelių ląstelių limfoma, ketvirta stadija. Evos tėvas pra-nešė, kad šeštadienį mergaitei kiek page-rėjo, tačiau sekmadienį prasidėjo trauku-liai, sustojo širdis. Vaiką pavyko atgaivinti elektros šoku.

„Naujienos tikrai nekokios. Norime su-rasti kitą gydymo būdą, nes chemoterapija mano dukrą pražudys“, – kalbėjo jis. „Gy-dytojai pareiškė, kad kito būdo nėra. Bet

jūs pagalvokite, jeigu po mažos chemote-rapijos dozės mano dukros širdis pasidarė kaip 70-mečio žmogaus, iškart buvo nei-giama reakcija į vaistus, vos ją atgaivino, tai kas bus, jei jai suleis didesnį chemote-rapijos vaistų kiekį? Numirs... Jei nesuleis, irgi numirs“, – su nuoskauda balse kalbėjo vaiko tėvas.

Vyras prisipažino, kad viliasi, jog yra ki-tas gydymo būdas, o chemoterapija gydy-tojų griežtai skiriama pagal Europos Sąjun-gos programą, todėl, neva, kitų variantų ir išeičių nėra. Tačiau pasidomėjęs mergaitės tėtis išsiaiškino, kad būna naujoviškų vais-tų, kurie iš tiesų padeda, o nepražudo, yra mažiau kenksmingi vaiko organizmui.

„Tokių vaistų kursas kainuoja apie 25 tūkstančius litų, o kiek kursų reikia – pri-klauso nuo ligos stadijos. Gali prireikti ir

penkių, ir dešimties, įvairiai... Kiek žinau, yra daug pasveikusiųjų nuo tokių vaistų“, – sakė mergaitės tėvas. Jis pabrėžė, kad būtų labai dėkingas, jei koks nors geras specia-listas pakonsultuotų jų nelaimės ištiktą šei-mą mergaitės gydymo klausimais ir padėtų surasti geriausią išeitį.

Evos tėvų elektroninis paštas antanas-reda@gmail.com.

Mergaitės mamos banko sąskaitos rekvizitai visiems norintiems ir galin-tiems padėti:

AB DnB NORD bankasKodas 40100Banko sąskaitos Nr. LT684010042501232622Reda Steponavičienė

balsas.lt

Padėkime su mirtimi besigrumiančiai mergaitei

Prezidentės pasiūlymas metus smulkiajam verslui netrukdyti abstulbino premjerą. Raimundo Šuikos nuotrauka

32011 m. birželio 1 d. • Nr. 43 (9062)Valstiečių laikraštis

Tautininkai nesitraukia iš TS-LKD

Kaip vertinate savo pasirodymą TS-LKD pirmininko rinkimuose? Iš karto po jų pareiškėte: „Ne visi su-gebėjome elgtis demokratiškai.“

Nė viena partija iki šiol nėra dariusi nieko panašaus, todėl noriu pasidžiaug-ti: tie, kurie galvojo, kad TS-LKD pirmininko rinkimai tebus imitacija, turėjo nusivilti. Tai buvo tikrai demok-ratiški dviejų partijos kolegų rinkimai. Aš labiau palaikau krikščioniškąsias vertybes. A.Kubilius – liberalųjį par-tijos sparną.

Bet priekaištus dėl demokratijos trūkumo adresavote A.Kubiliui?

Jokiu būdu. Turėjau galvoje kai ku-riuos partijos kolegas, kuriems buvo psichologiškai sunku suvokti, kad par-tijoje gali vykti demokratiški rinkimai ir kad pirmininko poste A.Kubilių galėtų kas nors pakeisti. Tam ne visi buvo pasiruošę.

Ar rezultatais esate patenkinta?Taip, nes pamačiau, kad partijoje

turiu labai daug bendraminčių.

Pastaraisiais mėnesiais netyla kal-bos dėl Gintaro Songailos pašalini-mo iš TS-LKD gretų. Visa tai partijai gali kainuoti tautininkų atsiskyrimą. Ar neįžvelgiate tokios grėsmės artė-jant Seimo rinkimams?

Mūsų partijos priežiūros komiteto sprendimas nebuvo adekvatus (jis pa-siūlė šalinti G.Songailą iš TS-LKD)

ir partijoje sukėlė nereikalingą įtampą. Nebuvo aiškiai suformuluota, dėl ko G.Songaila gali būti pašalintas iš par-tijos. Vadovavimas geležiniu kumščiu nėra tinkamas. Kalbėjausi su tautinin-kais, jie kol kas jokių sprendimų ne-daro ir pasilieka TS-LKD.

Kokių sprendimų siūlysite par-tijai, kad Seimo rinkimai TS-LKD būtų sėkmingesni nei rinkimai į sa-vivaldybių tarybas?

Kiekvienas partijoje turime pradė-ti nuo savęs: elgtis sąžiningai su savo partijos nariais ir rinkėjais. Labai svar-bu, kokius darbus dar padarysime iki ateinančių rinkimų. Taupymo poli-

tika turėtų išlikti, nors ekonomika ir atsigauna. Eksportas jau atsigauna, o vidaus vartojimas – dar ne.

Lietuva nėra juodžiausia skylė Europoje

Seimas jau pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sod-ros“) reformos gairėms. Kaip jas vertinate?

Pirmiausia turime sutikti, kad nie-ko nedaryti yra neįmanoma. Šiandie-ninis pensininkas gyvena baimėje, ar bus išmokėta pensija. Tikiuosi, kad artimiausią dešimtmetį tokių kata-klizmų, kokie įvyko per šią ekonomi-nę krizę, neįvyks, o tam, kad žmogus būtų užtikrintas dėl pensijos, turime užtikrinti subalansuotą „Sodros“ biu-džetą. Kitas dalykas jauni žmonės, ku-riems šiandien turime sudaryti gali-mybę gauti pensiją ne tik iš „Sodros“, bet ir iš privačių pensijų fondų. Juolab kad gyventojų vis mažėja.

Išankstiniai surašymo duome-nys rodo, kad šalyje gyvena tik šiek tiek daugiau nei 3 mln. piliečių. Nuo 1991 m. netekome kelių šimtų tūks-tančių žmonių. Ar tai reiškia, kad su mūsų valstybe kažkas negerai?

Gyventojų surašymas privertė su-simastyti, kad su mūsų valstybe tikrai kažkas ne taip, nes ne vien ekonomi-niai santykiai nulemia tokią didelę emigracijos bangą. Juk iš Latvijos, Es-tijos išvažiuoja gerokai mažiau žmo-nių. Pagal emigracijos mastą antri po mūsų yra lenkai, nors Lenkijoje eko-nominė situacija yra nepalyginti ge-resnė – algos ir pensijos didesnės. Ar

tokią didelę emigraciją nulėmė ab-soliutus nepasitikėjimas valstybe ar kiti veiksniai – į šį klausimą turėtų atsakyti sociologai. Vien ekonomi-niai veiksniai nėra pagrindinis svertas. Be to, palyginti su Atgimimo laiko-tarpiu, pastaraisiais metais labai ryš-kiai pasikeitė vertybės. Turiu pasaky-ti, kad ir žiniasklaida viską piešia per daug juodai.

Ką turite galvoje?Kai įsijungi radiją, televiziją ir pa-

skaitai laikraščius, atrodo, kad Lietu-va – juodžiausia skylė Europoje.

O kas Lietuvoje gražu?

Pavyzdžiui, minint Kovo 11-ąją surengėme konkursus moksleiviams apie tai, kas yra Lietuva ir ką ji moks-leiviams reiškia. Skaitydama kai ku-riuos laiškus negalėjau sulaikyti aša-rų, nes pamačiau visai kitokį jaunimą. Norėčiau, kad atgimtų kultūrinis gy-venimas rajonuose, kad žmonės ne alų ar pilstuką liurlintų, o turėtų galimy-bę nueiti į susibūrimą, ratelį. Norėtų-si, kad jaunimas nevartotų narkotikų, būtų mažiau smurto ir panašiai.

Bet juk apie tai žiniasklaida ir praneša! Gal žmonės dėl to ir bėga iš Lietuvos, kad joje daug smurto, o pavalgyti jie neturi už ką.

O kiek tų varguolių yra ir kiek jų badauja?

Kiekvieną mėnesį maisto pake-tus gauna apie pusę milijono gy-ventojų.

Bet ar tie varguoliai nori dirbti? Viena mano garbaus amžiaus artima giminaitė sugėdino moterį, kuri, bū-dama visai jauna, prašė jos centų.

Minimalios algos padidinimas – ne panacėja

2008–2010 m. Vyriausybės tau-pymo politika labai smarkiai atsi-liepė vidaus vartojimui, kuris iki šiol palaikydavo ekonomikos gy-vybingumą. Maža to, Seimas ati-dėjo minimalios mėnesinės algos

(MMA) didinimo klausimą. Jei taip bus ir toliau, gyventojai masiškai emigruos į Vakarus. Kokią mato-te išeitį?

Minimali alga nebuvo peržiūrėta 4–5 metus. Kai buvo ekonominis pa-kilimas, visi ramiai sėdėjo ir to klau-simo nekėlė. Yra demokratiška trišalė taryba. Profsąjungos nori kelti algas, o smulkusis ir vidutinis verslas to ne-nori. Bijoma, kad smulkusis verslas dėl to gali bankrutuoti. Mes negalime žlugdyti smulkiojo verslo, nes tai dar labiau padidintų nedarbą. Gal reikėtų diferencijuoti tą minimalią algą pagal ekonomikos šakas? Tačiau aš nema-nau, kad minimalios algos padidini-mas sumažintų emigraciją.

Ką norėtumėte pasakyti žmo-nėms, kurie, matydami, kaip parduotuvių lentynose kasdien brangsta maistas, rudens laukia su itin dideliu nerimu?

Tai vienas iš sunkiausių klausi-mų. Stengiamasi atgauti energetinę nepriklausomybę, kad „Gazpromui“ nereikėtų mokėti už dujas brangiau-siai iš visų ES valstybių (todėl mūsų šildymo kainos yra didžiausios). Sei-mas jau pritarė Šilumos ūkio įstaty-mo projektui. Paraginau premjerą ir energetikos ministrą kuo greičiau pateikti Vyriausybės išvadas, kad įstatymas sudarytų galimybę daž-niau ir teisingiau reguliuoti šilumos kainas. Šilumos ūkio įstatymo patai-sos suskaidytų komunalinių paslaugų monopolijas.

Pasitikėjimas Andriumi Ku-biliumi labai žemas, Jumis – gana aukštas. Ką būdama premjerė da-rytumėte kitaip?

Džiugu, kad rinkėjai mane pa-laiko, bet negalėčiau pasakyti dide-lių pastabų dėl premjero veiklos. Jo veiksmai labai panašūs kaip ir kito-se valstybėse. Didžiausia problema ta, kad And rius Kubilius gana šaltai bendrauja su žmonėmis ir sudėtin-gai aiškina sprendimus arba visai jų neišaiškina.

Lietuva privalo pasirinkti

Lietuva kelia bangas dėl atomi-nių elektrinių statybos Kaliningra-de ir Baltarusijoje, bet ar turime mo-ralinę teisę kalbėti apie pavojus, kai patys ją statysime savo teritorijoje?

Turime atskirti du dalykus. Ne pati AE yra pavojinga, labai svarbu, ar lai-komasi aplinkos poveikiui keliamų standartų. Negaunant jokios informa-cijos iš Baltarusijos, sudėtinga kalbėti apie saugumą. Juk pasaulis neatsisa-ko atominės energetikos, ji yra ne tik švariausia, bet ir pigiausia.

Vyriausybės retorika Rusijos at-žvilgiu pastaraisiais metais Lietu-vai kainavo itin brangiai: už dujas mokame brangiausiai Europoje, o pažadai dėl derybų su „Gazpromu“ taip ir lieka pažadais.

Rusijos, tiksliau „Gazpromo“, dujų kainą lemia ne retorika, o mūsų refor-mos dujų sektoriuje. 2004–2007 m. Lietuvos retorika buvo kitokia. Tada prekybos ryšiai tarp valstybių stiprėjo, bet šiandien Lietuva, siekdama įgy-vendinti energetinės nepriklausomy-bės projektus, pateko į paradoksalią santykių situaciją – norėdama įgyven-dinti ES reikalavimus, Lietuva už dujas priversta mokėti brangiausiai Europo-je, tad turime apsispręsti, ar darome re-formas, ar ir toliau liekame priklauso-mi nuo „Gazpromo“ malonės.

Dėl rublio devalvacijos šiuo metu didėja socialinė įtampa Baltarusijo-je. Europos Sąjunga linkusi taikyti ekonomines sankcijas. Kokios po-zicijos Baltarusijos atžvilgiu turėtų laikytis Lietuva?

Yra Baltarusijos valdžia, ir yra Bal-tarusijos žmonės. Jei taikysime eko-nomines sankcijas, nukentės papras-ti žmonės. Seimo lygiu dirbdami su Baltarusijos opozicija jai nuolat kar-tojame, kad siekdama savo tikslų ji turėtų būti vieningesnė.

Ar Lietuvai būtų naudingiau, kad žlugtų Aleksandro Lukašen-kos režimas?

Šiuo metu Baltarusija nėra demo-kratinė valstybė. Ji valdoma autokra-tiniu režimu. Vienareikšmiškai gali-me pasakyti, kad žmogaus teisės ten pažeidžiamos.

Tai vis dėlto, kokia Baltarusija mums naudingesnė – demokratinė ar autokratinė?

Aišku, kad demokratinė.

Aktualijos

(Užs. 58)

Ar tokią didelę emigraciją nulėmė absoliutus nepasitikėjimas valstybe ar kiti veiksniai – į šį klausimą turėtų atsakyti sociologai. Vien ekonominiai veiksniai nėra pagrindinis svertas.

Irena Degutienė: „Su mūsų valstybe kažkas tikrai ne taip“

„Minimali alga nebuvo peržiūrėta 4–5 metus. Kai buvo ekonominis pakili-mas, visi ramiai sėdėjo ir to klausimo nekėlė“, – sakė I.Degutienė.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

4 2011 m. birželio 1 d. • Nr. 43 (9062)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Vos spėjome atsikratyti didžiulių, kai kam net infarktą sukeliančių sąs-kaitų už šildymą, ir štai naujas išban-dymas. Per patį karštymetį nuo liepos 1 dienos bendrovei „Lietuvos dujos“ už vadinamąjį žydrąjį kurą jau vėl tu-rėsime mokėti brangiau.

Ta data, be kitų priežasčių, pasi-rinkta, ko gero, neatsitiktinai. Atos-togaujantys, vasaros šiluma besimė-gaujantys mūsų tautiečiai nė nepajus, kad kiekvienas jų namo ar buto skai-tiklio apsisukimas nuo vidurvasario jau brangesnis. Ir tikriausiai tik rude-niop susigriebs, kad skaičiai sąskaitose jau tapo didesni.

Pastaraisiais metais dujų brangi-mas tapo tokiu įprastu dalyku kaip besikeičiantys metų laikai. Dujininkų

apetitai vis auga – ir Rusijoje, ir čia, Lietuvoje, kur jie viso labo tik suki-nėja čiaupus. Neseniai Valstybinė kai-nų kontrolės ir energetikos komisija konstatavo, kad tarifai, kuriuos nuo liepos 1 dienos bendrovė „Lietuvos dujos“ užsimojo užkrauti ant fi nansiš-kai silpstančių mūsų vartotojų pečių, yra per aukšti, nes neatitinka pasaulio rinkose prognozuojamų naftos pro-duktų kainų ir valiutų kurso.

Gamtinių dujų įstatymas numato, kad dujų įmonės buitiniams vartoto-jams tarifus nustato kas pusę metų. Jie koreguojami tik dėl gamtinių dujų importo kainos pasikeitimo, todėl ta-rifo pastovioji dalis išlieka nepakitusi, keičiasi tik kintamoji dalis. Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komi-sija nustatė tikslinius tarifus, kuriuos „Lietuvos dujos“ per 15 dienų turi priimti. Jeigu ne, įsigalios vienašališ-kas komisijos sprendimas. Skirtumas tarp to, ką buvo užsiprašę dujinin-kai ir ką apskaičiavo Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija, ne toks jau menkas. Kodėl taip neretai atsitinka, ne taip sunku suvokti. Da-bar, deja, mes monopolininkui turime mokėti tiek, kiek jis paprašo.

Užvakar Vilniuje, Vinco Kudir-kos aikštėje, apie Lietuvos energeti-nę nepriklausomybę jau prabilo kone vaikai – Jaunimo sąjūdžio atstovai. Grandinėmis prisirakinę prie radia-torių, jie pradėjo parašų rinkimo ak-ciją po peticija už Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

„Mūsų tėvai kovojo už politinę nepriklausomybę. Bet praėjus tiek metų vėl stovime kryžkelėje, nes jo-kia nepriklausomybė nėra tikra, jei mes vis dar esame priklausomi ener-getiškai. Be to, žmonės vos išgali su-simokėti už šildymą, nes dujos pasie-kė kosminę kainą. Lietuva už dujas moka didžiausią kainą ne tik Euro-

poje, bet ir pasaulyje, nes jas gauna tik iš vienintelio tiekėjo „Gazpro-mo“, kuris ir diktuoja kainas. Taip bus tol, kol Lietuva neturės alterna-tyvų. Per 6 metus dujos pabrango 5 kartus. Ar galime toliau taip gyven-ti? Ne“, – teigė akcijos organizatorius Adomas Bužinskas.

Viskas teisingai, tik sunkokai su-vokiamas šios akcijos prasmingumas. Peticijos pasirašymą inicijuoja Jauni-mo sąjūdis, kuris vienija Jaunųjų kon-servatorių lygą, Jaunųjų krikščionių demokratų organizaciją, Jaunųjų li-beralų aljansą. O šių politiniai „vyres-nieji broliai“ Seime sudaro valdančią-ją daugumą, šiuo metu trypčiojančią

prie ketinamo statyti suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje. Ar jaunimas užsimojo paraginti savo vyresniuosius politikos partnerius?

Premjeras ir jo ministrai tikina, kad suskystintų dujų terminalas bus pastatytas ir pradės veikti iki 2014 m. O kainuos tai apie 200 mln. eurų. Iki 20 proc. šios sumos lyg ir galėtų padengti privatus investuotojas. Tei-giama, kad investavimo galimybėmis į terminalo statybą domisi JAV kom-panija „Cheniere Energy“.

Kol investuotojai dar tėra tik min-tyse, visus terminalo statybos darbus valdžia planuoja pradėti savo jėgomis, kitaip tariant, pasitelkdama „Klaipė-

dos naftą“, Klaipėdos valstybinio jūrų uostą, Vyriausybės ir uostamiesčio sa-vivaldybės fi nansus. Ar šio projekto neištiks toks pat likimas kaip su nau-jos atominės elektrinės arba elektros linijų tiesimu į Lenkiją, parodys ne-tolima ateitis.

O kol kas rinktis neturime iš ko, nes jokios alternatyvos nėra ir dar ma-žiausiai trejetą ketvertą metų nebus. Todėl apie energetinę nepriklauso-mybę galime tik pasvajoti ar, geriau-siu atveju, pasiklausyti apie tai užde-gančių politikų kalbų, o už sudegintas dujas ir toliau molėsime tiek, kiek pa-prašys monopolininkas. Nesmagu, bet kol kas tokia realybė.

Aktualijos

Saulius TvirbutasVL žurnalistas,saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

Senasis žemynas panikuoja – krito agurkų, pomidorų, salotų pardavimai, jų nesiūloma restora-nuose arba į valgiaraštį įtraukia-mos tik termiškai apdorotos daržo gėrybės. Žmones pašiurpino pra-nešimai apie masinį žarnyno infek-cijos protrūkį Vokietijoje ir dešimtį dėl to ištikusių mirčių.

Lietuvos specialistai ramina: užkrėstų pavojingomis bakterijo-mis daržovių mūsų rinkoje neras-ta. Savo ruožtu daržovių auginto-jai tikina nesibaiminantys panikos mūsų šalyje. Jie tikisi, kad vietos augintojų produkcija dabar įgis di-desnį konkurencinį pranašumą.

Vyksta patikrinimai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad tikrina visas įveža-mas į šalį daržovių siuntas. Ypač daug dėmesio sulaukia Ispanijos produktai, nes įtariama, kad būtent iš ten į Vo-kietiją atvežti agurkai buvo užkrėsti e.koli bakterijų atmaina EHEC (en-terohemoraginės žarnyno lazdelės).

Bendrovė „Rivona“, susijusi su pre-kybos tinklu „Norfa“, iš Ispanijos buvo įsivežusi 20,8 t ilgavaisių agurkų, 22 t pomidorų, 11,5 tūkst. vienetų „Ice-berg“ salotų. Prekyba šiais produktais savaitės pradžioje buvo sustabdyta, paimti mėginiai tyrimams.

Taip pat tirti rinkoje esantys lie-tuviški ir lenkiški agurkai, olandiški pomidorai, salotos, ispaniškos salotos. Bakterinės taršos nerasta.

Tyrimams į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo insti-tutą dar pristatyta 20 įvairių daržovių mėginių. Rezultatai turėtų būti pa-skelbti savaitės pabaigoje. Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas tei-gė, kad bus tikrinami ne tik preky-bos tinklai, bet ir mažos parduotuvės, turgavietės.

Augintojai nenusimena

„Tai tik dar vienas įrodymas, kad reikia pirkti lietuviškas daržoves, o nesidairyti į svetimas, nežinia kaip augintas bei rinktas“, – kategoriš-kai teigė Lietuvos šiltnamių asoci-

acijos prezidentas Antanas Šležas.Jis nesiėmė prognozuoti, kaip kilusi Vakaruose panika paveiks Lietuvos vartotojus.

Daržoves auginančios bendrovės „Kietaviškių gausa“ generalinis direk-torius Donatas Montvila įsitikinęs, kad po skaudžių įvykių Vokietijoje lietuviškų daržo gėrybių paklausa tik padidės. „Gal iš pradžių žmonės bus atsargesni, bet paskui vis tiek pirks daržoves ir rinksis būtent savo šalies produkciją, – įsitikinęs jis. – Tad prog-nozuoju, kad mūsų augintojams šie įvykiai bus tik į naudą.“

Pavojinga bakterija

Lietuvos agrarinių ir miškų moks-lų centro fi lialo Lietuvos sodininkys-tės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos sektoriaus laboratorijos ve-dėja Alma Valiuškaitė sakė, kad e.koli užkratas gali patekti įvairiais daržovių auginimo ir gabenimo etapais. „Ne-aišku, kokia buvo užkrėstų daržovių auginimo technologija, grunto būklė, kokiu vandeniu jos laistytos, – kalbė-

jo vedėja. – Agurkai yra vandeningos daržovės, tad jie lengvai užkrečiami tokiomis bakterijomis. Be to, užkra-tas gali atsirasti įvairiose produkto ke-lio pas vartotoją grandyse: pakuojant, transportuojant, sandėliuojant.“

Lietuvos visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos specialistė Joli-ta Mackevičiūtė pasakojo, kad yra 6 e.koli bakterijų rūšys. „Protrūkį Vokie-tijoje sukėlusios bakterijos yra pačios pavojingiausios, nes gali sukelti inkstų nepakankamumą arba nervinės siste-mos pažeidimus, – teigė ji. – Jos pa-razituoja galvijų žarnyne ir į aplinką patenka per mėšlą.“ Pasak specialistės, e.koli EHEC bakterijos iš fermų gali patekti į gruntą, upelius. Jei netoliese auginamos daržovės, jos laistomos iš užteršto galvijų srutomis upelio, atsi-randa didelė užkrato tikimybė.

Ispanai pyksta

Įtariama, kad užkrėstų agurkų į Vokietiją galėjo būti importuota iš dviejų ekologinių ūkių Malagoje ir Almerijoje.

Ispanijos žiniasklaida kelia versi-jas, kad užkratas daržovėse galėjo at-sirasti ne Ispanijoje, o gal net ir pa-čioje Vokietijoje. Ispanijos politikai grasina teiksiantys ieškinius Vokie-tijai už skubotus kaltinimus ir dėl to padarytą žalą ispanų ekonomikai, nes neaišku, ar protrūkis kilo nuo ispaniš-kų produktų. Teigiama, kad tai galėjo būti ir olandiškos daržo gėrybės. Be to, tiksliai nežinoma, kurios daržovės buvo užkrėstos – agurkai, pomido-rai ar lapinės salotos. Alyvos į ugnį dar įpilta pranešus, kad dauguma su-sirgusių žmonių užsikrėtė valgydami „Mc‘Donalds“ restoranuose Ham-burgo oro uostuose. Vėliau ši infor-macija buvo paneigta.

Vokietijoje nuo praėjusios savaitės pabaigos jau mirė 14 žmonių, užsikrė-tė mažiausiai 329.

Pastaraisiais metais dujų brangimas tapo tokiu įprastu dalyku kaip besikeičiantys metų laikai.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 16 161 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 684. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Rinksimės, kai bus iš ko rinktis

Tiesiai šviesiai

Dabar, paskelbus apie didžiulį susirgusiųjų skaičių ir mirties atvejus dėl užkrėstų agurkų įvairiose šalyse, Lietuvos augintojų produkcija taps paklausesnė.

Daržovės įbaugino Europą

Įtariama, kad užkrėstų agurkų į Vokietiją galėjo būti importuota iš dviejų eko-loginių ūkių Malagoje ir Almerijoje. Raimundo Šuikos nuotrauka

2011 m. birželio 1 d. • Nr. 43 (9062)Valstiečių laikraštis

Nepakartojamas žydėjimo metas skatina kaimo ben-druomenes kurti naujas tradicijas.

Nijolė Petrošiūtė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Veislininkystei numatytas valstybės paramos lėšas turėjusi paskirstyti savival-da patyrė fi asko.

Meilė Taraškevičienė

9 psl.

Dėl Ukrainos ir Rusijos vy-riausybių sprendimų atsi-sakyti eksporto ribojimo grūdų kainos turėtų kristi, o dėl sausros Europoje – augti.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Grūdų rinką jaukia skirtinga informacija

Sodietė

15 psl.

Lietuviai moka džiaugtis paprastais dalykais

Pievagrybiai maistingumu prilygsta daržovėms. Juose gausu mineralinių medžia-gų, vitaminų; jie – puikus antioksidantas. Tai visai ne-kaloringas produktas, nes neturi riebalų.

Marija Butkuvienė

16 psl.

Švelnūs ir maistingi pievagrybiai

Arklių augintojų peštynės dėl valstybės pinigų – be pabaigos

Maironio apdainuotos Nevėžio upės slėnyje, pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių, įsikūrusi Krekenava – viena iš piligrimystės vietų Lietuvoje.

Vida Tavorienė

18 psl.

Krekenava garsėja dievdirbiaisir stebuklingais išgijimais Klaipėdoje prie parduotu-

vės vagys nugvelbė nepigų, 999 litų vertės keturiolikme-čio dviratį. 23-ejų kaunietė, trumpam palikusi savo dvi-ratę transporto priemonę Nemuno krantinėje, pamatė, kaip juo nuvažiuoja nepažįs-tamas vyriškis. Sostinėje dvi-račiai vagiami net gausybės miestiečių ir turistų lanko-mame senamiestyje. Tai tik keli įvykiai, verčiantys susi-mąstyti, kaip nuo vagių ap-saugoti savo dvirates trans-porto priemones.

Vismantas Žuklevičius

19 psl.

Dviračiai – lengvas vagių grobisMiesteliai Prieblandos